21.10.2016

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 388/6

Pakeitimo paraiškos paskelbimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų 50 straipsnio 2 dalies b punktą

(2016/C 388/06)

Šiuo paskelbimu suteikiama teisė pareikšti prieštaravimą pakeitimo paraiškai pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 (1) 51 straipsnį.

GARANTUOTO TRADICINIO GAMINIO SPECIFIKACIJOS REIKŠMINGO PAKEITIMO PARAIŠKA

Paraiška dėl pakeitimo patvirtinimo pagal Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 53 straipsnio 2 dalies pirmą pastraipą

„OVČÍ HRUDKOVÝ SYR – SALAŠNÍCKY“

ES Nr. TSG-SK-02135 – 14.4.2016

1. Pareiškėjų grupė ir teisėtas interesas

Grupės pavadinimas:

„Družstvo – Cech výrobcov ovčieho syra v Turci“

Adresas:

Poľnohospodárske družstvo

Turčianske Kľačany 271

038 61 Vrútky

SLOVENSKO/SLOVAKIJA

Telefonas

+421 4343085213

El. pašto adresas

tas_sro@stonline.sk

Pakeitimo paraišką teikia ta pati grupė, kuri pateikė „Ovčí hrudkový syr – salašnícky“ įregistravimo paraišką.

2. Valstybė narė arba trečioji šalis

Slovakijos Respublika

3. Keičiamos produkto specifikacijos dalys

—	☐	Produkto pavadinimas
—	☐	Produkto apibūdinimas
—	☐	Gamybos būdas
—	☒	Kita [nurodyti]

Garantuoto tradicinio gaminio įregistravimas be išimtinės jo pavadinimo naudojimo teisės turi būti pakeistas garantuoto tradicinio gaminio įregistravimu su išimtine jo pavadinimo naudojimo teise.

4. Pakeitimo (-ų) pobūdis

—

☒

Registruoto GTG specifikacijos pakeitimas, kuris nėra laikytinas nereikšmingu pagal Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 53 straipsnio 2 dalies ketvirtą pastraipą.

5. Pakeitimas (-ai)

Šis pakeitimas yra siūlomas siekiant užtikrinti nagrinėjamojo produkto pavadinimo įregistravimą, kadangi buvo panaikinta žemės ūkio produktų ir maisto produktų pavadinimų kaip garantuotų tradicinių gaminių nenustačius išimtinės pavadinimo naudojimo teisės įregistravimo galimybė, o pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 25 straipsnio 2 dalį pavadinimai, įregistruoti pagal Reglamento (EB) Nr. 509/2006 (2) 13 straipsnio 1 dalį, įskaitant įregistruotuosius pagal Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 58 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą (garantuoti tradiciniai gaminiai be išimtinės pavadinimo naudojimo teisės), gali būti toliau naudojami pagal Reglamente (EB) Nr. 509/2006 numatytas sąlygas tik iki 2023 m. sausio 4 d.

GARANTUOTO TRADICINIO GAMINIO SPECIFIKACIJA

„OVČÍ HRUDKOVÝ SYR – SALAŠNÍCKY“

ES Nr. TSG-SK-02135 – 14.4.2016

Slovakijos Respublika

1. Registruotinas (-i) pavadinimas (-ai)

„Ovčí hrudkový syr – salašnícky“

2. Produkto rūšis (nurodyta XI priede)

1.3.

Sūriai

3. Registravimo pagrindas

3.1. Produktas

—	☒	kurio gamybos ar perdirbimo būdas arba sudėtis atitinka to produkto ar maisto produkto gaminimo tradicijas;
—	☐	kuris gaminamas iš tradiciškai naudojamų žaliavų ar sudedamųjų dalių.

Produktas gaminamas jau keletą šimtmečių. Jis yra tradiciškai gaminamas rankomis piemens trobelėje (salaš), tik pavasarį ir vasarą, naudojant tradicinę varškės apdorojimo rankiniu būdu technologiją.

3.2. Pavadinimas

—	☐	tradiciškai naudojamas konkrečiam produktui pavadinti;
—	☒	nurodo tradicinį arba specifinį produkto pobūdį.

Specifines produkto savybes lemia žaliavos pobūdis, t. y. žalias avių pienas ir tradicinis jo perdirbimas piemenų trobelėse. Pavadinime esantis žodis „salašnícky“ išreiškia specifinį produkto pobūdį ir yra kilęs iš žodžio „salaš“, reiškiantį piemens trobelę, kurioje gaminamas sūris, taigi šis žodis taip pat nurodo ryšį su gamybos vieta.

4. Aprašymas

4.1. Produkto, kurio pavadinimas nurodytas 1 punkte, aprašymas, įskaitant jo pagrindines fizines, chemines, mikrobiologines arba juslines savybes, kuriomis grindžiamas specifinis produkto pobūdis (šio reglamento 7 straipsnio 2 dalis)

„Ovčí hrudkový syr – salašnícky“ – tai piemenų trobelėse iš šviežio avies pieno gaminamas sūris, kuriam būdingą skonį lemia per fermentaciją naudojama tradicinė technologija ir sūrio galvos formavimas rankomis.

Fizinės savybės:

—	rutulio formos sūrio galva,

—	dydis: sveria iki 5 kg.

Cheminės savybės:

—	sausosios medžiagos kiekis: ne mažiau kaip 40 % svorio,

—	riebalų kiekis sausojoje medžiagoje: ne mažiau kaip 50 % svorio.

Mikrobiologiniai kriterijai:

Sudėtyje yra mikroorganizmų, visų pirma:

pieno rūgšties bakterijų – Streptococcus lactis, Leuconostos mesenteroides, Lactobacillus casei, Lactobacillus plantarum, mielių ir pelėsių – Torulopsis candida, Geotrichum candidum, Geotrichum casei.

Juslinės savybės:

—	išorės požymiai: paviršius sausas, vientisas, nepažeistas, perpjovus pasidengia plona plutele, kai kur matyti nedidelės skylutės ir įtrūkimai,

—	spalva: paviršius nuo balto iki gelsvo, perpjovus vidus baltas su švelniai geltonu atspalviu,

—	skonis ir kvapas: švelnaus, rūgštelėjusio, gryno skonio, kuris būdingas avių pieno produktams,

—	konsistencija: tvirta ir tampri,

—	rūgštingumas: pH 5,2–4,9.

4.2. Produkto, kurio pavadinimas nurodytas 1 punkte, gamybos metodo, kurio privalo laikytis gamintojai, įskaitant, jei tinka, naudojamų žaliavų ar sudedamųjų dalių rūšį bei savybes, ir paruošimo metodo aprašymas (šio reglamento 7 straipsnio 2 dalis)

Avių pieno surinkimas:

—

pienas sūriui gaminti gaunamas iš sveikų avių (kalnų ir prieškalnių rajonuose auginamų avių veislių), kurios melžiamos rankomis natūraliomis sąlygomis įrengtuose melžimo aptvaruose (strunga).

Pienas surenkamas į nerūdijančius pienui skirtus kibirus su įmontuotu košimo įtaisu (tradiciškai pienas būdavo surenkamas į medinius kibirus). Kai kibiras (geleta) pripildomas, jo turinys per sietą su vatos filtru nukošiamas į pieno bidoną (pienas gali būti surenkamas ir mechaniniu būdu kilnojamose arba stacionariose melžyklose);

—	surinktas pienas bidonuose perkeliamas į gamybos patalpas – piemens trobelę (salaš-koliba).

Pieno perdirbimas į sūrį – avių pieno sūrių galvų gamyba:

—

Šviežias pienas perdirbamas iškart po melžimo. Jis pervežamas į gamybos vietą piemens trobelėje, kur iš bidono perpilamas į putera, sūriui gaminti skirtą indą. Perpilant jis dar kartą perkošiamas per vatos filtrą. Sūriui gaminti naudojamas medinis indas (putera) arba nerūdijančio plieno indas dvigubu dugnu.

—	Pienas pašildomas iki 30–32 °C tiesiai į pieną įpilant karšto (50 °C temperatūros) geriamo vandens arba šildant pieną karštu vandeniu dvigubame ar putera inde arba įpilant virintų rauginto avies pieno išrūgų.

—

Pašildžius pieną iki 30–32 °C temperatūros, nuolat maišant į jį įdedama mikrobinės kilmės skysto šliužo fermento (gauto iš druska stabilizuoto grybo Rhizomucor miehei) – 40 ml šliužo fermento 100 l pieno (šliužo fermento kiekį nustato gamintojas, atsižvelgdamas į fermento stiprumą). Šliužo fermento kiekis priklauso ir nuo melžimo laiko (t. y. nuo pieno kokybės, kuri per melžimo laikotarpį kinta). Įdėjus šliužo fermento pienas sukrekėja maždaug po 30–45 min.

—	Tokiu būdu gauta varškė maišoma ir smulkinama specialiu įrankiu, kol gaunamos 0,5–1 cm skersmens granulės.

—	Į susmulkintą varškę pilama užvirinto ir iki 65 °C atvėsinto geriamo vandens. Taip varškė pašildoma iki 32–35 °C ir iš jos granulių geriau išsiskiria išrūgos. Varškė gerai išmaišoma ir paliekama nusistovėti. Gaminant avių pieno sūrio galvas pieno ir išrūgų temperatūra negali nukristi žemiau 29 °C.

—	Apie 10 min. pastovėjusi varškė spaudžiama rankomis ir naudojant marlę suformuojama sūrio galva.

—	Sūrio galva pakabinama ant kablio ir paliekama apie dvi valandas nuvarvėti.

—	Nuvarvėjęs sūris perkeliamas į šiltą laikymo vietą – brandinimo patalpą, kur vyksta fermentacijos procesas. Marle suformuotas sūris pakabinamas ant kablio, o vėliau padedamas ant specialiai išrūgoms nuvarvėti skirtos lentynos.

—	Per fermentaciją patalpos temperatūra neturi nukristi žemiau 18–22 °C. Tokiomis sąlygomis sūris fermentuojasi dvi arba ne ilgiau kaip tris dienas. Vykstant fermentacijai nuolat stebima temperatūra.

—	Pasibaigus gamybos procesui sūrį galima parduoti. Parduodamas sūris supakuojamas ir paženklinamas etiketėmis.

4.3. Pagrindinių produkto tradicinį pobūdį lemiančių elementų aprašymas (šio reglamento 7 straipsnio 2 dalis)

Sūrio pavadinimo žodis „salašnícky“ kilęs iš tradicinės gamybos vietos – piemens trobelės (salaš). Tradicines sūrio savybes lemia per daugelį metų nepakitusi jo sudėtis, gamybos ir apdorojimo būdai.

Kaip knygoje Zázrivá rašė istorikas P. Huba, „smulkiuose Zázrivá apylinkių aukštumų vietovių avių ūkiuose daugiausia gamintas avių pienas, kuris visada buvo perdirbamas piemenų namuose (salaš), o svečiams kaip skanėstas buvo siūlomas „ovčí hrudkový syr – salašnícky“. (Martin: Osveta, 1988).

Tradicinis „ovčí hrudkový syr – salašnícky“ gamintas iš šviežio avių pieno, kuris 10–30 min. buvo krekinamas vidutinėje temperatūroje (32 °C) specialiame inde (putera), naudojant natūralų šliužo fermentą (kľag). Sukrekėjęs pienas pirmiausia buvo sukratomas, tada paliekamas nusistovėti, galiausiai varškė būdavo sudedama į marlę ir suspaudžiama į galvą. Marlė su varške būdavo pakabinama ant specialaus kablio ir paliekama, kad nuvarvėtų išrūgos.

Nuvarvėjusi sūrio galva būdavo išimama iš marlės ir apvertus padedama ant medinės lentynos (podišiar), kur būdavo laikoma kelias dienas, kad išdžiūtų ir subręstų. Subrendusios sūrio galvos iš piemens trobelės būdavo perkeliamos į avių savininkų namus (Podolák Ján: Slovenský národopis 25, 1977).

XX a. „ovčí hrudkový syr – salašnícky“ ir „ovčí salašnícky údený syr“ gamyba išplito kalnuotose Slovakijos vietovėse, kur augintos avys.

„Ovčí hrudkový syr – salašnícky“ ir „ovčí salašnícky údený syr“ – vieni iš tradiciniuose Valakijos avių ūkiuose gaminamų pieno produktų, dėl kurių kalnuotose Slovakijos vietovėse iš esmės ir buvo auginamos avys. Šis kulinarinis produktas buvo vartojamas šviežias (sultingas, saldaus skonio), fermentuotas, džiovintas arba rūkytas. (Podolák Ján: Slovenský národopis 25, 1977). Straipsnyje „Z histórie Ovčieho mliekárstva na Slovensku“ Prokopas rašė: „Šiuose kraštuose mūsų piemenų drožybos įgūdžiai padeda išlaikyti Valakijos kultūrą. Jos įtaką galima matyti dailiai išdrožtuose dubenyse (črpáky), kuriuos naudojo piemenys.“ (Slovenská spoločnosť pre racionálnu výživu, Bratislava, 1969). Širdies ar anties pavidalo formos naudojamos „ovčí salašnícky údený syr“ formuoti. 1968 m. Osvetos leidyklos išleisto leidinio Bryndziarsky priemysel na Slovensku autorius dr. Jánas Balko pastebėjo: „Neturime tikslių duomenų, kas ir kada šiame krašte pagamino pirmąją avių pieno sūrio galvą. Tačiau galime drąsiai teigti, kad tai buvo prieš daugelį amžių, nes iki pat 1914 m. avių auginimas pienui gaminti nelabai skyrėsi nuo didžiojo tautų kraustymosi laikų ūkininkavimo praktikos.“ Leidinyje Ovčie mliekárstvo a syrárstvo po novom teigiama, kad „…brinzos kokybė daugiausia priklauso nuo „ovčí hrudkový syr – salašnícky“ kokybės.“ (Edícia Povereníctva SNR pre pôdohospodárstvo, Bratislava, 1966). „Ovčí hrudkový syr – salašnícky“ ir „ovčí salašnícky údený syr“ vardą ir tradicinį gamybos būdą naudojo ir Priechodo savivaldybės piemenys, kurie XX a. 7-uoju ir 8-uoju dešimtmečiais dirbo piemenų trobelėse Turieco regione (kaip pasakojo Priechodo piemenys Lamperas ir Ivaničius). Piemuo iš Dolna Jaseno P. Jasenskis prisimena, kad „ovčí hrudkový syr – salašnícky“ ir „ovčí salašnícky údený syr“ gaminami nuo neatmenamų laikų, tačiau tik nedideliais kiekiais. Jie buvo vartojami pačiose piemenų trobelėse arba buvo (ir tebėra) parduodami piemenų trobelėse besilankantiems svečiams. Tai tradicinis kalnų ir prieškalnių rajonuose gyvenančių slovakų skanėstas.“ (Prehlásenie pána Jasenského, 1999).

(1) OL L 343, 2012 12 14, p. 1.

(2) OL L 93, 2006 3 31, p. 1.