EUROPOS KOMISIJA
Strasbūras, 2016 07 05
COM(2016) 447 final
2016/0207(COD)
Pasiūlymas
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS
kuriuo iš dalies keičiamas 2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 230/2014, kuriuo nustatoma priemonė, kuria prisidedama prie stabilumo ir taikos
{SWD(2016) 222 final}
{SWD(2016) 225 final}
AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS
1.PASIŪLYMO APLINKYBĖS
Šis aiškinamasis memorandumas susijęs su pasiūlymu dėl teisėkūros procedūra priimamo Reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas 2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 230/2014, kuriuo nustatoma priemonė, kuria prisidedama prie stabilumo ir taikos.
Šiuo pasiūlymu dėl teisėkūros procedūra priimamo akto siekiama į Reglamento (ES) Nr. 230/2014 II antraštinę dalį įrašyti naują straipsnį, kad Sąjungos pagalbą išskirtinėmis aplinkybėmis būtų galima skirti šalių partnerių karinių subjektų gebėjimams stiprinti ir kartu prisidėti prie darnaus vystymosi ir visų pirma taikios ir įtraukios visuomenės kūrimo.
•Pasiūlymo pagrindimas ir tikslai
Saugumo ir vystymosi sąsaja yra pripažinta Europos ir tarptautiniu lygmenimis 1 . Ši sąsaja, itin svarbi siekiant užtikrinti kuo didesnį ES išorės veiksmų efektyvumą, pripažinta jau 2005 m. Europos konsensuse dėl vystymosi. Šalių partnerių saugumo sistemoms teikiama parama, kuri yra platesnės apimties reformos proceso, kuriuo siekiama užtikrinti valstybės ir privačių asmenų veiksmingą ir atskaitingą saugumą, dalis, prisidedama prie ES integracinio ir darnaus vystymosi, valstybės kūrimo ir teisinės valstybės tikslų. Žmonių saugumas grindžiamas, be kita ko, į žmones nukreiptu, įvairius sektorius apimančiu, visapusišku, konkrečioms sąlygoms pritaikytu ir į prevenciją orientuotu požiūriu. Tai yra visų pirma svarbu tuomet, kai akivaizdu, kad, neužtikrinus saugumo, galimybė pasiekti žmones, kuriems gresia didžiausias pavojus būti paliktiems konfliktų apimtose srityse, yra ribota, ir yra mažiau tikėtina, kad humanitarinė pagalba ar parama vystymuisi duos teigiamų rezultatų.
Tai, kad buvo priimta Jungtinių Tautų (JT) 2030 m. darnaus vystymosi darbotvarkė 2 ir jos 16-asis darnaus vystymosi tikslas 3 (taika ir teisingumas), rodo, kaip svarbu skatinti taikios ir įtraukios visuomenės kūrimą, užtikrinti visuotinę teisę kreiptis į teismą ir kurti veiksmingas bei atskaitingas institucijas visais lygmenimis. 16-uoju darnaus vystymosi tikslu pabrėžiamas poreikis stiprinti atitinkamas nacionalines institucijas, be kita ko, vykdant tarptautinį bendradarbiavimą, kad būtų sustiprinti gebėjimai visais lygmenimis. Nukreipus investicijas į visų pirma nestabilias ir nuo konfliktų kenčiančias valstybes laikantis vystymosi efektyvumo principų, bus galima šalinti pagrindines konfliktų ir nestabilumo priežastis. ES remia naują susitarimą dėl bendradarbiavimo su nestabiliomis valstybėmis 4 ir pripažįsta susitarime pabrėžiamos saugumo ir vystymosi sąsajos reikšmę.
EBPO Paramos vystymuisi komiteto 5 patikslintose ataskaitų teikimo direktyvose dėl oficialios paramos vystymuisi (OPV) taikos ir saugumo srityje yra daugiau aiškumo ir detaliau išplėtotos OPV taisyklės saugumo sektoriuje. Jose numatytos kelios apsaugos priemonės, visų pirma tai, kad OPV yra iš esmės civilinio pobūdžio, nors išskirtinėmis ir aiškiai nustatytomis aplinkybėmis parama kariniams subjektams gali būti pripažįstama kaip OPV.
Bendrame komunikate „Pajėgumų stiprinimas remiant saugumą ir vystymąsi“ (JOIN(2015) 17 final) nagrinėta, kaip būtų galima patobulinti ES paramą, skirtą padėti partnerių gebėjimams stiprinti ir prisidedančią prie stabilumo, saugumo ir vystymosi. Komunikate nustatyta, kad, nepaisant to, kad jau yra remiami įvairūs veiksmai, įskaitant veiksmingą civilinę administraciją ir civilinę saugumo sistemos priežiūrą, esama ES gebėjimo remti partnerių gebėjimų stiprinimą saugumo sektoriuje spragų. Bendrame komunikate padaryta išvada, kad „šiuo metu nėra ES biudžeto priemonės, kuri būtų skirta saugumo pajėgumų, ypač karinių, stiprinimui šalyse partnerėse visapusiškai finansuoti 6 “.
Jeigu nebus patenkinti svarbiausi partnerių veiklos poreikiai, nebus galima pasiekti pagrindinių vystymosi tikslų, t. y. puoselėti sąlygas taikai ir žmonių saugumui. Patobulintas karinių subjektų funkcionavimas ir sustiprintas jų valdymas, visų pirma nestabiliose ir nuo konfliktų nukentėjusiose šalyse, padės užtikrinti taiką, žmonių saugumą ir stabilumą, taigi ir pasiekti darnaus vystymosi tikslus. Nesugebėjimas finansuoti gebėjimų stiprinimo (kalbant ir apie įrangą, ir apie mokymus) saugumo sektoriuje riboja partnerių gebėjimą tenkinti vystymosi poreikius.
Konkretūs šio pasiūlymo tikslai: i) padėti šalims partnerėms gerinti savo gebėjimus valdyti krizes ir užkirsti joms kelią; ii) bendradarbiaujant su visais saugumo srities subjektais, įskaitant karinius subjektus, padėti gerinti Sąjungos veiksmų vystymosi srityje efektyvumą, ES kuo greičiau, lanksčiau ir visapusiškiau įgyvendinant gebėjimų stiprinimo programą saugumui ir vystymuisi remti ir iii) padėti užtikrinti, kad būtų paisoma teisinės valstybės ir gero valdymo principų, taip pat sustiprinti civilinę kontrolę ir trečiųjų šalių karinių subjektų priežiūrą.
•Suderinamumas su kitomis Sąjungos politikos sritimis
Ši iniciatyva atitinka siekį sutelkti ES priemones pagrindinėms problemoms spręsti, kaip nurodyta bendrame komunikate „ES visapusiškas požiūris į išorės konfliktus ir krizes“ 7 ir vėliau priimtose Tarybos išvadose 8 .
Kalbant apie Sąjungos bendrą užsienio ir saugumo politiką (BUSP), tiek civilinės, tiek karinės bendros saugumo ir gynybos politikos (BSGP) misijos ir operacijos (ir visų pirma mokymų misijos) yra svarbi ES visapusiško požiūrio į krizių valdymą trečiosiose šalyse dalis 9 ir atitinka gynybos ir civilinio saugumo personalo gebėjimų stiprinimo saugumui ir vystymuisi remti mokymų ramstį.
ES BSGP karinių operacijų ištekliai finansuojami dalyvaujančių ES valstybių narių ir mechanizmo ATHENA 10 , skirto bendrųjų sąnaudų, susijusių su ES BSGP karinėmis operacijomis, finansavimui valdyti, lėšomis. Šios sąnaudos apima, inter alia, būstinės įkūrimo ir veiklos sąnaudas, infrastruktūros, logistikos ir misijų sąnaudas, bet ne misijos ar operacijos remiamų šalių partnerių patirtas sąnaudas.
Europos plėtros fondo (EPF) finansiniai ištekliai skiriami ne iš bendrojo Sąjungos biudžeto ir yra skirti ES vystomojo bendradarbiavimo su Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno (AKR) grupės valstybėmis politikai įgyvendinti pagal Kotonu partnerystės susitarimą 11 . Afrikos taikos priemonė 12 (ATP) buvo sukurta 2003 m. EPF lėšomis ir iki šiol yra plačiausia priemonė, skirta saugumo ir vystymosi sąsajos klausimams spręsti, pagal kurią taip pat remiama karinė veikla. Vis dėlto ATP taikymas yra ribotas visų pirma dėl geografinės ir išskirtinai teritorinės aprėpties, todėl kitos pasaulio šalys šios priemonės taikyti nacionaliniu lygmeniu negali.
2.TEISINIS PAGRINDAS, SUBSIDIARUMO IR PROPORCINGUMO PRINCIPAI
•Teisinis pagrindas
Šio pasiūlymo dėl teisėkūros procedūra priimamo akto teisinis pagrindas yra Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 209 straipsnio 1 dalis ir 212 straipsnio 2 dalis.
Atsižvelgiant į plačią vystomojo bendradarbiavimo taikymo sritį 13 , gebėjimų stiprinimo finansavimas (mokymams ir įrangai skirta parama) saugumo sektoriuje pagal SESV 209/212 straipsnį nėra savaime neįtrauktas vien dėl to, kad paramos gavėjas yra karinis subjektas 14 . Atsižvelgiant į Sąjungos vystomojo bendradarbiavimo tikslus, t. y. padėti besivystančioms šalims siekti darnaus vystymosi tikslų, išskirtinėmis aplinkybėmis įmanomas karinių subjektų finansavimas (taip pat žr. 5 punktą, kuriame paaiškinta išsamiau).
•Subsidiarumo ir proporcingumo principai
Siūlomas reglamentas atitinka subsidiarumo ir proporcingumo principus, kaip nustatyta ES sutarties 5 straipsnyje.
ES veiksmai yra būtini ir grindžiami tiek Sutartyje nustatytais tikslais, tiek subsidiarumo principu. Išsami ir lanksti ES parama saugumo sektoriui turėtų papildomos naudos, nes būtų sudarytos sąlygos imtis trumpalaikių ir ilgalaikių veiksmų siekiant suburti visus šalies saugumo srities subjektus ir geriau koordinuoti tokią paramą. Intervenciniais ES lygmens veiksmais galima geriau užtikrinti saugumą ir stabilumą ir skatinti dėti daugiau veiksmingų tarptautinių pastangų saugumo ir vystymosi srityse.
•Priemonės pasirinkimas
Pasiūlymo dėl teisėkūros procedūra priimamo akto forma – reglamentas, kuriuo iš dalies keičiamas galiojantis teisės aktas.
3.EX-POST VERTINIMO, KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI
•Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis
Siekiant sužinoti visuomenės nuomonę, balandžio 1 d. buvo pradėtos viešos konsultacijos internetu, kurios buvo baigtos 2016 m. gegužės 27 d. Iš viso gauti 78 atsiliepimai, dauguma jų – iš privačių asmenų. Kelios valstybės narės (Čekija, Ispanija, Italija, Liuksemburgas, Nyderlandai, Portugalija, Prancūzija, Suomija ir Vokietija) padėjo rengti iniciatyvą, kuri 2016 m. balandžio 15 d. buvo paskelbta kaip neoficialus dokumentas.
Apskritai, iš atsakymų buvo matyti, kad rodoma didelė parama šiems trims pagrindiniams iniciatyvos principams: i) veiksmingas, teisėtas ir atskaitingas šalių partnerių saugumo sektorius galėtų padėti užtikrinti taiką, žmonių saugumą ir darnų vystymąsi; ii) siekiant labiau prisidėti prie šalių partnerių darnaus vystymosi, reikėtų labiau integruoti saugumo ir vystymosi sąsają į ES paramos strategijas ir iii) sustiprinus karinių subjektų valdymą, visų pirma nestabiliose ir nuo konfliktų nukentėjusiose šalyse, būtų galima užtikrinti stabilumą ir pasiekti darnaus vystymosi tikslus.
•Poveikio vertinimas
Pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto parengtas remiantis poveikio vertinimu. Vertinimo ataskaitoje nagrinėtos įvairios galimos politikos priemonės konkretiems tikslams įgyvendinti ir įvertintos galimos priemonės, kurios būtų finansuojamos ne iš bendrojo Sąjungos biudžeto ir iš bendrojo Sąjungos biudžeto.
Poveikio vertinime padaryta išvada, kad, atsižvelgiant į tikslus, trukmę, geografinę aprėptį ir priemonės, kaip krizės laikotarpio priemonės, įgyvendinimo lankstumą, dalinis priemonės, kuria prisidedama prie stabilumo ir taikos (IcSP), pakeitimas būtų tinkamiausias ir veiksmingiausias trumpalaikis sprendimas. Poveikio vertinime taip pat paaiškinta, kad norint visapusiškai įgyvendinti gebėjimų stiprinimo saugumui ir vystymuisi remti iniciatyvą (t. y. įskaitant paramą kariniams subjektams su gynyba susijusiais tikslais) biudžetinę priemonę (dėl vystomojo bendradarbiavimo) reikėtų derinti su kitu, galbūt nebiudžetiniu, mechanizmu.
Pagrindinės teisės
Pasiūlymu dėl teisėkūros procedūra priimamo akto bus užtikrinta, kad pagalbos priemonės pagal naujas nuostatas, susijusias su gebėjimų stiprinimu saugumui ir vystymuisi remti, bus įgyvendinamos laikantis tarptautinės teisės, įskaitant tarptautinę humanitarinę teisę. Komisija stebės, kaip įgyvendinamos šios pagalbos priemones, kad užtikrintų, jog laikomasi įsipareigojimų žmogaus teisių srityje.
4.POVEIKIS BIUDŽETUI
Sąnaudoms padengti 2017–2020 m. laikotarpiu būtų reikalingas 100 000 000 EUR biudžetas. Iniciatyva bus finansuojama perskirstant bendrojo Sąjungos biudžeto IV išlaidų kategorijos lėšas. Papildomi ištekliai nebus sutelkti. Įgyvendinimą reglamentuos Reglamentas (ES) Nr. 236/2014 15 .
5.KITI ELEMENTAI
•Įgyvendinimo planai ir stebėsena, vertinimas ir ataskaitų teikimo tvarka
Stebėsenos ir vertinimo tvarka nustatyta visoms ES išorės finansavimo priemonėms, įskaitant IcSP, kuri yra tinkamiausia priemonė, taikomo Reglamento (ES) Nr. 236/2014 12 ir 13 straipsniuose. Tame reglamente taip pat numatyta ataskaitų teikimo tvarka.
•Išsamus konkrečių pasiūlymo nuostatų paaiškinimas
Šiame skyriuje pateiktos išsamios pastabos dėl pagrindinių siūlomo reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 230/214, kuriuo nustatoma priemonė, kuria prisidedama prie stabilumo ir taikos, nuostatų.
(1)Dalykas ir tikslai (I antraštinės dalies („Bendrosios nuostatos“) 1 straipsnis )
Daliniu 1 straipsnio 2 dalies pakeitimu siekiama į reglamento taikymo sritį įtraukti pagalbą saugumo srities subjektams, įskaitant karinius subjektus. Pagalba gali būti teikiama toliau aprašytomis išskirtinėmis aplinkybėmis (žr. 2 punktą), atsižvelgiant į platesnį saugumo sektoriaus reformos procesą ir (arba) gebėjimų stiprinimą saugumui ir vystymuisi remti, laikantis bendro tikslo užtikrinti darnų vystymąsi.
(2)Gebėjimų stiprinimas saugumui ir vystymuisi remti (II antraštinės dalies („Sąjungos pagalbos rūšys“) 3a straipsnis)
Siūlomo 3a straipsnio pirmoje dalyje numatyta, kad išskirtinėmis aplinkybėmis Sąjungos pagalba gali būti skirta šalių partnerių karinių subjektų gebėjimams stiprinti siekiant prisidėti prie darnaus vystymosi ir visų pirma sukurti stabilią, taikią ir įtraukią visuomenę. Stabilios, taikios ir įtraukios visuomenės kūrimas susijęs su 16-uoju darnaus vystymosi tikslu „Taika ir teisingumas“, kuriuo pabrėžiama, kaip svarbu yra skatinti taikios ir įtraukios visuomenės kūrimą, užtikrinti visuotinę teisę kreiptis į teismą ir kurti veiksmingas bei atskaitingas institucijas visais lygmenimis. 16-uoju darnaus vystymosi tikslu pabrėžiamas poreikis stiprinti atitinkamas nacionalines institucijas, be kita ko, vykdant tarptautinį bendradarbiavimą, kad būtų sustiprinti gebėjimai visais lygmenimis, visų pirma besivystančiose šalyse, siekiant, inter alia, užkirsti kelią smurtui ir kovoti su terorizmu bei nusikalstamumu. 1 dalyje minimos išskirtinės aplinkybės detaliau apibūdinamos naujo 3a straipsnio 3 dalyje.
3a straipsnio 2 dalyje apibūdinamas veiklos, kuri gali būti remiama, pobūdis, pavyzdžiui: gebėjimų stiprinimo programos saugumui ir vystymuisi remti, įskaitant mokymus, kuravimą ir konsultacijas, taip pat įrangos teikimą, infrastruktūros gerinimą ir kitų paslaugų teikimą.
Be to, 3a straipsnio 3 dalyje aprašytos 1 dalyje minėtos išskirtinės aplinkybės, kurioms esant teikiama pagalba. 3 dalies a punkte ir b punkte nurodomas bendras jų poveikis. 3 dalies a punkte nustatyta, kad kariniai subjektai turi būti finansuojami tik tada, kai reikalavimų negalima įvykdyti finansuojant nekarinius subjektus, siekiant tinkamai įvykdyti Sąjungos tikslus pagal Reglamentą (ES) Nr. 230/2014, ir kai nebėra prielaidos, būtinos stabiliai, taikiai ir įtraukiai visuomenei sukurti, nes iškilusi didelė grėsmė veikiančių valstybės institucijų egzistavimui arba kai valstybės institucijos nebegali susitvarkyti su didele grėsme (pvz. jos žlugo). 3 dalies b punkte nustatyta, kad tarptautinė bendruomenė ir (arba) Sąjunga ir atitinkama šalis turi sutarti, kad saugumo sektorius ir visų pirma kariniai subjektai yra labai svarbūs siekiant stabilumo, taikos ir vystymosi, ypač nestabiliose ir nuo konfliktų nukentėjusiose šalyse. Toks susitarimas gali būti JT Saugumo Tarybos rezoliucija arba programavimo dokumentas, dėl kurio susitarė Sąjunga ir kiti tarptautiniai partneriai (pvz., šalių susitarimas dėl Somalio), arba Sąjunga imasi veiksmų pagal ES sutarties V antraštinę dalį.
3a straipsnio 4 dalyje nurodomi pagal minėtą naują straipsnį taikomi apribojimai Sąjungos pagalbai, kuri neapima pasikartojančių karinių subjektų išlaidų, ginklų arba šaudmenų pirkimo, taip pat mokymų, kurie yra skirti vien tik ginkluotųjų pajėgų koviniams gebėjimams stiprinti.
3a straipsnio 5 dalyje nurodomi bendrieji principai, kuriais turi būti grindžiamas pagalbos teikimas, būtent: šalies partnerės politinė atsakomybė; poreikis parengti vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiais darnumą užtikrinančius elementus ir gerąją praktiką, taip pat skatinti teisinės valstybės ir nustatytų tarptautinės teisės principų laikymąsi.
Galiausiai 3a straipsnio 6 dalyje raginama nustatyti rizikos vertinimo, stebėjimo ir vertinimo procedūras, susijusias su pagal naują straipsnį teikiamomis pagalbos priemonėmis.
(3)Išimtinės priemonės ir laikinos programos (III antraštinės dalies („Programavimas ir įgyvendinimas“) 7 straipsnis)
7 straipsnio 1 dalis iš dalies keičiama į naują 3a straipsnį įrašant nuorodą, kad Sąjungos pagalba pagal 3a straipsnį gali būti teikiama įgyvendinant išimtines pagalbos priemones ir laikinas atsakomąsias programas.
(4)Teminiai strateginiai dokumentai ir orientacinės daugiametės programos (III antraštinės dalies („Programavimas ir įgyvendinimas“) 8 straipsnis)
8 straipsnio 1 dalis iš dalies keičiama į naują 3a straipsnį įrašant nuorodą, kad Sąjungos pagalba pagal 3a straipsnį gali būti teikiama pagal teminius strateginius dokumentus.
(5)Žmogaus teisės (III antraštinės dalies („Programavimas ir įgyvendinimas“) 10 straipsnis)
10 straipsnio 1 dalis iš dalies keičiama, siekiant išplėsti įsipareigojimą įgyvendinti pagalbos priemones pagal tarptautinę teisę, įskaitant tarptautinę humanitarinę teisę, kad pagal siūlomą naują 3a straipsnį būtų įtrauktos su gebėjimų stiprinimu saugumui ir vystymuisi remti susijusios pagalbos priemonės.
(6)Finansinis paketas (IV antraštinės dalies („Baigiamosios nuostatos“) 13 straipsnis)
Pagal 13 straipsnio 1 dalį reglamentui įgyvendinti skirtas finansinis paketas padidinamas 100 000 000 EUR, taigi priemonės, kuria prisidedama prie stabilumo ir taikos, finansinis paketas yra 2 438 719 000 EUR. 13 straipsnio 3 dalyje numatytas išskirstymas lieka nepakitęs, kad su gebėjimų stiprinimu saugumui ir vystymuisi remti susiję veiksmai būtų vykdomi pagal skirtingus straipsnius ir finansuojami pagal skirtingas biudžeto eilutes.
2016/0207 (COD)
Pasiūlymas
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS
kuriuo iš dalies keičiamas 2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 230/2014, kuriuo nustatoma priemonė, kuria prisidedama prie stabilumo ir taikos
EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 209 straipsnio 1 dalį ir 212 straipsnio 2 dalį,
atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,
teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,
taikydami įprastą teisėkūros procedūrą,
kadangi:
(1)2005 m. Europos konsensuse dėl vystymosi pripažinta saugumo ir vystymosi sąsaja 16 ;
(2)2015 m. rugsėjo mėn. priimtoje Jungtinių Tautų darnaus vystymosi darbotvarkėje iki 2030 m. pabrėžiama, kad siekiant 16-ojo darnaus vystymosi tikslo ir kitų vystymosi politikos rezultatų svarbu skatinti taikios ir įtraukios visuomenės kūrimą. 16.a darnaus vystymosi tikslu konkrečiai raginama stiprinti atitinkamas nacionalines institucijas, be kita ko, vykdant tarptautinį bendradarbiavimą, kad būtų sustiprinti gebėjimai visais lygmenimis, visų pirma besivystančiose šalyse, ir užkirstas kelias smurtui bei kovojama su terorizmu ir nusikalstamumu 17 ;
(3)norint užtikrinti tinkamas sąlygas skurdui mažinti ir vystymuisi skatinti yra labai svarbu išskirtinėmis aplinkybėmis remti trečiųjų šalių saugumo sektoriaus subjektus, įskaitant karinius subjektus, konfliktų prevencijos, krizių valdymo ir padėties stabilizavimo srityse. Šie veiksmai ypač būtini siekiant apsaugoti civilius gyventojus, nukentėjusius nuo konfliktų, krizių ar nestabilumo. Geras valdymas, veiksminga demokratinė kontrolė ir civilinė saugumo sistemos priežiūra, įskaitant karinius subjektus, taip pat žmogaus teisių ir teisinės valstybės principų paisymas yra esminiai gerai veikiančios valstybės požymiai bet kokiomis aplinkybėmis ir turėtų būti skatinami remiant trečiųjų šalių platesnio pobūdžio saugumo sektoriaus reformas;
(4)2013 m. gruodžio 19–20 d. Europos Vadovų Tarybos išvadose pabrėžiama, kad svarbu remti šalis partneres ir regionines organizacijas, rengiant mokymus, teikiant konsultacijas, įrangą ir išteklius, kai to reikia, kad jos vis labiau galėtų pačios užkirsti kelią krizėms ar jas valdyti;
(5)bendrame komunikate „Pajėgumų stiprinimas remiant saugumą ir vystymąsi – galimybės išvengti krizių ir jas valdyti suteikimas partneriams“ Komisija ir Sąjungos vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai dar kartą pabrėžė, kad siekiant vystymosi tikslų būtina stabili ir saugi visuomenė 18 ;
(6)2015 m. gegužės 18 d. Tarybos išvadose dėl bendros saugumo ir gynybos politikos (BSGP) raginama išnagrinėti galimybes, kaip padidinti ES saugumo ir vystymosi veiksmų nuoseklumą ir koordinavimą, taip pat geriau vykdyti gebėjimų stiprinimą saugumui ir vystymui remti, visų pirma finansavimo priemonėmis 19 . Išvadose taip pat raginama parengti visos ES saugumo sektoriaus reformos strateginę programą, kuri apimtų BSGP ir visas kitas susijusias bendros užsienio ir saugumo politikos (BUSP) priemones, taip pat vystomojo bendradarbiavimo priemones ir suburtų laisvės, saugumo bei teisingumo srities subjektus;
(7)todėl Reglamentas (ES) Nr. 230/2014 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
1 straipsnis
Reglamentas (ES) Nr. 230/2014 iš dalies keičiamas taip:
(1) 1 straipsnio 2 dalis papildoma šia pastraipa:
„Jei Sąjungos pagalba skiriama saugumo sektoriaus subjektams, tai taip pat gali apimti pagalbą kariniams subjektams išimtinėmis aplinkybėmis, kaip nurodyta 3a straipsnyje, visų pirma atsižvelgiant į platesnį saugumo sektoriaus reformos procesą ir (arba) trečiųjų šalių gebėjimų stiprinimą saugumui ir vystymuisi remti, laikantis bendro tikslo užtikrinti darnų vystymąsi.“
(2) Įterpiamas 3a straipsnis:
„3a straipsnis
Gebėjimų stiprinimas saugumui ir vystymuisi remti
1. Siekiant prisidėti prie darnaus vystymosi ir visų pirma stabilios, taikios ir įtraukios visuomenės kūrimo, Sąjungos pagalba pagal šį reglamentą išskirtinėmis aplinkybėmis gali būti naudojama šalių partnerių karinių subjektų gebėjimams stiprinti, kaip nustatyta šio straipsnio 3 dalyje.
2. Pagalba gali apimti visų pirma gebėjimų stiprinimo programas saugumui ir vystymuisi remti, įskaitant mokymus, kuravimą ir konsultacijas, taip pat įrangos teikimą, infrastruktūros gerinimą ir kitų paslaugų teikimą.
3. Pagal šį straipsnį pagalba teikiama tik:
a) jeigu reikalavimų negalima įvykdyti finansuojant nekarinius subjektus, siekiant tinkamai įvykdyti Sąjungos tikslus pagal šį reglamentą, ir jeigu nebėra prielaidos, būtinos stabiliai, taikiai ir įtraukiai visuomenei sukurti, nes iškilusi didelė grėsmė veikiančių valstybės institucijų egzistavimui, taip pat žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugai, arba jeigu valstybės institucijos nebegali susitvarkyti su didele grėsme;
b) jeigu atitinkama šalis bei tarptautinė bendruomenė ir (arba) Europos Sąjunga sutaria, kad saugumo sektorius ir visų pirma kariniai subjektai yra labai svarbūs siekiant stabilumo, taikos ir vystymosi, ypač nestabiliose ir nuo konfliktų nukentėjusiose šalyse ir situacijose.
4. Sąjungos pagalba nenaudojama:
a) pasikartojančioms karinių subjektų išlaidoms finansuoti;
b) ginklams ir šaudmenims pirkti;
c) mokymams, kurie yra skirti vien tik ginkluotųjų pajėgų koviniams gebėjimams stiprinti.
5. Rengdama ir įgyvendindama priemones pagal šį straipsnį, Komisija skatina šalies partnerės politinę atsakomybę. Ji taip pat plėtoja vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiais darnumą užtikrinančius elementus ir gerąją praktiką ir skatina teisinės valstybės ir nustatytų tarptautinės teisės principų laikymąsi.
6. Komisija nustato tinkamas rizikos vertinimo, stebėjimo ir vertinimo procedūras, skirtas pagal šį straipsnį numatytoms priemonėms.“
(3)7 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:
„1. Pagal 3 ir 3a straipsnius Sąjungos pagalba atitinkamai teikiama įgyvendinant išimtines pagalbos priemones ir laikinas atsakomąsias programas.“
(4)8 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:
„1. Teminiai strategijos dokumentai sudaro bendrąjį atitinkamai 4 ir 5 straipsniuose ir 3a straipsnyje nustatytos pagalbos įgyvendinimo pagrindą. Teminiuose strategijos dokumentuose pateikiama Sąjungos ir atitinkamų šalių arba regionų partnerių bendradarbiavimo sistema.“
(5)10 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:
„1. „Komisija užtikrina, kad pagal šį reglamentą priimtos priemonės, susijusios su kova su terorizmu ir organizuotu nusikalstamumu, taip pat 3a straipsnyje nustatytos priemonės būtų įgyvendinamos laikantis tarptautinės teisės, įskaitant tarptautinę humanitarinę teisę.“
(6)13 straipsnio 1 dalyje:
skaičius 2 338 719 000 pakeičiamas skaičiumi 2 438 719 000.
2 straipsnis
Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
Priimta Strasbūre
Europos Parlamento vardu Tarybos vardu
Pirmininkas Pirmininkas
FINANSINĖ TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA
1.PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA
1.1.Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas
1.2.Atitinkama (-os) politikos sritis (-ys) VGV / VGB sistemoje
1.3.Pasiūlymo (iniciatyvos) pobūdis
1.4.Tikslas (-ai)
1.5.Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas
1.6.Trukmė ir finansinis poveikis
1.7.Numatytas (-i) valdymo būdas (-ai)
2.VALDYMO PRIEMONĖS
2.1.Stebėsenos ir atskaitomybės taisyklės
2.2.Valdymo ir kontrolės sistema
2.3.Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės
3.NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS
3.1.Atitinkama (-os) daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (-os) ir biudžeto išlaidų eilutė (-ės)
3.2.Numatomas poveikis išlaidoms
3.2.1.Numatomo poveikio išlaidoms santrauka
3.2.2.Numatomas poveikis veiklos asignavimams
3.2.3.Numatomas poveikis administracinio pobūdžio asignavimams
3.2.4.Suderinamumas su dabartine daugiamete finansine programa
3.2.5.Trečiųjų šalių įnašai
3.3.Numatomas poveikis įplaukoms
FINANSINĖ TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA
1.PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA
1.1.Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS
kuriuo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 230/2014, kuriuo nustatoma priemonė, kuria prisidedama prie stabilumo ir taikos
1.2.Atitinkama (-os) politikos sritis (-ys) VGV / VGB sistemoje 20
Susijusios politikos sritys yra dvi:
19 antraštinė dalis: Užsienio politikos priemonės
19 02 veikla: Priemonė, kuria prisidedama prie stabilumo ir taikos (IcSP) - Reagavimas į krizes, konfliktų prevencija, taikos kūrimas ir pasirengimas krizėms
21 antraštinė dalis: Tarptautinis bendradarbiavimas ir vystymasis
21 05 veikla: Priemonė, kuria prisidedama prie stabilumo ir taikos (IcSP) – Pasaulinės, tarpregioninės ir kylančios grėsmės
Šių biudžeto skyrių antraštinės dalys atitinka dabartinę 2014–2020 m. finansinių priemonių struktūrą. Siūloma išlaikyti tą pačią veiklą ir antraštines dalis.
1.3.Pasiūlymo (iniciatyvos) pobūdis
X◻ Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su nauja priemone
◻ Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su nauja priemone, kuri bus priimta įgyvendinus bandomąjį projektą ir (arba) atlikus parengiamuosius veiksmus 21
◻ Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su esamos priemonės galiojimo pratęsimu
◻ Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su priemone, perorientuota į naują priemonę
1.4.Tikslas (-ai)
1.4.1.Komisijos daugiametis (-čiai) strateginis (-iai) tikslas (-ai), kurio (-ių) siekiama šiuo pasiūlymu (šia iniciatyva)
Pasiūlymu siekiama įgyvendinti Komisijos Pirmininko J.-C. Junckerio politinių gairių 22 9 strateginį tikslą (svarbesnis ES vaidmuo pasaulio arenoje). Konkrečiai pasiūlymu siekiama atsižvelgti į ES poreikį turėti svarbesnį vaidmenį užsienio politikos srityje, kad ji galėtų padėti remti vystymąsi ir geriau užtikrinti taiką ir klestėjimą pasaulyje.
Todėl 2015 m. spalio 27 d. priimtos 2016 m. Komisijos darbo programos 23 I priede numatyta „galima nauja speciali pajėgumų stiprinimo priemonė, siekiant paremti trečiųjų šalių saugumą ir vystymąsi“ (21 punktas).
Bendri iniciatyvos tikslai išdėstyti Europos Sąjungos sutarties (ES sutarties) 21 straipsnyje ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 208 straipsnyje. Visų pirma siekiama:
- padėti išsaugoti taiką, užkirsti kelią konfliktams ir stiprinti tarptautinį saugumą pagal Jungtinių Tautų Chartijos tikslus ir principus;
- stiprinti darnų ekonominį, socialinį ir aplinkosaugos srities vystymąsi besivystančiose šalyse, visų pirma siekiant panaikinti skurdą, laikantis Jungtinių Tautų ir kitų kompetentingų tarptautinių organizacijų kontekste prisiimtų įsipareigojimų ir siekiant patvirtintų tikslų.
1.4.2.Konkretus (-ūs) tikslas (-ai) ir atitinkama VGV / VGB veikla
Gebėjimų stiprinimo saugumui ir vystymuisi remti iniciatyva bus įgyvendinama pagal dabartinį IcSP reglamentą (ES) (Nr. 230/2014) ir padės įgyvendinti šio reglamento 1 straipsnio 1 dalyje nustatytus siekius: teikti tiesioginę paramą „Sąjungos išorės politikai, didinant Sąjungos veiksmų reagavimo į krizes, konfliktų prevencijos, taikos kūrimo ir pasirengimo krizėms srityse, taip pat šalinant grėsmes pasauliniam ir tarpregioniniam saugumui, veiksmingumą ir darną“.
Konkrečiai šio pasiūlymo tikslai bus:
padėti stiprinti šalių partnerių gebėjimus pačioms užkirsti kelią krizėms ir jas valdyti;
padėti didinti Sąjungos vystymosi veiksmų efektyvumą bendradarbiaujant su visais saugumo srities subjektais, įskaitant karinius subjektus, stiprinant gebėjimus, kuriais sparčiai, visapusiškai ir lanksčiai remiama ES saugumo ir vystymosi politika, taip pat
padėti užtikrinti, kad būtų laikomasi teisinės valstybės ir gero valdymo principų ir stiprinti civilinę kontrolę ir karinių subjektų priežiūrą trečiosiose šalyse.
Atitinkama VGV / VGB veikla
19 02 veikla: Priemonė, kuria prisidedama prie stabilumo ir taikos (IcSP) – Reagavimas į krizes, konfliktų prevencija, taikos kūrimas ir pasirengimas krizėms
21 05 veikla: Priemonė, kuria prisidedama prie stabilumo ir taikos (IcSP) – Pasaulinės, tarpregioninės ir kylančios grėsmės
1.4.3.Numatomas (-i) rezultatas (-ai) ir poveikis
Nurodyti poveikį, kurį pasiūlymas (iniciatyva) turėtų padaryti tiksliniams gavėjams (tikslinėms grupėms).
- Didesni šalių partnerių gebėjimai pačioms užkirsti kelią krizėms ir jas valdyti;
- didesnis visų saugumo srities subjektų šalyse partnerėse veiksmingumas siekiant didesnio žmonių saugumo nestabiliose valstybėse ir regionuose, kuriuose yra didelė krizių tikimybė, taip pat regionuose po konflikto;
- geresnis teisinės valstybės ir gero valdymo principų laikymasis, taip pat stipresnė civilinė kontrolė ir karinių subjektų priežiūra trečiosiose šalyse.
Stabilesnė ir saugesnė visuomenė yra būtina darnaus vystymosi ir didesnės gerovės sąlyga, padedanti mažinti su nestabilumu ir konfliktais susijusias problemas. Numatomas nemažas ilgalaikis šios iniciatyvos poveikis atitinkamų šalių ekonomikai ir vystymuisi.
1.4.4.Rezultatų ir poveikio rodikliai
Nurodyti pasiūlymo (iniciatyvos) įgyvendinimo stebėjimo rodiklius.
Rezultatų ir poveikio rodiklių sistema dar kuriama. Gali būti tinkama taikyti bendrą nestabiliose valstybėse ir regionuose, kuriuose yra didelė krizių tikimybė, taip pat regionuose po konflikto gyvenančių žmonių saugumo lygio rodiklį (baimės neturėjimas).
Atsižvelgiant į naujus rodiklius, bus papildyta atitinkama IcSP programos suvestinė.
Individualūs veiksmai bus siejami su konkrečiais tikslais. Veiksmai taip pat bus vertinami remiantis su projektais susijusiais rodikliais.
1.5.Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas
1.5.1.Trumpalaikiai arba ilgalaikiai poreikiai
Šiame pasiūlyme atsižvelgiama į 2015 m. balandžio 28 d. bendrą Europos Komisijos ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai komunikatą „Pajėgumų stiprinimas remiant saugumą ir vystymąsi“ (JOIN(2015) 17) ir 2015 m. gegužės 18 d. Užsienio reikalų tarybos (gynybos reikalų sudėtis) išvadas, kuriose paprašyta pasiūlyti, kaip būtų galima visapusiškai ir lanksčiai remti karinių subjektų gebėjimų stiprinimą (mokymais ir įranga) trečiosiose šalyse siekiant ES vystomojo bendradarbiavimo tikslų.
Bendrame komunikate pabrėžta, kad saugumo srities subjektų, įskaitant karinius subjektus, veiklos tobulinimas pasitelkiant gebėjimų stiprinimą saugumui ir vystymuisi remti, taip pat jų valdymo stiprinimas, visų pirma nestabiliose šalyse ir šalyse, kuriose neseniai baigėsi konfliktas, padeda užtikrinti taiką, žmonių saugumą ir stabilumą, o kartu siekti darnaus vystymosi tikslų. Bendrame komunikate taip pat pritarta ES pastangoms integruoti konfliktų prevenciją nestabiliose šalyse ir šalyse, kuriose gali kilti konfliktų, nustatant ES galimybių remti partnerių gebėjimų stiprinimą saugumo sektoriuje spragas.
2015 m. birželio 25–26 d. Europos Vadovų Tarybos išvadose priminta būtinybė „užtikrinti, kad partneriai įgalėtų ir sugebėtų užkirsti kelią krizėms ir jas valdyti, be kita ko, vykdant konkrečius pajėgumų stiprinimo projektus nustatant lanksčią geografinę taikymo sritį“. Panaši mintis paminėta ir anksčiau, 2013 m. gruodžio 19–20 d. Europos Vadovų Tarybos išvadose, kuriose pabrėžta, kad „svarbu remti partnerėmis esančias šalis ir regionines organizacijas organizuojant mokymus, teikiant konsultacijas, atitinkamais atvejais – įrangą ir išteklius, kad jos vis dažniau galėtų pačios užkirsti kelią krizėms arba jas valdyti“.
1.5.2.Papildoma ES dalyvavimo nauda
ES veiksmai yra būtini ir grindžiami tiek Sutartyje (SESV 21 straipsnyje) nustatytais tikslais, tiek subsidiarumo principu. Išsami ir lanksti ES masto parama, kuria siekiama stiprinti gebėjimus saugumui ir vystymuisi remti, padėtų sudaryti sąlygas imtis trumpalaikių ir ilgalaikių veiksmų siekiant suburti visus šalies saugumo srities subjektus ir geriau koordinuoti tokią paramą.
Intervenciniais ES lygmens veiksmais galima geriau užtikrinti saugumą ir stabilumą ir skatinti dėti daugiau veiksmingų tarptautinių pastangų saugumo ir vystymosi srityse. Politinio tikslo užtikrinti ES saugumą negalima pasiekti be veiksmingo bendradarbiavimo su partneriais ES nepriklausančiose šalyse ir tarptautinėmis organizacijomis.
Sąjungos ir valstybių narių veiksmai vieni kitus papildo ir sustiprina pagal SESV 212 straipsnio 1 dalį. ES ir jos valstybės narės turi taikyti visapusišką požiūrį į konfliktų ir jų priežasčių prevenciją bei valdymą.
1.5.3.Panašios patirties išvados
Tolesnė pažanga mažinant skurdą ir ilgalaikė darnaus vystymosi nauda siekiant darnaus vystymosi tikslo Nr. 16 (taika, teisingumas ir stiprios institucijos) labai priklausys nuo gebėjimo veiksmingai šalinti pagrindines nestabilumo ir saugumo stokos priežastis.
Saugumo ir vystymosi problemos įvairiais būdais ir priemonėmis jau sprendžiamos gausiomis išorės pagalbos programomis, finansuojamomis ES vystymosi ir techninio bendradarbiavimo priemonių lėšomis. Vis dėlto trečiosios šalys partnerės, siekusios gebėjimų stiprinimo paramos saugumui ir vystymuisi remti, įskaitant paramą mokymais ar įranga, ne visada galėjo ją gauti, nes dabartinės ES priemonės nėra pakankamai lanksčios, kad būtų galima patenkinti šį poreikį.
Bendrame komunikate nurodyta ES priemonių rinkinio spraga, susijusi su šalių partnerių karinių subjektų rėmimu, siekiant užtikrinti stabilumą, būtiną norinti vykdyti vystymosi srities veiklą.
Ši spraga daro neigiamą įtaką Sąjungos išorės veiksmų, taip pat vystymosi politikos, veiksmingumui ir tvarumui. Pasaulio mastu prastėjant saugumo aplinkai, dėl dabartinio ES išorės veiksmų priemonių rinkinio trūkumų šiomis priemonėmis sunku visapusiškai spręsti šią problemą, gerinti bendradarbiavimą ir kartu veiksmingai prisidėti prie vystymosi pastangų.
1.5.4.Suderinamumas ir galima sąveika su kitomis atitinkamomis priemonėmis
Šia iniciatyva bus užtikrinta:
a) derėjimas su kitais ES veiksmais (įskaitant BUSP veiksmus), kurie yra platesnio ES visapusiško požiūrio į išorės konfliktus ir krizes dalis;
b) įvairių trumpalaikių ir ilgalaikių gebėjimų ir priemonių nuoseklumas, koordinavimas ir papildomumas, nes bus remiamasi bendra strategine vizija.
Pagal siūlomą iniciatyvą numatyti įvairūs veiksmai turėtų būti rengiami atsižvelgiant į naują ES masto saugumo sektoriaus reformos (SSR) sistemą, įskaitant stebėsenos ir vertinimo principus ir specialią rizikos valdymo sistemą. Programose turėtų būti išdėstoma, kaip jos dera su atitinkamomis ES šalių ar regionų strategijomis. Programos turėtų būti rengiamos ir planuojamos taip, kad būtų užtikrinamas visų atitinkamų ES subjektų dalyvavimas.
1.6.Trukmė ir finansinis poveikis
X◻ Pasiūlymo (iniciatyvos) trukmė ribota:
–X◻ Pasiūlymas (iniciatyva) galioja nuo 2017 01 01 iki 2020 12 31
–◻ Finansinis poveikis nuo 2017 m. iki 2020 m.
◻ Pasiūlymo (iniciatyvos) trukmė neribota:
–įgyvendinimo pradinis laikotarpis – nuo MMMM iki MMMM,
–vėliau – visuotinis taikymas.
1.7.Numatytas (-i) valdymo būdas (-ai) 24
X◻ Tiesioginis valdymas, vykdomas Komisijos:
–X◻ padalinių, įskaitant Sąjungos delegacijų darbuotojus;
–◻ vykdomųjų įstaigų.
◻ Pasidalijamasis valdymas kartu su valstybėmis narėmis.
X◻ Netiesioginis valdymas, biudžeto vykdymo užduotis perduodant:
–◻ trečiosioms šalims arba jų paskirtoms įstaigoms;
–X◻ tarptautinėms organizacijoms ir jų agentūroms (nurodyti);
–◻ EIB ir Europos investicijų fondui;
–◻ įstaigoms, nurodytoms Finansinio reglamento 208 ir 209 straipsniuose;
–X◻ viešosios teisės įstaigoms;
–X◻ įstaigoms, kurių veiklą reglamentuoja privatinė teisė, veikiančioms viešųjų paslaugų srityje, jeigu jos pateikia pakankamų finansinių garantijų;
–◻ įstaigoms, kurių veiklą reglamentuoja valstybės narės privatinė teisė, kurioms pavesta įgyvendinti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę ir kurios pateikia pakankamų finansinių garantijų;
–X◻ asmenims, kuriems pavestas konkrečių BUSP veiksmų vykdymas pagal ES sutarties V antraštinę dalį ir kurie nurodyti atitinkamame pagrindiniame teisės akte.
–Jei nurodomas daugiau kaip vienas valdymo būdas, išsamią informaciją pateikti šio punkto pastabų skiltyje.
Pastabos
Taikomos 2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 236/2014, kuriuo nustatomos bendros Sąjungos išorės veiksmų finansavimo priemonių įgyvendinimo taisyklės ir procedūros, nustatytos valdymo taisyklės.
2.VALDYMO PRIEMONĖS
2.1.Stebėsenos ir atskaitomybės taisyklės
Nurodyti dažnumą ir sąlygas.
ES delegacijos ir Komisijos tarnybos nuolat stebės gebėjimų stiprinimo saugumui ir vystymuisi remti projektų įgyvendinimą su kariniais subjektais – be kita ko, rengs apsilankymus vietoje, teiks valdytojams vertingos informacijos apie pažangą arba jos stoką pagal nustatytus tikslus, taip pat padės nustatyti ir (arba) numatyti galimus sunkumus, kad būtų galima imtis taisomųjų veiksmų.
Gebėjimų stiprinimo saugumui ir vystymuisi remti programų rezultatams vertinti taip pat gali būti samdomi nepriklausomi išorės ekspertai. Šie vidaus ir išorės vertinimai padės didinti atskaitomybę ir tobulinti tolesnius veiksmus. Bus remiamasi įgyta patirtimi ir atsižvelgiant į vertinimus bus rengiama būsima politika ir veiksmai. Bus taikomi tarptautiniu mastu pripažinti OECD-DAC vertinimo kriterijai, be kita ko, bus vertinamas (galimas) poveikis.
2.2.Valdymo ir kontrolės sistema
2.2.1.Nustatyta rizika
Rizikos aplinka.
Parama kariniams subjektams nuo konfliktų nukentėjusiose šalyse kelia įvairią riziką (susijusią su aplinkybėmis, programinę riziką, taip pat riziką, susijusią su reputacija ir institucijomis), kuri gali neigiamai paveikti paramos gebėjimų stiprinimui saugumui ir vystymuisi remti veiksmingumą ir tvarumą. Rengiant projektus ir juos įgyvendinant reikia atidžiai stebėti, kad suteikta įranga nebūtų piktnaudžiaujama – kad susidarius in extremis padėčiai ja nepasinaudotų vietos pajėgos, siekdamos tikslų, kurie galėtų lemti didelių žmogaus teisių pažeidimų, ir (arba) kad ji nebūtų perduota priešiškiems subjektams (pvz., įrangą galinčioms sulaikyti nevalstybinėms ginkluotoms grupuotėms). Žudyti pritaikytos įrangos draudimas suteikia tam tikrų garantijų, kad pagalba nebus pasinaudota netinkamoms reikmėms, tačiau žudyti nepritaikyta karinė įranga gali būti netinkamai naudojama tarptautinės humanitarinės teisės požiūriu.
Rizikos mažinimas.
Gebėjimų stiprinimo saugumui ir vystymuisi remti priemonės neapima ginklų ir šaudmenų finansavimo – tai padės sumažinti riziką, susijusią su galimu piktnaudžiavimu įranga.
Be to, siekiant sumažinti galimą riziką ir atsižvelgiant į bendrą komunikatą, kuriame raginama parengti ES paramos šalių ar organizacijų partnerių saugumo sektoriui rizikos valdymo metodiką, bus privaloma parengti konkretų visų gebėjimų stiprinimo saugumui ir vystymuisi remti programų, pagal kurias siekiama bendradarbiauti su trečiųjų šalių partnerių kariniais subjektais, rizikos vertinimą. Rizika taip pat bus nuolat stebima įgyvendinant projektus.
Konkreti rizikos vertinimo ir stebėsenos tvarka rengiama atsižvelgiant į saugumo sektoriaus reformos politikos sistemą.
Kartu pravers su paramos biudžetui rizikos valdymo sistemomis ir nauja BSGP misijų veiksmingumo vertinimo kriterijų taikymo praktika susijusi patirtis.
Konkreti gebėjimų stiprinimo saugumui ir vystymuisi remti atžvilgiu taikytina rizikos vertinimo tvarka gali apimti (sąrašas nebaigtinis):
- konfliktų rizikos vertinimus (grindžiamus Jungtinio tyrimų centro parengtomis struktūrinėmis rizikos priemonėmis, pvz., pasauliniu konfliktų rizikos indeksu (angl. „Global Conflict Risk Index“)), taip pat
- konfliktų analizės sistemas, siekiant užtikrinti bendrą supratimą ir tai, kad humanitariniai, vystymosi ir saugumo veikėjai galėtų nuolat stebėti padėtį.
Įsipareigojimas užtikrinti išlaidų taikos ir saugumo užtikrinimo srityje skaidrumą ir poveikį, taip pat stebėjimas, kaip šios išlaidos padeda siekti 16-ojo darnaus vystymosi tikslo, gali padėti spręsti kai kurių suinteresuotųjų subjektų žvelgiamą galimo saugumo problemos vystymosi srityje užaštrinimo klausimą.
Vykdant minėtas rizikos mažinimo priemones, ES parama gebėjimų stiprinimui saugumui ir vystymuisi remti turėtų taip pat būti grindžiama konteksto analize ir (arba) turėtų būti teikiama atsižvelgiant į konfliktus ir su jais susijusias aplinkybes (atlikus su konkrečiomis aplinkybėmis susijusią analizę). Vienas pagrindinių gebėjimų stiprinimo saugumui ir vystymuisi remti siekių bus nedaryti žalos. Siekiant nustatyti Sąjungos gebėjimą padėti ir užtikrinti, kad parama nebūtų naudojama netinkamai, turėtų būti laiku vykdoma išsami atitinkamos šalies politinės ir saugumo padėties bei galimos susijusios rizikos analizė. Atitinkamus vertinimus padės atlikti ES delegacijos. Inter alia, bus vertinamas poveikis ištekliams ir atsižvelgiama į kitų subjektų pastangas; taip pat bus vertinama numatyta pagalba gebėjimams stiprinti ir konkrečios šalies poreikiai, taip pat įvairūs tikslai ir kriterijai, pagal kuriuos stebima pažanga. Su konkrečiomis aplinkybėmis susijusi analizė taip pat apims kitus svarbius aspektus, kaip antai šalies partnerės atsakomybė vietoje, įsisavinimo pajėgumai ir tvarumas vidutiniu ir ilguoju laikotarpiais bei suderinimas su platesniais ilgesnio laikotarpio saugumo sektoriaus reformos programomis valdymo sektoriuje.
2.2.2.Informacija apie įdiegtą vidaus kontrolės sistemą
FPI/DEVCO vidaus kontrolės struktūra
FPI/DEVCO vidaus kontrolės ir valdymo procesu siekiama pagrįstai patikinti, kad su jų veikla susiję finansai bus valdomi patikimai, finansinės ataskaitos bus patikimos ir bus laikomasi atitinkamos teisės aktų ir procedūrinės sistemos.
Efektyvumas, veiksmingumas ir ekonomiškumas
Siekdami užtikrinti, kad būtų laikomasi patikimo finansų valdymo principų (ir sumažinti didelę riziką išorės pagalbos srityje), be visų Komisijos strateginio planavimo ir programavimo proceso aspektų, vidaus audito sąlygų ir Komisijos vidaus kontrolės principų reikalavimų, FPI/DEVCO ir toliau taikys individualizuotą kontrolę, kuri apims:
– prireikus decentralizuotą projektų valdymą, vykdomą ES delegacijų vietoje;
– aiškias ir formalias finansinės atskaitomybės ribas (iš įgalioto leidimus suteikiančio pareigūno), perduodamas atitinkamam padalinio arba delegacijos vadovui, taikant perįgaliojimą;
– reguliarų ES delegacijų ataskaitų (Vystymosi ir bendradarbiavimo GD skirtų išorės pagalbos valdymo ataskaitų ir Užsienio politikos priemonių tarnybai skirtų perįgalioto leidimus suteikiančio pareigūno ataskaitų) teikimą Komisijos būstinei, įskaitant metinį patikinimo pareiškimą, kurį teikia delegacijos vadovas;
– tvirtą mokymo programą, skirtą tiek Komisijos būstinėje, tiek ES delegacijose dirbančiam personalui;
– didelę paramą ir gaires Komisijos būstinei ir ES delegacijoms;
– reguliarius patikrinimo ir (arba) priežiūros vizitus į decentralizuotas ES delegacijas;
– projektų ir programų ciklo valdymo metodiką, įskaitant:
a) tam tikrais atvejais kokybiškas paramos priemones, taikomas intervencijos planavimui, jos įgyvendinimo metodui, finansavimo mechanizmui, valdymo sistemai, bet kokių įgyvendinančių partnerių vertinimui ir atrankai;
b) programų ir projektų valdymo, stebėjimo ir ataskaitų teikimo priemones, skirtas veiksmingam įgyvendinimui užtikrinti, įskaitant reguliarų projektų išorės stebėjimą vietoje;
c) vertinimo ir audito elementus.
Finansinė atskaitomybė ir apskaita
FPI/DEVCO toliau laikysis aukščiausių apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartų, taikydami Komisijos kaupiamosios apskaitos sistemą (angl. ABAC) ir specialias išorės pagalbos priemones.
2.2.3.Kontrolės sąnaudų ir naudos apskaičiavimas ir numatomo klaidų rizikos lygio vertinimas
Priemonės reikalavimų laikymosi tikslas yra išlaikyti ankstesnį FPI/DEVCO portfelio reikalavimų nevykdymo rizikos lygį (klaidų lygį), kuris yra liekamosios „grynosios“ mažiau nei 2 proc. paklaidos lygis (daugiamečiu pagrindu įgyvendinus visas suplanuotas užbaigtų sutarčių kontrolės priemones ir atlikus taisomuosius veiksmus).
Paprastai tai reiškia, kad apskaičiuotasis klaidų lygis yra 2–5 proc., kalbant apie metinę atsitiktinę sandorių imtį, kurią Europos Audito Rūmai analizuoja rengdami metinį patikinimo pareiškimą (DAS).
FPI/DEVCO nuomone, tai yra mažiausia įmanoma neatitikties rizika, turint omenyje labai rizikingą aplinką ir atsižvelgiant į administracinę naštą ir būtiną išlaidų veiksmingumą vykdant atitikties kontrolę.
2.3.Sukčiavimo ir pažeidimų prevencinės priemonės
Nurodyti dabartines arba numatytas prevencines ir apsaugos priemones.
Kovos su pažeidimais prevencinės priemonės
Atsižvelgiant į rizikos sąlygas gebėjimų stiprinimo saugumui ir vystymuisi remti srityje, kontrolės sistemose reikia numatyti galimas sandorių atitikties reikalavimams klaidas (pažeidimus) ir kuo anksčiau užtikrinti aukšto lygio prevencijos, nustatymo ir taisymo kontrolę mokėjimo procese. Praktiškai tai reiškia, kad FPI/DEVCO, vykdydami atitikties kontrolę, daugiausia remsis svarbiomis ex ante patikromis, kurias vietoje atliks išorės auditoriai ir Komisijos tarnybos, prieš skirdami galutines išmokas projektui (kartu bus atliekami keli ex post auditai ir patikros), ir taip bus užtikrinama kur kas didesnė apsauga negu pagal finansiniame reglamente nustatytas finansų apsaugos priemones.
FPI/DEVCO atitikties reikalavimams sistemą, inter alia, sudaro šios svarbios dalys:
kovos su sukčiavimu prevencinės priemonės
- Specialios gairės, įskaitant prireikus Praktinį vadovą sutarčių klausimais, Vystymosi ir bendradarbiavimo GD vadovą ir finansų valdymo priemonių rinkinį (įgyvendinimo partneriams).
- Privalomas pagrindinis pagalbos valdymo darbuotojų (projektų vadovų, finansų pareigūnų ir ex-post kontrolę vykdančių darbuotojų bei auditorių) mokymas, be kita ko, sukčiavimo prevencijos ir nustatymo klausimais Komisijos būstinėje ir ES delegacijose, atsižvelgiant į Kovos su sukčiavimu strategija ES išorės santykių srityje ir konkrečias Užsienio politikos priemonių tarnybos ir Vystymosi ir bendradarbiavimo GD kovos su sukčiavimu strategijas. Kovos su sukčiavimu strategija ES išorės santykių srityje apima Europos išorės veiksmų tarnybos bei atitinkamų Komisijos išorės santykių srities tarnybų (Vystymosi ir bendradarbiavimo GD, Užsienio politikos priemonių tarnybos, Kaimynystės politikos ir plėtros derybų GD) veiklą; ypatingas dėmesys skiriamas ES delegacijų veiklai.
- Ex ante vertinimas, siekiant užtikrinti, kad institucijose, valdančiose tam tikras lėšas (tiek tiesioginio, tiek netiesioginio valdymo būdu), būtų įdiegtos atitinkamos kovos su sukčiavimu priemonės, kuriomis siekiama išvengti sukčiavimo valdant ES lėšas ir jį nustatyti.
- Šalyje partnerėje (ir (arba) tarptautinėje organizacijoje) įdiegtų kovos su sukčiavimu mechanizmų ex ante patikra vertinant, ar įvykdytas tinkamumo biudžeto paramai gauti kriterijus, susijęs su viešųjų finansų valdymu (t. y. aktyvus įsipareigojimas kovoti su sukčiavimu ir korupcija, tinkamos tikrinimo institucijos, pakankamas teisminis pajėgumas, veiksmingas reagavimas ir sankcijų mechanizmai).
Komisija 2008 m. Akroje pasirašė Tarptautinę paramos skaidrumo iniciatyvą (angl. IATI) ir susitarė dėl paramos skaidrumo standarto, pagal kurį užtikrinamas punktualesnis, išsamus ir reguliarus duomenų apie paramos lėšas ir dokumentus teikimas. Komisija nuo 2011 m. spalio mėn. rengiasi įgyvendinti ir taikyti IATI standartus dėl informacijos apie pagalbą skelbimo.
- Be to, Komisija kartu su ES valstybėmis narėmis kuria bendrą internetinę IT taikomąją programą „EU Aid Explorer“, kurioje iš IATI ir kitų šaltinių gaunami ES pagalbos duomenys verčiami vartotojams suprantama informacija apie pagalbą.
- 2015 m. OLAF pasirašė 5 naujus administracinio bendradarbiavimo susitarimus su tarptautinėmis organizacijomis (Europos rekonstrukcijos ir plėtros banku, Amerikos valstybių banku, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija, Pasaulio maisto programa ir Jungtinių Tautų projektų paslaugų biuru). OLAF taip pat bendradarbiauja su atitinkamomis Jungtinių Tautų kovos su sukčiavimu agentūroms, Pasaulio banku ir kitomis tarptautinėmis organizacijomis. Be to, OLAF bendradarbiauja su Europolu ir Eurojustu. Prireikus OLAF taip pat nuolat arba ad hoc pagrindu mezga santykius su ES nepriklausančių šalių valdžios institucijomis. Tokie santykiai reikalingi siekiant nagrinėti su ES biudžetu susijusius sukčiavimo atvejus (daugiausia dėl išorės pagalbos reikmėms skiriamų ES lėšų). 2015 m. OLAF sudarė administracinius susitarimus su institucijoms partnerėms Angoloje, Moldovoje ir Senegale.
Pažeidimų ir sukčiavimo nustatomieji ir taisomieji veiksmai
- Išorės auditai ir tikrinimai (tiek privalomieji, tiek grindžiami rizika), įskaitant Europos Audito Rūmų auditą;
- retrospektyviniai tikrinimai (grindžiami rizika) ir lėšų susigrąžinimas;
- ES finansavimo sustabdymas didelio sukčiavimo atveju, įskaitant didelio masto korupciją, kol valdžios institucijos imsis atitinkamų veiksmų siekdamos ištaisyti padėtį ir užkirsti kelią tokiam sukčiavimui ateityje.
FPI/DEVCO toliau kurs savo kovos su sukčiavimu strategiją pagal 2013 m. patvirtintą Komisijos kovos su sukčiavimu strategiją (vadinamąją Bendrąją kovos su sukčiavimu strategiją). Užsienio politikos priemonių tarnyba bei Vystymosi ir bendradarbiavimo GD strategiją įgyvendina dėmesį telkdami į tris strateginius tikslus:
- didinti bendrą darbuotojų informuotumą sukčiavimo prevencijos ir nustatymo klausimais, visų pirma klausimais, susijusiais su sukčiavimo prevencija ir nustatymu rengiant ir įgyvendinant sutartis dėl dotacijų ir viešųjų pirkimų;
- gerinti Užsienio politikos priemonių tarnybos ir Vystymosi ir bendradarbiavimo GD darbuotojų gebėjimus veiksmingai kovoti su sukčiavimu vidaus ir išorės lygmenimis naudojantis kovos su sukčiavimu priemonėmis;
- pagerinti reagavimą į įtariamą sukčiavimą ir spartinti nepagrįstai išleistų sumų susigrąžinimą.
3.NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS
3.1.Atitinkama (-os) daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (-os) ir biudžeto išlaidų eilutė (-ės)
Dabartinės biudžeto eilutės
Daugiametės finansinės programos kategorijos ir biudžeto eilutės nurodytos eilės tvarka.
|
Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija |
Biudžeto eilutė |
Išlaidų
|
Įnašas |
|||
|
Numeris
|
DA / NDA 25 |
ELPA šalių 26 |
šalių kandidačių 27 |
trečiųjų šalių |
pagal Finansinio reglamento 21 straipsnio 2 dalies b punktą |
|
|
IV |
19 02 Priemonė, kuria prisidedama prie stabilumo ir taikos (IcSP) – Reagavimas į krizes, konfliktų prevencija, taikos kūrimas ir pasirengimas krizėms 19 02 01 Reagavimas į krizes ir kylančias krizes 19 02 02 Parama konfliktų prevencijai, taikos kūrimui ir pasirengimui krizėms 19 01 Užsienio politikos priemonių politikos srities administracinės išlaidos 19 01 04 01 Priemonės, kuria prisidedama prie stabilumo ir taikos (IcSP), rėmimo išlaidos 21 05 Priemonė, kuria prisidedama prie stabilumo ir taikos (IcSP) – pasaulinės ir tarpregioninės kylančios grėsmės 21 05 01 Pasaulinės, tarpregioninės ir kylančios grėsmės 21 01 Tarptautinio bendradarbiavimo ir vystymosi politikos srities administracinės išlaidos 21 01 04 04 Priemonės, kuria prisidedama prie stabilumo ir taikos (IcSP) rėmimo išlaidos |
NDA |
NE |
NE |
NE |
NE |
3.2.Numatomas poveikis išlaidoms
3.2.1.Numatomo poveikio išlaidoms suvestinė
mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)
|
Daugiametės finansinės programos
|
Numeris |
4 išlaidų kategorija – Europos vaidmuo pasaulyje |
||||||||||||
|
GD: FPI / DEVCO |
2017
28
|
2018
|
2019
|
2020
|
Atsižvelgiant į poveikio trukmę įterpti reikiamą metų skaičių (žr. 1.6 punktą) |
IŠ VISO |
||||||||
|
• Veiklos asignavimai |
||||||||||||||
|
Biudžeto eilutės numeris 19 02 01 |
Įsipareigojimai |
1) |
6,600 |
20,400 |
20,350 |
20,700 |
68,050 |
|||||||
|
Mokėjimai |
2) |
0 |
10,000 |
15,000 |
20,000 |
45,000 |
||||||||
|
Biudžeto eilutės numeris 19 02 02 |
Įsipareigojimai |
1a) |
0,608 |
2,678 |
2,528 |
2,177 |
7,990 |
|||||||
|
Mokėjimai |
2a) |
0 |
1,000 |
2,000 |
2,000 |
5,000 |
||||||||
|
Biudžeto eilutės numeris 21 05 01 |
Įsipareigojimai |
1b) |
2,150 |
6,250 |
6,300 |
6,300 |
21,000 |
|||||||
|
Mokėjimai |
2b) |
0 |
3,000 |
4,000 |
6,000 |
13,000 |
||||||||
|
Administracinio pobūdžio asignavimai, finansuojami iš konkrečių programų rinkinio lėšų 29 |
||||||||||||||
|
Biudžeto eilutės numeris 19.01.04.01 |
3) |
0,643 |
0,673 |
0,823 |
0,823 |
2,962 |
||||||||
|
3 a) |
0 |
0 |
0 |
0 |
0,000 |
|||||||||
|
IŠ VISO asignavimų,
|
Įsipareigojimai |
=1+1a +1b+3 |
10,0 |
30,0 |
30,0 |
30,0 |
100,000 |
|||||||
|
Mokėjimai |
=2+2a+2b +3+3a |
0 |
14,0 |
21,0 |
28,0 |
66,600 |
||||||||
|
|
5 |
„Administracinės išlaidos“ |
mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)
|
N
|
N+1
|
N+2
|
N+3
|
Atsižvelgiant į poveikio trukmę įterpti reikiamą metų skaičių (žr. 1.6 punktą) |
IŠ VISO |
|||||
|
GD: FPI |
||||||||||
|
• Žmogiškieji ištekliai |
0,746 |
0,746 |
0,746 |
0,746 |
2,984 |
|||||
|
• Kitos administracinės išlaidos |
0,06 |
0,06 |
0,06 |
0,06 |
0,240 |
|||||
|
IŠ VISO FPI |
Asignavimai |
0,806 |
0,806 |
0,806 |
0,806 |
3,224 |
||||
|
GD: DEVCO |
||||||||||
|
• Žmogiškieji ištekliai |
0,140 |
0,140 |
0,140 |
0,140 |
0,560 |
|||||
|
• Kitos administracinės išlaidos |
0 |
0 |
0 |
0 |
0,000 |
|||||
|
IŠ VISO DEVCO GD |
Asignavimai |
0,140 |
0,140 |
0,140 |
0,140 |
0,560 |
||||
|
IŠ VISO asignavimų
|
(Iš viso įsipareigojimų = Iš viso mokėjimų) |
0,946 |
0,946 |
0,946 |
0,946 |
3,784 |
||||
mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)
|
N
30
|
N+1
|
N+2
|
N+3
|
Atsižvelgiant į poveikio trukmę įterpti reikiamą metų skaičių (žr. 1.6 punktą) |
IŠ VISO |
|||||
|
IŠ VISO asignavimų
|
Įsipareigojimai |
10,946 |
30,946 |
30,946 |
30,946 |
103,784 |
||||
|
Mokėjimai |
0,946 |
14,946 |
21,946 |
28,946 |
70,384 |
|||||
3.2.2.Numatomas poveikis veiklos asignavimams
–◻ Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai nenaudojami
–X◻ Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai naudojami taip:
Preliminarūs rezultatai pagal tikslus:
1 konkretus tikslas – atsakomųjų priemonių kilus krizei arba prasidedant krizei atitinkamais biudžetiniais metais skaičius.
2 konkretus tikslas – numatytų gebėjimų stiprinimo veiksmų konflikto prevencijos, taikos kūrimo ir pasirengimo krizei srityse atitinkamais biudžetiniais metais skaičius.
3 konkretus tikslas – parengtų žmonių ir (arba) įsigytos įrangos atitinkamais biudžetiniais metais skaičius.
Įsipareigojimų asignavimai mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)
|
Nurodyti tikslus ir rezultatus ⇩ |
2017
|
2018
|
2019
|
2020
|
Atsižvelgiant į poveikio trukmę įterpti reikiamą metų skaičių (žr. 1.6 punktą) |
IŠ VISO |
|||||||||||||
|
REZULTATAI |
|||||||||||||||||||
|
Rūšis 31 |
Vidutinės sąnaudos |
Ne |
Sąnaudos |
Ne |
Sąnaudos |
Ne |
Sąnaudos |
Ne |
Sąnaudos |
Ne |
Sąnaudos |
Ne |
Sąnaudos |
Ne |
Sąnaudos |
Bendras skaičius |
Iš viso sąnaudų |
||
|
1 KONKRETUS TIKSLAS 32 Biudžeto eilutė 19 02 01 |
|||||||||||||||||||
|
- rezultatas |
|||||||||||||||||||
|
- rezultatas |
|||||||||||||||||||
|
- rezultatas |
|||||||||||||||||||
|
1 konkretaus tikslo tarpinė suma |
6,6 |
20,4 |
20,4 |
20,7 |
68,1 |
||||||||||||||
|
2 KONKRETUS TIKSLAS ... Biudžeto eilutė 19 02 02 |
|||||||||||||||||||
|
- rezultatas |
|||||||||||||||||||
|
- rezultatas |
|||||||||||||||||||
|
- rezultatas |
|||||||||||||||||||
|
2 konkretaus tikslo tarpinė suma |
1 |
0,6 |
1 |
2,7 |
1 |
2,5 |
1 |
2,2 |
8,0 |
||||||||||
|
3 KONKRETUS TIKSLAS Biudžeto eilutė 21 05 01 |
|||||||||||||||||||
|
- rezultatas |
|||||||||||||||||||
|
- rezultatas |
|||||||||||||||||||
|
- rezultatas |
|||||||||||||||||||
|
3 konkretaus tikslo tarpinė suma |
1 |
2,1 |
1 |
6,3 |
1 |
6,3 |
1 |
6,3 |
21,0 |
||||||||||
|
IŠ VISO SĄNAUDŲ |
10 |
30 |
30 |
30 |
100 |
||||||||||||||
11. Biudžeto eilutės 19 02 01 1 konkretaus tikslo rezultatai nėra programuojami, todėl nurodyti rezultatą būtų netikslinga.
3.2.3.Numatomas poveikis administracinio pobūdžio asignavimams
3.2.3.1.Santrauka
–◻ Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administracinio pobūdžio asignavimų nenaudojama
–X Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administracinio pobūdžio asignavimai naudojami taip:
mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)
|
N
33
|
N+1
|
N+2
|
N+3
|
Atsižvelgiant į poveikio trukmę įterpti reikiamą metų skaičių (žr. 1.6 punktą) |
IŠ VISO |
|
Daugiametės finansinės programos
|
||||||||
|
Žmogiškieji ištekliai |
0,886 |
0,886 |
0,886 |
0,886 |
3,544 |
|||
|
Kitos administracinės išlaidos |
0,060 |
0,060 |
0,060 |
0,060 |
0,240 |
|||
|
Daugiametės finansinės programos
|
0,946 |
0,946 |
0,946 |
0,946 |
3,784 |
|
Neįtraukta į daugiametės finansinės programos
|
||||||||
|
Žmogiškieji ištekliai Biudžeto eilutė 19 01 04 01 * |
0,448 |
0,448 |
0,448 |
0,448 |
1,792 |
|||
|
Kitos administracinio
|
0,195 |
0,225 |
0,375 |
0,375 |
1,170 |
|||
|
Tarpinė suma,
|
0,643 |
0,673 |
0,823 |
0,883. |
3,022 |
|
IŠ VISO |
1,589 |
1,619 |
1,769 |
1,829 |
Žmogiškųjų išteklių ir kitų administracinio pobūdžio išlaidų asignavimų poreikiai bus tenkinami iš GD asignavimų, jau paskirtų priemonei valdyti ir (arba) perskirstytų generaliniame direktorate, ir prireikus finansuojami iš papildomų lėšų, kurios atsakingam GD gali būti skiriamos pagal metinę asignavimų skyrimo procedūrą ir atsižvelgiant į biudžeto apribojimus.
* 3 CA etatai pagal FPI biudžeto eilutę.
3.2.3.2.Numatomi žmogiškųjų išteklių poreikiai
–◻ Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškųjų išteklių nenaudojama.
–x Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškieji ištekliai naudojami taip:
Sąmatą surašyti etatų vienetais
|
N
|
N+1
|
N+2 metai |
N+3 metai |
Atsižvelgiant į poveikio trukmę įterpti reikiamą metų skaičių (žr. 1.6 punktą) |
||||
|
•Etatų plano pareigybės (pareigūnai ir laikinieji darbuotojai) |
||||||||
|
19 01 01 01 (Komisijos būstinė ir atstovybės) |
4 |
4 |
4 |
4 |
||||
|
XX 01 01 02 (Delegacijos) |
||||||||
|
XX 01 05 01 (Netiesioginiai moksliniai tyrimai) |
||||||||
|
10 01 05 01 (Tiesioginiai moksliniai tyrimai) |
||||||||
|
•Išorės darbuotojai (etatų vienetais) 35 |
||||||||
|
19 01 02 01 (CA, SNE, INT finansuojami iš bendrojo biudžeto) 21 01 02 01 (CA, SNE, INT finansuojami iš bendrojo biudžeto) |
3 2 |
3 2 |
3 2 |
3 2 |
||||
|
XX 01 02 02 (CA, LA, SNE, INT ir JED atstovybėse) |
||||||||
|
19 01 04 01 36 |
– būstinėje |
|||||||
|
– delegacijose |
3 |
3 |
3 |
3 |
||||
|
XX 01 05 02 (CA, SNE, INT– netiesioginiai moksliniai tyrimai) |
||||||||
|
10 01 05 02 (CA, SNE, INT– tiesioginiai moksliniai tyrimai) |
||||||||
|
Kitos biudžeto eilutės (nurodyti) |
||||||||
|
IŠ VISO |
12 |
12 |
12 |
12 |
||||
19 ir 21 yra atitinkamos politikos sritys arba biudžeto antraštinės dalys.
Žmogiškųjų išteklių poreikiai bus tenkinami panaudojant GD darbuotojus, jau paskirtus priemonei valdyti ir (arba) perskirstytus generaliniame direktorate, ir prireikus finansuojami iš papildomų lėšų, kurios atsakingam GD gali būti skiriamos pagal metinę asignavimų skyrimo procedūrą ir atsižvelgiant į biudžeto apribojimus.
Vykdytinų užduočių aprašymas:
|
Pareigūnai ir laikinieji darbuotojai |
Pareigūnų (AD) žmogiškieji ištekliai skirti bendrai valdyti papildomus įsipareigojimus ir visų pirma patikimai nustatyti, vertinti, parengti, įvertinti gebėjimų stiprinimo saugumui ir vystymuisi remti skirtus veiksmus ir sudaryti sutartis dėl tokių veiksmų pagal platesnės apimties projektų portfelį ir parengti konkrečių tokių veiksmų rizikos vertinimo sąlygas (žr. 2.2.1 skirsnį). Šios sąnaudos taip pat apima reguliarias stebėsenos misijas, skirtas susitikimams vietoje su atitinkamomis valdžios institucijomis ir pradinės grandies subjektų ir donorų koordinavimui vietoje užtikrinti. Be to, tikimasi, kad norint stiprinti gebėjimus saugumui ir vystymuisi remti reikės glaudžiai derinti veiksmus su Taryba, Parlamentu ir kitais suinteresuotais subjektais (įskaitant pilietinę visuomenę). Kadangi gebėjimų stiprinimas saugumui ir vystymuisi remti yra nauja Komisijos sritis, reikės skirti ypatingą dėmesį ir rengti ad hoc konsultacijas, todėl ypač pradiniame etape reikės daug išteklių. Ištekliai (AST) suteikia galimybę sudaryti sutartis dėl gebėjimų stiprinimo saugumui ir vystymuisi remti skirtų veiksmų ir valdyti tokių veiksmų finansavimą, taip pat atlikti auditus ir kontrolę, rengti metines ataskaitas (SPP), atsakyti į Europos Parlamento ir ombudsmeno klausimus, rengti įsipareigojimų ir mokėjimų finansines ataskaitas vykdyti jų priežiūrą centriniu lygmeniu. Be to, susidaro papildomų sąnaudų, susijusių su kitomis administravimo užduotimis. |
|
Išorės darbuotojai |
Išorės darbuotojų (CA) žmogiškieji ištekliai skirti gebėjimų stiprinimo saugumui ir vystymuisi remti skirtų projektų, kurie yra centralizuotai valdomi centrinėje būstinėje ir (arba) valdomi delegacijose, portfeliui valdyti ir įgyvendinti. Tai apima kasdienį projektų (veiklos ir finansų) valdymą derinant veiksmus su valstybėmis narėmis ir kitais subjektais, reguliarią projektų stebėseną ir prireikus veiksmų koordinavimą su ES delegacijomis. Be to, vertinimo ir auditų valdymas apima reguliarius vizitus-misijas vietoje. |
3.2.4.Suderinamumas su dabartine daugiamete finansine programa
–◻ Pasiūlymas (iniciatyva) atitinka dabartinę daugiametę finansinę programą.
–X Atsižvelgiant į pasiūlymą (iniciatyvą), reikės pakeisti daugiametės finansinės programos atitinkamos išlaidų kategorijos programavimą.
Paaiškinti, kaip reikia pakeisti programavimą, ir nurodyti atitinkamas biudžeto eilutes bei sumas.
Gebėjimų stiprinimo saugumui ir vystymuisi remti skirtiems veiksmams reikalinga 100 000 000 EUR suma 2014–2020 m. daugiametės finansinės programos (DFP) 4 išlaidų kategorijoje bus perskirstyta.
–◻ Įgyvendinant pasiūlymą (iniciatyvą) būtina taikyti lankstumo priemonę arba patikslinti daugiametę finansinę programą.
Paaiškinti, ką reikia atlikti, ir nurodyti atitinkamas išlaidų kategorijas, biudžeto eilutes ir sumas.
3.2.5.Trečiųjų šalių įnašai
–Pasiūlyme (iniciatyvoje) nenumatyta bendro su trečiosiomis šalimis finansavimo
–Pasiūlyme (iniciatyvoje) numatytas bendras finansavimas apskaičiuojamas taip:
Asignavimai mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)
|
N
|
N+1
|
N+2
|
N+3
|
Atsižvelgiant į poveikio trukmę įterpti reikiamą metų skaičių (žr. 1.6 punktą) |
Iš viso |
|||
|
Nurodyti bendrą finansavimą teikiančią įstaigą |
||||||||
|
IŠ VISO bendrai finansuojamų asignavimų |
||||||||
3.3.Numatomas poveikis įplaukoms
–X Pasiūlymas (iniciatyva) neturi finansinio poveikio įplaukoms.
–◻ Pasiūlymas (iniciatyva) turi finansinį poveikį:
nuosaviems ištekliams
įvairioms įplaukoms
mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)
|
Biudžeto įplaukų eilutė |
Einamųjų finansinių metų asignavimai |
Pasiūlymo (iniciatyvos) poveikis 37 |
||||||
|
N
|
N+1
|
N+2
|
N+3
|
Atsižvelgiant į poveikio trukmę įterpti reikiamą metų skaičių (žr. 1.6 punktą) |
||||
|
straipsnis |
||||||||
Įvairių asignuotųjų įplaukų atveju nurodyti biudžeto išlaidų eilutę (-es), kuriai (-ioms) daromas poveikis.
[...]
Nurodyti poveikio įplaukoms apskaičiavimo metodą.
[...]