EUROPOS KOMISIJA
Strasbūras, 2016 07 05
SWD(2016) 225 final
BENDRAS TARNYBŲ DARBINIS DOKUMENTAS
POVEIKIO VERTINIMO SANTRAUKA
Gebėjimų stiprinimas saugumui ir vystymuisi remti
pridedamas prie
Pasiūlymo dėl Reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas 2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 230/2014, kuriuo nustatoma priemonė, kuria prisidedama prie stabilumo ir taikos
{COM(2016) 447 final}
{SWD(2016) 222 final}
Poveikio vertinimo ataskaitos santrauka
Gebėjimų stiprinimas saugumui ir vystymuisi remti
A.Būtinybė imtis veiksmų
2013 m. gruodžio 19–20 d. Europos Vadovų Tarybos išvadose pabrėžiama, kad „svarbu remti šalis partneres ir regionines organizacijas, rengiant mokymus, teikiant konsultacijas, įrangą ir išteklius, kai to reikia, kad jos vis labiau galėtų pačios užkirsti kelią krizėms ar jas valdyti“ 1 . 2015 m. balandžio mėn. Europos Komisija ir Sąjungos vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai priėmė bendrą komunikatą „Pajėgumų stiprinimas remiant saugumą ir vystymąsi“. Šiame komunikate nurodyti ES pajėgumų padėti partneriams stiprinti gebėjimus saugumo sektoriuje trūkumai ir padaryta išvada, kad „šiuo metu nėra ES biudžeto priemonės, kuri būtų skirta saugumo pajėgumų, ypač karinių, stiprinimui šalyse partnerėse visapusiškai finansuoti“ 2 . Dėl to kyla problemų, nes dėl konfliktų, nesaugumo ir nestabilumo kyla žmonių kančios, priverstinis perkėlimas ir skaudūs vystymosi padariniai, kaip pripažinta Jungtinių Tautų rezoliucijoje „Keiskime mūsų pasaulį. Darnaus vystymosi darbotvarkė iki 2030 m.“, įskaitant tikslą Nr. 16 3 , , susijusį su taika ir stabilumu.
Siekiant sustiprinti vystymosi srities pastangas, būtinas stabilumas ir saugumas – jie yra dalis visapusiškų vystymosi politikos strategijų, pagal kurias kuriamos sąlygos taikai ir žmonių saugumui. Nustatyti gebėjimų stiprinimo saugumui ir vystymuisi remti trūkumai trukdo ES siekti tikslų išorės veiksmų srityje, be kita ko, sudaryti sąlygas taikai, žmonių saugumui ir tvariam vystymuisi.
Bendrieji šios iniciatyvos tikslai išdėstyti ES sutarties 21 straipsnyje ir SESV 208 straipsnyje. Visų pirma siekiama:
užtikrinti, kad ES paramos vystymuisi, teikiamos nestabilioms besivystančioms šalims, nevaržytų nestabilumo bei konfliktinės situacijos, ir suteikti galimybę visiems saugumo srities subjektams, įskaitant karinius subjektus, užtikrinti stabilumą, taiką ir viešąją tvarką;
stiprinti darnų ekonominį, socialinį ir aplinkosaugos srities vystymąsi besivystančiose šalyse, visų pirma siekiant panaikinti skurdą, laikantis Jungtinių Tautų ir kitų susijusių tarptautinių organizacijų kontekste prisiimtų įsipareigojimų ir siekiant patvirtintų tikslų.
Konkretūs tikslai:
padėti stiprinti šalių partnerių gebėjimus pačioms užkirsti kelią krizėms ir jas valdyti;
padėti didinti saugumo subjektų, įskaitant karinius subjektus, veiksmingumą šalyse partnerėse stiprinant gebėjimus, kuriais remiamas saugumas ir vystymasis, taip pat
padėti užtikrinti, kad būtų laikomasi teisinės valstybės ir gero valdymo principų ir stiprinti civilinę kontrolę ir karinių subjektų priežiūrą trečiosiose šalyse.
ES veiksmai yra būtini ir grindžiami tiek Sutartyje (ES sutarties 21 straipsnyje ir SESV 208 straipsnyje) nustatytais tikslais, tiek subsidiarumo principu. ES valstybės narės paprašė Komisijos ir vyriausiosios įgaliotinės pateikti pasiūlymų, kad Sąjunga galėtų visapusiškai imtis veiksmų gebėjimų stiprinimo saugumui ir vystymuisi remti srityje. Išsami ir lanksti ES parama saugumo sektoriui padėtų sudaryti sąlygas imtis trumpalaikių ir ilgalaikių veiksmų siekiant suburti visus šalies saugumo srities subjektus ir geriau koordinuoti tokią paramą.
B.Sprendimai
Nesprendžiant problemos menksta Sąjungos veiksmų veiksmingumas ir ji negali padėti užtikrinti stabilumo ir siekti darnaus vystymosi tikslų, visų pirma nestabiliose šalyse. Todėl reikia pateikti pasiūlymą, kuriuo būtų teikiama reikiama visapusiška finansinė parama visiems saugumo sektoriaus subjektams, įskaitant karinius subjektus, jeigu galima aiškiai įrodyti, kad numatytos veiklos tikslas ir turinys padeda siekti vystymosi politikos tikslų.
Be kita ko, numatyta pritaikyti esamus bendrojo Sąjungos biudžeto finansavimo mechanizmus ir nebiudžetinius mechanizmus, taip pat parengti išsamią tikslinę finansinę priemonę. Numatyta skirtingos aprėpties esamos antrinės teisės aktų pokyčių, susiję terminai taip pat skiriasi. Svarbu sprendimą rasti nedelsiant, kad būtų galima spręsti neatidėliotinas problemas. Tokia neatidėliotina priemonė būtų pasiūlymas, kurį Komisija priimtų 2016 m.
Poveikio vertinime padaryta išvada, kad priemonės, kuria prisidedama prie stabilumo ir taikos 4 (IcSP), peržiūra būtų tinkamiausias ir veiksmingiausias sprendimas trumpuoju laikotarpiu. Norint ilguoju laikotarpiu visapusiškai įgyvendinti gebėjimų stiprinimo saugumui ir vystymuisi remti iniciatyvą (t. y. įskaitant paramą kariniams subjektams su gynyba susijusiais tikslais), biudžetinę priemonę (dėl vystomojo bendradarbiavimo) reikėtų derinti su kitu, galbūt nebiudžetiniu, mechanizmu.
Be išsamių konsultacijų su valstybėmis narėmis ir kitais suinteresuotaisiais subjektais 2015 m., nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki gegužės 27 d. internetu vyko viešos konsultacijos, per kurias visuomenė galėjo teikti atsiliepimus. 94 proc. respondentų pritarė tam, kad veiksmingas, teisėtas ir atskaitingas šalių partnerių saugumo sektorius galėtų padėti užtikrinti taiką, žmonių saugumą ir darnų vystymąsi. Be to, 85 proc. respondentų pritarė, kad sustiprinus karinių subjektų valdymą, visų pirma nestabiliose šalyse, būtų galima užtikrinti stabilumą ir pasiekti JT darnaus vystymosi tikslus. Viešos konsultacijos (nors jos ir nebuvo reprezentatyvios) rodo, kad subjektai, su kuriais konsultuotasi, pritarė tam, kad reikia imtis veiksmų. 2016 m. balandžio 15 d. neoficialiame dokumente dešimt ES valstybių narių pabrėžė, kad trumpuoju laikotarpiu IcSP yra tinkamiausia priemonė gebėjimų stiprinimo saugumui ir vystymuisi remti srityje.
C.Tinkamiausios galimybės poveikis
Priemonės, kuria prisidedama prie stabilumo ir taikos (IcSP), peržiūra yra tinkamiausia galimybė, atsižvelgiant į šios kovos su krizėmis priemonės įgyvendinimo tvarkaraštį, geografinę aprėptį ir lankstumą. IcSP siekiama imtis veiksmų skubos atvejais ir reaguoti į esamas ar kylančias krizes, kad būtų užkertamas kelias konfliktams, taip pat ilguoju laikotarpiu remti konfliktų prevenciją, taikos kūrimą ir pasirengimą krizėms ir šalinti pasaulines, tarpregionines ir kylančias grėsmes. IcSP geografinė aprėptis yra pasaulinio masto, priemone daugiausia dėmesio skiriama reagavimui į krizes trečiosiose šalyse. Taigi atliekant galimą IcSP peržiūrą būtų tik pridėtas elementas, suteikiantis galimybę panaikinti dabartinį trūkumą ir pagal priemonę teikti paramą visiems saugumo srities subjektams (įskaitant karinius subjektus), visų pirma rengti mokymus ir teikti įrangą ir taip tenkinti neatidėliotinus trumpalaikius ir vidutinės trukmės laikotarpio poreikius siekiant tvaraus vystymosi.
Parama trečiųjų šalių kariniams subjektams taikant ES priemones pagal SESV 209 straipsnį, kaip teisinį pagrindą, toliau būtų teikiama tik išskirtiniais atvejais. Ji būtų teikiama tik konkrečioms šalims partnerėms aiškiai apibrėžtais atvejais, kai karinių subjektų gebėjimų stiprinimas padeda siekti vystymosi tikslo.
2017–2020 m. laikotarpiu būtų tikslinga skirti 100 mln. EUR vertės biudžeto asignavimą. Iniciatyva būtų finansuojama perskirstant bendrojo Sąjungos biudžeto IV išlaidų kategorijos („Europos vaidmuo pasaulyje“) lėšas. Papildomų finansinių išteklių sutelkta nebūtų. Įgyvendinant priemonę būtų taikomas Reglamentas (ES) Nr. 236/2014, kuriuo nustatomos bendros Sąjungos išorės veiksmų finansavimo priemonių įgyvendinimo taisyklės ir procedūros.
ES valstybių narių nacionaliniams biudžetams papildomo poveikio nenumatoma; ES valstybių narių viešojo administravimo institucijoms iniciatyva netaikoma, perkėlimo į nacionalinę teisę priemonių nereikia. Viešojo administravimo institucijos trečiosiose šalyse gali tikėtis naudos, nes siūloma iniciatyva padės užtikrinti didesnį nuoseklumą.
Numatomas nemažas ilgalaikis šios iniciatyvos poveikis atitinkamų šalių ekonomikai ir vystymuisi. Kadangi sumos nedidelės, o priežastinį ryšį nustatyti nelengva, poveikio ex ante vertinimas nevykdomas. Pavieniai veiksmai turėtų būti vertinami remiantis su projektais susijusiais rodikliais. Stabilesnė ir saugesnė visuomenė yra būtina darnaus vystymosi ir didesnės gerovės sąlyga, padedanti mažinti su nestabilumu ir konfliktais susijusias problemas.
D.Tolesni veiksmai
Persvarstytas IcSP reglamentas bus taikomas iki 2020 m. gruodžio 31 d. Tolesni su šia iniciatyva susiję veiksmai bus svarstomi atsižvelgiant į diskusijas dėl laikotarpio po 2020 m. daugiametės finansinės programos (DFP).
https://www.consilium.europa.eu/uedocs/cms_Data/docs/pressdata/en/ec/140245.pdf.
JOIN(2015) 17 final, 2015 m. balandžio 28 d.
JOIN(2016) 31.
2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 230/2014, kuriuo nustatoma priemonė, kuria prisidedama prie stabilumo ir taikos.