EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2016 07 20

COM(2016) 479 final

2016/0230(COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų, išmetamų ir šalinamų dėl žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės, kiekio įtraukimo į 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategiją, kuriuo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas Nr. 525/2013 dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo stebėsenos bei ataskaitų ir kitos su klimato kaita susijusios informacijos teikimo mechanizmo

(Tekstas svarbus EEE)

{SWD(2016) 246 final}
{SWD(2016) 249 final}

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1.    PASIŪLYMO APLINKYBĖS

•    Pasiūlymo pagrindas ir tikslai

Klimato kaita yra tarpvalstybinė problema, kurios negalima išspręsti vien tik nacionalinio arba vietos lygmens veiksmais. ES nuo 1992 m. stengiasi rasti bendrų sprendimų ir skatinti viso pasaulio veiksmus kovojant su klimato kaita.

2015 m. gruodžio mėn. vykusioje 21-oje Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos šalių konferencijoje (JTBKKK) priimtas Paryžiaus susitarimas. Susitarime numatytas ilgalaikis tikslas ir nurodoma, kad žemės naudojimo ir miškų indėlis siekiant ilgalaikio klimato kaitos švelninimo tikslo bus lemiamas 1 .

Šiuo pasiūlymu taip pat įgyvendinami ES įsipareigojimai pagal Paryžiaus klimato susitarimą. 2016 m. birželio 10 d. Komisija pateikė pasiūlymą ES ratifikuoti Paryžiaus susitarimą 2 . Šis pasiūlymas pateiktas Komisijai atlikus Paryžiaus susitarimo vertinimą 3 .

Europos Vadovų Tarybos gairės dėl žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės (LULUCF) sektoriaus įtraukimo į 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategiją taip pat atspindimos ES numatomame nacionaliniu lygmeniu nustatytame įpareigojančiame veiksme. ES paskelbė, kad jos tikslas, taikomas 100 % ES išmetamųjų teršalų, yra „absoliutus išmetamųjų teršalų kiekio sumažinimas visuose ekonomikos sektoriuose, palyginti su bazinių metų išmetamųjų teršalų kiekiu“, ES viduje išmetamųjų teršalų kiekį sumažinant bent 40 %. Dėl LULUCF pridurta, kad „politika dėl žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės įtraukimo į 2030 m. šiltnamio efektą sukeliančių dujų poveikio švelninimo strategiją bus nustatyta, kai tik bus sudarytos techninės sąlygos ir bet kuriuo atveju anksčiau nei 2020 m.“ 4  

Šio pasiūlymo tikslas – nustatyti, kaip LULUCF sektorius nuo 2021 m. bus įtrauktas į ES klimato politikos strategiją. Iki šiol ES ir visas jos valstybes nares riboja Kioto protokolas, nes jos turi užtikrinti, kad LULUCF sektoriuje nebūtų išmetama papildomo išmetamųjų teršalų kiekio. Tačiau Kioto protokolas baigs galioti 2020 m. pabaigoje. Todėl toliau ES viduje reikia plėtoti LULUCF sektoriaus valdymą.

•    Suderinamumas su toje pačioje politikos srityje galiojančiomis nuostatomis

Šiuo metu galiojanti 2020 m. ES klimato politikos strategija taikoma daugeliui sektorių ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Ją sudaro dvi pagrindinės dalys:

(a)ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema (ES ATLPS);

(b)sektoriams 5 , kuriems ES ATLPS netaikoma, taikomas Sprendimas dėl pastangų pasidalijimo (SPP).

Pažanga siekiant 2020 m. tikslų užtikrinama vykdant metines ataskaitų teikimo pareigas ir atitikties patikras, kaip nustatyta Reglamente 525/2013/EB 6 .

Šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimui ir šalinimui 7 LULUCF sektoriuje tarptautiniai įsipareigojimai šiuo metu taikomi tik pagal Kioto protokolą iki 2020 m. Šiuo metu įgyvendinamu LULUCF sprendimu (529/2013/ES) iki 2020 m. bus sukurta geresnė apskaitos sistema. Nesant šį įgyvendinimą palaikančios ir taikytinas taisykles laikotarpiu po 2020 m. nustatančios teisinės sistemos, LULUCF sektorius į bendrą sistemą visoje ES galėtų būti įtrauktas nevienodai. Valstybių narių ataskaitų teikimo ir apskaitos taisyklių skirtumai neigiamai veiktų optimalų bendrosios rinkos veikimą.

•    Suderinamumas su kitomis Sąjungos politikos sritimis

Teisės akto pasiūlymas įtraukti LULUCF į ES 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategiją yra viena svarbiausių Komisijos atsparios energetikos sąjungos ir perspektyvios klimato kaitos politikos pagrindų strategijos, kuria grindžiamas priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo aspektas, dalių. Pasiūlymas taip pat reikalingas norint parengti integruotą klimato ir energetikos politikos strategiją iki 2030 m., kurią 2014 m. spalio mėn. patvirtino Europos Vadovų Taryba.

Pagal Jungtinių Tautų bendrojoje klimato kaitos konvencijoje ir Kioto protokole nustatytas tarptautines taisykles, apie išmetamuosius teršalus, susijusius su biomasės naudojimu, pranešama ir jie įtraukiami į apskaitą LULUCF sektoriuje, t. y. biomasės naudojimas energetikos sektoriuje yra nulinis. Taip išvengiama dvigubos išmetamų ŠESD apskaitos.

2.    TEISINIS PAGRINDAS, SUBSIDIARUMO IR PROPORCINGUMO PRINCIPAI

•    Teisinis pagrindas

•    Subsidiarumo principas (neišimtinės kompetencijos atveju)

•    Proporcingumas

•    Priemonės pasirinkimas

3.    EX-POST VERTINIMO, KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI

•    Galiojančių teisės aktų ex-post vertinimas ir tinkamumo patikros

•    Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis

2015 m. kovo – birželio mėn. Europos Komisija surengė viešas konsultacijas dėl būdų, kaip geriausiai spręsti išmetamųjų teršalų, susijusių su žemės ūkiu, miškininkyste ir kitu žemės naudojimu, klausimą, atsižvelgiant į 2030 m. ES klimato ir energetikos politikos strategiją. Dėl politikos galimybių iš viso gauti 138 atsiliepimai; pusė respondentų neteikė aiškios pirmenybės kuriai nors galimybei, o maždaug trečdalis respondentų, daugiausia aplinkosaugos NVO ir miškininkystės organizacijos, norėtų LULUCF išlaikyti kaip atskirą ramstį klimato politikos sistemoje. Galimybė žemės ūkį sujungti su LULUCF atskirame ramstyje, kuriam netaikomas SPP, palaikyta mažiausiai. Nacionalinės vyriausybės pirmenybę teikė atskiram LULUCF ramsčiui, galbūt numatant lankstumo priemones, arba LULUCF įtraukimui į SPP. Dėl plataus požiūrių spektro nė pagal vieną Komisijos išnagrinėtą galimybę nebuvo atsižvelgta į visas šias nuomones. Dauguma respondentų apskaitą laikė esminiu aplinkosauginio naudingumo veiksniu. Didelis suinteresuotumas parodytas lygiagrečiai veikiančių ataskaitų teikimo sistemų supaprastinimui ir miškų atskaitos lygių sistemos veikimo tęsimui.

•    Tiriamųjų duomenų rinkimas ir naudojimas

Kiekybinis būsimo poveikio ES įvertinimas grindžiamas 2030 m. strategijos pasiūlymo ir reglamento [], kuriuo, kuriant atsparią energetikos sąjungą ir siekiant vykdyti įsipareigojimus pagal Paryžiaus susitarimą, valstybėms narėms nustatomi įpareigojimai 2021–2030 m. laikotarpiu sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų metinį kiekį, tikslais atlikta analize. Komisija užsakė, kad Atėnų nacionalinis technikos universitetas, Tarptautinis taikomųjų sistemų analizės institutas ir „EuroCare“ sumodeliuotų ES scenarijus.

•    Poveikio vertinimas

•    Reglamentavimo tinkamumas ir supaprastinimas

Pats svarbiausias siūlomas pakeitimas yra esamas dvi lygiagrečias ataskaitų teikimo sistemas sutraukti į vieną bendrą sistemą. Tai sumažins valstybėms narėms ir Komisijai tenkančią administracinę naštą ir jų patiriamas išlaidas. Apskaitos taisyklių pakeitimo administracinis poveikis turėtų būti minimalus, nes reikiamos apskaitos taisyklės jau sukurtos LULUCF sprendimu 529/2013/ES. Dabartinės sistemos administracinės išlaidos buvo išnagrinėtos prie pasiūlymo dėl esamo LULUCF sprendimo (SWD (2012) 41 final) pridedamame poveikio vertinime.

•    Pagrindinės teisės

4.    POVEIKIS BIUDŽETUI

5.    KITI ELEMENTAI

•    Įgyvendinimo planai ir stebėsena, vertinimas ir ataskaitų teikimo tvarka

Svarstant galimybes, kuriomis būtų sudarytos sąlygos taikyti daugiau lankstumo priemonių, visada reikia atsižvelgti į aplinkosauginį naudingumą. Dėl klimato kaitos švelninimo veiklos LULUCF sektoriuje turėtų būti papildomai, pastebimai ir tvariai patobulinti anglies dioksido absorbentai. Siekiant užtikrinti šias sąlygas būtina griežta stebėsenos, ataskaitų teikimo ir tikrinimo sistema.

Dėl tarptautinių įsipareigojimų pagal JTBKKK ataskaitos turi būti teikiamos kasmet. Stebėsena ir ataskaitų teikimas ir toliau grindžiami Reglamente 525/2013/EB, iš dalies pakeistame šiuo reglamentu, nustatytais reikalavimais. Reglamentas 525/2013/EB turėtų būti dar papildytas, siekiant visiems sektoriams, kuriems netaikoma ATLPS, įskaitant LULUCF, sukurti visapusišką laikotarpio po 2020 m. stebėsenos ir atitikties sistemą. Tas nuostatas planuojama įtraukti į energetikos sąjungos valdymą, dėl kurio Komisija savo darbo programoje yra numačiusi pateikti pasiūlymą iki 2016 m. pabaigos, ir kuris gali toliau būti paprastinamas tame pasiūlyme. LULUCF veiklos apskaita yra geriausiai pritaikyta vykdyti per ilgesnį laikotarpį. Siekiant LULUCF suderinti su kitais sektoriais, kuriems netaikoma ATLPS, atitikties patikros bus vykdomos kas penkerius metus.

•    Išsamus konkrečių pasiūlymo nuostatų paaiškinimas

1 straipsnis. Dalykas

Šiame straipsnyje paaiškinama, kad reglamente nustatomi valstybių narių įsipareigojimai siekiant Sąjungos šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo mažinimo įsipareigojimo 2021–2030 m. laikotarpiu, ir apskaitos bei atitikties patikros taisyklės.

2 straipsnis. Taikymo sritis

Šiame straipsnyje apibrėžiama reglamento taikymo sritis. Ji atitinka pagal Kioto protokolą valstybėms narėms taikomų esamų ES teisės aktų taikymo sritį (529/2013/ES). Privaloma taikymo sritis iš esmės apima miško žemę ir žemės ūkio paskirties žemę bei žemę, kurios naudojimo paskirtis pakeista iš šių paskirčių arba į šias paskirtis. Siūlomu metodu panaikinama lygiagrečiai veikianti ataskaitų teikimo sistema pagal Kioto protokolą ir supaprastinama JTBKKK su žeme susijusi ataskaitų teikimo sistema. Taikymo sritis apima šiltnamio efektą sukeliančias dujas CO2, CH4 ir N2O.

3 straipsnis. Terminų apibrėžtys

Straipsnyje apibrėžiami konkretūs terminai.

4 straipsnis. Įsipareigojimai

Kiekviena valstybė narė įsipareigoja užtikrinti, kad, pritaikius Reglamente nurodytas apskaitos taisykles ir atsižvelgiant į lankstumo priemones, jų teritorijoje LULUCF sektoriuje nebūtų grynojo išmetamų teršalų kiekio. Šis principas poveikio vertinime nurodytas kaip debeto nebuvimo taisyklė.

5 straipsnis. Bendrosios apskaitos taisyklės

Šiame straipsnyje nustatytos bendros taisyklės, siekiant išvengti dvigubo skaičiavimo, valdyti perėjimus tarp žemės naudojimo kategorijų ir į apskaitą įtraukti visus anglies absorbentus, išskyrus tuos, kuriems taikoma de minimis taisyklė. Jis iš esmės grindžiamas Sprendime 529/2013/ES nustatytomis bendrosiomis apskaitos taisyklėmis, pridedant dinaminę taisyklę dėl žemės naudojimo kategorijų keitimo.

6 straipsnis. Mišku apželdintos žemės ir iškirstų miškų žemės apskaita

Šiame straipsnyje nustatytos specialios žemės naudojimo keitimo iš (iškirstų miškų) žemės ir į (mišku apželdintą) žemę taisyklės. Šios žemės apskaitos kategorijos į apskaitą įtraukiamos naudojant bendrojo-grynojo kiekio apskaitą, t. y. į apskaitą įtraukiant visą per tam tikrą laikotarpį išmetamą ir pašalinamą ŠESD kiekį. Ji iš esmės yra tokia pati kaip ir Sprendime 529/2013/ES, išskyrus galimybę kitas žemės naudojimo kategorijas keičiant į miško žemę vietoj numatytosios vertės nustatyti 30 metų. Šios, o ne numatytosios vertės naudojimas turėtų būti tinkamai pagrįstas valstybės narės šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitoje, pateiktoje JTBKKK pagal Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos gaires.

7 straipsnis. Tvarkomų pasėlių, tvarkomų pievų ir tvarkomų šlapžemių apskaita

Šiame straipsnyje nustatytos specialios tvarkomų pasėlių, pievų ir šlapžemių apskaitos, įskaitant žemės naudojimo keitimo iš šių kategorijų žemės ir į šių kategorijų žemę, taisyklės. Šis žemės naudojimo keitimas įtraukiamas į apskaitą atsižvelgiant į išmetamą arba pašalinamą kiekį, palyginti su ankstesniais duomenimis.

Ji iš esmės yra tokia pati kaip Sprendime 529/2013/ES, išskyrus tai, kad siūloma naudoti naujesnius ankstesnius duomenis, siekiant padidinti įverčių tikslumą, juos labiau suderinti su naudojamais kituose sektoriuose, kuriems netaikoma ATLPS, ir supaprastinti apskaitą sumažinant ankstesnių laiko eilučių duomenų poreikį.

8 straipsnis. Tvarkomos miško žemės apskaita

Šiame straipsnyje nustatomos tvarkomo miško žemės apskaitos taisyklės naudojant miško atskaitos lygį, kad apskaitai neturėtų poveikio gamtiniai ir konkrečioms šalims būdingi ypatumai. Jis iš esmės yra grindžiamas atitinkamomis Sprendimo 529/2013/ES taisyklėmis. Šiame straipsnyje taip pat nustatoma ES valdymo sistema, kuri turėtų būti taikoma, atsižvelgiant į tai, kad Kioto protokolas po 2020 m. nebegalios. Nuostatomis siekiama gerinti miškų atskaitos lygių ir jų nustatymo proceso tikslumą ir skaidrumą. Tai turėtų apimti konsultacijas su valstybių narių suinteresuotaisiais subjektais ir padedant valstybių narių ekspertams atliekamą peržiūrą.

9 straipsnis. Nukirsto medžio produktų apskaita

Šiame straipsnyje nustatomas mišku apželdintos žemės ir tvarkomos miško žemės anglies absorbento apskaitos metodas. Metodika, palyginti su Sprendimu 529/2013/ES, iš esmės yra nepakeista.

10 straipsnis. Natūralių trikdžių apskaita

Šiuo straipsniu valstybėms narėms leidžiama į apskaitą neįtraukti dėl natūralių trikdžių (miško gaisro, kenkėjų invazijos ir kt.) išmestų teršalų. Metodika, palyginti su Sprendimu 529/2013/ES, iš esmės yra tokia pati. Neperžiūrėjus Kioto protokolo foninis lygis turi būti nustatytas skaidriai. Todėl Komisija prižiūrės, ar buvo laikomasi taikytinų gairių ir taisyklių.

11 straipsnis. Lankstumo priemonės

Šiame straipsnyje nustatyta, kad valstybės narės savo teritorijoje vienoje žemės apskaitos kategorijoje išmetamas ŠESD gali kompensuoti pašalindamos ŠESD kitoje apskaitos kategorijoje. Lankstumo priemonės taip pat sudaro sąlygas valstybei narei savo apskaitoje sumuoti nustatytą grynąjį pašalintų ŠESD kiekį per 10 metų laikotarpį. Pašalintų ŠESD kiekio perteklius gali būti perduotas kitai valstybei narei, siekiant padėti užtikrinti jų atitiktį debeto nebuvimo taisyklei. Galiausiai, kad galėtų pasinaudoti lankstumo priemonėmis, valstybės narės privalo užtikrinti tinkamą šio reglamento nuostatas atitinkančią stebėseną.

12 straipsnis. Atitikties patikra

Šiame straipsnyje išdėstyti reikalavimai valstybėms narėms užtikrinti tinkamą stebėseną apskaitos tikslais ir nustatoma reguliari Komisijos atitikties patikra. Siekiant užtikrinti aukštą kokybę Komisijai šiame darbe padės Europos aplinkos agentūra.

13 straipsnis. Registras

Šis straipsnis susijęs su sandorių registro naudojimu, užtikrinant, kad būtų išvengta dvigubos apskaitos.

14 straipsnis. Įgaliojimų delegavimas

Šiuo pasiūlymu Komisijai suteikiami įgaliojimai laikantis atitinkamų procedūrų priimti deleguotuosius aktus.

15 straipsnis. Peržiūra

2024 m. ir kas 5 metus po to turi būti atliekamas visų reglamento elementų įvertinimas, siekiant nustatyti, ar jie vis dar atitinka savo paskirtį

16 straipsnis. Svarbūs Reglamento Nr. 525/2013/ES pakeitimai

Reglamentas Nr. 525/2013/ES iš dalies keičiamas siekiant užtikrinti, kad šiuo metu LULUCF taikomi ataskaitų teikimo reikalavimai ir toliau būtų taikomi pagal tą reglamentą. Valstybės narės turi kasmet pranešti, kiek ŠESD išmesta, taip pat jos ir toliau turės kas antrus metus pateikti savo prognozes ir siekiant įvykdyti tikslus įgyvendintas politikos nuostatas bei priemones. Sustiprinti LULUCF stebėsenos reikalavimai siekiant užtikrinti apskaitos aplinkosauginį naudingumą.

2016/0230 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų, išmetamų ir šalinamų dėl žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės, kiekio įtraukimo į 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategiją, kuriuo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas Nr. 525/2013 dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo stebėsenos bei ataskaitų ir kitos su klimato kaita susijusios informacijos teikimo mechanizmo

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PALAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 192 straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę 8 ,

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę 9 ,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1)privalomas tikslas iki 2030 m. bent 40 proc. sumažinti išmetamų ŠESD kiekį, palyginti su 1990 m., patvirtintas 2014 m. spalio 23–24 d. Europos Vadovų Tarybos išvadose dėl 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategijos. 2015 m. kovo 6 d. Tarybos posėdyje šis Sąjungos ir jos valstybių narių indėlis oficialiai patvirtintas kaip numatomas nacionaliniu lygmeniu nustatytas įpareigojantis veiksmas;

(2)Europos Vadovų Tarybos išvadose numatyta, kad šį tikslą turėtų įgyvendinti bendrai visa Sąjunga ekonomiškai efektyviausiu būdu, išmetamą ŠESD kiekį apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos (ATLPS) sektoriuose ir sektoriuose, kuriems ATLPS netaikoma, iki 2030 m. sumažinant atitinkamai 43 % ir 30 %, palyginti su 2005 m., pastangas paskirstant remiantis santykiniu bendruoju vidaus produktu (BVP) vienam gyventojui;

(3)2016 m. birželio 10 d. Komisija pateikė pasiūlymą ES ratifikuoti Paryžiaus susitarimą. Šis teisės akto pasiūlymas yra dalis Sąjungos įgyvendinamo įsipareigojimo visos ES mastu sumažinti išmetamą ŠESD kiekį, kuris buvo patvirtintas Sąjungos ir jos valstybių narių numatomame nacionaliniu lygmeniu nustatytame ŠESD mažinimo įsipareigojime, kuris 2015 m. gegužės 6 d. buvo pateiktas Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos (JTBKKK) sekretoriatui;  10

(4)Paryžiaus susitarime, be kita ko, nustatytas ilgalaikis tikslas, atitinkantis siekį užtikrinti, kad pasaulio temperatūros padidėjimas būtų gerokai mažesnis nei 2 °C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu, ir toliau siekti, kad jis nebūtų didesnis kaip 1,5 °C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu. Kad pasiektų šį tikslą, susitarimo šalys vėliau turėtų parengti nacionaliniu lygmeniu nustatytus įpareigojančius veiksmus, apie juos pranešti ir juos vykdyti. Paryžiaus susitarimu pakeičiamas 1997 m. Kioto protokolu, kuris po 2020 m. nebebus taikomas, numatytas principas. Paryžiaus susitarime taip pat raginama antroje šio šimtmečio pusėje pasiekti žmogaus veiklos nulemto šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio iš šaltinių ir jų šalinimo absorbentais pusiausvyrą ir raginama Šalims imtis veiksmų siekiant išsaugoti ir prireikus pagerinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų absorbentus ir kaupiklius, įskaitant miškus;

(5)2014 m. spalio 23–24 d. Europos Vadovų Taryba taip pat pripažino daugialypius žemės ūkio bei žemės naudojimo sektoriaus tikslus, kurie pasižymi mažesniu klimato kaitos švelninimo potencialu, ir poreikį užtikrinti Sąjungos aprūpinimo maistu ir kovos su klimato kaita tikslų darną. Europos Vadovų Taryba paprašė Komisijos išnagrinėti būdus, kaip būtų galima geriausiai skatinti tvarų maisto gamybos intensyvinimą, tuo pačiu optimizuojant šio sektoriaus indėlį mažinant šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir vykdant sekvestraciją, be kita ko, įveisiant mišką ir nustatyti politiką dėl žemės naudojimo, žemės naudojimo paskirties keitimo ir miškininkystės (LULUCF) įtraukimo į 2030 m. šiltnamio efektą sukeliančių dujų poveikio švelninimo strategiją, kai tik bus sudarytos techninės sąlygos ir bet kuriuo atveju anksčiau nei 2020 m.;

(6)LULUCF sektorius prie klimato kaitos švelninimo gali prisidėti keliais būdais, visų pirma mažinant išmetamą ŠESD kiekį ir išlaikant bei didinant absorbentus ir anglies sankaupas. Norint, kad priemonės, kuriomis siekiama visų pirma padidinti anglies dioksido sekvestraciją, būtų veiksmingos, būtina užtikrinti anglies absorbentų ilgalaikį stabilumą ir pritaikomumą;

(7)Europos Parlamento ir Tarybos sprendime 529/2013/EB 11 visų pirma išdėstytos LULUCF sektoriuje išmetamam ir pašalinamam šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiui taikomos apskaitos taisyklės ir taip juo prisidedama prie politikos, kuria siekiama LULUCF sektorių įtraukti į Sąjungos įsipareigojimą mažinti išmetamą ŠESD kiekį, formavimo. Šis reglamentas turėtų būti paremtas esamomis apskaitos taisyklėmis, jas atnaujinant ir patobulinant 2021–2030 m. laikotarpiu. Jame turėtų būti nustatyti valstybių narių įpareigojimai įgyvendinti tas apskaitos taisykles ir pareiga užtikrinti, kad visame LULUCF sektoriuje nesusidarytų grynojo išmetamųjų teršalų kiekio. Jame neturėtų būti nustatomi jokie privačių subjektų įpareigojimai apskaitos ar ataskaitų teikimo srityje;

(8)siekiant nustatyti tikslią išmetamo ir pašalinamo ŠESD kiekio apskaitą remiantis 2006 m. Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (TKKK) gairėmis dėl nacionalinių šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos ataskaitų (toliau – TKKK gairės), turėtų būti naudojamos kasmet pagal Reglamentą (ES) Nr. 525/2013 teikiamos žemės naudojimo kategorijų ir žemės naudojimo kategorijų keitimo vertės, taip supaprastinant pagal JTBKKK ir Kioto protokolą taikomus metodus. Žemei, kurios naudojimo kategorija keičiama į kitą žemės naudojimo kategoriją, turėtų būti taikomas 20 metų (pagal TKKK gairėse numatytąją vertę) pereinamasis perkėlimo į tą kategoriją laikotarpis;

(9)dėl miško žemės veiklos išmetamas ir pašalinamas ŠESD kiekis priklauso nuo įvairių gamtinių sąlygų, amžiaus klasių struktūros, taip pat ankstesnės ir dabartinės tvarkymo praktikos. Naudojant bazinius metus nebūtų įmanoma atsižvelgti į tuos veiksnius ir į su tuo susijusį ciklišką poveikį išmetamam ir pašalinamam ŠESD kiekiui arba jo kasmetiniam svyravimui. Siekiant, kad apskaitai neturėtų poveikio gamtiniai ir konkrečioms šalims būdingi ypatumai, atitinkamose apskaitos taisyklėse turėtų būti numatyta taikyti orientacinius lygius. Nesant tarptautinės peržiūros pagal JTBKKK ir Kioto protokolą, reikėtų sukurti peržiūros procedūrą, siekiant užtikrinti skaidrumą ir pagerinti apskaitos kokybę šioje kategorijoje;

(10)kai Komisija, peržiūrėdama nacionalinius miškininkystės apskaitos planus, nusprendžia į pagalbą pasitelkti ekspertų peržiūros grupę pagal Komisijos sprendimą (C(2016)3301), ji turėtų remtis ekspertų peržiūros pagal JTBKKK gerąja praktika ir patirtimi, be kita ko, kiek tai susiję su nacionalinių ekspertų dalyvavimu ir rekomendacijomis, ir iš valstybių narių atrinkti pakankamą skaičių ekspertų;

(11)tarptautiniu mastu suderintose TKKK gairėse nustatyta, kad deginant biomasę išmestus išmetamuosius teršalus į energetikos sektoriaus apskaitą galima įtraukti nulinės vertės, su sąlyga, kad jie įtraukiami į LULUCF sektoriaus apskaitą. Europos Sąjungoje ŠESD kiekis, išmetamas deginant biomasę, į apskaitą įtraukiamas nulinės vertės pagal Reglamento (ES) Nr. 601/2012 38 straipsnį ir Reglamento (ES) Nr. 525/2013 nuostatas, taigi derėjimas su TKKK gairėmis būtų užtikrintas tik tuo atveju, jei šie išmetamieji teršalai būtų tiksliai apskaitomi pagal šį reglamentą;

(12)padidinus tausų nukirsto medžio produktų naudojimą galima gerokai apriboti į atmosferą išmetamų ŠESD kiekį ir padidinti jų pašalinimą iš atmosferos. Siekiant skatinti daugiau naudoti ilgu gyvavimo ciklu pasižyminčius nukirsto medžio produktus, apskaitos taisyklėmis turėtų būti užtikrinta, kad valstybių narių apskaitoje būtų tiksliai atspindėti nukirsto medžio produktų anglies absorbento pokyčiai, kai jie vyksta. Komisija turėtų pateikti gaires dėl metodinių klausimų, susijusių su nukirsto medžio produktams taikoma apskaita;

(13)natūralūs trikdžiai, kurių valstybė narė negali kontroliuoti ir kuriems ji negali daryti esminės įtakos, pavyzdžiui, gaisrai, vabzdžiai ir ligos, ekstremalios oro sąlygos ir geologiniai trikdžiai, gali sukelti laikiną ŠESD išmetimą LULUCF sektoriuje arba gali nulemti anksčiau pašalintų ŠESD kiekių grąžinimą į atmosferą. Kadangi tokį grįžtamąjį procesą gali lemti ir valdymo sprendimai, pavyzdžiui, sprendimai kirsti arba sodinti medžius, šiuo reglamentu turėtų būti užtikrinta, kad dėl žmogaus veiklos į atmosferą grąžinti anksčiau pašalinti ŠESD kiekiai visada būtų tiksliai atspindėti LULUCF apskaitoje. Be to, šiame reglamente valstybėms narėms turėtų būti suteikta ribota galimybė į LULUCF apskaitą neįtraukti dėl trikdžių, kurių valstybės narės nepajėgios kontroliuoti, išmesto ŠESD kiekio. Tačiau valstybės narės tas nuostatas turėtų taikyti taip, kad į apskaitą nebūtų nepagrįstai neįtraukiami tam tikri duomenys;

(14)atsižvelgiant į nacionalinius prioritetus, valstybės narės turėtų galėti pasirinkti tinkamas nacionalinės politikos priemones siekti savo įsipareigojimų dėl LULUCF, įskaitant galimybę vienoje žemės kategorijoje išmetamus išmetamuosius teršalus kompensuoti išmetamuosius teršalus pašalinant kitoje žemės kategorijoje. Jos taip pat turėtų turėti galimybę 2021–2030 m. laikotarpiu sukaupti grynąjį pašalintą kiekį. Prekyba tarp valstybių narių turėtų vykti ir toliau kaip papildoma galimybė atitikčiai užtikrinti. Vadovaujantis Kioto protokolo antrojo įsipareigojimų laikotarpio praktika, siekiant užtikrinti valstybės narės įsipareigojimų pagal šį reglamentą laikymąsi, taip pat turėtų būti sudaryta galimybė valstybei narei naudoti pasiektus perteklinius rezultatus pagal Reglamentą [], kuriuo, kuriant atsparią energetikos sąjungą ir siekiant vykdyti įsipareigojimus pagal Paryžiaus susitarimą, valstybėms narėms nustatomi įpareigojimai 2021–2030 m. laikotarpiu sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų metinį kiekį ir iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas Nr. 525/2013 dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo stebėsenos bei ataskaitų ir kitos su klimato kaita susijusios nacionalinio bei Sąjungos lygmens informacijos teikimo mechanizmo;

(15)siekiant užtikrinti, kad ataskaitų apie išmetamą ir pašalinamą ŠESD kiekį ir kitą informaciją, kurios reikia valstybės narės įsipareigojimų laikymuisi įvertinti, teikimas ir tikrinimas vyktų veiksmingai, skaidriai ir ekonomiškai efektyviai, ataskaitų teikimo reikalavimai pagal šį reglamentą turėtų būti įtraukti į Reglamentą (ES) Nr. 525/2013, ir atitikties patikrose pagal šį reglamentą į tas ataskaitas turėtų būti atsižvelgta. Todėl Reglamentas (ES) Nr. 525/2013 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas. Šios nuostatos gali būti dar labiau supaprastintos siekiant atsižvelgti į atitinkamus pakeitimus, susijusius su integruotu energetikos sąjungos valdymu, dėl kurio Komisijos darbo programoje numatyta pateikti pasiūlymą iki 2016 m. pabaigos;

(16)Europos aplinkos agentūra prireikus turėtų padėti Komisijai, kiek tai atitinka jos metinę darbo programą, nustatyti metinių ataskaitų apie šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą ir šalinimą sistemą, vertinti politikos ir priemonių bei nacionalinių prognozių informaciją, vertinti planuojamas papildomas politikos kryptis ir priemones bei padėti Komisijai pagal šį reglamentą vykdyti atitikties patikras;

(17)siekiant palengvinti duomenų rinkimą ir pagerinti metodiką, žemės naudojimas turėtų būti apskaitomas ir teikiamos ataskaitos naudojant kiekvieno žemės ploto geografinio atsekamumo sistemą, atitinkančią nacionalines ir ES duomenų rinkimo sistemas. Reikia kuo geriau išnaudoti esamas Sąjungos ir valstybių narių programas, įskaitant Statistinių duomenų apie žemės dangą ir žemės naudojimą rinkimo sistemą (LUCAS, angl. Land Use Cover Area Frame Survey) ir Europos Žemės stebėsenos programą „Copernicus“ duomenims rinkti. Duomenų tvarkymas, įskaitant keitimąsi jais pakartotiniam naudojimui ataskaitose ir sklaidai, turėtų atitikti 2007 m. kovo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2007/2/EB, sukuriančią Europos bendrijos erdvinės informacijos infrastruktūrą, nuostatas;

(18)siekiant tinkamai apskaityti sandorius pagal šį reglamentą, įskaitant naudojimąsi lankstumo priemonėmis, ir atlikti atitikties atsekamumo patikras, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį priimti aktus, susijusius su apibrėžčių, verčių, šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir anglies absorbentų sąrašų techniniu suderinimu, orientacinių lygių atnaujinimu, sandorių apskaita ir metodikos bei informacijos reikalavimų peržiūra. Šios priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į Komisijos reglamento Nr. 389/2013, kuriuo įsteigiamas Sąjungos registras, nuostatas. Būtinos nuostatos turėtų būti įtrauktos į vieną teisinį dokumentą, kuriame būtų sujungtos apskaitos nuostatos pagal Direktyvą 2003/87/EB, Reglamentą (ES) Nr. 525/2013, Reglamentą [], kuriuo valstybėms narėms nustatomi įpareigojimai 2021–2030 m. laikotarpiu sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų metinį kiekį, ir šį reglamentą. Itin svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, be kita ko, su ekspertais, ir kad tos konsultacijos vyktų vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(19)šį reglamentą reikėtų peržiūrėti 2024 m. ir kas 5 metus po to, įvertinant bendrą jo veikimą. Šioje peržiūroje taip pat bus galima pasinaudoti pagal Paryžiaus susitarimą atliekamo visuotinio padėties įvertinimo rezultatais;

(20)kadangi šio reglamento tikslų valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl siūlomo veiksmo masto ir poveikio tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygiu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą, šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Dalykas

Šiuo reglamentu nustatomi valstybių narių įsipareigojimai dėl žemės naudojimo, žemės naudojimo paskirties keitimo ir miškininkystės (LULUCF), kuriais užtikrinama, kad būtų vykdomas Sąjungos įsipareigojimas sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį 2021–2030 m. laikotarpiu, taip pat LULUCF sektoriuje išmetamo ir pašalinamo ŠESD kiekio apskaitos ir patikros, kaip valstybės narės laikosi šių įsipareigojimų, taisyklės.

2 straipsnis

Taikymo sritis

1. Šis reglamentas taikomas I priedo A dalyje išvardytoms 2021–2030 m. laikotarpiu valstybių narių teritorijose bet kurioje iš toliau nurodytų žemės apskaitos kategorijų išmetamoms ir pašalinamoms šiltnamio efektą sukeliančioms dujoms, už kurias atsiskaitoma pagal Reglamento (ES) Nr. 525/2013 7 straipsnį:

(a)mišku apželdinta žemė – žemė, kuri pagal savo naudojimą deklaruojama kaip pasėlių žemė, pieva, šlapžemė, gyvenvietės ir kita miško žeme paversta žemė;

(b)iškirstų miškų žemė – žemė, kuri pagal savo naudojimą deklaruojama kaip miško žemė, paversta pasėlių žeme, pieva, šlapžeme, gyvenvietėmis ir kita žeme;

(c)tvarkomi pasėliai – žemė, kuri pagal savo naudojimą deklaruojama kaip pasėlių žemė, kuri lieka pasėlių žeme, ir pieva, šlapžemė, gyvenvietė, kita žemė, paversta pasėlių žeme ir pasėlių žemė, paversta šlapžeme, gyvenviete ir kita žeme;

(d)tvarkomos pievos – žemė, kuri pagal savo naudojimą deklaruojama kaip šlapžemė, kuri lieka šlapžeme, ir pasėlių žemė, šlapžemė, gyvenvietė, kita žemė, paversta pieva, ir pieva, paversta šlapžeme, gyvenviete ir kita žeme;

(e)tvarkoma miško žemė – žemė, kuri pagal savo naudojimą deklaruojama kaip miško žemė, liekanti miško žeme.

2. Valstybė narė gali nuspręsti įtraukti tvarkomą šlapžemę, apibrėžiamą kaip žemė, kurios naudojimas pranešamas kaip šlapžemė, kuri lieka šlapžeme, ir gyvenvietę bei kitą žemę, paverstą šlapžeme, ir šlapžemę, paverstą gyvenviete ir kita žeme, į savo įsipareigojimą pagal 4 straipsnį. Jei valstybė narė pasirenka šią galimybę, ji apskaito tvarkomoje šlapžemėje išmetamą ir pašalinamą ŠESD kiekį pagal šį reglamentą

3 straipsnis

Terminų apibrėžtys

1. Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

(a)absorbentas – bet koks procesas, veikla ar mechanizmas, kuriuo iš atmosferos pašalinamos ŠESD, aerozolis arba ŠESD pirmtakas;

(b)šaltinis – bet koks procesas, veikla ar mechanizmas, dėl kurio į atmosferą išmetamos ŠESD, aerozolis arba ŠESD pirmtakas;

(c) anglies sankaupos – anglies absorbente susikaupusios anglies masė;

(d)anglies absorbentas – visas biogeocheminis vietovės elementas ar sistema arba jų dalis valstybės narės teritorijoje, kuriuose kaupiasi anglis arba ŠESD pirmtakas ar ŠESD, kuriuose yra anglies;

(e)nukirsto medžio produktas – nukirtus medį gautas produktas, išvežtas iš medžio kirtimo vietos;

(f)miškas – žemės plotas, apibrėžtas nurodant ploto dydžio, medžių lajos dangos arba lygiaverčio skalsumo ir galimo augančių medžių aukščio brandos amžiuje jų augimo vietoje minimalias vertes. Jis apima plotus su medžiais, įskaitant natūraliai augančių jaunų medžių grupes arba plantacijas, kuriose pirmiau nurodytos medžių lajos dangos ar lygiaverčio skalsumo minimalios vertės arba minimalus medžių aukštis dar nepasiekti, įskaitant žemės plotą, kuris paprastai yra miško dalis, bet kuriame dėl žmogaus veiklos, pavyzdžiui, kirtimo, arba gamtinių priežasčių medžiai laikinai neauga, tačiau kuris, tikimasi, vėl gali tapti mišku;

(g)natūralūs trikdžiai – bet kokie ne žmogaus nulemti įvykiai ar aplinkybės, dėl kurių miškuose išmetamas didelis ŠESD kiekis ir kurių atitinkama valstybė narė nepajėgia kontroliuoti, su sąlyga, kad ta valstybė narė dėl tų įvykių ar aplinkybių išmetamo ŠESD kiekio dėl objektyvių priežasčių negali pastebimai apriboti, net jiems įvykus;

(h)staigi oksidacija – apskaitos metodas, pagal kurį daroma prielaida, kad visas nukirsto medžio produktuose esančios anglies kiekis išmetamas į atmosferą nukirtimo metu.

2. Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus pagal 14 straipsnį siekiant priderinti 1 dalyje nurodytas apibrėžtis prie mokslo pokyčių arba technikos pažangos ir užtikrinti šių apibrėžčių ir atitinkamų 2006 m. TKKK gairėse dėl nacionalinių šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos ataskaitų (TKKK gairės) pateiktų apibrėžčių bet kokių pakeitimų nuoseklumą.

4 straipsnis

Įsipareigojimai

Atsižvelgiant į 11 straipsnyje numatytas lankstumo priemones 2021–2025 m. ir 2026–2030 m. laikotarpiais kiekviena valstybė narė užtikrina, kad išmetamas ŠESD kiekis neviršytų pašalinamo ŠESD kiekio, apskaičiuoto kaip viso jų teritorijoje išmetamo ir pašalinamo ŠESD kiekio visose 2 straipsnyje nurodytose žemės apskaitos kategorijose, apskaitomo pagal šį reglamentą, suma.

5 straipsnis

Bendrosios apskaitos taisyklės

1. Kiekviena valstybė narė parengia ir veda apskaitą, kurioje tiksliai parodomas 2 straipsnyje nurodytose žemės apskaitos kategorijose išmetamas ir pašalinamas ŠESD kiekis. Valstybės narės užtikrina savo sąskaitų ir kitų pagal šį reglamentą pateikiamų duomenų tikslumą, išsamumą, nuoseklumą, palyginamumą ir skaidrumą. Valstybės narės nurodo išmetamą ŠESD kiekį pliuso ženklu (+), o pašalintą ŠESD kiekį minuso ženklu (−).

2. Valstybės narės užtikrina, kad būtų išvengta dvigubos išmetamo ar pašalinamo ŠESD kiekio apskaitos, visų pirma daugiau nei vienoje žemės apskaitos kategorijoje išmetamas ar pašalinamas ŠESD įtraukdamos į apskaitą tik vienoje kategorijoje.

3. Valstybės narės perkelia miško žemę, pasėlių žemę, pievas, šlapžemes, gyvenvietes ar kitą žemę iš tokios žemės, paverstos kitos rūšies žeme, kategorijos į tokios žemės, kuri lieka tokios pačios rūšies žeme praėjus 20 metų nuo pavertimo dienos, kategoriją.

4. Valstybės narės į savo apskaitą kiekvienoje žemės apskaitos kategorijoje įtraukia visus anglies absorbentuose, išvardytuose I priedo B skirsnyje, esančių anglies sankaupų pasikeitimus. Valstybės narės gali nuspręsti į savo apskaitą neįtraukti anglies absorbentuose esančių anglies sankaupų pasikeitimų, jeigu anglies absorbentas nėra šaltinis, išskyrus antžeminės biomasės ir nukirsto medžio produktų iš tvarkomos miško žemės atveju.

5. Valstybės narės išsamiai ir tiksliai registruoja visus duomenis, naudotus rengiant apskaitą.

6. Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus pagal 14 straipsnį siekiant iš dalies pakeisti I priedą, siekiant atsižvelgti į TKKK gairių pokyčius.

6 straipsnis

Mišku apželdintos žemės ir iškirstų miškų žemės apskaita

1. Valstybės narės į apskaitą įtraukia ŠESD kiekį, kuris išmetamas ir pašalinamas mišku apželdintoje žemėje ir iškirstų miškų žemėje, kaip bendrą išmetamų ir pašalinamų ŠESD kiekį kiekvienais 2021–2025 m. ir 2026–2030 m. laikotarpių metais.

2. Nukrypstant nuo įpareigojimo taikyti 5 straipsnio 3 dalyje nustatytą numatytąją vertę, valstybė narė gali pasėlių žemę, pievą, šlapžemę, gyvenvietes ir kitą žemę perkelti iš tokios žemės, paverstos miško žeme, kategorijos į miško žemės, liekančios miško žeme 30 metų nuo pavertimo dienos, kategoriją.

3. Vykdydama ŠESD kiekio, kuris išmetamas ir pašalinamas mišku apželdintoje žemėje ir iškirstų miškų žemėje, apskaičiavimus kiekviena valstybė narė nustato miško plotą, naudodama tą patį II priede nurodytą erdvės vertinimo vienetą.

7 straipsnis

Tvarkomų pasėlių, tvarkomų pievų ir tvarkomų šlapžemių apskaita

1. Valstybės narės į apskaitą įtraukia ŠESD kiekį, kuris išmetamas ir pašalinamas tvarkomuose pasėliuose ir kuris apskaičiuojamas kaip 2021–2025 m. ir 2026–2030 m. laikotarpiais išmestas ir pašalintas ŠESD kiekis, atėmus vertę, gautą valstybės narės vidutinį metinį tvarkomuose pasėliuose išmestą ir pašalintą ŠESD kiekį 2005–2007 m. baziniu laikotarpiu padauginus iš penkių.

2. Valstybės narės į apskaitą įtraukia ŠESD kiekį, kuris išmetamas ir pašalinamas tvarkomose pievose ir kuris apskaičiuojamas kaip 2021–2025 m. ir 2026–2030 m. laikotarpiais išmestas ir pašalintas ŠESD kiekis, atėmus vertę, gautą valstybės narės vidutinį metinį tvarkomose pievose išmestą ir pašalintą ŠESD kiekį 2005–2007 m. baziniu laikotarpiu padauginus iš penkių.

3. Jeigu valstybė narė nusprendžia į savo įsipareigojimus pagal 2 straipsnį įtraukti tvarkomas šlapžemes, ji apie tokį sprendimą turi pranešti Komisijai iki 2020 m. gruodžio 31 d. 2021–2025 m. laikotarpio atžvilgiu ir iki 2025 m. gruodžio 31 d. 2026–2030 m. laikotarpio atžvilgiu.

4. Valstybės narės, kurios nusprendė į savo įsipareigojimus pagal 2 straipsnį įtraukti tvarkomą šlapžemę, į apskaitą įtraukia ŠESD kiekį, kuris išmetamas ir pašalinamas tvarkomoje šlapžemėje ir kuris apskaičiuojamas kaip 2021–2025 m. ir (arba) 2026–2030 m. laikotarpiais išmestas ir pašalintas ŠESD kiekis, atėmus vertę, gautą valstybės narės vidutinį metinį tvarkomoje šlapžemėje išmestą ir pašalintą ŠESD kiekį 2005–2007 m. baziniu laikotarpiu padauginus iš penkių.

8 straipsnis

Tvarkomos miško žemės apskaita

1. Valstybės narės į apskaitą įtraukia ŠESD kiekį, kuris išmetamas ir pašalinamas tvarkomoje miško žemėje ir kuris apskaičiuojamas kaip 2021–2025 m. ir 2026–2030 m. laikotarpiais išmestas ir pašalintas ŠESD kiekis, atėmus vertę, gautą jos miškų atskaitos lygį padauginus iš penkių. Miškų atskaitos lygis yra 2021–2025 m. ir 2026–2030 m. laikotarpiais tos valstybės narės teritorijoje tvarkomoje miško žemėje per metus išmetamo arba pašalinamo vidutinio grynojo ŠESD kiekio įvertis.

2. Jei atlikus 1 dalyje nurodytus apskaičiavimus gaunamas neigiamas rezultatas, palyginti su valstybės narės miškų atskaitos lygiu, valstybė narė į savo tvarkomos miškų žemės apskaitą įtraukia bendrą grynąjį pašalintų ŠESD kiekį, kuris sudarytų ne daugiau kaip 3,5 proc. valstybės narės III priede nurodytais baziniais metais arba laikotarpiu išmesto ŠESD kiekio, padauginto iš penkių.

3. Valstybės narės nustato naują miškų atskaitos lygį remdamosi IV priedo A skirsnyje nustatytais kriterijais. Jos iki 2018 m. gruodžio 31 d. 2021–2025 m. laikotarpiui ir iki 2023 m. birželio 30 d. 2026–2030 m. laikotarpiui pateikia Komisijai nacionalinį miškininkystės apskaitos planą, kuriame nurodomas naujas miškų atskaitos lygis.

Nacionaliniame miškininkystės apskaitos plane turi būti pateikti visi IV priedo B skirsnyje išvardyti elementai ir nurodytas siūlomas naujas miškų atskaitos lygis, pagrįstas 1990–2009 m. registruota dabartinės miškų valdymo praktikos ir intensyvumo, išreikšto CO2 ekvivalentais tonomis per metus, informacija pagal miško tipą ir amžiaus klasę nacionaliniuose miškuose.

Nacionalinis miškininkystės apskaitos planas skelbiamas viešai ir dėl jo turi būti konsultuojamasi su visuomene.

4. Valstybės narės turi įrodyti, kad metodai, naudoti miškų atskaitos lygiui nacionaliniame miškininkystės apskaitos plane nustatyti, ir tvarkomo miško žemei apskaityti naudoti metodai ir duomenys yra nuoseklūs. Prireikus, kad būtų užtikrintas nuoseklumas, ne vėliau kaip iki 2021–2025 m. arba 2026–2030 m. laikotarpio pabaigos valstybė narė Komisijai pateikia savo atskaitos lygio technines pataisas.

5. Komisija peržiūri nacionalinius miškininkystės apskaitos planus ir technines pataisas ir įvertina, kiek siūlomi nauji ar pataisyti miškų atskaitos lygiai buvo nustatyti pagal 3 ir 4 dalyse bei 5 straipsnio 1 dalyje nustatytus principus ir reikalavimus. Tiek, kiek yra būtina siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi 3 ir 4 dalyse bei 5 straipsnio 1 dalyje nustatytų principų ir reikalavimų, Komisija gali perskaičiuoti siūlomus naujus ar pataisytus miškų atskaitos lygius.

6. Komisija priima deleguotuosius aktus pagal 14 straipsnį, siekdama pagal peržiūrą, atliktą pagal 5 dalį, iš dalies pakeisti II priedą, kad būtų atnaujinti valstybės narės miškų atskaitos lygiai pagal pateiktus nacionalinius miškininkystės apskaitos planus arba technines pataisas ir atsižvelgiant į vykdant peržiūrą bet kokius atliktus perskaičiavimus. Iki deleguotojo akto įsigaliojimo valstybės narės miškų atskaitos lygiai, kaip nurodyta II priede, toliau taikomi 2021–2025 m. ir (arba) 2026–2030 m. laikotarpiams.

9 straipsnis

Nukirsto medžio produktų apskaita

Su nukirsto medžio produktais susijusioje pagal 6 straipsnio 1 dalį ir 8 straipsnio 1 dalį vedamoje apskaitoje valstybės narės, naudodamosi V priede nustatyta pirmojo laipsnio irimo funkcija, metodika ir numatytosiomis pusėjimo vertėmis, nurodo dėl pokyčių nukirsto medžio produktų, kurie priskiriami prie toliau nurodytų kategorijų, anglies absorbente išmestą ir pašalintą ŠESD kiekį:

a)    popieriaus;

b)    medienos skydų;

c)    pjautinės medienos.

10 straipsnis

Natūralių trikdžių apskaita

1. 2021–2025 m. ir 2026–2030 m. laikotarpių pabaigoje valstybės narės gali neįtraukti į apskaitą mišku apželdintos žemės ir tvarkomos miško žemės šiltnamio efektą sukeliančių dujų, išmetamų dėl natūralių trikdžių, kiekio, viršijančio vidutinį dėl natūralių trikdžių per 2001–2020 m. laikotarpį išmestą ŠESD kiekį, išskyrus statistines išskirtis (foninis lygis), apskaičiuotas pagal šį straipsnį ir VI priedą.

2. Jei valstybė narė taiko 1 dalį, ji pateikia Komisijai informaciją apie kiekvienos 1 dalyje nustatytos žemės apskaitos kategorijos foninį lygį ir pagal VI priedą naudotus duomenis ir metodiką.

3. Jei valstybė narė taiko 1 dalį, ji į apskaitą iki 2030 m. neįtraukia viso natūralių trikdžių paveiktoje žemėje vėliau pašalinamo ŠESD kiekio.

4. Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus pagal 14 straipsnį siekiant persvarstyti metodiką ir VI priede nurodytus informavimo reikalavimus, siekiant atsižvelgti į TKKK gairių pokyčius.

11 straipsnis

Lankstumo priemonės

1. Jei valstybės narės išmetamas ŠESD kiekis viršija pašalinamą ŠESD kiekį ir ta valstybė narė išbraukė metines išmetamo dujų kiekio kvotas pagal Reglamentą [ ], kuriuo valstybėms narėms nustatomi įpareigojimai 2021–2030 m. laikotarpiu sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų metinį kiekį, į šį kiekį atsižvelgiama vertinant, kaip valstybė narė laikosi savo įsipareigojimo pagal 4 straipsnį.

2. Tiek, kiek valstybės narės bendras pašalinamas ŠESD kiekis viršija išmetamą ŠESD kiekį, ir atėmus bet kokį kiekį, į kurį atsižvelgiama pagal Reglamento [ ], kuriuo valstybėms narėms nustatomi įpareigojimai 2021–2030 m. laikotarpiu sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų metinį kiekį, 7 straipsnį, ta valstybė narė likusį kiekį gali perduoti kitai valstybei narei. Į perduotą kiekį atsižvelgiama vertinant, kaip gaunančioji valstybė narė laikosi savo įsipareigojimo pagal 4 straipsnį.

3. Tiek, kiek 2021–2025 m. laikotarpiu valstybės narės bendras pašalinamas ŠESD kiekis viršija išmetamą ŠESD kiekį, ir atėmus bet kokį kiekį, į kurį atsižvelgiama pagal Reglamento [ ], kuriuo valstybėms narėms nustatomi įpareigojimai 2021–2030 m. laikotarpiu sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų metinį kiekį, 7 straipsnį arba kuris perduotas kitai valstybei narei pagal 2 dalį, ta valstybė narė likusį kiekį gali rezervuoti 2026–2030 m. laikotarpiui.

4. Siekiant išvengti dvigubo skaičiavimo, grynasis pašalintų ŠESD kiekis, į kurį atsižvelgiama pagal Reglamento [ ], kuriuo valstybėms narėms nustatomi įpareigojimai 2021–2030 m. laikotarpiu sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų metinį kiekį, 7 straipsnį, atimamas iš tos valstybės narės kiekio, kuris pagal 2–3 dalis gali būti perduotas kitai valstybei narei arba rezervuotas.

5. Jei valstybė narė neatitinka Reglamento (ES) Nr. 525/2013 7 straipsnio 1 dalies da punkte nustatytų stebėsenos reikalavimų, vyriausiasis administratorius, paskirtas pagal Direktyvos 2003/87/EB 20 straipsnį, tai valstybei narei laikinai uždraudžia perduoti arba rezervuoti kiekius pagal 2–3 dalis.

12 straipsnis

Atitikties tikrinimas

1. 2027 ir 2032 m. valstybės narės pateikia Komisijai atitikties ataskaitą, kurioje nurodomas viso atitinkamai 2021–2025 m. arba 2026–2030 m. laikotarpiu kiekvienoje 2 straipsnyje nurodytoje žemės apskaitos kategorijoje išmesto arba pašalinto šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio balansas, naudodamos šiame reglamente nustatytas apskaitos taisykles.

2. Komisija atlieka visapusišką atitikties ataskaitų peržiūrą siekdama įvertinti jų atitiktį 4 straipsniui.

3. Europos aplinkos agentūra padeda Komisijai remiantis jos metine darbo programa įgyvendinti stebėsenos ir atitikties sistemą pagal šį straipsnį.

13 straipsnis

Registras

1. Komisija registruoja kiekvienos valstybės narės kiekvienoje žemės apskaitos kategorijoje išmetamą ir pašalinamą ŠESD kiekį ir užtikrina, kad naudojant lankstumo priemones pagal 11 straipsnį, Sąjungos registre, sukurtame pagal Reglamento (ES) Nr. 525/2013 10 straipsnį, būtų užtikrinta tiksli apskaita. Vyriausiasis administratorius atlieka automatizuotas kiekvieno pagal šį reglamentą atlikto sandorio patikras ir, jei reikia, sandorius sustabdo siekdamas užtikrinti, kad nebūtų pažeidimų. Ši informacija turi būti prieinama visuomenei.

2. Komisijai pagal šio reglamento 14 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais įgyvendinama 1 dalis.

14 straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2. 3, 5, 8, 10 ir 13 straipsniuose nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo [įsigaliojimo datos].

3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kuriuo metu atšaukti 2 dalyje nurodytus įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4. Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais.

5. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6. Pagal ankstesnes dalis priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva tas laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

15 straipsnis

Peržiūra

Iki 2024 m. vasario 28 d. ir kas penkerius metus po to Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia ataskaitą apie tai, kaip šis reglamentas veikia, kiek juo prisidedama prie bendro ES tikslo iki 2030 m. sumažinti išmetamą ŠESD kiekį ir kiek juo prisidedama įgyvendinant Paryžiaus susitarimo tikslus, taip pat, prireikus, Komisija gali pateikti pasiūlymų.

16 straipsnis

Reglamento Nr. 525/2013/ES pakeitimas

Reglamentas Nr. 525/2013/ES iš dalies keičiamas taip:

1. 7 straipsnio 1 dalis iš dalies keičiama taip:

a) įterpiamas šis da punktas:

„da) nuo 2023 m. jose išmestą ir pašalintą ŠESD kiekį, kuriam taikomas Reglamento [] [dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų, išmetamų ir šalinamų dėl žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės, kiekio įtraukimo į 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategiją] 2 straipsnis, naudodamos metodiką, nustatytą šio reglamento IIIa priede;

b)    pridedama ši pastraipa:

„Valstybė narė gali prašyti leisti nukrypti nuo da punkto, kad galėtų taikyti kitokią metodiką, nei nurodyta IIIa priede, jei reikalingas metodikos patobulinimas negali būti atliktas laiku, kad į jį būtų atsižvelgta 2021–2030 m. šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitose, arba jei metodikos tobulinimo išlaidos būtų neproporcingai didelės, palyginti su tokios metodikos taikymo nauda siekiant pagerinti išmetamo ir pašalinamo ŠESD kiekio apskaitos metodiką, nes atitinkamuose anglies absorbentuose išmetamas ir pašalinamas ŠESD kiekis yra nereikšmingas. Valstybės narės, norinčios pasinaudoti nukrypti leidžiančia nuostata, pateikia Komisijai pagrįstą prašymą ne vėliau kaip iki 2020 m. gruodžio 31 d., nurodydamos terminą, iki kada metodikos patobulinimas galėtų būti įgyvendintas ir (arba) pasiūlyta alternatyvi metodika, ir pateikdamos galimo poveikio apskaitos tikslumui vertinimą. Komisija gali paprašyti per nurodytą pagrįstą laikotarpį pateikti papildomos informacijos. Jeigu Komisija mano, kad prašymas pagrįstas, ji leidžia taikyti nukrypti leidžiančią nuostatą. Jeigu prašymas atmetamas, Komisija turi nurodyti savo sprendimo priežastis.“

2.     13 straipsnio 1 dalies c punktas papildomas šiuo ix papunkčiu:

„ix)     nuo 2023 m. – informaciją apie nacionalinės politikos kryptis ir priemones, įgyvendinamas siekiant įvykdyti įsipareigojimus pagal Reglamentą [] dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų, išmetamų ir šalinamų dėl žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės, kiekio įtraukimo į 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategiją, ir informaciją apie planuojamas papildomas nacionalinės politikos kryptis ir priemones, numatytas siekiant išmetamą ŠESD kiekį apriboti ir absorbentus didinti dar labiau, nei reikalaujama pagal tuo Reglamentu nustatytus įsipareigojimus;“

3. 14 straipsnio 1 dalyje įterpiamas šis bb punktas:

„bb)    nuo 2023 m. – bendras prognozuojamas ŠESD kiekis ir atskirai įvertinti prognozuojami išmesti ir pašalinti ŠESD kiekiai, kuriems taikomas Reglamentas []dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų, išmetamų ir šalinamų dėl žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės, kiekio įtraukimo į 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategiją.“

4. Įterpiamas šis IIIa priedas:

„IIIa priedas

7 straipsnio 1 dalies da punkte nurodyta stebėsenos ir ataskaitų teikimo metodika

Erdviniai žemės naudojimo paskirties keitimo duomenys, skirti žemės naudojimo paskirties kategorijoms ir žemės naudojimo paskirties kategorijų keitimui identifikuoti ir sekti.

1 lygio metodika naudojant visuotinai suderintus teršalų išmetimo koeficientus ir parametrų vertes pagal 2006 m. TKKK gaires dėl nacionalinių šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos ataskaitų.

Kiek tai susiję su išmetamomis ir pašalinamomis ŠESD anglies absorbente, kuriam tenka bent 25–30 % išmetamų ar pašalinamų ŠESD kiekio šaltinio ar absorbento kategorijoje, kuriam valstybės narės nacionalinėje apskaitos sistemoje teikiama pirmenybė, nes dėl apskaičiuoto absoliutaus išmetamų ir pašalinamų ŠESD kiekio, išmetamų ir pašalinamų ŠESD kiekio tendencijų arba išmetamų ir pašalinamų ŠESD kiekio neapibrėžties jis daro didelį poveikį šalies bendrajai ŠESD apskaitai – bent 2 lygio metodika naudojant nacionaliniu lygiu nustatytus teršalų išmetimo koeficientus ir parametrų vertes, pritaikyta prie nacionalinių aplinkybių pagal 2006 m. TKKK gaires dėl nacionalinių šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos ataskaitų.

Valstybės narės raginamos taikyti 3 lygio metodiką naudojant neparametrinį prie nacionalinių aplinkybių pritaikytą modeliavimą, apibūdinantį biofizinės sistemos fizinę sąveiką, pagal 2006 m. TKKK gaires dėl nacionalinių šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos ataskaitų.“

17 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje

FINANSINĖ TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA

1.PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA

1.1.Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas

1.2.Atitinkama (-os) politikos sritis (-ys) VGV / VGB sistemoje

1.3.Pasiūlymo (iniciatyvos) pobūdis

1.4.Tikslas (-ai)

1.5.Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas

1.6.Trukmė ir finansinis poveikis

1.7.Numatytas (-i) valdymo būdas (-ai)

2.VALDYMO PRIEMONĖS

2.1.Stebėsenos ir atskaitomybės taisyklės

2.2.Valdymo ir kontrolės sistema

2.3.Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės

3.NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS

3.1.Atitinkama (-os) daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (-os) ir biudžeto išlaidų eilutė (-ės)

3.2.Numatomas poveikis išlaidoms 

3.2.1.Numatomo poveikio išlaidoms santrauka

3.2.2.Numatomas poveikis veiklos asignavimams

3.2.3.Numatomas poveikis administracinio pobūdžio asignavimams

3.2.4.Suderinamumas su dabartine daugiamete finansine programa

3.2.5.Trečiųjų šalių įnašai

3.3.Numatomas poveikis įplaukoms

FINANSINĖ TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA

1.PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA

1.1.Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas

1.2.Atitinkama (-os) politikos sritis (-ys) VGV / VGB sistemoje 12  

1.3.Pasiūlymo (iniciatyvos) pobūdis

◻ Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su nauja priemone 

◻ Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su nauja priemone, kuri bus priimta įgyvendinus bandomąjį projektą ir (arba) atlikus parengiamuosius veiksmus 13  

◻ Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su esamos priemonės galiojimo pratęsimu 

◻ Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su priemone, perorientuota į naują priemonę 

1.4.Tikslas (-ai)

1.4.1.Komisijos daugiametis (-čiai) strateginis (-iai) tikslas (-ai), kurio (-ių) siekiama šiuo pasiūlymu (šia iniciatyva)

1.4.2.Konkretus (-ūs) tikslas (-ai) ir atitinkama VGV / VGB veikla

1.4.3.Numatomas (-i) rezultatas (-ai) ir poveikis

Nurodyti poveikį, kurį pasiūlymas (iniciatyva) turėtų padaryti tiksliniams gavėjams (tikslinėms grupėms).

1.4.4.Rezultatų ir poveikio rodikliai

Nurodyti pasiūlymo (iniciatyvos) įgyvendinimo stebėjimo rodiklius.

1.5.Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas

1.5.1.Trumpalaikiai arba ilgalaikiai poreikiai

1.5.2.Papildoma ES dalyvavimo nauda

1.5.3.Panašios patirties išvados

1.5.4.Suderinamumas ir galima sąveika su kitomis atitinkamomis priemonėmis

1.6.Trukmė ir finansinis poveikis

◻ Pasiūlymo (iniciatyvos) trukmė ribota

–◻ pasiūlymas (iniciatyva) galioja nuo MMMM [MM DD] iki MMMM [MM DD];

–◻    Finansinis poveikis nuo MMMM iki MMMM

◻ Pasiūlymo (iniciatyvos) trukmė neribota

–įgyvendinimo pradinis laikotarpis – nuo MMMM iki MMMM,

–vėliau – visuotinis taikymas.

1.7.Numatytas (-i) valdymo būdas (-ai) 14  

◻ Tiesioginis valdymas, vykdomas Komisijos:

–◻ padalinių, įskaitant Sąjungos delegacijų darbuotojus;

–◻    vykdomųjų įstaigų

◻ Pasidalijamasis valdymas kartu su valstybėmis narėmis

◻ Netiesioginis valdymas, biudžeto įgyvendinimo užduotis perduodant:

–◻ trečiosioms šalims arba jų paskirtoms įstaigoms;

–◻ tarptautinėms organizacijoms ir jų agentūroms (nurodyti);

–◻ EIB arba Europos investicijų fondui;

–◻ įstaigoms, nurodytoms Finansinio reglamento 208 ir 209 straipsniuose;

–◻ viešosios teisės įstaigoms;

–◻ įstaigoms, kurių veiklą reglamentuoja privatinė teisė, veikiančioms viešųjų paslaugų srityje, jeigu jos pateikia pakankamų finansinių garantijų;

–◻ įstaigoms, kurių veiklą reglamentuoja valstybės narės privatinė teisė, kurioms pavesta įgyvendinti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę ir kurios pateikia pakankamų finansinių garantijų;

–◻ asmenims, kuriems pavestas konkrečių BUSP veiksmų vykdymas pagal ES sutarties V antraštinę dalį, ir kurie nurodyti atitinkamame pagrindiniame teisės akte.

–Jei nurodomas daugiau kaip vienas valdymo būdas, išsamią informaciją pateikti šio punkto pastabų skiltyje.

Pastabos

2.VALDYMO PRIEMONĖS

2.1.Stebėsenos ir atskaitomybės taisyklės

Nurodyti dažnumą ir sąlygas.

2.2.Valdymo ir kontrolės sistema

2.2.1.Nustatyta rizika

2.2.2.Informacija apie įdiegtą vidaus kontrolės sistemą

2.2.3.Numatomo klaidos rizikos laipsnio kontrolės ir vertinimo sąnaudų ir naudos apskaičiavimas

2.3.Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės

Nurodyti dabartines arba numatytas prevencijos ir apsaugos priemones.

3.NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS

3.1.Atitinkama (-os) daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (-os) ir biudžeto išlaidų eilutė (-ės)

Dabartinės biudžeto eilutės

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorijas ir biudžeto eilutes nurodyti eilės tvarka.

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija	Biudžeto eilutė	Išlaidų rūšis	Įnašas
		DA / NDA 15	ELPA šalių 16	šalių kandidačių 17	trečiųjų šalių	pagal Finansinio reglamento 21 straipsnio 2 dalies b punktą
2	34.02.01	DA	NE	NE	NE	NE
5	34.01	NDA	NE	NE	NE	NE

Prašomos sukurti naujos biudžeto eilutės: Netaikoma

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorijas ir biudžeto eilutes nurodyti eilės tvarka.

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija	Biudžeto eilutė	Išlaidų rūšis	Įnašas
	Numeris […][……………………………………… išlaidų kategorija]	DA / NDA	ELPA šalių	šalių kandidačių	trečiųjų šalių	pagal Finansinio reglamento 21 straipsnio 2 dalies b punktą
	[…][XX.YY.YY.YY]		TAIP / NE	TAIP / NE	TAIP / NE	TAIP / NE

3.2.Numatomas poveikis išlaidoms

[Šią dalį pildyti naudojant administracinio pobūdžio biudžeto duomenų apskaičiavimo lentelę (antrąjį šios finansinės pažymos priedo dokumentą), įkeltą į CISNET tarnybų tarpusavio konsultacijoms.]

3.2.1.Numatomo poveikio išlaidoms santrauka

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija

Numeris

Tvarus augimas. Gamtos ištekliai

Klimato politikos GD				2017 metai	2018 metai	2019 metai	2020 metai				IŠ VISO
•Veiklos asignavimai
34.02.01	Įsipareigojimai	(1)		1,0	0,6						1,6
	Mokėjimai	(2)		0,6	0,760	0,240					1,6
Biudžeto eilutės numeris	Įsipareigojimai	1a)
	Mokėjimai	2 a)
Administracinio pobūdžio asignavimai, finansuojami iš konkrečių programų rinkinio lėšų 18
Biudžeto eilutės numeris		(3)
IŠ VISO asignavimų Klimato politikos GD	Įsipareigojimai	=1+1a +3		1,0	0,6						1,6
	Mokėjimai	=2+2a +3		0,6	0,760	0,240					1,6

• IŠ VISO veiklos asignavimų	Įsipareigojimai	(4)	1,0	0,6						1,6
	Mokėjimai	(5)	0,6	0,760	0,240					1,6
•IŠ VISO administracinio pobūdžio asignavimų, finansuojamų iš konkrečių programų rinkinio lėšų		(6)
IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos <….> IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ	Įsipareigojimai	=4+ 6	1,0	0,6						1,6
	Mokėjimai	=5+ 6	0,6	0,760	0,240					1,6

Jei pasiūlymas (iniciatyva) daro poveikį kelioms išlaidų kategorijoms:

• IŠ VISO veiklos asignavimų	Įsipareigojimai	(4)
	Mokėjimai	(5)
•IŠ VISO administracinio pobūdžio asignavimų, finansuojamų iš konkrečių programų rinkinio lėšų		(6)
IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos 1–4 IŠLAIDŲ KATEGORIJAS (Orientacinė suma)	Įsipareigojimai	=4+ 6	1,0	0,6						1,6
	Mokėjimai	=5+ 6	0,6	0,760	0,240					1,6

Siūlomos priemonės bus vykdomos naudojant programos LIFE finansinį paketą, kaip susitarta pagal 2014–2020 m. DFP

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija

5

„Administracinės išlaidos“

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

			2017 metai	2018 metai	2019 metai	2020 metai				IŠ VISO
Klimato politikos GD
•Žmogiškieji ištekliai			0,268	0,402	0,402	0,536				1,608
•Kitos administracinės išlaidos			0,015	0,015	0,015	0,015				0,060
IŠ VISO Klimato politikos GD	Asignavimai		0,283	0,417	0,417	0,551				1,668

IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ

(Iš viso įsipareigojimų = Iš viso mokėjimų)

0,283

0,417

0,417

0,551

1,668

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

			2017 metai	2018 metai	2019 metai	2020 metai				IŠ VISO
IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos 1–5 IŠLAIDŲ KATEGORIJAS	Įsipareigojimai		1,283	1,017	0,417	0,551				3,268
	Mokėjimai		0,883	1,177	0,657	0,551				3,268

3.2.2.Numatomas poveikis veiklos asignavimams

–◻    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai nenaudojami

–◻    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai naudojami taip:

Įsipareigojimų asignavimai mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Nurodyti tikslus ir rezultatus ⇩			metai 2017		metai 2018		metai 2019		metai 2020									IŠ VISO
	REZULTATAI
	Rūšis 19	Vidutinės sąnaudos	Skaičius	Sąnaudos	Skaičius	Sąnaudos	Skaičius	Sąnaudos	Skaičius	Sąnaudos		Skaičius	Sąnaudos	Skaičius	Sąnaudos	Skaičius	Sąnaudos	Bendras skaičius	Iš viso sąnaudų
1 KONKRETUS TIKSLAS 20 ...
– Rezultatas	AA su JTC	0,500	1	0,500														1	0,5
– Rezultatas	SER konsultavimasis su miškų ekspertais	0,500	1	0,500														1	0,5
– Rezultatas	SER IT naujas modulis ES registre	0,600			1	0,600												1	0,6
– Rezultatas	Perdavimas ESTAT, skirtas LUCAS	2,5
1 konkretaus tikslo tarpinė suma			2	1,0	1	0,600												3	1,6
2 KONKRETUS TIKSLAS ...
– Rezultatas																		1	0,5
2 konkretaus tikslo tarpinė suma
IŠ VISO SĄNAUDŲ			2	1,0	1	0,600												3	1,6

3.2.3.Numatomas poveikis administracinio pobūdžio asignavimams

3.2.3.1.Santrauka

–◻    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administracinio pobūdžio asignavimų nenaudojama

–◻    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administracinio pobūdžio asignavimai naudojami taip:

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

2017 metai

2018 metai

2019 metai

2020 metai

IŠ VISO

Daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJA
Žmogiškieji ištekliai	0,268	0,402	0,402	0,536				1, 608
Kitos administracinės išlaidos	0,015	0,015	0,015	0,015				0,060
Daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJOS tarpinė suma	0,283	0,417	0,417	0,551				1,668

Neįtraukta į daugiametės finansinės programos5 IŠLAIDŲ KATEGORIJOS 21 tarpinę sumą
Žmogiškieji ištekliai
Kitos administracinio pobūdžio išlaidos
Tarpinė suma, neįtraukta į daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ

IŠ VISO

0,283

0,417

0,417

0,551

1,668

Žmogiškųjų išteklių ir kitų administracinio pobūdžio išlaidų asignavimų poreikiai bus tenkinami iš GD asignavimų, jau paskirtų priemonei valdyti ir (arba) perskirstytų generaliniame direktorate, ir prireikus finansuojami iš papildomų lėšų, kurios atsakingam GD gali būti skiriamos pagal metinę asignavimų skyrimo procedūrą ir atsižvelgiant į biudžeto apribojimus.

3.2.3.2.Numatomi žmogiškųjų išteklių poreikiai

–◻    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškųjų išteklių nenaudojama.

–◻    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškieji ištekliai naudojami taip:

Sąmatą surašyti etatų vienetais

		2017 metai	2018 metai	2019 metai	2020 metai
•Etatų plano pareigybės (pareigūnai ir laikinieji darbuotojai)
XX 01 01 01 (Komisijos būstinė ir atstovybės)		2	3	3	4
XX 01 01 02 (Delegacijos)
XX 01 05 01 (Netiesioginiai moksliniai tyrimai)
10 01 05 01 (Tiesioginiai moksliniai tyrimai)
• Išorės darbuotojai (etatų vienetais: etato ekvivalentais) 22
XX 01 02 01 (CA, SNE, INT finansuojami iš bendrojo biudžeto)
XX 01 02 02 (CA, LA, SNE, INT ir JED delegacijose)
XX 01 04 yy  23	– būstinėje
	– delegacijose
XX 01 05 02 (CA, SNE, INT – netiesioginiai moksliniai tyrimai)
10 01 05 02 (CA, SNE, INT – tiesioginiai moksliniai tyrimai)
Kitos biudžeto eilutės (nurodyti)
IŠ VISO		2	3	3	4

34 yra atitinkama politikos sritis arba biudžeto antraštinė dalis.

Žmogiškųjų išteklių poreikiai bus tenkinami panaudojant GD darbuotojus, jau paskirtus priemonei valdyti ir (arba) perskirstytus generaliniame direktorate, ir prireikus finansuojami iš papildomų lėšų, kurios atsakingam GD gali būti skiriamos pagal metinę asignavimų skyrimo procedūrą ir atsižvelgiant į biudžeto apribojimus.

Vykdytinų užduočių aprašymas:

Pareigūnai ir laikinieji darbuotojai	Dabartinė AD darbuotojų grupė tęs LULUCF iniciatyvos administravimą. Nuo 2018 m. reikalingi papildomi AD darbuotojai projektui, kuriuo siekiama sukurti naują LULUCF skirtą modulį ES registrų sistemoje, administruoti ir nuo 2020 m. vienas papildomas AD darbuotojas dirbti su miškininkystės priemonėmis bei miškų atskaitos lygiais.
Išorės darbuotojai

3.2.4.Suderinamumas su dabartine daugiamete finansine programa

–◻    Pasiūlymas (iniciatyva) atitinka dabartinę daugiametę finansinę programą.

–◻    Atsižvelgiant į pasiūlymą (iniciatyvą), reikės pakeisti daugiametės finansinės programos atitinkamos išlaidų kategorijos programavimą.

–◻    Įgyvendinant pasiūlymą (iniciatyvą) būtina taikyti lankstumo priemonę arba patikslinti daugiametę finansinę programą.

3.2.5.Trečiųjų šalių įnašai

–Pasiūlyme (iniciatyvoje) nenumatyta bendro su trečiosiomis šalimis finansavimo.

–Pasiūlyme (iniciatyvoje) numatytas bendras finansavimas apskaičiuojamas taip:

Asignavimai mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

	N metai	N+1 metai	N+2 metai	N+3 metai	Atsižvelgiant į poveikio trukmę, įterpti reikiamą metų skaičių (žr. 1.6 punktą)			Iš viso
Nurodyti bendrą finansavimą teikiančią įstaigą
IŠ VISO bendrai finansuojamų asignavimų

3.3.Numatomas poveikis įplaukoms

–◻    Pasiūlymas (iniciatyva) neturi finansinio poveikio įplaukoms.

–◻    Pasiūlymas (iniciatyva) turi finansinį poveikį:

–◻ nuosaviems ištekliams

–◻ įvairioms įplaukoms

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Biudžeto įplaukų eilutė:	Einamųjų finansinių metų biudžeto asignavimai	Pasiūlymo (iniciatyvos) poveikis 24
		N metai	N+1 metai	N+2 metai	N+3 metai	Atsižvelgiant į poveikio trukmę, įterpti reikiamą metų skaičių (žr. 1.6 punktą)
…………. straipsnis

Įvairių asignuotųjų įplaukų atveju nurodyti biudžeto išlaidų eilutę (-es), kuriai (-ioms) daromas poveikis.

Nurodyti poveikio įplaukoms apskaičiavimo metodą.

(1) Naujas ilgalaikis tikslas apibrėžtas taip: antroje šio šimtmečio pusėje pasiekti žmogaus veiklos nulemtų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio iš šaltinių ir jų šalinimo absorbentais pusiausvyrą. Paryžiaus susitarimo 4 straipsnio 1 dalis.

(2) Pasiūlymas dėl TARYBOS SPRENDIMO dėl Paryžiaus susitarimo, priimto pagal Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją, sudarymo Europos Sąjungos vardu, COM/2016/0395 final.

(3) Komisijos komunikatas Tarybai ir Europos Parlamentui „Po Paryžiaus konferencijos. Paryžiaus susitarimo poveikio vertinimas, pridedamas prie Tarybos sprendimo dėl Paryžiaus susitarimo, priimto pagal Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją, pasirašymo Europos Sąjungos vardu“, COM/2016/0110 final.

(4) ES ir jos valstybių narių numatomas nacionaliniu lygmeniu nustatytas įpareigojantis veiksmas, 2015 m. kovo 6 d., http://www4.unfccc.int/submissions/INDC/Published%20Documents/Latvia/1/LV-03-06-EU%20INDC.pdf.

(5) Vadinamuosiuose sektoriuose, kuriems ATLPS netaikoma, išmetama daugiau nei 55 % ES viso išmetamųjų teršalų kiekio, pvz., ES transporto ir pastatų šildymo sektoriuose išmetamas CO2, žemės ūkio ir atliekų sektoriuose išmetami ne CO2 teršalai.

(6) Reglamentas 525/2013/EB dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo stebėsenos bei ataskaitų ir kitos su klimato kaita susijusios nacionalinio bei Sąjungos lygmens informacijos teikimo mechanizmo ir kuriuo panaikinamas Sprendimas Nr. 280/2004/EB.

(7) CO2 sugėrimo iš atmosferos procesas, pavyzdžiui, medžiams ir augalams augant, vadinamas šalinimu ir yra priešingas išmetimui biomasę deginant arba jai irstant.

(8) OL C , , p. .

(9) OL C , , p. .

(10) http://www4.unfccc.int/submissions/indc/Submission%20Pages/submissions.aspx.

(11) 2013 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 529/2013/ES dėl naudojant žemę, keičiant žemės naudojimą ir vykdant miškininkystės veiklą išmetamo ir absorbuojamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio apskaitos taisyklių ir informacijos apie su šia veikla susijusius veiksmus (OL L 165, 2013 6 18, p. 80).

(12) VGV – veikla grindžiamas valdymas, VGB – veikla grindžiamas biudžeto sudarymas.

(13) Kaip nurodyta Finansinio reglamento 54 straipsnio 2 dalies a arba b punkte.

(14) Informacija apie valdymo būdus ir nuorodos į Finansinį reglamentą pateikiamos svetainėje „BudgWeb“ http://www.cc.cec/budg/man/budgmanag/budgmanag_en.html.

(15) DA – diferencijuotieji asignavimai, NDA – nediferencijuotieji asignavimai.

(16) ELPA – Europos laisvosios prekybos asociacija.

(17) Šalių kandidačių ir, kai taikoma, Vakarų Balkanų potencialių šalių kandidačių.

(18) Techninė ir (arba) administracinė pagalba ir išlaidos ES programų įgyvendinimui paremti, naudojant programos LIFE finansinį paketą, kaip susitarta pagal 2014–2020 m. DFP.

(19) Rezultatai – tai būsimi produktai ir paslaugos (pvz. finansuota studentų mainų, nutiesta kelių kilometrų ir kt.).

(20) Kaip apibūdinta 1.4.2 skirsnyje „Konkretus (ūs) tikslas (-ai)...“

(21) Techninė ir (arba) administracinė pagalba bei išlaidos ES programų ir (arba) veiksmų įgyvendinimui remti (buvusios BA eilutės), netiesioginiai moksliniai tyrimai, tiesioginiai moksliniai tyrimai.

(22) CA – sutartininkas („Contract Agent“); LA – vietinis darbuotojas („Local Agent“); SNE – deleguotasis nacionalinis ekspertas („Seconded National Expert“); INT – per agentūrą įdarbintas darbuotojas („Intérimaire“); JED – jaunesnysis delegacijos ekspertas („Junior Expert in Delegations“).

(23) Neviršijant viršutinės ribos, nustatytos išorės darbuotojams, finansuojamiems iš veiklos asignavimų (buvusių BA eilučių).

(24) Tradiciniai nuosavi ištekliai (muitai, cukraus mokesčiai) turi būti nurodomi grynosiomis sumomis, t. y. iš bendros sumos atskaičius 25 % surinkimo sąnaudų.

EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2016 07 20

COM(2016) 479 final

PRIEDAI

prie

Pasiūlymo dėl
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTO

dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų, išmetamų ir šalinamų dėl žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės, kiekio įtraukimo į 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategiją, kuriuo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas Nr. 525/2013 dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo stebėsenos bei ataskaitų ir kitos su klimato kaita susijusios informacijos teikimo mechanizmo

{SWD(2016) 246 final}
{SWD(2016) 249 final}

I priedas. Šiltnamio efektą sukeliančios dujos ir anglies absorbentai

A. 2 straipsnyje numatytos šiltnamio efektą sukeliančios dujos:

(a)anglies dioksidas (CO2),

(b)metanas (CH4),

(c)azoto suboksidas (N2O),

kurių kiekis išreikštas CO2 ekvivalento, nustatyto pagal Reglamentą (ES) Nr. 525/2013, tonomis.

B. 5 straipsnio 4 dalyje numatyti anglies absorbentai:

(a)antžeminė biomasė,

(b)požeminė biomasė,

(c)miško paklotė,

(d)negyvoji mediena,

(e)dirvožemio organinė anglis,

(f)mišku apželdintos žemės ir tvarkomos miško žemės atveju – nukirsto medžio produktai.

II priedas. Ploto dydžio, medžių lajos dangos ir medžių aukščio minimalios vertės ir miškų atskaitos lygiai

Ploto dydžio, medžių lajos dangos ir medžių aukščio minimalios vertės
Valstybė narė	Plotas (ha)	Medžių lajos danga (%)	Medžių aukštis (m)
Belgija	0,5	20	5
Bulgarija	0,1	10	5
Kroatija	0,1	10	2
Čekija	0,05	30	2
Danija	0,5	10	5
Vokietija	0,1	10	5
Estija	0,5	30	2
Airija	0,1	20	5
Graikija	0,3	25	2
Ispanija	1,0	20	3
Prancūzija	0,5	10	5
Italija	0,5	10	5
Kipras
Latvija	0,1	20	5
Lietuva	0,1	30	5
Liuksemburgas	0,5	10	5
Vengrija	0,5	30	5
Мalta
Nyderlandai	0,5	20	5
Austrija	0,05	30	2
Lenkija	0,1	10	2
Portugalija	1,0	10	5
Rumunija	0,25	10	5
Slovėnija	0,25	30	2
Slovakija	0,3	20	5
Suomija	0,5	10	5
Švedija	0,5	10	5
Jungtinė Karalystė	0,1	20	2

Valstybių narių miškų atskaitos lygiai, įskaitant nukirsto medžio produktus
Valstybė narė	ŠESD (Gg), išreikštas anglies dioksido (CO2) ekvivalentu per metus
Belgija	–2 499
Bulgarija	–7 950
Kroatija	–6 289
Čekija	–4 686
Danija	409
Vokietija	–22 418
Estija	–2 741
Airija	–142
Graikija	–1 830
Ispanija	–23 100
Prancūzija	–67 410
Italija	–22 166
Kipras	–157
Latvija	–16 302
Lietuva	–4 552
Liuksemburgas	–418
Vengrija	–1 000
Мalta	–49
Nyderlandai	–1 425
Austrija	–6 516
Lenkija	–27 133
Portugalija	–6 830
Rumunija	–15 793
Slovėnija	–3 171
Slovakija	–1 084
Suomija	–20 466
Švedija	–41 336
Jungtinė Karalystė	–8 268

III priedas. Baziniai metai, naudojami apskaičiuojant

8 straipsnio 2 dalyje numatytą viršutinę ribą

Valstybė narė	Baziniai metai
Belgija	1990 m.
Bulgarija	1988 m.
Kroatija	1990 m.
Čekija	1990 m.
Danija	1990 m.
Vokietija	1990 m.
Estija	1990 m.
Airija	1990 m.
Graikija	1990 m.
Ispanija	1990 m.
Prancūzija	1990 m.
Italija	1990 m.
Kipras
Latvija	1990 m.
Lietuva	1990 m.
Liuksemburgas	1990 m.
Vengrija	1985–87 m.
Мalta
Nyderlandai	1990 m.
Austrija	1990 m.
Lenkija	1988 m.
Portugalija	1990 m.
Rumunija	1989 m.
Slovėnija	1986 m.
Slovakija	1990 m.
Suomija	1990 m.
Švedija	1990 m.
Jungtinė Karalystė	1990 m.

IV priedas. Nacionalinis miškininkystės apskaitos planas, kuriame nurodytas valstybės narės atnaujintas miškų atskaitos lygis

A. Miškų atskaitos lygių nustatymo kriterijai

Valstybių narių miškų atskaitos lygiai nustatomi pagal šiuos kriterijus:

(a)atskaitos lygiai yra suderinami su tikslu antroje šio šimtmečio pusėje pasiekti žmogaus veiklos nulemtų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio iš šaltinių ir jų šalinimo absorbentais pusiausvyrą;

(b)atskaitos lygiais užtikrinama, kad į paprastą anglies sankaupų egzistavimą apskaitoje nebūtų atsižvelgiama;

(c)atskaitos lygiai turėtų padėti užtikrinti griežtą ir patikimą apskaitą, kuri garantuotų, kad būtų tinkamai apskaitomi dėl biomasės naudojimo išmesti ir pašalinti ŠESD kiekiai;

(d)nustatant atskaitos lygius įtraukiamas nukirsto medžio produktų anglies absorbentas, kad būtų galima palyginti atvejus, kai daroma prielaida dėl staigios oksidacijos, ir atvejus, kai taikoma pirmojo laipsnio irimo funkcija ir pusėjimo vertės;

(e)nustatant atskaitos lygius turėtų būti atsižvelgiama į tikslą prisidėti prie biologinės įvairovės išsaugojimo ir tausaus gamtinių išteklių naudojimo, kaip nustatyta ES miškų strategijoje, valstybių narių nacionalinėje miškų politikoje ir ES biologinės įvairovės strategijoje;

(f)atskaitos lygiai atitinka dėl žmogaus veiklos iš šaltinių išmetamo ir absorbentais šalinamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio nacionalines prognozes, pateiktas pagal Reglamentą (ES) Nr. 525/2013;

(g)atskaitos lygiai atitinka šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitą bei atitinkamus ankstesnius duomenis ir yra grindžiami skaidria, išsamia, nuoseklia, palyginama ir tikslia informacija. Atskaitos lygiui nustatyti naudojamas modelis visų pirma turi leisti atkurti nacionalinėje šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitoje pateiktus ankstesnius duomenis.

B. Nacionalinio miškininkystės apskaitos plano elementai

Pagal šio reglamento 8 straipsnį teikiamame nacionaliniame miškininkystės apskaitos plane:

(a)pateikiamas bendras atskaitos lygio nustatymo aprašymas ir paaiškinama, kaip atsižvelgta į šiame reglamente nustatytus kriterijus;

(b)nurodoma, kokie anglies absorbentai ir šiltnamio efektą sukeliančios dujos įtraukti nustatant atskaitos lygį, pateikiamos priežastys, kodėl kuris nors anglies absorbentas neįtrauktas, ir parodomas įtrauktų absorbentų nuoseklumas;

(c)aprašomi atskaitos lygiui nustatyti naudoti principai, metodai ir modeliai, įskaitant kiekybinę informaciją, atitinkantys pateiktą naujausią nacionalinę apskaitos ataskaitą ir dokumentinę informaciją apie miškų tvarkymo praktiką ir intensyvumą;

(d)aprašoma, kaip konsultuotasi su suinteresuotaisiais subjektais ir kaip atsižvelgta į jų nuomonę;

(e)pateikiama informacija apie tai, kokie nukertamo kiekio pokyčiai tikėtini pagal įvairius scenarijus;

(f)aprašoma, kaip nustatant atskaitos lygį atsižvelgta į kiekvieną iš šių elementų:

(1)žemės plotą, kuriame vykdoma miškų tvarkymo veikla,

(2)su mišku ir nukirsto medžio produktais susijusį išmetamą ir pašalinamą ŠESD kiekį, užfiksuotą šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitose ir atitinkamuose ankstesniuose duomenyse,

(3)miško charakteristiką, įskaitant amžiaus klasių struktūrą, augimą, rotacijos trukmę ir kitą informaciją apie miško tvarkymo veiklą pagal įprastą scenarijų,

(4)ankstesnius ir būsimus nukirstus kiekius, padalytus tarp su energija susijusių ir nesusijusių reikmių.

V priedas. Nukirsto medžio produktams nustatyta pirmojo laipsnio irimo funkcija ir numatytosios pusėjimo vertės

Metodiniai klausimai

–Jei neįmanoma atskirti nukirsto medžio produktų iš mišku apželdintos žemės ir iš tvarkomos miško žemės, valstybė narė gali nuspręsti nukirsto medžio produktus apskaityti pagal prielaidą, kad visas ŠESD kiekis išmestas ir visas ŠESD kiekis pašalintas tvarkomoje miško žemėje.

–Kietųjų atliekų šalinimo vietose esantys nukirsto medžio produktai ir su energija susijusioms reikmėms skirti nukirsto medžio produktai apskaitomi remiantis staigia oksidacija.

–Importuotų nukirstų medžio produktų, nepriklausomai nuo jų kilmės, importuojanti valstybė narė neapskaito (gamybos principas).

–Eksportuojamų nukirsto medžio produktų atveju konkrečios šalies duomenys apima konkrečioje šalyje taikomas pusėjimo vertes ir nukirsto medžio produktų naudojimą importuojančioje šalyje.

–Pusėjimo vertės, konkrečios šalies nustatytos Sąjungoje esančiai rinkai teikiamiems nukirsto medžio produktams, neturėtų nukrypti nuo importuojančios valstybės narės naudojamų pusėjimo verčių.

–Teikdamos informaciją, valstybės narės gali išskirtinai informavimo sumetimais pateikti duomenis apie energijos tikslais naudojamos medienos, importuotos iš Sąjungai nepriklausančių šalių, dalį ir apie tokios medienos kilmės šalis.

Valstybės narės gali vietoj šiame priede nustatytos metodikos ir numatytųjų pusėjimo verčių naudoti konkrečioje šalyje taikomą metodiką ir pusėjimo vertes, jei ta metodika ir vertės nustatytos remiantis skaidriais ir patikrinamais duomenimis, o naudojami metodai yra bent tokie pat išsamūs ir tikslūs, kaip nurodytieji šiame priede.  

Pirmojo laipsnio irimo funkcija nuo i = 1900 iki šių metų:

(a)

kai .0

b)

čia: = metai. = iš nukirsto medžio pagamintų produktų anglies absorbente i metų pradžioje esančios anglies sankaupos, . = pirmojo laipsnio irimo konstanta, pateikta metai-1 vienetais, ( čia – tai nukirsto medžio produktų absorbento pusėjimas, išreikštas metais). = nukirsto medžio produktų anglies absorbento pasipildymas per metus, Gg C metai-1. = nukirsto medžio produktų anglies absorbente per metus įvykęs anglies sankaupų pokytis, Gg C metai-1. Numatytosios pusėjimo vertės: Pusėjimo vertė – skaičius metų, per kuriuos tam tikros kategorijos nukirsto medžio produktuose susikaupusios anglies kiekis sumažėja per pusę, palyginti su jo pradine verte. Numatytosios pusėjimo vertės (HL):

Valstybės narės gali papildyti tas kategorijas informacija apie žievę, jei turimi duomenys yra skaidrūs ir patikrinami. Valstybės narės taip pat gali naudoti konkrečioje šalyje taikomas tų kategorijų pakategores.

VI priedas. Natūralių trikdžių foninio lygio apskaičiavimas

1. Foniniam lygiui apskaičiuoti pateikiama tokia informacija:

(a)ankstesni dėl natūralių trikdžių išmesti ŠESD kiekiai;

(b)į apskaitą įtraukta (-os) natūralių trikdžių rūšis (-ys);

(c)su tų rūšių natūraliais trikdžiais susiję bendri metiniai įvertinti ŠESD kiekiai 2001–2020 m. laikotarpiu, išvardyti pagal žemės apskaitos kategorijas;

(d)laiko eilučių nuoseklumo pagal visus atitinkamus parametrus, įskaitant minimalų plotą, išmetamo ŠESD kiekio įvertinimo metodikas, įtrauktus absorbentus ir dujas, įrodymas.

2. Foninis lygis apskaičiuojamas kaip 2001–2020 m. (išskyrus visus metus, kai buvo užregistruotas nenormalus išmestas ŠESD kiekis, t. y. atmetus visas statistines išskirtis) laiko eilutės vidurkis. Statistinės išskirtys nustatomos taip:

(a)apskaičiuojamas visos 2001–2020 m. laiko eilutės aritmetinis vidurkis ir standartinis nuokrypis;

(b)iš laiko eilutės pašalinami visi metai, kuriais metinis išmestas ŠESD kiekis nuo vidurkio skiriasi daugiau nei standartinio nuokrypio, padauginto iš dviejų, verte;

(c)vėl apskaičiuojamas 2001–2020 m. laiko eilutės, išskyrus pagal b punktą pašalintus metus, aritmetinis vidurkis ir standartinis nuokrypis;

(d)b ir c punktai kartojami, kol nebenustatoma jokių išskirčių.

3. Pagal šio priedo 2 punktą apskaičiavus foninį lygį, jei išmestas ŠESD kiekis tam tikrais 2021–2025 m. ir 2026–2030 m. laikotarpių metais viršija foninį lygį pridėjus paklaidą, foninį lygį viršijantis ŠESD kiekis gali būti neįskaitytas pagal 10 straipsnį. Paklaida yra lygi 95 proc. reikšmingumo lygmeniui.

4.   Neįskaityti negalima šių ŠESD kiekių:

(a)išmesto ŠESD kiekio, susidariusio dėl miško kirtimo ir sanitarinių kirtimų darbų, vykdytų tuose žemės plotuose po natūralių trikdžių;

(b)išmesto ŠESD kiekio, susidariusio dėl reikalaujamo deginimo, vykdyto tuose žemės plotuose tais konkrečiais 2021–2025 m. arba 2026–2030 m. laikotarpio metais;

(c)išmesto ŠESD kiekio, susidariusio žemės plotuose, kuriuose po natūralių trikdžių vyko miškų lydymas.

5.  Teikiant informaciją pagal 10 straipsnio 2 dalį reikalaujama:

(a)kad būtų nustatyti visi žemės plotai, kuriuose tais konkrečiais metais buvo natūralių trikdžių, įskaitant jų geografinę vietą, laikotarpį ir natūralių trikdžių laikotarpį ir rūšis;

(b)įrodyti, kad žemės plotuose, kuriuose buvo natūralių trikdžių ir kuriuose išmestas ŠESD kiekis nebuvo įtrauktas į apskaitą, likusios 2021–2025 m. arba 2026–2030 m. laikotarpio dalies metu nevyko miškų lydymas;

(c)aprašyti, kokie patikrinami metodai ir kriterijai bus naudojami nustatant, ar vėlesniais 2021–2025 m. arba 2026–2030 m. laikotarpio metais tuose žemės plotuose vyko miškų lydymas;

(d)jei įmanoma, aprašyti, kokių priemonių valstybė narė ėmėsi tų natūralių trikdžių poveikiui užkardyti ar riboti;

(e)jei įmanoma, aprašyti, kokių priemonių valstybė narė ėmėsi nuo tų natūralių trikdžių nukentėjusiems žemės plotams atkurti.