Briuselis, 2016 05 25

SWD(2016) 165 final

KOMISIJOS TARNYBŲ DARBINIS DOKUMENTAS

POVEIKIO VERTINIMO SANTRAUKA

pridedamas prie

Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento

dėl nacionalinių institucijų, atsakingų už vartotojų apsaugos teisės aktų vykdymo užtikrinimą, bendradarbiavimo

{COM(2016) 283 final}
{SWD(2016) 164 final}


Santraukos lentelė

Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo pakeičiamas 2004 m. spalio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2006/2004 dėl nacionalinių institucijų, atsakingų už vartotojų apsaugos teisės aktų vykdymą, bendradarbiavimo (Reglamentas dėl bendradarbiavimo vartotojų apsaugos srityje arba BVAS reglamentas), poveikio vertinimas 

A. Būtinybė imtis veiksmų

Kokia yra problema ir kodėl tai ES lygmens problema?

BVAS reglamentu sugriežtinamas vartotojų teisės aktų vykdymo užtikrinimas visoje ES. Tačiau jo poveikio nepakanka, ypač siekiant užtikrinti dinamiškos bendrosios skaitmeninės rinkos veikimą griežtu ir vienodu šių teisės aktų vykdymo užtikrinimu visoje ES. Iš to, kaip prastai šiuo metu verslas laikosi ES vartotojų acquis, matyti, jog jo vykdymas užtikrinamas nepatenkinamai. Laikantis nuosaikaus vertinimo, 37 proc. e. prekybos arba užsakymo svetainių nesilaiko pagrindinių vartotojų teisės aktų. Dėl to, įsigydami kelionių, pramogų, aprangos, elektroninių prekių ir finansinių paslaugų elektroninėje erdvėje tarpvalstybiniu mastu, vartotojai patiria nuostolių, kurių dydis kasmet siekia apie 770 mln. EUR (tarpvalstybinės prekybos aspektas, specialiai tirtas atliekant poveikio vertinimą). Pagrindinės problemos, susijusios su bendradarbiavimu BVAS srityje, kaip ES vartotojų acquis tarpvalstybinio vykdymo užtikrinimo priemone, yra šios: nepakankami savitarpio pagalbos mechanizmai, neveiksminga reakcija į visoje ES plačiai paplitusius pažeidimus, ypač skaitmeninėje aplinkoje, sunkumai aptinkant pažeidimus ir nepakankamas vykdymo užtikrinimo veiksmų prioritetizavimas.

Ko reikėtų pasiekti?

Sustiprinti ir padaryti veiksmingesne bendradarbiavimo vykdymo užtikrinimo sistemą, taip sugriežtinant vartotojų teisės aktų laikymąsi visoje ES, sumažinant vartotojų nuostolius ir padidinant teisinį tikrumą, ypač tarpvalstybiniu mastu veikiantiems prekiautojams ir vartotojams. Kad bendromis jėgomis būtų sustabdyti plačiai paplitę internetiniai pažeidimai, valdžios institucijoms reikėtų veikti sparčiau ir mažinti sąnaudas – papildomai intensyviau bendradarbiauti (pvz., taikyti laikinąsias apsaugos priemones blokuoti svetainėms, kurios nesilaiko nustatytų taisyklių) ir laikytis vieningos suderintos procedūros, kurią vykdant Komisija galėtų atlikti svarbesnį pagalbinį vaidmenį.

Kokia papildoma ES lygmens veiksmų nauda (subsidiarumas)? 

Kad nacionalinės valdžios institucijos, kurių veikimas suvaržytas jų jurisdikcijos ribomis, galėtų užtikrinti vienodą vartotojų teisės aktų vykdymo užtikrinimą visoje ES, joms reikia bendradarbiauti nutraukiant tarpvalstybinio pobūdžio pažeidimus.

B. Sprendimai

Kokie galimi šių tikslų įgyvendinimo būdai? Ar yra tinkamiausia galimybė, ar jos nėra? Jei ne, kodėl?

1 galimybė: status quo (nekeisti galiojančio BVAS reglamento).

2 galimybė: modernizuoti įgyvendinimo teisės aktus, ne teisėkūros priemones ir savireguliavimą.

3 galimybė: peržiūrėti BVAS reglamentą, išplėsti jo taikymo sritį ir padidinti jo efektyvumą.

4 galimybė: peržiūrėti BVAS reglamentą. Tai 3 galimybė + papildomi įgaliojimai, ypač siekiant aptikti tyčia besislepiančius nesąžiningus prekiautojus, ir audito sistema, kuria užtikrinama, kad valstybės narės skirtų pakankamai išteklių tarpvalstybiniam bendradarbiavimui.

5 galimybė: naujas reglamentas, kuriuo Europos Komisijai būtų suteikiami tiesioginiai vykdymo užtikrinimo įgaliojimai, susiję su ES mastu plačiai paplitusiais pažeidimais, ir BVAS reglamento peržiūra, derinama su 3 arba 4 galimybe.

Pasirinkta 3 politikos galimybė (3 PG).

Kokia įvairių suinteresuotųjų subjektų nuomonė? Kas kuriai galimybei pritaria?

Visos suinteresuotųjų subjektų kategorijos (vartotojų ir verslo atstovų asociacijos, EP ir valstybės narės) mano, kad BVAS reglamentas yra naudingas ir turi būti sugriežtintas tam, kad mažmeninės prekybos srityje būtų galima naudotis bendrosios skaitmeninės rinkos privalumais. Tai įrodo 2014 m. pradžioje užbaigtos viešos konsultacijos ir įvairūs susitikimai su suinteresuotaisiais subjektais (kaip antai vizitai į šalis, 2013–2015 m. aukščiausiojo lygio susitikimai vartotojų klausimais ir konkretūs BVAS tinklo praktiniai seminarai).

C. Tinkamiausios galimybės poveikis

Kokia tinkamiausios galimybės nauda (jei ji yra, jei nėra – pagrindinių galimybių nauda)? 

Pasirinkus 3 galimybę bus pasiekti visi politiniai tikslai ir užtikrintos racionalios nacionalinių valdžios institucijų ir Komisijos išlaidos. Ją įgyvendinus bus pagerinti viešieji veiksmai ES tarpvalstybinės mažmeninės prekybos rinkoje ir jos valdymas, rinka taps teisingesnė ir skaidresnė prekiautojams ir vartotojams. Sumažės viešųjų veiksmų išlaidos ir sandorių kaina ekonomikos veikėjams. Tai padidins bendrą ES ekonomikos konkurencingumą.

Vartotojams bus naudinga griežtesnė tarpvalstybinės prekybos apsauga, ypač perkant internetu. Ištyrus penkias interneto rinkas nustatyta, kad 10 punktų sumažinus 37 proc. lygio teisės aktų nesilaikymą, kasmetinius nuostolius galima sumažinti nuo apskaičiuotų 770 mln. EUR iki apytikriai 539 EUR, t. y., 30 proc. Bet kuriuo vienu BVAS veiksmu, skirtu sustabdyti plačiai paplitusią praktiką, taip pat galima gerokai sumažinti vartotojų nuostolius visoje ES (pvz., imantis suderintų veiksmų dėl klaidinančios siūlomų internetinių žaidimų programėlių papildinių rinkodaros, apie 68 mln. EUR).

Komisija teiks optimalią paramą valstybėms narėms, užtikrinančioms teisės aktų vykdymą kovojant su akivaizdžiai ES masto pažeidimais, ir bus išvengta nereikalingų lygiagrečių procesų. Galimybė pakartotinai naudoti įrodymus, išvengti dubliavimo ir pasiekti didžiausią vykdymo užtikrinimo veiksmų nuoseklumą leis institucijoms sutaupyti lėšų. Bus galima anksčiau aptikti neteisėtą veiklą ir derinti prioritetus, o tai leis imtis tikslesnių veiksmų kovojant su visoje ES plačiai paplitusiais pažeidimais. Dėl to bus stipriau atgrasoma nuo pažeidimų.

Šią galimybę galima realiai įgyvendinti, ją aktyviai palaiko suinteresuotieji subjektai.

Kokios tinkamiausios galimybės pasirinkimo sąnaudos (jei jų yra, jei ne – pagrindinių galimybių)? 

Pasirinkus 3 galimybę verslo sektoriui ir vartotojams nebus nustatyta teisinių prievolių; jie visi gaus naudos dėl geriau veikiančių rinkų – bus mažiau ginčų ir mažiau su jais susijusių išlaidų. Kai kurioms valstybėms narėms (daugiausiai AT, BE, DE, EL, FR, HR, IE ir LT) gali tekti šiek tiek pakeisti savo nacionalinę teisę, kad institucijos galėtų pasinaudoti tyrimų duomenų ir rezultatų tarpusavio pripažinimu ir papildomais tarpvalstybinio bendradarbiavimo įgaliojimais. Daugiausia išlaidų valstybės narės patirs dėl susipažinimo su naujais įgaliojimais ir procedūromis ir tam tikslui skirtų mokymų (apie 3 000 EUR institucijai) ir apie 174 000 EUR visoms valstybėms narėms už vieną suderintą vykdymo užtikrinimo veiksmą per metus, inicijuotą taikant privalomą koordinavimo procedūrą. Bendrai vertinant, dėl geriau suderintų ES masto veiksmų vidutinės trukmės laikotarpiu tikimasi sutaupyti lėšų. Tikimasi, kad papildomos Komisijos išlaidos sustiprinus jos, kaip koordinatorės, vaidmenį nesieks 300 000 EUR per metus.

Koks bus poveikis MVĮ ir konkurencingumui?

Pagerinus mažmeninės prekybos rinkų reglamentavimo aplinką, įmonės, įskaitant MVĮ, nusprendusios prekiauti kitų valstybių rinkose, galėtų išvengti teisinės ekspertizės išlaidų ir labiau kliautis tuo, kad tose kitose šalyse, kuriose jos siekia imtis veiklos, tų pačių ES vartotojų teisės aktų vykdymas užtikrinamas taip pat kaip ir jų šalyje. Nuosekliau užtikrinant tarpvalstybinių teisės aktų vykdymą padidėtų sąžiningų, įstatymų besilaikančių prekiautojų konkurencingumas, pagerėtų konkurencija ir būtų užtikrinamos vienodos veiklos sąlygos vidaus rinkoje.

Ar nacionaliniai biudžetai ir administracinės įstaigos bus labai paveikti?

Kaip jau buvo aiškinta skirsnyje apie išlaidas, poveikis nacionaliniams biudžetams būtų gana kuklus, palyginti su sutaupytomis lėšomis pasirinkus 3 galimybę; visų pirma, bendromis jėgomis kovojant su plačiai paplitusiais pažeidimais būtų taupomi ištekliai, nes vietoj 28 nacionalinių veiksmų bus vykdomas vienas bendras veiksmas, ir dėl to grynų lėšų galėtų būti sutaupyta nuo apytikriai 180 000 EUR (jei suderintas veiksmas sėkmingas) iki 815 000 EUR (jei veiksmas nesėkmingas).

Ar bus kitokio reikšmingo poveikio? 

Geriau užtikrinant vartotojų teisių vykdymą, neužkraunant papildomos naštos prekiautojams, būtų užtikrinamas teigiamas poveikis pagrindinėms teisėms, susijusioms su sąžininga ir atvira prieiga prie gaminių ir paslaugų visoje ES.

Proporcingumas

Pasirinktoji galimybė nedarys poveikio valstybių narių vykdymo užtikrinimo kompetencijai ir neleis visapusiškai suderinti nacionalinių vykdymo užtikrinimo sistemų. Suderinti bus tik tie elementai, kurių reikia pasiekti galutiniam tikslui – užtikrinti geresnį pažeidimų, susijusių su įvairiomis valstybėmis narėmis, tyrimą: procedūros, taikomos pažeidimams Bendrijoje ir plačiai paplitusiems pažeidimams, būtiniausi įgaliojimai, suteikiami kompetentingoms institucijoms, taikančioms šias procedūras, arba įrodymų, susijusių su šiais pažeidimais, pripažinimas. Pasirinkus 3 galimybę bus pagerintas bendradarbiavimas vykdymo užtikrinimo srityje nesukuriant neproporcingos ar pernelyg didelės naštos valstybių narių institucijoms. Nauda, kaip antai vartotojų žalos ir sandorių kainų sumažinimas visiems veiklos vykdytojams, viešosios intervencijos veiksmingumas ir galiausiai numatomas ekonomikos augimas dėl išaugusios vartotojų paklausos, gerokai viršija truputį padidėsiančias valdžios institucijų ir Komisijos išlaidas.

D. Tolesni veiksmai

Kada politika bus peržiūrėta?

Peržiūrėto reglamento veikimas bus įvertintas praėjus septyneriems metams nuo jo taikymo pradžios, vertinant politinės priemonės veikimo tinkamumą ir veiksmingumą, ypač vartotojų teisės aktų laikymosi lygio pagerėjimą.