EUROPOS KOMISIJA
Briuselis, 2016 12 13
COM(2016) 788 final
2016/0393(COD)
Pasiūlymas
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS
kuriuo iš dalies keičiamos Reglamento (EB) Nr. 1059/2003 nuostatos dėl teritorijų tipologijų (TERCET)
(Tekstas svarbus EEE)
AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS
1.PASIŪLYMO APLINKYBĖS
•Pasiūlymo pagrindas ir tikslai
Eurostatas skelbia daugelio statistikos sričių regionų lygmens Europos statistiką pagal Reglamentą (EB) Nr. 1059/2003 ( 1 ) dėl bendro teritorinių statistinių vienetų klasifikatoriaus (NUTS). Ši statistika plačiai naudojama ES regionų politikoje ir regionų tinkamumui gauti sanglaudos fondų paramą nustatyti. Per pastaruosius kelerius metus Eurostatas išplėtė pagal įvairias teritorijų tipologijas skelbiamos statistikos apimtį atsižvelgdamas į tai, kad tokie duomenys vis reikalingesni ES politikos formuotojams vykdant sanglaudos ir teritorinio vystymosi politiką. Komisija kartu su Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) apibrėžė šias teritorijų tipologijas ir priėmė jų nustatymo ir priežiūros metodus. Nors teritorijų tipologijos, pagal kurias apibrėžiamos miesto, kaimo, pakrančių ir (arba) kitos ES vietovės ir regionai, į NUTS reglamentą dar neįtrauktos ir teisiškai neįtvirtintos, jos jau taikomos. Šios tipologijos ir jų metodai nėra teisiškai pripažinti ir Europos statistikos sistema (ESS) oficialiai jų nepripažįsta, todėl būtina spręsti šį klausimą ir nustatyti pripažintas, nešališkas ir skaidrias statistines tipologijas.
Pagrindiniai šios iniciatyvos politikos tikslai:
1. Europos statistikos tikslais sukurti teritorijų tipologijų teisinį pripažinimą, įskaitant didmiesčių apibrėžtį.
Reglamentu, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1059/2003 , teritorijų tipologijos bus integruotos į dabartinį NUTS reglamentą. Tokiu būdu teminiuose statistikos reglamentuose ir politikos iniciatyvose bus galima remtis šiomis teritorijų tipologijomis renkant Europos statistiką ir (arba) politikos srityje pasirenkant tikslines konkrečias teritorijas, pavyzdžiui, didmiesčius, miesto, kaimo ar pakrančių vietoves ir regionus. Todėl ši iniciatyva apims esamas teritorijų tipologijas pagal NUTS 3 lygį (pvz., miesto ir kaimo tipologija, metropoliniai regionai), vietos administracinius vienetus (pvz., urbanizacijos lygis, didmiesčiai, pakrančių vietovės) ir 1 km² tinklelio lygmenį, būtiną norint apskaičiuoti kitas tipologijas, kurios pagrįstos gyventojų pasiskirstymu ir tankumu tinklelį sudarančiose gardelėse.
2. Nustatyti pagrindines įvairių teritorijų tipologijų apibrėžtis ir statistinius kriterijus.
Siekiant sukurti metodinį skaidrumą ir užtikrinti teritorijų tipologijų ilgalaikį stabilumą, reglamente ir jo įgyvendinimo nuostatose reikia nustatyti pagrindines apibrėžtis ir kriterijus, taikomus tipologijoms sudaryti ir atnaujinti. Šiuo tikslu iniciatyvoje bus taikomi esami įvairių tipologijų metodai.
3. Užtikrinti suderintą ir skaidrų teritorijų tipologijų taikymą ES lygmeniu ir valstybėse narėse.
Iniciatyva siekiama padidinti tipologijų palyginamumą ir stabilumą. Tai turės teigiamą poveikį Europos regionų statistikos rengimui ir platinimui.
4. Derinant Reglamentą (EB) Nr. 1059/2003 su naujomis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) taisyklėmis, tuo reglamentu Komisijai suteikti dabartiniai įgaliojimai priimti aktus, skirtus neesminėms šio reglamento nuostatoms iš dalies pakeisti jį papildant, taikant reguliavimo procedūrą su tikrinimu, turėtų būti nustatyti kaip įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus.
•Derėjimas su galiojančiomis šios politikos srities nuostatomis
Šiuo pasiūlymu į NUTS reglamentą būtų įtraukiamos tipologijos, turinčios sąsajų su keliomis statistikos sritimis, pavyzdžiui, regioninėmis sąskaitomis, darbo rinka, kaimo plėtra, žemės ūkiu, turizmu, jūrų politika ir kitomis. Būtų galima sukaupti duomenis pagal aiškias tipologijas: pavyzdžiui, būtų įmanoma palyginti BVP kaimo ir miesto vietovėse, turistų nakvynes pakrančių ir ne pakrančių vietovėse ir regionuose, užimtumą ir nedarbą pagal urbanizacijos lygį ir daug kitų aspektų.
Tokios sąvokos kaip urbanizacijos lygis taip pat gali būti naudojamos JT miesto ir kaimo vietovių duomenims papildyti.
•Derėjimas su kitomis Sąjungos politikos sritimis
Teritorijų tipologijos daro didelį poveikį regioninei politikai pagal bendrus iniciatyvos „Europa 2020“( 2 ) tikslus. Pavyzdžiui, ES sanglaudos politikos tikslas – sumažinti ES regionų skirtumus ir skatinti augimą, užimtumą ir darnų vystymąsi mažiau išsivysčiusiuose regionuose ir vietovėse. Per pastaruosius kelerius metus daugiau dėmesio skirta įrodymais grindžiamos politikos priemonėms ir labiau integruotam teritoriniam požiūriui, kuris atspindi skirtumus ES regionuose, pvz., užimtumo, demografinės padėties, skurdo, švietimo arba ekonominės veiklos. Regioninės politikos analizėje pabrėžiama, kad reikia ištirti didelius miesto ir kaimo skirtumus, kurie valstybėse narėse nėra tapatūs (žr., pavyzdžiui, Šeštąją ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos ataskaitą ( 3 )). 2014–2020 m. Sanglaudos politika pabrėžia teritorinio vystymosi strategijas ir daugiausia dėmesio skiriama miesto ir kaimo bei pakrančių vietovėms. 2014–2020 m. Sanglaudos politikos principai, nustatyti Bendroje strateginėje programoje ( 4 ), pabrėžia, kad metoduose, kuriais siekiama skatinti pažangų, darnų ir įtraukų augimą, reikia atsižvelgti į didmiesčių, miesto ir kaimo bei pakrančių vietovių vaidmenį ir miesto ir kaimo ryšius. Urbanizacijos lygio tipologija neseniai taikyta Reglamente (ES) Nr. 522/2014 ( 5 ), siekiant apibrėžti tinkamumą gauti Europos regioninės plėtros fondo paramą novatoriškiems veiksmams didmiesčiuose arba miestuose ir priemiesčiuose.
2.TEISINIS PAGRINDAS, SUBSIDIARUMO IR PROPORCINGUMO PRINCIPAI
•Teisinis pagrindas
Europos statistikos teisinis pagrindas yra nustatytas SESV 338 straipsnyje. Statistikos, kurios ES reikia tam, kad ji galėtų atlikti savo funkcijas, rengimo priemones įprasta teisėkūros procedūra priima Europos Parlamentas ir Taryba.
•Subsidiarumo principas (neišimtinės kompetencijos atveju)
Subsidiarumo principas taikomas, jeigu pasiūlymas nepriskiriamas išimtinei ES kompetencijai. Atskirai veikdamos valstybės narės negali pakankamai pasiekti siūlomų veiksmų tikslų, būtent nustatyti būtinų sudedamųjų dalių, susijusių su teritorijų tipologijomis. ES lygmens statistikos tikslais siekiant nustatyti, koordinuoti ir prižiūrėti suderintus statistinius klasifikatorius, įskaitant teritorijų tipologijas, būtų veiksmingesni remiantis ES teisės aktu atliekami ES lygmens veiksmai.
•Proporcingumas
Šia iniciatyva siūloma iš dalies pakeisti dabartinį NUTS reglamentą tik tiek, kiek būtina. Atsižvelgiant į tai, kad statistikos ir politikos formavimo tikslais reikia oficialiai pripažinti teritorijų tipologijas, siekiama iš dalies pakeisti NUTS reglamentą ir teritorijų tipologijas įtraukti į teisinę sistemą nekeičiant NUTS regionų pagrindinių principų arba struktūros ir apibrėžčių, kurie labai gerai pripažinti, įtvirtinti ir neginčijami.
Ši priemonė laikoma labiausiai subalansuotu požiūriu siekiant suderinti poreikį imtis veiksmų ir neviršyti to, kas būtina iniciatyvos tikslams pasiekti. Kadangi tai yra teisinis esamų tipologijų ir jų sudedamųjų dalių kodifikavimas ir tipologijų priskyrimą tvarkys Komisija (Eurostatas), nacionalinės statistikos institucijos patirs tik nedideles papildomas išlaidas, o verslas ir piliečiai nepatirs jokių išlaidų.
•Pasirinkta priemonė
Siūloma priemonė – reglamentas.
Atsižvelgiant į pasiūlymo tikslus ir turinį bei tai, kad šiuo pasiūlymu iš dalies pakeičiamas esamas reglamentas, tinkamiausia priemonė yra reglamentas.
3.EX-POST VERTINIMO, KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI
•Ex-post vertinimas ir (arba) galiojančių teisės aktų tinkamumo patikros
Galiojančiuose teisės aktuose kol kas neįtrauktos tipologijos, todėl labai sunku nustatyti ir užtikrinti vienodas suderinto taikymo sąlygas.
•Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis
Suinteresuotosios šalys, su kuriomis iš esmės yra susijęs pasiūlymas, yra valstybių narių nacionaliniai statistikos institutai. Komisija (Eurostatas) dar labai ankstyvajame etape įtraukė savo ekspertus ir rengdama pasiūlymą labai pasikliovė jų atsiliepimais ir patirtimi.
Su Komisijos Regioninės ir miestų politikos generaliniu direktoratu (toliau – Regioninės ir miestų politikos GD), kuris yra svarbiausias regionų duomenų politinis naudotojas, konsultuotasi kelis kartus; jis irgi pateikė vertingų pastabų.
Atsižvelgiant į techninį šio pasiūlymo pobūdį, laikyta, kad nėra būtina įtraukti kitų įstaigų.
•Tiriamųjų duomenų rinkimas ir naudojimas
Tipologijos sąvokos buvo parengtos glaudžiai bendradarbiaujant su Eurostatu, Regioninės ir miestų politikos GD, Jungtiniu tyrimų centru, kuris pateikė svarbiausią techninę informaciją, ir EBPO, susiejant ankstesnes sąvokas ir jų skirtingus metodus.
EBPO statistikos ir analizės tikslais taip pat taiko suderintas tipologijas.
•Poveikio vertinimas
Poveikio vertinimas nebuvo atliktas, nes šis pasiūlymas neturi didelio ekonominio, socialinio ir aplinkos poveikio ir nesukuria papildomos naštos įmonėms ar piliečiams. Šios iniciatyvos pagrindinis tikslas – dabartinį NUTS reglamentą papildyti reikiamais elementais, atsižvelgiant į naujausius statistikos tikslais taikomų teritorinių klasifikatorių pokyčius.
•Reglamentavimo tinkamumas ir supaprastinimas
Dėl teritorijų tipologijos kodifikavimo NUTS reglamente nėra būtina jas apibrėžti ir paaiškinti kituose specialiuose teisės aktuose, pavyzdžiui, teisės aktuose, susijusiuose su didmiesčiais arba kaimo plėtra. Taip supaprastinami ir suderinami teisės aktai, susiję su miesto ir kaimo plėtros ir jūrų politika.
•Pagrindinės teisės
Šis pasiūlymas nedaro poveikio pagrindinėms teisėms.
4.POVEIKIS BIUDŽETUI
Pasiūlymas ES biudžetui poveikio neturi.
5.KITI ELEMENTAI
•Įgyvendinimo planai ir stebėsena, vertinimas ir ataskaitų teikimo tvarka
Nors tipologijos teisiškai nepripažintos, jos jau taikomos, todėl neplanuojama parengti jokių konkrečių įgyvendinimo planų ar stebėsenos nuostatų. Iš esmės tipologijų nustatymo ir paskelbimo tvarka nurodyta toliau.
Komisija (Eurostatas), gavusi naujus duomenis apie gyventojų pasiskirstymą ir tankumą tinklelio gardelėse, atlieka būtinus skaičiavimus tipologijoms priskirti. Paprastai tai atliekama po gyventojų surašymo. Mažiau svarbūs atnaujinimai, atsižvelgiant į valstybių narių vietos ar regionų struktūros pokyčius, atitinkamose valstybėse narėse gali būti atliekami kasmet.
Atlikusi šiuos pradinius skaičiavimus Komisija (Eurostatas) praneša rezultatus valstybėms narėms. Jos gali patikrinti ar iš dalies pakeisti duomenis atsižvelgdamos, pavyzdžiui, į specifines geografines sąlygas.
Susitarusi dėl rezultatų su valstybėmis narėmis, Komisija (Eurostatas) skelbia duomenis atitinkamose savo svetainėse.
Siekiant suderinti tipologijas būtina nustatyti vienodas sąlygas. Komisijai turėtų būti suteikti su tipologijų įgyvendinimu susiję įgaliojimai suteikiant jai įgaliojimus priimti įgyvendinimo aktus.
•Išsamus konkrečių pasiūlymo nuostatų paaiškinimas
Kadangi pasiūlymas nekeičia plačiai pripažinto ir įtvirtinto NUTS reglamento esmės, juo iš dalies keičiama tik tiek, kiek būtina tikslams pasiekti.
Siūloma iš dalies arba visiškai pakeisti kai kurias Reglamento (EB) Nr. 1059/2003 nuostatas dėl toliau nurodytų priežasčių.
- 1 straipsnis
Naujajame 1 straipsnyje išplečiamas NUTS reglamento dalykas pridedant teritorijų tipologijas ir statistinius tinklelius, reikalingus tipologijoms apskaičiuoti pagal gyventojų pasiskirstymą ir tankumą atskirose tinklelio gardelėse. Vietos administracinių vienetų (LAU), kurių pavadinimai neatitinka dabartinio NUTS reglamento (kaip antai NUTS sudedamųjų dalių ir smulkesnių administracinių vienetų), vaidmuo ir pavadinimai minėtame straipsnyje išdėstomi aiškiau.
- 2 straipsnis
2 straipsnio 5 dalis išbraukiama. Šioje dalyje pateikiama nuoroda į komunikatą, kuris turėjo būti parengtas 2005 m., praėjus dvejiems metams nuo pradinio NUTS reglamento įsigaliojimo 2003 m. Todėl ji nebeaktuali.
- 3 straipsnis
3 straipsnio 4 dalis pritaikyta prie naujų institucinių procedūrų, nustatytų pagal Lisabonos sutartį (reguliavimo procedūrą su tikrinimu pakeičiant deleguotaisiais aktais).
5 dalies paskutinis sakinys išbraukiamas, nes jis nebeturi jokios reikšmės suteikiant Komisijai įgaliojimus šiuo atžvilgiu.
- 4 straipsnis
4 straipsnyje nustatomi vietos administraciniai vienetai (LAU). Taip pat paaiškintos ir supaprastintos nuostatos dėl perdavimo reikalavimų. Anksčiau šios nuostatos nebuvo nuoseklios.
Galiausiai, Komisijai suteikti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus NUTS reglamento III priedo LAU sąrašui pritaikyti.
- 4a straipsnis
Įterpiamas 4a straipsnis, kuriuo nustatomi statistiniai tinkleliai, kuriuos prižiūri ir skelbia Komisija (Eurostatas) ir kurie yra pagrindas regionų ir vietovių teritorijų tipologijoms apskaičiuoti.
- 4b straipsnis
Nauju 4b straipsniu nustatomos pačios tipologijos ir Komisijai suteikiami įgyvendinimo įgaliojimai nustatyti vienodas darnaus tipologijų taikymo sąlygas.
- 5 straipsnis
Naujame 5 straipsnyje išdėstymas ir formuluotė patikslinti ir supaprastinti. Komisijai suteikti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus NUTS reglamento I priedo NUTS klasifikatoriui pritaikyti.
- 7 ir 7a straipsniai
7 straipsnis atnaujinamas pateikiant nuorodą į kompetentingą komitetą, kuris padeda Komisijai priimti įgyvendinimo aktus, o naujas 7a straipsnis susijęs su delegavimu pagal Tarpinstitucinį susitarimą dėl geresnės teisėkūros.
- 8 straipsnis
8 straipsnis išbraukiamas. Jame nurodyta NUTS reglamento įgyvendinimo ataskaita, kuri turėjo būti parengta 2006 m., praėjus trims metams nuo pradinio NUTS reglamento įsigaliojimo 2003 m. Todėl jis nebeaktualus.
2016/0393 (COD)
Pasiūlymas
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS
kuriuo iš dalies keičiamos Reglamento (EB) Nr. 1059/2003 nuostatos dėl teritorijų tipologijų (TERCET)
(Tekstas svarbus EEE)
EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 338 straipsnio 1 dalį,
atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,
teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,
atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę( 6 ),
atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę( 7 ),
laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,
kadangi:
(1)2003 m. gegužės 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1059/2003( 8 ) nustato bendrą teritorinių statistinių vienetų klasifikatorių (Teritorinių statistinių vienetų nomenklatūra, toliau – NUTS), kurį taikant ES renkami, kaupiami ir platinami suderinti regionų statistiniai duomenys;
(2)siekdama tikslingiau formuoti politiką, Komisija, bendradarbiaudama su EBPO, apibrėžė teritorijų tipologijas, pagal kurias klasifikuojami NUTS reglamentu nustatyti statistiniai vienetai;
(3)Europos statistikos sistemoje (ESS) šios tipologijos, ypač urbanizacijos lygis, įskaitant didmiesčių apibrėžtį, jau naudojamos, pavyzdžiui, siekiant apibrėžti tinkamumą gauti Europos regioninės plėtros fondo paramą novatoriškiems veiksmams didmiesčiuose, miestuose ir priemiesčiuose( 9 );
(4)tipologijos kodifikavimas yra būtinas norint nustatyti tikslias apibrėžtis ir teritorinių tipų sąlygas, taip užtikrinant suderintą ir skaidrų taikymą ir tipologijų stabilumą. Tai turėtų padėti rengti ir platinti Europos statistiką;
(5)statistinių tinklelių sistema turėtų būti taikoma apskaičiuoti ir priskirti nagrinėjamiems regionams ir vietovėms teritorinius tipus, nes jie priklauso nuo gyventojų pasiskirstymo ir tankumo vieno kvadratinio kilometro dydžio tinklelio gardelėje;
(6)taip pat reikėtų paaiškinti keletą mažiau svarbių vietos administracinių vienetų (LAU) aspektų, siekiant supaprastinti terminologiją ir valstybių narių LAU sąrašų pristatymo Komisijai (Eurostatui) mechanizmą;
(7)siekiant prisitaikyti prie atitinkamų pokyčių valstybėse narėse, pagal Sutarties 290 straipsnį Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti teisės aktus dėl NUTS klasifikatoriaus pakeitimų Reglamento (EB) Nr. 1059/2003 I priede, II priedo esamų administracinių vienetų sąrašo ir III priedo vietos administracinių vienetų sąrašo. Itin svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, be kita ko, su ekspertais ir kad tos konsultacijos vyktų vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros( 10 ) nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;
(8)siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai, susiję su teritorijų tipologijų taikymu ir valstybių narių jai perduodamomis laiko eilutėmis tuo atveju, kai iš dalies keičiamas NUTS klasifikatorius. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011( 11 );
(9)todėl Reglamentas (EB) Nr. 1059/2003 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
1 straipsnis
Reglamentas (EB) Nr. 1059/2003 iš dalies keičiamas taip:
(1)1 straipsnis pakeičiamas taip:
„1 straipsnis
Dalykas
1. Šis reglamentas nustato bendrą teritorinių statistinių vienetų klasifikatorių (NUTS), kurį taikant ES renkami, kaupiami ir platinami suderinti skirtingų teritorinių lygių statistiniai duomenys.
2. NUTS klasifikatorius išdėstytas I priede.
3. NUTS klasifikatorių papildo 4 straipsnyje nurodyti vietos administraciniai vienetai (LAU) .
4. NUTS klasifikatorių papildo 4a straipsnyje nurodyti statistiniai tinkleliai. Jie naudojami gyventojų skaičiumi pagrįstoms teritorijų tipologijoms apskaičiuoti.
5. NUTS klasifikatorių papildo 4b straipsnyje nurodytos Sąjungos teritorijų tipologijos, teritoriniams vienetams priskiriant tipus.“;
(2)2 straipsnio 5 dalis išbraukiama;
(3)3 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
a) 4 dalis pakeičiama taip:
„4. II priede išdėstyti esami administraciniai vienetai, naudojami NUTS klasifikatoriuje. Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal 7a straipsnį priimti deleguotuosius aktus ir taip pritaikyti II priedą pagal atitinkamus pokyčius valstybėse narėse.“;
b) 5 dalies trečia pastraipa pakeičiama taip:
„Tačiau dėl tam tikrų geografinių, socialinių, ekonominių, istorinių, kultūrinių ar aplinkos priežasčių gali būti nukrypstama nuo šių kai kuriems neadministraciniams vienetams, ypač esantiems salose ir atokiausiuose regionuose, nustatytų ribų.“;
(4)4 straipsnis pakeičiamas taip:
„4 straipsnis
Vietos administraciniai vienetai
1. Kiekvienoje valstybėje narėje vietos administraciniai vienetai (LAU) padalija NUTS 3 lygį į vieną ar du kitus teritorinių vienetų lygius. Bent vienas iš LAU lygių yra administracinis vienetas, kaip apibrėžta 3 straipsnio 1 dalyje ir nustatyta III priede. Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal 7a straipsnį priimti deleguotuosius aktus, kuriais pritaikomas III priedo LAU sąrašas pagal atitinkamus pokyčius valstybėse narėse.
2. Per pirmus šešis kiekvienų metų mėnesius valstybės narės, su nuoroda į ankstesnių metų gruodžio 31 d., perduoda Komisijai (Eurostatui) LAU sąrašą, nurodydamos visus pokyčius ir NUTS 3 lygio regioną, kuriam jie priskiriami. Tai atlikdamos jos naudoja Komisijos (Eurostato) nurodytą elektroninį formatą.
3. Komisija (Eurostatas) iki kiekvienų metų gruodžio 31 d. paskelbia LAU sąrašą tam skirtoje savo interneto svetainės dalyje.“
(5)Įtraukiami šie 4a ir 4b straipsniai:
„4a straipsnis
Statistiniai tinkleliai
Komisija (Eurostatas) prižiūri ir tam skirtoje savo interneto svetainės dalyje skelbia Sąjungos lygmens statistinių tinklelių sistemą. Statistiniai tinkleliai atitinka Komisijos reglamente (ES) Nr. 1089/2010( 12 ) nustatytas specifikacijas.
4b straipsnis
Sąjungos teritorijų tipologijos
1. Komisija (Eurostatas) prižiūri ir skelbia tam skirtoje savo interneto svetainės dalyje Sąjungos tipologijas, kurias sudaro NUTS lygių teritoriniai vienetai, LAU ir tinklelio gardelės.
2. Nustatoma tokia 1 km2 rezoliucijos lygio tinkleliu pagrįsta tipologija:
–miesto vietovių centrai;
–miesto vietovių klasteriai;
–kaimo vietovių tinklelio gardelės.
3. Nustatomos tokios LAU lygio tipologijos:
a) urbanizacijos lygis (DEGURBA):
–miesto vietovės:
–didmiesčiai arba tankiai apgyvendintos vietovės;
–miestai ir priemiesčiai arba vidutiniškai apgyvendintos vietovės;
–kaimo vietovės arba retai apgyvendintos vietovės;
b) funkcinės miesto vietovės:
– didmiesčiai ir jų aplinkinės zonos;
c) pakrantės vietovės:
–pakrantės vietovės;
–ne pakrantės vietovės.
Jei valstybėje narėje yra daugiau nei vieno administracinio lygmens LAU, Komisija (Eurostatas) konsultuojasi su ta valstybe nare, kad nustatytų LAU administracinį lygmenį, kuris bus taikomas tipologijoms priskirti.
4. Nustatomos tokios NUTS 3 lygio tipologijos ir pavadinimai:
a) miesto ir kaimo vietovių tipologija:
–daugiau miesto regionai;
–tarpiniai regionai;
–daugiau kaimo regionai;
b) metropolinė tipologija:
–metropoliniai regionai;
–ne metropoliniai regionai;
c) pakrantės tipologija:
–pakrantės regionai;
–ne pakrantės regionai.
5. Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustato vienodas tipologijos taikymo sąlygas visose valstybėse narėse ir Sąjungos lygmeniu. Šie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 7 straipsnyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.“;
(6)5 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
a) 4 dalis pakeičiama taip:
„4. NUTS klasifikatoriaus pakeitimai priimami antroje kalendorinių metų pusėje, ne anksčiau nei kas trejus metus, remiantis 3 straipsnyje nustatytais kriterijais. Vis dėlto, jeigu atitinkama valstybės narės administracinė struktūra iš esmės reorganizuojama, NUTS klasifikatoriaus daliniai pakeitimai gali būti priimami dažniau.
Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal 7a straipsnį priimti deleguotuosius aktus ir taip pritaikyti I priedo NUTS klasifikatorių pagal atitinkamus pokyčius valstybėse narėse. Valstybių narių Komisijai (Eurostatui) siunčiami regionų duomenys grindžiami daliniais NUTS klasifikatoriaus pakeitimais, pradedant nuo antrųjų metų po pirmoje pastraipoje nurodyto deleguotojo akto priėmimo sausio 1 d.“;
b) 5 dalis pakeičiama taip:
„5. Atlikus NUTS klasifikatoriaus pakeitimą, atitinkama valstybė narė perduoda Komisijai (Eurostatui) naujo regioninio suskirstymo laiko eilutę, ja pakeisdama anksčiau perduotus duomenis.
Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustato vienodas sąlygas dėl laiko eilučių ir jų trukmės, atsižvelgdama į galimybes jas pateikti. Šie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 7 straipsnyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.
Laiko eilutės pateikiamos iki ketvirtųjų metų po 4 dalyje nurodyto deleguotojo akto priėmimo sausio 1 d.“;
(7)7 straipsnis pakeičiamas taip:
„7 straipsnis
Komiteto procedūra
1. Komisijai talkina Europos statistikos sistemos komitetas. Tas komitetas – komitetas, kaip apibrėžta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.
2. Jei daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento Nr. 182/2011 5 straipsnis.“;
(8)įterpiamas šis 7a straipsnis:
„7a straipsnis
Įgaliojimų delegavimas
1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.
2. 3 straipsnio 4 dalyje, 4 straipsnio 1 dalyje ir 5 straipsnio 4 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo [Publications Office: please insert exact date of entry into force of this Regulation].
3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 3 straipsnio 4 dalyje, 4 straipsnio 1 dalyje ir 5 straipsnio 4 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.
4. Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais, vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais.
5. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.
6. Pagal 3 straipsnio 4 dalį, 4 straipsnio 1 dalį ir 5 straipsnio 4 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuomet, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo apie jį Europos Parlamentui ir Tarybai dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškė prieštaravimų arba jeigu iki to laikotarpio pabaigos tiek Europos Parlamentas, tiek Taryba pranešė Komisijai, kad jie nepareikš prieštaravimų. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.“;
(9)8 straipsnis išbraukiamas.
2 straipsnis
Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
Priimta Briuselyje
Europos Parlamento vardu Tarybos vardu
Pirmininkas Pirmininkas