EUROPOS KOMISIJA
Briuselis, 2016 11 23
COM(2016) 851 final
2016/0361(COD)
Pasiūlymas
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS
kuriuo iš dalies keičiamos Reglamento (ES) Nr. 806/2014 nuostatos dėl kredito įstaigų ir investicinių įmonių nuostolių padengimo ir rekapitalizavimo pajėgumo
(Tekstas svarbus EEE)
{SWD(2016) 377}
{SWD(2016) 378}
AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS
1.PASIŪLYMO APLINKYBĖS
•Pasiūlymo pagrindimas ir tikslai
Reglamento (ES) Nr. 806/2014 (Bendro pertvarkymo mechanizmo reglamento arba BPMR) pakeitimai yra dalis teisės aktų rinkinio, į kurį taip pat įeina Reglamento (ES) Nr. 575/2013 (Kapitalo reikalavimų reglamento arba KRR), Direktyvos 2013/36/ES (Kapitalo reikalavimų direktyvos arba KRD) ir Direktyvos 2014/59/ES (Bankų gaivinimo ir pertvarkymo direktyvos arba BGPD) pakeitimai.
Per pastaruosius kelerius metus ES įgyvendino esminę finansinių paslaugų reglamentavimo sistemos reformą, kuria siekta padidinti ES finansų įstaigų atsparumą ir kuri yra iš esmės paremta su ES tarptautiniais partneriais suderintais pasauliniais standartais. Visų pirma reformų paketą sudarė Reglamentas (ES) Nr. 575/2013 (Kapitalo reikalavimų reglamentas arba KRR) ir Direktyva 2013/36/ES (Kapitalo reikalavimų direktyva arba KRD) dėl prudencinių reikalavimų įstaigoms ir jų priežiūros, taip pat Direktyva 2014/59/ES dėl įstaigų gaivinimo ir pertvarkymo (Bankų gaivinimo ir pertvarkymo direktyva, arba BGPD) ir Reglamentas (ES) Nr. 806/2014 dėl Bendro pertvarkymo mechanizmo (BPM).
Šių priemonių buvo imtasi reaguojant į 2007–2008 m. finansų krizę. Kadangi nebuvo tinkamų krizės valdymo ir pertvarkymo priemonių, vyriausybės visame pasaulyje po finansų krizės buvo priverstos gelbėti bankus. Atitinkamas poveikis viešiesiems finansams ir nepageidautinos paskatos, susijusios su bankų žlugimo išlaidų nacionalizavimu, patvirtino, kad reikia kitokio bankų krizių valdymo ir finansinio stabilumo apsaugos metodo.
Atsižvelgiant į svarbius veiksmus, dėl kurių susitarta ir kurių imtasi tarptautiniu lygmeniu, priėmus Direktyvą 2014/59/ES (Bankų gaivinimo ir pertvarkymo direktyvą, BGPD) ir Reglamentą (ES) Nr. 806/2014 (Bendro pertvarkymo mechanizmo reglamentą, BPMR) Sąjungoje sukurta patikima bankų pertvarkymo sistema, kad būtų galima veiksmingai valdyti bankų krizes ir sumažinti jų neigiamą poveikį finansiniam stabilumui ir viešiesiems finansams. Naujosios pertvarkymo sistemos kertinis akmuo – gelbėjimas privačiomis lėšomis, t. y. skolos nurašymas arba skolos reikalavimų ar kitų įsipareigojimų konvertavimas į nuosavą kapitalą pagal iš anksto nustatytą hierarchiją. Ši priemonė gali būti panaudota įstaigos, kurį žlunga arba gali žlugti, nuostoliams padengti ir ją rekapitalizuoti naudojant vidinius išteklius, kad būtų atkurtas jos gyvybingumas. Todėl atsakomybę už įstaigos žlugimą turės prisiimti akcininkai ir kiti kreditoriai, o ne mokesčių mokėtojai. Skirtingai nei kitose jurisdikcijose, pagal Sąjungos bankų gaivinimo ir pertvarkymo sistemą pertvarkymo institucijos jau yra įgaliotos kiekvienai kredito įstaigai ar investicinei įmonei (įstaigoms) nustatyti minimalų nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimą (MREL), kurį sudaro įsipareigojimai, kuriems gali būti greitai pritaikyta gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė ir kurie būtų naudojami nuostoliams padengti ir įstaigoms rekapitalizuoti žlugimo atveju. Komisija neseniai priėmė deleguotuosius teisės aktus, susijusius su šio reikalavimo praktiniu įgyvendinimu.
Pasauliniu lygmeniu 2015 m. lapkričio 9 d. Finansinio stabilumo taryba (FST) paskelbė Bendro nuostolių padengimo pajėgumo (angl. TLAC) sąlygų dokumentą (TLAC standartą), kuris po savaitės buvo patvirtintas G 20 aukščiausiojo lygio susitikime Turkijoje. Pagal TLAC standartą reikalaujama, kad pasaulinės sisteminės svarbos bankai ( G-SIB), Sąjungos teisės aktuose vadinami pasaulinės sisteminės svarbos įstaigomis (G-SII), turėtų pakankamą sumą labai gerai nuostolius padengiančių įsipareigojimų (įsipareigojimų, kuriems gali būti taikoma gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė), kad pertvarkymo atveju galėtų užtikrinti sklandų ir greitą nuostolių padengimą ir rekapitalizavimą. 2015 m. lapkričio 24 d. komunikate Komisija įsipareigojo iki šių metų pabaigos parengti teisės akto pasiūlymą, kad TLAC standartą būtų galima įgyvendinti iki suderinto termino, t. y. 2019 m. Be to, Komisija įsipareigojo peržiūrėti esamas MREL taisykles, kad užtikrintų visišką suderinamumą su tarptautiniu lygiu suderintu TLAC standartu, atsižvelgdama į ataskaitos, kurią Europos bankininkystės institucija (EBI) privalo pateikti Komisijai pagal BGPD 45 straipsnio 19 dalį, išvadas. 2016 m. liepos 19 d. EBI jau paskelbė tarpinę tos ataskaitos redakciją, o galutinę ataskaitą numatoma pateikti 2016 m. gruodžio mėn.
Nors bendros BGPD ir BPMR sistemos tebėra tvirtos ir patikimos, pagrindinis šio pasiūlymo tikslas yra įgyvendinti TLAC standartą ir integruoti TLAC reikalavimą į bendrąsias MREL taisykles, išvengiant dubliavimosi taikant du lygiagrečius reikalavimus. Nors TLAC ir MREL siekiama to paties reguliavimo tikslo, vis dėlto tarp jų yra tam tikrų skirtumų, susijusių su jų struktūra. MREL taikymo sritis apima ne tik G-SII, bet ir visą Sąjungos bankų sektorių. Skirtingai nuo TLAC standarto, kuriame nustatytas suderintas minimalus lygis, MREL lygį nustato pertvarkymo institucijos, remdamosi kiekvienu konkrečiu atveju atliktu specialiu įstaigos vertinimu. Galiausiai minimalus TLAC reikalavimas iš principo turėtų būti įvykdytas subordinuotosios skolos priemonėmis, o MREL tikslais pertvarkymo institucijos galėtų reikalauti skolos priemonių subordinacijos kiekvienu konkrečiu atveju tiek, kiek tai yra būtina siekiant užtikrinti, kad konkrečiu atveju su kreditoriais, kuriems taikyta gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė, nebūtų elgiamasi blogiau nei pagal hipotetinį nemokumo scenarijų (tai yra, priešingos padėties scenarijų). Siekdama sukurti paprastą ir skaidrią sistemą, kuri užtikrintų teisinį tikrumą ir nuoseklumą, Komisija siūlo integruoti TLAC standartą į galiojančias MREL taisykles ir užtikrinti, kad abu reikalavimai būtų tenkinami iš esmės panašiomis priemonėmis. Taikant šį metodą reikia šiek tiek pakoreguoti galiojančias MREL taisykles, užtikrinant techninę atitiktį visų ateityje G-SII taikysimų reikalavimų struktūrai.
Visų pirma, reikalingi tolesni galiojančių MREL taisyklių techniniai pakeitimai, kad jos būtų suderintos su TLAC standartu, kiek tai susiję inter alia su vardikliais, naudojamais nuostolių padengimo pajėgumui įvertinti, sąveika su kapitalo rezervo reikalavimais, rizikos atskleidimu investuotojams ir jų taikymu įvairių pertvarkymo strategijų atveju. Įgyvendinant TLAC standartą, taikomą G-SII, Komisijos požiūris neturės esminės įtakos įstaigų, kurios nėra G-SII, naštai, susijusiai su nuostatų dėl MREL laikymusi.
Praktiškai TLAC standarto suderintas minimalus lygis Sąjungoje bus nustatytas iš dalies pakeičiant Kapitalo reikalavimų reglamentą ir direktyvą (KRR ir KRD), o konkrečioms G-SII įstaigoms taikomas papildomas reikalavimas ir konkrečioms ne G-SII įstaigoms taikomas MREL bus nustatyti priimant tikslinius dalinius BGPD ir BPMR pakeitimus. Pats šis pasiūlymas yra dalis platesnės Sąjungos finansų srities teisės aktų peržiūros, kuria siekiama mažinti riziką finansų sektoriuje (KRR ir KRD peržiūra) ir padaryti jį atsparesnį.
Šis pasiūlymas konkrečiai apima tikslinius BPMR dalinius pakeitimus, susijusius su TLAC standarto įgyvendinimu Sąjungoje. Siūlomas reglamentas bus taikomas Bendrai pertvarkymo valdybai ir bendrame pertvarkymo mechanizme (BPM) dalyvaujančių valstybių narių nacionalinėms institucijoms, kai jos nustato ir įgyvendina bankų sąjungoje įsteigtų finansų įmonių nuostolių padengimo ir rekapitalizavimo pajėgumo reikalavimus.
•Suderinamumas su toje pačioje politikos srityje galiojančiomis nuostatomis
Pagal galiojančią Sąjungos bankų pertvarkymo sistemą jau reikalaujama, kad visi Europos bankai turėtų pakankamą sumą labai gerai nuostolius padengiančių įsipareigojimų (įsipareigojimų, kuriems gali būti taikoma gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė). Suderinus galiojantį G-SII taikomą reikalavimą su visuotiniu TLAC standartu, pasiūlymu bus patobulintas ir supaprastintas esamų taisyklių taikymas. Taigi pasiūlymas atitinka bendrą Sąjungos bankų pertvarkymo sistemos tikslą sumažinti mokesčių mokėtojų lėšų panaudojimą bankams pertvarkyti. Pasiūlymas visiškai atitinka Komisijos pasiūlymą iš dalies pakeisti BGPD, kiek tai susiję su visoje Sąjungoje taikomomis nuostolių padengimo ir bankų rekapitalizavimo taisyklėmis.
•Suderinamumas su kitomis Sąjungos politikos sritimis
Pasiūlymas yra dalis platesnės Sąjungos finansų srities teisės aktų peržiūros, kuria siekiama mažinti riziką finansų sektoriuje, kartu skatinant tvarų ekonominės veiklos finansavimą. Jis visiškai dera su pagrindiniais ES tikslais skatinti finansinį stabilumą, mažinti mokesčių mokėtojų lėšų panaudojimą bankams pertvarkyti, taip pat prisidėti prie tvaraus ekonomikos finansavimo.
2.TEISINIS PAGRINDAS, SUBSIDIARUMO IR PROPORCINGUMO PRINCIPAI
•Teisinis pagrindas
Siūlomu reglamentu iš dalies keičiamas galiojantis reglamentas – BPMR. Pasiūlymo teisinis pagrindas yra toks pat kaip BPMR teisinis pagrindas, t. y. SESV 114 straipsnis. Pagal šią nuostatą leidžiama priimti priemones nacionalinėms nuostatoms, skirtoms vidaus rinkos sukūrimui ir veikimui, suderinti.
Pasiūlymu suderinami BPM dalyvaujančių valstybių narių nacionaliniai įstatymai dėl kredito įstaigų ir investicinių įmonių gaivinimo bei pertvarkymo, visų pirma, kiek tai susiję su jų nuostolių padengimo ir rekapitalizavimo pajėgumu pertvarkymo atveju, kiek būtina siekiant užtikrinti, kad BPM ir dalyvaujančių valstybių narių ir nacionalinės pertvarkymo institucijos bei bankų sąjungoje įsteigti bankai turėtų tas pačias priemones ir pajėgumą spręsti bankų žlugimo problemą pagal sutartus tarptautinius standartus (TLAC standartą).
Nustatant suderintus reikalavimus bankams, veikiantiems BPM dalyvaujančiose valstybėse narėse, pasiūlymu gerokai sumažinama valstybių narių nacionalinių taisyklių dėl nuostolių padengimo ir rekapitalizavimo pajėgumo pertvarkymo atveju skirtumų, kurie galėtų iškreipti konkurenciją vidaus rinkoje, rizika. Taigi šio pasiūlymo tikslas – vidaus rinkos sukūrimas ir veikimas.
Todėl SESV 114 straipsnis yra tinkamas teisinis pagrindas.
•Subsidiarumo principas
Pagal Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnio 3 dalyje nustatytą subsidiarumo principą tose srityse, kurios nepriklauso Sąjungos išimtinei kompetencijai, ji turėtų veikti tik tada ir tik tokiu mastu, kai valstybės narės numatomo veiksmo tikslų negali deramai pasiekti centriniu, regioniniu ir vietos lygiu, ir dėl siūlomo veiksmo masto ir poveikio tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygiu.
Sąjunga ir jos valstybės narės, visų pirma BPM dalyvaujančios valstybės narės, yra įsipareigojusios įgyvendinti tarptautinius standartus. Nesiimant jokių veiksmų Sąjungos mastu, valstybėms narėms reikėtų pačioms įgyvendinti pasaulinį TLAC standartą savo jurisdikcijose, neturint galimybės iš dalies pakeisti esamos sistemos, nustatytos BGPD ir BPMR. Dėl to, atsižvelgiant į svarbius TLAC standarto ir esamos sistemos skirtumus, taip pat į tai, kad nacionalinės reguliavimo institucijos gali skirtingai interpretuoti TLAC sąlygų dokumentą, bankams, visų pirma G-SII, būtų taikomi du lygiaverčiai reikalavimai (vien TLAC reikalavimas nevienodai taikomas skirtingose valstybėse narėse), o tai reikštų papildomas išlaidas tiek bankams, tiek valdžios institucijoms (priežiūros ir pertvarkymo institucijoms). Todėl pageidautina imtis veiksmų Sąjungos mastu siekiant darniai įgyvendinti pasaulinį TLAC standartą BPM dalyvaujančiose valstybėse narėse ir suderinti galiojančią sistemą su tuo standartu, kad būtų kuo labiau sumažintos galimos reikalavimų laikymosi išlaidos bankams ir valdžios institucijoms, kartu užtikrinant veiksmingą pertvarkymą bankų žlugimo atveju.
•Proporcingumo principas
Pagal proporcingumo principą Sąjungos veiksmų turinys ir forma neturėtų viršyti to, kas būtina siekiant jų tikslų, kurie atitinka bendruosius Sutarčių tikslus.
Įgyvendinant G-SII taikomą TLAC, pasiūlymas neturėtų esminio poveikio bankų pareigai laikytis galiojančių taisyklių dėl nuostolių padengimo ir rekapitalizavimo pajėgumo, nes pasiūlyme TLAC minimalaus lygio taikymo sritis apima tik G-SII. Be to, pasiūlymu didele dalimi apribojamos bankų, visų pirma G-SII, išlaidos, susijusios su TLAC standarto laikymusi, kiek įmanoma suderinant esamas taisykles su tuo standartu. Galiausiai, pasiūlymu TLAC minimalaus lygio taikymo sritis apribojama tik G-SII. Priešingai, ne G-SII atžvilgiu pasiūlyme išlaikomas galiojantis bendras principas, kad pertvarkymo institucijos reikalavimo dėl nuostolių padengimo ir rekapitalizavimo kokybę ir lygį turėtų pritaikyti kiekvienam konkrečiam bankui, atsižvelgdamos į jo riziką, dydį, tarpusavio sąsajas ir pasirinktą pertvarkymo strategiją. Dėl G-SII, kurioms taikomas TLAC minimalus lygis, prieš reikalaujant nustatyti bet kokį konkrečiai įstaigai skirtą papildomą reikalavimą, pasiūlymu reikalaujama, kad BPM ir nacionalinės pertvarkymo institucijos įvertintų, ar toks papildomas reikalavimas yra būtinas, proporcingas ir pagrįstas. Todėl pasiūlymo nuostatos yra proporcingos tam, kas būtina jo tikslams pasiekti.
3.POVEIKIO VERTINIMŲ REZULTATAI
•Poveikio vertinimas
Šis pasiūlymas yra dalis platesnės Sąjungos finansų srities teisės aktų peržiūros, kuria siekiama mažinti riziką finansų sektoriuje (KRR / KRD peržiūros), todėl atliktas išsamus šio pasiūlymo poveikio vertinimas. 2016 m. rugsėjo 7 d. poveikio vertinimo ataskaitos projektas pateiktas Komisijos reglamentavimo patikros valdybai. [Data] Valdyba pateikė neigiamą nuomonę. Sustiprinus peržiūros paketo tam tikrų elementų faktinius duomenis, 2016 m. rugsėjo 27 d. Valdyba pateikė teigiamą nuomonę.
Vadovaudamasi geresnio reglamentavimo politika, Komisija atliko kelių politikos galimybių poveikio vertinimą. Politikos galimybės buvo įvertintos atsižvelgiant į pagrindinius tikslus didinti pertvarkomų bankų nuostolių padengimo ir rekapitalizavimo pajėgumą, taip pat pertvarkymo sistemos teisinį tikrumą ir nuoseklumą. Vertinimas atliktas svarstant nurodytų tikslų įgyvendinimo veiksmingumą ir skirtingų politikos galimybių įgyvendinimo veiksmingumą naudos ir sąnaudų požiūriu.
Poveikio vertinime buvo apsvarstytos trys politikos galimybės, susijusios su TLAC standarto įgyvendinimu Sąjungoje. Pagal pirmąją galimybę ir toliau būtų taikomos dabartinės BGPD ir BPMR redakcijos. Pagal antrąją galimybę TLAC standartas, taikomas G-SII, būtų įtrauktas į esamą pertvarkymo sistemą, o ta sistema būtų iš dalies atitinkamai keičiama siekiant užtikrinti visišką suderinamumą su TLAC standartu. Pagal trečiąją politikos galimybę siūloma išplėsti TLAC minimalaus lygio taikymo sritį ir taikyti jį ne tik G-SII, bet ir kitoms Sąjungos sisteminės svarbos įstaigoms (O-SII). Poveikio vertinime padaryta išvada, kad geriausiai galima pasiekti atitinkamų politikos tikslų pasirinkus antrąją galimybę. Visų pirma, skirtingai nuo pirmosios galimybės, ši galimybė leidžia darniai įgyvendinti TLAC standartą visų Sąjungos G-SII atžvilgiu mažinant jų išlaidas, patiriamas laikantis dviejų potencialiai skirtingų reikalavimų (TLAC standarto ir galiojančios BGPD ir BPMR), ir kartu numatant nuoseklų TLAC sąlygų dokumento aiškinimą ES. Šia galimybe bus padidintos sėkmingo Sąjungos G-SII pertvarkymo galimybės ir užkirstas kelias su G-SII kryžminiu būdu valdomomis priemonėmis susijusio poveikio išplitimui taikant konkrečias TLAC standarto taisykles, kurios šiuo metu nėra numatytos BPGD ir BPMR (t. y. TLAC minimalus lygis subordinuotos skolos priemonių forma, G-SII turimų kryžminiu būdų valdomų TLAC reikalavimus atitinkančių priemonių atėmimas). Šia galimybe būtų užtikrinta, kad Sąjungoje būtų įgyvendintas TLAC standartas, o tai sustiprintų lūkesčius, kad kitos jurisdikcijos padarytų tą patį, kad būtų sustiprintos G-SIB pertvarkymo galimybės visame pasaulyje. Kita vertus, ši politikos galimybė yra priimtinesnė už trečiąjį variantą, nes ją pasirinkus minimalus TLAC lygis nebus taikomas kitiems bankams nei G-SII (O-SII), kurių atžvilgiu tas minimalus TLAC reikalavimo lygis gali neatrodyti gerai sureguliuotas atsižvelgiant į didelę jų dydžio, verslo modelio, tarpusavio sąsajų ir sisteminės svarbos įvairovę.
•Pagrindinės teisės
Šiuo pasiūlymu laikomasi pagrindinių teisių ir paisoma principų, visų pirma pripažįstamų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, pirmiausia teisės į nuosavybę ir laisvės užsiimti verslu, ir jis turi būti taikomas laikantis tų teisių ir principų. Visų pirma, šiuo reglamentu užtikrinama, kad bankų kreditorių nuosavybės teisių ribojimas nebūtų neproporcingas. Poveikį patiriantys kreditoriai neturėtų patirti didesnių nuostolių nei nuostoliai, kurie būtų patirti, jei pertvarkymo sprendimo priėmimo metu įstaiga būtų likviduota iškeliant įprastinę bankroto bylą.
4.POVEIKIS BIUDŽETUI
Pasiūlymas neturi poveikio Sąjungos biudžetui.
5.KITI ELEMENTAI
•Išsamus konkrečių pasiūlymo nuostatų paaiškinimas
Kaip paaiškinta pirmiau, KRR pakeitimai, sudarantys to paties teisės aktų paketo dalį, apims G-SII taikomas TLAC minimalaus reikalavimo taisykles, o šis pasiūlymas susijęs su konkrečioms G-SII įstaigoms taikomais papildomais reikalavimais ir bendraisiais reikalavimais, taikomais bankų sąjungoje įsteigtiems bankams. Šiuo pasiūlymu galiojančiame BPMR padaromi keli tiksliniai pakeitimai.
BPMR 3, 8 ir 9 straipsnių pakeitimai
TLAC standarte ir BGPD, taip pat BPMR pripažįstamos tiek vienalaikio visos grupės pertvarkymo, tiek vienalaikio grupės dalies pertvarkymo strategijos. Laikantis vienalaikio visos grupės pertvarkymo strategijos pertvarkomas tik vienas grupės subjektas (paprastai patronuojančioji įmonė), o kiti grupės subjektai (paprastai veikiančios patronuojamosios įmonės) nepertvarkomi, bet jų nuostoliai perkeliami į subjektą, kuris bus pertvarkomas. Laikantis vienalaikio grupės dalies pertvarkymo strategijos gali būti pertvarkomas daugiau nei vienas subjektas. Kad norima pertvarkymo strategija būti sėkmingai įgyvendinta, labai svarbu aiškiai nustatyti, kurie subjektai bus pertvarkomi (pertvarkytini subjektai) ir kurios patronuojamosios įmonės jiems priklauso (pertvarkytinos grupės). Be to, tai taip pat svarbu nustatant nuostolių padengimo ir rekapitalizavimo pajėgumo taisyklių, kurių finansų įmonės turėtų laikytis, taikymo lygį. Dėl šios priežasties BPMR 3 straipsnio pakeitimais įtraukiamos „pertvarkytino subjekto“ ir „pertvarkytinos grupės“ sąvokos. 8 ir 9 straipsnių pakeitimais dėl grupės pertvarkymo planavimo aiškiai reikalaujama, kad pertvarkymo institucijos nustatytų pertvarkytinus subjektus ir pertvarkytinas grupes finansų grupėje ir tinkamai apsvarstytų bet kokių planuojamų pertvarkymo veiksmų grupės viduje poveikį, kad užtikrintų veiksmingą grupės pertvarkymą.
BPMR 12 straipsnio pakeitimai
12 straipsnis panaikinamas ir pakeičiamas šiomis naujomis nuostatomis: 12, 12a, 12b, 12c, 12d, 12e, 12f, 12g, 12h, 12i ir 12j straipsniais.
12 straipsnyje nustatoma institucinė struktūra, susijusi su minimaliu nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimu, nurodant atitinkamus BPM ir dalyvaujančių valstybių narių nacionalinių pertvarkymo bei kompetentingų institucijų vaidmenis.
Šiuo metu konkrečios įstaigos minimalus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimu reikalavimas (MREL) yra vertinamas kaip visų įstaigos įsipareigojimų procentinė dalis. Iš dalies pakeistu 12a straipsniu MREL vertinimo parametrai suderinami su G-SII taikomo minimalaus suderinto reikalavimo, nustatyto TLAC standarte (TLAC minimalus reikalavimas), vertinimo parametrais. Todėl konkrečios įstaigos reikalavimas turėtų būti išreikštas kaip atitinkamos įstaigos visos rizikos pozicijos sumos ir sverto koeficiento pozicijų mato procentinė dalis.
12b straipsnyje paliekama galiojanti MREL taikymo hipotekos kredito įstaigoms išimtis su sąlyga, kad nacionalinėmis nemokumo arba panašiomis procedūromis bus sudarytos sąlygos veiksmingai padengti kreditorių nuostolius, kad būtų pasiekti pertvarkymo tikslai. Jame taip pat paaiškinama, kad įstaigos, kurioms netaikomas MREL, neturėtų būti įtrauktos į bendrą konsoliduotą reikalavimą pertvarkytinos grupės lygmeniu.
12c straipsnyje nustatyti priemonių ir elementų, į kuriuos galėtų būti atsižvelgiama vykdant MREL, tinkamumo kriterijai, glaudžiai juos derinant su TLAC minimalaus reikalavimo tinkamumo kriterijais, numatytais TLAC standarte. Todėl šie kriterijai yra identiški, išskyrus toliau nurodytuosius.
Kalbant apie priemonių taikymo sritį, tam tikros priemonės, turinčios su išvestiniais vertybiniais popieriais susijusių požymių, kaip antai struktūrizuoti vertybiniai popieriai, gali būti tinkamos MREL įvykdyti, nes pertvarkymo atveju jomis galima būtų pakankamai gerai padengti nuostolius. Struktūrizuoti vertybiniai popieriai yra skolos įsipareigojimai su įterptu išvestinių finansinių priemonių elementu. Jų grąžinimas yra priderintas prie referencinio turto, kaip antai bendrosios nuosavybės vertybinių popierių, nuosavybės vertybinių popierių indeksų, lėšų, palūkanų normų, biržos prekių arba valiutų, rezultatų. 12c straipsnyje paaiškinama, kad struktūrizuoti vertybiniai popieriai yra tinkami MREL įvykdyti, jeigu suėjus terminui yra mokėtina jų nustatyto dydžio pagrindinė suma, o su išvestine finansine priemone yra siejama tik papildoma grąža, priklausanti nuo referencinio turto rezultatų. Tai grindžiama tuo, kad nustatyto dydžio pagrindinė suma emisijos metu yra žinoma, jos vertė yra stabili per visą struktūrizuoto vertybinio popieriaus gyvavimo ciklą ir pertvarkymo atveju jai gali būti lengvai pritaikyta gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė.
Pagal TLAC standartą, TLAC minimalaus reikalavimo reikėtų laikytis naudojant daugiausia subordinuotosios skolos priemones, kurios pagal mokumą vertinamos prasčiau nei pirmaeiliai įsipareigojimai, kuriems netaikomas TLAC minimalus reikalavimas, pavyzdžiui, garantuojami indėliai, išvestinės finansinės priemonės, mokesčiai ar kiti įsipareigojimai, susiję su viešąja teise. Kad būtų įvykdytas konkrečiai įstaigai taikomas MREL, šiuo metu pertvarkymo institucijos konkrečiu atveju galėtų reikalauti tinkamų skolos priemonių subordinacijos. Naujose 12c straipsnio nuostatose toliau patikslinama, kad šios subordinacijos galėtų būti reikalaujama tiek, kiek to reikia, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos taikyti gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonę, ypač kai yra aiškių požymių, kad kreditoriai, kuriems taikoma gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė, pertvarkymo atveju prisiims nuostolius, kurie viršytų galimus jų nuostolius bankroto atveju, ir tik tiek, kiek būtina siekiant padengti nuostolių dalį, kuria viršijami tikėtini nuostoliai bankroto atveju. Bet koks subordinavimas, kurio reikalauja Valdyba, siekiant įvykdyti konkrečiai įstaigai skirtą MREL, neturėtų turėti poveikio galimybei iš dalies įvykdyti TLAC minimalų reikalavimą naudojantis nesubordinuotosiomis skolos priemonėmis pagal Reglamentą (ES) Nr. 575/2013 ir laikantis TLAC standarto.
12d straipsnyje patikslinamos sąlygos, kuriomis Valdyba nustato MREL visiems subjektams. Reikalavimas turėtų suteikti galimybę bankams padengti tikėtinus nuostolius pertvarkymo atveju, o po pertvarkymo – rekapitalizuoti banką. Valdyba turi deramai pagrįsti MREL lygį, nustatytą remiantis pasirinkta pertvarkymo strategija. Todėl tas lygis neturėtų viršyti tikėtinų nuostolių pertvarkymo atveju sumos, atitinkančios įstaigos nuosavų lėšų reikalavimus, ir rekapitalizavimo sumos, kuri suteiktų galimybę subjektui po pertvarkymo įvykdyti savo nuosavų lėšų reikalavimus, kurių reikia, kad jai būtų leista vykdyti veiklą pagal pasirinktą pertvarkymo strategiją, bendros sumos. MREL turėtų būti išreikštas bendros rizikos pozicijos sumos ir sverto koeficiento pozicijų matų procentiniu dydžiu, o įstaigos turėtų vienu metu atitikti pagal abu matus gautą lygį.
Kalbant apie G-SII, 12e straipsnyje nurodoma, kad konkrečiai įstaigai taikomas minimalų TLAC lygį papildantis reikalavimas, kaip nurodyta TLAC standarte, galėtų būti nustatytas tik tada, kai to minimalaus lygio nepakanka nuostoliams padengti ir G-SII rekapitalizuoti pagal pasirinktą pertvarkymo strategiją. Valdybos sprendimas nustatyti tokį papildomą reikalavimą turėtų būti tinkamai pagrįstas.
Kaip ir pasiūlymu, kuriuo iš dalies keičiama KRD, šio pasiūlymo 12f straipsnyje įvedama sąvoka „rekomendacijos“. Tai leidžia Valdybai reikalauti, kad įstaigos laikytųsi aukštesnio lygio MREL, ir kartu lanksčiau spręsti visus tų lygių pažeidimo atvejus, visų pirma sumažinant automatinį tokių pažeidimų poveikį didžiausios galimos paskirstyti sumos apribojimų pavidalu. Visų pirma, pagal 12f straipsnį Valdyba gali reikalauti, kad įstaigos turėtų papildomas sumas, kad pertvarkymo atveju padengtų nuostolius, kurie yra didesni nei nuostoliai, tikėtini pagal standartinį pertvarkymo scenarijų (t. y. kurie viršija esamų nuosavų lėšų reikalavimų lygį), ir užtikrintų pakankamą rinkos pasitikėjimą subjektu laikotarpiu po pertvarkymo (t. y. papildomai prie reikiamos rekapitalizavimo sumos). Vis dėlto 12f straipsnyje nustatyta, kad kalbant apie MREL dalį, susijusią su nuostolių padengimu, šių rekomendacijų lygis neturėtų viršyti vadinamųjų rekomendacijų dėl kapitalo lygio, kai tokių rekomendacijų reikalauja priežiūros institucijos pagal priežiūrinį testavimą nepalankiausiomis sąlygomis, kad būtų atsižvelgta į nuostolius, viršijančius įprastus reikalavimus. Kalbant apie rekapitalizavimo dalį, rekomendacijų lygis siekiant užtikrinti rinkos pasitikėjimą turėtų leisti įstaigoms po pertvarkymo atitinkamą laikotarpį laikytis savo veiklos leidimo reikalavimo. Šis rinkos pasitikėjimo rezervas neturėtų viršyti jungtinio kapitalo rezervo reikalavimo pagal Direktyvą 2013/36/ES, nebent aukštesnis lygis būtų būtinas siekiant užtikrinti, kad po pertvarkymo atitinkamą laikotarpį subjektas ir toliau laikytųsi savo veiklos leidimo sąlygų.
12g ir 12h straipsniuose kalbama apie MREL taikymo lygį. Įstaigoms, kurios gali būti laikomos pertvarkytinais subjektais, MREL taikomas tik konsoliduotos pertvarkytinos grupės lygmeniu. Tai reiškia, kad pertvarkytini subjektai bus įpareigoti leisti reikalavimus atitinkančias (skolos) priemones išorės trečiųjų šalių kreditoriams, kuriems būtų taikoma gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė, jeigu pertvarkytino subjekto atžvilgiu būtų pradėta pertvarkymo procedūra. Kitų grupės subjektų atžvilgiu pasiūlyme numatyta sąvoka „vidaus MREL“, atitinkanti panašią sąvoką, nustatytą TLAC standarte. Tai reiškia, kad kiti pertvarkytinos grupės subjektai, kurie patys nėra pertvarkytini subjektai, turėtų leisti reikalavimus atitinkančias (skolos) priemones pertvarkytinos grupės viduje, t. y. tokias priemones turėtų pirkti pertvarkytini subjektai. Kai pertvarkytinos grupės subjektas, kuris pats nėra pertvarkytinas subjektas, tampa nebegyvybingas, tokios priemonės nurašomos arba konvertuojamos į nuosavą kapitalą, o to subjekto nuostoliai perkeliami į pertvarkytiną subjektą. Pagrindinis vidaus MREL privalumas yra tai, kad jis leidžia rekapitalizuoti pertvarkytinos grupės subjektą (vykdantį ypatingos svarbos funkcijas) netaikant jam oficialios pertvarkymo procedūros, kuri galėtų turėti griaunamojo poveikio rinkai. Vis dėlto šis reikalavimas turėtų būti taikomas laikantis pasirinktos pertvarkymo strategijos, visų pirma, juo neturėtų būti keičiamas subjekto ir jo pertvarkytinos grupės nuosavybės santykis jį rekapitalizavus. Pasiūlyme taip pat nurodoma, kad taikant tam tikras apsaugos priemones, vidaus MREL gali būti pakeistas įkaitu užtikrintomis garantijomis, kurias pertvarkytinas subjektas suteikia kitiems pertvarkytinos grupės subjektams, jeigu įvykdomos laiko sąlygos, lygiavertės sąlygoms, kuriomis priemonės yra tinkamos vidaus MREL įvykdyti. Siūlomos apsaugos priemonės, be kita ko, apima atitinkamų pertvarkymo institucijų sutikimą pakeisti vidaus MREL ir pertvarkytino subjekto patronuojamajai įmonei suteiktos garantijos užtikrinimą labai likvidžiu įkaitu, kurio kredito ir rinkos rizika yra minimali.
12i straipsnyje nurodyta, kad, taikant tam tikras apsaugos priemones, Valdyba gali nuspręsti netaikyti patronuojamosios įmonės vidaus MREL, jeigu ir patronuojamoji, ir patronuojančioji pertvarkytinos įmonės yra įsteigtos toje pačioje dalyvaujančioje valstybėje narėje.
12g straipsnio pakeitimai yra susiję su MREL pažeidimais. 12g straipsnyje išvardijami pertvarkymo institucijų įgaliojimai MREL pažeidimų atveju. Kadangi MREL pažeidimas gali būti įstaigos ar grupės sėkmingo pertvarkymo kliūtis, 10 straipsnio pakeitimais sutrumpinama galiojanti sėkmingo pertvarkymo kliūčių šalinimo procedūra, siekiant greitai ištaisyti bet kokius reikalavimo pažeidimus. Jais taip pat nustatomi nauji Valdybos įgaliojimai reikalauti, kad įstaigos iš dalies pakeistų reikalavimus atitinkančių priemonių ir planų terminus, kad būtų atkurtas MREL lygis.
16, 18, 20 ir 21 straipsnių pakeitimai
16, 18, 20 ir 21 straipsnių pakeitimais užtikrinama, kad Valdyba taip pat galėtų nurašyti ar konvertuoti į nuosavą kapitalą priemones, tinkamas vidaus MREL įvykdyti, išskyrus kapitalo priemones (pvz., skolos priemones), kai jas leidžiantis pertvarkytinos grupės subjektas, kuris pats nėra pertvarkytinas subjektas, tampa nebegyvybingas.
2016/0361 (COD)
Pasiūlymas
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS
kuriuo iš dalies keičiamos Reglamento (ES) Nr. 806/2014 nuostatos dėl kredito įstaigų ir investicinių įmonių nuostolių padengimo ir rekapitalizavimo pajėgumo
(Tekstas svarbus EEE)
EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 114 straipsnį,
atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,
teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,
atsižvelgdami į Europos Centrinio Banko nuomonę,
atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę,
laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,
kadangi:
(1)2015 m. lapkričio 9 d. Finansinio stabilumo taryba (FST) paskelbė Bendro nuostolių padengimo pajėgumo (angl. TLAC) sąlygų dokumentą (TLAC standartą), kurį G 20 šalys patvirtino 2015 m. lapkričio mėn. Pagal TLAC standartą reikalaujama, kad pasaulinės sisteminės svarbos bankai (G-SIB), Sąjungos sistemoje vadinami pasaulinės sisteminės svarbos įstaigomis (G-SII), turėtų pakankamą minimalią sumą lengvai nuostolius padengiančių (gelbėti privačiomis lėšomis tinkamų) įsipareigojimų, kad pertvarkymo atveju galėtų užtikrinti sklandų ir greitą nuostolių padengimą ir rekapitalizavimą. Savo 2015 m. lapkričio 24 . komunikate Komisija įsipareigojo iki 2016 m. pabaigos pateikti teisės akto, kuriuo būtų sudaryta galimybė įgyvendinti TLAC standartą iki tarptautiniu mastu suderinto termino, t. y. 2019 m., pasiūlymą;
(2)įgyvendinant TLAC standartą Sąjungoje reikia atsižvelgti į galiojantį konkrečių įstaigų minimalų nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimą (toliau – MREL), taikomą visoms Sąjungos kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Europos Sąjungos Tarybos direktyvoje 2014/59/ES. Kadangi TLAC ir MREL siekiama to paties tikslo – užtikrinti, kad Sąjungos įstaigos turėtų pakankamą nuostolių padengimo ir rekapitalizavimo pajėgumą, šie du reikalavimai turėtų būti bendros sistemos vienas kitą papildantys elementai. Praktiškai TLAC standarto suderintas minimalus lygis (TLAC minimalus reikalavimas), taikomas G-SII, Sąjungos teisės aktuose turėtų būti nustatytas iš dalies pakeičiant Reglamentą (ES) Nr. 575/2013, o konkrečioms G-SII įstaigoms taikomas papildomas reikalavimas ir konkrečioms ne G-SII taikomas reikalavimas, vadinamas minimaliu nuosavu lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimu, turėtų būti nustatyti priimant tikslinius Direktyvos 2014/59/ES ir Reglamento (ES) Nr. 806/2014 pakeitimus. Atitinkamos šio reglamento nuostatos dėl įstaigų nuostolių padengimo ir rekapitalizavimo pajėgumo turėtų būti nuosekliai taikomos kartu su minėtuose teisės aktuose ir Direktyvoje 2013/36/ES esančiomis nuostatomis;
(3)bendrame pertvarkymo mechanizme (BPM) dalyvaujančiose valstybėse narėse nesant suderintų Sąjungos taisyklių dėl TLAC standarto įgyvendinimo, įstaigos patirtų papildomų išlaidų ir teisinį netikrumą, o tarpvalstybinėms įstaigoms būtų sunkiau taikyti gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonę. Nesant suderintų Sąjungos taisyklių, vidaus rinkoje taip pat atsirastų konkurencinių iškraipymų, turint omenyje tai, kad išlaidos, kurias įstaigos patiria siekdamos laikytis galiojančių reikalavimų ir TLAC standarto, visose dalyvaujančiose valstybėse narėse gali labai skirtis. Todėl būtina pašalinti tas vidaus rinkos veikimui trukdančias kliūtis ir išvengti konkurencijos iškraipymų, atsiradusių nesant suderintų taisyklių dėl TLAC standarto įgyvendinimo. Todėl tinkamas teisinis šio reglamento pagrindas yra Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 114 straipsnis, kaip išaiškinta vadovaujantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika;
(4)laikantis TLAC standarto, Reglamente (ES) Nr. 806/2014 turėtų ir toliau būti pripažintos tiek vienalaikio visos grupės pertvarkymo, tiek vienalaikio grupės dalies pertvarkymo strategijos. Laikantis vienalaikio visos grupės pertvarkymo strategijos pertvarkomas tik vienas grupės subjektas (paprastai – patronuojančioji įmonė), o kiti grupės subjektai (paprastai – veikiančios patronuojamosios įmonės) nepertvarkomi, bet jų nuostoliai ir rekapitalizavimo poreikiai perkeliami į subjektą, kuris bus pertvarkomas. Laikantis vienalaikio grupės dalies pertvarkymo strategijos gali būti pertvarkomas daugiau nei vienas grupės subjektas. Kad norima pertvarkymo strategija būtų taikoma veiksmingai, labai svarbu aiškiai nustatyti, kurie subjektai bus pertvarkomi (pertvarkytini subjektai) ir kurios patronuojamosios įmonės jiems priklauso (pertvarkytinos grupės). Tai taip pat svarbu nustatant nuostolių padengimo ir rekapitalizavimo pajėgumo taisyklių, kurias turėtų taikyti finansų įmonės, taikymo lygį. Todėl būtina įvesti „pertvarkytino subjekto“ ir „pertvarkytinos grupės“ sąvokas ir iš dalies pakeisti Reglamento (ES) Nr. 806/2014 nuostatas dėl grupės pertvarkymo planavimo, nustatant aiškų reikalavimą Bendrai pertvarkymo valdybai (Valdybai) nustatyti pertvarkytinus subjektus ir pertvarkytinas grupes grupėje ir tinkamai apsvarstyti bet kokių planuojamų pertvarkymo veiksmų grupės viduje poveikį, siekiant užtikrinti veiksmingą grupės pertvarkymą;
(5)Valdyba turėtų užtikrinti, kad įstaigos turėtų pakankamą nuostolių padengimo ir rekapitalizavimo pajėgumą, kad pertvarkymo atveju užtikrintų sklandų ir greitą nuostolių padengimą ir rekapitalizavimą su minimaliu poveikiu finansiniam stabilumui ir mokesčių mokėtojams. Tai turėtų būti pasiekta užtikrinant, kad įstaigos laikytųsi konkrečioms įstaigoms taikomo minimalaus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimo (MREL), kaip numatyta Reglamente (ES) Nr. 806/2014;
(6)siekiant suderinti vardiklius, kuriais matuojamas įstaigų nuostolių padengimo ir rekapitalizavimo pajėgumas, su TLAC standarte numatytais vardikliais, MREL turėtų būti išreikštas atitinkamos įstaigos bendros rizikos pozicijos sumos ir sverto koeficiento pozicijų mato procentiniu dydžiu;
(7)MREL įvykdyti tinkamų įsipareigojimų tinkamumo kriterijai turėtų būti glaudžiai suderinti su Reglamente (ES) Nr. 575/2013 nustatytais TLAC minimaliam reikalavimui taikomais tinkamumo kriterijais, atsižvelgiant į šiame reglamente nustatytus papildomus koregavimus ir reikalavimus. Visų pirma tam tikros skolos priemonės, turinčios įterptą išvestinį elementą, pavyzdžiui, tam tikri struktūrizuoti vertybiniai popieriai, turėtų būti tinkami MREL įvykdyti, jeigu suėjus terminui yra mokėtina jų nustatyto dydžio pagrindinė suma, o su išvestine finansine priemone yra siejama tik papildoma grąža, priklausanti nuo referencinio turto rezultatų. Atsižvelgiant į tai, kad šių priemonių pagrindinė suma yra nustatyto dydžio, jomis turėtų būti lengvai padengiami nuostoliai ir pertvarkymo atveju joms turėtų būti lengva pritaikyti gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonę;
(8)MREL įvykdyti tinkamų įsipareigojimų taikymo sritis iš principo apima visus įsipareigojimus, atsirandančius dėl neužtikrintų nepirmenybinių kreditorių reikalavimų (nesubordinuotieji įsipareigojimai), nebent jie neatitinka konkrečių šiame reglamente numatytų tinkamumo reikalavimų. Siekdama veiksmingai taikyti gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonę ir taip padidinti įstaigų sėkmingo pertvarkymo galimybes, Valdyba turėtų galėti reikalauti, kad konkrečiai įstaigai taikomas reikalavimas būtų vykdomas naudojantis subordinuotaisiais įsipareigojimais, visų pirma tais atvejais, kai esama aiškių požymių, kad kreditoriai, kuriems taikyta gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė, pertvarkymo atveju veikiausiai prisiimtų nuostolius, kurie viršytų jų galimus nuostolius bankroto atveju. Reikalavimo įvykdyti MREL naudojantis subordinuotaisiais įsipareigojimais turėtų būti prašoma laikytis tik tiek, kiek to reikia siekiant išvengti, kad kreditorių nuostoliai pertvarkymo atveju neviršytų nuostolių, kurių jie patirtų bankroto atveju. Bet koks Valdybos prašymas subordinuoti skolos priemones, siekiant įvykdyti MREL, neturėtų turėti poveikio galimybei iš dalies įvykdyti TLAC minimalų reikalavimą naudojantis nesubordinuotosiomis skolos priemonėmis pagal Reglamentą (ES) Nr. 575/2013, kaip yra leidžiama TLAC standartu;
(9)MREL turėtų suteikti galimybę įstaigoms padengti tikėtinus nuostolius pertvarkymo atveju ir po pertvarkymo rekapitalizuoti įstaigą. Remdamasi pasirinkta pertvarkymo strategija, Valdyba turėtų tinkamai pagrįsti nustatytą MREL lygį, visų pirma kiek tai susiję su Direktyvos 2013/36/ES 104a straipsnyje nurodyto rekapitalizavimo sumos reikalavimo poreikiu ir lygiu. Todėl tą lygį turėtų sudaryti nuostolių, kurių tikimasi pertvarkymo atveju, sumos, atitinkančios įstaigos nuosavų lėšų reikalavimus, ir rekapitalizavimo sumos, kuri suteiktų galimybę įstaigai po pertvarkymo įvykdyti savo nuosavų lėšų reikalavimus, kurių reikia, kad jai būtų leista vykdyti veiklą pagal pasirinktą pertvarkymo strategiją, suma. MREL turėtų būti išreikštas bendros rizikos pozicijos sumos ir sverto koeficiento pozicijų matų procentiniu dydžiu, o įstaigos turėtų vienu metu atitikti pagal abu matus gautus lygius. Valdyba turėtų turėti galimybę tinkamai pagrįstais atvejais patikslinti rekapitalizavimo sumas, kad jos taip pat tinkamai atitiktų sėkmingą pertvarkymą paveikiančią riziką, kylančią dėl pertvarkytinos grupės verslo modelio, finansavimo pobūdžio ir bendro rizikos pobūdžio, ir tokiomis ribotomis aplinkybėmis reikalauti, kad būtų viršytos 12d straipsnio 3 dalies pirmoje pastraipoje ir 4 dalyje nurodytos rekapitalizavimo sumos;
(10)kad padidintų įstaigų sėkmingo pertvarkymo galimybes, Valdyba turėtų galėti, be Reglamente (ES) Nr. 575/2013 nustatyto TLAC minimalaus reikalavimo, nustatyti konkrečioms G-SII taikomą MREL. Tas konkrečioms įstaigoms taikomas MREL gali būti nustatytas, tik jeigu TLAC minimalaus reikalavimo nepakanka nuostoliams padengti ir GSII įstaigai rekapitalizuoti pagal pasirinktą pertvarkymo strategiją;
(11)nustatydama MREL lygį Valdyba turėtų atsižvelgti į įstaigos sisteminės svarbos mastą ir galimą neigiamą poveikį finansiniam stabilumui, jeigu ji žlugtų. Valdyba turėtų atsižvelgti į poreikį užtikrinti vienodas sąlygas G-SII ir kitoms panašioms sisteminės svarbos įstaigoms dalyvaujančiose valstybėse narėse. Todėl įstaigų, kurios nėra įvardytos kaip G-SII, tačiau jų sisteminė svarba dalyvaujančiose valstybėse narėse yra panaši į G-SII sisteminę svarbą, MREL neturėtų neproporcingai nukrypti nuo paprastai G-SII nustatomo MREL lygio ir sudėties;
(12)panašiai kaip ir Direktyva 2013/36/ES kompetentingoms institucijoms suteiktais įgaliojimais, Valdybai turėtų būti leidžiama nustatyti aukštesnio lygio MREL ir kartu lanksčiau spręsti visus tų lygių pažeidimo atvejus, visų pirma sumažinant automatinį tų pažeidimų poveikį apribojant didžiausią galimą paskirstyti sumą. Valdyba turėtų galėti įstaigoms pateikti rekomendacijų, kad jos turėtų papildomų sumų nuostoliams pertvarkymo atveju padengti, kurios viršija Reglamente (ES) Nr. 575/2013 ir Direktyvoje 2013/36/ES nustatytą nuosavų lėšų reikalavimų lygį, ir (arba) siekdama užtikrinti pakankamą rinkos pasitikėjimą įstaiga po pertvarkymo. Siekiant užtikrinti derėjimą su Direktyva 2013/36/ES, rekomendacijos padengti papildomus nuostolius gali būti teikiamos, tik jeigu kompetentingos priežiūros institucijos pagal Direktyvą 2013/36/ES paprašė rekomendacijų dėl kapitalo, ir neturėtų viršyti tose rekomendacijose reikalaujamo lygio. Kiek tai susiję su rekapitalizavimo suma, rekomendacijose reikalaujamas lygis rinkos pasitikėjimui užtikrinti turėtų suteikti įstaigai galimybę tam tikrą laiką toliau laikytis veiklos leidimo sąlygų, be kita ko, leisti įstaigai padengti sąnaudas, susijusias su jos veiklos restruktūrizavimu po pertvarkymo. Rinkos pasitikėjimo rezervas neturėtų viršyti jungtinio kapitalo rezervo reikalavimo pagal Direktyvą 2013/36/ES, nebent aukštesnis lygis būtų būtinas siekiant užtikrinti, kad po pertvarkymo atitinkamą laikotarpį subjektas ir toliau laikytųsi savo veiklos leidimo sąlygų. Jeigu subjektas nuolat neturi papildomų nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų, kaip tikimasi pagal rekomendacijas, Valdyba turėtų galėti reikalauti, kad MREL suma būtų padidinta, siekiant padengti rekomendacijų sumą. Svarstydama, ar trūkumas yra nuolatinis, Valdyba turėtų atsižvelgti į subjekto ataskaitų dėl MREL teikimą, kaip reikalaujama Direktyva 2014/59/ES.
(13)Pagal Reglamentą Nr. 575/2013, įstaigoms, kurios laikomos pertvarkytinais subjektais, MREL turėtų būti taikomas tik konsoliduotu pertvarkytinos grupės lygmeniu. Tai reiškia, kad tam, kad įvykdytų MREL, pertvarkytini subjektai turėtų būti įpareigoti leisti reikalavimus atitinkančias priemones ir elementus išorės trečiųjų šalių kreditoriams, kuriems būtų taikoma gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė, jeigu pertvarkytino subjekto atžvilgiu būtų pradėta pertvarkymo procedūra;
(14)įstaigos, kurios nėra pertvarkytini subjektai, turėtų individualiai laikytis konkrečiai įstaigai taikomo reikalavimo. Šių įstaigų nuostolių padengimo ir rekapitalizavimo poreikius turėtų bendrai patenkinti jų atitinkami pertvarkytini subjektai, įsigydami tų įstaigų išleistus tinkamus įsipareigojimus ir juos nurašydami arba konvertuodami į nuosavybės priemones, kai tos įstaigos nebėra gyvybingos. Todėl įstaigoms, kurios nėra pertvarkytini subjektai, taikomas MREL turėtų būti taikomas kartu ir nuosekliai su pertvarkytiniems subjektams taikomais reikalavimais. Tai turėtų suteikti galimybę Valdybai pertvarkytiną grupę pertvarkyti nepertvarkant tam tikrų jos patronuojamųjų subjektų ir taip išvengti galimo trikdomojo poveikio rinkai. Valdybai pritarus, tinkamų įsipareigojimų išleidimą pertvarkytiniems subjektams turėtų būti įmanoma pakeisti įkaitu užtikrintomis garantijomis, kurias pertvarkytinas subjektas suteikia patronuojamosioms įmonėms ir kuriomis galima pasinaudoti, jeigu įvykdomos laiko sąlygos, lygiavertės sąlygoms, kuriomis galimas tinkamų įsipareigojimų nurašymas ar konvertavimas. Įkaitas, kuriuo užtikrinama garantija, turėtų būti labai likvidus ir susijęs su minimalia rinkos ir kredito rizika. Valdyba taip pat turėtų galėti leisti visiškai netaikyti MREL, taikytino įstaigoms, kurios nėra pertvarkytini subjektai, jeigu ir pertvarkytinas subjektas, ir jo patronuojamosios įmonės yra įsteigti toje pačioje dalyvaujančioje valstybėje narėje;
(15)MREL taikant įstaigoms, kurios nėra pertvarkytini subjektai, turėtų būti laikomasi pasirinktos pertvarkymo strategijos. Visų pirma juo neturėtų būti pakeistas įstaigų ir jų pertvarkytinos grupės nuosavybės santykis rekapitalizavus tas įstaigas;
(16)bet kokį TLAC minimalaus reikalavimo ir MREL pažeidimo atvejį kompetentingos institucijos, pertvarkymo institucijos ir Valdyba turėtų atitinkamai spręsti ir ištaisyti. Atsižvelgiant į tai, kad tų reikalavimų pažeidimas galėtų būti įstaigos ar grupės sėkmingo pertvarkymo kliūtis, turėtų būti sutrumpintos galiojančios sėkmingo pertvarkymo kliūčių šalinimo procedūros, kad visi tų reikalavimų pažeidimo atvejai būtų sprendžiami tinkamai ir tikslingai. Valdyba taip pat turėtų galėti reikalauti, kad įstaigos pakeistų tinkamų priemonių ir elementų terminų struktūras ir parengtų bei įgyvendintų tų reikalavimų lygių atkūrimo planus;
(17)šiuo reglamentu laikomasi pagrindinių teisių ir paisoma principų, visų pirma pripažįstamų Pagrindinių teisių chartijoje, pirmiausia teisės į nuosavybę ir laisvės užsiimti verslu, ir jis turi būti taikomas laikantis tų teisių ir principų;
(18)kadangi šio reglamento tikslų, t. y. nustatyti vienodas Sąjungos gaivinimo ir pertvarkymo sistemos taisykles, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl siūlomo veiksmo masto tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo, Sąjunga gali priimti šį reglamentą. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;
(19)kad užtektų laiko šio reglamento taikymui, šis reglamentas turėtų būti taikomas [praėjus 18 mėnesių nuo jo įsigaliojimo],
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
1 straipsnis
1.Reglamento (ES) Nr. 806/2014 pakeitimai
3 straipsnio 1 dalis iš dalies keičiama taip:
(a)įterpiami šie punktai:
„24a) pertvarkytinas subjektas – Sąjungoje įsteigtas subjektas, kurį Valdyba pagal 8 straipsnį nurodė kaip subjektą, kurio atžvilgiu pertvarkymo plane numatomi pertvarkymo veiksmai;
24b)
pertvarkytina grupė – Valdybos pagal 8 straipsnį nurodytų subjektų grupė, kurią sudaro pertvarkytinas subjektas ir jo patronuojamosios įmonės, kurios pačios nėra pertvarkytini subjektai ir nėra kito pertvarkytino subjekto patronuojamosios įmonės;
(b)49 punkte sąvoka „tinkami įsipareigojimai“ pakeičiama sąvoka „įsipareigojimai, kuriems gali būti taikoma gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė“.
įterpiamas 49a punktas:
„49a)
tinkami įsipareigojimai – 12c straipsnio arba 12h straipsnio 3 dalies a punkto sąlygas atitinkantys įsipareigojimai, kuriems gali būti taikoma gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė;“.
2.7 straipsnio 3 dalies d punktas pakeičiamas taip:
„d)
minimalaus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimo lygio nustatymą pagal 12–12k straipsnius;“.
3.8 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
(a)5 dalis pakeičiama taip:
„5.
Pertvarkymo plane nustatomos šiame reglamente nurodytų pertvarkymo priemonių taikymo ir naudojimosi pertvarkymo įgaliojimais 1 dalyje nurodytų subjektų atžvilgiu galimybės.“.
(b)6 dalies pirma ir antra pastraipos pakeičiamos taip:
„Pertvarkymo plane nustatomi pertvarkymo veiksmai, kurių Valdyba gali imtis, kai 1 dalyje nurodytas subjektas atitinka pertvarkymo sąlygas.
9 dalies a punkte nurodyta informacija atskleidžiama atitinkamam subjektui.“;
(c)9 dalies p punktas pakeičiamas taip:
„p)
kai taikytina, minimalus nuosavų lėšų ir subordinuotųjų priemonių reikalavimas pagal 12c straipsnį ir galutinis terminas, iki kurio šį lygį reikia pasiekti;“;
(d)10 dalis pakeičiama taip:
„10.
Grupės pertvarkymo planai aprėpia grupės, kuriai vadovauja dalyvaujančioje valstybėje narėje įsteigta Sąjungos patronuojančioji įmonė, pertvarkymo planą, nurodytą 1 dalyje, ir jame nustatomos priemonės, skirtos pertvarkyti:
(a)Sąjungos patronuojančiąją įmonę;
(b)grupei priklausančias patronuojamąsias įmones, įsteigtas Sąjungoje;
(c)2 straipsnio b punkte nurodytus subjektus ir
(d)taikant 33 straipsnį, grupei priklausančias patronuojamąsias įmones, įsteigtas ne Sąjungoje.
Taikant pirmoje pastraipoje nurodytas priemones, pertvarkymo plane kiekvienos grupės atžvilgiu nustatoma:
(a)pertvarkytini subjektai;
(b)pertvarkytinos grupės.“;
(e)11 dalies a ir b punktai pakeičiami taip:
„a)
nustatomi pertvarkymo veiksmai, kurių pagal 6 dalyje numatytus scenarijus numatoma imtis pertvarkytino subjekto atžvilgiu, ir tokių veiksmų poveikis kitiems grupės subjektams, patronuojančiajai įmonei ir
patronuojamosioms įmonėms, nurodytiems 1 dalyje;
a1)
jeigu 1 dalyje nurodytą grupę sudaro daugiau nei viena pertvarkytina
grupė, nustatomi pertvarkymo veiksmai, kurie numatomi kiekvienos pertvarkytinos grupės pertvarkytinų subjektų
atžvilgiu, ir tų veiksmų poveikis abejais iš šių atvejų:
i) kitiems grupės subjektams, kurie priklauso tai pačiai pertvarkytinai
grupei;
ii) kitoms pertvarkytinoms grupėms;
b)
nagrinėjama, kokiu mastu būtų galima koordinuotai taikyti pertvarkymo priemones ir naudotis pertvarkymo įgaliojimais Sąjungoje įsteigtų
pertvarkytinų subjektų atžvilgiu,
įskaitant priemones, kuriomis sudaromos palankios sąlygos trečiajam asmeniui nupirkti visą grupę,
atskiras kelių grupės subjektų valdomas verslo linijas ar veiklą
arba konkrečius grupės subjektus arba pertvarkytinas grupes, ir nustatomos
galimos koordinuoto pertvarkymo kliūtys;“.
4.10 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
(a)4 dalis pakeičiama taip:
„4.
Laikoma, kad grupę galima sėkmingai pertvarkyti, jei Valdyba gali realiai ir patikimai likviduoti grupės subjektus iškeliant įprastinę bankroto bylą arba juos pertvarkyti, pertvarkytiniems subjektams taikydama pertvarkymo priemones ir jų atžvilgiu naudodamasi pertvarkymo įgaliojimais, kiek įmanoma, vengdama bet kokių didelių neigiamų pasekmių valstybių narių, kuriose yra įsteigti grupės subjektai, kitų valstybių narių arba Sąjungos finansų sistemoms (taip pat ir platesnio finansinio nestabilumo arba sisteminių įvykių aplinkybėmis), ir siekdama užtikrinti grupės subjektų vykdomų ypatingos svarbos funkcijų tęstinumą, kai jas galima laiku lengvai atskirti, tiek kitais būdais.
Valdyba laiku informuoja EBI, jei mano, kad sėkmingai pertvarkyti grupės neįmanoma.
Jeigu grupę sudaro kelios pertvarkytinos grupės, Valdyba pagal šį straipsnį įvertina kiekvienos pertvarkytinos grupės pertvarkymo galimybes.
Pirmoje pastraipoje nurodytas vertinimas atliekamas papildant visos grupės pertvarkymo galimybių vertinimą.“.
(b)7 dalis papildoma šia pastraipa:
„Jeigu subjekto arba grupės sėkmingo pertvarkymo kliūtis susidaro dėl Direktyvos 2013/36/ES 141a straipsnio 2 dalyje nurodytos situacijos, Valdyba savo atliktą tos kliūties įvertinimą praneša Sąjungos patronuojančiajai įmonei.“;
(c)9 dalis papildoma šia pastraipa:
„Jeigu sėkmingo pertvarkymo kliūtis susidaro dėl Direktyvos 2013/36/ES 141a straipsnio 2 dalyje nurodytos situacijos, Sąjungos patronuojančioji įmonė per dvi savaites nuo pagal 7 dalį parengto pranešimo gavimo Valdybai pasiūlo galimų priemonių, kad būtų įveiktos ar pašalintos pagal pirmą pastraipą nustatytos kliūtys. “;
(d)11 dalies i punkte žodžiai „12 straipsnio“ pakeičiami žodžiais „12g ir 12h straipsnių“, o j punkte žodžiai „12 straipsnyje“ pakeičiami žodžiais „12g ir 12h straipsniuose“;
(e)11 dalis papildoma šiais punktais:
„k)
reikalauti, kad subjektas pateiktų planą, kaip vėl laikytis 12g ir 12h straipsnių ir Direktyvos 2013/36/ES 128 straipsnio 6 dalyje nurodyto reikalavimo;
l)
reikalauti, kad subjektas pakeistų 12c straipsnyje ir 12h straipsnio 3 dalies a ir b punktuose nurodytų elementų terminų struktūrą, kad užtikrintų nuolatinį 12g ir 12h straipsnių laikymąsi.“.
5.
Reglamento (ES) Nr. 806/2014 12 straipsnis pakeičiamas šiais straipsniais:
„12 straipsnis
Minimalaus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimo nustatymas
1.Pasikonsultavusi su kompetentingomis institucijomis, įskaitant ECB, Valdyba nustato minimalų nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimą, kaip nurodyta 12a–12i straipsniuose, kuriam taikomi nurašymo ir konvertavimo įgaliojimai, kurį subjektai bei grupės, nurodyti 7 straipsnio 2 dalyje, ir subjektai bei grupės, nurodyti 7 straipsnio 4 dalies b punkte ir 5 dalyje, kai laikomasi tų dalių taikymo sąlygų, visada privalo vykdyti.
2.Rengdamos pertvarkymo planus pagal 9 straipsnį, nacionalinės pertvarkymo institucijos, pasikonsultavusios su kompetentingomis institucijomis, nustato minimalų nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimą, kaip nurodyta 12a–12i straipsniuose, kuriam taikomi nurašymo ir konvertavimo įgaliojimai, kurį 7 straipsnio 3 dalyje nurodyti subjektai visada privalo vykdyti. Tuo atžvilgiu taikoma 31 straipsnyje nustatyta procedūra.
3.Valdyba atlieka visus 1 dalyje nurodytus nustatymus tuo pačiu metu, kai rengiami ir prižiūrimi pertvarkymo planai pagal 8 straipsnį.
4.Valdyba savo nustatymo rezultatus teikia nacionalinėms pertvarkymo institucijoms. Nacionalinės pertvarkymo institucijos Valdybos nurodymus įgyvendina laikydamosi 29 straipsnio. Valdyba reikalauja, kad nacionalinės pertvarkymo institucijos patikrintų ir užtikrintų, kad įstaigos ir patronuojančiosios įmonės išlaikytų 1 dalyje nustatytą minimalų nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimą.
5.Valdyba informuoja ECB ir EBI apie minimalų nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimą, kurį ji nustatė kiekvienai įstaigai ir patronuojančiajai įmonei pagal 1 dalį.
6.Siekiant užtikrinti veiksmingą ir nuoseklų šio straipsnio taikymą, Valdyba paskelbia gaires ir teikia nacionalinėms pertvarkymo institucijoms nurodymus, susijusius su konkrečiomis įstaigomis ar grupėmis.
12a straipsnis
Minimalaus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimo taikymas ir apskaičiavimas
1.Valdyba ir nacionalinės pertvarkymo institucijos užtikrina, kad 12 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti subjektai visada vykdytų minimalų nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimą pagal 12a–12i straipsnius.
2.1 dalyje nurodytas reikalavimas apskaičiuojamas pagal 12d straipsnio 3 arba 4 dalis, priklausomai nuo to, kas taikoma, kaip nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų suma, išreikšta procentine dalimi:
(a)1 dalyje nurodyto atitinkamo subjekto bendros rizikos pozicijos sumos, apskaičiuotos pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 92 straipsnio 3 dalį, ir
(b)1 dalyje nurodyto atitinkamo subjekto sverto koeficiento pozicijų mato, apskaičiuoto pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 429 straipsnio 3 dalį.
12b straipsnis
Minimalaus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimo taikymo išimtis
1.Nepaisant 12a straipsnio, Valdyba 12a straipsnio 1 dalyje nurodyto reikalavimo netaiko padengtomis obligacijomis finansuojamoms hipotekos kredito įstaigoms, kurioms pagal nacionalinę teisę neleidžiama priimti indėlių, jeigu laikomasi visų šių sąlygų:
(a)tos įstaigos bus likviduojamos taikant nacionalines bankroto procedūras arba kitas toms įstaigoms numatytas procedūras, taikomas pagal Direktyvos 2014/59/ES 38, 40 arba 42 straipsnį, ir
(b)taikant tokias nacionalines bankroto procedūras ar kitas procedūras bus užtikrinta, kad tų įstaigų kreditoriai, įskaitant padengtų obligacijų turėtojus prireikus prisiims nuostolius taip, kad būtų pasiekti pertvarkymo tikslai.
2.Įstaigos, kurioms netaikomas 12 straipsnio 1 dalyje nurodytas reikalavimas, neįtraukiamos į 12g straipsnio 1 dalyje nurodytą konsolidavimą.
12c straipsnis
Pertvarkytinų subjektų tinkami įsipareigojimai
1.Tinkami įsipareigojimai įtraukiami į pertvarkytinų subjektų nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų sumą, tik jei jie tenkina Reglamento (ES) Nr. 575/2013 72a straipsnio 2 dalyje nurodytas sąlygas, išskyrus 72b straipsnio 2 dalies d punktą.
2.Nukrypstant nuo Reglamento (ES) Nr. 575/2013 72a straipsnio 2 dalies l punkto, įsipareigojimai, atsirandantys dėl skolos priemonių, turinčių išvestinių finansinių priemonių savybių, pavyzdžiui, struktūrizuoti vertybiniai popieriai, įtraukiami į nuosavas lėšas ir tinkamus įsipareigojimus, tik jeigu laikomasi visų šių sąlygų:
(a)konkreti įsipareigojimo, atsirandančio dėl skolos priemonės, suma, yra žinoma iš anksto emisijos metu, yra nustatyto dydžio ir yra nesusijusi su išvestinių finansinių priemonių savybėmis;
(b)skolos priemonei, įskaitant jos išvestinės finansinės priemonės savybes, nėra taikomas joks užskaitos susitarimas ir jos vertinimas nėra atliekamas pagal 49 straipsnio 3 dalį;
(c)į nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų sumą įtraukiama pirmoje dalyje nurodyto įsipareigojimo dalis, atitinkanti pirmos pastraipos a punkte nurodytą sumą.
3.Savo iniciatyva, pasikonsultavusi su nacionaline pertvarkymo institucija, arba nacionalinės pertvarkymo institucijos pasiūlymu Valdyba gali nuspręsti, kad 12g straipsnyje nurodytą reikalavimą pertvarkytini subjektai įvykdo priemonėmis, kurios atitinka visas Reglamento (ES) Nr. 575/2013 72a straipsnyje nustatytas sąlygas, siekdama užtikrinti, kad pertvarkytiną subjektą būtų galima pertvarkyti taip, kad būtų pasiekti pertvarkymo tikslai.
Pagal šią dalį priimtame Valdybos sprendime pateikiamos to sprendimo priežastys remiantis šiais elementais:
(a)1 ir 2 dalyse nurodyti nesubordinuotieji įsipareigojimai yra to paties prioriteto pagal nacionalinį eiliškumą nemokumo atveju, kadangi tam tikriems įsipareigojimams yra netaikomi nurašymo ar konvertavimo įgaliojimai pagal Direktyvos 2014/59/ES 44 straipsnio 2 arba 3 dalis;
(b)dėl planuojamo nurašymo ar konvertavimo įgaliojimų taikymo nesubordinuotiesiems įsipareigojimams, kuriems yra taikomi nurašymo ar konvertavimo įgaliojimai pagal Direktyvos 2014/59/ES 44 straipsnio 2 arba 3 dalis, dėl šių įsipareigojimų atsirandančių reikalavimų turintys kreditoriai patiria didesnius nuostolius, nei tie, kurių patirtų, jeigu būtų likviduojama iškeliant įprastinę bankroto bylą;
(c)subordinuotųjų įsipareigojimų suma neviršija sumos, kuri yra būtina siekiant užtikrinti, kad b punkte nurodyti kreditoriai nepatirtų nuostolių, didesnių nei nuostoliai, kuriuos patirtų, jeigu būtų likviduojama iškeliant įprastinę bankroto bylą.
12d straipsnis
Minimalaus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimo nustatymas
1.12a straipsnio 1 dalyje nurodytą reikalavimą kiekvienam subjektui nustato Valdybos pertvarkymo institucija, pasikonsultavusi su kompetentingomis institucijomis, įskaitant ECB, remdamasi šiais kriterijais:
(a)poreikiu užtikrinti, kad taikant pertvarkymo priemones, įskaitant, kai reikia, gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonę, pertvarkytiną subjektą būtų galima pertvarkyti taip, kad būtų pasiekti pertvarkymo tikslai;
(b)poreikiu užtikrinti, kad atitinkamais atvejais pertvarkytinas subjektas ir jo patronuojamosios įmonės, kurios yra įstaigos, tačiau nėra pertvarkytini subjektai, turėtų pakankamai tinkamų įsipareigojimų, kad užtikrintų, kad tuo atveju, jeigu jiems atitinkamai būtų taikoma gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė arba nurašymo ir konvertavimo įgaliojimai, nuostoliai galėtų būti padengti ir atitinkamų subjektų kapitalo reikalavimai arba, jei taikoma, sverto koeficientas, išreikštas bendru 1 lygio nuosavu kapitalu, būtų atkurtas iki lygio, kuris yra būtinas, kad jie toliau laikytųsi veiklos leidimo sąlygų ir toliau vykdytų veiklą, kurios leidimas jiems išduotas pagal Direktyvą 2013/36/ES arba Direktyvą 2014/65/ES;
(c)poreikiu užtikrinti, kad, jeigu pertvarkymo plane numatyta, kad tam tikrų klasių tinkamiems įsipareigojimams gali būti netaikoma gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė pagal 27 straipsnio 5 dalį arba kad jie visi gali būti perduodami gavėjui atliekant dalinį perdavimą, pertvarkytinas subjektas turėtų pakankamai kitų tinkamų įsipareigojimų, kad užtikrintų, kad nuostoliai galėtų būti padengti ir pertvarkomo subjekto kapitalo reikalavimai arba, jei taikoma, sverto koeficientas, išreikštas bendru 1 lygio nuosavu kapitalu, būtų atkurtas iki lygio, kuris yra būtinas, kad jis toliau laikytųsi veiklos leidimo sąlygų ir toliau vykdytų veiklą, kurios leidimas jam išduotas pagal Direktyvą 2013/36/ES arba Direktyvą 2014/65/ES;
(d)subjekto dydžiu, verslo modeliu, finansavimo modeliu ir rizikos pobūdžiu;
(e)kokiu mastu indėlių garantijų sistema galėtų prisidėti prie pertvarkymo finansavimo pagal 79 straipsnį;
(f)kokiu mastu atitinkamo subjekto žlugimas turėtų neigiamą poveikį finansiniam stabilumui, įskaitant neigiamą poveikį, kai dėl jo ryšių su kitomis įstaigomis, subjektais arba likusia finansų sistemos dalimi problemos išplinta į kitas įstaigas ar subjektus.
2.Kai pertvarkymo plane numatyta, kad turi būti imtasi pertvarkymo veiksmų arba turi būti taikomi nurašymo ir konvertavimo įgaliojimai, 12a straipsnio 1 dalyje nurodytas reikalavimas yra lygus sumai, kurios pakanka siekiant užtikrinti, kad:
(a)būtų padengti visi nuostoliai, kuriuos, tikėtina, gali patirti subjektas (nuostolių padengimas);
(b)subjektas arba jo patronuojamosios įmonės, kurios yra įstaigos, tačiau nėra pertvarkytini subjektai, būtų rekapitalizuoti iki lygio, kuris yra būtinas, kad jie toliau laikytųsi veiklos leidimo sąlygų ir toliau vykdytų veiklą, kurios leidimas jiems išduotas pagal Direktyvą 2013/36/ES, Direktyvą 2014/65/ES arba lygiaverčius teisės aktus (rekapitalizavimas).
Kai pertvarkymo plane numatyta, kad subjektas turi būti likviduojamas iškeliant įprastinę bankroto bylą, tam subjektui nustatytas 12a straipsnio 1 dalyje nurodytas reikalavimas neviršija sumos, kurios pakanka nuostoliams padengti pagal pirmos pastraipos a punktą.
3.Nedarant poveikio paskutinei pastraipai, 2 dalyje nurodyta suma pertvarkytiniems subjektams neviršija didesnio iš šių dydžių:
(a) sumos, kurią sudaro:
i) nuostolių, kuriuos gali reikėti padengti vykdant pertvarkymą, suma, atitinkanti pertvarkytino subjekto reikalavimus, nurodytus Reglamento (ES) Nr. 575/2013 92 straipsnio 1 dalies a, b ir c punktuose ir Direktyvos 2013/36/ES 104a straipsnyje, iš dalies konsoliduotu pertvarkytinos grupės lygmeniu;
ii) rekapitalizavimo suma, kuri suteikia galimybę pertvarkytinai grupei vykdant pertvarkymą atkurti bendro kapitalo pakankamumo koeficientą, nurodytą Reglamento (ES) Nr. 575/2013 92 straipsnio 1 dalies c punkte, ir jos reikalavimą, nurodytą Direktyvos 2013/36/ES 104a straipsnyje, iš dalies konsoliduotu pertvarkytinos grupės lygmeniu, laikantis pertvarkymo plane numatytų pertvarkymo veiksmų;
(b)sumos, kurią sudaro:
i) nuostolių, kurie turi būti padengti vykdant pertvarkymą, suma, atitinkanti pertvarkytino subjekto sverto koeficiento reikalavimą, nurodytą Reglamento (ES) Nr. 575/2013 92 straipsnio 1 dalies d punkte, iš dalies konsoliduotu pertvarkytinos grupės lygmeniu, ir
ii) rekapitalizavimo suma, kuri suteikia galimybę pertvarkytinai grupei vykdant pertvarkymą atkurti sverto koeficientą, nurodytą Reglamento (ES) Nr. 575/2013 92 straipsnio 1 dalies d punkte, iš dalies konsoliduotu pertvarkytinos grupės lygmeniu, laikantis pertvarkymo plane numatytų pertvarkymo veiksmų.
Taikant 12a straipsnio 2 dalies a punktą, 12a straipsnio 1 dalyje nurodytas reikalavimas išreiškiamas suma, apskaičiuota pagal a punktą, padalyta iš bendros rizikos pozicijos sumos.
Taikant 12a straipsnio 2 dalies b punktą, 12a straipsnio 1 dalyje nurodytas reikalavimas išreiškiamas suma, apskaičiuota pagal b punktą, padalyta iš sverto koeficiento pozicijų mato.
Pirmesnėse pastraipose nurodytas rekapitalizavimo sumas Valdyba nustato laikydamasi pertvarkymo plane numatytų pertvarkymo veiksmų ir gali jas patikslinti, kad jos tinkamai atitiktų sėkmingą pertvarkymą paveikiančią riziką, kylančią dėl pertvarkytinos grupės verslo modelio, finansavimo pobūdžio ir bendro rizikos pobūdžio.
4.Nedarant poveikio paskutinei pastraipai, 2 dalyje nurodyta suma subjektams, kurie patys nėra pertvarkytini subjektai, neviršija bet kurio iš šių dydžių:
(a)sumos, kurią sudaro:
i) nuostolių, kurie turi būti padengti vykdant pertvarkymą, suma, atitinkanti subjekto reikalavimus, nurodytus Reglamento (ES) Nr. 575/2013 92 straipsnio 1 dalies a, b ir c punktuose ir Direktyvos 2013/36/ES 104a straipsnyje, ir
ii) rekapitalizavimo suma, kuri suteikia galimybę subjektui atkurti bendro kapitalo pakankamumo koeficientą, nurodytą Reglamento (ES) Nr. 575/2013 92 straipsnio 1 dalies c punkte, ir jo reikalavimą, nurodytą Direktyvos 2013/36/ES 104a straipsnyje, laikantis pertvarkymo plano. arba
(b)sumos, kurią sudaro:
i) nuostolių, kurie turi būti padengti vykdant pertvarkymą, suma, atitinkanti subjekto sverto koeficiento reikalavimą, nurodytą Reglamento (ES) Nr. 575/2013 92 straipsnio 1 dalies d punkte, ir
ii) rekapitalizavimo suma, kuri suteikia galimybę subjektui atkurti sverto koeficientą, nurodytą Reglamento (ES) Nr. 575/2013 92 straipsnio 1 dalies d punkte, laikantis pertvarkymo plano.
Taikant 12a straipsnio 2 dalies a punktą, 12a straipsnio 1 dalyje nurodytas reikalavimas išreiškiamas procentiniu dydžiu kaip suma, apskaičiuota pagal a punktą, padalyta iš bendros rizikos pozicijos sumos.
Taikant 12a straipsnio 2 dalies b punktą, 12a straipsnio 1 dalyje nurodytas reikalavimas išreiškiamas procentiniu dydžiu kaip suma, apskaičiuota pagal b punktą, padalyta iš sverto koeficiento pozicijų mato.
Šioje dalyje nurodytas rekapitalizavimo sumas Valdyba nustato laikydamasi pertvarkymo plane numatytų pertvarkymo veiksmų ir gali jas patikslinti, kad jos tinkamai atitiktų rekapitalizavimo poreikius paveikiančią riziką, kylančią dėl subjekto verslo modelio, finansavimo pobūdžio ir bendro rizikos pobūdžio.
5.Kai Valdyba tikisi, kad tam tikrų klasių tinkamiems įsipareigojimams gali tekti netaikyti gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonės pagal 27 straipsnio 5 dalį arba kad jie visi gali būti perduoti gavėjui atliekant dalinį perdavimą, 12a straipsnio 1 dalyje nurodytas reikalavimas neviršija sumos, kurios pakanka, siekiant:
(a)padengti neįtrauktų įsipareigojimų sumai, nustatytai pagal 27 straipsnio 5 dalį;
(b)užtikrinti, kad 2 dalyje nurodytos sąlygos būtų įvykdytos.
6.Valdybos sprendime nustatyti minimalų nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimą pagal šį straipsnį nurodomos to sprendimo priežastys, įskaitant visapusišką 2–5 dalyse nurodytų elementų įvertinimą, visų pirma kiek tai susiję su Direktyvos 2013/36/ES 104a straipsnyje nurodyto rekapitalizavimo sumos reikalavimo poreikiu ir dydžiu.
7.
Taikant 3 ir 4 dalis kapitalo reikalavimai aiškinami atsižvelgiant į kompetentingos institucijos taikomas pereinamojo laikotarpio nuostatas, nustatytas Reglamento (ES) Nr. 575/2013 dešimtos dalies I antraštinės dalies 1, 2 ir 4 skyriuose, ir nacionalinės teisės aktų nuostatas, pagal kurias pasinaudojama tuo reglamentu kompetentingoms institucijoms suteiktomis pasirinkimo galimybėmis.
8.
Valdyba gali sumažinti 12a straipsnio 1 dalyje nurodytą reikalavimą, kad būtų atsižvelgta į sumą, kuria indėlių garantijų sistema turėtų prisidėti prie tinkamiausios pertvarkymo strategijos finansavimo pagal Direktyvos 2014/59/ES 109 straipsnį.
Tokio sumažinimo dydis pagrindžiamas patikimu galimo indėlių garantijų sistemos įnašo vertinimu ir turi bent:
a) būti mažesnis už potencialių nuostolių, kuriuos būtų turėjusi padengti indėlių garantijų sistema, jeigu įstaiga būtų likviduota iškeliant įprastinę bankroto bylą, apdairų įvertį, atsižvelgiant į indėlių garantijų sistemos prioritetą pagal Direktyvos 2014/59/ES 108 straipsnį;
b) būti mažesnis už indėlių garantijų sistemos įnašų ribą, nustatytą Direktyvos 2014/59/ES 109 straipsnio 5 dalies antroje pastraipoje;
c) būti nustatytas atsižvelgiant į bendrą riziką, kad daugelio bankų žlugimo ar pertvarkymo atveju gali būti išeikvoti turimi indėlių garantijų sistemos finansiniai ištekliai, ir
d) atitikti visas kitas atitinkamas nacionalinės teisės nuostatas ir už indėlių garantijų sistemą atsakingos institucijos pareigas ir atsakomybę.
Pasikonsultavusi su institucija, atsakinga už indėlių garantijų sistemą, Valdyba įformina dokumentais savo metodą, taikomą vertinant bendrą riziką, kad gali būti išeikvoti turimi indėlių garantijų sistemos finansiniai ištekliai, ir taiko sumažinimus pagal pirmą pastraipą, jeigu ta rizika nėra pernelyg didelė.
12e straipsnis
Reikalavimo nustatymas G-SII subjektams
1.Minimalų nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimą, taikomą pertvarkytinam subjektui, kuris yra G-SII arba G-SII dalis, sudaro:
(a)Reglamento (ES) Nr. 575/2013 92a straipsnyje nurodytas reikalavimas ir
(b)bet koks papildomas nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimas, pertvarkymo institucijos nustatytas konkrečiam subjektui pagal 2 dalį, kuris turi būti įvykdytas įsipareigojimais, tenkinančiais 12c straipsnio sąlygas.
2.Valdyba gali nustatyti papildomą nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimą, nurodytą 1 dalies b punkte, tik:
(a)jeigu reikalavimo, nurodyto 1 dalies a punkte, nepakanka,
kad būtų įvykdytos 12d straipsnyje nustatytos sąlygos, ir
(b)tokiu mastu, kad reikalaujama nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų suma neviršytų lygio, kuris yra būtinas siekiant įvykdyti 12d straipsnio sąlygas.
3.Valdybos sprendime nustatyti papildomą nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimą pagal 1 dalies b punktą, nurodomos to sprendimo priežastys, įskaitant visapusišką 2 dalyje nurodytų elementų įvertinimą.
12f straipsnis
Minimalaus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimo rekomendacijos
1.Valdyba gali rekomenduoti subjektui turėti nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų, kurie atitiktų 12c straipsnio ir 12h straipsnio 3 dalies reikalavimus, viršijant 12d ir 12e straipsnyje nustatytus lygius, sumoms, kurios skirtos šiems tikslams:
(a)padengti subjekto galimiems papildomiems nuostoliams, be tų, kurie nurodyti 12d straipsnyje, ir (arba)
(b)užtikrinti, kad pertvarkymo atveju būtų išlaikytas pakankamas rinkos pasitikėjimas subjektu, kartu su 12d straipsnio 2 dalies b punkte nurodytu reikalavimu taikant kapitalo priemones (rinkos pasitikėjimo rezervas).
Šios rekomendacijos pateikiamos ir apskaičiuojamos tik atsižvelgiant į 12a straipsnio 1 dalyje nurodytą reikalavimą, apskaičiuotą pagal 12a straipsnio 2 dalies a punktą.
2.Pagal 1 dalies a punktą pateiktų rekomendacijų suma gali būti nustatyta, tik jei kompetentinga institucija jau yra nustačiusi savo pačios rekomendacijas pagal Direktyvos 2013/36/ES 104b straipsnį, ir negali viršyti tų rekomendacijų lygio.
Pagal 1 dalies b punktą pateiktų rekomendacijų suma neturi viršyti Direktyvos 2013/36/ES 128 straipsnio 6 punkte nurodyto jungtinio rezervo reikalavimo sumos, išskyrus tos nuostatos a papunktyje nurodytą reikalavimą, nebent aukštesnis lygis būtų būtinas siekiant užtikrinti, kad po pertvarkymo atitinkamą laikotarpį, kuris neviršija vienų metų, subjektas ir toliau laikytųsi savo veiklos leidimo sąlygų.
Pertvarkymo institucija pateikia subjektui pagal šį straipsnį pateiktų rekomendacijų priežastis ir išsamų jų poreikio ir lygio įvertinimą.
3.Jeigu subjektas nuolat neturi papildomų nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų, kaip tikimasi pagal pirmoje pastraipoje nurodytas rekomendacijas, Valdyba gali reikalauti, kad 12d straipsnio 2 dalyje nurodyto reikalavimo suma būtų padidinta, siekiant padengti pagal šį straipsnį pateiktų rekomendacijų sumą.
4.Subjektui, kuris neturi papildomų nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų, kaip tikimasi pagal pirmoje pastraipoje nurodytas rekomendacijas, Direktyvos 2013/36/ES 141 straipsnyje nurodyti apribojimai netaikomi.
12g straipsnis
Minimalaus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimo taikymas pertvarkytiniems subjektams
1.Pertvarkytini subjektai atitinka 12d–12f straipsniuose konsoliduotai pertvarkytinos grupės lygmeniu nustatytus reikalavimus.
2.12a straipsnio 1 dalyje nurodytą pertvarkytino subjekto, įsteigto dalyvaujančioje valstybėje narėje, reikalavimą konsoliduotos pertvarkytinos grupės lygmeniu nustato Valdyba, pasikonsultavusi su grupės lygmens pertvarkymo institucija ir konsoliduotos priežiūros institucija, remdamasi 12d–12f straipsniuose nustatytais kriterijais ir tuo, ar pagal pertvarkymo planą grupės trečiosios valstybės patronuojamosios įmonės turi būti pertvarkomos atskirai.
12h straipsnis
Reikalavimo taikymas subjektams, kurie patys nėra pertvarkytini subjektai
1.Įstaigos, kurios yra pertvarkytino subjekto patronuojamosios įmonės ir pačios nėra pertvarkytini subjektai, individualiai atitinka 12d–12f straipsniuose nustatytus reikalavimus.
Pasikonsultavusi su kompetentingomis institucijomis ir ECB, Valdyba gali nuspręsti šiame straipsnyje nustatytą reikalavimą taikyti Direktyvos 2014/59/ES 1 straipsnio 1 dalies b, c arba d punkte nurodytam subjektui, kuris yra pertvarkytino subjekto patronuojamoji įmonė ir pats nėra pertvarkytinas subjektas.
2.Pirmoje pastraipoje nurodytų subjektų reikalavimui, nurodytam 12a straipsnio 1 dalyje, taikomos šios sąlygos:
(a)pertvarkytinas subjektas laikosi 12g straipsnyje nurodyto konsoliduoto reikalavimo;
(b)visų pertvarkytinos grupės patronuojamosioms įmonėms taikytinų reikalavimų suma padengiama 12g straipsnyje nurodytu konsoliduotu reikalavimu ir jo neviršija, išskyrus atvejus, kai tai yra susiję tik su pertvarkytinos grupės lygmeniu pagal 12g straipsnio 1 dalį vykdomo konsolidavimo poveikiu;
(c)jis atitinka 3 dalyje nustatytus tinkamumo kriterijus;
(d)jis neviršija patronuojamosios įmonės įnašo į 12g straipsnio 1 dalyje nurodytą konsoliduotą reikalavimą.
3.12a straipsnio 1 dalyje nurodytas reikalavimas įvykdomas vienu ar daugiau nurodytų elementų:
(a)įsipareigojimais, kurie:
i) yra išleidžiami pertvarkytinam subjektui ir yra jo perkami;
ii) atitinka Reglamento (ES) Nr. 575/2013 72a straipsnyje nurodytus tinkamumo kriterijus, išskyrus 72b straipsnio 2 dalies b punktą;
iii) keliant įprastinę bankroto bylą jų prioritetas yra mažesnis nei įsipareigojimų, kurie nėra tinkami nuosavų lėšų reikalavimams įvykdyti ir kurie yra išleidžiami subjektams, kurie nėra pertvarkytini subjektai, ir yra jų perkami;
iv) jų atžvilgiu yra taikomi nurašymo ar konvertavimo įgaliojimai pagal 21 straipsnį, atitinkantys pertvarkytinos grupės strategiją, visų pirma nedarant poveikio pertvarkytino subjekto vykdomai patronuojamosios įmonės kontrolei;
(b)tinkamomis nuosavų lėšų priemonėmis, kurios yra išleidžiamos subjektams, kurie nėra pertvarkytini subjektai, ir yra jų perkamos, jeigu naudojantis nurašymo ar konvertavimo įgaliojimais pagal 21 straipsnį nedaromas poveikis pertvarkytino subjekto vykdomai patronuojamosios įmonės kontrolei.
4.Jeigu Valdyba pritaria, 12a straipsnio 1 dalyje nurodytą reikalavimą galima įvykdyti pertvarkytino subjekto jo patronuojamajai įmonei suteikta garantija, kuri atitinka šias sąlygas:
(a)garantija yra suteikiama sumai, kuri yra bent jau lygiavertė reikalavimui, kurį garantija pakeičia;
(b)garantija yra panaudojama, kai patronuojamoji įmonė negali apmokėti savo skolų arba kitų įsipareigojimų, kai sueina jų terminas, arba kai dėl patronuojamosios įmonės padaryta išvada pagal 21 straipsnio 3 dalį, atsižvelgiant į tai, kuri data yra ankstesnė;
(c)bent 50 proc. garantijos sumos yra užtikrinama pagal susitarimą dėl finansinio įkaito, kaip apibrėžta Direktyvos 2002/47/EB 2 straipsnio 1 dalies a punkte;
(d)garantijai ir susitarimui dėl finansinio įkaito taikomi valstybės narės, kurioje yra įsteigta patronuojamoji įmonė, įstatymai, nebent Valdyba nurodo kitaip;
(e)įkaitas, kuriuo užtikrinama garantija, atitinka Reglamento (ES) Nr. 575/2013 197 straipsnio reikalavimus, ir po pakankamai konservatyvių vertės sumažinimų yra pakankamas, kad būtų padengta visa garantuota suma;
(f)įkaitas, kuriuo užtikrinama garantija, yra nesuvaržytas ir visų pirma nėra naudojamas kaip įkaitas jokiai kitai garantijai užtikrinti;
(g)įkaito efektyvusis terminas tenkina tą pačią terminams nustatytą sąlygą, kuri yra nurodyta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 72c straipsnio 1 dalyje, ir
(h)pertvarkytinam subjektui nėra teisinių, reguliavimo ar veiklos kliūčių perleisti įkaitą atitinkamai patronuojamajai įmonei, įskaitant atvejus, kai pertvarkytino subjekto atžvilgiu imamasi pertvarkymo veiksmų.
12i straipsnis
Minimalaus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimo netaikymas subjektams, kurie patys nėra pertvarkytini subjektai
Valdyba gali leisti pertvarkytino subjekto patronuojamajai įmonei, įsteigtai dalyvaujančioje valstybėje narėje, visiškai netaikyti 12h straipsnio, jeigu:
(a)ir patronuojamoji įmonė, ir pertvarkytinas subjektas yra įsteigti toje pačioje dalyvaujančioje valstybėje narėje;
(b)pertvarkytinas subjektas laikosi 12g straipsnyje nurodyto reikalavimo;
(c)nėra ir nenumatoma reikšmingų, praktinių ar teisinių kliūčių pertvarkytinam subjektui greitai pervesti nuosavas lėšas ar padengti įsipareigojimus patronuojamajai įmonei, dėl kurios padaryta išvada pagal 21 straipsnio 3 dalį, visų pirma tais atvejais, kai pertvarkytino subjekto atžvilgiu imamasi pertvarkymo veiksmų.
12g straipsnis
Reikalavimo pažeidimai
1.Visus atvejus, kai subjektas pažeidžia nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimą, Valdyba ir kitos atitinkamos institucijos sprendžia bent vienu iš šių būdu:
(a)naudodamosi įgaliojimais įveikti ar šalinti sėkmingo pertvarkymo kliūtis pagal 10 straipsnį;
(b)Direktyvos 2013/36/EB 104 straipsnyje nurodytomis priemonėmis;
(c)ankstyvosios intervencijos priemonėmis pagal 13 straipsnį;
(d)administracinėmis sankcijomis ir kitomis administracinėmis priemonėmis pagal Direktyvos 2014/59/ES 110 ir 111 straipsnius.
2.Valdyba, dalyvaujančių valstybių narių pertvarkymo institucijos ir kompetentingos institucijos tarpusavyje konsultuojasi, kai naudojasi 1 dalies a–d punktuose nurodytais atitinkamais įgaliojimais.“.
6.16 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
(a)2 dalis pakeičiama taip:
2. Valdyba imasi pertvarkymo veiksmų 2 straipsnio b punkte nurodytos patronuojančiosios įmonės atžvilgiu, jeigu laikomasi 18 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų.“;
(b) 3 dalis pakeičiama taip:
„3. Nepaisant to, kad patronuojančioji įmonė neatitinka 18 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų, Valdyba gali priimti sprendimą dėl pertvarkymo veiksmų tos patronuojančiosios įmonės atžvilgiu, kai ji yra pertvarkytinas subjektas ir kai viena ar daugiau jos patronuojamųjų įmonių, kurios yra įstaigos, tačiau nėra pertvarkytini subjektai, atitinka 18 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas, o jų turtas ir įsipareigojimai yra tokie, kad jų žlugimas kelia grėsmę įstaigai ar visai grupei, ir pertvarkymo veiksmai tos patronuojančiosios įmonės atžvilgiu yra būtini tokių patronuojamųjų įmonių, kurios yra įstaigos, pertvarkymui arba visos grupės pertvarkymui.“.
7.18 straipsnio 1 dalies b punkte žodžiai „atitinkamų kapitalo priemonių“ pakeičiami žodžiais „atitinkamų kapitalo priemonių ir tinkamų įsipareigojimų“.
8.20 straipsnio 5 dalies c punktas pakeičiamas taip:
„c)
kai naudojamasi atitinkamų kapitalo priemonių ir tinkamų įsipareigojimų nurašymo arba konvertavimo įgaliojimais pagal 21 straipsnio 7 dalį, pagrįsti informacija sprendimą dėl nuosavybės priemonių panaikinimo arba jų vertės sumažinimo masto ir dėl atitinkamų kapitalo priemonių ir tinkamų įsipareigojimų nurašymo arba konvertavimo masto;“.
9.21 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
(a)pavadinimas pakeičiamas taip:
„Kapitalo priemonių ir tinkamų įsipareigojimų nurašymas ir konvertavimas“
(b)1 dalies pirmame sakinyje žodžiai „kapitalo priemonių“ pakeičiami žodžiais „kapitalo priemonių ir tinkamų įsipareigojimų“,
(c)1 dalies b punkte žodžiai „kapitalo priemonės“ pakeičiami žodžiais „kapitalo priemonės ir tinkami įsipareigojimai“,
(d)3 dalies b punkte žodžiai „kapitalo priemonių“ pakeičiami žodžiais „kapitalo priemonių ir tinkamų įsipareigojimų“,
(e)8 dalies antroje pastraipoje žodžiai „kapitalo priemonių“ pakeičiami žodžiais „kapitalo priemonių ir tinkamų įsipareigojimų“,
(f)7 dalis pakeičiama taip:
„7.
Jeigu įvykdoma viena ar daugiau iš 1 dalyje nurodytų sąlygų, Valdyba, laikydamasi 18 straipsnyje nustatytos procedūros, nustato, ar atitinkamų kapitalo priemonių ir tinkamų įsipareigojimų nurašymo ar konvertavimo įgaliojimais turi būti pasinaudota atskirai, ar, vadovaujantis 18 straipsnyje nustatyta procedūra, kartu su pertvarkymo veiksmais.
Pasinaudoti tinkamų įsipareigojimų nurašymo ar konvertavimo įgaliojimais atskirai nuo pertvarkymo veiksmų galima, tik kai tai yra susiję su tinkamais įsipareigojimais, kurie atitinka 12 straipsnio 3 dalies a punkte nurodytas sąlygas, išskyrus sąlygą, susijusią su likusiu įsipareigojimų terminu.“;
(g)10 dalis papildoma šiuo punktu:
„d)
7 dalyje nurodytų tinkamų įsipareigojimų pagrindinė suma būtų nurašyta arba konvertuota į bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemones, arba būtų atlikti abu veiksmai tiek, kiek reikia norint pasiekti 14 straipsnyje nustatytus pertvarkymo tikslus, arba iki atitinkamų tinkamų įsipareigojimų galimybių, priklausomai nuo to, kuri suma yra mažesnė.“.
6 straipsnis
Įsigaliojimas
1.Šis dalinio keitimo reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
2.Šis reglamentas taikomas praėjus 18 mėnesių nuo jo įsigaliojimo.
Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
Priimta Briuselyje
Europos Parlamento vardu
Tarybos vardu
Pirmininkas
Pirmininkas