6.12.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 455/7


Paraiškos paskelbimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų 50 straipsnio 2 dalies a punktą

(2016/C 455/07)

Šiuo paskelbimu suteikiama teisė pareikšti prieštaravimą paraiškai pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 (1) 51 straipsnį.

BENDRASIS DOKUMENTAS

MORCILLA DE BURGOS

ES Nr. ES-PGI-0005–01282–21.11.2014

SKVN ( ) SGN ( X )

1.   Pavadinimas

„Morcilla de Burgos“

2.   Valstybė narė arba trečioji šalis

Ispanija

3.   Žemės ūkio produkto arba maisto produkto aprašymas

3.1.   Produkto rūšis

1.2 klasė. Mėsos produktai (virti, sūdyti, rūkyti ir kt.)

3.2.   Produkto, kurio pavadinimas nurodytas 1 punkte, aprašymas

„Morcilla de Burgos“ – kimštas ir virtas mėsos produktas, pagamintas iš tokių sudėtinių dalių: „Horcal“ veislės svogūnų, kiaulės taukų arba lajaus, ryžių, kraujo, prieskonių ir druskos.

Į „Morcilla de Burgos“ sudėtį įeinančių ingredientų proporcijos yra tokios:

:

„Horcal“ veislės svogūnai

:

daugiau nei 35 %

:

Ryžiai

:

15–30 %

:

Kraujas

:

daugiau nei 12 %

:

Taukai arba lajus

:

10–22 %

Pagamintiems „Morcilla de Burgos“ produktams būdingos tokios morfologinės ir juslinės savybės:

a)

Forma ir išvaizda:

Pagamintas „Morcilla de Burgos“ produktas primena cilindrą, kurio skersmuo 30–100 mm, o ilgis 150–350 mm, gali būti išlenktos formos priklausomai nuo naudojamos žarnos. Galai susegami arba surišami virvele; antruoju atveju paliekamas pakankamas virvelės ilgis, kad dešrą galima būtų pakabinti ir nuvarvinti.

Formą lemia gamybai naudojamos žarnos, o dešros išorė gali būti rudos, tamsiai rudos, beveik juodos spalvos. Ant dešros odos neturi būti įtrūkimų, įplyšimų, matomų pelėsių. Dešra yra tvirtos konsistencijos, tai juntama palietus.

b)

Spalva ir vaizdas perpjovus

Perpjovus matoma daug baltų taškų, kurie rodo, kad buvo naudoti ryžiai; sudėtinės dalys pasiskirsčiusios tolygiai, kartais matomi nedideli taukų gabalėliai. Dešros masės spalva priklauso nuo įvairios leidžiamos sudėties, bet šiaip ar taip bazinė spalva yra ruda su įvairiais atspalviais.

c)

Tekstūra

Burnoje dešra yra trapi, juntamas svogūnas ir neskaldytos, bet ne kietos, ryžių kruopos. Šiek tiek juntami riebalai.

d)

Kvapas ir skonis

Turėtų išsiskirti svogūnų, taip pat pridėtų prieskonių kvapas ir skonis.

e)

Galutinio produkto fiziniai ir cheminiai parametrai

pH 6–7.

Drėgnis 54–67 %.

Riebalų 15–25 % sausojoje medžiagoje.

Iš viso cukrų ≥ 3,5 % sausojoje medžiagoje.

Skaidulų ≥ 2,7 % sausojoje medžiagoje.

Druskos kiekis 0,5–2 %.

„Morcilla de Burgos“ dešra gali būti parduodama nepjaustyta su oda arba be odos, supjaustyta gabalėliais arba griežinėliais, jei ant pakuotės nurodoma produkto kilmė.

3.3.   Pašarai (taikoma tik gyvūniniams produktams) ir žaliavos (taikoma tik perdirbtiems produktams)

„Horcal“ veislės svogūnai (Allium cepa L). Tai vietinė veislė, kuriai būdingos tokios savybės: apskrita lygi forma, mažiausias skersmuo 80 mm, svoris didesnis nei 100 gramų, išorinis lukštas rudos spalvos, o svogūno vidus nuo baltos iki šviesios gelsvai žalsvos.

Sausos neskaldytos ryžių kruopos, trumpagrūdžių veislės, „Japonica Bahia“ arba „Bomba“ rūšies, „Extra“ kategorijos, laikomos tinkamomis higienos sąlygomis. Ryžiai gali būti apvirti.

Taukai arba lajus. Laikomi užšaldyti arba atšaldyti iki mažiausiai 4 °C.

Avių, jaučių arba kiaulių kraujas.

Druska, natrio chloridas (maistinis).

Prieskoniai. Pagrindinis prieskonis yra juodieji pipirai. Taip pat galima pridėti paprikos, raudonėlio, kmynų, gvazdikėlių, česnako, cinamono, kmynų, petražolių ir anyžiaus. Iki jų naudojimo pradžios prieskoniai turi būti tinkamai laikomi sausoje aplinkoje.

Žarnos. Žarnos yra švarios ir tinkamai saugomos bei laikomos.

3.4.   Specialūs gamybos veiksmai, atliktini nustatytoje geografinėje vietovėje

Nustatytoje vietovėje atliktini „Morcilla de Burgos“ paruošimo ir gamybos veiksmai yra tokie:

taukų arba lajaus ir svogūnų paruošimas;

sudėtinių dalių maišymas;

žarnų kimšimas;

dešrų virimas ir nuvarvinimas.

3.5.   Specialios produkto, kurio pavadinimas nurodytas, pjaustymo, trynimo, pakavimo ir kt. taisyklės

3.6.   Specialios produkto registruotu pavadinimu ženklinimo etiketėmis taisyklės

Ant prekių etikečių, kurios kiekvienoje prekybinėje bendrovėje yra skirtingos, būtinai turi būti nuoroda: „Indicación Geográfica Protegida „Morcilla de Burgos““ (Saugoma geografinė nuoroda „Morcilla de Burgos“).

Produktai su nuoroda parduodami su užklijuota numeruota etiketės nugarėle. Joje turi būti nurodomas pavadinimas „Morcilla de Burgos“ ir saugomos geografinės nuorodos logotipas.

Saugomos geografinės nuorodos logotipas atrodo taip:

Image

4.   Glaustas geografinės vietovės apibūdinimas

Nustatyta geografinė vietovė apima visą Burgoso provinciją.

5.   Ryšys su geografine vietove

Geras „Morcilla de Burgos“ vardas yra vienas iš elementų, kuriais patvirtinamas šio produkto ryšys su geografine vietove.

Apie „Morcilla de Burgos“ išliko mažai rašytinės informacijos, nes per amžius gyvuliai buvo skerdžiami namų sąlygomis, „Morcilla de Burgos“ dešra gaminama šeimos rate, o įvairūs gamybos receptai buvo perduodami žodžiu iš kartos į kartą. Daugiau informacijos turime nuo XX amžiaus antrosios pusės, kai palaipsniui atsiranda regioninės virtuvės ir pradedama leisti daug gastronomijos knygų, kuriose minimas šis produktas, ypač siekiant išsaugoti šią mūsų gastronomijos vertybę ir su ja supažindinti kitus.

Ilgus amžius Burgose žiemos mėnesiais vykdavo kiaulių skerstuvės, tai ilgas liaudies tradicijas išlaikęs šeimyninis paprotys, taigi kiaulės būdavo skerdžiamos namų sąlygomis. Šis ritualas leisdavo apsirūpinti šviežia mėsa ir gardžiais kimštais gaminiais, kuriuos šeima valgydavo likusius metus, ypač reikėtų paminėti „Morcilla de Burgos“, pagamintą iš kraujo, riebalų ir žarnų.

Pirma rašytinė nuoroda apie „Morcilla de Burgos“ siekia 1928 m. ir pateikta itin garsioje XX amžiaus pradžios Ispanijos veterinarijos knygoje, kurioje Cesáreo Sanz Egaña nurodo, kad „[…] pikantiško skonio dešra gaminama Burgoso kaimuose, jai būdingas didelis kiekis svogūnų, taip pat dedama ryžių, kraujo, riebalų ir prieskonių, tokių kaip pipirai, paprika ir anyžiai“. Tai, kad Sanz Egaña šį produktą mini techniniame vadovėlyje, rodo, jog tuo metu šis produktas jau turėjo gerą vardą ir užtarnautą prestižą. „Morcilla de Burgos“ pradėta gaminti tuoj po to, kai į Burgoso regioną buvo atgabenti ryžiai. XV amžiuje Burgosas dėl savo strateginės padėties Ispanijos teritorijoje buvo vienas iš aktyviausių prekybinių centrų, todėl nebuvo sudėtinga atgabenti ryžius iš Valensijos. Manoma, kad ryžiai į „Morcilla de Burgos“ pradėti dėti dėl poreikio padidinti našumą/produkciją ir produkto laikymo trukmę, o taip pat suteikti dešrai tvirtesnę tekstūrą ir malonesnį skonį.

Pirmasis prašymas pardavinėti „Morcilla de Burgos“ mieste pateiktas 1908 m. „Archivo Municipal de Burgos“; nuo šeštojo ir septintojo dešimtmečio prašymų skaičius pradėjo augti.

Būtent XX amžiaus antroje pusėje, kai p prekių pervežimas ir prasidėjo didesnė kaimo gyventojų migracija į pramonines vietoves, „Morcilla de Burgos“ peržengia provincijos ribas ir jos geras vardas pasklinda visoje Ispanijos teritorijoje; produktas vis dažniau minimas turistiniuose ir kulinariniuose giduose, o tai patvirtina šio provincijai būdingo produkto kokybę, reikėtų paminėti visų pirma šiuos veikalus:

„Enciclopedia de la carne: producción, comercio, industria, higiene“, Ed. Espasa-Calpe. Madridas. Sanz Egaña, C., 1948.

„El trasfondo antropológico de la cocina castellano-leonesa. Libro de la gastronomía de Castilla y León“, Consejería de Educación y Cultura. Junta de Castilla y León. Valjadolidas. Jiménez Lozano, 1986.

„Embutidos (Alimentos de España)“, El País Aguilar. Madridas. Arrate, B., 1992.

„Cocina y gastronomía de Castilla y León“, Ediciones Pirámide. Madridas. Fernández de Alperi, S. 1995.

„Libro práctico de la chacinería en casa“, Ediciones Altosa. Madridas. Díaz, R., 1999.

„Cocina Burgalesa Actual. Cocineros, Restaurantes y Artistas de Burgos 2011–2012“, Javier Cano Hernán. Revista Siburita, 2011.

Reikėtų paminėti Díaz Yubero (1998), kuris, kalbėdamas apie šį produktą savo knygoje „Sabores de España“, teigia, kad „dešra yra kuklus, bet nepaprastai gardus kimštas produktas. Burgose gaminama geriausia Ispanijoje dešra iš kiaulės kraujo.“

„Morcilla de Burgos“ gamyba istoriškai susijusi su kiaulių skerdimu namų sąlygomis. XX amžiuje „Morcilla de Burgos“ dešra pradėta gaminti cechuose ir fabrikuose pagal tradicinius metodus, artimus iš kartos į kartą perduodamiems receptams. Toks pokytis nepakenkė produkto kokybei, priešingai, padėjo užtikrinti švaros ir higienos kontrolę, dėl kurios produktą galima vartoti geriausiomis sąlygomis. Gamybos procesas yra mechanizuotas, todėl kraują tiekia patvirtintos skerdyklos. Daugelyje Burgoso provincijoje esančių skerdyklų skerdžiami įvairūs tam skirti gyvuliai, o jų skirtingų tipų kraujas nėra atskiriamas; dėl šios priežasties produktas gali būti gaminamas iš kiaulių, avių arba karvių kraujo, bet visuomet stengiamasi išlaikyti galutinę „Morcilla de Burgos“ kokybę.

„Morcilla de Burgos“ dešrai būdingos ypatingos savybės, kurios ją skiria nuo kituose Ispanijos regionuose gaminamų dešrų ir kurias lemia tai, kad naudojami „Horcal“ rūšies svogūnai. Pagal žodinę kiaulių skerdimo tradiciją, perduodamą iš kartos į kartą ir išlikusią daugelyje kaimų, dešrai gaminti geriausiai tinka regioninės rūšies svogūnai, vadinami „horcal“ svogūnais, kurie taip pat vadinami „matancera“ arba „de matanza“, nes yra glaudžiai susiję su skerdimo procesu – jie raunami švieži rudenį ir žiemos pradžioje, taigi tuomet, kai prasideda gyvulių skerdimo laikotarpis. Tradiciškai šie svogūnai auginami pagrindinių Burgoso provinciją kertančių upių: Pisuerga, Arlanzón, Arlanza, Douro slėniuose, ne taip dažnai Ebro upės baseine.

Apie šią svogūnų rūšį jau rašė José López y Camuñas (1854) ir Sanz Egaña (1948, 1949) kalbėdami apie dešrų gamybą. Pasak daugelio to meto receptų knygų autoriaus José López y Camuñas, gaminant dešrą su svogūnais „keli „Horcal“ rūšies švelnūs sukapoti svogūnai sukrečiami ant šviesaus audinio ir paliekami visai nakčiai nuvarvėti; prieš pradedant gaminti dešras svogūnai nuo audinio sumetami į pasūdytą vandenį pavirti, tuomet ištraukiami iš vandens ir trumpam paliekami nuvarvėti“.

Ši svogūnų rūšis „Morcilla de Burgos“ dešroms gaminti naudojama todėl, kad šie svogūnai yra švelnūs, lengvai kapojami, turi daug skaidulų ir vandens (beveik 92 %) bei gerai sulaiko skystį. Be to, šie svogūnai yra baltos spalvos, todėl galutiniame produkte pastebimi mažiau nei kitų rūšių svogūnai.

„Morcilla de Burgos“ gamybai naudojamų „Horcal“ rūšies svogūnų kiekis turi tiesioginę įtaką trims fiziniams ir cheminiams parametrams, t. y. pH, bendram cukrų kiekiui ir bendram maistinių skaidulų kiekiui, taip pat lakiųjų junginių, ypač sieros lakiųjų junginių, kurie dešrai suteikia specifinį aromatą bei pikantišką skonį ir leidžia ją išskirti iš kitų Ispanijoje gaminamų dešrų su ryžiais, kiekiui ir intensyvumui.

Nuoroda į paskelbtą specifikaciją

(Šio reglamento 6 straipsnio 1 dalies antra pastraipa)

http://www.itacyl.es/opencms_wf/opencms/informacion_al_ciudadano/calidad_alimentaria/4_condiciones_DOP/index.html


(1)  OL L 343, 2012 12 14, p. 1.