1980 m. spalio 25 d. Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų (toliau – 1980 m. konvencija), kurią iki šiol ratifikavo 93 šalys, įskaitant visas ES valstybes nares, tikslas – susitariančiųjų valstybių paskirtoms centrinėms įstaigoms bendradarbiaujant atkurti ankstesnę padėtį greitai grąžinant neteisėtai išvežtus ar laikomus vaikus.

Vaikų grobimo prevencija yra vienas iš esminių ES vaiko teisių rėmimo politikos aspektų, todėl Europos Sąjunga tarptautiniu lygmeniu aktyviai siekia gerinti 1980 m. konvencijos taikymą ir ragina trečiąsias valstybes prie jos prisijungti.

2013 m. birželio 3 d. Kazachstanas deponavo prisijungimo prie 1980 m. konvencijos dokumentą. Konvencija Kazachstane įsigaliojo 2013 m. rugsėjo 1 d.

1980 m. konvencijos 38 straipsnio 4 pastraipoje nustatyta, kad ji bus taikoma tik prisijungiančios valstybės ir tų susitariančiųjų valstybių, kurios pareikš, kad pritaria jos prisijungimui, tarpusavio santykiams.

Kovos su tarptautiniu vaikų grobimu sritis priklauso išimtinei Europos Sąjungos išorės kompetencijai, todėl nuspręsti pritarti Kazachstano prisijungimui reikia ES lygmeniu – priimant Tarybos sprendimą. Todėl valstybės narės turėtų padaryti pareiškimą dėl pritarimo Kazachstano prisijungimui dėl Europos Sąjungos interesų.

Tai, kad ES turi išimtinę kompetenciją dėl pritarimo trečiosios valstybės prisijungimui prie 1980 m. konvencijos, patvirtino Europos Sąjungos Teisingumo Teismas, su kuriuo konsultuotasi Komisijos iniciatyva.

2014 m. spalio 14 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo nuomonėje 1/13 patvirtina, kad trečiosios valstybės prisijungimo prie 1980 Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų priėmimas priklauso išimtinei Europos Sąjungos kompetencijai. 

Teismas pabrėžė, kad šioje srityje ES lygmeniu reikalingas vienodumas – būtina vengti vadinamosios kintamosios geometrijos tarp valstybių narių. Šio sprendimo tikslas – užtikrinti, kad 1980 m. konvencija įsigaliotų Kazachstano ir visų ES valstybių narių santykiams.

Kalbant apie tėvų vykdomą vaikų grobimą, 1980 m. Hagos konvencija yra Tarybos reglamento Nr. 2201/2003 (reglamento „Briuselis IIa“), kuris yra ES teisminio bendradarbiavimo bylose, susijusiose su santuoka ir tėvų pareigomis 1 , kertinis akmuo, tarptautinis atitikmuo.

Vienas iš pagrindinių šio reglamento tikslų – atgrasyti nuo vaikų grobimo tarp valstybių narių, nustatant procedūras, kuriomis būtų užtikrinama, kad vaikas būtų greitai grąžintas į valstybę narę, kurioje yra jo nuolatinė gyvenamoji vieta. Todėl reglamento „Briuselis IIa“ 11 straipsnis apima 1980 m. Hagos konvencijoje išdėstytą procedūrą ir ją papildo – išaiškinami kai kurie jos aspektai, visų pirma susiję su vaiko išklausymu, taip pat laikotarpiu, per kurį reikia priimti sprendimą po to, kai pateiktas pareiškimas dėl grąžinimo, ir vaiko negrąžinimo priežastimis. Jame taip pat įvestos nuostatos, reglamentuojančios skirtingose valstybėse narėse priimtus prieštaringus sprendimus dėl grąžinimo ir negrąžinimo.

Tarptautiniu lygmeniu Europos Sąjunga remia trečiųjų valstybių prisijungimą prie 1980 m. konvencijos, kad jos valstybės narės galėtų remtis bendra teisine sistema kovos su tarptautiniu vaikų grobimu srityje.

2011 m. gruodžio 21 d. Komisija priėmė aštuonis Tarybos sprendimų pasiūlymus 2 , siekdama pritarti aštuonių trečiųjų šalių (Maroko, Singapūro, Rusijos Federacijos, Albanijos, Andoros, Seišelių, Gabono ir Armėnijos) prisijungimui prie 1980 m. Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų grobimo.

2015 m. birželio–gruodžio mėn. Europos Sąjungos Taryba priėmė septynis sprendimus 3 , grindžiamus nurodytais pasiūlymais.

Šiuo pasiūlymu atsižvelgiama į trečiąją šalį (Kazachstaną), kuri prie 1980 m. konvencijos prisijungė po 2011 m. pasiūlymų priėmimo.

Be bendrojo tikslo plėtoti teisminį bendradarbiavimą tarpvalstybinio pobūdžio civilinėse bylose pagal SESV 81 straipsnį, šis pasiūlymas yra susijęs su Europos Sąjungos sutarties 3 straipsnyje įtvirtintu siekiu apsaugoti vaiko teises. 1980 m. Hagos konvencijos sistema siekiama apsaugoti vaikus nuo žalingo tėvų vykdomo vaikų grobimo poveikio ir užtikrinti, kad vaikai galėtų išsaugoti ryšį su abiem tėvais, pavyzdžiui, užtikrinant galimybę faktiškai naudotis teise matytis su vaiku.

Pasiūlymas taip pat dera su skatinimu naudotis tarpininkavimu sprendžiant tarpvalstybinius šeimos ginčus. Direktyva dėl tam tikrų mediacijos civilinėse ir komercinėse bylose aspektų 4 , be kita ko, taikoma šeimos teisės srityje bendroje Europos teisminėje erdvėje. 1980 m. Hagos konvencija taip pat skatinama šeimos ginčus spręsti draugiškai. Vienos iš geros praktikos gairių pagal 1980 m. Hagos konvenciją, kurias paskelbė Hagos tarptautinės privatinės teisės konferencija, skirtos naudojimuisi tarpininkavimu sprendžiant į konvencijos taikymo sritį patenkančius tarptautinius šeimos ginčus dėl vaikų. Europos Komisijos iniciatyva šios gairės išverstos į visas ES kalbas (išskyrus anglų ir prancūzų k.) bei arabų kalbą, siekiant paskatinti dialogą su konvencijos dar neratifikavusiomis valstybėmis ir padėti kartu rasti konkrečius dėl tarptautinio vaikų grobimo kylančių problemų sprendimo būdus 5 .

Atsižvelgiant į tai, kad sprendimas susijęs su tarptautiniu susitarimu, jo teisinis pagrindas yra Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 218 straipsnis kartu su 81 straipsnio 3 dalimi. Taryba, pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, sprendžia vieningai.

Jungtinei Karalystei ir Airijai Reglamentas (EB) Nr. 2201/2003 yra privalomas ir todėl jos dalyvauja priimant ir taikant šį sprendimą.

Pagal prie Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo pridėto Protokolo Nr. 22 dėl Danijos pozicijos 1 ir 2 straipsnius Danija nedalyvauja priimant šį sprendimą ir jis nėra jai privalomas ar taikomas.

•    Subsidiarumo principas

Kaip patvirtinta Europos Sąjungos Teisingumo Teismo nuomonėje Nr. 1/13, pagal SESV 3 straipsnio 2 dalį ši iniciatyva priklauso išimtinei ES kompetencijai. Todėl subsidiarumo principas netaikomas.

Šis pasiūlymas parengtas atsižvelgiant į jau priimtus Tarybos sprendimus dėl to paties dalyko ir juo neviršijama to, kas būtina pasiekti tikslui užtikrinti suderintus ES veiksmus kovos su tarptautiniu vaikų grobimu srityje, užtikrinant, kad visos ES valstybės narės per nurodytą laiką pritartų Kazachstano prisijungimui prie 1980 m. Hagos konvencijos.

Tam, kad ES galėtų priimti informacija pagrįstą sprendimą, ar pritarti atitinkamos trečiosios šalies prisijungimui prie 1980 m. konvencijos, būtina atlikti parengiamąjį darbą.

2015 m. sausio 20 d. ekspertų susitikime Komisija ir ES valstybės narės susitarė dėl padėties trečiojoje šalyje, prisijungusioje prie konvencijos, vertinimo kriterijų rinkinio. Konsultacijos su valstybėmis narėmis ir diskusijos 2016 m. sausio 15 d. ekspertų posėdyje parodė, kad šiame etape valstybės narės neprieštarauja tam, kad būtų pritarta Kazachstano prisijungimui prie 1980 m. konvencijos.

Svarbi informacija apie Kazachstano vykdomą konvencijos įgyvendinimą surinkta iš kelių šaltinių. Pirma, informaciją rinko ES delegacija Kazachstane – visų pirma apie įgyvendinimo teisės aktų priėmimą, centrinės įstaigos veikimą, vykdymo užtikrinimo procedūrą vaikų grobimo bylose ir galimybės užsieniečiams gauti teisinę pagalbą suteikimą . Tyrimo rezultatai buvo patenkinami ir, nors su vaiko vietos nustatymu tokioje didelėje teritorijoje susiję sunkumai kelia tam tikrą susirūpinimą, jis nėra toks didelis, kad Kazachstano prisijungimas būtų nepriimtinas.

Valstybės narės taip pat rinko informaciją apie padėtį Kazachstane ir rezultatai buvo aptarti 2016 m. sausio 15 d. ekspertų susitikime.

Papildomos informacijos gauta iš Hagos tarptautinės privatinės teisės konferencijos Nuolatinio biuro. Kazachstanas dėl 1980 m. konvencijos įgyvendinimo glaudžiai bendradarbiavo su UNICEF. Parengtos konvencijos įgyvendinimo gairės. Remiant UNICEF, suplanuota, kad Kazachstano valdžios institucijos ir teisėjai, taip pat kitų 1980 m. konvenciją pasirašiusių susitariančiųjų valstybių teisėjai pasidalys žiniomis ir aptars teisėjų vaidmenį įgyvendinant ir taikant 1980 m. konvenciją bei atitinkamas nacionalinės teisės aktų nuostatas. Be to, Kazachstanas paskyrė teisėją į Tarptautinį Hagos teisėjų tinklą. 2015 m. spalio mėn. Hagos tarptautinės privatinės teisės konferencijos generalinis sekretorius susitiko su centrine įstaiga ir buvo informuotas, kad rengiamas šalies aprašas ir kad įgyvendinimo teisės aktai jau priimti. 2015 m. lapkričio mėn. Kazachstane surengtas trijų dienų regioninis seminaras, kuriame dalyvavo Tadžikistano, Turkmėnistano, Rusijos ir Baltarusijos atstovai. Seminare buvo informuojama apie pagrindines Hagos konvencijas, įskaitant 1980 m. konvenciją. Hagos tarptautinės privatinės teisės konferencijos Nuolatinio biuro nuomone, Kazachstanas yra motyvuota valstybė, dedanti daug pastangų, kad tinkamai įgyvendintų 1980 m. konvenciją.

•    Poveikio vertinimas

Šis pasiūlymas nedaro jokio reikšmingo ekonominio ar socialinio poveikio arba poveikio aplinkai, dėl kurio reikėtų atlikti poveikio vertinimą pagal Europos Komisijos geresnio reglamentavimo gaires. Panašiai kaip ir septynių 2015 m. priimtų Tarybos sprendimų dėl pritarimo tam tikrų trečiųjų valstybių prisijungimui prie 1980 m. Hagos konvencijos atveju, atsižvelgiant į šio pasiūlymo pobūdį, jo poveikio vertinimo atlikti nereikia. Iš tiesų nėra jokių kitų variantų kaip tik priimti Tarybos sprendimą pritarti trečiosios valstybės prisijungimui prie 1980 m. konvencijos.

Tačiau Komisija ir valstybės narės, remdamosi pirmiau nurodytais principais, atliko konkretų Kazachstano padėties vertinimą, siekdamos įsitikinti, ar jis sugebėtų tinkamai įgyvendinti 1980 m. konvenciją.

4.    POVEIKIS BIUDŽETUI

Siūlomas sprendimas poveikio biudžetui neturi.

Kadangi pasiūlymas susijęs tik su valstybių narių įgaliojimu pritarti Kazachstano prisijungimui prie 1980 m. konvencijos, jo įgyvendinimo stebėsena apima tik šiuos aspektus: kaip valstybės narės laikosi pareiškimo teksto, deponavimo laikotarpio ir pranešimo apie deponavimą Komisijai reikalavimų, nustatytų Tarybos sprendime.