EUROPOS KOMISIJA
Briuselis, 2016 12 21
COM(2016) 883 final
2016/0409(COD)
Pasiūlymas
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS
dėl Šengeno informacinės sistemos (SIS) sukūrimo, eksploatavimo ir naudojimo policijos bendradarbiavimui ir teisminiam bendradarbiavimui baudžiamosiose bylose, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 515/2014 ir panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1986/2006, Tarybos sprendimas 2007/533/TVR ir Komisijos sprendimas 2010/261/ES
AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS
1.PASIŪLYMO APLINKYBĖS
•Pasiūlymo pagrindimas ir tikslai
Per pastaruosius dvejus metus Europos Sąjunga vienu metu sprendė kelis skirtingus uždavinius: migracijos valdymo, integruoto ES išorės sienų valdymo ir kovos su terorizmu bei tarpvalstybiniu nusikalstamumu. Siekiant tinkamai spręsti šiuos uždavinius ir sukurti veiksmingą ir tikrą saugumo sąjungą, itin svarbu, kad valstybės narės veiksmingai keistųsi informacija tarpusavyje ir su atitinkamomis ES agentūromis.
Šengeno informacinė sistema (SIS) yra sėkmingiausia veiksmingo imigracijos tarnybų, policijos, muitinės ir teisminių institucijų ES ir Šengeno asocijuotosiose šalyse bendradarbiavimo priemonė. Valstybių narių kompetentingų institucijų pareigūnai, kaip antai policijos, sienos apsaugos ir muitinės pareigūnai, turi turėti galimybę susipažinti su kokybiška informacija apie tikrinamus asmenis ar daiktus, taip pat turi turėti aiškius nurodymus, ką kiekvienu atveju reikia daryti. Ši didelės apimties informacinė sistema yra bendradarbiavimo Šengeno klausimais pagrindas ir labai padeda sudaryti palankesnes sąlygas asmenims laisvai judėti Šengeno erdvėje. Ji suteikia galimybę kompetentingoms institucijoms įvesti duomenis apie ieškomus asmenis, asmenis, kurie gali neturėti teisės atvykti į ES arba joje būti, dingusius asmenis, visų pirma vaikus, ir daiktus, kurie gali būti pavogti, pasisavinti arba dingę, ir su šiais duomenimis susipažinti. SIS laikoma ne tik informacija apie konkretų asmenį arba daiktą, bet ir aiškūs nurodymai kompetentingoms institucijoms, ką daryti nustačius tokio asmens arba daikto buvimo vietą.
2016 m., praėjus trejiems metams nuo antrosios kartos sistemos veikimo pradžios, Komisija atliko išsamų SIS vertinimą. Šis vertinimas parodė, kad SIS veikia išties sėkmingai. 2015 m. nacionalinės kompetentingos institucijos tikrino duomenis apie asmenis ir daiktus su SIS laikomais duomenimis beveik 2,9 mlrd. kartų ir pasikeitė daugiau negu 1,8 mln. papildomos informacijos vienetų. Vis dėlto, kaip nurodyta Komisijos 2017 m. darbo programoje, remiantis šia teigiama patirtimi, sistemos efektyvumą ir veiksmingumą reikėtų didinti toliau. Šiuo tikslu, atsižvelgdama į vertinimo rezultatą, Komisija pateikia pirmą trijų pasiūlymų rinkinį, kad patobulintų ir išplėstų SIS naudojimą, ir kartu toliau tęsia darbą, vadovaudamasi aukšto lygio informacinių sistemų ir sąveikumo ekspertų grupės vykdomo darbo rezultatais, kad dabartinės ir būsimos teisėsaugos ir sienų valdymo sistemos būtų sąveikesnės.
Šie pasiūlymai apima sistemos naudojimą a) sienų valdymo, b) policijos bendradarbiavimo ir teisminio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose ir c) neteisėtai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo srityse. Pirmieji du pasiūlymai kartu sudaro SIS sukūrimo, eksploatavimo ir naudojimo teisinį pagrindą. Pasiūlymu dėl SIS naudojimo neteisėtai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo srityje papildomas pasiūlymas dėl sienų valdymo ir jo nuostatos. Juo nustatoma nauja perspėjimų kategorija ir prisidedama prie Direktyvos 2008/115/EB įgyvendinimo ir stebėsenos.
Dėl valstybių narių skirtingų pozicijų įgyvendinant ES politiką laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje, kad būtų užtikrintas visapusiškas šios sistemos eksploatavimas ir naudojimasis ja, būtina priimti tris atskiras teisines priemones, kurių taikymas būtų tarpusavyje susijęs.
Be to, siekiant sustiprinti ir patobulinti informacijos valdymą ES lygmeniu, 2016 m. balandžio mėn. Komisija pradėjo svarstymų dėl patikimesnių ir pažangesnių sienų ir saugumo informacinių sistemų procesą. Pagrindinis tikslas – užtikrinti, kad kompetentingos institucijos galėtų sistemingai gauti būtiną informaciją iš skirtingų informacinių sistemų. Siekdama šio tikslo, Komisija vykdė dabartinės informacinės architektūros peržiūrą, kad nustatytų informacijos spragas ir „akląsias zonas“, kurias lemia esamų sistemų funkcijų trūkumai ir ES bendros duomenų valdymo architektūros susiskaidymas. Komisija įsteigė Aukšto lygio informacinių sistemų ir sąveikumo ekspertų grupę, kad ji padėtų vykdyti šią veiklą. Grupės tarpinėmis išvadomis dėl duomenų kokybės remtasi šiame pirmajame dokumentų rinkinyje. Pirmininko J.-C. Junckerio 2016 m. rugsėjo mėn. pranešime apie Sąjungos padėtį taip pat nurodyta, kad svarbu pašalinti esamus informacijos valdymo trūkumus ir pagerinti esamų informacinių sistemų sąveikumą ir sujungimą.
Atsižvelgdama į Aukšto lygio informacinių sistemų ir sąveikumo ekspertų grupės išvadas, kurios bus pateiktos 2017 m. pirmoje pusėje, Komisija apsvarstys galimybę 2017 m. viduryje priimti antrą pasiūlymų rinkinį, kurio tikslas – toliau didinti SIS ir kitų IT sistemų sąveikumą. Kitas ne mažiau svarbus šio darbo elementas – Reglamento (ES) Nr. 1077/2011 dėl Europos didelės apimties IT sistemų laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje operacijų valdymo agentūros („eu-LISA“) peržiūra. Tikėtina, kad 2017 m. Komisija taip pat pateiks atskirų pasiūlymų dėl šio klausimo. Siekiant spręsti dabartinius saugumo srities uždavinius svarbu investuoti į greitas, veiksmingas ir kokybiškas keitimosi informacija ir informacijos valdymo sistemas, taip pat užtikrinti ES duomenų bazių ir informacinių sistemų sąveikumą.
Šis pasiūlymas yra dalis pirmo pasiūlymų rinkinio, kuriuo siekiama pagerinti SIS veikimą, eksploatavimą ir naudojimą policijos bendradarbiavimui ir teisminiam bendradarbiavimui baudžiamosiose bylose. Juo:
(1)atsižvelgiama į Komisijos pranešimą, kad bus didinama SIS teikiama papildoma nauda teisėsaugos reikmėms, kad būtų galima reaguoti į naujas grėsmes;
(2)konsoliduojami pastarųjų trejų metų SIS įgyvendinimo veiklos rezultatai, t. y. daromi centrinės SIS techninio pobūdžio pakeitimai, siekiant išplėsti kai kurias esamas perspėjimų kategorijas ir užtikrinti naujų funkcijų;
(3)atsižvelgiama į išsamiame SIS vertinime pateiktas rekomendacijas dėl techninių ir procedūrinių pakeitimų;
(4)tenkinami SIS galutinių naudotojų prašymai dėl techninių patobulinimų, taip pat
(5)atsižvelgiama į Aukšto lygio informacinių sistemų ir sąveikumo ekspertų grupės tarpines išvadas dėl duomenų kokybės.
Kadangi šis pasiūlymas glaudžiai susijęs su Komisijos pasiūlymu dėl reglamento dėl SIS sukūrimo, eksploatavimo ir naudojimo patikrinimams kertant sieną, abiejuose tekstuose yra sutampančių nuostatų. Įtraukta priemonių, susijusių su SIS ištisiniu naudojimu, įskaitant ne tik centrinės ir nacionalinių sistemų eksploatavimą, bet ir galutinių naudotojų poreikius; sustiprintų priemonių, kuriomis užtikrinamas veiklos tęstinumas, taip pat priemonių, kuriomis sprendžiami duomenų kokybės, duomenų apsaugos ir duomenų saugumo klausimai, bei nuostatų dėl stebėsenos, vertinimo ir ataskaitų teikimo tvarkos. Pagal abu pasiūlymus taip pat išplečiamas biometrinių duomenų naudojimas.
Dabartinė antrosios kartos SIS teisinė sistema, susijusi su jos naudojimu policijos bendradarbiavimui ir teisminiam bendradarbiavimui baudžiamosiose bylose, pagrįsta buvusio trečiojo ramsčio teisės aktu – Tarybos sprendimu 2007/533/TVR – ir buvusio pirmojo ramsčio teisės aktu – Reglamentu (EB) Nr. 1986/2006. Šiuo pasiūlymu konsoliduojamas esamų teisės aktų turinys ir įtraukiama naujų nuostatų, siekiant:
geriau suderinti nacionalines SIS naudojimo procedūras, visų pirma kalbant apie su terorizmu susijusius nusikaltimus ir vaikus, kuriems kyla rizika būti pagrobtiems tėvų;
išplėsti SIS taikymo sritį prie esamų perspėjimų pridedant naujų biometrinių identifikatorių elementų;
padaryti techninių pakeitimų, siekiant padidinti saugumą ir padėti sumažinti administracinę naštą, numatant privalomas nacionalines kopijas ir bendrus įgyvendinimo techninius standartus;
spręsti SIS visapusiško ištisinio naudojimo klausimą, kuris apimtų ne tik centrinę ir nacionalines sistemas, užtikrinant, kad galutiniai naudotojai gautų visus duomenis, būtinus jų užduotims atlikti, ir tvarkydami SIS duomenis laikytųsi visų saugumo taisyklių.
•Suderinamumas su kitomis Sąjungos politikos sritimis ir su esamomis ir būsimomis teisinėmis priemonėmis
Su šiuo pasiūlymu glaudžiai susijusios ir juo papildomos kitos Sąjungos politikos sritys, būtent:
(1)vidaus saugumas, kaip pabrėžta Europos saugumo darbotvarkėje, ir Komisijos veikla kuriant tikrą veiksmingą saugumo sąjungą teroristinių nusikaltimų ir kitų sunkių nusikaltimų prevencijos, atskleidimo, tyrimo ir patraukimo už juos baudžiamojon atsakomybėn tikslais, suteikiant teisėsaugos institucijoms galimybę tvarkyti asmenų, įtariamų dalyvavimu teroro aktuose ar sunkiuose nusikaltimuose, asmens duomenis;
(2)duomenų apsauga, kiek šiuo pasiūlymu užtikrinama asmenų, kurių asmens duomenys tvarkomi SIS, pagrindinių teisių apsauga.
Su šiuo pasiūlymu taip pat glaudžiai susiję ir juo papildomi esami Sąjungos teisės aktai, būtent dėl:
(3)Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų, kiek tai susiję su jų prieigos prie SIS teise, siekiant naudotis siūloma Europos kelionių informacijos ir leidimų sistema (ETIAS), ir prieigos prie SIS techninės sąsajos teikimu Europos sienų ir pakrančių apsaugos būriams, su grąžinimu susijusias užduotis vykdančios darbuotojų grupės nariams ir migracijos valdymo rėmimo grupių nariams, neviršijant jų įgaliojimų, kad jie turėtų prieigos teisę ir į SIS įvestų duomenų paieškos teisę.
(4)Europolo, kiek šiuo pasiūlymu Europolui suteikiama papildomų prieigos prie duomenų, įvestų į SIS, ir paieškos teisių neviršijant jo įgaliojimų.
(5)Priumo nuostatų, tiek, kiek šiame pasiūlyme numatytais pakeitimais, susijusiais su galimybe nustatyti asmenų tapatybę pagal pirštų atspaudus (taip pat pagal veido atvaizdus ir DNR analites), papildomos dabartinės Priumo nuostatos dėl tarpusavio tarpvalstybinės internetinės prieigos prie nustatytų nacionalinių DNR duomenų bazių ir automatinių pirštų atspaudų identifikavimo sistemų
Su šiuo pasiūlymu glaudžiai susiję ir juo papildomi būsimi Sąjungos teisės aktai, būtent dėl:
(6)išorės sienų valdymo. Pasiūlymu papildomas naujas numatomas Šengeno sienų kodekso principas – sistemingai tikrinti visų į Šengeno erdvę atvykstančių ir iš jos išvykstančių keliautojų, įskaitant ES piliečius, duomenis atitinkamose duomenų bazėse, siekiant kovoti su užsienio kovotojų teroristų reiškiniu;
(7)atvykimo ir išvykimo sistemos. Pasiūlymu siekiama atsižvelgti į siūlymą atvykimo ir išvykimo sistemos eksploatavimo reikmėms naudoti pirštų atspaudų ir veido atvaizdo, kaip biometrinių identifikatorių, derinį;
(8)ETIAS. Pasiūlyme atsižvelgiama į pasiūlymą dėl ETIAS, kuriame numatyta išsamiai vertinti, ar į ES ketinantys keliauti trečiųjų šalių piliečiai nekelia saugumo grėsmės, be kita ko, atliekant patikrą SIS.
2.TEISINIS PAGRINDAS, SUBSIDIARUMO IR PROPORCINGUMO PRINCIPAI
•Teisinis pagrindas
Nuostatų dėl policijos bendradarbiavimo ir teisminio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose teisinis pagrindas yra Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 82 straipsnio 1 dalies d punktas, 85 straipsnio 1 dalis, 87 straipsnio 2 dalies a punktas ir 88 straipsnio 2 dalies a punktas.
•Kintamoji geometrija
Šis pasiūlymas grindžiamas Šengeno acquis nuostatomis, susijusiomis su policijos bendradarbiavimu ir teisminiu bendradarbiavimu baudžiamosiose bylose. Todėl reikia atsižvelgti į tokias su įvairiais protokolais ir susitarimais, sudarytais su asocijuotosiomis šalimis, susijusias pasekmes.
Danija. Pagal prie Sutarčių pridėto Protokolo Nr. 22 dėl Danijos pozicijos 4 straipsnį per šešis mėnesius po to, kai Taryba nusprendžia dėl šio reglamento, Danija turi nuspręsti, ar šį Šengeno acquis grindžiamą pasiūlymą įtrauks į savo nacionalinę teisę.
Jungtinė Karalystė. Pagal prie Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo pridėto Protokolo dėl į Europos Sąjungos sistemą integruotos Šengeno acquis 5 straipsnį ir 2000 m. gegužės 29 d. Tarybos sprendimo 2000/365/EB dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės prašymo dalyvauti įgyvendinant kai kurias Šengeno acquis nuostatas 8 straipsnio 2 dalį šis reglamentas Jungtinei Karalystei yra privalomas.
Airija. pagal prie Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo pridėto Protokolo dėl į Europos Sąjungos sistemą integruotos Šengeno acquis 5 straipsnį ir 2000 m. gegužės 29 d. Tarybos sprendimo 2000/365/EB dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės prašymo dalyvauti įgyvendinant kai kurias Šengeno acquis nuostatas 6 straipsnio 2 dalį šis reglamentas Airijai yra privalomas.
Bulgarija ir Rumunija. Šis reglamentas yra aktas, grindžiamas Šengeno acquis arba kitaip su juo susijęs, kaip apibrėžta 2005 m. Stojimo akto 4 straipsnio 2 dalyje. Šis reglamentas turi būti taikomas kartu su 2010 m. birželio 29 d. Tarybos sprendimu 2010/365/ES, pagal kurį, laikantis tam tikrų apribojimų, taikomos Šengeno acquis nuostatos, susijusios su Šengeno informacine sistema Bulgarijoje ir Rumunijoje.
Kipras ir Kroatija. Šis reglamentas yra aktas, grindžiamas Šengeno acquis ar kitaip su juo susijęs, kaip apibrėžta atitinkamai 2003 m. Stojimo akto 3 straipsnio 2 dalyje ir 2011 m. Stojimo akto 4 straipsnio 2 dalyje.
Asocijuotosios šalys. Islandija, Norvegija, Šveicarija ir Lichtenšteinas turės taikyti siūlomą reglamentą, nes taip nustatyta atitinkamuose susitarimuose su šiomis šalimis, kuriais reglamentuojamas Šengeno acquis įgyvendinimas, taikymas ir plėtojimas.
•Subsidiarumo principas
Šiuo pasiūlymu bus plėtojama dabartinė nuo 1995 m. veikianti SIS ir šis pasiūlymas bus ja grindžiamas. Pirminė tarpvyriausybinė sistema 2013 m. balandžio 9 d. pakeista Sąjungos teisės aktais (Reglamentu (EB) Nr. 1987/2006 ir Tarybos sprendimu 2007/533/TVR). Anksčiau jau buvo atlikta išsami subsidiarumo analizė; šia iniciatyva siekiama toliau tobulinti esamas nuostatas, pašalinti nustatytus trūkumus ir pagerinti veiklos procedūras.
Pakankamo valstybių narių keitimosi informacija tarpusavyje naudojantis SIS lygio negalima užtikrinti taikant decentralizuotus sprendimus. Dėl veiksmo masto, poveikio ir rezultatų pasiūlymo tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygiu.
Šio pasiūlymo tikslai, be kita ko, apima techninius patobulinimus, kuriais siekiama padidinti SIS veiksmingumą, taip pat pastangas suderinti sistemos naudojimą visose dalyvaujančiose valstybėse narėse. Dėl tarpvalstybinio šių tikslų ir uždavinių, kuriais siekiama užtikrinti veiksmingą keitimąsi informacija siekiant kovoti su vis įvairesnėmis grėsmėmis, pobūdžio ES gali pasiūlyti šių problemų sprendimo priemonių, o valstybės narės vienos to negali deramai pasiekti.
Nepašalinus esamų SIS trūkumų, kiltų rizika neišnaudoti įvairių veiksmingumo didinimo galimybių ir Europos Sąjungos teikiamos papildomos naudos, o „aklosios zonos“ trukdytų dirbti kompetentingoms institucijoms. Pavyzdžiui, nesuderinus taisyklių dėl perteklinių perspėjimų panaikinimo sistemoje, gali kilti kliūčių laisvam asmenų judėjimui, kuris yra vienas pagrindinių Sąjungos principų.
•Proporcingumo principas
Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyta, kad Sąjungos veiksmai neviršija to, kas būtina siekiant Sutarties tikslų. Pasirinkta šių ES veiksmų forma turi būti tokia, kad pasiūlymas pasiektų tikslą ir būtų kuo veiksmingiau įgyvendinamas. Siūloma iniciatyva yra SIS peržiūra, susijusi su policijos bendradarbiavimu ir teisminiu bendradarbiavimu baudžiamosiose bylose.
Pasiūlymo pagrindą sudaro numatytieji privatumo apsaugos principai. Šis pasiūlymas yra proporcingas, kiek tai susiję su teise į asmens duomenų apsaugą, nes juo nustatomos specialios perspėjimų panaikinimo taisyklės ir nereikalaujama rinkti ir laikyti duomenų ilgiau nei būtina, kad sistema galėtų veikti ir būtų įgyvendinami jai nustatyti tikslai. Atsižvelgiant į veiklos reikalavimus, šiuo pasiūlymu sutrumpinamas perspėjimų dėl daiktų saugojimo laikotarpis ir jie suderinami su perspėjimais, susijusiais su asmenimis (nes jie dažnai būna susiję su asmens duomenimis, pavyzdžiui, asmens tapatybės dokumentai ar transporto priemonių numeriai). Viešosios tvarkos palaikymo patirtis rodo, kad pavogtą turtą galima susigrąžinti per palyginti trumpą laikotarpį, taigi dešimties metų perspėjimų dėl daiktų galiojimo laikotarpis yra pernelyg ilgas.
SIS perspėjimus sudaro tik duomenys, kurių reikia siekiant nustatyti asmens tapatybę arba daiktą arba jų buvimo vietą ir sudaryti galimybę imtis tinkamų operatyvinių veiksmų. Visi kiti papildomi duomenys pateikiami per SIRENE biurus, sudarančius sąlygas keistis papildoma informacija.
Be to, pasiūlyme nustatytos visos būtinos apsaugos priemonės ir mechanizmai, kurie yra būtini siekiant veiksmingai apsaugoti duomenų subjektų pagrindines teises, visų pirma teisę į privataus gyvenimo ir asmens duomenų apsaugą. Į pasiūlymą taip pat įtraukta nuostatų, konkrečiai skirtų SIS laikomų asmens duomenų saugumui stiprinti.
Tam, kad sistema veiktų, ES lygmeniu nereikės nustatyti jokių papildomų procedūrų ar imtis derinimo veiksmų. Numatyta priemonė yra proporcinga, nes ja neviršijama to, kas būtina norint ES lygmens veiksmais pasiekti nustatytus tikslus.
•Priemonės pasirinkimas
Siūloma peržiūra bus atlikta priimant reglamentą, kuriuo bus pakeistas Tarybos sprendimas 2007/533/TVR, tačiau iš esmės bus išsaugotas to sprendimo turinys. Sprendimas 2007/533/TVR buvo priimtas pagal vadinamąjį trečiąjį ramstį pagal buvusią Europos Sąjungos sutartį. Tokias trečiojo ramsčio priemones Taryba priėmė be Europos Parlamento, kaip vieno iš teisės aktų leidėjų. Šio pasiūlymo teisinis pagrindas yra Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV), nes 2009 m. gruodžio 1 d. įsigaliojus Lisabonos sutarčiai ramsčių sistemos nebeliko. Atsižvelgiant į šį teisinį pagrindą, reikia naudoti įprastą teisėkūros procedūrą. Todėl, kad nuostatos turi būti privalomos ir tiesiogiai taikomos visose valstybėse narėse, turi būti pasirinkta (Europos Parlamento ir Tarybos) reglamento forma.
Šiuo pasiūlymu bus papildyta ir sustiprinta esama centralizuota sistema, kuria naudodamosi valstybės narės bendradarbiauja tarpusavyje; tam reikia bendros architektūros ir privalomų eksploatavimo taisyklių. Be to, pasiūlyme išdėstytos privalomos taisyklės dėl prieigos prie sistemos, įskaitant prieigą teisėsaugos tikslais. Šios taisyklės vienodos visoms valstybėms narėms, taip pat Europos didelės apimties IT sistemų laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje operacijų valdymo agentūrai („eu-LISA“). Nuo 2013 m. gegužės 9 d. „eu-LISA“ yra atsakinga už centrinės SIS operacijų valdymą, kurį sudaro visos užduotys, būtinos siekiant užtikrinti, kad centrinė SIS visapusiškai veiktų visą parą be išeiginių. Šis pasiūlymas grindžiamas su SIS susijusiomis „eu-LISA“ pareigomis.
Be to, pasiūlyme nustatytos tiesiogiai taikytinos taisyklės, leidžiančios duomenų subjektams susipažinti su savo duomenimis ir imtis teisinės gynybos, nereikalaujant papildomų įgyvendinimo priemonių šiuo klausimu.
Todėl reglamentas yra vienintelė galima teisinė priemonė.
3.EX POST VERTINIMO, KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI
•Galiojančių teisės aktų ex post vertinimas / tinkamumo patikrinimas
Pagal Reglamentą (EB) Nr. 1987/2006 ir Tarybos sprendimą 2007/533/TVR, praėjus trejiems metams nuo SIS II centrinės sistemos veikimo pradžios, Komisija atliko bendrą jos ir dvišalio bei daugiašalio valstybių narių keitimosi papildoma informacija vertinimą.
Vertinimo rezultatai parodė, kad reikia pakeisti SIS teisinį pagrindą, kad būtų galima geriau reaguoti sprendžiant naujus saugumo ir migracijos uždavinius. Tai, pavyzdžiui, apima pasiūlymą spręsti ištisinio SIS naudojimo klausimą reglamentuojant galutinių naudotojų naudojimąsi sistema ir nustatant duomenų saugumo standartus, taikytinus ir galutinių naudotojų taikomosioms programoms, taip pat pasiūlymą sustiprinti sistemą kovos su terorizmu tikslais, nustatant naują vykdytiną veiksmą, išaiškinti vaikų, kuriems kyla grėsmė būti pagrobtiems tėvų, padėtį, taip pat išplėsti sistemoje prieinamus biometrinius identifikatorius.
Vertinimo rezultatai taip pat parodė, kad teisinių pakeitimų reikia, siekiant pagerinti sistemos techninį veikimą ir racionalizuoti nacionalinius procesus. Šios priemonės padės palengvinti SIS naudojimą ir sumažinti nereikalingą naštą, o kartu – padidinti SIS veiksmingumą ir efektyvumą. Kitų priemonių tikslas – pagerinti duomenų kokybę ir padidinti sistemos skaidrumą aiškiau apibūdinant konkrečias valstybių narių ir „eu-LISA“ ataskaitų teikimo užduotis.
Šiame pasiūlyme pateiktų priemonių pagrindas – išsamaus vertinimo rezultatai (vertinimo ataskaita ir susijęs tarnybų darbinis dokumentas priimti 2016 m. gruodžio 21 d.).
•Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis
Komisijai vertinant SIS, atitinkamų suinteresuotųjų šalių, įskaitant asmenis, Tarybos sprendimo 2007/533/TVR 67 straipsnyje nustatyta tvarka paskirtus SIS-VIS komiteto atstovais, prašyta pateikti pastabų ir pasiūlymų. Šiam komitetui priklauso valstybių narių atstovai, atsakingi tiek už su SIRENE veikla susijusius klausimus (su SIS susijęs tarpvalstybinis bendradarbiavimas), tiek už techninius klausimus, susijusius su SIS plėtojimu bei technine priežiūra ir su susieta SIRENE taikomąja programa.
Atliekant vertinimą atstovai atsakė į išsamius klausimynus. Jeigu prireikė išsamesnio paaiškinimo ar temą reikėjo išplėtoti labiau, tai buvo daroma e. paštu arba per tikslinius pokalbius. Šis kartotinis procesas padėjo nuosekliai ir skaidriai iškelti įvairių klausimų. 2015 ir 2016 m. SIS-VIS komiteto atstovai aptarė šiuos klausimus specialiuose posėdžiuose ir seminaruose.
Komisija taip pat konkrečiai konsultavosi su valstybių narių nacionalinėmis duomenų apsaugos institucijomis bei SIS II priežiūros koordinavimo grupės duomenų apsaugos srities nariais. Valstybės narės savo patirtimi, susijusia su subjektų prieigos prašymais ir nacionalinių duomenų apsaugos institucijų veikla, pasidalijo atsakydamos į tam skirtą klausimyną. Rengiant šį pasiūlymą atsižvelgta į minėto 2015 m. birželio mėn. klausimyno atsakymus.
Vidaus lygmeniu Komisija įsteigė tarnybų iniciatyvinę grupę, į kurią įtrauktas generalinis sekretoriatas, Migracijos ir vidaus reikalų, Teisingumo ir vartotojų reikalų, Žmogiškųjų išteklių ir saugumo bei Informatikos generaliniai direktoratai. Ši iniciatyvinė grupė stebėjo vertinimo procesą ir prireikus teikė gaires.
Rengiant vertinimo išvadas taip pat atsižvelgta į įrodymus, surinktus valstybėse narėse per patikrinimo vietoje vizitus, per kuriuos išsamiai išnagrinėta, kaip SIS naudojama praktikoje. Be kita ko, diskutuota ir dalyvauta pokalbiuose su specialistais, SIRENE biuro darbuotojais ir nacionalinėmis kompetentingomis institucijomis.
Atsižvelgiant į gautas pastabas, pasiūlyme numatyta priemonių, kurių tikslas – pagerinti sistemos techninį ir veiklos veiksmingumą ir efektyvumą.
•Tiriamųjų duomenų rinkimas ir naudojimas
Be konsultacijų su suinteresuotosiomis šalimis, Komisija užsakė tris studijas, kurias parengė išorės ekspertai. Į studijų išvadas atsižvelgta rengiant šį pasiūlymą:
SIS Technical Assessment (Kurt Salmon)
Šiame vertinime nustatyti pagrindiniai SIS veikimo trūkumai ir būsimi tenkintini poreikiai. Visų pirma nustatyta, kad reikia užtikrinti geresnį veiklos tęstinumą ir tai, kad bendra architektūra galėtų prisitaikyti prie didėjančių pajėgumų reikalavimų.
ICT Impact Assessment of Possible Improvements to the SIS II Architecture (Kurt Salmon)
Atliekant šią studiją įvertintos dabartinės SIS eksploatavimo nacionaliniu lygmeniu sąnaudos ir du galimi sistemos techninio patobulinimo scenarijai. Pagal abu scenarijus numatyta techninių pasiūlymų dėl centrinės sistemos ir bendros architektūros patobulinimų.
ICT Impact Assessment of the technical improvements to the SIS II architecture – Final Report, 2016 m. lapkričio 10 d., (Wavestone).
Rengiant šią studiją įvertintas nacionalinės kopijos diegimo finansinis poveikis valstybėms narėms: išnagrinėti trys scenarijai (visiškai centralizuotos sistemos diegimas, „eu-LISA“ išplėtotos ir valstybėms narėms pateiktos standartizuotos N.SIS diegimas ir atskiros N.SIS diegimas pagal bendrus techninius standartus).
•Poveikio vertinimas
Komisija poveikio vertinimo neatliko.
Sistemos pokyčių poveikis techniniu požiūriu apsvarstytas remiantis minėtais trimis nepriklausomais vertinimais („Tiriamųjų duomenų rinkimas ir naudojimas“). Be to, nuo 2013 m. (nuo SIS II veikimo pradžios 2013 m. balandžio 9 d. ir Sprendimo 2007/533/TVR taikymo pradžios) Komisija du kartus peržiūrėjo SIRENE vadovą. Be kita ko, atliktas laikotarpio vidurio peržiūros vertinimas, po kurio 2015 m. sausio 29 d. paskelbtas naujas SIRENE vadovas. Komisija taip pat priėmė Geriausios praktikos ir rekomendacijų katalogą. Be to, „eu-LISA“ ir valstybės narės vykdo reguliarius, kartotinius techninius sistemos patobulinimus. Manoma, kad šios galimybės jau išnaudotos ir teisinį pagrindą reikia pakeisti iš esmės. Vien tobulinant įgyvendinimą ir vykdymo užtikrinimą neįmanoma užtikrinti aiškumo tokiose srityse kaip galutinių naudotojų sistemų taikymas ir išsamios perspėjimų panaikinimo taisyklės.
Pagal Šengeno acquis vertinimo mechanizmą, nustatytą Reglamentu (ES) Nr. 1053/2013, leidžiamas SIS veikimo valstybėse narėse periodinis teisinių aspektų ir veiklos vertinimas. Vertinimus bendrai atlieka Komisija ir valstybės narės. Pagal šį mechanizmą Taryba pateikia rekomendacijas atskiroms valstybėms narėms, remdamasi vertinimais, atliktais įgyvendinant daugiametes ir metines programas. Kadangi rekomendacijos teikiamos individualiai, jos negali pakeisti teisiškai įpareigojančių taisyklių, kurios bendrai taikomos visoms valstybėms narėms, naudojančioms SIS.
SIS-VIS komitetas reguliariai aptaria praktinius veiklos ir techninius klausimus. Nors šie susitikimai padeda Komisijai ir valstybėms narėms bendradarbiauti tarpusavyje, remiantis šių diskusijų rezultatais (be teisės aktų pakeitimų) neįmanoma išspręsti, pavyzdžiui, tokių klausimų, kurie kyla dėl skirtingos nacionalinės praktikos.
Šiame reglamente siūlomi pakeitimai neturi svarbaus ekonominio poveikio arba poveikio aplinkai. Tačiau šie pakeitimai greičiausiai turės labai teigiamą socialinį poveikį, nes jais užtikrinamas didesnis saugumas: bus galima tinkamiau nustatyti asmenų, naudojančių netikrą tapatybę, taip pat nusikaltėlių, kuriems įvykdžius sunkų nusikaltimą lieka nenustatyta jų tapatybė, ir dingusių nepilnamečių, tapatybę. Šių pakeitimų poveikis pagrindinėms teisėms ir duomenų apsaugai išnagrinėtas ir išsamiau išdėstytas kitame skirsnyje („Pagrindinės teisės“).
Pasiūlymas parengtas atsižvelgiant į surinktus gausius įrodymus, kuriais remtasi atliekant bendrą antrosios kartos SIS vertinimą, kuriuo siekta išnagrinėti, kaip sistema veikia ir ką būtų galima patobulinti. Be to, buvo atliktas finansinio poveikio vertinimo tyrimas, siekiant užtikrinti, kad pasirinkta nacionalinė architektūra būtų tinkamiausia ir proporcingiausia.
•Pagrindinės teisės ir duomenų apsauga
Šiuo pasiūlymu plėtojama ir tobulinama esama sistema, o ne kuriama nauja, taigi pasiūlymas grindžiamas jau įgyvendintomis svarbiomis ir veiksmingomis apsaugos priemonėmis. Vis dėlto, kadangi sistemoje toliau tvarkomi asmens duomenys ir bus tvarkomi papildomų kategorijų neskelbtini biometriniai duomenys, gali būti daromas poveikis asmens pagrindinėms teisėms. Poveikis išsamiai apsvarstytas ir nustatyta papildomų apsaugos priemonių, siekiant apriboti duomenų rinkimą ir tolesnį tvarkymą, kad būtų renkami ir tvarkomi tik duomenys, kurie yra būtini ir reikalingi veiklai vykdyti, suteikiant prieigą prie duomenų tik tiems subjektams, kurie turi juos tvarkyti operatyviniais tikslais priežasčių. Šiame pasiūlyme nustatyti aiškūs duomenų saugojimo terminai, įskaitant trumpesnius perspėjimų dėl daiktų saugojimo laikotarpius. Be to, pripažįstamos ir nustatytos asmenų teisės susipažinti su duomenimis, susijusiais su jais, ir tuos duomenis taisyti, taip pat prašyti ištrinti duomenis paisant jų pagrindinių teisių (žr. skirsnį dėl duomenų apsaugos ir saugumo).
Be to, pasiūlymu sustiprinamos pagrindinių teisių apsaugos priemonės, nes jame, kaip teisės priemonėje, išdėstyti reikalavimai panaikinti perspėjimus ir nustatytas proporcingumo vertinimas, jei perspėjimo galiojimo terminas pratęsiamas. Naudojant dingusių asmenų, kuriems reikalinga apsauga, biometrinius duomenis bus galima patikimiau nustatyti atitinkamų asmenų tapatybę, užtikrinant, kad asmens duomenys būtų tikslūs ir tinkamai apsaugoti. Pasiūlyme apibūdintos plačios ir griežtos apsaugos priemonės, susijusios su biometrinių identifikatorių naudojimu, siekiant nesukelti nepatogumų nekaltiems asmenims.
Pasiūlyme taip pat reikalaujama ištisinio sistemos saugumo, kuris padėtų užtikrinti didesnę sistemoje laikomų duomenų apsaugą. Pasiūlymu nustatoma aiški incidentų valdymo procedūra, taip pat pagerinamas SIS veiklos tęstinumas, taigi pasiūlymas visiškai atitinka Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, kiek tai susiję su teise į asmens duomenų apsaugą. SIS plėtojimas ir nuolatinis efektyvumas padės užtikrinti asmenų saugumą visuomenėje.
Pasiūlyme numatyta didelių pakeitimų, susijusių su biometriniais identifikatoriais. Be pirštų atspaudų, taip pat turėtų būti renkami ir laikomi delnų atspaudai, jei laikomasi teisinių reikalavimų. Kaip nustatyta 26, 32, 34 ir 36 straipsniuose, pirštų atspaudų įrašai pridedami prie raidinių ir skaitmeninių SIS perspėjimų. Ateityje turėtų būti įmanoma atlikti šių daktiloskopinių duomenų (pirštų ir delnų atspaudų) paiešką naudojant pirštų atspaudus, rastus nusikaltimo vietoje, jeigu nusikalstama veika laikoma sunkiu nusikaltimu arba terorizmu ir galima tvirtinti, kad yra didelė tikimybė, kad atspaudai priklauso nusikaltimo vykdytojui. Be to, pasiūlyme numatyta laikyti vadinamųjų nenustatytų ieškomų asmenų pirštų atspaudus (sąlygos išsamiai aprašytos 5 skirsnio poskirsnyje „Nuotraukos, veido atvaizdai, daktiloskopiniai duomenys ir DNR analitės“). Jei remiantis asmens dokumentais kyla abejonių dėl asmens tapatybės, kompetentingos institucijos turėtų atlikti pirštų atspaudų paiešką tarp SIS duomenų bazėje saugomų pirštų atspaudų.
Pasiūlyme reikalaujama rinkti ir laikyti papildomus duomenis (pvz., išsamią informaciją apie asmens tapatybės dokumentus), kuri padeda pareigūnams vietoje nustatyti asmens tapatybę.
Šiuo pasiūlymu užtikrinama duomenų subjekto teisė naudotis veiksminga teisine gynyba siekiant apskųsti sprendimus. Ši teisė bet kuriuo atveju turi apimti teisę į veiksmingą teisinę gynybą teisme pagal Pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnį.
4.POVEIKIS BIUDŽETUI
SIS yra viena bendra informacinė sistema. Todėl dviejuose pasiūlymuose (šiame ir pasiūlyme dėl Reglamento dėl Šengeno informacinės sistemos (SIS) sukūrimo, eksploatavimo ir naudojimo patikrinimams kertant sieną) numatytos išlaidos turėtų būti laikomos ne dviem atskiromis sumomis, bet viena. Pakeitimų, kurių reikės siekiant įgyvendinti abu pasiūlymus, poveikis biudžetui įtrauktas į vieną teisės akto pasiūlymo finansinę pažymą.
Dėl to, kad trečiasis pasiūlymas (dėl neteisėtai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo) yra papildomo pobūdžio, poveikis biudžetui nagrinėjamas atskirai ir nurodytas atskiroje finansinėje pažymoje, kurioje kalbama tik apie šios konkrečios perspėjimų kategorijos sukūrimą.
Įvertinus įvairius su tinklu susijusių vykdytinų darbų aspektus, „eu-LISA“ valdomą centrinę SIS ir pakeitimus, kuriuos turės diegti valstybės narės, šiems dviem reglamentų pasiūlymams 2018–2020 m. laikotarpiu iš viso prireiks 64,3 mln. EUR sumos.
Be kita ko, lėšų bus skirta TESTA-NG dažnių juostos pločiui didinti, nes pagal du pasiūlymus tinklas perduos rinkmenas su pirštų atspaudais ir veido atvaizdais, taigi prireiks didesnio pralaidumo ir pajėgumo (9,9 mln. EUR). Minėta suma apima ir su personalo bei veiklos išlaidoms susijusias „eu-LISA“ sąnaudas (17,6 mln. EUR). „eu-LISA“ pranešė Komisijai, kad 2018 m. sausio mėn. planuojama įdarbinti 3 naujus sutartininkus, kad būtų galima laiku pradėti plėtojimo etapą ir užtikrinti, kad 2020 m. pradėtų veikti atnaujintos SIS funkcijos. Šis pasiūlymas apima centrinės SIS techninio pobūdžio pakeitimus, siekiant išplėsti kai kurias esamas perspėjimų kategorijas ir užtikrinti naujas funkcijas. Šie pokyčiai įtraukti į prie šio pasiūlymo pridėtą finansinę pažymą.
Be to, Komisija atliko finansinio poveikio vertinimo tyrimą, siekdama įvertinti valstybėse narėse atliktinų pakeitimų, kurių prireiks dėl šio pasiūlymo, išlaidas. Numatomos apie 36,8 mln. EUR išlaidos; šioms išlaidoms padengti valstybėms narėms turėtų būti skirtos vienkartinės išmokos. Taigi pagal šiame pasiūlyme nustatytus reikalavimus savo nacionalinei sistemai atnaujinti, be kita ko, dalinei nacionalinei kopijai sukurti, jei tai dar nėra padaryta, arba atsarginei sistemai sukurti, kiekviena valstybė narė gaus po 1,2 mln. EUR.
Siekiant atlikti patobulinimus ir įdiegti funkcijas, numatytus dviejuose pasiūlymuose, planuojama perprogramuoti likusias Vidaus saugumo fondo pažangaus sienų valdymo paketo lėšas. VSF sienų reglamentas yra finansinė priemonė, į kurią įtrauktas pažangaus sienų valdymo dokumentų rinkinio įgyvendinimo biudžetas. Minėto reglamento 5 straipsnyje nustatyta, kad pagal programą turėtų būti panaudota 791 mln. EUR, kurie turi būti skirti IT sistemų, padedančių valdyti migracijos srautus prie išorės sienų, kūrimui laikantis 15 straipsnyje nustatytų sąlygų. Iš minėtų 791 mln. EUR 480 mln. EUR skirta atvykimo ir išvykimo sistemai plėtoti, o 210 mln. EUR – Europos kelionių informacijos ir leidimų sistemai plėtoti (ETIAS). Likusi lėšų dalis bus iš dalies panaudota dviejuose pasiūlymuose dėl SIS numatytiems pakeitimams įvykdyti.
5.KITI ELEMENTAI
•Įgyvendinimo planai ir stebėsena, vertinimas ir ataskaitų teikimo tvarka
Siekdamos užtikrinti, kad SIS veiktų efektyviai ir veiksmingai, Komisija, valstybės narės ir „eu-LISA“ reguliariai peržiūrės ir stebės, kaip ji naudojama. Komisijai imtis techninių ir veiklos priemonių padės SIS-VIS komitetas, kaip apibūdinta pasiūlyme.
Be to, į siūlomo reglamento 71 straipsnio 7 ir 8 dalis įtrauktos nuostatos dėl formalaus, reguliaraus peržiūros ir vertinimo proceso.
Kas dvejus metus „eu-LISA“ Europos Parlamentui ir Tarybai privalo teikti ataskaitą dėl SIS techninio veikimo, įskaitant jos saugumą, pagalbinės ryšių infrastruktūros ir dvišalio ir daugiašalio valstybių narių keitimosi papildoma informacija.
Be to, kas ketverius metus Komisija turi atlikti ir pateikti Parlamentui ir Tarybai bendrą SIS ir valstybių narių keitimosi informacija vertinimą. Taip bus:
išnagrinėti pasiekti rezultatai, atsižvelgiant į tikslus;
įvertinta, ar tebegalioja sistemos pagrindiniai principai;
išnagrinėta, kaip reglamentas taikomas centrinės sistemos atžvilgiu;
įvertintas centrinės sistemos saugumas;
išnagrinėtas poveikis sistemos veikimui ateityje.
Šiuo metu „eu-LISA“ taip pat pavesta teikti dienos, mėnesio ir metų statistinius duomenis, susijusius su SIS naudojimu, siekiant užtikrinti nuolatinę sistemos stebėseną ir veikimą, atsižvelgiant į tikslus.
•Išsamus konkrečių pasiūlymo nuostatų paaiškinimas
Šio pasiūlymo ir pasiūlymo dėl Reglamento dėl SIS sukūrimo, eksploatavimo ir naudojimo patikrinimams kertant sieną bendros nuostatos.
Bendrosios nuostatos (1–3 straipsniai)
SIS techninė architektūra ir eksploatavimo būdai (4–14 straipsniai)
„eu-LISA“ pareigos (15–18 straipsniai)
Prieigos teisė ir perspėjimų saugojimas (43, 46, 48, 50 ir 51 straipsniai)
Bendros duomenų tvarkymo ir duomenų apsaugos taisyklės (53–70 straipsniai)
Stebėsena ir statistika (71 straipsnis)
SIS naudojasi daugiau nei 2 mln. galutinių naudotojų kompetentingose institucijose visoje Europoje, taigi tai itin plačiai naudojama ir veiksminga keitimosi informacija priemonė. Šiuose pasiūlymuose nustatytos taisyklės, reglamentuojančios visapusišką ištisinį sistemos, įskaitant „eu-LISA“ eksploatuojamos centrinės SIS, nacionalinių sistemų ir galutinių naudotojų taikomųjų programų, eksploatavimą. Tai susiję ne tik su centrine ir nacionalinėmis sistemomis, bet ir su galutinių naudotojų techniniais bei veiklos poreikiais.
9 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad galutiniai naudotojai turi gauti jų užduotims atlikti būtinus duomenis (visų pirma visus duomenų subjekto tapatybei nustatyti ir reikiamiems veiksmams imtis būtinus duomenis). Jame taip pat nustatyti bendri valstybių narių vykdomo SIS įgyvendinimo metmenys, kuriais užtikrinama, kad visos nacionalinės sistemos derėtų. 6 straipsnyje nustatyta, kad kiekviena valstybė narė turi užtikrinti nepertraukiamą prieigą prie SIS duomenų galutiniams naudotojams, kad sistemos neveikimo tikimybė būtų kuo mažesnė, o nauda veiklai – kuo didesnė.
10 straipsnio 3 dalimi užtikrinama, kad duomenų tvarkymo saugumas apimtų ir galutinio naudotojo duomenų tvarkymo veiklą. 14 straipsniu valstybės narės įpareigojamos užtikrinti, kad darbuotojai, turintys prieigą prie SIS, reguliariai dalyvautų nuolat rengiamuose mokymuose apie duomenų saugumą ir duomenų apsaugos taisykles.
Dėl to, kad įtrauktos šios priemonės, šiame pasiūlyme išsamiau aptariamas visapusiškas ištisinis SIS veikimas, taip pat nustatytos milijonams galutinių naudotojų visoje Europoje taikomos taisyklės ir prievolės. Siekdamos, kad SIS būtų kuo efektyvesnė, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad kas kartą, kai jų galutiniai naudotojai turi teisę atlikti paiešką nacionalinėje policijos ar imigracijos duomenų bazėje, lygiagrečiai būtų atliekama paieška ir SIS. Taip būtų užtikrinama, kad SIS atliktų savo kaip pagrindinės kompensuojamosios priemonės erdvėje be vidaus sienų kontrolės funkciją ir kad valstybės narės galėtų geriau spręsti tarpvalstybinio nusikalstamumo ir nusikaltėlių judumo problemą. Ši lygiagrečioji paieška turi atitikti Direktyvos (ES) 2016/680 4 straipsnį.
Veiklos tęstinumas
Pasiūlymu sustiprinamos nuostatos dėl veiklos tęstinumo tiek nacionaliniu lygmeniu, tiek „eu-LISA“ reikmėms (4, 6, 7 ir 15 straipsniai). Jos padeda užtikrinti, kad SIS toliau veiktų ir būtų prieinama darbuotojams vietoje, net jei būtų problemų, darančių poveikį sistemai.
Duomenų kokybė
Pasiūlyme laikomasi principo, kad valstybė narė, kuri yra duomenų savininkė, taip pat yra atsakinga už duomenų, įvestų į SIS, tikslumą (56 straipsnis). Tačiau būtina sukurti centrinį mechanizmą, kurį valdytų „eu-LISA“ ir kuris leistų valstybėms narėms nuolat peržiūrėti tuos perspėjimus, kurių privalomi duomenų laukeliai galėtų kelti susirūpinimą dėl kokybės. Todėl pasiūlymo 15 straipsnis suteikia „eu-LISA“ įgaliojimus reguliariai rengti duomenų kokybės ataskaitas valstybėms narėms. Šią užduotį lengviau būtų atlikti sukūrus duomenų saugyklą, skirtą statistinėms ir duomenų kokybės ataskaitoms rengti (71 straipsnis). Šiais patobulinimais atsižvelgiama į Aukšto lygio informacinių sistemų ir sąveikumo ekspertų grupės tarpines išvadas.
Nuotraukos, veido atvaizdai, daktiloskopiniai duomenys ir DNR analitės
Galimybė atlikti paiešką pagal pirštų atspaudus siekiant nustatyti asmens tapatybę jau nustatyta Reglamento (EB) Nr. 1987/2006 ir Tarybos sprendimo 2007/533/TVR 22 straipsnyje. Pagal pasiūlymus tokia paieška tampa privaloma, jeigu asmens tapatybės neįmanoma nustatyti kitaip. Be to, 22 straipsnio pakeitimai ir nauji 40, 41 ir 42 straipsniai suteiks galimybę siekiant nustatyti asmens tapatybę naudoti ne tik pirštų atspaudus, bet ir veido atvaizdus, delnų atspaudus bei DNR analites. Šiuo metu veido atvaizdas gali būti naudojamas tik siekiant patvirtinti asmens tapatybę atlikus raidinę ir skaitmeninę paiešką, bet jis negali būti paieškos pagrindas. Daktiloskopija yra mokslas apie pirštų atspaudų naudojimą tapatybei nustatyti. Daktiloskopijos ekspertai pripažįsta, kad delnų atspaudai, kaip ir pirštų atspaudai, yra unikalūs ir kad juose esantys atskaitos taškai leidžia daryti tikslius ir nenuginčijamus palyginimus nustatant tapatybę. Delnų atspaudais galima naudotis siekiant nustatyti asmens tapatybę taip pat, kaip ir pirštų atspaudais. Policija jau daugelį dešimtmečių ima delno atspaudus kartu su dešimčia asmens ritintųjų atspaudų ir dešimčia plokščiųjų atspaudų. Egzistuoja du pagrindiniai delnų atspaudų naudojimo tikslai:
i)tapatybei nustatyti, kai subjektas tyčia arba netyčia pažeidė savo pirštų galus. Taip gali būti dėl to, kad jis siekė, kad nebūtų nustatyta jo tapatybė arba nebūtų paimti jo pirštų atspaudai, arba dėl žalos, kurią lėmė nelaimingas atsitikimas arba sunkus fizinis darbas. Vykstant diskusijoms dėl SIS AFIS techninių taisyklių, Italija pranešė, kad padaryta didelė pažanga nustatant neteisėtų migrantų, kurie tyčia pažeidė savo pirštų galus siekdami išvengti tapatybės nustatymo, tapatybę. Italijos institucijoms paėmus delnų atspaudus vėliau pavyko nustatyti asmenų tapatybę;
ii)latentinių atspaudų nusikaltimo vietoje atveju. Dažnai įtariamasis palieka žymių nusikaltimo vietoje ir neretai paaiškėja, kad tai delnų žymės. Todėl nustatyti įtariamojo tapatybę galima tik įprastiniu būdu paimant jo delnų atspaudus, kai teisėtai imami asmens pirštų atspaudai. Delno atspaude paprastai taip pat būna pirštų pagrindų elementų, kurių dažnai nebūna paimtuose ritintuose ir plokščiuosiuose atspauduose, nes jais daugiausia dėmesio skiriama pirštų galams ir galiniams sąnariams.
Veido atvaizdų naudojimas tapatybei nustatyti taip pat padės užtikrinti didesnę SIS ir siūlomos ES atvykimo ir išvykimo sistemos, elektroninių vartų ir savitarnos terminalų darną. Ši funkcija bus naudojama tik įprastiniuose sienos perėjimo punktuose.
Tais atvejais, kai pirštų atspaudų arba delnų atspaudų nėra, pagal 22 straipsnio 1 dalies b punktą leidžiama naudoti dingusių asmenų, kuriems reikalinga apsauga, ypač vaikų, DNR analites. Šia funkcija bus naudojamasi tik tuo atveju, kai nebus pirštų atspaudų, ir ji bus prieinama tik įgaliotiems naudotojams. Taigi šia nuostata sudaromos sąlygos naudoti DNR analites pasitelkiant dingusio asmens / vaiko tėvus arba brolius ar seseris, kad nacionalinės institucijos galėtų nustatyti atitinkamo asmens tapatybę ar jo buvimo vietą. Valstybės narės jau tarpusavyje keičiasi šia informacija operatyviniu lygmeniu – kai keičiasi papildoma informacija. Šiuo pasiūlymu įtvirtinama su minėta praktika susijusi reglamentavimo sistema; ši praktika įtraukiama į esminį SIS eksploatavimo ir naudojimo teisinį pagrindą ir nustatomi aiškūs su tokių analičių naudojimo aplinkybėmis susiję procesai.
Siūlomi pakeitimai taip pat sudarys galimybę paskelbti SIS perspėjimus dėl nenustatytų asmenų, ieškomų dėl nusikaltimo, remiantis pirštų atspaudais arba delnų atspaudais (40–42 straipsniai). Šie perspėjimai gali būti sukuriami, jeigu, pavyzdžiui, sunkaus nusikaltimo vietoje randama latentinių pirštų atspaudų arba delnų atspaudų ir esama rimtų priežasčių įtarti, kad pirštų atspaudai priklauso nusikaltimą padariusiam asmeniui. Pavyzdžiui, kai pirštų atspaudų randama ant ginklo, naudoto nusikaltimui padaryti, arba ant bet kurio kito daikto, kurį nusikaltimo vykdytojas naudojo vykdydamas nusikaltimą. Šia nauja perspėjimų kategorija papildomos Priumo nuostatos dėl nacionalinių su nusikaltimais susijusių pirštų atspaudų identifikavimo sistemų tarpusavio sujungiamumo užtikrinimo. Pagal Priumo mechanizmą valstybė narė gali pateikti prašymą, siekdama nustatyti, ar nusikaltimo vykdytojas, kurio pirštų atspaudų rasta, žinomas kurioje nors kitoje valstybėje narėje (paprastai nusikaltimo tyrimo tikslais). Pagal Priumo mechanizmą asmenį identifikuoti galima tik tuo atveju, jeigu kitoje valstybėje narėje nusikaltimo tyrimo tikslais buvo paimti jo pirštų atspaudai. Taigi pirmą kartą prasikaltusių pažeidėjų identifikuoti neįmanoma. Šiuo pasiūlymu numatyti pakeitimai, pavyzdžiui, dėl nenustatytų ieškomų asmenų pirštų atspaudų laikymo, sudarys sąlygas nenustatyto nusikaltimo vykdytojo pirštų atspaudus įkelti į SIS, kad jis galėtų būti identifikuotas kaip ieškomas, jeigu su juo būtų susidurta kitoje valstybėje narėje. Šia funkcija naudojamasi darant prielaidą, kad valstybės narės prieš tai patikrino visus esamus nacionalinius ir tarptautinius šaltinius, bet atitinkamo asmens tapatybės nustatyti negalėjo. Į pasiūlymą įtraukta pakankamai apsaugos priemonių, siekiant užtikrinti, kad pagal šią kategoriją SIS būtų saugomi pirštų atspaudai tik tų asmenų, kurie pagrįstai įtariami įvykdę sunkų nusikaltimą ar teroristinį nusikaltimą. Taigi naudoti šią naują perspėjimų kategoriją gali būti leidžiama tik tais atvejais, kai nenustatytas nusikaltimo vykdytojas kelia didelį pavojų visuomenės saugumui ir tai yra pateisinama priežastis palyginti pirštų atspaudus su keleivių pirštų atspaudais, pavyzdžiui, siekiant neleisti asmeniui palikti erdvės be vidaus sienų kontrolės.
Šia nuostata nesuteikiamas leidimas galutiniams naudotojams įvesti pirštų atspaudų pagal šią kategoriją, kai neįmanoma nustatyti, kad jie susiję su nusikaltimo vykdytoju. Kita sąlyga bus ta, kad asmens tapatybės turi būti neįmanoma nustatyti naudojant bet kokias kitas nacionalines, Europos ar tarptautines duomenų bazes, kuriose saugomi pirštų atspaudai. Kai tokie pirštų atspaudai bus išsaugomi SIS, jie bus naudojami asmenims, kurių tapatybės neįmanoma nustatyti kitais būdais, identifikuoti. Jei po patikros būtų nustatyta galima atitiktis, valstybės narės turėtų atlikti papildomas patikras, naudodamos atitinkamo asmens pirštų atspaudus (gali prireikti įtraukti pirštų atspaudų ekspertų), kad nustatytų, ar SIS saugomi pirštų atspaudai yra to asmens, ir turėtų nustatyti to asmens tapatybę. Šioms procedūroms taikoma nacionalinė teisė. SIS identifikavus, kad pirštų atspaudai priklauso nenustatytam ieškomam asmeniui, jis gali būti sulaikytas.
Prieiga prie SIS
Šiame poskirsnyje aprašomi nauji kompetentingų nacionalinių institucijų ir ES agentūrų (instituciniai naudotojai) prieigos teisių elementai.
Nacionalinės institucijos – imigracijos tarnybos
Siekiant užtikrinti, kad SIS būtų naudojama kuo veiksmingiau, pasiūlymu prieiga prie SIS suteikiama nacionalinėms institucijoms, atsakingoms už su trečiųjų šalių piliečių atvykimu į valstybių narių teritoriją, jų buvimu ir grąžinimu, susijusių sąlygų nagrinėjimą ir sprendimų priėmimą. Šiuo papildymu suteikiama galimybė atlikti paiešką SIS, susijusią su neteisėtais migrantais, kurie nebuvo patikrinti vykdant įprastinę sienų kontrolę. Šiuo pasiūlymu užtikrinamas vienodas požiūris į trečiųjų šalių piliečius, kurie kerta išorės sienas įprastiniuose sienos perėjimo punktuose (ir kuriems taikomos patikros, skirtos trečiųjų šalių piliečiams), ir trečiųjų šalių piliečius, kurie į Šengeno erdvę atvyksta neteisėtai.
Be to, šiuo pasiūlymu užtikrinama, kad transporto priemonių (44 straipsnis), laivų ir orlaivių registracijos tarnybos turėtų ribotą prieigą prie sistemos, kad galėtų vykdyti savo užduotis, su sąlyga, kad tai vyriausybinės tarnybos. Tai padės išvengti minėtų transporto priemonių registravimo, jei jos pavogtos ir jų ieškoma kitose valstybėse narėse. Su transporto priemonių registracijos tarnybomis susijusi iniciatyva nėra nauja, nes joms prieiga prie SIS jau buvo nustatyta Šengeno konvencijos 102a straipsnyje ir Reglamente (EB) Nr. 1986/2006. Vadovaujantis ta pačia logika pasiūlyme numatyta laivų ir orlaivių registracijos tarnybų prieiga prie SIS perspėjimų, susijusių su laivais ir orlaiviais.
Instituciniai naudotojai
Prieigą prie SIS ir SIS duomenų, kurių jiems reikia, turi Europolas (46 straipsnis), Eurojustas (47 straipsnis), Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra ir jos būriai, su grąžinimu susijusias užduotis vykdančių darbuotojų grupės ir migracijos valdymo rėmimo grupės nariai (48 ir 49 straipsniai). Nustatytos tinkamos apsaugos priemonės siekiant užtikrinti, kad duomenys sistemoje būtų tinkamai apsaugoti (be kita ko, pagal 50 straipsnio nuostatas reikalaujama, kad šios įstaigos turėtų prieigą tik prie tokių duomenų, kurių joms reikia savo užduotims vykdyti).
Šiais pakeitimais Europolo prieiga prie SIS išplečiama, kad apimtų perspėjimus dėl dingusių asmenų. Taip užtikrinama, kad vykdydamas savo užduotis Europolas galėtų kuo geriau naudoti šią sistemą. Be to, įtraukiama naujų nuostatų, kuriomis užtikrinama, kad prieigą prie sistemos turėtų Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra ir jos būriai, vykdydami įvairias operacijas pagal įgaliojimus padėti valstybėms narėms. Atsižvelgdama į Aukšto lygio informacinių sistemų ir sąveikumo ekspertų grupės veiklą ir siekdama toliau stiprinti keitimąsi informacija apie terorizmą, Komisija įvertins, ar Europolas turėtų automatiškai gauti pranešimą iš SIS, kai sukuriamas perspėjimas dėl veiklos, susijusios su terorizmu.
Be to, pagal Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo sukuriama Europos kelionių informacijos ir leidimų sistema (ETIAS),Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros ETIAS centrinis padalinys per ETIAS vykdys paiešką SIS, kad nustatytų, ar dėl trečiosios šalies piliečio, teikiančio prašymą išduoti kelionės leidimą, paskelbtas SIS perspėjimas. Šiuo tikslu ETIAS centrinis padalinys taip pat turės visapusišką prieigą prie SIS.
Konkretūs perspėjimų pakeitimai
26 straipsnyje nustatyta, kad valstybės narės turi laikinai neleisti atlikti paieškos pagal perspėjimus dėl suėmimo (jei tęsiama policijos operacija arba tyrimas), kad jie ribotą laiką būtų matomi tik SIRENE biurams, o ne pareigūnams vietoje. Ši nuostata leidžia užtikrinti, kad konfidencialiai policijos operacijai, kurios tikslas – sulaikyti svarbų ieškomą pažeidėją, nesutrukdytų su byla nesusijęs policijos pareigūnas.
32 ir 33 straipsniuose nustatyti perspėjimai dėl dingusių asmenų. Jų pakeitimai suteikia galimybę paskelbti prevencinius perspėjimus tais atvejais, kai laikoma, kad vaikams kyla didelė rizika būti pagrobtiems tėvų, ir užtikrinti geriau suderintą perspėjimų dėl dingusių asmenų suskirstymą į kategorijas. Tėvai vaikus grobia dažnai iš anksto daug ką suplanavę, siekdami greitai išvykti iš valstybės narės, kurioje nuspręsta dėl globos. Šiais pakeitimais pašalinama galima dabartinių teisės aktų spraga: pagal juos perspėjimai dėl vaikų gali būti paskelbiami tik tuomet, kai vaikai dingę. Taigi valstybių narių institucijos galės nurodyti vaikus, kuriems kyla ypatinga rizika. Pakeitimai padės užtikrinti, kad jeigu vaikui kyla rizika būti netrukus pagrobtam tėvų, sienos apsaugos ir teisėsaugos pareigūnai būtų informuojami apie tą riziką ir galėtų geriau susipažinti su aplinkybėmis, kuriomis vaikas, kuriam iškilusi rizika, keliauja, ir prireikus skirti jam apsaugomąją globą. Papildoma informacija, įskaitant informaciją apie kompetentingos teisminės institucijos, kuri buvo pateikusi prašymą įvesti perspėjimą, sprendimą, bus teikiama per SIRENE biurus. SIRENE vadovas bus atitinkamai peržiūrėtas. Tokiam perspėjimui reikės tinkamo teisminių institucijų sprendimo, kuriuo globa skiriama tik vienam iš tėvų. Papildoma sąlyga bus ta, kad turės būti tiesioginė pagrobimo rizika. Prireikus perspėjimo dėl dingusio vaiko statusas bus automatiškai atnaujintas vaikui sulaukus pilnametystės.
Pagal 34 straipsnį leidžiama perspėjimą papildyti duomenimis apie transporto priemones, kai yra aiškių įrodymų, kad jos susijusios su ieškomu asmeniu.
37 straipsnyje nustatyti naujos formos patikrinimai – tyrimai. Taip visų pirma siekiama paremti kovos su terorizmu ir sunkiais nusikaltimais priemones. Tyrimai suteiks galimybę institucijoms sustabdyti ir apklausti atitinkamą asmenį. Tyrimai yra išsamesni nei dabartinis slaptas patikrinimas, tačiau asmuo nėra apieškomas arba suimamas. Vis dėlto atlikus tokį tyrimą galima gauti pakankamai informacijos, kad būtų galima nuspręsti dėl reikiamų tolesnių veiksmų. Atsižvelgiant į šio papildomo tipo patikrinimus taip pat iš dalies pakeistas 36 straipsnis.
Šiame pasiūlyme išdėstyta nuostata dėl SIS perspėjimų, apimančių neužpildytus oficialius dokumentus ir išduotus tapatybės dokumentus (36 straipsnis), taip pat transporto priemones, įskaitant laivus ir orlaivius (32 ir 34 straipsniai), kai jie yra susiję su pagal šiuos straipsnius paskelbtais perspėjimais dėl asmenų. Siekiant nustatyti veiksmus, kurių turi būti imamasi remiantis šiais perspėjimais, iš dalies pakeistas 37 straipsnis. Tikslas yra vien tiriamasis: institucijos galės spręsti atvejus, kai keli asmenys naudojasi autentiškais panašių asmenų dokumentais, tačiau nėra teisėti jų turėtojai.
38 straipsnyje pateiktas išplėstas sąrašas daiktų, dėl kurių gali būti paskelbiami perspėjimai: pridėti suklastoti dokumentai, transporto priemonės, neatsižvelgiant į varymo sistemą (pvz., varomi elektra ir benzinu / dyzelinu ir kt.), padirbti banknotai, IT įranga, atpažįstamos transporto priemonių sudedamosios dalys ir pramoninė įranga; Sąraše nebelieka perspėjimų dėl mokėjimo priemonių, nes tokių perspėjimų veiksmingumas buvo labai mažas ir atitikčių beveik nebūdavo.
Siekiant tiksliau apibrėžti procesą, kurio reikia laikytis radus daiktą, dėl kurio paskelbtas perspėjimas, iš dalies pakeistas 39 straipsnis, siekiant nurodyti, kad daiktai turi būti konfiskuojami pagal nacionalinę teisę ir turi būti susisiekta su perspėjimą paskelbusia institucija.
Duomenų apsauga ir saugumas
Šiame pasiūlyme išaiškinta, kas atsakingas už incidentų, galinčių turėti įtakos SIS infrastruktūros, SIS duomenų ar papildomos informacijos saugumui ar neliečiamumui, prevenciją, pranešimą apie juos ir reagavimą į juos (10, 16 ir 57 straipsniai).
12 straipsnyje pateikiamos nuostatos dėl perspėjimų istorijos įrašų laikymo ir paieškos juose.
Į 12 straipsnį taip pat įtrauktos nuostatos, susijusios su automatizuota variklinių transporto priemonių registracijos numerių nuskaitymo paieška naudojant automatines transporto priemonių registracijos numerio identifikavimo sistemas, pagal kurias valstybės narės turi pagal nacionalinę teisę saugoti įrašus apie tas paieškas.
15 straipsnio 3 dalyje, kurioje išlaikoma Tarybos sprendimo 2007/533/TVR 15 straipsnio 3 dalis, nustatyta, kad Komisija ir toliau atsakinga už ryšių infrastruktūros sutartinį valdymą, įskaitant užduotis, susijusias su biudžeto vykdymu, taip pat įsigijimu bei atnaujinimu. Šios užduotys 2017 m. birželio mėn. pagal antrąjį pasiūlymų dėl SIS rinkinį bus perduotos „eu-LISA“.
21 straipsniu nustatoma, kad prieš nusprendžiant pratęsti perspėjimo galiojimo laikotarpį reikia nustatyti, ar atvejis yra pakankamai adekvatus, aktualus ir svarbus. Šiame straipsnyje nustatyta ir naujovė: taip pat reikalaujama, kad valstybės narės visais atvejais pagal 34, 36 ir 38 straipsnius (jei taikoma) sukurtų perspėjimą dėl asmenų arba su jais susijusių daiktų, jei tų asmenų veikla patenka į Tarybos pamatinio sprendimo 2002/475/TVR dėl kovos su terorizmu 1, 2, 3 ir 4 straipsnius.
Duomenų kategorijos ir duomenų tvarkymas
Šiuo pasiūlymu nustatomos papildomos informacijos, kurią galima laikyti apie asmenis, dėl kurių paskelbtas perspėjimas, rūšys (20 straipsnis):
informacija apie tai, ar asmuo dalyvauja bet kokioje Tarybos pamatinio sprendimo 2002/475/TVR 1, 2, 3 ir 4 straipsniuose nurodytoje veikloje;
kitos su asmeniu susijusios pastabos; perspėjimo priežastis;
išsami informacija apie asmens nacionalinį registracijos numerį ir registracijos vietą;
kategorija, prie kurios priskiriamas dingusio asmens atvejis (tik perspėjimų, nurodytų 32 straipsnyje, atveju);
išsami informacija apie asmens tapatybės ar kelionės dokumentą;
asmens tapatybės arba kelionės dokumento spalvota kopija;
DNR analitės (tik tais atvejais, kai nėra tapatybei nustatyti tinkamų pirštų atspaudų).
59 straipsniu papildomas sąrašas asmens duomenų, kurie gali būti įvesti ir tvarkomi SIS, siekiant spręsti neteisėto naudojimosi tapatybe atvejus. Šiuos duomenis galima įvesti tik gavus neteisėto naudojimosi tapatybe aukos sutikimą. Nuo šiol šie duomenys taip pat apims:
veido atvaizdus;
delnų atspaudus;
išsamią informaciją apie asmens tapatybės dokumentus;
nukentėjusiojo adresą;
nukentėjusiojo tėvo ir motinos vardus ir pavardes.
20 straipsnyje nustatyta išsamesnė informacija, įtrauktina į perspėjimus. Ji apima išsamią informaciją apie duomenų subjektų asmens tapatybės dokumentus. Be to, leidžiama dingusių vaikų atvejus suskirstyti į kategorijas pagal jų dingimo pobūdį (pvz., nelydimi nepilnamečiai, tėvų pagrobti vaikai, pabėgę ir pan.). Tai svarbu galutiniams naudotojams, kad jie galėtų nedelsdami imtis reikiamų priemonių ir apsaugoti tuos vaikus. Išsamesnė informacija leidžia tinkamiau nustatyti atitinkamo asmens tapatybę; be to, galutiniai naudotojai gali priimti labiau informacija pagrįstą sprendimą. Siekiant apsaugoti galutinius naudotojus, vykdančius patikrinimus, SIS taip pat bus rodoma, ar asmuo, dėl kurio paskelbtas perspėjimas, priskiriamas prie kurios nors Tarybos pamatinio sprendimo 2002/475/TVR dėl kovos su terorizmu 1, 2, 3 ir 4 straipsniuose nurodytos kategorijos.
Pasiūlyme aiškiai nurodoma, kad valstybės narės neturi teisės kopijuoti kitos valstybės narės įvestų duomenų į kitas nacionalines duomenų rinkmenas (53 straipsnis).
Saugojimas
Ilgiausias perspėjimų dėl asmenų saugojimo laikotarpis pratęstas iki penkerių metų, išskyrus perspėjimus dėl slaptų patikrinimų, tyrimų ir specialių patikrų – jų saugojimo laikotarpis toliau bus vieni metai. Valstybės narės visada gali nustatyti trumpesnius galiojimo laikotarpius. Ilgiausias galiojimo laikotarpis pratęstas atsižvelgiant į nacionalinę praktiką, pagal kurią galiojimo laikotarpis pratęsiamas, jeigu perspėjimu dar nepasiektas jo tikslas, o susijęs asmuo dar ieškomas. Be to, buvo būtina suderinti SIS su saugojimo laikotarpiu, nustatytu kitais dokumentais, pavyzdžiui, Grąžinimo direktyva ir EURODAC reglamentu. Siekiant skaidrumo ir aiškumo, būtina nustatyti tokį patį perspėjimų dėl asmenų saugojimo laikotarpį, išskyrus perspėjimus dėl slaptų patikrinimų, tyrimų ir specialių patikrų. Saugojimo laikotarpio pratęsimas nekelia pavojaus duomenų subjektų interesams, nes perspėjimo negalima saugoti ilgiau, nei būtina tikslui pasiekti. Perspėjimų panaikinimo taisyklės aiškiai išdėstytos 52 straipsnyje. 51 straipsnyje nustatytas perspėjimų peržiūros laikotarpis ir, be kita ko, konkrečiai sutrumpintas perspėjimų dėl daiktų saugojimo laikotarpis. Kadangi nėra veiklos poreikių išlaikyti ilgesnį laikotarpį daiktų atžvilgiu, jis sutrumpintas iki penkerių metų, kad derėtų su perspėjimų dėl asmenų saugojimo laikotarpiu. Vis dėlto išduotų ir neužpildytų dokumentų atveju galiojimo laikotarpis tebėra dešimt metų, nes dokumentai galioja dešimt metų.
Panaikinimas
52 straipsnyje nurodomos aplinkybės, kuriomis perspėjimai turi būti panaikinami, taip užtikrinama didesnė darna su nacionaline praktika šioje srityje. 51 straipsnyje pateikiamos konkrečios nuostatos, pagal kurias SIRENE biuro darbuotojai turi aktyviai naikinti perspėjimus, kurių nebereikia, jeigu iš kompetentingų institucijų negaunama atsakymo.
Duomenų subjektų teisės susipažinti su duomenimis, ištaisyti netikslius duomenis ir ištrinti neteisėtai saugomus duomenis
Išsamios taisyklės, susijusios su duomenų subjekto teisėmis, nepakeistos, nes galiojančiomis taisyklėmis jau užtikrinama aukšto lygio apsauga ir jos atitinka Reglamentą (ES) Nr. 2016/679 ir Direktyvą 2016/680. Be to, 63 straipsnyje nurodytos aplinkybės, kurioms esant valstybės narės gali nuspręsti neperduoti informacijos duomenų subjektams. Tame straipsnyje išvardytos galimos priežastys ir ši priemonė turi būti proporcinga ir būtina pagal nacionalinę teisę.
Dalijimasis duomenimis su Interpolu apie dingusius, pavogtus, pripažintus negaliojančiais ar pasisavintus pasus.
63 straipsniu visapusiškai išsaugomas Tarybos sprendimo 2007/533/TVR 55 straipsnis, nes SIS ir Interpolo pavogtų ir pamestų kelionės dokumentų duomenų bazės dokumentų skyriaus sąveikumo klausimas bus sprendžiamas Aukšto lygio ekspertų grupės pranešimu ir antruoju pasiūlymų dėl SIS rinkiniu 2017 m. birželio mėn.
Statistika
Siekiant nuolat stebėti, kaip praktiškai veikia teisinė gynyba, 66 straipsnyje išdėstyta nuostata dėl standartinės statistikos sistemos, kurioje teikiamos metinės ataskaitos apie:
duomenų subjektų prieigos prašymų skaičių;
prašymų ištaisyti netikslius duomenis ir ištrinti neteisėtai saugomus duomenis skaičių;
teismų bylų skaičių;
bylų, kurias teismas išsprendė ieškovo naudai, skaičių ir
pastabų dėl atvejų, susijusių su kitų valstybių narių teismų ar institucijų priimtų galutinių sprendimų dėl perspėjančiosios valstybės sukurtų perspėjimų abipusio pripažinimo, skaičių.
Stebėsena ir statistika
71 straipsnyje nustatyta tvarka, kuri turi būti nustatyta siekiant užtikrinti tinkamą SIS ir jos veikimo stebėseną, atsižvelgiant į jos tikslus. Šiuo tikslu „eu-LISA“ pavesta teikti dienos, mėnesio ir metų statistinius sistemos naudojimo duomenis.
71 straipsnio 5 dalyje reikalaujama, kad „eu-LISA“ valstybėms narėms, Komisijai, Europolui, Eurojustui ir Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūrai teiktų savo rengiamas statistines ataskaitas, ir Komisijai leidžiama reikalauti papildomų statistinių duomenų ir duomenų kokybės ataskaitų, susijusių su SIS ir SIRENE tarpusavio ryšiais.
71 straipsnio 6 dalyje numatyta sukurti centrinę duomenų saugyklą ir suteikti jai prieglobą; tai būtų „eu-LISA“ vykdomos SIS veikimo stebėsenos dalis. Tai leis įgaliotiems valstybių narių, Komisijos, Europolo, Eurojusto ir Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros darbuotojams gauti prieigą prie duomenų, išvardytų 71 straipsnio 3 dalyje, siekiant pateikti reikalaujamus statistinius duomenis.
2016/0409 (COD)
Pasiūlymas
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS
dėl Šengeno informacinės sistemos (SIS) sukūrimo, eksploatavimo ir naudojimo policijos bendradarbiavimui ir teisminiam bendradarbiavimui baudžiamosiose bylose, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 515/2014 ir panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1986/2006, Tarybos sprendimas 2007/533/TVR ir Komisijos sprendimas 2010/261/ES
EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 82 straipsnio 1 dalies antros pastraipos d punktą, 85 straipsnio 1 dalį, 87 straipsnio 2 dalies a punktą ir 88 straipsnio 2 dalies a punktą,
atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,
teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,
laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,
kadangi:
(1)Šengeno informacinė sistema (SIS) yra esminė Šengeno acquis, kuris įtrauktas į Europos Sąjungos sistemą, nuostatų taikymo priemonė. SIS yra viena pagrindinių kompensacinių priemonių, padedančių išlaikyti aukšto lygio saugumą Europos Sąjungos laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje, nes ji padeda sienos apsaugos pareigūnams, policijos, muitinės, kitoms teisėsaugos bei teisminėms institucijoms vykdyti operatyvinį bendradarbiavimą baudžiamosiose bylose;
(2)SIS sukurta pagal 1990 m. birželio 19 d. Konvencijos dėl Šengeno susitarimo, 1985 m. birželio 14 d. sudaryto tarp Beniliukso ekonominės sąjungos valstybių, Vokietijos Federacinės Respublikos ir Prancūzijos Respublikos Vyriausybių dėl laipsniško jų bendrų sienų kontrolės panaikinimo, įgyvendinimo (Šengeno konvencijos) IV antraštinės dalies nuostatas. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2424/2001 ir Tarybos sprendimu 2001/886/TVR Komisijai pavesta sukurti antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą (SIS II) ir Reglamentu (EB) Nr. 1987/2006 bei Tarybos sprendimu 2007/533/TVR ji sukurta. Pagal Šengeno konvenciją sukurtą SIS pakeitė SIS II;
(3)praėjus trejiems metams nuo SIS II veikimo pradžios Komisija atliko sistemos vertinimą pagal Reglamento (EB) Nr. 1987/2006 24 straipsnio 5 dalį, 43 straipsnio 5 dalį ir 50 straipsnio 5 dalį bei Sprendimo 2007/533/TVR 59 straipsnį ir 65 straipsnio 5 dalį. 2016 m. gruodžio 21 d. priimta vertinimo ataskaita ir susijęs tarnybų darbinis dokumentas. Į šiuose dokumentuose išdėstytas rekomendacijas turėtų būti tinkamai atsižvelgta šiame reglamente;
(4)šis reglamentas yra būtinas teisinis pagrindas, reglamentuojantis SIS klausimais, patenkančiais į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo V antraštinės dalies 4 ir 5 skyrių taikymo sritį. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/... dėl Šengeno informacinės sistemos (SIS) sukūrimo, eksploatavimo ir naudojimo patikrinimams kertant sieną yra būtinas teisinis pagrindas, reglamentuojantis SIS klausimais, patenkančiais į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo V antraštinės dalies 2 skyriaus taikymo sritį;
(5)tai, kad SIS reglamentuojantį teisinį pagrindą sudaro atskiri dokumentai, neturi įtakos principui, pagal kurį SIS yra viena bendra informacinė sistema ir turi veikti kaip tokia sistema. Todėl tam tikros šių dokumentų nuostatos turėtų būti vienodos;
(6)būtina tiksliai apibūdinti SIS tikslus, jos techninę architektūrą ir finansavimą, nustatyti jos ištisinio eksploatavimo ir naudojimo taisykles, taip pat apibūdinti atsakomybės sritis, duomenų, kuriuos reikia įvesti į sistemą, kategorijas, duomenų įvedimo tikslus ir kriterijus, institucijas, turinčias prieigos prie duomenų teisę, biometrinių identifikatorių naudojimą ir papildomas duomenų tvarkymo taisykles;
(7)SIS apima centrinę sistemą (centrinė SIS) ir nacionalines sistemas su visa arba daline SIS duomenų bazės kopija. Atsižvelgiant į tai, kad SIS yra svarbiausia keitimosi informacija priemonė Europoje, būtina užtikrinti nenutrūkstamą jos eksploatavimą centriniu ir nacionaliniu lygmenimis. Todėl kiekviena valstybė narė turėtų sukurti dalinę arba visą SIS duomenų bazės kopiją ir sukurti jos atsarginę sistemą;
(8)būtina turėti vadovą, kuriame nustatytos išsamios keitimosi tam tikra papildoma informacija, susijusia su veiksmais, kurių reikia imtis perspėjimų pagrindu, taisykles. Keitimąsi tokia informacija turėtų užtikrinti kiekvienos valstybės narės nacionalinės institucijos (SIRENE biurai);
(9)siekiant išlaikyti veiksmingą keitimąsi papildoma informacija, susijusia su perspėjimuose nurodytais veiksmais, kurių reikia imtis, tikslinga sustiprinti SIRENE biurų veikimą, nustatant reikalavimus, susijusius su turimais ištekliais, naudotojų mokymu ir reagavimo į užklausas, gautas iš kitų SIRENE biurų, laiku;
(10)SIS centrinių komponentų operacijų valdymą vykdo Europos didelės apimties IT sistemų laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje operacijų valdymo agentūra (toliau – Agentūra). Tam, kad Agentūra galėtų skirti reikiamų finansinių ir žmogiškųjų išteklių visapusiškam centrinės SIS operaciniam valdymui užtikrinti, šiame reglamente turėtų būti išsamiai nustatytos jos užduotys, visų pirma susijusios su keitimosi papildoma informacija techniniais aspektais;
(11)nedarant poveikio valstybių narių atsakomybei už duomenų, įvestų į SIS, tikslumą, Agentūra turėtų tapti atsakinga už duomenų kokybės gerinimą, įdiegdama centrinę duomenų kokybės stebėsenos priemonę, ir už reguliarų ataskaitų teikimą valstybėms narėms;
(12)siekiant sudaryti galimybę užtikrinti geresnę SIS naudojimo stebėseną, kad būtų galima nagrinėti tendencijas, susijusias su nusikalstamomis veikomis, Agentūra turėtų turėti galimybę plėtoti pažangiausiais metodais grindžiamos statistinės informacijos teikimo valstybėms narėms, Komisijai, Europolui ir Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūrai pajėgumus, nekeldama pavojaus duomenų vientisumui. Todėl turėtų būti sukurta centrinė statistinių duomenų saugykla. Jokiuose rengiamuose statistiniuose duomenyse neturėtų būti asmens duomenų;
(13)SIS turėtų būti papildomų duomenų kategorijų, kad galutiniai naudotojai perspėjimo pagrindu neprarasdami laiko galėtų priimti informacija pagrįstus sprendimus. Todėl tam, kad būtų lengviau nustatyti asmenų tapatybę ir aptikti kelias tapatybes, su asmenimis susijusiose duomenų kategorijose turėtų būti pateikta nuoroda į asmens tapatybės dokumentą arba asmens identifikavimo numerį ir tokio dokumento kopija, jei tokia yra;
(14)SIS neturėtų būti saugomi jokie paieškai naudojami duomenys, išskyrus įrašus, kurie padėtų patikrinti, ar paieška yra teisėta, vykdyti duomenų tvarkymo teisėtumo stebėseną bei savikontrolę, taip pat užtikrinti tinkamą N.SIS veikimą, duomenų vientisumą ir saugumą;
(15)SIS turėtų būti pritaikyta biometriniams duomenims tvarkyti, kad būtų galima patikimai nustatyti atitinkamų asmenų tapatybę. Siekiant to paties tikslo, SIS taip pat turėtų suteikti galimybę tvarkyti duomenis apie asmenis, kurių tapatybe buvo neteisėtai pasinaudota (kad būtų išvengta nepatogumų, atsirandančių dėl neteisingo tokių asmenų tapatybės nustatymo), taikant atitinkamas apsaugos priemones, visų pirma gaunant atitinkamo asmens sutikimą ir griežtai apsiribojant tik tais tikslais, kuriais tokius duomenis galima teisėtai tvarkyti;
(16)valstybės narės turėtų imtis būtinų techninių priemonių, kad kiekvieną kartą, kai galutiniai naudotojai yra įgalioti atlikti paiešką nacionalinėje policijos ar imigracijos duomenų bazėje, jie taip pat lygiagrečiai vykdytų paiešką SIS pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2016/680 4 straipsnį. Taip turėtų būti užtikrinta, kad SIS būtų pagrindinė kompensuojamoji priemonė erdvėje be vidaus sienų kontrolės ir padėtų geriau spręsti tarpvalstybinio nusikalstamumo ir nusikaltėlių judumo problemą;
(17)šiame reglamente turėtų būti nustatytos daktiloskopinių duomenų ir veido atvaizdų naudojimo tapatybei nustatyti sąlygos. Veido atvaizdų naudojimas tapatybei nustatyti SIS taip pat turėtų padėti užtikrinti nuoseklias sienų kontrolės procedūras tais atvejais, kai tapatybei nustatyti ir patikrinti reikia naudoti pirštų atspaudus ir veido atvaizdus. Paieška naudojant daktiloskopinius duomenis turėtų būti privaloma, jeigu yra abejonių dėl asmens tapatybės. Veido atvaizdai turėtų būti naudojami tapatybės nustatymui tik vykdant įprastinę sienų kontrolę savitarnos terminaluose ir prie elektroninių vartų;
(18)įvedant automatizuotą pirštų atspaudų identifikavimo paslaugą SIS papildomas esamas Priumo mechanizmas dėl tarpusavio tarpvalstybinės internetinės prieigos prie nustatytų nacionalinių DNR duomenų bazių ir automatinių pirštų atspaudų identifikavimo sistemų. Priumo mechanizmas padeda užtikrinti nacionalinių pirštų atspaudų identifikavimo sistemų sujungiamumą – valstybė narė gali pateikti prašymą, siekdama nustatyti, ar nusikaltimo vykdytojas, kurio pirštų atspaudų rasta, žinomas kurioje nors kitoje valstybėje narėje. Priumo mechanizmas padeda patikrinti, ar asmuo, kuriam priklauso pirštų atspaudai, žinomas konkrečią akimirką, todėl, jeigu nusikaltimo vykdytojas tampa žinomas bet kurioje valstybėje narėje vėliau, jis nebūtinai sulaikomas. Pirštų atspaudų paieška SIS suteikia galimybę nusikaltimo vykdytojo ieškoti aktyviai. Todėl turėtų būti įmanoma į SIS įkelti nenustatyto nusikaltimo vykdytojo pirštų atspaudus, jeigu yra didelė tikimybė, kad jie gali priklausyti sunkaus nusikaltimo arba teroristinio nusikaltimo vykdytojui. Visų pirma tai taikytina, kai pirštų atspaudų randama ant ginklo arba bet kurio kito nusikalstamai veikai vykdyti naudoto daikto. Tai, kad nusikaltimo vietoje yra pirštų atspaudų, neturėtų būti laikoma ženklu, kad yra didele tikimybe, kad tai nusikaltimo vykdytojo pirštų atspaudai. Kita būtina tokio perspėjimo sukūrimo sąlyga turėtų būti tai, kad nusikaltimo vykdytojo tapatybės negalima nustatyti naudojantis jokia kita nacionaline, Europos ar tarptautine duomenų baze. Jei atlikus pirštų atspaudų paiešką nustatoma atitiktis, valstybės narės turėtų atlikti papildomas patikras, naudodamos atitinkamo asmens pirštų atspaudus (gali prireikti įtraukti pirštų atspaudų ekspertų), kad nustatytų, ar SIS laikomi pirštų atspaudai yra to asmens, ir turėtų nustatyti to asmens tapatybę. Šioms procedūroms turėtų būti taikoma nacionalinė teisė. Jeigu asmuo, kuriam priklauso pirštų atspaudai, SIS identifikuojamas kaip nenustatytas ieškomas asmuo, tai gali iš esmės padėti atlikti tyrimą ir jis gali būti sulaikytas, jeigu laikomasi visų sulaikymo sąlygų;
(19)turėtų būti leidžiama nusikaltimo vietoje rastus pirštų atspaudus palyginti su SIS laikomais pirštų atspaudais, jeigu yra didelė tikimybė, kad jie gali priklausyti sunkaus nusikaltimo arba teroristinio nusikaltimo vykdytojui. Sunkus nusikaltimas turėtų būti viena iš nusikalstamų veikų, įvardytų Tarybos pagrindų sprendime 2002/584/TVR, o teroristinis nusikaltimas turėtų būti viena iš nusikalstamų veikų, apibrėžtų nacionalinėje teisėje, kaip nurodyta Tarybos pamatiniame sprendime 2002/475/TVR;
(20)tais atvejais, kai neturima daktiloskopinių duomenų, turėtų būti įmanoma įtraukti DNR analitę, kuri turėtų būti prieinama tik įgaliotiems naudotojams. DNR analitės turėtų padėti nustatyti tapatybę dingusių asmenų, kuriems reikalinga apsauga, visų pirma dingusių vaikų, be kita ko, suteikiant galimybę tapatybei nustatyti naudoti tėvų arba brolių ir seserų DNR analites. DNR duomenyse neturėtų būti nuorodos į rasinę kilmę;
(21)SIS turėtų būti laikomi perspėjimai dėl asmenų, ieškomų norint juos suimti perdavimo tikslu, ir dėl asmenų, ieškomų norint juos suimti ekstradicijos tikslu. Be perspėjimų, taip pat tikslinga numatyti keitimąsi papildoma informacija, kurios reikia perdavimo ir ekstradicijos procedūroms vykdyti. SIS visų pirma turėtų būti tvarkomi duomenys, nurodyti 2002 m. birželio 13 d. Tarybos pagrindų sprendimo 2002/584/TVR dėl Europos arešto orderio ir perdavimo tarp valstybių narių tvarkos 8 straipsnyje. Dėl praktinių priežasčių perspėjančiajai valstybei narei, gavusiai teisminių institucijų leidimą, tikslinga laikinai neleisti atlikti paieškos pagal esamą perspėjimą dėl suėmimo, kai asmens, dėl kurio išduotas Europos arešto orderis, intensyviai ir aktyviai ieškoma, o galutiniai naudotojai, nedalyvaujantys konkrečioje paieškos operacijoje, gali sukelti pavojų sėkmingai baigčiai. Tokie perspėjimai turėtų būti laikinai neprieinami ne ilgiau nei 48 valandas;
(22)turėtų būti įmanoma SIS pridėti papildomų duomenų, įvestų apie asmenis, ieškomus norint juos suimti perdavimo tikslu pagal Europos arešto orderį arba ieškomus norint juos suimti ekstradicijos tikslu, vertimą;
(23)SIS turėtų būti pateikiami perspėjimai dėl dingusių asmenų, siekiant užtikrinti jų apsaugą arba užkirsti kelią grėsmei visuomenės saugumui. Perspėjimų dėl vaikų, kuriems kyla rizika būti pagrobtiems (žalos nesant, tačiau siekiant išvengti jos ateityje, pvz., vaikų, kuriems kyla rizika būti pagrobtiems tėvų, atveju), skelbimas SIS turėtų būti ribotas, todėl tikslinga numatyti tinkamas griežtas apsaugos priemones. Vaikų atvejais šie perspėjimai ir atitinkamos procedūros turėtų būti vykdomos užtikrinant vaiko interesų apsaugą pagal Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 24 straipsnį ir 1989 m. lapkričio 20 d. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvenciją;
(24)turėtų būti įtrauktas naujas veiksmas, vykdytinas įtariamo terorizmo ir sunkaus nusikaltimo atveju, kad asmenį, kuris įtariamas padaręs sunkų nusikaltimą, arba kuris, kaip pagrįstai manoma, padarys sunkų nusikaltimą, būtų galima sustabdyti ir apklausti, siekiant perspėjančiajai valstybei narei suteikti pačią išsamiausią informaciją. Vykdant šį naują veiksmą asmuo neturėtų būti apieškomas arba suimamas. Vis dėlto, vykdant šį veiksmą turėtų būti gaunama pakankamos informacijos, kad būtų galima nuspręsti dėl tolesnių veiksmų. Sunkus nusikaltimas turėtų būti viena iš Tarybos pagrindų sprendime 2002/584/TVR išvardytų nusikalstamų veikų;
(25)į SIS turėtų būti įtrauktos naujų didelės vertės daiktų , pvz., elektroninės ir techninės įrangos, kuri gali būti nustatyta ir ieškoma pagal unikalų numerį, kategorijos;
(26)valstybė narė turėtų turėti galimybę prie perspėjimo pridėdama vadinamąją žymą nurodyti, kad veiksmo, kurio turi būti imtasi remiantis perspėjimu, jos teritorijoje imtasi nebus. Kai paskelbiami perspėjimai dėl suėmimo perdavimo tikslu, jokia šio sprendimo nuostata neturėtų būti suprantama kaip nukrypstanti nuo Pagrindų sprendimo 2002/584/TVR nuostatų arba užkertanti kelią jo nuostatų taikymui. Sprendimas prie perspėjimo pridėti žymą turėtų būti grindžiamas tik atsisakymo pagrindais, nurodytais tame pagrindų sprendime;
(27)pridėjus žymą ir paaiškėjus asmens, ieškomo norint jį suimti perdavimo tikslu, buvimo vietai, buvimo vieta visada turėtų būti pranešama perspėjančiajai teisminei institucijai, kuri gali nuspręsti perduoti Europos arešto orderį kompetentingai teisminei institucijai pagal Pagrindų sprendimo 2002/584/TVR nuostatas;
(28)valstybėms narėms turėtų būti sudaryta galimybė nustatyti perspėjimų sąsajas SIS. Perspėjimų sąsajos, kurias valstybė narė nustato tarp dviejų arba daugiau perspėjimų, neturėtų daryti įtakos veiksmams, kurių reikia imtis, perspėjimų saugojimo laikotarpiui ar prieigos prie perspėjimų teisėms;
(29)perspėjimai SIS neturėtų būti saugomi ilgiau negu jų reikia tiems tikslams, dėl kurių jie buvo paskelbti, pasiekti. Siekiant sumažinti įvairių institucijų, dalyvaujančių įvairiais tikslais tvarkant asmens duomenis, administracinę naštą, perspėjimų dėl asmenų saugojimo laikotarpį tikslinga suderinti su grąžinimo ir neteisėto buvimo tikslais numatytais saugojimo laikotarpiais. Be to, valstybės narės reguliariai pratęsia perspėjimų dėl asmenų galiojimo laikotarpį, jei per pradinį laikotarpį nebuvo galima imtis reikiamo veiksmo. Todėl perspėjimų dėl asmenų saugojimo laikotarpis neturėtų viršyti penkerių metų. Paprastai perspėjimai dėl asmenų turėtų būti automatiškai panaikinami SIS praėjus penkerių metų laikotarpiui, išskyrus perspėjimus, paskelbtus dėl slaptų patikrinimų, specialių patikrų ir tyrimų. Jie turėtų būti panaikinami po vienų metų. Perspėjimai dėl daiktų, įvesti ketinant juos slapta patikrinti arba dėl jų atlikti tyrimus arba specialias patikras, turėtų būti automatiškai panaikinami SIS praėjus vieniems metams, nes jie visada susiję su asmenimis. Perspėjimai dėl daiktų, ieškomų norint juos konfiskuoti arba panaudoti kaip įrodymus baudžiamosiose bylose, turėtų būti automatiškai panaikinami SIS praėjus penkeriems metams, nes praėjus tiek laiko tikimybė juos rasti būna labai maža, o jų ekonominė vertė – labai sumenkusi. Perspėjimai dėl išduotų ir neužpildytų asmens tapatybės dokumentų laikomi dešimt metų, nes išduotų dokumentų galiojimo laikotarpis yra dešimt metų. Sprendimai toliau saugoti perspėjimus dėl asmenų turėtų būti grindžiami išsamiu individualiu įvertinimu. Valstybės narės turėtų peržiūrėti perspėjimus dėl asmenų per nustatytą laikotarpį ir saugoti statistinius duomenis apie perspėjimų dėl asmenų, kurių saugojimo laikotarpis buvo pratęstas, skaičių;
(30)SIS perspėjimo įvedimui ir jo galiojimo pratęsimui turėtų būti taikomas būtinas proporcingumo reikalavimas, nagrinėjant, ar konkretus atvejis yra pakankamai adekvatus, aktualus ir svarbus, kad į SIS būtų įvestas perspėjimas. Nusikalstamos veikos pagal Tarybos pamatinio sprendimo 2002/475/TVR dėl kovos su terorizmu 1, 2, 3 ir 4 straipsnius kelia labai didelę grėsmę visuomenės saugumui, asmenų gyvenimo vientisumui ir visuomenei, be to, erdvėje be vidaus sienų kontrolės, kur potencialūs pažeidėjai gali laisvai judėti, labai sunku užtikrinti šių nusikalstamų veikų prevenciją, jas atskleisti ir tirti. Tais atvejais, kai asmuo arba daiktas ieškomas dėl šių nusikalstamų veikų, visada būtina sukurti atitinkamą SIS perspėjimą dėl asmenų, kurie ieškomi kaip galintys padėti teisminiam procesui, dėl asmenų ir daiktų, kuriuos ketinama slapta patikrinti, dėl jų atlikti tyrimus arba specialias patikras, taip pat dėl daiktų, ieškomų norint juos konfiskuoti, nes, atsižvelgiant į tą tikslą, kitos priemonės nebūtų veiksmingos;
(31)būtina užtikrinti aiškumą dėl perspėjimų panaikinimo. Perspėjimas turėtų būti laikomas tik tiek laiko, kiek būtina tikslui, kuriam jis buvo įvestas, pasiekti. Atsižvelgiant į tai, kad skiriasi valstybių narių praktika, susijusi su laiko, kai pasiekiamas perspėjimo tikslas, apibrėžtimi, tikslinga nustatyti išsamius kriterijus kiekvienai perspėjimo kategorijai, kad būtų galima nuspręsti, kada perspėjimai turėtų būti panaikinami SIS;
(32)SIS duomenų vientisumas yra nepaprastai svarbus. Todėl turėtų būti nustatytos tinkamos apsaugos priemonės, skirtos SIS duomenims tvarkyti centriniu ir nacionaliniu lygmenimis, siekiant užtikrinti ištisinį duomenų saugumą. Asmens duomenis tvarkančioms institucijoms šiame reglamente nustatyti saugumo reikalavimai turėtų būti privalomi ir jos turėtų laikytis vienodos pranešimo apie incidentus tvarkos;
(33)taikant šį reglamentą SIS tvarkomi duomenys neturėtų būti perduodami trečiosioms šalims ar tarptautinėms organizacijoms ir joms neturėtų būti suteikiama galimybė su jais susipažinti; Tačiau tikslinga sustiprinti Europos Sąjungos ir Interpolo bendradarbiavimą skatinant veiksmingą keitimąsi paso duomenimis. Iš SIS Interpolui perduodamiems asmens duomenims turėtų būti taikomas atitinkamas apsaugos lygis, garantuojamas susitarimu, numatančiu griežtas apsaugos priemones ir sąlygas;
(34)tikslinga transporto priemonių, laivų ir orlaivių registracijos tarnyboms suteikti prieigą prie SIS, kad jos galėtų patikrinti, ar transporto priemonė jau ieškoma valstybėje narėje norint ją konfiskuoti arba patikrinti. Tiesioginė prieiga turėtų būti suteikiama institucijoms, kurios yra vyriausybinės tarnybos. Prieiga turėtų būti suteikta tik prie perspėjimų, susijusių su atitinkamomis transporto priemonėmis ir jų registravimo dokumentu arba transporto priemonės numeriu. Atitinkamai Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1986/2006nuostatos turėtų būti įtrauktos į šį reglamentą ir tas reglamentas turėtų būti panaikintas;
(35)kai kompetentingos nacionalinės institucijos duomenis tvarko sunkių nusikaltimų ar teroristinių nusikaltimų prevencijos, tyrimo ar atskleidimo arba baudžiamojo persekiojimo už nusikalstamas veikas ir bausmių vykdymo tikslais, įskaitant grėsmės visuomenės saugumui prevencijos užtikrinimą, turėtų būti taikomos nacionalinės nuostatos, kuriomis į nacionalinę teisę perkeliama Direktyva (ES) 2016/680. Prireikus šiame reglamente turėtų būti plačiau išdėstytos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 ir Direktyvos (ES) 2016/680 nuostatos;
(36)nacionalinių institucijų vykdomam asmens duomenų tvarkymui pagal šį reglamentą turėtų būti taikomas Reglamentas (ES) 2016/679, jeigu netaikoma Direktyva (ES) 2016/680. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 45/2001 turėtų būti taikomas asmens duomenų tvarkymui, kurį vykdo Sąjungos institucijos ir įstaigos, vykdydamos savo pareigas pagal šį reglamentą;
(37)prireikus šiame reglamente turėtų būti plačiau išdėstytos Direktyvos (ES) 2016/680, Reglamento (ES) 2016/679 ir Reglamento (EB) Nr. 45/2001 nuostatos. Kalbant apie Europolo vykdomą asmens duomenų tvarkymą, taikomas Reglamentas (ES) 2016/794 dėl Europos Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo agentūros (Europolo reglamentas);
(38)2002 m. vasario 28 d. Sprendimo 2002/187/TVR, įkuriančio Eurojustą siekiant sustiprinti kovą su sunkiais nusikaltimais, nuostatos dėl duomenų apsaugos taikomos Eurojusto tvarkomiems SIS duomenims, įskaitant jungtinio priežiūros organo, įkurto pagal tą sprendimą, įgaliojimus stebėti Eurojusto veiklą ir atsakomybę už neteisėtą Eurojusto atliekamą duomenų tvarkymą. Jeigu Eurojusto atlikta paieška atskleidžia, kad SIS yra valstybės narės paskelbtas perspėjimas, Eurojustas negali imtis reikiamų veiksmų. Todėl jis turi informuoti atitinkamą valstybę narę, kad ji galėtų į tokį atvejį reaguoti;
(39)dėl su konfidencialumu susijusių klausimų, Europos Sąjungos pareigūnams ar kitiems tarnautojams, įdarbintiems ir dirbantiems SIS tikslais, turėtų būti taikomos atitinkamos Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatų ir kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų nuostatos;
(40)valstybės narės ir Agentūra turėtų turėti saugumo planus, kad palengvintų saugumo užtikrinimo prievolių įgyvendinimą, ir tarpusavyje bendradarbiauti, kad saugumo klausimai būtų sprendžiami bendrai;
(41)nacionalinės nepriklausomos priežiūros institucijos turėtų stebėti valstybių narių vykdomo asmens duomenų tvarkymo teisėtumą kiek tai susiję su šiuo reglamentu. Turėtų būti nustatytos duomenų subjektų teisės susipažinti su SIS laikomais asmens duomenimis, juos taisyti ir trinti, taip pat teisių gynimo nacionaliniuose teismuose priemonės ir abipusis teismo sprendimų pripažinimas. Todėl tikslinga reikalauti, kad valstybės narės teiktų metų statistinius duomenis;
(42)priežiūros institucijos turėtų užtikrinti, kad ne rečiau kaip kas ketveri metai pagal tarptautinius audito standartus būtų atliekamas duomenų tvarkymo operacijų N.SIS auditas. Auditą turėtų atlikti priežiūros institucijos arba nacionalinės priežiūros institucijos turėtų tiesiogiai pavesti auditą atlikti nepriklausomam duomenų apsaugos auditoriui. Nepriklausomą auditorių turėtų kontroliuoti ir atsakomybę dėl jo prisiimti nacionalinė priežiūros institucija ar institucijos, kurios dėl to turėtų užsakyti patį auditą ir nustatyti aiškiai apibrėžtą audito tikslą, apimtį ir metodą, teikti gaires ir užtikrinti priežiūrą, kiek tai susiję su auditu ir jo galutiniais rezultatais;
(43)Reglamente (ES) Nr. 2016/794 (Europolo reglamentas) nustatyta, kad Europolas remia ir stiprina valstybių narių kompetentingų institucijų vykdomus veiksmus bei jų tarpusavio bendradarbiavimą kovojant su terorizmu bei sunkiais nusikaltimais ir atlieka analizę ir grėsmių vertinimus. Europolo prieigos prie SIS perspėjimų dėl dingusių asmenų teisių išplėtimas turėtų padėti pagerinti Europolo gebėjimą nacionalinėms teisėsaugos institucijoms teikti išsamią operatyvinę ir analitinę informaciją, susijusią su prekyba žmonėmis ir seksualiniu vaikų išnaudojimu, be kita ko, internete. Tai padėtų pagerinti šių nusikalstamų veikų prevenciją, potencialių aukų apsaugą ir tyrimus dėl nusikaltimų vykdytojų. Nauja Europolo prieiga prie SIS perspėjimų dėl dingusių asmenų taip pat būtų naudinga Europolo Europos kovos su elektroniniu nusikalstamumu centrui, be kita ko, keliaujančių seksualinių nusikaltėlių ir vaikų seksualinio išnaudojimo internete atvejais; nusikaltimų vykdytojai dažnai teigia, kad jie turi ar gali gauti prieigą prie vaikų, kurie galėjo būti užregistruoti kaip dingę. Be to, kadangi Europolo Europos kovos su neteisėtu migrantų gabenimu centras atlieka svarbų strateginį vaidmenį kovojant su tarpininkavimu neteisėtai migracijai, jam turėtų būti suteikta prieiga prie perspėjimų dėl asmenų, kuriems atsisakoma leisti atvykti ar būti valstybės narės teritorijoje dėl nusikalstamumo priežasčių arba dėl vizų ir buvimo sąlygų nesilaikymo;
(44)siekiant užpildyti dalijimosi informacija apie terorizmą, pirmiausia apie užsienio teroristus kovotojus, spragą, kai nepaprastai svarbu stebėti jų judėjimą, valstybės narės įvesdamos į SIS perspėjimą turėtų dalytis su Europolu informacija apie su terorizmu susijusią veiklą, atitiktis ir susijusia informacija. Tai padėtų Europolo Europos kovos su terorizmu centrui tikrinti, ar Europolo duomenų bazėse yra papildomos kontekstinės informacijos ir parengti aukštos kokybės analizę, padėsiančią suardyti teroristų tinklus ir, jei įmanoma, užkirsti kelią jų išpuoliams;
(45)taip pat būtina nustatyti Europolui skirtas aiškias SIS duomenų tvarkymo ir atsisiuntimo taisykles, kad būtų sudarytos sąlygos kuo visapusiškiau naudotis SIS, jeigu laikomasi šiame reglamente ir Reglamente (ES) 2016/794 nustatytų duomenų apsaugos standartų. Jeigu Europolui atlikus paiešką SIS nustatoma, kad yra valstybės narės paskelbtas perspėjimas, Europolas negali imtis reikiamo veiksmo. Todėl jis turi informuoti atitinkamą valstybę narę, kad ji galėtų į tokį atvejį reaguoti;
(46)Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2016/1624 šio reglamento tikslais nustatyta, kad priimančioji valstybė narė leidžia Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros išsiųstų Europos sienų ir pakrančių apsaugos būrių nariams arba su grąžinimu susijusias užduotis vykdančių darbuotojų grupių nariams ieškoti informacijos Europos duomenų bazėse, kuriomis naudotis būtina siekiant įgyvendinti veiklos plane dėl patikrinimų kertant sieną, sienų stebėjimo ir grąžinimo srityse nurodytus veiklos tikslus. Kitos susijusios Sąjungos agentūros, visų pirma Europos prieglobsčio paramos biuras ir Europolas, taip pat gali siųsti ekspertus, kurie nėra tų Sąjungos agentūrų personalo nariai, kaip migracijos valdymo rėmimo grupių narius. Europos sienų ir pakrančių apsaugos būriai, su grąžinimu susijusias užduotis vykdančių darbuotojų grupės ir migracijos valdymo rėmimo grupė siunčiami, kad suteiktų techninį ir operacinį pastiprinimą prašančiosioms valstybėms narėms, visų pirma patiriančioms neproporcingai didelių migracijos sunkumų. Kad Europos sienų ir pakrančių apsaugos būriai, su grąžinimu susijusias užduotis vykdančių darbuotojų grupės ir migracijos valdymo rėmimo grupė galėtų vykdyti jiems pavestas užduotis, jie turi turėti prieigą prie SIS per Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros techninę sąsają su centrine SIS. Jeigu būriui arba darbuotojų grupei atlikus paiešką SIS nustatoma, kad yra valstybės narės paskelbtas perspėjimas, būrio arba darbuotojų grupės narys negali imtis reikiamo veiksmo negavęs priimančiosios valstybės narės leidimo. Todėl jis turi informuoti atitinkamas valstybes nares, kad ji galėtų į tokį atvejį reaguoti;
(47)pagal Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo sukuriama Europos kelionių informacijos ir leidimų sistema (ETIAS), Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros ETIAS centrinis padalinys tikrins SIS per ETIAS, kad įvertintų kelionės leidimų prašymus, be kita ko, siekdamas nustatyti, ar dėl trečiosios šalies piliečio, teikiančio prašymą išduoti kelionės leidimą, įvestas SIS perspėjimas. Šiuo tikslu ETIAS centrinis padalinys, kuris yra Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros dalis, taip pat turėtų turėti prieigą prie SIS tokiu mastu, koks būtinas jo įgaliojimams vykdyti, t. y. prie visų kategorijų perspėjimų dėl asmenų ir perspėjimų dėl neužpildytų ir išduotų asmens tapatybės dokumentų;
(48)dėl tam tikrų SIS aspektų techninio pobūdžio, išsamumo lygio ir poreikio reguliariai juos atnaujinti jie negali būti išsamiai reglamentuoti šio reglamento nuostatomis. Tai yra, pavyzdžiui, duomenų įvedimo, atnaujinimo, panaikinimo ir paieškos techninės taisyklės, duomenų kokybės užtikrinimo ir su biometriniais identifikatoriais susijusios paieškos taisyklės, perspėjimų suderinamumo ir pirmenybės taisyklės, taisyklės dėl žymų pridėjimo, perspėjimų sąsajų, naujų daiktų kategorijų techninės ir elektroninės įrangos kategorijoje nustatymo, perspėjimų galiojimo laikotarpio nustatymo atsižvelgiant į ilgiausią terminą ir keitimosi papildoma informacija. Todėl tų aspektų įgyvendinimo įgaliojimus reikėtų suteikti Komisijai. Techninėse taisyklėse dėl perspėjimų paieškos reikėtų atsižvelgti į sklandų nacionalinių sistemų veikimą;
(49)siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Reglamento (ES) Nr. 182/2011. Įgyvendinimo priemonių priėmimo tvarka pagal šį reglamentą ir Reglamentą (ES) 2018/xxx (dėl patikrinimų kertant sieną) turėtų būti tokia pati;
(50)siekiant skaidrumo, Agentūra kas dvejus metus turėtų pateikti ataskaitą dėl centrinės SIS ir ryšių infrastruktūros techninio veikimo, įskaitant jos saugumą, bei dėl keitimosi papildoma informacija. Kas ketverius metus Komisija turėtų parengti bendrą įvertinimą;
(51)kadangi šio reglamento tikslų, t. y. sukurti ir reguliuoti bendrą informacijos sistemą ir keitimąsi susijusia papildoma informacija, valstybės narės negali deramai pasiekti dėl reglamento tikslų pobūdžio ir kadangi tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;
(52)šiame reglamente laikomasi pagrindinių teisių ir principų, visų pirma pripažintų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje. Visų pirma šiuo reglamentu siekiama užtikrinti saugią aplinką visiems Europos Sąjungos teritorijoje gyvenantiems asmenims ir ypatingą vaikų, kurie gali būti prekybos žmonėmis aukomis arba kurie gali būti pagrobti tėvų, apsaugą, kartu visapusiškai laikantis asmens duomenų apsaugos nuostatų;
(53)pagal prie Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo pridėto Protokolo Nr. 22 dėl Danijos pozicijos 1 ir 2 straipsnius Danija nedalyvauja priimant šį reglamentą ir jis nėra jai privalomas ar taikomas. Kadangi šis reglamentas grindžiamas Šengeno acquis, remdamasi to protokolo 4 straipsniu, per šešis mėnesius po to, kai Taryba nusprendžia dėl šio reglamento, Danija turi nuspręsti, ar jį įtrauks į savo nacionalinę teisę;
(54)Jungtinė Karalystė taiko reglamentą pagal prie Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo pridėto Protokolo dėl į Europos Sąjungos sistemą integruotos Šengeno acquis 5 straipsnio 1 dalį ir 2000 m. gegužės 29 d. Tarybos sprendimo 2000/365/EB dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės prašymo dalyvauti įgyvendinant kai kurias Šengeno acquis nuostatas 8 straipsnio 2 dalį;
(55)Airija taiko šį reglamentą pagal prie Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo pridėto Protokolo dėl į Europos Sąjungos sistemą integruotos Šengeno acquis 5 straipsnio 1 dalį ir 2002 m. vasario 28 d. Tarybos sprendimo 2002/192/EB dėl Airijos prašymo dalyvauti įgyvendinant kai kurias Šengeno acquis nuostatas 6 straipsnio 2 dalį.
(56)Islandijos ir Norvegijos atžvilgiu šiuo reglamentu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kaip apibrėžta Europos Sąjungos Tarybos ir Islandijos Respublikos bei Norvegijos Karalystės susitarime dėl pastarųjų asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis, kurios patenka į Tarybos sprendimo 1999/437/EB dėl tam tikrų priemonių taikant minėtą susitarimą 1 straipsnio G punkte nurodytą sritį;
(57)Šveicarijos atžvilgiu šiuo reglamentu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kaip apibrėžta Europos Sąjungos, Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarime dėl Šveicarijos Konfederacijos asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis, kurios patenka į Sprendimo 1999/437/EB 1 straipsnio G punkte nurodytą sritį, minėtą sprendimą taikant su Tarybos sprendimų 2004/849/EB ir 2004/860/EB 4 straipsnio 1 dalimi;
(58)Lichtenšteino atžvilgiu šiuo sprendimu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kaip apibrėžta Europos Sąjungos, Europos bendrijos, Šveicarijos Konfederacijos ir Lichtenšteino Kunigaikštystės protokole dėl Lichtenšteino Kunigaikštystės prisijungimo prie Europos Sąjungos, Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl Šveicarijos Konfederacijos asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis, kurios patenka į Sprendimo 1999/437/EB 1 straipsnio G punkte nurodytą sritį, minėtą sprendimą taikant kartu su Tarybos sprendimo 2011/349/ES 3 straipsniu ir Tarybos sprendimo 2011/350/ES 3 straipsniu;
(59)Bulgarijos ir Rumunijos atžvilgiu šis reglamentas yra aktas, grindžiamas Šengeno acquis ar kitaip su juo susijęs, kaip apibrėžta 2005 m. Stojimo akto 4 straipsnio 2 dalyje, ir turėtų būti taikomas kartu su Tarybos sprendimu 2010/365/ES dėl Šengeno acquis nuostatų, susijusių su Šengeno informacine sistema, taikymo Bulgarijos Respublikoje ir Rumunijoje;
(60)Kipro ir Kroatijos atžvilgiu šis reglamentas yra aktas, grindžiamas Šengeno acquis ar kitaip su juo susijęs, kaip apibrėžta atitinkamai 2003 m. Stojimo akto 3 straipsnio 2 dalyje ir 2011 m. Stojimo akto 4 straipsnio 2 dalyje;
(61)šis reglamentas turėtų būti taikomas Airijai nuo datos, nustatytos laikantis atitinkamuose dokumentuose dėl Šengeno acquis taikymo toje valstybėje numatytų procedūrų;
(62)šiame reglamente numatytų SIS nacionalinių sistemų patobulinimo ir naujų funkcijų diegimo išlaidų įvertis yra mažesnis nei Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 515/2014 numatytos pažangioms sienoms skirtos sumos likutis biudžeto eilutėje. Todėl šiuo reglamentu suma turėtų būti perkelta ir skirta IT sistemoms plėtoti remiant migracijos srautų valdymą prie išorės sienų pagal Reglamento (ES) Nr. 515/2014 5 straipsnio 5 dalies b punktą;
(63)todėl Tarybos sprendimas 2007/533/TVR ir Komisijos sprendimas 2010/261/ES turėtų būti panaikinti;
(64)vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 45/2001 28 straipsnio 2 dalimi buvo konsultuojamasi su Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu, kuris [data] pateikė nuomonę,
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis
Bendroji SIS paskirtis
SIS paskirtis – užtikrinti aukšto lygio saugumą Sąjungos laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje, be kita ko, palaikyti visuomenės saugumą bei viešąją tvarką ir užtikrinti saugumą valstybių narių teritorijose, ir, naudojantis šia sistema perduodama informacija, taikyti Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo trečios dalies V antraštinės dalies 4 ir 5 skyrių nuostatas, susijusias su asmenų judėjimu jų teritorijose.
2 straipsnis
Taikymo sritis
1.Šiame reglamente nustatomos perspėjimų dėl asmenų ir daiktų įvedimo į SIS ir jų tvarkymo joje, keitimosi papildoma informacija ir papildomais duomenimis policijos bendradarbiavimo ir teisminio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose sąlygos bei tvarka.
2.Šiame reglamente taip pat išdėstomos nuostatos dėl SIS techninės architektūros, valstybių narių ir Europos didelės apimties IT sistemų laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje operacijų valdymo agentūros pareigų, bendro duomenų tvarkymo, atitinkamų asmenų teisių ir atsakomybės.
3 straipsnis
Terminų apibrėžtys
1.Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:
(a)perspėjimas – į SIS įvestų duomenų, įskaitant 22 ir 40 straipsniuose nurodytus biometrinius identifikatorius, rinkinys, pagal kurį kompetentingos institucijos identifikuoja asmenį arba daiktą, kad būtų galima imtis konkretaus veiksmo;
(b)papildoma informacija – informacija, kuri nėra SIS laikomų perspėjimo duomenų dalis, tačiau yra susieta su SIS perspėjimais; šia informacija turi būti keičiamasi:
(1)siekiant suteikti galimybę valstybėms narėms konsultuotis arba informuoti viena kitą įvedant perspėjimą;
(2)siekiant suteikti galimybę imtis tinkamo veiksmo nustačius atitiktį;
(3)kai reikiamo veiksmo negali būti imtasi;
(4)kai sprendžiami SIS duomenų kokybės klausimai;
(5)kai sprendžiami su perspėjimų suderinamumu ir pirmenybe susiję klausimai;
(6)kai sprendžiami su prieigos teisėmis susiję klausimai;
(c)papildomi duomenys – SIS laikomi ir su SIS perspėjimais susieti duomenys, kurie turi būti nedelsiant pateikiami kompetentingoms institucijoms, kai atliekant paiešką SIS nustatoma asmens, kurio duomenys įvesti į SIS, buvimo vieta;
(d)asmens duomenys – bet kokia informacija, susijusi su fiziniu asmeniu, kurio tapatybė yra žinoma arba gali būti nustatyta (duomenų subjektas);
(e)fizinis asmuo, kurio tapatybę galima nustatyti, – asmuo, kurio tapatybę galima nustatyti tiesiogiai arba netiesiogiai, visų pirma pagal identifikatorių, kaip antai vardą, pavardę, asmens identifikavimo numerį, buvimo vietos duomenis ir interneto identifikatorių arba pagal vieną ar kelis to fizinio asmens fizinės, fiziologinės, genetinės, psichinės, ekonominės, kultūrinės ar socialinės tapatybės požymius;
(f)asmens duomenų tvarkymas – bet kokia automatizuotomis arba neautomatizuotomis priemonėmis su asmens duomenimis ar jų rinkiniais atliekama operacija ar operacijų seka, kaip antai rinkimas, įrašymas, rūšiavimas, sisteminimas, laikymas, adaptavimas ar keitimas, gavimas, susipažinimas, naudojimas, atskleidimas persiunčiant, platinant ar kitu būdu sudarant galimybę jais naudotis, taip pat sugretinimas ar sujungimas su kitais duomenimis, apribojimas, ištrynimas arba sunaikinimas;
(g)atitiktis SIS:
(1)naudotojas atlieka paiešką;
(2)paieška rodo kitos valstybės narės į SIS įvestą perspėjimą;
(3)duomenys, susiję su perspėjimu SIS, atitinka paieškos duomenis ir
(4)prašoma imtis tolesnių veiksmų;
h) žyma – perspėjimo galiojimo sustabdymas nacionaliniu lygmeniu; žymą galima papildomai pridėti prie perspėjimų dėl suėmimo, perspėjimų dėl dingusių asmenų ir perspėjimų dėl slaptų patikrinimų, tyrimų ir specialių patikrų, kai valstybė narė mano, jog perspėjimo įgyvendinimas yra nesuderinamas su jos nacionaline teise, jos tarptautiniais įsipareigojimais arba esminiais nacionaliniais interesais. Pridėjus žymą, perspėjimo pagrindu prašomo veiksmo nebus imtasi šios valstybės narės teritorijoje;
i) perspėjančioji valstybė narė – valstybė narė, įvedusi perspėjimą į SIS;
j) vykdančioji valstybė narė – valstybė narė, kuri, nustačius atitiktį, imasi arba ėmėsi reikiamų veiksmų;
k) galutiniai naudotojai – kompetentingos institucijos, atliekančios paiešką tiesiogiai CS-SIS, N.SIS arba jų techninėje kopijoje;
l)daktiloskopiniai duomenys – pirštų ir delnų atspaudų duomenys, kurių unikalūs požymiai ir atskaitos taškai leidžia daryti tikslius ir nenuginčijamus palyginimus nustatant asmens tapatybę;
m)sunkus nusikaltimas – bet kuri į 2002 m. birželio 13 d. Pagrindų sprendimo 2002/584/TVR 2 straipsnio 1 ir 2 dalis įtraukta nusikalstama veika;
n)teroristiniai nusikaltimai – nusikaltimai pagal nacionalinę teisę, nurodyti 2002 m. birželio 13 d. Pamatinio sprendimo 2002/475/TVR 1–4 straipsniuose.
4 straipsnis
SIS techninė architektūra ir jos eksploatavimo būdai
1.SIS sudaro:
(a)centrinė sistema (centrinė SIS), susidedanti iš:
–techninės paramos funkcijos (CS-SIS), kurią sudaro duomenų bazė (SIS duomenų bazė);
–vienodos nacionalinės sąsajos (NI-SIS);
(b)nacionalinė sistema (N.SIS) kiekvienoje valstybėje narėje, susidedanti iš nacionalinių duomenų sistemų, palaikančių ryšį su centrine SIS. N.SIS sudėtyje yra duomenų rinkmena (nacionalinė kopija), kurią sudaro visa ar dalinė SIS duomenų bazės kopija ir atsarginė N.SIS. N.SIS ir atsarginė N.SIS gali būti naudojamos vienu metu siekiant užtikrinti nepertraukiamą prieigą galutiniams naudotojams;
(c)CS-SIS ir NI-SIS ryšių infrastruktūra (ryšių infrastruktūra), kuria užtikrinamas šifruotas virtualusis tinklas, skirtas SIS duomenims ir SIRENE biurams keistis duomenimis, kaip nurodyta 7 straipsnio 2 dalyje.
2.SIS duomenys įvedami, atnaujinami, panaikinami ir jų paieška atliekama naudojant įvairias nacionalines sistemas (N.SIS). Dalinė ar visa nacionalinė kopija naudojama atliekant automatizuotas paieškas kiekvienos valstybės narės, naudojančios tokią kopiją, teritorijoje. Dalinėje nacionalinėje kopijoje yra bent šio reglamento 20 straipsnio 2 dalyje išvardyti su daiktais susiję duomenys ir 20 straipsnio 3 dalies a–v punktuose išvardyti su perspėjimais dėl asmenų susiję duomenys. Paieška kitų valstybių narių N.SIS duomenų rinkmenose negalima.
3.CS-SIS atlieka techninės priežiūros ir administravimo funkcijas, o atsarginė CS-SIS gali užtikrinti visas pagrindinės CS-SIS funkcijas šios sistemos gedimo atveju. CS-SIS ir atsarginė CS-SIS yra dviejose Europos didelės apimties IT sistemų laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje operacijų valdymo agentūros, įsteigtos Reglamentu (ES) Nr. 1077/2011 (toliau – Agentūra), techninėse stotyse. CS-SIS arba atsarginėje CS-SIS gali būti papildoma SIS duomenų bazės kopija ir jomis gali būti vienu metu aktyviai naudojamasi, jeigu abi pajėgia tvarkyti visas operacijas, susijusias su SIS perspėjimais.
4.CS-SIS teikia paslaugas, būtinas SIS duomenų įvedimui ir tvarkymui, įskaitant SIS duomenų bazėje atliekamą paiešką. CS-SIS funkcijos:
a) nacionalinių kopijų atnaujinimas internetu;
b) nacionalinių kopijų ir SIS duomenų bazės sinchronizavimo ir nuoseklumo užtikrinimas;
c) nacionalinių kopijų sukūrimo ir atstatymo operacijų vykdymas;
d) nepertraukiamos prieigos užtikrinimas.
5 straipsnis
Išlaidos
1.Centrinės SIS ir ryšių infrastruktūros eksploatavimo, priežiūros ir tolesnio plėtojimo išlaidos padengiamos iš bendrojo Europos Sąjungos biudžeto.
2.Šios išlaidos apima su CS-SIS susijusį darbą, kuriuo užtikrinamas 4 straipsnio 4 dalyje nurodytų paslaugų teikimas.
3.Kiekvienos N.SIS sukūrimo, eksploatavimo, priežiūros ir tolesnio plėtojimo išlaidas padengia atitinkama valstybė narė.
II SKYRIUS
VALSTYBIŲ NARIŲ PAREIGOS
6 straipsnis
Nacionalinės sistemos
Kiekviena valstybė narė atsako už savo N.SIS sukūrimą, eksploatavimą, priežiūrą bei tolesnį plėtojimą ir savo N.SIS prijungimą prie NI-SIS.
Kiekviena valstybė narė atsako už nuolatinio N.SIS eksploatavimo užtikrinimą, N.SIS prijungimą prie NI-SIS ir nepertraukiamos prieigos prie SIS duomenų užtikrinimą galutiniams naudotojams.
7 straipsnis
N.SIS tarnyba ir SIRENE biuras
1.Kiekviena valstybė narė paskiria instituciją (N.SIS tarnybą), kuriai tenka pagrindinė atsakomybė už N.SIS.
Ši institucija atsako už sklandų N.SIS eksploatavimą ir jos saugumą, kompetentingoms institucijoms užtikrina prieigą prie SIS ir imasi reikiamų priemonių užtikrinti, kad būtų laikomasi šio reglamento nuostatų. Ji atsako už tai, kad galutiniai naudotojai galėtų tinkamai naudotis visomis SIS funkcijomis.
Kiekviena valstybė narė savo perspėjimus perduoda per savo N.SIS tarnybą.
2.Kiekviena valstybė narė paskiria instituciją (SIRENE biurą), užtikrinančią keitimąsi visa papildoma informacija ir prieigą prie jos pagal SIRENE vadovo nuostatas, kaip nurodyta 8 straipsnyje.
Šie biurai taip pat koordinuoja į SIS įvestos informacijos kokybės tikrinimą. Šiais tikslais jiems suteikiama prieiga prie SIS tvarkomų duomenų.
3.Valstybės narės praneša Agentūrai apie savo N.SIS II tarnybą ir SIRENE biurą. Agentūra paskelbia jų sąrašą kartu su 53 straipsnio 8 dalyje nurodytu sąrašu.
8 straipsnis
Keitimasis papildoma informacija
1.Papildoma informacija keičiamasi pagal SIRENE vadovo nuostatas ir naudojantis ryšių infrastruktūra. Valstybės narės teikia būtinus techninius ir žmogiškuosius išteklius, kad būtų užtikrinta nuolatinė prieiga prie papildomos informacijos ir keitimasis ja. Jei ryšių infrastruktūra naudotis neįmanoma, valstybės narės papildoma informacija gali keistis kitomis tinkamai apsaugotomis techninėmis priemonėmis.
2.Papildoma informacija naudojama tik tuo tikslu, kuriuo ji buvo perduota pagal 61 straipsnį, nebent gautas išankstinis perspėjančiosios valstybės narės sutikimas.
3.SIRENE biurai savo užduotis atlieka greitai ir veiksmingai: į prašymus atsakoma kuo greičiau ir ne vėliau kaip per 12 valandų nuo prašymo gavimo.
4.Išsamios keitimosi papildoma informacija taisyklės SIRENE vadovo pavidalu priimamos taikant įgyvendinimo priemones pagal 72 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.
9 straipsnis
Techninių ir funkcinių reikalavimų laikymasis
1.Kad užtikrintų greitą ir veiksmingą duomenų perdavimą, kiekviena valstybė narė, kurdama savo N.SIS, laikosi bendrų standartų, protokolų ir techninių procedūrų, nustatytų siekiant užtikrinti jų N.SIS atitiktį CS-SIS. Šie bendri standartai, protokolai ir techninės procedūros priimami taikant įgyvendinimo priemones pagal 72 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.
2.Valstybės narės užtikrina, naudodamosi per CS-SIS teikiamomis paslaugomis, kad nacionalinėje kopijoje laikomi duomenys, taikant automatinio atnaujinimo priemones, kaip nurodyta 4 straipsnio 4 dalyje, būtų identiški ir atitiktų SIS duomenų bazėje esančius duomenis ir kad atliekant paiešką nacionalinėje kopijoje būtų gaunami tokie patys rezultatai kaip ir atliekant paiešką SIS duomenų bazėje. Galutiniai naudotojai gauna jų užduotims atlikti būtinus duomenis, visų pirma visus duomenų subjekto tapatybei nustatyti ir reikiamam veiksmui imtis būtinus duomenis.
10 straipsnis
Saugumo užtikrinimas valstybėse narėse
1.Kiekviena valstybė narė priima būtinas priemones, susijusias su jos N.SIS, įskaitant saugumo planą, veiklos tęstinumo planą ir veiklos atkūrimo po ekstremaliųjų įvykių planą, kad:
(a)fiziškai apsaugotų duomenis, be kita ko, parengdama nenumatytų atvejų planus ypatingos svarbos infrastruktūrai apsaugoti;
(b)neįgaliotiems asmenims nebūtų suteikta prieiga prie asmens duomenų tvarkymui naudojamos duomenų tvarkymo įrangos (prieigos prie įrangos kontrolė);
(c)užkirstų kelią neteisėtam duomenų laikmenų skaitymui, kopijavimui, keitimui ar pašalinimui (duomenų laikmenų kontrolė);
(d)užkirstų kelią neteisėtam duomenų įvedimui ir neteisėtam laikomų asmens duomenų tikrinimui, keitimui ar panaikinimui (laikymo kontrolė);
(e)neįgaliotiems asmenims, besinaudojantiems duomenų perdavimo įranga, būtų užkirstas kelias naudotis automatizuoto duomenų tvarkymo sistemomis (naudotojų kontrolė);
(f)užtikrintų, jog asmenims, kuriems leista naudotis automatizuoto duomenų tvarkymo sistema, prieiga būtų suteikta tik prie tų duomenų, kuriuos apima jų prieigos leidimas, naudojant tik asmeninius ir unikalius naudotojo tapatybės atpažinties kodus ir konfidencialius prieigos būdus (prieigos prie duomenų kontrolė);
(g)užtikrintų, jog visos institucijos, turinčios prieigos prie SIS arba prieigos prie duomenų tvarkymo įrangos teisę, sukurtų aprašus, kuriuose būtų nurodytos asmenų, turinčių prieigos prie duomenų teisę, teisę juos įvesti, atnaujinti, panaikinti ir atlikti jų paiešką, funkcijos ir pareigos, ir leistų 66 straipsnyje nurodytoms nacionalinėms priežiūros institucijoms jų prašymu nedelsiant susipažinti su tais aprašais (personalo aprašai);
(h)užtikrintų galimybę patikrinti ir nustatyti, kurioms įstaigoms asmens duomenys gali būti perduodami naudojant duomenų perdavimo įrangą (perdavimo kontrolė);
(i)užtikrintų galimybę vėliau patikrinti ir nustatyti, kokius asmens duomenis, kada, kas ir kokiu tikslu įvedė į automatizuoto duomenų tvarkymo sistemas (įvedimo kontrolė);
(j)užkirstų kelią neleistinam asmens duomenų skaitymui, kopijavimui, keitimui ar panaikinimui perkeliant asmens duomenis arba gabenant duomenų laikmenas, visų pirma naudojantis tinkamais šifravimo metodais (gabenimo kontrolė);
(k)stebėtų šioje dalyje nurodytų saugumo priemonių efektyvumą ir imtųsi būtinų su vidaus stebėjimu susijusių organizacinių priemonių (savikontrolė).
2.Valstybės narės imasi 1 dalyje nurodytoms priemonėms lygiaverčių saugumo priemonių papildomos informacijos tvarkymo ir keitimosi ja srityje, įskaitant SIRENE biuro patalpų apsaugos užtikrinimą.
3.Valstybės narės imasi 1 dalyje nurodytoms priemonėms lygiaverčių saugumo priemonių, kad būtų užtikrintas SIS duomenų saugumas, kai juos tvarko 43 straipsnyje nurodytos institucijos.
11 straipsnis
Konfidencialumo užtikrinimas valstybėse narėse
Kiekviena valstybė narė profesinę paslaptį ar kitas lygiavertes konfidencialumo pareigas reglamentuojančias taisykles pagal savo nacionalinę teisę taiko visiems su SIS duomenimis ir papildoma informacija dirbantiems asmenims ir įstaigoms. Ši prievolė taip pat taikoma tiems asmenims išėjus iš tarnybos ar darbo arba toms įstaigoms nutraukus savo veiklą.
12 straipsnis
Registravimas nacionaliniu lygmeniu
1.Valstybės narės užtikrina, kad kiekvienas prieigos prie asmens duomenų ir keitimosi jais CS-SIS atvejis būtų registruojamas N.SIS siekiant patikrinti, ar paieška yra teisėta, vykdyti duomenų tvarkymo teisėtumo stebėseną bei savikontrolę ir užtikrinti tinkamą N.SIS veikimą, duomenų vientisumą ir saugumą.
2.Šiuose įrašuose visų pirma nurodoma perspėjimo istorija, duomenų tvarkymo data ir laikas, paieškai atlikti naudoti duomenys, nuorodos į perduotus duomenis ir kompetentingos institucijos bei asmens, atsakingų už duomenų tvarkymą, pavadinimas, vardas ir pavardė.
3.Jei paieška atliekama naudojant daktiloskopinius duomenis arba veido atvaizdą pagal 40, 41 ir 42 straipsnius, šiuose įrašuose nurodoma visų pirma paieškai atlikti naudotų duomenų rūšis, nuorodos į perduotų duomenų rūšį ir kompetentingos institucijos bei asmens, atsakingų už duomenų tvarkymą, pavadinimas, vardas ir pavardė.
4.Įrašai gali būti naudojami tik 1 dalyje nurodytu tikslu ir panaikinami ne anksčiau kaip po vienerių metų ir ne vėliau kaip po trejų metų nuo jų sukūrimo.
5.Įrašus galima saugoti ilgiau, jei jų reikia jau pradėtoms stebėsenos procedūroms.
6.Kompetentingoms nacionalinėms institucijoms, atsakingoms už tikrinimą, ar paieška yra teisėta, duomenų tvarkymo teisėtumo stebėseną bei savikontrolę ir užtikrinančioms tinkamą N.SIS veikimą, duomenų vientisumą ir saugumą, atsižvelgus į jų kompetenciją ir joms paprašius, suteikiama prieiga prie šių įrašų, kad jos galėtų vykdyti savo pareigas.
7.Kai valstybės narės atlieka automatizuotą variklinių transporto priemonių registracijos numerių nuskaitymo paiešką naudodamos automatines transporto priemonės registracijos numerio identifikavimo sistemas, įrašai apie paieškas saugomi pagal nacionalinę teisę. Tokio įrašo turinys nustatomas taikant įgyvendinimo priemones pagal 72 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą. Jeigu atlikus paiešką pagal duomenis, laikomus SIS arba nacionalinėje ar techninėje SIS duomenų kopijoje, gaunamas teigiamas rezultatas, SIS atliekama išsami paieška, kad būtų patikrinta, jog iš tiesų nustatyta atitiktis. Atliekant tokią išsamią paiešką taikomos šio straipsnio 1–6 dalies nuostatos.
13 straipsnis
Savikontrolė
Valstybės narės užtikrina, kad kiekviena institucija, turinti prieigos prie SIS duomenų teisę, imtųsi priemonių, būtinų užtikrinti, kad būtų laikomasi šio reglamento nuostatų, ir prireikus bendradarbiautų su nacionaline priežiūros institucija.
14 straipsnis
Darbuotojų mokymas
Prieš suteikiant leidimą tvarkyti SIS laikomus duomenis ir periodiškai po prieigos prie SIS duomenų teisės suteikimo prieigos prie SIS teisę turinčių institucijų darbuotojai tinkamai mokomi duomenų saugumo bei duomenų apsaugos taisyklių ir SIRENE vadove nustatytų duomenų tvarkymo procedūrų. Darbuotojai informuojami apie visas susijusias nusikalstamas veikas ir bausmes.
III SKYRIUS
AGENTŪROS PAREIGOS
15 straipsnis
Sistemos operacijų valdymas
1.Agentūra atsakinga už centrinės SIS operacijų valdymą. Agentūra, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, užtikrina, kad, atsižvelgiant į sąnaudų ir naudos analizę, centrinei SIS visada būtų naudojamos pažangiausios turimos technologijos.
2.Agentūra taip pat atsako už šias su ryšių infrastruktūra susijusias užduotis:
(a)priežiūrą;
(b)saugumo užtikrinimą;
(c)valstybių narių ir paslaugų teikėjo tarpusavio ryšių koordinavimą.
3.Komisija atsako už visas kitas su ryšių infrastruktūra susijusias užduotis, visų pirma:
(a)su biudžeto vykdymu susijusias užduotis;
(b)pirkimus ir atnaujinimą;
(c)sutartinius reikalus.
4.Agentūra atsako už šias su SIRENE biurais ir su SIRENE biurų tarpusavio ryšiais susijusias užduotis:
(a)bandymų koordinavimą ir valdymą;
(b)SIRENE biurams keistis papildoma informacija skirtų techninių specifikacijų ir ryšių infrastruktūros techninę priežiūrą bei atnaujinimą ir techninio pobūdžio pakeitimų poveikio, kai jis daromas tiek SIS, tiek SIRENE biurų keitimuisi papildoma informacija, valdymą.
5.Agentūra sukuria ir prižiūri duomenų CS-SIS kokybės tikrinimo mechanizmą bei procedūras ir valstybėms narėms reguliariai teikia ataskaitas. Agentūra reguliariai teikia Komisijai ataskaitą apie iškilusias problemas ir atitinkamas valstybes nares. Šis mechanizmas, procedūros ir atitikties duomenų kokybės reikalavimams aiškinimas nustatomi taikant įgyvendinimo priemones pagal 72 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.
6.Centrinės SIS operacijų valdymas apima visas užduotis, reikalingas tam, kad centrinė SIS veiktų visą parą be išeiginių, ypač techninės priežiūros darbą bei techninį plėtojimą, būtinus, kad sistema veiktų sklandžiai. Prie tokių užduočių, be kita ko, taip pat priskiriami bandymai, kuriais užtikrinama, kad centrinė SIS ir nacionalinės sistemos veiktų pagal techninius ir funkcinius reikalavimus, kaip nustatyta šio reglamento 9 straipsnyje.
16 straipsnis
Saugumas
1.Agentūra priima būtinas priemones, įskaitant centrinės SIS ir ryšių infrastruktūros saugumo planą, veiklos tęstinumo planą ir veiklos atkūrimo po ekstremaliųjų įvykių planą, kad:
(a)fiziškai apsaugotų duomenis, be kita ko, parengdama nenumatytų atvejų planus ypatingos svarbos infrastruktūrai apsaugoti;
(b)neįgaliotiems asmenims nebūtų suteikta prieiga prie asmens duomenų tvarkymui naudojamos duomenų tvarkymo įrangos (prieigos prie įrangos kontrolė);
(c)užkirstų kelią neteisėtam duomenų laikmenų skaitymui, kopijavimui, keitimui ar pašalinimui (duomenų laikmenų kontrolė);
(d)užkirstų kelią neteisėtam duomenų įvedimui ir neteisėtam laikomų asmens duomenų tikrinimui, keitimui ar panaikinimui (laikymo kontrolė);
(e)neįgaliotiems asmenims, besinaudojantiems duomenų perdavimo įranga, būtų užkirstas kelias naudotis automatizuoto duomenų tvarkymo sistemomis (naudotojų kontrolė);
(f)užtikrintų, jog asmenims, kuriems leista naudotis automatizuoto duomenų tvarkymo sistema, prieiga būtų suteikta tik prie tų duomenų, kuriuos apima jų prieigos leidimas, naudojant tik asmeninius ir unikalius naudotojo tapatybės atpažinties kodus ir konfidencialius prieigos būdus (prieigos prie duomenų kontrolė);
(g)sukurtų aprašus, kuriuose būtų nurodytos asmenų, turinčių prieigos prie duomenų arba prieigos prie duomenų tvarkymo ir įrangos teisę, funkcijos bei pareigos, ir leistų Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnui, nurodytam 64 straipsnyje, jo prašymu, nedelsiant tais aprašais naudotis (personalo aprašai);
(h)užtikrintų galimybę patikrinti ir nustatyti, kurioms įstaigoms asmens duomenys gali būti perduodami naudojant duomenų perdavimo įrangą (perdavimo kontrolė);
(i)užtikrintų galimybę vėliau patikrinti ir nustatyti, kokius asmens duomenis, kada ir kas įvedė į automatizuoto duomenų tvarkymo sistemas (įvedimo kontrolė);
(j)užkirstų kelią neteisėtam asmens duomenų skaitymui, kopijavimui, keitimui ar panaikinimui perkeliant asmens duomenis arba gabenant duomenų laikmenas, visų pirma naudojantis tinkamais šifravimo metodais (gabenimo kontrolė);
(k)stebėtų šioje dalyje nurodytų saugumo priemonių veiksmingumą ir imtųsi būtinų su vidaus stebėjimu susijusių organizacinių priemonių, siekdama užtikrinti šio reglamento reikalavimų laikymąsi (savikontrolė).
2.Agentūra imasi 1 dalyje nurodytoms priemonėms lygiaverčių saugumo priemonių, kad būtų užtikrintas papildomos informacijos tvarkymo ir keitimosi ja naudojantis ryšių infrastruktūra saugumas.
17 straipsnis
Agentūros užtikrinamas konfidencialumas
1.Nedarydama poveikio Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatų ir kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 17 straipsniui, Agentūra visiems su SIS duomenimis dirbantiems savo darbuotojams taiko atitinkamas profesinę paslaptį ar kitas lygiavertes konfidencialumo pareigas reglamentuojančias taisykles, palyginamas su šio reglamento 11 straipsnyje nustatytais standartais. Ši prievolė taip pat taikoma tiems asmenims išėjus iš tarnybos ar darbo arba nutraukus savo veiklą.
2.Agentūra imasi 1 dalyje nurodytoms priemonėms lygiaverčių priemonių, kad būtų užtikrintas keitimosi papildoma informacija naudojantis ryšių infrastruktūra konfidencialumas.
18 straipsnis
Registravimas centriniu lygmeniu
1.Agentūra užtikrina, kad kiekvienas prieigos prie CS-SIS laikomų asmens duomenų ir keitimosi jais atvejis 12 straipsnio 1 dalyje nurodytais tikslais būtų registruojamas.
2.Šiuose įrašuose nurodoma visų pirma perspėjimų istorija, duomenų perdavimo data ir laikas, duomenų, naudotų paieškai atlikti, rūšis, nuorodos į perduotų duomenų rūšį bei kompetentingos institucijos, atsakingos už duomenų tvarkymą, pavadinimas.
3.Jeigu paieška atliekama naudojant daktiloskopinius duomenis ar veido atvaizdą pagal 40, 41 ir 42 straipsnius, šiuose įrašuose nurodoma visų pirma duomenų, naudotų paieškai atlikti, rūšis, nuorodos į perduotų duomenų rūšį ir kompetentingos institucijos bei asmens, atsakingų už duomenų tvarkymą, pavadinimas, vardas ir pavardė.
4.Įrašai gali būti naudojami tik 1 dalyje minėtais tikslais ir yra panaikinami ne anksčiau kaip po vienerių metų ir ne vėliau kaip po trejų metų nuo jų sukūrimo. Įrašai, kuriuose nurodoma perspėjimų istorija, ištrinami ne anksčiau kaip po vienų ir ne vėliau kaip po trejų metų nuo perspėjimų panaikinimo.
5.Įrašus galima saugoti ilgiau, jeigu jų reikia jau pradėtoms stebėsenos procedūroms.
6.Kompetentingoms institucijoms, atsakingoms už patikrinimą, ar paieška yra teisėta, duomenų tvarkymo teisėtumo stebėseną bei savikontrolę ir užtikrinančioms tinkamą CS-SIS veikimą, duomenų vientisumą ir saugumą, atsižvelgus į jų kompetenciją ir jų prašymu, suteikiama prieiga prie šių įrašų, kad jos galėtų vykdyti savo pareigas.
IV SKYRIUS
INFORMACIJA VISUOMENEI
19 straipsnis
Informavimo apie SIS kampanijos
Komisija, bendradarbiaudama su nacionalinėmis priežiūros institucijomis ir Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu, reguliariai rengia informavimo kampanijas, per kurias visuomenė supažindama su SIS tikslais, laikomais duomenimis, prieigą prie SIS turinčiomis institucijomis ir duomenų subjektų teisėmis. Valstybės narės, bendradarbiaudamos su savo nacionalinėmis priežiūros institucijomis, parengia ir įgyvendina priemones, būtinas bendrai informuoti savo piliečius apie SIS.
V SKYRIUS
DUOMENŲ KATEGORIJOS IR ŽYMOS
20 straipsnis
Duomenų kategorijos
1.Nedarant poveikio šio reglamento 8 straipsnio 1 daliai ar jo nuostatoms dėl papildomų duomenų laikymo, SIS yra tik tų kategorijų duomenys, kuriuos kiekviena valstybė narė pateikia 26, 32, 34, 36 ir 38 straipsniuose nurodytais tikslais.
2.Duomenų kategorijos yra šios:
(a)informacija apie asmenis, dėl kurių paskelbtas perspėjimas;
(b)informacija apie 32, 36 ir 38 straipsniuose nurodytus daiktus.
3.Apie asmenis, dėl kurių paskelbtas perspėjimas, pateikiama tik ši informacija:
(a)pavardė (-ės);
(b)vardas (-ai);
(c)pavardė (-ės), vardas (-ai), gautas (-i) gimus;
(d)visos anksčiau naudotos pavardės ir pravardės;
(e)visi išskirtiniai objektyvūs nekintami fiziniai požymiai;
(f)gimimo vieta;
(g)gimimo data;
(h)lytis;
(i)pilietybė (-ės);
(j)ar atitinkamas asmuo yra ginkluotas, linkęs smurtauti, yra pabėgęs ar vykdo bet kokią Tarybos pamatinio sprendimo 2002/475/TVR dėl kovos su terorizmu 1, 2, 3 ir 4 straipsniuose nurodytą veiklą;
(k)perspėjimo priežastis;
(l)perspėjimą skelbianti institucija;
(m)nuoroda į sprendimą, kuriuo pagrįstas perspėjimas;
(n)vykdytinas veiksmas;
(o)sąsaja (-os) su kitais perspėjimais, skelbiamais SIS pagal 53 straipsnį;
(p)nusikaltimo, dėl kurio paskelbtas perspėjimas, rūšis;
(q)asmens registracijos nacionaliniame registre numeris;
(r)kategorija, prie kurios priskiriamas dingusio asmens atvejis (tik perspėjimų, nurodytų 32 straipsnyje, atveju);
(s)asmens tapatybės dokumento kategorija;
(t)asmens tapatybės dokumento išdavimo šalis;
(u)asmens tapatybės dokumento numeris (-iai);
(v)asmens tapatybės dokumento išdavimo data;
(w)nuotraukos ir veido atvaizdai;
(x)atitinkamos DNR analitės, kurioms taikomas šio reglamento 22 straipsnio 1 dalies b punktas;
(y)daktiloskopiniai duomenys;
(``)asmens tapatybės dokumento spalvota kopija.
4.2 ir 3 dalyse nurodytų duomenų įvedimui, atnaujinimui, panaikinimui ir paieškai būtinos techninės taisyklės nustatomos ir plėtojamos taikant įgyvendinimo priemones pagal 72 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.
5.3 dalyje nurodytų duomenų paieškai būtinos techninės taisyklės nustatomos ir plėtojamos pagal 72 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą. Šios techninės taisyklės panašios į paieškai CS-SIS, nacionalinėse kopijose ir techninėse kopijose, kaip nurodyta 53 straipsnio 2 dalyje, skirtas taisykles ir jos grindžiamos bendrais standartais, kurie nustatomi ir plėtojami taikant įgyvendinimo priemones pagal 72 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.
21 straipsnis
Proporcingumo principas
1.Prieš paskelbdamos perspėjimą ir nuspręsdamos pratęsti perspėjimo galiojimo laikotarpį, valstybės narės nustato, ar atvejis yra pakankamai adekvatus, aktualus ir svarbus, kad būtų pagrindo įvesti perspėjimą į SIS.
2.Jeigu valstybė narė ieško su nusikaltimu, nurodytu Tarybos pamatinio sprendimo 2002/475/TVR dėl kovos su terorizmu 1–4 straipsniuose, susijusio asmens arba daikto, valstybė narė visais atvejais atitinkamą perspėjimą sukuria atitinkamai pagal 34, 36 ar 38 straipsnį.
22 straipsnis
Specialios nuotraukų, veido atvaizdų, daktiloskopinių duomenų ir DNR analičių įvedimo taisyklės
1.20 straipsnio 3 dalies w, x ir y punktuose nurodyti duomenys į SIS įvedami laikantis šių nuostatų:
(a)nuotraukos, veido atvaizdai, daktiloskopiniai duomenys ir DNR analitės įvedami tik patikrinus jų kokybę siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi būtiniausių duomenų kokybės standartų;
(b)DNR analitės gali būti pridedamos tik prie 32 straipsnio 2 dalies a ir c punktuose nustatytų perspėjimų ir tik tais atvejais, kai nėra tapatybės nustatymui tinkamų nuotraukų, veido atvaizdų ar daktiloskopinių duomenų. Asmenų, kurie yra perspėjimo subjekto tiesiosios aukštutinės linijos arba tiesiosios žemutinės linijos giminaičiai arba broliai ir seserys, DNR analitės prie perspėjimo gali būti pridedamos, tik jeigu atitinkami asmenys davė aiškų sutikimą. Į DNR analitę neįtraukiama informacija apie asmens rasinę kilmę.
2.Nustatomi šio straipsnio 1 dalies a punkte ir 40 straipsnyje nurodytų laikytinų duomenų kokybės standartai. Tokių standartų specifikacijos nustatomos ir atnaujinamos taikant įgyvendinimo priemones pagal 72 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.
23 straipsnis
Perspėjimo įvedimo reikalavimai
1.Perspėjimas dėl asmens negali būti įvestas neturint duomenų, nurodytų 20 straipsnio 3 dalies a, g, k, m, n punktuose ir, jei taikoma, p punkte, išskyrus 40 straipsnyje nurodytų situacijų atveju.
2.Jei žinomi, taip pat įvedami visi kiti 20 straipsnio 3 dalyje nurodyti duomenys.
24 straipsnis
Bendrosios nuostatos dėl žymų
1.Jei valstybė narė mano, kad perspėjimo, įvesto pagal 26, 32 ir 36 straipsnį, įgyvendinimas yra nesuderinamas su jos nacionaline teise, jos tarptautiniais įsipareigojimais ar svarbiais nacionaliniais interesais, ji gali vėliau pareikalauti, kad prie perspėjimo būtų pridėta žyma, reiškianti, kad jos teritorijoje nebus imtasi veiksmų, kurių turi būti imtasi remiantis tuo perspėjimu. Žymą prideda perspėjančiosios valstybės narės SIRENE biuras.
2.Kad valstybės narės galėtų reikalauti pridėti žymą prie perspėjimo, paskelbto pagal 26 straipsnį, pasikeičiant papildoma informacija visoms valstybėms narėms automatiškai pranešama apie visus naujus tos kategorijos perspėjimus.
3.Jeigu ypatingos skubos ir svarbos atvejais perspėjančioji valstybė narė prašo įvykdyti veiksmą, vykdančioji valstybė narė patikrina, ar ji gali leisti panaikinti jos nurodymu pridėtą žymą. Jeigu vykdančioji valstybė narė gali tai padaryti, ji imasi priemonių, būtinų užtikrinti, kad vykdytinas veiksmas būtų nedelsiant įvykdytas.
25 straipsnis
Žymos, susijusios su perspėjimais dėl suėmimo perdavimo tikslu
1.Kai taikomas Pagrindų sprendimas 2002/584/TVR, suėmimui kelią užkertanti žyma prie perspėjimo dėl suėmimo perdavimo tikslu pridedama tik tuo atveju, jeigu pagal nacionalinę teisę už Europos arešto orderio vykdymą atsakinga kompetentinga teisminė institucija atsisako jį vykdyti remdamasi nevykdymo pagrindu, ir jeigu pareikalaujama pridėti tokią žymą.
2.Tačiau pagal nacionalinę teisę kompetentingos teisminės institucijos nurodymu, pateiktu bendro nurodymo pagrindu arba konkrečiu atveju, taip pat gali būti reikalaujama prie perspėjimo dėl suėmimo perdavimo tikslu pridėti žymą, jeigu akivaizdu, kad reikės atsisakyti vykdyti Europos arešto orderį.
VI SKYRIUS
PERSPĖJIMAI DĖL ASMENŲ, IEŠKOMŲ NORINT JUOS SUIMTI PERDAVIMO ARBA EKSTRADICIJOS TIKSLU
26 straipsnis
Perspėjimų skelbimo tikslai ir sąlygos
1.Duomenys apie asmenis, ieškomus norint juos suimti perdavimo tikslu pagal Europos arešto orderį arba ieškomus norint juos suimti ekstradicijos tikslu, įvedami perspėjančiosios valstybės narės teisminės institucijos prašymu.
2.Duomenys apie asmenis, ieškomus norint juos suimti perdavimo tikslu, taip pat įvedami remiantis arešto orderiais, išduotais pagal Sąjungos ir trečiųjų šalių susitarimus, sudarytus remiantis Europos Sąjungos sutarties 37 straipsniu, asmenų, kurių areštui yra išduotas orderis, kuriame numatomas tokio arešto orderio perdavimas per SIS, perdavimo tikslu.
3.Laikoma, kad visos šio reglamento nuorodos į Pagrindų sprendimo 2002/584/TVR nuostatas apima atitinkamas Europos Sąjungos ir trečiųjų šalių susitarimų, sudarytų remiantis Europos Sąjungos sutarties 37 straipsniu, asmenų, kurių areštui yra išduotas orderis, kuriame numatomas tokio arešto orderio perdavimas per SIS, perdavimo tikslu, nuostatas.
4.Perspėjančioji valstybė narė, vykstant paieškos operacijai ir gavusi perspėjančiosios valstybės narės atitinkamos teisminės institucijos leidimą, gali laikinai neleisti atlikti paieškos pagal esamą perspėjimą dėl suėmimo, išduotą pagal šio reglamento 26 straipsnį, kad galutiniai naudotojai negalėtų atlikti paieškos pagal perspėjimą ir kad prieiga prie jo būtų suteikta tik SIRENE biurams. Ši funkcija naudojama ne ilgesnį kaip 48 valandų laikotarpį. Tačiau veiklos tikslu šis laikotarpis vieną ar kelis kartus gali būti pratęsiamas 48 valandų laikotarpiu. Valstybės narės renka statistinius duomenis dėl atvejų, kai ši funkcija buvo naudojama, skaičiaus.
27 straipsnis
Papildomi duomenys apie asmenis, ieškomus norint juos suimti perdavimo tikslu
1.Jei asmuo yra ieškomas norint jį suimti perdavimo tikslu pagal Europos arešto orderį, perspėjančioji valstybė narė į SIS įveda Europos arešto orderio originalo kopiją.
2.Perspėjančioji valstybė narė gali įvesti Europos arešto orderio vertimo į vieną arba kelias oficialiąsias Europos Sąjungos institucijų kalbą (-as) kopiją.
28 straipsnis
Papildoma informacija apie asmenis, ieškomus norint juos suimti perdavimo tikslu
Valstybė narė, į SIS įvedusi perspėjimą dėl suėmimo perdavimo tikslu, Pagrindų sprendimo 2002/584/TVR 8 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją visoms kitoms valstybėms narėms perduoda keisdamasi papildoma informacija.
29 straipsnis
Papildoma informacija apie asmenis, ieškomus norint juos suimti ekstradicijos tikslu
1.Valstybė narė, į SIS įvedusi perspėjimą dėl suėmimo ekstradicijos tikslu, keisdamasi papildoma informacija su visomis kitomis valstybėmis narėmis, joms nurodo tokius duomenis:
(a)instituciją, išdavusią prašymą suimti;
(b)tai, ar yra išduotas arešto orderis arba kitas tokią pačią teisinę galią turintis dokumentas, arba vykdytinas teismo nuosprendis;
(c)nusikaltimo pobūdį ir jo teisinį kvalifikavimą;
(d)aplinkybių, kuriomis nusikaltimas padarytas, aprašymą, įskaitant laiką, vietą ir asmens, dėl kurio buvo paskelbtas perspėjimas, dalyvavimo darant nusikaltimą, mastą;
(e)kiek įmanoma, nusikaltimo aplinkybes;
(f)bet kokią kitą informaciją, kuri būtų naudinga ar būtina siekiant įvykdyti perspėjimą.
2.1 dalyje nurodyti duomenys neperduodami, jei jau buvo pateikti 27 arba 28 straipsnyje nurodyti duomenys ir juos atitinkama valstybė narė laiko pakankamais perspėjimui vykdyti.
30 straipsnis
Perspėjimų dėl asmenų, ieškomų norint juos suimti perdavimo ar ekstradicijos tikslu, pakeitimas
Jei asmuo negali būti suimtas, nes prašomoji valstybė narė atsisako jį suimti laikydamasi 24 arba 25 straipsnyje nustatytos tvarkos dėl žymų, arba perspėjimo dėl suėmimo ekstradicijos tikslu atveju nėra baigtas tyrimas, prašomoji valstybė narė tą perspėjimą laiko perspėjimu, kuriuo pranešama atitinkamo asmens buvimo vieta.
31 straipsnis
Veiksmo, pagrįsto perspėjimu dėl asmens, ieškomo norint jį suimti perdavimo ar ekstradicijos tikslu, vykdymas
1.Į SIS pagal 26 straipsnį įvestas perspėjimas kartu su 27 straipsnyje nurodytais papildomais duomenimis yra tas pats ir turi tą patį poveikį kaip Europos arešto orderis, išduotas pagal Pagrindų sprendimą 2002/584/TVR, kai šis Pagrindų sprendimas taikomas.
2.Kai Pagrindų sprendimas 2002/584/TVR netaikomas, į SIS pagal 26 ir 29 straipsnius įvestas perspėjimas turi tokią pat teisinę galią kaip ir laikino suėmimo prašymas pagal 1957 m. gruodžio 13 d. Europos konvencijos dėl ekstradicijos 16 straipsnį arba 1962 m. birželio 27 d. Beniliukso sutarties dėl ekstradicijos ir savitarpio pagalbos baudžiamosiose bylose 15 straipsnį.
VII SKYRIUS
PERSPĖJIMAI DĖL DINGUSIŲ ASMENŲ
32 straipsnis
Perspėjimų skelbimo tikslai ir sąlygos
1.Duomenys apie dingusius asmenis ar kitus asmenis, kuriems reikalinga apsauga arba kurių buvimo vieta turi būti nustatyta, į SIS įvedami perspėjančiosios valstybės narės kompetentingos institucijos prašymu.
2.Gali būti įvedami duomenys apie šių kategorijų dingusius asmenis:
(a)dingę asmenys, kuriems reikalinga apsauga:
i) dėl jų pačių saugumo;
ii) siekiant užkirsti kelią grėsmėms;
(b)dingę asmenys, kuriems nereikalinga apsauga;
(c)vaikai, kuriems gresia pagrobimas pagal 4 dalį.
3.2 dalies a punktas visų pirma taikomas vaikams ir asmenims, kurie kompetentingos institucijos sprendimu turi būti internuoti.
4.Perspėjimas dėl vaiko, nurodyto 2 dalies c punkte, įvedamas valstybės narės, turinčios jurisdikciją bylose, susijusiose su tėvų pareigomis, pagal Tarybos reglamentą Nr. 2201/2003, kompetentingos teisminės institucijos prašymu, kai yra konkretus ir akivaizdus pavojus, kad vaikas netrukus gali būti neteisėtai išgabentas iš valstybės narės, kurioje yra ta kompetentinga teisminė institucija. Valstybėse narėse, kurios yra 1996 m. spalio 19 d. Konvencijos dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, pripažinimo, vykdymo ir bendradarbiavimo tėvų pareigų ir vaikų apsaugos priemonių srityje Šalys ir kuriose netaikomas Tarybos reglamentas Nr. 2201/2003, taikytinos Hagos konvencijos nuostatos.
5.Valstybės narės užtikrina, kad prie duomenų, įvestų į SIS, būtų nurodyta, prie kurios 2 dalyje nurodytos kategorijos priskiriamas dingęs asmuo. Valstybės narės taip pat užtikrina, kad prie duomenų, įvestų į SIS, būtų nurodyta, kuriam tipui priskiriamas dingusio ar pažeidžiamo asmens atvejis. Atvejų tipų klasifikavimo ir duomenų įvedimo taisyklės nustatomos ir plėtojamos taikant įgyvendinimo priemones pagal 72 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.
6.Likus keturiems mėnesiams iki vaiko, dėl kurio įvestas perspėjimas pagal šį straipsnį, pilnametystės, CS-SIS automatiškai informuoja perspėjančiąją valstybę narę, kad prašymo motyvas ir vykdytinas veiksmas turi būti atnaujinti arba perspėjimas turi būti panaikintas.
7.Kai yra aiškių įrodymų, kad transporto priemonės, laivai ar orlaiviai yra susiję su asmeniu, dėl kurio įvestas perspėjimas pagal 2 dalį, perspėjimai dėl tokių transporto priemonių, laivų ir orlaivių gali būti skelbiami siekiant nustatyti to asmens buvimo vietą. Tokiais atvejais perspėjimas dėl dingusio asmens ir perspėjimas dėl daikto susiejami pagal 60 straipsnį. Šioje dalyje nurodytų duomenų įvedimui, atnaujinimui, ištrynimui ir paieškai būtinos techninės taisyklės nustatomos ir plėtojamos taikant įgyvendinimo priemones pagal 72 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.
33 straipsnis
Perspėjimu pagrįsto veiksmo vykdymas
1.Kai nustatoma 32 straipsnyje nurodyto asmens buvimo vieta, atsižvelgdamos į 2 dalį, kompetentingos institucijos praneša apie jo buvimo vietą perspėjančiajai valstybei narei. Dingusių vaikų arba vaikų, kuriems reikalinga apsauga, atveju vykdančioji valstybė narė nedelsdama konsultuojasi su perspėjančiąja valstybe nare, kad kuo greičiau susitartų dėl priemonių, kurių turi būti imtasi siekiant užtikrinti vaiko interesų apsaugą. 32 straipsnio 2 dalies a ir c punktuose nurodytais atvejais kompetentingos institucijos gali asmenį perkelti į saugią vietą, siekdamos nutraukti jo kelionę, jei tai leidžiama pagal nacionalinę teisę.
2.Duomenys apie dingusį ir surastą pilnametį asmenį perduodami gavus to asmens sutikimą, išskyrus atvejus, kai duomenimis keičiasi kompetentingos institucijos. Tačiau kompetentingos institucijos gali asmeniui, kuris pranešė apie asmens dingimą, pranešti apie tai, kad perspėjimas buvo panaikintas, nes nustatyta dingusio asmens buvimo vieta.
VIII SKYRIUS
PERSPĖJIMAI DĖL ASMENŲ, KURIE IEŠKOMI KAIP GALINTYS PADĖTI TEISMINIAM PROCESUI
34 straipsnis
Perspėjimų skelbimo tikslai ir sąlygos
1.Siekdamos pranešti apie asmenų nuolatinę ar laikiną gyvenamąją vietą, valstybės narės kompetentingos institucijos prašymu įveda į SIS duomenis apie:
(a)liudytojus;
(b)asmenis, šaukiamus atvykti į teismą ar ieškomus tam, kad būtų šaukiami atvykti į teismą dėl baudžiamojo proceso, kad jie duotų paaiškinimus dėl veikų, už kurias jie yra persekiojami;
(c)asmenis, kuriems turi būti įteiktas baudžiamasis teismo nuosprendis ar kiti dokumentai, susiję su baudžiamuoju procesu, kad jie duotų paaiškinimus dėl veikų, už kurias jie yra persekiojami;
(d)asmenis, kuriems turi būti įteiktas šaukimas atvykti, kad jie atliktų laisvės atėmimo bausmę.
2.Kai yra aiškių įrodymų, kad transporto priemonės, laivai ar orlaiviai yra susiję su asmeniu, dėl kurio įvestas perspėjimas pagal šio straipsnio 1 dalį, perspėjimai dėl tokių transporto priemonių, laivų ir orlaivių gali būti skelbiami siekiant nustatyti to asmens buvimo vietą. Tokiais atvejais perspėjimas dėl asmens ir perspėjimas dėl daikto susiejami pagal 60 straipsnį. Šioje dalyje nurodytų duomenų įvedimui, atnaujinimui, ištrynimui ir paieškai būtinos techninės taisyklės nustatomos ir plėtojamos taikant įgyvendinimo priemones pagal 72 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.
35 straipsnis
Perspėjimu pagrįsto veiksmo vykdymas
Prašoma informacija prašančiajai valstybei narei perduodama keičiantis papildoma informacija.
IX SKYRIUS
PERSPĖJIMAI DĖL ASMENŲ IR DAIKTŲ, KURIUOS KETINAMA SLAPTA PATIKRINTI, DĖL JŲ ATLIKTI TYRIMUS ARBA SPECIALIAS PATIKRAS
36 straipsnis
Perspėjimų skelbimo tikslai ir sąlygos
1.Duomenys apie asmenis arba transporto priemones, laivus, orlaivius ir konteinerius pagal perspėjančiosios valstybės narės nacionalinę teisę įvedami tam, kad šie asmenys arba daiktai būtų slapta patikrinti, dėl jų būtų atlikti tyrimai arba specialios patikros pagal 37 straipsnio 4 dalį.
2.Perspėjimas gali būti skelbiamas siekiant patraukti baudžiamojon atsakomybėn už nusikalstamas veikas, užtikrinti bausmės už nusikalstamą veiką atlikimą ir užkirsti kelią visuomenės saugumui kylančioms grėsmėms:
(a)jei yra aiškių įrodymų, kad asmuo ketina padaryti arba daro sunkų nusikaltimą, visų pirma vieną iš nusikalstamų veikų, nurodytų Pagrindų sprendimo 2002/584/TVR 2 straipsnio 2 dalyje;
(b)jei 37 straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija būtina, kad už sunkų nusikaltimą, visų pirma vieną iš nusikalstamų veikų, nurodytų Pagrindų sprendimo 2002/584/TVR 2 straipsnio 2 dalyje, nuteistas asmuo atliktų bausmę, arba
(c)jei bendras asmens įvertinimas, atsižvelgiant į anksčiau jo padarytas nusikalstamas veikas, leidžia manyti, kad tas asmuo ir ateityje gali daryti sunkius nusikaltimus, visų pirma nurodytus Pagrindų sprendimo 2002/584/TVR 2 straipsnio 2 dalyje.
3.Be to, už nacionalinį saugumą atsakingų institucijų prašymu perspėjimas pagal nacionalinę teisę gali būti skelbiamas tais atvejais, kai yra konkrečių įrodymų, jog 37 straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija yra būtina, kad būtų užkirstas kelias atitinkamo asmens keliamai didelei grėsmei ar kitai didelei grėsmei vidaus ar išorės nacionaliniam saugumui. Pagal šią dalį perspėjimą skelbianti valstybė narė apie tai praneša kitoms valstybėms narėms. Kiekviena valstybė narė nustato, kurioms institucijoms ši informacija perduodama.
4.Perspėjimai dėl transporto priemonių, laivų, orlaivių ir konteinerių gali būti skelbiami, kai yra aiškių įrodymų, jog jie yra susiję su sunkiais nusikaltimais, nurodytais 2 dalyje, arba su didelėmis grėsmėmis, nurodytomis 3 dalyje.
5.Kai esama aiškių įrodymų, kad neužpildyti oficialūs dokumentai arba išduoti asmens tapatybės dokumentai yra susiję su sunkiais nusikaltimais, nurodytais 2 dalyje, arba su didelėmis grėsmėmis, nurodytomis 3 dalyje, perspėjimai dėl tokių dokumentų gali būti skelbiami neatsižvelgiant į pirminio asmens tapatybės dokumento turėtojo, jei jis yra, asmens tapatybę. Šioje dalyje nurodytų duomenų įvedimui, atnaujinimui, ištrynimui ir paieškai būtinos techninės taisyklės nustatomos ir plėtojamos taikant įgyvendinimo priemones pagal 72 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.
37 straipsnis
Perspėjimu pagrįsto veiksmo vykdymas
1.Valstybėje narėje atliekant pasienio kontrolę, policijos ir muitinės patikrinimus ar kitus teisėsaugos veiksmus, slapto patikrinimo, tyrimo ar specialios patikros tikslais gali būti renkama ir perspėjimą paskelbusiai institucijai perduodama visa toliau nurodyta informacija arba jos dalis:
(a)faktas, kad asmuo arba transporto priemonė, laivas, orlaivis, konteineris, neužpildytas oficialus dokumentas ar išduotas asmens tapatybės dokumentas, dėl kurių buvo paskelbtas perspėjimas, yra surasti;
(b)patikrinimo vieta, laikas ir priežastis;
(c)kelionės maršrutas ir galutinis tikslas;
(d)kartu su atitinkamu asmeniu keliaujantys arba transporto priemonėje, laive ar orlaivyje esantys, arba su neužpildyto oficialaus dokumento ar išduoto asmens dokumento turėtoju keliaujantys asmenys, kurie gali būti pagrįstai laikomi susijusiais su atitinkamais asmenimis;
(e)asmens, naudojančio neužpildytą oficialų dokumentą ar išduotą asmens tapatybės dokumentą, dėl kurio paskelbtas perspėjimas, atskleista tapatybė ir asmens apibūdinimas;
(f)naudojama transporto priemonė, laivas, orlaivis arba konteineris;
(g)turimi daiktai, įskaitant kelionės dokumentus;
(h)aplinkybės, kuriomis asmuo arba transporto priemonė, laivas, orlaivis, konteineris, neužpildytas oficialus dokumentas ar išduotas asmens tapatybės dokumentas, buvo surasti.
2.1 dalyje nurodyta informacija perduodama keičiantis papildoma informacija.
3.Atsižvelgiant į veiklos aplinkybes ir laikantis nacionalinės teisės, slaptas patikrinimas apima įprastą asmens arba daikto patikrinimą siekiant surinkti kuo daugiau 1 dalyje nurodytos informacijos, nekenkiant slaptam patikrinimo pobūdžiui.
4.Atsižvelgiant į veiklos aplinkybes ir laikantis nacionalinės teisės, tyrimas apima išsamesnį asmens patikrinimą ir apklausą. Jei tyrimai pagal valstybės narės teisę neleidžiami, jie toje valstybėje narėje automatiškai pakeičiami slaptais patikrinimais.
5.36 straipsnyje nurodytais tikslais atliekant specialius patikrinimus asmenys gali būti apieškomi ir gali būti atliekama transporto priemonių, laivų, orlaivių, konteinerių ir vežamų daiktų krata pagal nacionalinę teisę. Krata atliekama pagal nacionalinę teisę. Jei specialūs patikrinimai pagal valstybės narės teisę neleidžiami, jie toje valstybėje narėje pakeičiami tyrimais.
X SKYRIUS
PERSPĖJIMAI DĖL DAIKTŲ, IEŠKOMŲ NORINT JUOS KONFISKUOTI ARBA PANAUDOTI KAIP ĮRODYMUS BAUDŽIAMAJAME PROCESE
38 straipsnis
Perspėjimų skelbimo tikslai ir sąlygos
1.Į SIS įvedami duomenys apie daiktus, ieškomus teisėsaugos tikslais norint juos konfiskuoti arba panaudoti kaip įrodymus baudžiamajame procese.
2.Įvedamos šios lengvai atpažįstamų daiktų kategorijos:
(a)variklinės transporto priemonės, kaip apibrėžta nacionalinėje teisėje, neatsižvelgiant į varymo sistemą;
(b)priekabos, kurių svoris be krovinio didesnis kaip 750 kg;
(c)priekabiniai nameliai;
(d)pramoninė įranga;
(e)laivai;
(f)laivų varikliai;
(g)konteineriai;
(h)orlaiviai;
(i)šaunamieji ginklai;
(j)pavogti, pasisavinti ar dingę neužpildyti oficialūs dokumentai;
(k)pavogti, pasisavinti, dingę, pripažinti negaliojančiais išduoti asmens tapatybės dokumentai – pasai, asmens tapatybės kortelės, vairuotojo pažymėjimai, leidimai gyventi ir kelionės dokumentai – ir tokių dokumentų klastotės;
(l)pavogti, pasisavinti, dingę ar pripažinti negaliojančiais transporto priemonių registravimo liudijimai bei transporto priemonių numeriai ir jų klastotės;
(m)banknotai (registruotos kupiūros) ir suklastoti banknotai;
(n)techninė įranga, informacinių technologijų įranga ir kiti vertingi lengvai atpažįstami daiktai;
(o)atpažįstamos variklinių transporto priemonių sudedamosios dalys;
(p)atpažįstamos pramoninės įrangos sudedamosios dalys.
3.2 dalies n punkte nurodytų daiktų naujų pakategorių apibrėžtis ir 2 dalyje nurodytų duomenų įvedimui, atnaujinimui, panaikinimui ir paieškai būtinos techninės taisyklės nustatomos ir plėtojamos taikant įgyvendinimo priemones pagal 72 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.
39 straipsnis
Perspėjimu pagrįsto veiksmo vykdymas
1.Jei atlikus paiešką paaiškėja, kad yra perspėjimas dėl daikto, kuris buvo surastas, institucija, nustačiusi paieškos duomenų ir duomenų apie daiktą atitiktį, daiktą konfiskuoja pagal nacionalinę teisę ir susisiekia su perspėjimą paskelbusia institucija, kad susitartų dėl priemonių, kurių turi būti imtasi. Šiuo tikslu asmens duomenis taip pat galima perduoti pagal šį reglamentą.
2.1 dalyje nurodyta informacija perduodama keičiantis papildoma informacija.
3.Valstybė narė, kuri rado daiktą, imasi prašomų priemonių laikydamasi nacionalinės teisės.
XI SKYRIUS
PERSPĖJIMAI DĖL NENUSTATYTŲ IEŠKOMŲ ASMENŲ SIEKIANT NUSTATYTI JŲ TAPATYBĘ PAGAL NACIONALINĘ TEISĘ IR PAIEŠKA PAGAL BIOMETRINIUS DUOMENIS
40 straipsnis
Perspėjimai dėl nenustatytų ieškomų asmenų siekiant juos sulaikyti pagal nacionalinę teisę
Į SIS gali būti įvesti daktiloskopiniai duomenys, nesusiję su asmenimis, dėl kurių paskelbti perspėjimai. Tokie daktiloskopiniai duomenys – išsamūs arba neišsamūs pirštų ar delnų atspaudų, rastų tiriamų nusikaltimų vietose, sunkių nusikaltimų ir teroristinių nusikaltimų vietose, rinkiniai, tais atvejais, kai yra didelė tikimybė, kad jie priklauso nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui. Šios kategorijos daktiloskopiniai duomenys laikomi kaip „nenustatyto įtariamojo arba ieškomo asmens“ duomenys, jei kompetentingos institucijos, naudodamosi bet kuriomis kitomis nacionalinėmis, Europos ar tarptautinėmis duomenų bazėmis, negali nustatyti asmens tapatybės.
41 straipsnis
Perspėjimu pagrįsto veiksmo vykdymas
Jeigu nustatoma pagal 40 straipsnį laikomų duomenų atitiktis arba galima atitiktis, asmens tapatybė nustatoma pagal nacionalinę teisę, kartu patikrinant, ar SIS laikomi daktiloskopiniai duomenys yra to asmens. Valstybės narės, siekdamos palengvinti atvejo tyrimą laiku, palaiko ryšius keisdamosi papildoma informacija.
42 straipsnis
Specialios tikrinimo ar paieškos naudojant nuotraukas, veido atvaizdus, daktiloskopinius duomenis ir DNR analites taisyklės
1.Nuotraukos, veido atvaizdai, daktiloskopiniai duomenys ir DNR analitės iš SIS gaunami siekiant patikrinti asmens, kuris buvo rastas atlikus raidinę ir skaitmeninę paiešką SIS, tapatybę.
2.Daktiloskopiniai duomenys taip pat gali būti naudojami asmens tapatybei nustatyti. SIS laikomų daktiloskopinių duomenų paieška gali būti atliekama siekiant nustatyti asmens tapatybę, jei to negalima padaryti kitomis priemonėmis.
3.Taip pat galima SIS laikomų daktiloskopinių duomenų, susijusių su perspėjimais, paskelbtais pagal 26 straipsnį, 34 straipsnio 1 dalies b ir d punktus ir 36 straipsnį, paieška naudojant išsamius arba neišsamius pirštų ar delnų atspaudų, rastų tiriamų nusikaltimų vietose, rinkinius, kai yra didelė tikimybė, kad jie priklauso nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, jeigu kompetentingos institucijos, naudodamosi bet kuriomis kitomis nacionalinėmis, Europos ar tarptautinėmis duomenų bazėmis, negali nustatyti asmens tapatybės.
4.Kai tik atsiranda techninė galimybė ir kartu užtikrinant didelį tapatybės nustatymo patikimumą, asmens tapatybei nustatyti gali būti naudojamos nuotraukos ir veido atvaizdai. Asmens tapatybė pagal nuotraukas ar veido atvaizdus nustatoma tik įprastiniuose sienos perėjimo punktuose, kuriuose naudojami savitarnos terminalai ir automatizuotos sienų kontrolės sistemos.
XII SKYRIUS
PRIEIGOS PRIE PERSPĖJIMŲ TEISĖ IR JŲ SAUGOJIMAS
43 straipsnis
Institucijos, turinčios prieigos prie perspėjimų teisę
1.Prieiga prie į SIS įvestų duomenų ir teisė atlikti tokių duomenų paiešką tiesiogiai ar SIS duomenų kopijoje suteikiama institucijoms, atsakingoms už:
(a)sienų kontrolę pagal 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 2016/399 dėl taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodekso (Šengeno sienų kodeksas);
(b)policijos ir muitinės atitinkamoje valstybėje narėje atliekamus patikrinimus ir paskirtų institucijų atliekamų tokių patikrinimų koordinavimą;
(c)kitus teisėsaugos veiksmus, atliekamus vykdant nusikalstamų veikų prevenciją, atskleidimą ir tyrimą atitinkamoje valstybėje narėje;
(d)su trečiųjų šalių piliečių atvykimu ir buvimu valstybių narių teritorijoje susijusių sąlygų nagrinėjimą ir sprendimų priėmimą, įskaitant sprendimus dėl leidimų gyventi ir ilgalaikių vizų, taip pat dėl trečiųjų šalių piliečių grąžinimo.
2.Prieigos prie į SIS įvestų duomenų teise ir teise atlikti tokių duomenų tiesioginę paiešką vykdydamos joms pagal nacionalinę teisę pavestas užduotis taip pat gali naudotis nacionalinės teisminės institucijos, įskaitant institucijas, kurios baudžiamajame procese atsakingos už baudžiamųjų bylų iškėlimą ir už teisminį tyrimą iki oficialaus kaltinimo pareiškimo, ir jų koordinuojančios institucijos.
3.Prieigos prie į SIS įvestų duomenų teise ir teise atlikti tokių duomenų tiesioginę paiešką vykdydamos joms pavestas užduotis gali naudotis institucijos, kompetentingos vykdyti 1 dalies c punkte nurodytas užduotis. Šių institucijų prieiga prie duomenų reglamentuojama kiekvienos valstybės narės teise.
4.Šiame straipsnyje nurodytos institucijos įtraukiamos į 53 straipsnio 8 dalyje nurodytą sąrašą.
44 straipsnis
Transporto priemonių registravimo institucijos
1.Valstybių narių tarnybos, atsakingos už transporto priemonių registracijos liudijimų išdavimą, kaip nurodyta Tarybos direktyvoje 1999/37/EB, prieigą prie toliau nurodytų duomenų, įvestų į SIS pagal šio reglamento 38 straipsnio 2 dalies a, b, c ir l punktus, turi tik tam, kad patikrintų, ar joms registruoti pateiktos transporto priemonės nėra pavogtos, pasisavintos, dingusios arba ieškomos kaip įrodymai baudžiamajame procese:
(a)duomenų apie variklines transporto priemones, kaip apibrėžta nacionalinėje teisėje, neatsižvelgiant į varymo sistemą;
(b)duomenų apie krovinines priekabas, kurių svoris be krovinio yra didesnis kaip 750 kg, ir priekabinius namelius;
(c)duomenų apie pavogtus, pasisavintus, dingusius ar pripažintus negaliojančiais transporto priemonių registravimo liudijimus ir transporto priemonių numerius.
Už transporto priemonių registracijos liudijimų išdavimą atsakingų tarnybų prieiga prie šių duomenų reglamentuojama atitinkamos valstybės narės nacionaline teise.
2.1 dalyje nurodytos tarnybos, kurios yra vyriausybinės tarnybos, turi tiesioginės prieigos prie duomenų, įvestų į SIS, teisę.
3.1 dalyje nurodytos tarnybos, kurios nėra vyriausybinės tarnybos, prieigą prie duomenų, įvestų į SIS, turi tik tarpininkaujant institucijai, nurodytai šio reglamento 43 straipsnyje. Tokia institucija turi tiesioginės prieigos prie duomenų teisę ir teisę juos perduoti atitinkamai tarnybai. Atitinkama valstybė narė užtikrina, kad atitinkama tarnyba ir jos darbuotojai būtų įpareigoti laikytis visų apribojimų dėl institucijos jiems perduotų duomenų leidžiamo naudojimo.
4.Pagal šį straipsnį gaunamai prieigai netaikomas šio reglamento 39 straipsnis. 1 dalyje nurodytų tarnybų atliekamas informacijos, atskleistos pasinaudojus prieiga prie SIS ir keliančios įtarimą dėl nusikalstamos veikos, perdavimas policijai ar teisminėms institucijoms reglamentuojamas nacionaline teise.
45 straipsnis
Laivų ir orlaivių registracijos tarnybos
1.Valstybių narių tarnybos, atsakingos už laivų, įskaitant laivų variklius, ir orlaivių registracijos liudijimų išdavimą arba eismo valdymą, prieigos teisę prie toliau nurodytų duomenų, įvestų į SIS pagal šio reglamento 38 straipsnio 2 dalį, turi tik tam, kad patikrintų, ar joms registracijos arba eismo valdymo tikslu pateikti laivai, įskaitant laivų variklius, orlaiviai ar konteineriai, nėra pavogti, pasisavinti, dingę arba ieškomi norint juos panaudoti kaip įrodymus baudžiamajame procese:
(a)duomenų apie laivus;
(b)duomenų apie laivų variklius;
(c)duomenų apie orlaivius.
Laikantis 2 dalies, minėtų atitinkamos valstybės narės tarnybų prieiga prie šių duomenų reglamentuojama kiekvienos valstybės narės teise. Prieiga prie a–c punktuose išvardytų duomenų suteikiama tik atsižvelgiant į atitinkamų tarnybų konkrečią kompetenciją.
2.1 dalyje nurodytos tarnybos, kurios yra vyriausybinės tarnybos, turi tiesioginės prieigos prie duomenų, įvestų į SIS, teisę.
3.1 dalyje nurodytos tarnybos, kurios nėra vyriausybinės tarnybos, prieigą prie duomenų, įvestų į SIS, turi tik tarpininkaujant institucijai, nurodytai šio reglamento 43 straipsnyje. Tokia institucija turi tiesioginės prieigos prie duomenų teisę ir gali juos perduoti atitinkamai tarnybai. Atitinkama valstybė narė užtikrina, kad tarnyba ir jos darbuotojai būtų įpareigoti laikytis visų apribojimų dėl institucijos jiems perduotų duomenų leidžiamo naudojimo.
4.Pagal šį straipsnį gaunamai prieigai netaikomas šio reglamento 39 straipsnis. 1 dalyje nurodytų tarnybų atliekamas informacijos, atskleistos pasinaudojus prieiga prie SIS ir keliančios įtarimą dėl nusikalstamos veikos, perdavimas policijai ar teisminėms institucijoms reglamentuojamas nacionaline teise.
46 straipsnis
Europolo prieiga prie SIS duomenų
1.Europos Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo agentūra (Europolas), neviršydama savo įgaliojimų, turi prieigos prie duomenų, įvestų į SIS, teisę ir teisę atlikti jų paiešką.
2.Jeigu Europolo atlikta paieška atskleidžia, kad SIS yra perspėjimas, Europolas Reglamente (ES) 2016/794 nustatytais kanalais apie tai informuoja perspėjančiąją valstybę narę.
3.Atliekant paiešką SIS gauta informacija naudojama gavus atitinkamos valstybės narės sutikimą. Jeigu valstybė narė leidžia naudoti tokią informaciją, ją Europolas naudoja vadovaudamasis Reglamentu (ES) 2016/794. Europolas tokią informaciją trečiosioms šalimis ir trečiosioms įstaigoms gali perduoti tik gavęs atitinkamos valstybės narės sutikimą.
4.Pagal Reglamento (ES) 2016/794 nuostatas Europolas gali prašyti, kad atitinkama valstybė narė pateiktų daugiau informacijos.
5.Europolas:
(a)nedarydamas poveikio 3, 4 ir 6 dalims, neprijungia SIS dalių prie Europolo eksploatuojamos ar jame esančios duomenų rinkimo ir tvarkymo kompiuterinės sistemos ir į ją neperkelia SIS esančių duomenų, prie kurių jis turi prieigą, taip pat neatsisiunčia ar kitaip nekopijuoja jokios SIS dalies;
(b)prieigą prie duomenų, įvestų į SIS, suteikia tik specialiai įgaliotiems Europolo darbuotojams;
(c)priima ir taiko 10 ir 11 straipsniuose nustatytas priemones;
(d)leidžia Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnui tikrinti Europolo veiklą, vykdomą naudojantis savo prieigos prie SIS teise ir į ją įvestų duomenų paieškos teise.
6.Duomenys gali būti kopijuojami tik techniniais tikslais ir tik jei toks kopijavimas būtinas tam, kad tinkamai įgalioti Europolo darbuotojai galėtų atlikti tiesioginę paiešką. Tokioms kopijoms taikomos šio reglamento nuostatos. Techninė kopija naudojama SIS duomenų laikymui tol, kol atliekama tokių duomenų paieška. Atlikus duomenų paiešką, duomenys panaikinami. Toks duomenų naudojimas nelaikomas neteisėtu SIS duomenų atsisiuntimu ar kopijavimu. Perspėjimo duomenų, valstybių narių paskelbtų papildomų duomenų arba duomenų iš CS-SIS Europolas nekopijuoja į kitas Europolo sistemas.
7.Visos 6 dalyje nurodytos kopijos, dėl kurių atsiranda nuo tinklo atjungtos duomenų bazės, gali būti saugomos ne ilgesnį kaip 48 valandų laikotarpį. Šis laikotarpis gali būti pratęstas tik ekstremaliosios situacijos atveju iki tol, kol ekstremalioji situacija pasibaigs. Apie visus tokius pratęsimus Europolas praneša Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnui.
8.Europolas gali gauti ir tvarkyti papildomą informaciją apie atitinkamus SIS perspėjimus, jeigu tinkamai taikomos 2–7 pastraipose nurodytos duomenų tvarkymo taisyklės.
9.Siekiant tikrinti duomenų tvarkymo teisėtumą, užtikrinti savikontrolę ir tinkamą duomenų saugumą bei vientisumą, Europolas turėtų registruoti kiekvieną prieigos prie duomenų ir jų paieškos atvejį. Tokie įrašai ir dokumentai nelaikomi neteisėtu bet kurios SIS dalies atsisiuntimu ar kopijavimu.
47 straipsnis
Eurojusto prieiga prie SIS duomenų
1.Eurojusto nacionaliniai nariai ir jų padėjėjai pagal savo įgaliojimus turi prieigos prie duomenų, įvestų į SIS pagal 26, 32, 34, 38 ir 40 straipsnius, teisę ir teisę atlikti jų paiešką.
2.Jeigu Eurojusto nacionalinio nario atlikta paieška atskleidžia, kad SIS yra perspėjimas, šis narys apie tai informuoja perspėjančiąją valstybę narę.
3.Nė viena šio straipsnio nuostata nėra aiškinama kaip turinti įtakos Sprendimo 2002/187/TVR nuostatoms dėl duomenų apsaugos ir atsakomybės už Eurojusto nacionalinių narių ar jų padėjėjų vykdomą neteisėtą ar neteisingą tokių duomenų tvarkymą, ar pagal tą sprendimą įsteigtos jungtinio priežiūros organo įgaliojimams.
4.Pagal 12 straipsnio nuostatas registruojamas kiekvienas Eurojusto nacionalinio nario ar padėjėjo prieigos ir atliktos paieškos atvejis, taip pat kiekvieno jų gautų duomenų panaudojimo atvejis.
5.Jokia SIS dalis neprijungiama prie Eurojusto eksploatuojamos ar jame esančios duomenų rinkimo ir tvarkymo kompiuterinės sistemos ir į ją neperkeliami SIS esantys duomenys, prie kurių prieigą turi nacionaliniai nariai ar jų padėjėjai. Taip pat jokia SIS dalis neatsisiunčiama. Tokie prieigos ir paieškos įrašai nelaikomi neteisėtu SIS duomenų atsisiuntimu ar kopijavimu.
6.Prieiga prie duomenų, įvestų į SIS, suteikiama tik Eurojusto nacionaliniams nariams ir jų padėjėjams, o Eurojusto darbuotojams ši teisė nesuteikiama.
7.Priimamos ir taikomos 10 ir 11 straipsniuose numatytos saugumo ir konfidencialumo užtikrinimo priemonės.
48 straipsnis
Europos sienų ir pakrančių apsaugos būrių, su grąžinimu susijusias užduotis vykdančių darbuotojų grupių ir migracijos valdymo rėmimo grupės narių prieiga prie SIS duomenų
1.Pagal Reglamento (ES) 2016/1624 40 straipsnio 8 dalį Europos sienų ir pakrančių apsaugos būrių nariai, su grąžinimu susijusias užduotis vykdančių darbuotojų grupių nariai ir migracijos valdymo rėmimo grupių nariai pagal savo įgaliojimus turi prieigos prie SIS duomenų ir paieškos joje teisę.
2.Europos sienų ir pakrančių apsaugos būrių, su grąžinimu susijusias užduotis vykdančių darbuotojų grupių ir migracijos valdymo rėmimo grupių nariai pagal 1 dalį prieigą prie SIS duomenų turi ir paiešką joje atlieka naudodamiesi technine sąsaja, kurią sukuria ir tvarko Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra, kaip nurodyta 49 straipsnio 1 dalyje.
3.Jeigu Europos sienų ir pakrančių apsaugos būrių, su grąžinimu susijusias užduotis vykdančių darbuotojų grupių ir migracijos valdymo rėmimo grupės nario atlikta paieška atskleidžia, kad SIS yra perspėjimas, apie tai informuojama perspėjančioji valstybė narė. Pagal Reglamento (ES) 2016/1624 40 straipsnį būrių ar grupių nariai imtis veiksmų reaguojant į perspėjimą SIS gali tik pagal priimančiosios valstybės narės sienos apsaugos pareigūnų arba su grąžinimu susijusias užduotis vykdančių darbuotojų nurodymus ir, paprastai, jiems esant. Priimančioji valstybė narė gali įgalioti būrių narius veikti jos vardu.
4.Pagal 12 straipsnio nuostatas registruojamas kiekvienas Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros būrių, su grąžinimu susijusias užduotis vykdančių darbuotojų grupių ir migracijos valdymo rėmimo grupės nario prieigos ir atliktos paieškos atvejis, taip pat kiekvienas gautų duomenų panaudojimo atvejis.
5.Prieiga prie duomenų, įvestų į SIS, suteikiama tik Europos sienų ir pakrančių apsaugos būrių, su grąžinimu susijusias užduotis vykdančių darbuotojų grupių ir migracijos valdymo rėmimo grupės nariui ir nesuteikiama jokiems kitiems būrių ar grupių nariams.
6.Priimamos ir taikomos 10 ir 11 straipsniuose nurodytos saugumo ir konfidencialumo užtikrinimo priemonės.
49 straipsnis
Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros prieiga prie SIS duomenų
1.48 straipsnio 1 dalies ir šio straipsnio 2 dalies taikymo tikslais Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra sukuria ir tvarko techninę sąsają, per kurią tiesiogiai jungiamasi prie centrinės SIS.
2.Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra, vykdydama Reglamentu, kuriuo sukuriama ES kelionių informacijos ir leidimų sistema (ETIAS), jai pavestas užduotis, turi prieigos prie SIS teisę ir teisę atlikti į ją įvestų duomenų paiešką pagal 26, 32, 34, 36 straipsnius ir 38 straipsnio 2 dalies j ir k punktus.
3.Jeigu Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūrai atlikus patikrinimą paaiškėja, kad SIS yra perspėjimas, taikoma Reglamento, kuriuo sukuriama ES kelionių informacijos ir leidimų sistema (ETIAS), 22 straipsnyje nustatyta procedūra.
4.Nė viena šio straipsnio nuostata nėra aiškinama kaip turinti įtakos Reglamento (ES) 2016/1624 nuostatoms dėl duomenų apsaugos ir atsakomybės už Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros vykdomą neteisėtą ar neteisingą tokių duomenų tvarkymą.
5.Pagal 12 straipsnio nuostatas registruojamas kiekvienas Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros prieigos ir atliktos paieškos atvejis ir kiekvienas gautų duomenų panaudojimo atvejis.
6.Išskyrus atvejus, kai būtina atlikti užduotis pagal Reglamentą, kuriuo sukuriama ES kelionių informacijos ir leidimų sistema (ETIAS), jokia SIS dalis neprijungiama prie Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros eksploatuojamos ar joje esančios duomenų rinkimo ir tvarkymo kompiuterinės sistemos ir į ją neperkeliami SIS esantys duomenys, prie kurių Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra turi prieigą. Taip pat jokia SIS dalis neatsisiunčiama. Prieigos ir paieškos atvejų įrašai nelaikomi neteisėtu bet kurios SIS dalies atsisiuntimu ar kopijavimu.
7.Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra priima ir taiko 10 ir 11 straipsniuose nurodytas saugumo ir konfidencialumo užtikrinimo priemones.
50 straipsnis
Prieigos taikymo sritis
Galutiniai naudotojai, įskaitant Europolą, Eurojusto nacionalinius narius ir jų padėjėjus, Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūrą, turi prieigą tik prie tų duomenų, kurių jiems reikia užduotims atlikti.
51 straipsnis
Perspėjimų saugojimo laikotarpis
1.Perspėjimai, įvesti į SIS pagal šį reglamentą, laikomi ne ilgiau nei jų reikia tiems tikslams, kuriems jie buvo įvesti, pasiekti.
2.Per penkerius metus nuo perspėjimo įvedimo į SIS perspėjančioji valstybė narė peržiūri būtinybę jį saugoti. Pagal šio reglamento 36 straipsnį paskelbti perspėjimai laikomi ne ilgiau kaip vienerius metus.
3.Pagal 38 straipsnį įvesti perspėjimai dėl neužpildytų oficialių dokumentų ir išduotų asmens tapatybės dokumentų laikomi ne ilgiau kaip dešimt metų. Trumpesni saugojimo laikotarpiai tam tikrų kategorijų perspėjimams dėl daiktų gali būti nustatyti taikant įgyvendinimo priemones pagal 72 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.
4.Kiekviena valstybė narė prireikus pagal savo nacionalinę teisę nustato trumpesnius peržiūros laikotarpius.
5.Tais atvejais, kai SIRENE biurų darbuotojai, atsakingi už duomenų kokybės koordinavimą ir tikrinimą, akivaizdžiai mato, kad perspėjimo dėl asmens tikslas pasiektas ir kad perspėjimas turėtų būti panaikintas SIS, darbuotojai apie tokį perspėjimą praneša jį sukūrusiai institucijai, kad ji atkreiptų į tai dėmesį. Institucija per 30 kalendorinių dienų nuo tokio pranešimo gavimo turi nurodyti, kad perspėjimas buvo arba bus panaikintas, arba turi nurodyti perspėjimo saugojimo priežastis. Jeigu per 30 dienų laikotarpį tokio atsakymo negaunama, perspėjimą panaikina SIRENE biuro darbuotojai. SIRENE biurai apie visas pasikartojančias problemas šioje srityje praneša nacionalinei priežiūros institucijai.
6.Peržiūros laikotarpiu perspėjančioji valstybė narė, atlikusi išsamų individualų vertinimą, kuris užregistruojamas, gali nuspręsti perspėjimą laikyti ilgiau, jei jis būtinas tiems tikslams, kuriems buvo įvestas, pasiekti. Tokiu atveju 2 dalis taip pat taikoma saugojimo laikotarpio pratęsimui. Apie kiekvieną perspėjimo saugojimo laikotarpio pratęsimą pranešama CS-SIS.
7.Perspėjimai automatiškai ištrinami pasibaigus 2 dalyje nurodytam peržiūros laikotarpiui, išskyrus tuos atvejus, kai perspėjančioji valstybė narė pagal 6 dalį pranešė CS-SIS apie perspėjimo saugojimo laikotarpio pratęsimą. CS-SIS prieš keturis mėnesius automatiškai informuoja valstybes nares apie numatomą duomenų panaikinimą sistemoje.
8.Valstybės narės saugo statistinius duomenis apie perspėjimų, kurių saugojimo laikotarpis buvo pratęstas pagal 6 dalį, skaičių.
XIII SKYRIUS
PERSPĖJIMŲ PANAIKINIMAS
52 straipsnis
Perspėjimų panaikinimas
1.26 straipsnyje nurodyti perspėjimai dėl suėmimo perdavimo arba ekstradicijos tikslu panaikinami, kai asmuo perduodamas perspėjančiosios valstybės narės kompetentingoms institucijoms arba kai įvykdoma jo ekstradicija į šią valstybę narę. Jie taip pat gali būti panaikinami, kai kompetentinga teisminė institucija vadovaudamasi nacionaline teise panaikina teismo sprendimą, kuriuo buvo pagrįstas perspėjimas.
2.Perspėjimai dėl dingusių asmenų panaikinami laikantis šių taisyklių:
(a)perspėjimai dėl dingusių vaikų, kaip nurodyta 32 straipsnyje, panaikinami, kai:
–priimamas sprendimas dėl atvejo, pavyzdžiui, kai vaikas repatrijuojamas arba vykdančiosios valstybės narės kompetentingos institucijos priėmė sprendimą dėl vaiko priežiūros;
–pasibaigia perspėjimo saugojimo laikotarpis pagal 51 straipsnį;
–perspėjančiosios valstybės narės kompetentinga institucija priima sprendimą arba
–nustatoma vaiko buvimo vieta;
b)
perspėjimai dėl dingusių suaugusiųjų, kaip nurodyta 32 straipsnyje, kai neprašoma imtis apsaugos priemonių, panaikinami, kai:
–įvykdomas vykdytinas veiksmas (vykdančioji valstybė narė nustato asmens buvimo vietą);
–pasibaigia perspėjimo saugojimo laikotarpis pagal 51 straipsnį arba
–perspėjančiosios valstybės narės kompetentinga institucija priima sprendimą;
c)
perspėjimai dėl dingusių suaugusiųjų, kaip nurodyta 32 straipsnyje, kai prašoma imtis apsaugos priemonių, panaikinami, kai:
–įvykdomas vykdytinas veiksmas (asmeniui suteikiama apsauga);
–pasibaigia perspėjimo saugojimo laikotarpis pagal 51 straipsnį arba
–perspėjančiosios valstybės narės kompetentinga institucija priima sprendimą.
Pagal nacionalinę teisę, jeigu kompetentingos institucijos sprendimu asmuo buvo internuotas, perspėjimas gali būti saugomas iki tol, kol asmuo repatrijuojamas.
3.Perspėjimai dėl asmenų, kurie ieškomi kaip galintys padėti teisminiam procesui, panaikinami laikantis toliau nurodytų taisyklių.
Perspėjimai dėl asmenų, kurie ieškomi kaip galintys padėti teisminiam procesui, kaip nurodyta 34 straipsnyje, panaikinami kai:
(a)perspėjančiosios valstybės narės kompetentingai institucijai pranešama apie asmens buvimo vietą. Kai neįmanoma imtis veiksmų perduotos informacijos pagrindu, perspėjančiosios valstybės narės SIRENE biuras informuoja vykdančiosios valstybės narės SIRENE biurą, kad problema būtų išspręsta;
(b)pasibaigia perspėjimo saugojimo laikotarpis pagal 51 straipsnį arba
(c)perspėjančiosios valstybės narės kompetentinga institucija priima sprendimą.
Kai valstybėje narėje nustatyta atitiktis ir adreso duomenys perduoti perspėjančiajai valstybei narei, o toje valstybėje narėje vėliau nustatytoje atitiktyje randami tie patys adreso duomenys, atitiktis užregistruojama vykdančiojoje valstybėje narėje, tačiau nei adreso duomenys, nei papildoma informacija perspėjančiajai valstybei narei pakartotinai nesiunčiami. Tokiais atvejais vykdančioji valstybė narė praneša perspėjančiajai valstybei narei apie pasikartojančias atitiktis, o perspėjančioji valstybė narė apsvarsto, ar reikia išsaugoti perspėjimą.
4.Perspėjimai dėl slaptų patikrinimų, tyrimų ir specialių patikrų panaikinami laikantis toliau nurodytų taisyklių.
Perspėjimai dėl slaptų patikrinimų, tyrimų ir specialių patikrų, kaip nurodyta 36 straipsnyje, panaikinami, kai:
(a)pasibaigia perspėjimo saugojimo laikotarpis pagal 51 straipsnį;
(b)perspėjančiosios valstybės narės kompetentinga institucija priima sprendimą panaikinti perspėjimą.
5.Perspėjimai dėl daiktų, ieškomų norint juos konfiskuoti arba panaudoti kaip įrodymus, panaikinami laikantis toliau nurodytų taisyklių.
Perspėjimai dėl daiktų, ieškomų norint juos konfiskuoti arba panaudoti kaip įrodymus baudžiamosiose bylose, kaip nurodyta 38 straipsnyje, panaikinami, kai:
(a)daiktas konfiskuojamas arba pritaikoma lygiaverčio poveikio priemonė po to, kai SIRENE biurai apsikeičia papildoma informacija, arba daiktas tampa kito teisminio arba administracinio proceso objektu;
(b)pasibaigia perspėjimo saugojimo laikotarpis arba
(c)perspėjančiosios valstybės narės kompetentinga institucija priima sprendimą panaikinti perspėjimą.
6.Perspėjimai dėl nenustatytų ieškomų asmenų, kaip nurodyta 40 straipsnyje, panaikinami laikantis šių taisyklių:
7.a)nustatoma asmens tapatybė arba
8.b)pasibaigia perspėjimo saugojimo laikotarpis.
XIV SKYRIUS
BENDROS DUOMENŲ TVARKYMO TAISYKLĖS
53 straipsnis
SIS duomenų tvarkymas
1.20 straipsnyje nurodytus duomenis valstybės narės gali tvarkyti tik 26, 32, 34, 36, 38 ir 40 straipsniuose kiekvienai perspėjimo kategorijai nustatytais tikslais.
2.Duomenys gali būti kopijuojami tik techniniais tikslais, jei toks kopijavimas yra būtinas, kad 43 straipsnyje nurodytos institucijos galėtų atlikti tiesioginę paiešką. Tokioms kopijoms taikomos šio reglamento nuostatos. Valstybė narė nekopijuoja kitos valstybės narės įvestų perspėjimo duomenų ar papildomų duomenų iš savo N.SIS arba CS.SIS į kitas nacionalines duomenų rinkmenas.
3.2 dalyje nurodytos techninės kopijos, dėl kurių atsiranda nuo tinklo atjungtos duomenų bazės, gali būti saugomos ne ilgesnį kaip 48 valandų laikotarpį. Šis laikotarpis gali būti pratęstas tik ekstremaliosios situacijos atveju iki tol, kol ekstremali situacija pasibaigs.
4.Valstybės narės turi atnaujinamą tokių kopijų aprašą, teikia tą aprašą susipažinti savo nacionalinės priežiūros institucijai ir užtikrina, kad tokioms kopijoms būtų taikomos šio reglamento nuostatos, visų pirma 10 straipsnio nuostatos.
5.Prieiga prie duomenų suteikiama tik pagal 43 straipsnyje nurodytų nacionalinių institucijų kompetenciją ir tik tinkamai įgaliotiems darbuotojams.
6.Šio reglamento 26, 32, 34, 36, 38 ir 40 straipsniuose nustatytų perspėjimų atžvilgiu bet koks perspėjime pateikiamos informacijos tvarkymas kitais tikslais, nei tie, dėl kurių perspėjimas buvo įvestas į SIS, turi būti susijęs su konkrečiu atveju ir pateisinamas būtinumu užkirsti kelią neišvengiamai didelei grėsmei viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui, svariais nacionalinio saugumo motyvais arba sunkaus nusikaltimo prevencijos tikslais. Tam būtina iš anksto gauti perspėjančiosios valstybės narės leidimą.
7.Bet koks duomenų naudojimas, neatitinkantis 1–6 dalių nuostatų, pagal kiekvienos valstybės narės nacionalinę teisę laikomas netinkamu naudojimu.
8.Kiekviena valstybė narė Agentūrai nusiunčia savo kompetentingų institucijų, įgaliotų atlikti SIS esančių duomenų tiesioginę paiešką pagal šį reglamentą, sąrašą ir jo pakeitimus. Tame sąraše konkrečiai nurodoma, kokių duomenų paiešką ir kokiais tikslais kiekviena institucija gali atlikti. Agentūra užtikrina, kad šis sąrašas kasmet būtų skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
9.Jei Sąjungos teisėje nenustatomos konkrečios nuostatos, į N.SIS įvedamiems duomenims taikoma kiekvienos valstybės narės nacionalinė teisė.
54 straipsnis
SIS duomenys ir nacionalinės bylos
1. 53 straipsnio 2 dalimi nedaromas poveikis valstybės narės teisei savo nacionalinėse bylose laikyti tų SIS duomenų, su kuriais susijusio veiksmo buvo imtasi jos teritorijoje. Tokie duomenys nacionalinėse bylose laikomi ne ilgiau kaip trejus metus, išskyrus atvejus, kai konkrečiomis nacionalinės teisės nuostatomis nustatytas ilgesnis saugojimo laikotarpis.
2.53 straipsnio 2 dalimi nedaromas poveikis valstybės narės teisei savo nacionalinėse bylose laikyti tų duomenų, kurie nurodyti konkrečiame tos valstybės narės SIS paskelbtame perspėjime.
55 straipsnis
Informacija neįvykdžius perspėjimo
Jei prašomo veiksmo negalima atlikti, prašomoji valstybė narė nedelsdama praneša apie tai perspėjančiajai valstybei narei.
56 straipsnis
SIS tvarkomų duomenų kokybė
1.Perspėjančioji valstybė narė atsako už duomenų tikslumo, atnaujinimo ir jų įvedimo į SIS teisėtumo užtikrinimą.
2.Tik perspėjančioji valstybė narė gali keisti, papildyti, taisyti, atnaujinti arba panaikinti savo įvestus duomenis.
3.Jei kita valstybė narė nei perspėjančioji turi įrodymų, kad kurie nors duomenys yra faktiškai neteisingi arba laikomi neteisėtai, ji, keisdamasi papildoma informacija, kuo skubiau ir ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo sužinojimo apie tokius įrodymus praneša apie tai perspėjančiajai valstybei narei. Perspėjančioji valstybė narė patikrina pranešimą ir prireikus nedelsdama tuos duomenis ištaiso arba panaikina.
4.Jei valstybės narės susitarimo negali pasiekti per du mėnesius nuo įrodymų pateikimo, kaip nurodyta 3 dalyje, perspėjimo nepateikusi valstybė narė šį klausimą perduoda svarstyti atitinkamoms nacionalinėms priežiūros institucijoms, kad jos priimtų sprendimą.
5.Tais atvejais, kai asmuo teigia, jog jis nėra tas asmuo, dėl kurio paskelbtas perspėjimas, valstybės narės keičiasi papildoma informacija. Jeigu patikrinimo metu paaiškėja, kad tai iš tikrųjų yra du skirtingi asmenys, tas asmuo informuojamas apie 59 straipsnyje nustatytas priemones.
6.Tais atvejais, kai SIS jau yra perspėjimas dėl asmens, kitą perspėjimą dėl jo įvedanti valstybė narė dėl to perspėjimo įvedimo susitaria su pirmąjį perspėjimą įvedusia valstybe nare. Susitariama keičiantis papildoma informacija.
57 straipsnis
Saugumo incidentai
1.Bet koks įvykis, kuris paveikė arba galėjo paveikti SIS saugumą ir kuris gali padaryti SIS duomenims žalos arba sukelti nuostolių, laikomas saugumo incidentu, ypač jei buvo pasinaudota prieiga prie duomenų arba kilo ar galėjo kilti pavojus duomenų prieinamumui, vientisumui ir konfidencialumui.
2.Saugumo incidentai valdomi siekiant užtikrinti greitą, veiksmingą ir deramą atsaką.
3.Valstybės narės apie saugumo incidentus praneša Komisijai, Agentūrai ir nacionalinėms priežiūros institucijoms. Agentūra apie saugumo incidentus praneša Komisijai ir Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnui.
4.Informacija apie saugumo incidentą, kuris paveikė arba galėjo paveikti SIS eksploatavimą valstybėje narėje arba Agentūroje, arba kuris paveikė arba galėjo paveikti kitų valstybių narių įvestų arba siunčiamų duomenų prieinamumą, vientisumą ir konfidencialumą, perduodama valstybėms narėms ir apie jį pranešama laikantis Agentūros parengto incidentų valdymo plano.
58 straipsnis
Panašius požymius turinčių asmenų atskyrimas
Kai įvedant naują perspėjimą paaiškėja, kad SIS jau yra duomenys apie asmenį, kurio tapatybės apibūdinimo duomuo yra toks pat, laikomasi tokios tvarkos:
(a)SIRENE biuras kreipiasi į prašančiąją instituciją siekdamas išsiaiškinti, ar perspėjimas yra dėl to paties asmens;
(b)jeigu kryžminės patikros metu paaiškėja, kad naujas perspėjimas yra dėl to paties asmens, dėl kurio į SIS jau įvestas perspėjimas, SIRENE biuras taiko 56 straipsnio 6 dalyje nurodytą kelių perspėjimų įvedimo procedūrą. Jeigu patikros metu paaiškėja, kad iš tikrųjų tai yra du skirtingi asmenys, SIRENE biuras patvirtina prašymą įvesti antrą perspėjimą, jį papildydamas reikalingais duomenimis, kad būtų išvengta neteisingo asmens tapatybės nustatymo.
59 straipsnis
Papildomi duomenys nustačius neteisėtą pasinaudojimą tapatybe
1.Jeigu asmuo, kuriam iš tikrųjų skirtas perspėjimas, gali būti supainiotas su asmeniu, kurio tapatybe buvo neteisėtai pasinaudota, perspėjančioji valstybė narė, gavusi aiškų to asmens sutikimą, siekdama išvengti neigiamų neteisėto pasinaudojimo tapatybe padarinių, prie perspėjimo prideda su tuo asmeniu susijusius duomenis.
2.Duomenys, susiję su asmeniu, kurio tapatybe buvo neteisėtai pasinaudota, naudojami tik tam, kad:
(a)kompetentinga institucija galėtų atskirti asmenį, kurio tapatybe buvo neteisėtai pasinaudota, nuo asmens, kuriam iš tikrųjų skirtas perspėjimas;
(b)asmuo, kurio tapatybe buvo neteisėtai pasinaudota, galėtų patvirtinti savo tapatybę ir įrodyti, kad ja buvo neteisėtai pasinaudota.
3.Šio straipsnio tikslais į SIS gali būti įvesti ir toliau tvarkomi tik šie asmens duomenys:
(a)pavardė (-ės);
(b)vardas (-ai);
(c)pavardė (-ės), vardas (-ai), gautas (-i) gimus;
(d)anksčiau naudotos pavardės ir visos pravardės įvedamos atskirai;
(e)visi išskirtiniai objektyvūs nekintami fiziniai požymiai;
(f)gimimo vieta;
(g)gimimo data;
(h)lytis;
(i)nuotraukos ir veido atvaizdai;
(j)pirštų atspaudai;
(k)pilietybė (-ės);
(l)asmens tapatybės dokumento kategorija;
(m)asmens tapatybės dokumentą išdavusi šalis;
(n)asmens tapatybės dokumento numeris (-iai);
(o)asmens tapatybės dokumento išdavimo data;
(p)aukos adresas;
(q)aukos tėvo vardas ir pavardė;
(r)aukos motinos vardas ir pavardė.
4.3 dalyje nurodytų duomenų įvedimui ir tolesniam tvarkymui būtinos techninės taisyklės nustatomos ir plėtojamos taikant įgyvendinimo priemones pagal 72 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.
5.3 dalyje nurodyti duomenys panaikinami tuo pat metu kaip ir atitinkamas perspėjimas ar, jei to reikalauja asmuo, anksčiau.
6.Prieiga prie 3 dalyje nurodytų duomenų suteikiama tik toms institucijoms, kurios turi prieigos prie atitinkamo perspėjimo teisę. Jos tai gali daryti tik tam, kad būtų išvengta neteisingo tapatybės nustatymo.
60 straipsnis
Perspėjimų sąsajos
1.Valstybė narė gali susieti perspėjimus, kuriuos ji įveda į SIS. Tokios sąsajos paskirtis – nustatyti dviejų arba daugiau perspėjimų ryšį.
2.Sąsajos sukūrimas neturi įtakos konkrečiam veiksmui, kurio reikia imtis pagal kiekvieną susietą perspėjimą, ar kiekvieno iš susietų perspėjimų saugojimo laikotarpiui.
3.Sąsajos sukūrimas neturi įtakos šiame reglamente numatytoms prieigos teisėms. Institucijos, neturinčios prieigos prie tam tikrų kategorijų perspėjimų teisės, negali matyti susieto perspėjimo, prie kurio jos neturi prieigos.
4.Valstybė narė perspėjimų sąsają sukuria, jei tai būtina veiklos tikslu.
5.Jeigu valstybė narė mano, kad kitos valstybės narės sukurta perspėjimų sąsaja yra nesuderinama su jos nacionaline teise arba tarptautiniais įsipareigojimais, ji gali imtis būtinų priemonių užtikrinti, kad iš jos nacionalinės teritorijos arba už jos teritorijos ribų esančioms jos institucijoms nebūtų suteikta prieiga prie tokios sąsajos.
6.Perspėjimų sąsajų sukūrimo techninės taisyklės nustatomos ir plėtojamos pagal 72 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.
61 straipsnis
Papildomos informacijos paskirtis ir saugojimo laikotarpis
1.Valstybės narės, siekdamos palengvinti keitimąsi papildoma informacija, SIRENE biure saugo nuorodas į sprendimus, kurių pagrindu buvo parengtas perspėjimas.
2.Keičiantis informacija gauti asmens duomenys, kuriuos SIRENE biuras laiko bylose, saugomi ne ilgiau negu jų reikia tiems tikslams, kuriems jie buvo pateikti, pasiekti. Bet kuriuo atveju jie panaikinami ne vėliau kaip po vienerių metų nuo susijusio perspėjimo panaikinimo SIS.
3.2 dalimi nedaromas poveikis valstybės narės teisei savo nacionalinėse bylose laikyti tų duomenų, kurie yra susiję su konkrečiu tos valstybės narės paskelbtu perspėjimu ar perspėjimu, dėl kurio buvo imtasi veiksmų jos teritorijoje. Laikotarpis, kurį tokie duomenys laikomi tokiose bylose, reglamentuojamas nacionaline teise.
62 straipsnis
Asmens duomenų perdavimas trečiosioms šalims
Pagal šį reglamentą SIS tvarkomi duomenys ir susijusi papildoma informacija neperduodami trečiosioms šalims ar tarptautinėms organizacijoms ir joms nesuteikiama galimybė su jais susipažinti.
63 straipsnis
Keitimasis duomenimis su Interpolu apie pavogtus, pasisavintus, dingusius ar pripažintus negaliojančiais pasus
1.Nukrypstant nuo 62 straipsnio, sudarius Interpolo ir Europos Sąjungos susitarimą ir sukūrus SIS ir Interpolo pavogtų ar dingusių kelionės dokumentų duomenų bazės jungtį, su Interpolo nariais galima keistis tokiais duomenimis: paso numeris, išdavimo šalies pavadinimas ir į SIS įvesta pavogtų, pasisavintų, dingusių ar pripažintų negaliojančiais pasų rūšis. Susitarime nustatoma, kad valstybės narės įvesti duomenys gali būti perduoti tik gavus tos valstybės narės sutikimą.
2.1 dalyje nurodytame susitarime nustatoma, kad prie duomenų, kuriais pasikeista, prieiga turi tik tie Interpolo nariai, kurie yra iš šalių, užtikrinančių deramą asmens duomenų apsaugos lygį. Prieš sudarydama šį susitarimą, Taryba prašo Komisijos pateikti nuomonę dėl duomenų apsaugos lygio pakankamumo ir pagarbos pagrindinėms teisėms ir laisvėms, atsižvelgiant į Interpolo ir šalių, kurios paskyrė Interpolo narius, vykdomą automatizuotą duomenų tvarkymą.
3.Laikantis atitinkamų šio sprendimo nuostatų, reglamentuojančių į SIS įvestus perspėjimus dėl pavogtų, pasisavintų, dingusių ar pripažintų negaliojančiais pasų, 1 dalyje nurodytame susitarime taip pat gali būti nustatyta valstybių narių prieiga, naudojantis SIS, prie duomenų Interpolo pavogtų ar dingusių kelionės dokumentų duomenų bazėje.
XV SKYRIUS
DUOMENŲ APSAUGA
64 straipsnis
Taikomi teisės aktai
1.Pagal šį reglamentą Agentūros vykdomam asmens duomenų tvarkymui taikomas Reglamentas (EB) Nr. 45/2001.
2.Reglamentas (ES) 2016/679 asmens duomenų tvarkymui taikomas, jeigu netaikomos nacionalinės nuostatos, kuriomis į nacionalinę teisę perkeliama Direktyva (ES) 2016/680.
3.Kai kompetentingos nacionalinės institucijos duomenis tvarko nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas arba bausmių vykdymo tikslais, įskaitant grėsmės visuomenės saugumui prevencijos užtikrinimą, taikomos nacionalinės nuostatos, kuriomis į nacionalinę teisę perkeliama Direktyva (ES) 2016/680.
65 straipsnis
Prieigos prie duomenų teisė, teisė ištaisyti netikslius duomenis ir ištrinti neteisėtai laikomus duomenis
1.Duomenų subjektai prieigos prie su jais susijusių duomenų, įvestų į SIS, teise, teise tokius duomenis taisyti ar ištrinti naudojasi pagal valstybės narės, kurioje jie šia teise nori naudotis, teisę.
2.Jei nacionalinėje teisėje tai nurodyta, nacionalinė priežiūros institucija sprendžia, ar informacija yra teikiama ir kokiais būdais tai daroma.
3.Perspėjimo nepateikusi valstybė narė informaciją apie tokius duomenis gali teikti tik prieš tai suteikusi galimybę perspėjančiajai valstybei narei išdėstyti savo poziciją. Tai daroma keičiantis papildoma informacija.
4.Valstybė narė pagal nacionalinę teisę nusprendžia neteikti visos ar dalinės informacijos duomenų subjektui tokiu mastu ir tol, kol toks dalinis ar visiškas apribojimas laikomas būtina ir proporcinga priemone demokratinėje visuomenėje, tinkamai atsižvelgiant į atitinkamo fizinio asmens pagrindines teises ir teisėtus interesus, siekiant:
(a)netrukdyti atlikti oficialius arba teisinius nagrinėjimus, tyrimus ar procedūras;
(b)išvengti kenkimo nusikalstamų veikų prevencijai, atskleidimui, tyrimui ir baudžiamajam persekiojimui arba baudžiamųjų sankcijų vykdymui;
(c)užtikrinti visuomenės saugumą;
(d)užtikrinti nacionalinį saugumą;
(e)apsaugoti kitų asmenų teises ir laisves.
5.Kiekvienas asmuo turi teisę reikalauti, kad tikrai netikslūs duomenys apie jį būtų ištaisyti arba neteisėtai laikomi duomenys apie jį būtų ištrinti.
6.Atitinkamas asmuo informuojamas kuo greičiau ir bet kuriuo atveju ne vėliau kaip per 60 dienų arba greičiau, jei tai numatyta nacionalinėje teisėje, nuo jo prašymo leisti susipažinti su duomenimis pateikimo dienos.
7.Atitinkamas asmuo kuo greičiau ir bet kuriuo atveju ne vėliau kaip per tris mėnesius arba greičiau, jei tai numatyta nacionalinėje teisėje, nuo prašymo ištaisyti ar ištrinti duomenis pateikimo dienos informuojamas apie tolesnius veiksmus, kurių buvo imtasi įgyvendinant jo teises ištaisyti ar ištrinti duomenis.
66 straipsnis
Teisinė gynyba
1.Kiekvienas asmuo dėl prieigos prie informacijos, jos ištaisymo, ištrynimo arba informacijos gavimo ar žalos atlyginimo dėl su juo susijusio perspėjimo gali kreiptis į pagal bet kurios valstybės narės teisę kompetentingą teismą arba instituciją.
2.Valstybės narės įsipareigoja tarpusavyje vykdyti šio straipsnio 1 dalyje nurodytų teismų ar institucijų galutinius sprendimus, nedarant poveikio 70 straipsnio nuostatoms.
3.Siekdamos nuosekliai įvertinti, kaip užtikrinama teisinė gynyba, nacionalinės institucijos parengia standartinę statistinių duomenų teikimo sistemą, kuria naudojantis kasmet pranešama apie:
(a)duomenų valdytojui pateiktų subjekto prieigos prašymų skaičių ir atvejų, kai prieiga prie duomenų buvo suteikta, skaičių;
(b)nacionalinei priežiūros institucijai pateiktų subjekto prieigos prašymų skaičių ir atvejų, kai prieiga prie duomenų buvo suteikta, skaičių;
(c)duomenų valdytojui pateiktų prašymų ištaisyti netikslius duomenis ir ištrinti neteisėtai laikomus duomenis skaičių ir atvejų, kai duomenys buvo ištaisyti ar ištrinti, skaičių;
(d)nacionalinei priežiūros institucijai pateiktų prašymų ištaisyti netikslius duomenis ir ištrinti neteisėtai laikomus duomenis skaičių;
(e)teismuose nagrinėjamų bylų skaičių;
(f)bylų, kuriose teismas dėl bet kokio bylos aspekto priėmė ieškovui palankų sprendimą, skaičių;
(g)visas pastabas dėl atvejų, susijusių su kitų valstybių narių teismų ar institucijų priimtų galutinių sprendimų dėl perspėjančiosios valstybės narės sukurtų perspėjimų abipusio pripažinimo.
Nacionalinių priežiūros institucijų ataskaitos perduodamos 69 straipsnyje nurodytam bendradarbiavimo mechanizmui.
67 straipsnis
N.SIS priežiūra
1.Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad nacionalinė (-ės) priežiūros institucija (-os), kurią (-as) paskiria kiekviena valstybė narė ir kuriai (-ioms) suteikiami įgaliojimai, nurodyti Direktyvos (ES) 2016/680 VI skyriuje arba Reglamento (ES) 2016/679 VI skyriuje, vykdytų nepriklausomą jų teritorijoje atliekamo SIS asmens duomenų tvarkymo ir iš jų teritorijos atliekamo SIS asmens duomenų perdavimo teisėtumo ir tolimesnio keitimosi papildoma informacija bei jos tvarkymo teisėtumo stebėseną.
2.Nacionalinė priežiūros institucija užtikrina, kad duomenų tvarkymo operacijų N.SIS auditas būtų atliekamas ne rečiau kaip kas ketverius metus, laikantis tarptautinių audito standartų. Auditą atlieka nacionalinė priežiūros institucija arba nacionalinė (-ės) priežiūros institucija (-os) tiesiogiai paveda auditą atlikti nepriklausomam duomenų apsaugos auditoriui. Nacionalinė priežiūros institucija visais atvejais kontroliuoja nepriklausomą auditorių ir prisiima atsakomybę už jo atliekamas užduotis.
3.Valstybės narės užtikrina, kad nacionalinė priežiūros institucija turėtų pakankamai išteklių šiuo reglamentu jai patikėtoms užduotims atlikti.
68 straipsnis
Agentūros priežiūra
1.Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas užtikrina, kad Agentūra asmens duomenis tvarkytų laikydamasi šio reglamento. Atitinkamai taikomos pareigos ir įgaliojimai, nurodyti Reglamento (EB) Nr. 45/2001 46 ir 47 straipsniuose.
2.Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas užtikrina, kad Agentūros vykdomos asmens duomenų tvarkymo veiklos auditas būtų atliekamas ne rečiau kaip kas ketverius metus, laikantis tarptautinių audito standartų. Tokio audito ataskaita siunčiama Europos Parlamentui, Tarybai, Agentūrai, Komisijai ir nacionalinėms priežiūros institucijoms. Agentūrai suteikiama galimybė prieš patvirtinant ataskaitą pateikti pastabas.
69 straipsnis
Nacionalinių priežiūros institucijų ir Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno bendradarbiavimas
1.Nacionalinės priežiūros institucijos ir Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas pagal savo atitinkamą kompetenciją aktyviai bendradarbiauja, vykdydami savo įsipareigojimus, ir užtikrina suderintą SIS priežiūrą.
2.Pagal savo atitinkamą kompetenciją jie keičiasi aktualia informacija, padeda vieni kitiems vykdyti auditą ir patikrinimus, nagrinėja šio reglamento ir kitų taikomų Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar taikymo sunkumus, analizuoja problemas, nustatytas atliekant nepriklausomą priežiūrą ar duomenų subjektams naudojantis savo teisėmis, rengia suderintus pasiūlymus dėl bendro problemų sprendimo ir, jei reikia, didina informuotumą apie su duomenų apsauga susijusias teises.
3.2 dalyje nustatytais tikslais nacionalinės priežiūros institucijos ir Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas bent du kartus per metus posėdžiauja Reglamentu (ES) 2016/679 įsteigtoje Europos duomenų apsaugos valdyboje (toliau – Valdyba). Šių posėdžių išlaidas dengia ir juos organizuoja Reglamentu (ES) 2016/679 įsteigta Valdyba. Darbo tvarkos taisyklės priimamos per pirmąjį posėdį. Prireikus bendrai nustatomi kiti darbo metodai.
4.Reglamentu (ES) 2016/679 įsteigta Valdyba bendrą veiklos ataskaitą, susijusią su suderinta priežiūra, kas dvejus metus siunčia Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai.
XVI SKYRIUS
ATSAKOMYBĖ
70 straipsnis
Atsakomybė
1.Kiekviena valstybė narė atsako už bet kokią naudojant N.SIS. asmeniui padarytą žalą. Ši nuostata taip pat taikoma perspėjančiosios valstybės narės padarytai žalai tais atvejais, kai ši įvedė tikrai netikslius duomenis arba neteisėtai juos laikė.
2.Jei valstybė narė, prieš kurią pateiktas skundas, nėra perspėjančioji valstybė narė, pastaroji, gavusi prašymą, privalo atlyginti sumas, sumokėtas kaip kompensaciją, išskyrus tuos atvejus, kai kompensacijos prašanti valstybė narė duomenis naudojo pažeisdama šį reglamentą.
3.Jeigu valstybė narė neįvykdo bet kurio savo įsipareigojimo pagal šį reglamentą ir padaro žalą SIS, ji atsako už padarytą žalą, išskyrus tuos atvejus, kai ir jeigu Agentūra arba kitos valstybės narės, dalyvaujančios SIS, nesiima pagrįstų priemonių, kad išvengtų žalos arba sušvelnintų jos padarinius.
XVII SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
71 straipsnis
Stebėsena ir statistika
1.Agentūra užtikrina, kad būtų nustatytos procedūros SIS veikimui stebėti pagal siekiamus rezultatų, išlaidų efektyvumo, saugumo ir paslaugų kokybės tikslus.
2.Kad galėtų atlikti techninę priežiūrą ir teikti ataskaitas bei statistinius duomenis, Agentūrai suteikiama prieiga prie reikalingos informacijos apie centrinėje SIS atliekamas duomenų tvarkymo operacijas.
3.Agentūra rengia dienos, mėnesio ir metų statistinius duomenis, iš kurių matyti, kiek įrašų tenka kiekvienai perspėjimų kategorijai, kiek kartų per metus buvo nustatyta atitiktis pagal kiekvieną perspėjimų kategoriją, kiek kartų SIS buvo atlikta paieška ir kiek kartų buvo prisijungta prie SIS perspėjimo įvedimo, atnaujinimo ar panaikinimo tikslais, informaciją pateikiant bendrai ir kiekvienos valstybės narės atžvilgiu. Šiuose statistiniuose duomenyse nepateikiama jokių asmens duomenų. Skelbiama metinė statistinė ataskaita. Agentūra taip pat teikia metinius statistinius duomenis apie tai, kaip bendrai ir kiekvienos valstybės narės atžvilgiu naudojamasi funkcijomis laikinai neleisti atlikti paieškos dėl perspėjimo, paskelbto pagal šio reglamento 26 straipsnį, įskaitant duomenis apie visus 48 valandų saugojimo laikotarpio pratęsimus.
4.Valstybės narės, Europolas, Eurojustas ir Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra teikia Agentūrai ir Komisijai informaciją, būtiną 3, 7 ir 8 dalyse nurodytoms ataskaitoms parengti. Ši informacija apima atskirus statistinius duomenis apie valstybių narių tarnybų, atsakingų už transporto priemonių registracijos liudijimų išdavimą arba už laivų, įskaitant laivų variklių, orlaivių ir konteinerių registracijos liudijimų išdavimą arba eismo valdymą, atliktų arba jų vardu atliktų paieškų skaičių. Tokie statistiniai duomenys taip pat apima atitikties pagal kiekvieną perspėjimo kategoriją skaičių.
5.Agentūra valstybėms narėms, Komisijai, Europolui, Eurojustui ir Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūrai teikia visas rengiamas statistines ataskaitas. Siekdama stebėti, kaip įgyvendinami Sąjungos teisės aktai, Komisija turi galimybę prašyti Agentūros teikti reguliariai arba ad hoc rengiamas papildomas konkrečias statistines ataskaitas dėl SIS veiklos rezultatų arba naudojimosi ja ir SIRENE tarpusavio ryšių.
6.Šio straipsnio 3, 4 ir 5 dalių ir 15 straipsnio 5 dalies tikslais Agentūra sukuria ir savo techninėse stotyse įdiegia centrinę duomenų saugyklą, taip pat vykdo jos prieglobą; toje saugykloje saugomi šio straipsnio 3 dalyje ir 15 straipsnio 5 dalyje nurodyti duomenys, iš kurių neįmanoma nustatyti asmenų tapatybės ir pagal kuriuos Komisija ir 5 dalyje nurodytos agentūros gauna minėtas ataskaitas ir statistinius duomenis. Agentūra valstybėms narėms, Komisijai, Europolui, Eurojustui ir Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūrai prieigą prie centrinės duomenų saugyklos suteikia naudodama saugią prieigą per ryšių infrastruktūrą, vykdydama prieigos ir konkrečių naudotojų kontrolę, tik ataskaitų teikimo ir statistikos tikslais.
Išsamios centrinės duomenų saugyklos eksploatavimo, duomenų apsaugos ir saugumo taisyklės priimamos taikant įgyvendinimo priemones pagal 72 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.
7.Praėjus dvejiems metams nuo SIS eksploatavimo pradžios, o vėliau kas dvejus metus, Agentūra Europos Parlamentui ir Tarybai teikia ataskaitą apie centrinės SIS ir ryšių infrastruktūros techninį veikimą, įskaitant jų saugumą, ir apie dvišalį bei daugiašalį valstybių narių keitimąsi papildoma informacija.
8.Praėjus trejiems metams nuo SIS eksploatavimo pradžios, o vėliau kas ketverius metus, Komisija parengia bendrą centrinės SIS ir valstybių narių dvišalio ir daugiašalio keitimosi papildoma informacija vertinimą. Šis bendras vertinimas apima rezultatų, pasiektų įgyvendinant tikslus, analizę, vertinimą, ar tebegalioja pagrindiniai principai, šio reglamento taikymo centrinės SIS atžvilgiu vertinimą, centrinės SIS saugumo bei poveikio būsimoms operacijoms vertinimą. Komisija vertinimą perduoda Europos Parlamentui ir Tarybai.
72 straipsnis
Komiteto procedūra
1.Komisijai padeda komitetas, kaip apibrėžta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.
2.Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.
73 straipsnis
Reglamento (ES) Nr. 515/2014 pakeitimai
Reglamentas (ES) Nr. 515/2014 iš dalies keičiamas taip:
6 straipsnyje įterpiama 6 dalis:
„6. Plėtojimo etapu valstybės narės gauna papildomą 36,8 mln. EUR sumą, kuri kaip vienkartinė išmoka skiriama prie bazinės sumos, ir ją visą panaudoja SIS nacionalinėms sistemoms, kad būtų užtikrintas greitas ir veiksmingas jų atnaujinimas pagal centrinės SIS įgyvendinimą, kaip reikalaujama Reglamente (ES) 2018/…* ir Reglamente (ES) 2018/…**
*Reglamentas dėl Šengeno informacinės sistemos (SIS) sukūrimo, eksploatavimo ir naudojimo policijos bendradarbiavimui ir teisminiam bendradarbiavimui baudžiamosiose bylose ir Reglamentas (OL…..
**Reglamentas (ES 2018/… dėl Šengeno informacinės sistemos (SIS) sukūrimo, eksploatavimo ir naudojimo patikrinimams kertant sieną ir Reglamentas (OL …)“.
74 straipsnis
Panaikinimas
Nuo šio reglamento taikymo dienos panaikinami šie teisės aktai:
2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1986/2006 dėl valstybių narių tarnybų, atsakingų už transporto priemonių registracijos liudijimų išdavimą, prieigos prie Šengeno antrosios kartos informacinės sistemos (SIS II);
2007 m. liepos 12 d. Tarybos sprendimas 533/2007/TVR dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo;
2010 m. gegužės 4 d. Komisijos sprendimas 2010/261/ES dėl Centrinės SIS II ir Ryšių infrastruktūros saugumo plano.
75 straipsnis
Įsigaliojimas ir taikymas
1.Šis reglamentas įsigalioja 20-ą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
2.Jis taikomas nuo Komisijos nustatytos datos po to, kai:
(a)priimamos būtinos įgyvendinimo priemonės;
(b)valstybės narės informuoja Komisiją apie tai, kad jos priėmė technines ir teisines priemones, reikalingas tam, kad pagal šį reglamentą būtų galima tvarkyti SIS duomenis ir keistis papildoma informacija;
(c)Agentūra pranešė Komisijai apie visų bandymų, susijusių su CS-SIS, taip pat su CS-SIS ir N.SIS sąveika, užbaigimą.
3.Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas valstybėse narėse pagal Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo.
Priimta Briuselyje
Europos Parlamento vardu
Tarybos vardu
Pirmininkas
Pirmininkas
FINANSINĖ TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA
1.PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA
1.1.Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas
1.2.Atitinkama (-os) politikos sritis (-ys) VGV / VGB sistemoje
1.3.Pasiūlymo (iniciatyvos) pobūdis
1.4.Tikslas (-ai)
1.5.Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas
1.6.Trukmė ir finansinis poveikis
1.7.Numatytas (-i) valdymo būdas (-ai)
2.VALDYMO PRIEMONĖS
2.1.Stebėsenos ir atskaitomybės taisyklės
2.2.Valdymo ir kontrolės sistema
2.3.Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės
3.NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS
3.1.Atitinkama (-os) daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (-os) ir biudžeto išlaidų eilutė (-ės)
3.2.Numatomas poveikis išlaidoms
3.2.1.Numatomo poveikio išlaidoms santrauka
3.2.2.Numatomas poveikis veiklos asignavimams
3.2.3.Numatomas poveikis administracinio pobūdžio asignavimams
3.2.4.Suderinamumas su dabartine daugiamete finansine programa
3.2.5.Trečiųjų šalių įnašai
3.3.Numatomas poveikis įplaukoms
FINANSINĖ TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA
1.PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA
1.1.Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas
Pasiūlymas dėl EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTO dėl Šengeno informacinės sistemos (SIS) sukūrimo, eksploatavimo ir naudojimo policijos bendradarbiavimui ir teisminiam bendradarbiavimui baudžiamosiose bylose, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 515/2014 ir panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1986/2006, Tarybos sprendimas 2007/533/TVR ir Komisijos sprendimas 2010/261/ES
1.2.Atitinkama (-os) politikos sritis (-ys) VGV / VGB sistemoje
Politikos sritis: migracija ir vidaus reikalai (18 antraštinė dalis)
1.3.Pasiūlymo (iniciatyvos) pobūdis
◻Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su nauja priemone
◻Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su nauja priemone, kuri bus priimta įgyvendinus bandomąjį projektą ir (arba) atlikus parengiamuosius veiksmus
☑Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su esamos priemonės galiojimo pratęsimu
◻Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su priemone, perorientuota į naują priemonę
1.4.Tikslas (-ai)
1.4.1.Komisijos daugiametis (-čiai) strateginis (-iai) tikslas (-ai), kurio (-ių) siekiama šiuo pasiūlymu (šia iniciatyva)
Tikslas – nutraukti organizuoto nusikalstamumo veiklą
Tikslas – tvirtas ES atsakas kovojant su terorizmu ir užkertant kelią radikalėjimui
Komisija ne kartą pabrėžė, kad reikia peržiūrėti SIS teisinį pagrindą, siekiant reaguoti į naujas saugumo ir migracijos problemas. Pavyzdžiui, Europos saugumo darbotvarkėje Komisija paskelbė ketinanti 2015–2016 m. įvertinti SIS, kad nustatytų, ar dėl naujų operatyvinių poreikių reikia keisti teisės aktus. Be to, saugumo darbotvarkėje pabrėžta, kad SIS yra pagrindinė policijos naudojama keitimosi informacija priemonė ir ji turėtų būti toliau stiprinama. Neseniai paskelbtame komunikate „Patikimesnės ir pažangesnės sienų ir saugumo informacinės sistemos“ Komisija nurodė, kad remdamasi bendra vertinimo ataskaita nagrinės galimybes diegti papildomas SIS funkcijas siekdama pateikti pasiūlymus, kaip pakeisti SIS teisinį pagrindą. Galiausiai 2016 m. balandžio 20 d. komunikate „Europos saugumo darbotvarkės įgyvendinimas siekiant kovoti su terorizmu ir sukurti tikrą veiksmingą saugumo sąjungą“ Komisija pasiūlė SIS pakeitimų, kad padidėtų jos papildoma vertė teisėsaugos reikmėms.
Komisijos atliktame bendrame vertinime patvirtinta, kad SIS veikia sėkmingai. Nors SIS sėkmingai naudojama, vertinime taip pat pateikta rekomendacijų, kurių tikslas – didinti sistemos techninį ir veiklos efektyvumą ir veiksmingumą.
Remiantis bendroje vertinimo ataskaitoje pateiktomis rekomendacijomis ir visiškai laikantis Komisijos tikslų, nurodytų pirmiau minėtuose komunikatuose ir Migracijos ir vidaus reikalų generalinio direktorato 2016–2020 m. strateginiame plane, šiuo pasiūlymu siekiama:
•
atsižvelgti į Komisijos ketinimus didinti SIS papildomą vertę teisėsaugos reikmėms, siekiant reaguoti į naujas grėsmes;
•
atsižvelgti į rekomendacijas dėl techninių ir procedūrinių pakeitimų, pagrįstas išsamiu SIS vertinimu;
•
patenkinti galutinių naudotojų prašymus atlikti techninio pobūdžio patobulinimus;
•
atsižvelgti į Aukšto lygio informacinių sistemų ir sąveikumo ekspertų grupės išvadas dėl duomenų kokybės.
1.4.2.Konkretus (-ūs) tikslas (-ai) ir atitinkama VGV / VGB veikla
... konkretus tikslas
Migracijos ir vidaus reikalų GD 2017 m. valdymo planas
2.1 konkretus tikslas – tvirtas ES atsakas kovojant su terorizmu ir užkertant kelią radikalėjimui
2.2 konkretus tikslas – užkirsti kelią sunkiems ir organizuotiems tarpvalstybiniams nusikaltimams
Atitinkama VGV / VGB veikla
18 02 skyrius – Vidaus saugumas
1.4.3.Numatomas (-i) rezultatas (-ai) ir poveikis
Nurodyti poveikį, kurį pasiūlymas (iniciatyva) turėtų padaryti tiksliniams gavėjams (tikslinėms grupėms).
Pagrindinis siūlomų teisinių ir techninių SIS pakeitimų tikslas – didinti sistemos veiklos efektyvumą. Migracijos ir vidaus reikalų generaliniam direktoratui 2015–2016 m. atlikus bendrąjį SIS vertinimą, rekomenduota stiprinti techninius sistemos elementus ir suvienodinti teisėsaugos bendradarbiavimo srityje taikomas nacionalines procedūras.
Naujajame pasiūlyme nustatytos priemonės, kuriomis patenkinami galutinių naudotojų veiklos ir techniniai poreikiai. Visų pirma esamus perspėjimus papildžius naujais duomenų laukeliais policijos pareigūnai galės gauti visą informaciją, reikalingą kad jie galėtų veiksmingai atlikti savo užduotis. Be to, pasiūlyme konkrečiai pabrėžiama, kad svarbu užtikrinti nepertraukiamą prieigą prie SIS, nes sistemos neveikimas daro didelį poveikį teisėsaugos pareigūnų darbui. Be to, šiuo pasiūlymu numatomi techniniai pakeitimai, kad sistema būtų efektyvesnė ir paprastesnė.
Priėmus ir įgyvendinus šiuos pasiūlymus taip pat bus užtikrintas ir didesnis veiklos tęstinumas – valstybės narės privalės turėti visą arba dalinę nacionalinę kopiją ir atsarginę jos kopiją. Tai leis užtikrinti, kad vietoje dirbantys pareigūnai galėtų toliau visapusiškai naudotis sistema funkciniu ir eksploataciniu požiūriu.
Pasiūlymu įtraukiami nauji biometriniai identifikatoriai – delnų atspaudai, veido atvaizdai ir konkrečiais ir ribotais atvejais – DNR analitės. Visa tai ir numatyti 32 ir 33 straipsnių pakeitimai (susiję su perspėjimais dėl dingusių asmenų) suteiks galimybę įvesti prevencinio pobūdžio perspėjimus, o dingusių asmenų atvejų tipo klasifikavimas visų pirma padės gerokai sustiprinti nelydimų nepilnamečių apsaugą bei nustatyti jų tapatybę remiantis jų arba jų tėvų ir (arba) brolių ar seserų DNR analite (gavus sutikimą).
Valstybių narių institucijos, naudodamosi vien latentiniais arba nusikaltimo vietoje rastais pirštų ar delnų atspaudais, taip pat galės skelbti perspėjimus dėl nenustatytų asmenų, ieškomų dėl padarytų nusikaltimų. Tokios galimybės nebuvo pagal dabartinę teisinę ir techninę sistemą, todėl tai svarbus pokytis.
1.4.4.Rezultatų ir poveikio rodikliai
Nurodyti pasiūlymo (iniciatyvos) įgyvendinimo stebėjimo rodiklius.
Sistemos tobulinimo etape:
patvirtinus pasiūlymą ir priėmus technines specifikacijas SIS bus patobulinta siekiant labiau suvienodinti nacionalines naudojimosi sistema procedūras ir išplėsti sistemos taikymo sritį įtraukiant naujus esamų perspėjimų kategorijų elementus, taip pat bus atlikti techniniai pakeitimai, siekiant padidinti saugumą ir sumažinti administracinę naštą. „eu-LISA“ koordinuos sistemos tobulinimo projekto valdymą. „eu-LISA“ nustatys projekto valdymo struktūrą ir parengs išsamų tvarkaraštį, kuriame nurodys pagrindinius siūlomų pokyčių įgyvendinimo etapus; tai leis Komisijai atidžiai stebėti, kaip įgyvendinamas pasiūlymas.
Konkretus tikslas – atnaujintų SIS funkcijų veikimo pradžia 2020 m.
Rodiklis – sėkmingai užbaigtas išsamus atnaujintos sistemos bandymas prieš jai pradedant veikti.
Sistemai pradėjus veikti:
„eu-LISA“ užtikrins, kad būtų nustatytos procedūros Šengeno informacinės sistemos veikimui stebėti pagal siekiamus rezultatų, išlaidų efektyvumo, saugumo ir paslaugų kokybės tikslus. Praėjus dvejiems metams nuo SIS veikimo pradžios, o vėliau kas dvejus metus, „eu-LISA“ Europos Parlamentui ir Tarybai turės pateikti ataskaitą apie centrinės SIS ir ryšių infrastruktūros techninį veikimą, įskaitant jos saugumą, bei apie dvišalį ir daugiašalį valstybių narių keitimąsi papildoma informacija. Be to, „eu-LISA“ rengia dienos, mėnesio ir metų statistinius duomenis, iš kurių matyti, kiek įrašų tenka kiekvienai perspėjimų kategorijai, kiek kartų per metus buvo nustatyta atitiktis pagal kiekvieną perspėjimų kategoriją, kiek kartų SIS buvo atlikta paieška ir kiek kartų buvo prisijungta prie sistemos perspėjimo įvedimo, atnaujinimo ar panaikinimo tikslais, informaciją pateikiant bendrai ir kiekvienos valstybės narės atžvilgiu. Be to, agentūra taip pat teikia metinius statistinius duomenis apie tai, kaip bendrai ir kiekvienos valstybės narės lygmeniu naudojamasi funkcijomis laikinai neleisti atlikti paieškos dėl perspėjimo, paskelbto pagal šio reglamento 26 straipsnį, įskaitant duomenis apie visus 48 valandų saugojimo laikotarpio pratęsimus.
Praėjus trejiems metams nuo SIS veikimo pradžios, o vėliau kas ketverius metus, Komisija parengia bendrą centrinės SIS ir valstybių narių dvišalio ir daugiašalio keitimosi papildoma informacija įvertinimą. Šis bendras įvertinimas apima rezultatų, pasiektų įgyvendinant tikslus, analizę, taip pat vertinimą, ar tebegalioja pagrindiniai principai, šio reglamento taikymo centrinės SIS atžvilgiu vertinimą, centrinės SIS saugumo ir poveikio būsimoms operacijoms, vertinimą. Komisija vertinimą perduoda Europos Parlamentui ir Tarybai.
1 konkretus tikslas – užkirsti kelią organizuotiems nusikaltimams
Rodiklis – ES keitimosi informacija mechanizmų naudojimas. Tai galima įvertinti pagal didesnį nustatytų atitikčių SIS skaičių. Rodikliai yra statistinės ataskaitos, kurias teikia „eu-LISA“ ir valstybės narės. Jos padės Komisijai įvertinti, kaip naudojamasi naujomis sistemos funkcijomis.
2 konkretus tikslas – tvirtas ES atsakas kovojant su terorizmu ir užkertant kelią radikalėjimui.
Rodiklis – didinti perspėjimų ir atitikčių, visų pirma susijusių su pasiūlymo 36 straipsnio 3 dalyje nurodytų perspėjimų apie asmenis ir daiktus, kuriuos ketinama slapta patikrinti, dėl jų atlikti tyrimus arba specialias patikras, skaičių.
1.5.Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas
1.5.1.Trumpalaikiai arba ilgalaikiai poreikiai
1. Prisidėti užtikrinant aukšto lygio saugumą ES laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje.
2. Labiau suderinti nacionalines naudojimosi SIS procedūras.
3. Išplėsti institucinių naudotojų, turinčių prieigos prie SIS duomenų teisę, sąrašą, suteikiant visapusiškos prieigos teisę Europolui ir naujajai Europos sienų ir pakrančių agentūrai.
4. Numatyti naujus SIS perspėjimų elementus ir naujas funkcijas, kad būtų išplėsta sistemos taikymo sritis, būtų atsižvelgiama į dabartinę saugumo aplinką, sustiprintas valstybių narių teisėsaugos ir saugumo institucijų tarpusavio bendradarbiavimas ir sumažinta administracinė našta.
5. Užtikrinti visapusišką ištisinį SIS naudojimą, apimantį ne vien centrinę ir nacionalines sistemas, bet ir užtikrinant, kad galutiniai naudotojai gautų visus duomenis, reikalingus jų užduotims atlikti.
6. Garantuoti veiklos tęstinumą ir užtikrinti nepertraukiamą SIS veikimą centriniu ir nacionaliniu lygmenimis.
7. Stiprinti kovą su tarpusavyje susijusiais tarptautiniu nusikalstamumu, terorizmu ir elektroniniais nusikaltimais – reiškiniais, kuriems būdingas tarpvalstybinis pobūdis.
1.5.2.Papildoma ES dalyvavimo nauda
SIS yra pagrindinė saugumo duomenų bazė Europoje. Panaikinus vidaus sienų kontrolę veiksminga kova su nusikalstamumu ir terorizmu įgijo europinį aspektą. Pasiūlymo tikslai susiję su techniniais patobulinimais, kuriais siekiama padidinti sistemos veiksmingumą bei efektyvumą ir suvienodinti jos naudojimą dalyvaujančiose valstybėse narėse. Dėl šių tikslų ir uždavinių, kurių tikslas – užtikrinti veiksmingą keitimąsi informacija siekiant kovoti su vis įvairesnėmis grėsmėmis, tarpvalstybinio pobūdžio ES gali pasiūlyti šių problemų sprendimų. Valstybės narės negali pačios pasiekti didesnio SIS veiksmingumo ir vienodo jos naudojimo tikslų, būtent, užtikrinti didesnio informacijos, kuria keičiamasi naudojantis reguliavimo agentūros („eu-LISA“) administruojama centralizuota didelės apimties informacine sistema, kiekio bei kokybės ir keitimosi informacija greičio, todėl reikia imtis veiksmų ES lygmeniu.. Jeigu nebus išspręstos esamos problemos, SIS ir toliau bus eksploatuojama pagal šiuo metu galiojančias taisykles, todėl nebus pasinaudota galimybe padidinti veiksmingumą ir užtikrinti papildomą naudą Europos Sąjungai, kuri nustatyta atlikus SIS vertinimą ir valstybėms narėms naudojantis ja.
Vien 2015 m. kompetentingos valstybių narių institucijos prie sistemos prisijungė beveik 2,9 mlrd. kartų – tai aiškiai rodo, kad sistema itin svarbi teisėsaugos institucijų bendradarbiavimui Šengeno erdvėje. Tokio valstybių narių keitimosi informacija masto nebūtų galima pasiekti taikant decentralizuotus sprendimus ir tokių rezultatų būtų neįmanoma pasiekti valstybių narių lygmeniu. Be to, SIS tapo veiksmingiausia keitimosi informacija priemone kovos su terorizmu srityje ir ja užtikrinama papildoma nauda ES, nes nacionalinėms saugumo tarnyboms suteikiama galimybė bendradarbiauti sparčiai, konfidencialiai ir veiksmingai. Dėl naujų pasiūlymų ES valstybėms narėms bus dar lengviau keistis informacija ir bendradarbiauti. Be to, Europolui ir naujajai Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūrai, atsižvelgiant į kompetencijas, bus suteikta visapusiška prieiga prie sistemos, taip patvirtinant ES dalyvavimo papildomą naudą.
1.5.3.Panašios patirties išvados
1. Plėtojimo etapas turėtų prasidėti tik tada, kai bus iki galo nustatyti veiklos poreikiai ir galutinių naudotojų reikalavimai. Sistemą plėtoti galima tik galutinai priėmus teisės aktus, kuriais nustatoma jos paskirtis, taikymo sritis, funkcijos ir išsamios techninės specifikacijos.
2. Komisija dažnai konsultavosi (ir tebesikonsultuoja) su susijusiomis suinteresuotosiomis šalimis, be kita ko, su SIS-VIS komiteto atstovais, paskirtais pagal komiteto procedūrą. Šį komitetą sudaro valstybių narių atstovai, dirbantys tiek SIRENE veiklos (tarpvalstybinio bendradarbiavimo, susijusio su SIS), tiek SIS ir susijusios SIRENE taikomosios programos plėtojimo ir techninės priežiūros srityse. Šiuo reglamentu siūlomi pakeitimai buvo skaidriai ir išsamiai aptarti specialiuose posėdžiuose ir seminaruose. Vidaus lygmeniu Komisija įsteigė tarnybų iniciatyvinę grupę, į kurią įtrauktas generalinis sekretoriatas, Migracijos ir vidaus reikalų, Teisingumo ir vartotojų reikalų, Žmogiškųjų išteklių ir saugumo bei Informatikos generaliniai direktoratai. Ši iniciatyvinė grupė stebėjo vertinimo procesą ir prireikus teikė gaires.
3. Komisija taip pat konsultavosi su išorės ekspertais, kurie parengė toliau nurodytas dvi studijas, į kurių išvadas atsižvelgta rengiant šį pasiūlymą:
– SIS Technical Assessment“ Šiame vertinime nustatyti pagrindiniai su SIS susiję trūkumai ir būsimi tenkinti poreikiai. Jame taip taip nustatytos problemos, susijusios su veiklos tęstinumo gerinimu ir siekiu užtikrinti, kad bendra architektūra galėtų prisitaikyti prie didėjančių pajėgumų reikalavimų;
– ICT Impact Assessment of Possible Improvements to the SIS II Architecture. Rengiant šią studiją įvertintos einamosios SIS eksploatavimo nacionaliniu lygmeniu išlaidos ir trys galimi techniniai sistemos patobulinimo scenarijai. Pagal visus scenarijus numatyta techninių pasiūlymų dėl centrinės sistemos ir bendros architektūros patobulinimų.
1.5.4.Suderinamumas ir galima sąveika su kitomis atitinkamomis priemonėmis
Turėtų būti laikoma, kad šiuo pasiūlymu įgyvendinami veiksmai, nurodyti 2016 m. balandžio 6 d. komunikate „Patikimesnės ir pažangesnės sienų ir saugumo informacinės sistemos“, kuriame pabrėžiama, kad ES turi stiprinti ir tobulinti savo IT sistemas, duomenų architektūrą ir keitimąsi informacija teisėsaugos, kovos su terorizmu ir sienų valdymo srityse.
Be to, su šiuo pasiūlymu glaudžiai susijusios ir juo papildomos kitos Sąjungos politikos sritys, būtent:
a)
vidaus saugumas, kaip nurodyta Europos saugumo darbotvarkėje, siekiant užkirsti kelią, atskleisti, tirti sunkius nusikaltimus ir terorizmo nusikaltimus ir traukti už juos baudžiamojon atsakomybėn, užtikrinant, kad teisėsaugos institucijos galėtų tvarkyti asmenų, kurie įtariami padarę teroristinius ar sunkius nusikaltimus, asmens duomenis;
b)
duomenų apsauga, t. y. šiuo pasiūlymu turi būti užtikrinta asmenų, kurių asmens duomenys tvarkomi SIS, pagrindinės teisės ir asmeninio gyvenimo apsauga.
Pasiūlymas taip pat dera su galiojančiais Sąjungos teisės aktais, būtent dėl:
a)
Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų, kiek tai susiję su galimybe Agentūros darbuotojams atlikti rizikos analizę ir jų prieigos prie SIS teise siūlomos Europos kelionių informacijos ir leidimų sistemos (ETIAS) tikslais. Pasiūlymu taip pat siekiama Europos sienų ir pakrančių apsaugos būriams, su grąžinimu susijusias užduotis vykdančių darbuotojų grupių nariams ir migracijos valdymo rėmimo grupių nariams pagal jų įgaliojimus suteikti prieigos prie SIS techninės sąsajos, kad jie turėtų prieigos prie SIS ir į SIS įvestų duomenų paieškos teises;
b) Europolo, kiek šiuo pasiūlymu Europolui suteikiama papildomų prieigos prie duomenų, įvestų į SIS, ir paieškos teisių, atsižvelgiant į jo įgaliojimus;
c) Priumo nuostatų, tiek, kiek šiame pasiūlyme numatytais pakeitimais, susijusiais su galimybe nustatyti asmenų tapatybę pagal pirštų atspaudus (taip pat pagal veido atvaizdus ir DNR analites), papildomos dabartinės Priumo nuostatos dėl tarpusavio tarpvalstybinės internetinės prieigos prie nustatytų nacionalinių DNR duomenų bazių ir automatinių pirštų atspaudų.
Pasiūlymas taip pat dera su būsimais Sąjungos teisės aktais, būtent dėl:
a) išorės sienų valdymo. Pasiūlymu papildomas naujas numatomas Šengeno sienų kodekso principas – sistemingai tikrinti visų į Šengeno erdvę atvykstančių ir iš jos išvykstančių keliautojų, įskaitant ES piliečius, duomenis atitinkamose duomenų bazėse, siekiant kovoti su užsienio kovotojų teroristų reiškiniu;
b) atvykimo ir išvykimo sistemos (AIS) tiek, kiek juo siūloma atvykimo ir išvykimo sistemos eksploatavimo reikmėms naudoti pirštų atspaudų ir veido atvaizdo, kaip biometrinių identifikatorių, derinį;
c) ETIAS tiek, kiek šiuo pasiūlymu atsižvelgiama į pasiūlymą dėl ETIAS, kuriame siūloma išsamiai vertinti, ar į ES ketinantys keliauti trečiųjų šalių piliečiai nekelia saugumo grėsmės, be kita ko, atliekant patikrą SIS.
1.6.Trukmė ir finansinis poveikis
◻Pasiūlymo (iniciatyvos) trukmė ribota:
–◻pasiūlymas (iniciatyva) galioja nuo MMMM [MM DD] iki MMMM [MM DD];
–◻finansinis poveikis nuo MMMM iki MMMM.
☑Pasiūlymo (iniciatyvos) trukmė neribota:
- parengiamasis laikotarpis 2017 m.
–Įgyvendinimo pradinis laikotarpis – nuo 2018 iki 2020 m.,
–vėliau – visuotinis taikymas.
1.7.Numatytas (-i) valdymo būdas (-ai)
☑Tiesioginis valdymas, vykdomas Komisijos:
–☑padalinių, įskaitant Sąjungos delegacijų darbuotojus;
–◻vykdomųjų įstaigų.
☑Pasidalijamasis valdymas kartu su valstybėmis narėmis.
☑Netiesioginis valdymas, biudžeto vykdymo užduotis perduodant:
–◻trečiosioms šalims arba jų paskirtoms įstaigoms;
–◻tarptautinėms organizacijoms ir jų agentūroms (nurodyti);
–◻EIB ir Europos investicijų fondui;
–☑įstaigoms, nurodytoms Finansinio reglamento 208 ir 209 straipsniuose;
–◻viešosios teisės įstaigoms;
–◻įstaigoms, kurių veiklą reglamentuoja privatinė teisė, veikiančioms viešųjų paslaugų srityje, jeigu jos pateikia pakankamų finansinių garantijų;
–◻įstaigoms, kurių veiklą reglamentuoja valstybės narės privatinė teisė, kurioms pavesta įgyvendinti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę ir kurios pateikia pakankamų finansinių garantijų;
–◻asmenims, kuriems pavestas konkrečių BUSP veiksmų vykdymas pagal ES sutarties V antraštinę dalį ir kurie nurodyti atitinkamame pagrindiniame teisės akte.
–Jei nurodomas daugiau kaip vienas valdymo būdas, išsamią informaciją pateikti šio punkto pastabų skiltyje.
Pastabos
Už bendrą politikos valdymą bus atsakinga Komisija, o už sistemos plėtojimą, eksploatavimą ir priežiūrą bus atsakinga „eu-LISA“.
SIS yra viena informacinė sistema. Todėl dviejuose pasiūlymuose (šiame pasiūlyme ir pasiūlyme dėl Reglamento dėl Šengeno informacinės sistemos (SIS) sukūrimo, eksploatavimo ir naudojimo patikrinimams kertant sieną) numatytos išlaidos turėtų būti laikomos ne dviem atskiromis sumomis, bet viena. Pakeitimų, kurių reikės siekiant įgyvendinti abu pasiūlymus, poveikis biudžetui įtrauktas į vieną teisės akto pasiūlymo finansinę pažymą.
2.VALDYMO PRIEMONĖS
2.1.Stebėsenos ir atskaitomybės taisyklės
Nurodyti dažnumą ir sąlygas.
Siekdamos užtikrinti, kad SIS veiktų efektyviai ir veiksmingai, Komisija, valstybės narės ir Agentūra reguliariai peržiūrės ir stebės, kaip ji naudojama. Komisijai imtis techninių ir veiklos priemonių padės komitetas, kaip apibūdinta šiame pasiūlyme.
Be to, į šį pasiūlymą dėl Reglamento įtrauktos nuostatos (71 straipsnio 7 ir 8 dalys) dėl oficialios reguliarios peržiūros ir vertinimo proceso.
Kas dvejus metus „eu-LISA“ privalo atsiskaityti Europos Parlamentui ir Tarybai dėl SIS techninio veikimo, įskaitant jos saugumą, pagalbinės ryšių infrastruktūros ir dvišalio ir daugiašalio valstybių narių keitimosi papildoma informacija.
Be to, kas ketverius metus Komisija turi atlikti ir pateikti Parlamentui ir Tarybai bendrą SIS ir valstybių narių keitimosi informacija vertinimą. Taip bus:
a) išnagrinėti pasiekti rezultatai, atsižvelgiant į nustatytus tikslus;
b) įvertinta, ar sistemos pagrindiniai principai tebėra aktualūs;
c) išnagrinėta, kaip reglamentas taikomas centrinės sistemos atžvilgiu;
d) įvertintas centrinės sistemos saugumas;
e) išnagrinėtas poveikis sistemos veikimui ateityje.
Be to, šiuo metu „eu-LISA“ taip pat turi teikti dienos, mėnesio ir metų statistinius duomenis, susijusius su SIS naudojimu, siekiant užtikrinti nuolatinę sistemos stebėseną ir veikimą, atsižvelgiant į tikslus.
2.2.Valdymo ir kontrolės sistema
2.2.1.Nustatyta rizika
Nustatyta toliau nurodyta rizika.
1. Galimi sunkumai „eu-LISA“ valdant šiame pasiūlyme pristatytus pakeitimus kartu su kitais šiuo metu vykdomais pakeitimais (pvz., AFIS įgyvendinimu Šengeno informacinėje sistemoje) ir būsimais pakeitimais (pvz., atvykimo ir išvykimo sistema, ETIAS ir EURODAC patobulinimu). Šią riziką būtų galima sumažinti užtikrinant, kad „eu-LISA“ turėtų pakankamai darbuotojų ir išteklių šioms užduotims atlikti, ir nuolat valdant techninės priežiūros (angl. MWO) rangovą.
2. Valstybių narių sunkumai
2.1 Valstybėms narėms pirmiausia kyla finansinių sunkumų. Pavyzdžiui, pasiūlymuose dėl teisės aktų nustatyta, kad kiekvienoje N.SIS II privaloma sukurti dalinę nacionalinę kopiją. Valstybės narės, kurios tokios kopijos dar neturi, turės skirti tam lėšų. Panašiai turėtų būti visiškai užbaigtas sąsajos kontrolės dokumento įgyvendinimas nacionaliniu lygmeniu. Valstybės narės, kurios dar nėra įgyvendinusios sąsajos kontrolės dokumento, turės numatyti tam lėšų atitinkamų ministerijų biudžetuose. Šią riziką būtų galima sumažinti valstybėms narėms skiriant ES finansavimą, pavyzdžiui, iš Vidaus saugumo fondo sienų komponento (VSF).
2.2. Nacionalinės sistemos turi būti suderintos su centrinio lygmens reikalavimais, o diskusijos šia tema su valstybėmis narėmis gali užvilkinti procesą. Šią riziką būtų galima sumažinti pradėjus anksti bendradarbiauti su valstybėmis narėmis šiuo klausimu, siekiant užtikrinti, kad veiksmų būtų galima imtis tinkamu laiku.
2.2.2.Informacija apie įdiegtą vidaus kontrolės sistemą
Už centrinius SIS komponentus atsakinga „eu-LISA“. Siekiant sudaryti geresnes sąlygas stebėti, kaip naudojama SIS, kad būtų galima išnagrinėti su migracijos spaudimu, sienų valdymų ir nusikalstamomis veikomis susijusias tendencijas, „eu-LISA“ turėtų turėti sąlygas plėtoti pažangiausius statistinių ataskaitų valstybėms narėms ir Komisijai gebėjimus.
„eu-LISA“ sąskaitos bus pateiktos tvirtinti Audito Rūmams ir bus taikoma biudžeto vykdymo patvirtinimo procedūra. Komisijos vidaus audito tarnyba atliks auditą, bendradarbiaudama su „eu-LISA“ vidaus auditoriumi.
2.2.3.Kontrolės sąnaudų ir naudos apskaičiavimas ir numatomo klaidų rizikos lygio vertinimas
2.3.Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės
Nurodyti dabartines arba numatytas prevencijos ir apsaugos priemones.
Reglamento (ES) Nr. 1077/2011 35 straipsnyje išvardytos tokios kovos su sukčiavimu priemonės.
1. Siekiant kovoti su sukčiavimu, korupcija ir kita neteisėta veikla, taikomas Reglamentas (EB) Nr. 1073/1999.
2. Agentūra prisijungia prie Tarpinstitucinio susitarimo dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų vidaus tyrimų ir nedelsdama nustato visiems agentūros darbuotojams taikytinas reikiamas nuostatas.
3. Finansavimo sprendimuose, įgyvendinimo susitarimuose ir kituose su jais susijusiuose dokumentuose aiškiai nustatoma, kad Audito Rūmai ir OLAF prireikus gali atlikti agentūros finansavimo gavėjų ir už finansavimo paskirstymą atsakingų subjektų patikrinimus vietoje.
Remdamasi šia nuostata 2012 m. birželio 28 d. Europos didelės apimties IT sistemų laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje operacijų valdymo agentūros valdyba priėmė sprendimą dėl vidaus tyrimų, susijusių su sukčiavimo, korupcijos ir neteisėtos veiklos, kenkiančios Sąjungos interesams, prevencija, tvarka ir sąlygomis.
Bus taikoma Migracijos ir vidaus reikalų GD sukčiavimo prevencijos ir nustatymo strategija.
3.NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS
3.1.Atitinkama (-os) daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (-os) ir biudžeto išlaidų eilutė (-ės)
Dabartinės biudžeto eilutės
Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorijas ir biudžeto eilutes nurodyti eilės tvarka.
|
Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija
|
Biudžeto eilutė
|
Išlaidų rūšis
|
Įnašas
|
|
|
3 išlaidų kategorija – Saugumas ir pilietybė
|
DA / NDA
|
ELPA šalių
|
šalių kandidačių
|
trečiųjų šalių
|
pagal Finansinio reglamento 21 straipsnio 2 dalies b punktą
|
|
|
18 02 08 – Šengeno informacinė sistema
|
DA
|
NE
|
NE
|
TAIP
|
NE
|
|
|
18 02 01 01 – Sienų valdymo ir bendros vizų politikos siekiant palengvinti teisėtą keliavimą rėmimas
|
DA
|
NE
|
NE
|
TAIP
|
NE
|
|
|
18 02 07 – Europos didelės apimties IT sistemų laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje operacijų valdymo agentūra („eu-LISA“)
|
DA
|
NE
|
NE
|
TAIP
|
NE
|
3.2.Numatomas poveikis išlaidoms
3.2.1.Numatomo poveikio išlaidoms santrauka
|
Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija
|
3
|
Saugumas ir pilietybė
|
|
Vidaus reikalų GD
|
|
|
2018 metai
|
2019 metai
|
2020 metai
|
IŠ VISO
|
|
•Veiklos asignavimai
|
|
|
|
|
|
18 02 08 (Šengeno informacinė sistema)
|
Įsipareigojimai
|
(1)
|
6,234
|
1,854
|
1,854
|
9,942
|
|
|
Mokėjimai
|
(2)
|
6,234
|
1,854
|
1,854
|
9,942
|
|
18 02 01 01 (Sienos ir vizos)
|
Įsipareigojimai
|
(1)
|
|
18,405
|
18,405
|
36,810
|
|
|
Mokėjimai
|
(2)
|
|
18,405
|
18,405
|
36,810
|
|
IŠ VISO asignavimų
Migracijos ir vidaus reikalų GD
|
Įsipareigojimai
|
=1+1a +3
|
6,234
|
20,259
|
20,259
|
46,752
|
|
|
Mokėjimai
|
=2+2a
+3
|
6,234
|
20,259
|
20,259
|
46,752
|
mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)
|
Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija
|
3
|
Saugumas ir pilietybė
|
|
„eu-LISA“
|
|
|
2018 metai
|
2019 metai
|
2020 metai
|
IŠ VISO
|
|
•Veiklos asignavimai
|
|
|
|
|
|
1 antraštinė dalis: Personalo išlaidos
|
Įsipareigojimai
|
(1)
|
0,210
|
0,210
|
0,210
|
0,630
|
|
|
Mokėjimai
|
(2)
|
0,210
|
0,210
|
0,210
|
0,630
|
|
2 antraštinė dalis: Infrastruktūra ir veiklos išlaidos
|
Įsipareigojimai
|
(1a)
|
0
|
0
|
0
|
0
|
|
|
Mokėjimai
|
(2a)
|
0
|
0
|
0
|
0
|
|
3 antraštinė dalis: Veiklos išlaidos
|
Įsipareigojimai
|
(1a)
|
12,893
|
2,051
|
1,982
|
16,926
|
|
|
Mokėjimai
|
(2a)
|
2,500
|
7,893
|
4,651
|
15,044
|
|
IŠ VISO asignavimų
„eu-LISA“
|
Įsipareigojimai
|
=1+1a +3
|
13,103
|
2,261
|
2,192
|
17,556
|
|
|
Mokėjimai
|
=2+2a
+3
|
2,710
|
8,103
|
4,861
|
15,674
|
3.2.2.Numatomas poveikis veiklos asignavimams
•IŠ VISO veiklos asignavimų
|
Įsipareigojimai
|
(4)
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Mokėjimai
|
(5)
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
•IŠ VISO administracinio pobūdžio asignavimų, finansuojamų iš konkrečių programų rinkinio lėšų
|
(6)
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
IŠ VISO asignavimų
pagal daugiametės finansinės programos <….> IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ
|
Įsipareigojimai
|
=4+ 6
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Mokėjimai
|
=5+ 6
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Jei pasiūlymas (iniciatyva) daro poveikį kelioms išlaidų kategorijoms:
|
•IŠ VISO veiklos asignavimų
|
Įsipareigojimai
|
(4)
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Mokėjimai
|
(5)
|
|
|
|
|
|
|
|
|
•IŠ VISO administracinio pobūdžio asignavimų, finansuojamų iš konkrečių programų rinkinio lėšų
|
(6)
|
|
|
|
|
|
|
|
|
IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos 1–4 IŠLAIDŲ KATEGORIJAS
(Orientacinė suma)
|
Įsipareigojimai
|
=4+ 6
|
19,337
|
22,520
|
22,451
|
|
|
|
64,308
|
|
|
Mokėjimai
|
=5+ 6
|
8,944
|
28,362
|
25,120
|
|
|
|
62,426
|
|
|
|
|
N metai
|
N+1 metai
|
N+2 metai
|
N+3 metai
|
Atsižvelgiant į poveikio trukmę įterpti reikiamą metų skaičių (žr. 1.6 punktą)
|
IŠ VISO
|
|
<….> GD
|
|
•Žmogiškieji ištekliai
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
•Kitos administracinės išlaidos
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
IŠ VISO <….> GD
|
Asignavimai
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija
|
5
|
„Administracinės išlaidos“
|
3.2.3.Numatomas poveikis administracinio pobūdžio asignavimams
mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)
|
IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ
|
(Iš viso įsipareigojimų = Iš viso mokėjimų)
|
|
|
|
|
|
|
|
|
mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)
|
|
|
|
N metai
|
N+1 metai
|
N+2 metai
|
N+3 metai
|
Atsižvelgiant į poveikio trukmę įterpti reikiamą metų skaičių (žr. 1.6 punktą)
|
IŠ VISO
|
|
IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos 1–5 IŠLAIDŲ KATEGORIJAS
|
Įsipareigojimai
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Mokėjimai
|
|
|
|
|
|
|
|
|
3.2.3.1.Numatomas poveikis Vidaus reikalų GD asignavimams
–◻Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai nenaudojami
–☑Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai naudojami taip:
|
Nurodyti tikslus ir rezultatus
⇩
|
|
|
2018 metai
|
2019 metai
|
2020 metai
|
Atsižvelgiant į poveikio trukmę įterpti reikiamą metų skaičių (žr. 1.6 punktą)
|
IŠ VISO
|
|
|
REZULTATAI
|
|
|
Rūšis
|
Vidutinės sąnaudos
|
Skaičius
|
Sąnaudos
|
Skaičius
|
Sąnaudos
|
Skaičius
|
Sąnaudos
|
Skaičius
|
Sąnaudos
|
Skaičius
|
Sąnaudos
|
Skaičius
|
Sąnaudos
|
Skaičius
|
Sąnaudos
|
Bendras skaičius
|
Iš viso sąnaudų
|
|
1 KONKRETUS TIKSLAS
Nacionalinės sistemos plėtojimas
Nacionalinės sistemos plėtotė
|
1
|
|
1
|
1,221
|
1
|
1,221
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
2,442
|
|
2 KONKRETUS TIKSLAS
Infrastruktūra
|
1
|
|
1
|
17,184
|
1
|
17,184
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
34,368
|
|
IŠ VISO SĄNAUDŲ
|
|
|
|
18,405
|
|
18,405
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
36,810
|
3.2.3.2.Numatomas poveikis veiklos asignavimams
–◻Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai nenaudojami
–☑Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai naudojami taip:
Įsipareigojimų asignavimai mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)
|
Nurodyti tikslus ir rezultatus
⇩
|
|
|
2018 metai
|
2019 metai
|
2020 metai
|
Atsižvelgiant į poveikio trukmę įterpti reikiamą metų skaičių (žr. 1.6 punktą)
|
IŠ VISO
|
|
|
REZULTATAI
|
|
|
Rūšis
|
Vidutinės sąnaudos
|
Skaičius
|
Sąnaudos
|
Skaičius
|
Sąnaudos
|
Skaičius
|
Sąnaudos
|
Skaičius
|
Sąnaudos
|
Skaičius
|
Sąnaudos
|
Skaičius
|
Sąnaudos
|
Skaičius
|
Sąnaudos
|
Bendras skaičius
|
Iš viso sąnaudų
|
|
1 KONKRETUS TIKSLAS
Centrinės sistemos plėtojimas
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
- Rangovas
|
|
|
1
|
5,013
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
5,013
|
|
- Programinė įranga
|
|
|
1
|
4,050
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
4,050
|
|
- Techninė įranga
|
|
|
1
|
3,692
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
3,692
|
|
1 konkretaus tikslo tarpinė suma
|
|
12,755
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
12,755
|
|
2 KONKRETUS TIKSLAS
Centrinės sistemos priežiūra
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
- Rangovas
|
|
|
1
|
0
|
1
|
0,365
|
1
|
0,365
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
0,730
|
|
Programinė įranga
|
|
|
1
|
0
|
1
|
0,810
|
1
|
0,810
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
1,620
|
|
Techninė įranga
|
|
|
1
|
0
|
1
|
0,738
|
1
|
0,738
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
1,476
|
|
2 konkretaus tikslo tarpinė suma
|
|
|
|
1,913
|
|
1,913
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
3,826
|
|
3 KONKRETUS TIKSLAS ...
Susitikimai / mokymas
|
|
|
Mokymo veikla
|
1
|
0,138
|
1
|
0,138
|
1
|
0,069
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
0,345
|
|
3 konkretaus tikslo tarpinė suma
|
|
0,138
|
|
0,138
|
|
0,069
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
0,345
|
|
IŠ VISO SĄNAUDŲ
|
|
12,893
|
|
2,051
|
|
1,982
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
16,926
|
3.2.3.3.Numatomas poveikis „eu-LISA“ žmogiškiesiems ištekliams
Santrauka
–◻Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administracinio pobūdžio asignavimų nenaudojama
–☑Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administracinio pobūdžio asignavimai naudojami taip:
mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)
|
|
2018 metai
|
2019 metai
|
2020 metai
|
IŠ VISO
|
|
Pareigūnai (AD lygio)
|
|
|
|
|
|
Pareigūnai (AST lygio)
|
|
|
|
|
|
Sutartininkai
|
0,210
|
0,210
|
0,210
|
0,630
|
|
Laikinieji darbuotojai
|
|
|
|
|
|
Deleguotieji nacionaliniai ekspertai
|
|
|
|
|
|
IŠ VISO
|
0,210
|
0,210
|
0,210
|
0,630
|
Įdarbinti planuojama 2018 m. sausio mėn. Visi darbuotojai turi galėti pradėti darbą 2018 m. pradžioje, kad būtų galima reikiamu laiku pradėti plėtojimo darbus ir taip užtikrinti, kad atnaujinta SIS II pradėtų veikti 2020 m. Reikia trijų naujų sutartininkų (CA), kad būtų patenkinti tiek projekto įgyvendinimo, tiek operacinės pagalbos ir priežiūros pradėjus veiklą poreikiai. Šie ištekliai bus naudojami siekiant:
paremti projekto įgyvendinimą pasitelkiant projekto komandos narius ir vykdant, be kita ko, tokius veiksmus: reikalavimų ir techninių specifikacijų nustatymą, bendradarbiavimą su valstybėmis narėmis ir paramą joms įgyvendinimo etapu, sąsajos kontrolės dokumento atnaujinimus, sutartinių įsipareigojimų vykdymo priežiūrą, dokumentų pateikimą bei atnaujinimus ir kt.;
paremti pereinamojo laikotarpio veiksmus, kuriais sistema parengiama veikti bendradarbiaujant su rangovu (veiksmai parengus naujas versijas, operacinio proceso atnaujinimai, mokymai, įskaitant valstybių narių mokymo veiklą) ir kt.;
paremti ilgalaikius veiksmus, specifikacijų nustatymą, sutartinius parengiamuosius darbus, jei reikėtų pertvarkyti sistemą (pvz., dėl atvaizdo atpažinimo) arba jei reikės iš dalies pakeisti naujosios SIS II techninės priežiūros (angl. MWO) sutartį, kad būtų įtraukti papildomi pakeitimai (susiję su techniniais ir biudžeto aspektais);
užtikrinti antro lygmens priežiūrą, kai sistema pradės veikti ir kai bus vykdoma nuolatinė priežiūra ir operacijos.
Reikia pabrėžti, kad trimis naujais ištekliais (sutartininko etato vienetai) bus papildyti komandos vidaus pajėgumai, kurie taip pat bus naudojami ir projekto / sutartiniams, ir finansiniams tęstiniams / operaciniams veiksmams. Įdarbinus sutartininkus bus užtikrinta tinkama sutarčių trukmė ir tęstinumas ir taip garantuotas veiklos tęstinumas ir tų pačių kvalifikuotų asmenų naudojimas operacinės pagalbos veiksmams projektui pasibaigus. Be to, vykdant operacinės pagalbos veiksmus būtina prieiga prie darbinės aplinkos, kurios negalima suteikti rangovams ar išorės darbuotojams.
3.2.3.4.Numatomi žmogiškųjų išteklių poreikiai
–◻Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškųjų išteklių nenaudojama.
–◻Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškieji ištekliai naudojami taip:
Sąmatą surašyti etatų vienetais
|
|
N metai
|
N+1 metai
|
N+2 metai
|
N+3 metai
|
Atsižvelgiant į poveikio trukmę įterpti reikiamą metų skaičių (žr. 1.6 punktą)
|
|
•Etatų plano pareigybės (pareigūnai ir laikinieji darbuotojai)
|
|
|
|
XX 01 01 01 (Komisijos būstinė ir atstovybės)
|
|
|
|
|
|
|
|
|
XX 01 01 02 (Delegacijos)
|
|
|
|
|
|
|
|
|
XX 01 05 01 (Netiesioginiai moksliniai tyrimai)
|
|
|
|
|
|
|
|
|
10 01 05 01 (Tiesioginiai moksliniai tyrimai)
|
|
|
|
|
|
|
|
|
•Išorės darbuotojai (etatų vienetais)
|
|
XX 01 02 01 (CA, SNE, INT finansuojami iš bendrojo biudžeto)
|
|
|
|
|
|
|
|
|
XX 01 02 02 (CA, LA, SNE, INT ir JED delegacijose)
|
|
|
|
|
|
|
|
|
XX 01 04 yy
|
būstinėje
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
delegacijose
|
|
|
|
|
|
|
|
|
XX 01 05 02 (CA, SNE, INT– netiesioginiai moksliniai tyrimai)
|
|
|
|
|
|
|
|
|
10 01 05 02 (CA, INT, SNE – tiesioginiai moksliniai tyrimai)
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Kitos biudžeto eilutės (nurodyti)
|
|
|
|
|
|
|
|
|
IŠ VISO
|
|
|
|
|
|
|
|
XX yra atitinkama politikos sritis arba biudžeto antraštinė dalis.
Žmogiškųjų išteklių poreikiai bus tenkinami panaudojant GD darbuotojus, jau paskirtus priemonei valdyti ir (arba) perskirstytus generaliniame direktorate, ir prireikus finansuojami iš papildomų lėšų, kurios atsakingam GD gali būti skiriamos pagal metinę asignavimų skyrimo procedūrą ir atsižvelgiant į biudžeto apribojimus.
Vykdytinų užduočių aprašymas:
|
Pareigūnai ir laikinieji darbuotojai
|
|
|
Išorės darbuotojai
|
|
3.2.4.Suderinamumas su dabartine daugiamete finansine programa
–◻Pasiūlymas (iniciatyva) atitinka dabartinę daugiametę finansinę programą.
–☑Atsižvelgiant į pasiūlymą (iniciatyvą), reikės pakeisti daugiametės finansinės programos atitinkamos išlaidų kategorijos programavimą.
Siekiant įdiegti šiuose dviejuose pasiūlymuose numatytas funkcijas ir atlikti numatytus pakeitimus, planuojama perprogramuoti likusias Vidaus saugumo fondo pažangaus sienų valdymo paketo lėšas. VSF sienų reglamentas yra finansinė priemonė, į kurią įtrauktas pažangaus sienų valdymo dokumentų rinkinio įgyvendinimo biudžetas. Minėto reglamento 5 straipsnyje nustatyta, kad pagal programą turi būti panaudojami 791 mln. EUR, kurie turi būti skirti IT sistemų, padedančių valdyti migracijos srautus prie išorės sienų, kūrimui laikantis 15 straipsnyje nustatytų sąlygų. Iš minėtų 791 mln. EUR 480 mln. EUR skirta atvykimo ir išvykimo sistemai plėtoti, o 210 mln. EUR – Europos kelionių informacijos ir leidimų sistemai plėtoti (ETIAS). Likusi lėšų dalis (100,828 mln. EUR) bus iš dalies panaudota šiuose dviejuose pasiūlymuose numatytiems pakeitimams, susijusiems su SIS II funkcijų patobulinimu, atlikti.
–◻Įgyvendinant pasiūlymą (iniciatyvą) būtina taikyti lankstumo priemonę arba patikslinti daugiametę finansinę programą.
Paaiškinti, ką reikia atlikti, ir nurodyti atitinkamas išlaidų kategorijas, biudžeto eilutes ir sumas.
3.2.5.Trečiųjų šalių įnašai
–☑Pasiūlyme (iniciatyvoje) nenumatyta bendro su trečiosiomis šalimis finansavimo.
–Pasiūlyme (iniciatyvoje) numatytas bendras finansavimas apskaičiuojamas taip:
Asignavimai mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)
|
|
N metai
|
N+1 metai
|
N+2 metai
|
N+3 metai
|
Atsižvelgiant į poveikio trukmę įterpti reikiamą metų skaičių (žr. 1.6 punktą)
|
Iš viso
|
|
Nurodyti bendrą finansavimą teikiančią įstaigą
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
IŠ VISO bendrai finansuojamų asignavimų
|
|
|
|
|
|
|
|
|
3.3.Numatomas poveikis įplaukoms
–◻Pasiūlymas (iniciatyva) neturi finansinio poveikio įplaukoms.
–☑Pasiūlymas (iniciatyva) turi finansinį poveikį:
–◻nuosaviems ištekliams
–☑įvairioms įplaukoms
mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)
|
Biudžeto įplaukų eilutė
|
Einamųjų finansinių metų asignavimai
|
Pasiūlymo (iniciatyvos) poveikis
|
|
|
|
2018 metai
|
2019 metai
|
2020 metai
|
2021 metai
|
Atsižvelgiant į poveikio trukmę įterpti reikiamą metų skaičių (žr. 1.6 punktą)
|
|
6313 straipsnis – Šengeno asocijuotųjų šalių (CH, NO, LI, IS) įnašas
|
|
p.m.
|
p.m.
|
p.m.
|
p.m.
|
|
|
|
Įvairių asignuotųjų įplaukų atveju nurodyti biudžeto išlaidų eilutę (-es), kuriai (-ioms) daromas poveikis.
18 02 08 (Šengeno informacinė sistema), 18 02 07 („eu-LISA“)
Nurodyti poveikio įplaukoms apskaičiavimo metodą.
Biudžetas apima įnašą, kurį moka šalys, susijusios su Šengeno acquis įgyvendinimu, taikymu ir plėtojimu.