EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2016 12 21

COM(2016) 811 final

2016/0406(CNS)

Pasiūlymas

TARYBOS DIREKTYVA

kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos nuostatos dėl bendrojo atvirkštinio apmokestinimo mechanizmo laikino taikymo tiekiamoms prekėms ir teikiamoms paslaugoms, kurių vertė viršija tam tikrą ribą

{SWD(2016) 457 final}
{SWD(2016) 458 final}

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1.PASIŪLYMO APLINKYBĖS

•Pasiūlymo pagrindimas ir tikslai

2016 m. balandžio 7 d. Komisija priėmė PVM veiksmų planą 1 , kuriame pateikti ES PVM sistemos modernizavimo tikslai ir priemonės. Jis parengtas remiantis darbu, atliktu priėmus komunikatą dėl PVM ateities 2 ; dėl to komunikato buvo surengtos plataus masto konsultacijos, kurias Komisija inicijavo paskelbusi žaliąją knygą dėl PVM ateities 3 .

Vienas iš pagrindinių Komisijos veiksmų plane nurodytų veiksmų – patikimos bendros Europos PVM erdvės sukūrimas. Tam reikės sukurti galutinę PVM sistemą, skirtą ES vidaus tarpvalstybinei įmonių tarpusavio prekybai, kad ja būtų galima pakeisti dabartinę sistemą, kuri turėjo būti laikina.

Kaip susitarė Europos Parlamentas ir Taryba, ši galutinė PVM sistema bus pagrįsta apmokestinimo prekių paskirties šalyje principu (vadinamuoju paskirties šalies principu), o dabartinė sistema grindžiama išimtimi, taikoma tiekiamoms prekėms valstybėje narėje, iš kurios jos vežamos. Todėl Komisija paskelbė apie ketinimą 2017 m. pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl tarpvalstybinei prekybai skirtos galutinės PVM sistemos, pagrįstos šia apmokestinimo galimybe.

Tačiau tokiam esminiam pakeitimui parengti, priimti ir įgyvendinti greičiausiai reikės nemažai laiko, todėl Komisija pripažino, kad kartu reikia įgyvendinti kitas iniciatyvas, visų pirma susijusias su skubiomis priemonėmis, skirtomis kovai su sukčiavimu PVM, o vėliau – ir PVM nepriemoka, t. y. skirtumu tarp tikėtinų PVM pajamų ir PVM pajamų, kurias faktiškai surinko mokesčių administratoriai. Ši PVM nepriemoka pasiekė nerimą keliantį lygį – beveik 160 mlrd. EUR 4 , iš kurių maždaug 50 mlrd. EUR pajamų kasmet nesurenkama dėl tarpvalstybinio sukčiavimo 5 .

Tam tikrų valstybių narių prašymu Komisija kaip vieną iš šių skubių priemonių apsvarstė galimybę leisti toms valstybėms narėms įgyvendinti laikiną bendrąjį atvirkštinio apmokestinimo mechanizmą (BAAM), kuriuo būtų nukrypstama nuo vieno iš bendrųjų PVM direktyvos 6 principų – mokėjimo dalimis. Todėl Komisija, prieš pateikdama savo išvadas, sutiko nuodugniai apsvarstyti tokio laikino BAAM politines, teisines ir ekonomines pasekmes.

Ši nuodugni techninio lygmens BAAM analizė, taikant 10 000 EUR sąskaitos faktūros ribą, buvo atlikta ir pristatyta 2016 m. birželio 17 d. Ekonomikos ir finansų reikalų (ECOFIN) tarybos posėdyje. Atsižvelgiant į politinį susitarimą dėl bendros ES kovos su sukčiavimu politikos, Komisija padarė tokį pareiškimą, kuris įtrauktas į ECOFIN tarybos posėdžio protokolą: „Komisija įsipareigoja iki metų pabaigos pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo atskiroms valstybėms narėms leidžiama nukrypti nuo bendros pridėtinės vertės mokesčio sistemos, kad vietos prekėms ir paslaugoms, kurių vertė viršija nustatytą ribą, būtų taikomas bendrasis atvirkštinio apmokestinimo mechanizmas, ir išsaugoma vidaus rinka.“

•Suderinamumas su toje pačioje politikos srityje galiojančiomis nuostatomis

2.TEISINIS PAGRINDAS, SUBSIDIARUMO IR PROPORCINGUMO PRINCIPAI

•Teisinis pagrindas

Šia direktyva iš dalies keičiama PVM direktyva, remiantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 113 straipsniu.

Kadangi ja nukrypstama nuo pagrindinio mokėjimo dalimis principo, specialus teisinis tokio BAAM laikino taikymo prekėms ir paslaugoms, kurių vertė viršija tam tikrą ribą, pagrindas yra geriausia priemonė ir atitinka PVM veiksmų planą.

•Subsidiarumo principas (neišimtinės kompetencijos atveju)

Pagal subsidiarumo principą, nustatytą Europos Sąjungos sutarties (ES sutarties) 5 straipsnio 3 dalyje, veiksmų ES lygiu galima imtis tik tuomet, kai numatytų tikslų valstybės narės vienos negali deramai pasiekti ir dėl siūlomų veiksmų masto ir poveikio tų tikslų būtų geriau siekti ES lygiu.

Valstybės narės negalėjo vienos imtis veiksmų, nes leidimas atskiroms valstybėms narėms taikyti BAAM negali būti laikomas įprasta nukrypti leidžiančia nuostata, kaip apibrėžta PVM direktyvos 395 straipsnyje, kadangi tai yra esminis PVM sistemos pakeitimas. Todėl norint atskiroms valstybėms narėms suteikti galimybę taikyti BAAM, reikalingas Komisijos pasiūlymas iš dalies pakeisti PVM direktyvą, kad tokią sistemą, kuria nukrypstama nuo direktyvos, būtų galima leisti taikyti. Pasiūlymu valstybėms narėms vis dar užtikrinamas aukštas subsidiarumo lygis, nes mechanizmas taikomas savanoriškai, ir kiekviena valstybė narė gali nuspręsti, ar prašyti leisti taikyti nukrypti leidžiančią nuostatą, jei atitinkami nustatyti kriterijai.

•Proporcingumo principas

•Priemonės pasirinkimas

3.EX-POST VERTINIMO, KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI

•Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis

•Tiriamųjų duomenų rinkimas ir naudojimas

•Poveikio vertinimas

4.KITI ELEMENTAI

Pasiūlyme numatyta laikino galiojimo sąlyga.

2016/0406 (CNS)

Pasiūlymas

TARYBOS DIREKTYVA

kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos nuostatos dėl bendrojo atvirkštinio apmokestinimo mechanizmo laikino taikymo tiekiamoms prekėms ir teikiamoms paslaugoms, kurių vertė viršija tam tikrą ribą

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 113 straipsnį,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę,

atsižvelgdama į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę,

laikydamasi specialios teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1)PVM veiksmų plane 9 Komisija paskelbė apie ketinimus pateikti pasiūlymą dėl galutinės pridėtinės vertės mokesčio (PVM) sistemos, skirtos valstybių narių tarpvalstybinei įmonių tarpusavio prekybai ir pagrįstos tarpvalstybiniu mastu tiekiamų prekių ir teikiamų paslaugų apmokestinimu;

(2)atsižvelgiant į dabartinį sukčiavimo PVM lygį ir į tai, kad šio sukčiavimo poveikis valstybėse narėse nevienodas, taip pat turint omenyje, kad galutinei PVM sistemai įgyvendinti prireiks kelerių metų, gali reikėti imtis tam tikrų skubių specialių priemonių;

(3)šiomis aplinkybėmis tam tikros valstybės narės paprašė leisti įgyvendinti laikiną bendrąjį atvirkštinio apmokestinimo mechanizmą (toliau – BAAM), pagal kurį būtų nustatyta tam tikra riba kiekvienai sąskaitai faktūrai ir būtų nukrypstama nuo vieno iš bendrųjų dabartinės PVM sistemos principų, susijusio su mokėjimo dalimis sistema, siekiant kovoti su labai paplitusiu karuseliniu sukčiavimu. Karuselinio sukčiavimo priežastis – Bendrijos viduje tiekiamoms prekėms šiuo metu taikoma išimtis, pagal kurią leidžiama prekes įsigyti nemokant PVM. Tam tikri prekybininkai vėliau užsiima mokestiniu sukčiavimu, t. y. nesumoka mokesčių administratoriams iš savo klientų gauto PVM. Tačiau gavę galiojančias sąskaitas faktūras tie klientai tebeturi teisę į mokesčių atskaitą. Tos pačios prekės gali būti tiekiamos kelis kartus, įskaitant neapmokestinamas Bendrijos viduje tiekiamas prekes. Panašus karuselinis sukčiavimas galimas ir teikiant paslaugas. Nukrypti leidžiančia nuostata nustačius, kad prievolė sumokėti PVM tenka apmokestinamajam asmeniui, kuriam tiekiamos prekės arba teikiamos paslaugos, būtų panaikinta galimybė užsiimti tos formos mokestiniu sukčiavimu;

(4)siekiant sumažinti sukčiavimo perkėlimo iš vienos valstybės narės į kitą riziką, BAAM reikėtų leisti naudoti visoms valstybėms narės, atitinkančioms tam tikrus su sukčiavimo (visų pirma karuselinio sukčiavimo) lygiu susijusius kriterijus ir galinčioms nustatyti, kad kovai su tuo sukčiavimu kitų kontrolės priemonių nepakanka;

(5)BAAM taip pat reikėtų leisti naudoti kaimyninėms valstybėms narėms, kurioms kyla didelė sukčiavimo perkėlimo į jų teritoriją rizika dėl to, kad tą mechanizmą leista naudoti kitoje valstybėje narėje, jei kovai su ta sukčiavimo rizika kitų kontrolės priemonių nepakaktų;

(6)jei valstybės narės nusprendžia taikyti BAAM, tą mechanizmą jos turėtų taikyti visoms tiekiamoms prekėms ir teikiamoms paslaugoms, kurių vertė vienoje sąskaitoje faktūroje viršija nustatytą ribą. BAAM neturėtų būti taikomas tik kuriam nors konkrečiam sektoriui;

(7)BAAM taikyti nusprendusios valstybės narės, siekdamos užtikrinti efektyvų BAAM veikimą ir jo taikymo stebėjimą, apmokestinamiesiems asmenims turėtų nustatyti specialias elektroninio ataskaitų teikimo prievoles. Jos turėtų aptikti visų naujų formų mokestinį sukčiavimą ir užkirsti jam kelią;

(8)kad būtų galima skaidriai įvertinti BAAM taikymo poveikį nesąžiningai veiklai, tos valstybės narės turėtų nustatyti iš anksto apibrėžtus vertinimo kriterijus, kurie suteiktų galimybę įvertinti sukčiavimo lygį iki ir po BAAM taikymo;

(9)siekiant užtikrinti vienodas šios direktyvos įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai dėl leidimo suteikimo prašančiajai valstybei narei, kad ji galėtų taikyti BAAM;

(10)BAAM taikyti nusprendusios valstybės narės turėtų paprašyti Komisijos leisti taikyti BAAM ir pateikti svarbią informaciją, kad Komisija galėtų tą prašymą įvertinti. Kai būtina, Komisija turėtų galėti prašyti papildomos informacijos;

(11)atsižvelgiant į galimą nenumatytą tokio BAAM poveikį vidaus rinkos veikimui dėl galimo sukčiavimo perkėlimo į kitas valstybes nares, kurios to mechanizmo netaiko, Komisija turėtų galėti taikyti apsaugos priemonę – panaikinti visus įgyvendinimo sprendimus, kuriais patvirtinamas BAAM taikymas;

(12)atsižvelgiant į tai, kad tokio mechanizmo poveikis gali būti neaiškus, jis turėtų būti taikomas ribotą laiką;

(13)siekiant atidžiai stebėti poveikį vidaus rinkai, jei BAAM bus naudojamas bent vienoje valstybėje narėje, visos valstybės narės turėtų pateikti ataskaitas Komisijai, kad būtų galima įvertinti poveikį sukčiavimui, įmonėms tenkančias reikalavimų laikymosi išlaidas ir nesąžiningos veiklos perkėlimą dėl BAAM taikymo;

(14)todėl Direktyva 2006/112/EB turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeista,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Direktyvoje 2006/112/EB įterpiamas 199c straipsnis:

„199c straipsnis

1. Nukrypdama nuo 193 straipsnio, iki 2022 m. birželio 30 d. valstybė narė gali taikyti bendrąjį atvirkštinio apmokestinimo mechanizmą (BAAM), t. y. gali numatyti, kad asmuo, kuriam tenka prievolė mokėti PVM, yra apmokestinamasis asmuo, kuriam tiekiamos prekės ir teikiamos paslaugos, kurių vertė vienoje sąskaitoje faktūroje viršija 10 000 EUR ribą.

BAAM norinti taikyti valstybė narė atitinka šias sąlygas:

(a)jos PVM nepriemoka, išreikšta PVM bendrojo mokestinio įsipareigojimo procentine dalimi, yra bent 5 procentiniais punktais didesnė už Bendrijos PVM nepriemokos medianą;

(b)jos karuselinio sukčiavimo lygis sudaro daugiau nei 25 % jos bendros PVM nepriemokos;

(c)ji nustato, kad kovai su karuseliniu sukčiavimu jos teritorijoje kitų kontrolės priemonių nepakanka.

Valstybė narė prie 4 dalyje nurodyto prašymo prideda informaciją apie PVM nepriemokos apskaičiavimą pagal metodą ir duomenis, pateiktus naujausioje Komisijos paskelbtoje ataskaitoje dėl PVM nepriemokos.

2.Iki 2022 m. birželio 30 d. valstybė narė gali numatyti, kad asmuo, kuriam tenka prievolė mokėti PVM, yra apmokestinamasis asmuo, kuriam tiekiamos prekės ir teikiamos paslaugos, kurių vertė vienoje sąskaitoje faktūroje viršija 10 000 EUR ribą, jeigu ši valstybė narė:

(a)turi bendrą sieną su valstybe nare, kuriai leista taikyti BAAM;

(b)nustato, kad kyla didelė sukčiavimo perkėlimo į jos teritoriją rizika dėl to, kad tai valstybei narei leista taikyti BAAM;

(c)nustato, kad kovai su sukčiavimu jos teritorijoje kitų kontrolės priemonių nepakanka.

3.BAAM taikančios valstybės narės nustato tinkamas ir veiksmingas elektroninio ataskaitų teikimo prievoles visiems apmokestinamiesiems asmenims, visų pirma gaunantiems arba tiekiantiems prekes arba paslaugas, kurioms taikomas šis mechanizmas.

4.BAAM norinčios taikyti valstybės narės pateikia Komisijai prašymą ir šią informaciją:

(a)išsamų pagrindimą, kad 1 arba 2 dalyje nurodytos sąlygos yra įvykdytos;

(b)BAAM taikymo pradžios datą ir jo taikymo laikotarpį;

(c)informaciją apie veiksmus, kurių bus imtasi siekiant informuoti apmokestinamuosius asmenis apie BAAM taikymo pradžią;

(d)išsamų 3 dalyje nurodytų papildomų priemonių aprašą.

Jeigu Komisija mano, kad neturi visos būtinos informacijos, ji per mėnesį nuo prašymo gavimo paprašo pateikti papildomos informacijos. Prašančioji valstybė narė pateikia reikalaujamą informaciją per mėnesį nuo pranešimo gavimo.

5.Ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo visos būtinos informacijos gavimo Komisija priima įgyvendinimo sprendimą, kuriuo patvirtinama, kad prašymas atitinka 4 dalyje nurodytus reikalavimus, ir leidžia prašančiajai valstybei narei taikyti BAAM. Jeigu reikalavimai neįvykdomi, ji priima įgyvendinimo sprendimą, kuriuo prašymas atmetamas.

6.Jeigu daromas didelis neigiamas poveikis vidaus rinkai, ne anksčiau kaip praėjus šešiems mėnesiams nuo pirmojo įgyvendinimo sprendimo, kuriuo valstybei narei leidžiama taikyti BAAM, įsigaliojimo Komisija panaikina visus 5 dalyje nurodytus įgyvendinimo sprendimus.

Laikoma, kad didelis neigiamas poveikis yra nustatytas, kai įvykdomos šios sąlygos:

(a)daugiau nei viena valstybė narė, netaikanti 1 ir 2 dalyse nurodyto BAAM, informuoja Komisiją apie sukčiavimo PVM lygio padidėjimą jos teritorijoje dėl BAAM;

(b)Komisija, be kita ko, remdamasi a punkte nurodytų valstybių narių pateikta informacija, nustato, kad toks padidėjimas yra tiesiogiai susijęs su tokio mechanizmo taikymu vienoje ar keliose valstybėse narėse.

7.BAAM taikančios valstybės narės ne vėliau kaip per dvejus metus nuo BAAM taikymo pradžios pateikia Komisijai tarpinę ataskaitą. Šioje ataskaitoje pateikiamas išsamus BAAM veiksmingumo įvertinimas.

Per tris mėnesius nuo BAAM taikymo pabaigos mechanizmą taikančios valstybės narės pateikia galutinę ataskaitą dėl jo bendro poveikio.

8.Ne vėliau kaip 2019 m. birželio 30 d. mechanizmo netaikančios valstybės narės pateikia Komisijai tarpinę ataskaitą dėl BAAM taikymo kitose valstybėse narėse poveikio jų teritorijoje, jeigu iki tos datos BAAM buvo taikytas bent metus vienoje valstybėje narėje.

Jeigu bent viena valstybė narė taiko BAAM, mechanizmo netaikančios valstybės narės ne vėliau kaip 2022 m. rugsėjo 30 d. pateikia Komisijai galutinę ataskaitą dėl BAAM taikymo kitose valstybėse narėse poveikio jų teritorijoje.

9.7 dalyje nurodytose ataskaitose valstybės narės įvertina BAAM taikymo poveikį remdamosi šiais vertinimo kriterijais:

(a)PVM nepriemokos raida;

(b)sukčiavimo PVM raida, visų pirma karuselinio sukčiavimo ir sukčiavimo mažmeniniu lygmeniu;

(c)apmokestinamiesiems asmenims tenkančios administracinės naštos raida;

(d)mokesčių administratoriui tenkančių administracinių išlaidų raida.

10.8 dalyje nurodytose ataskaitose valstybės narės įvertina BAAM taikymo poveikį remdamosi šiais vertinimo kriterijais:

(a)PVM nepriemokos raida;

(b)sukčiavimo PVM raida, visų pirma karuselinio sukčiavimo ir sukčiavimo mažmeniniu lygmeniu;

(c)sukčiavimo perkėlimo iš BAAM taikančių ar taikiusių valstybių narių mastu.“

2 straipsnis

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Ji taikoma iki 2022 m. rugsėjo 30 d.

3 straipsnis

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje

(1) Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui dėl PVM veiksmų plano. Bendros ES PVM erdvės kūrimas. Laikas spręsti (COM(2016) 148 final, 2016 4 7).

(2) Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui dėl PVM ateities. Paprastesnės, patikimesnės bei veiksmingesnės PVM sistemos kūrimas ir pritaikymas prie bendrosios rinkos (COM(2011) 851, 2011 12 6).

(3) Žalioji knyga „PVM ateitis. Paprastesnės, stabilesnės ir veiksmingesnės PVM sistemos kūrimas“ (COM(2010) 695, 2010 12 1).

(4) CASE, Study and Reports on the VAT Gap in the EU-28 Member States: 2016 Final Report.

(5) „Ernst & Young“, Implementing the ‘destination principle’ to intra-EU B2B supplies of goods: 2015 Final Report.

(6) 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyva 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (OL L 347, 2006 12 11, p. 1).

(7) http://ec.europa.eu/smart-regulation/refit/refit-platform/docs/recommendations/opinion_taxation_1a.pdf

(8) Santraukos lentelė pateikiama šiuo adresu:
http://ec.europa.eu/smart-regulation/impact/ia_carried_out/cia_2016_en.htm

(9) Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui dėl PVM veiksmų plano. Bendros ES PVM erdvės kūrimas. Laikas spręsti (COM(2016) 148 final, 2016 4 7).