13.6.2018

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 204/165

P8_TA(2016)0359

Kaip kuo geriau pasinaudoti MVĮ darbo vietų kūrimo galimybėmis?

2016 m. rugsėjo 15 d. Europos Parlamento rezoliucija „Kaip kuo geriau pasinaudoti mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) darbo vietų kūrimo galimybėmis“ (2015/2320(INI))

(2018/C 204/20)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 173 ir 49 straipsnius,

—	atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 3 d. Komisijos komunikatą „2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“ (COM(2010)2020),

—	atsižvelgdamas į iniciatyvą „Small Business Act“ (COM(2008)0394),

—	atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą dėl ES reglamentavimo kokybės (COM(2013)0685),

—	atsižvelgdamas į Komisijos veiksmų planą „Verslumas 2020“,

—	atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Geresnių MVĮ galimybių gauti finansavimą veiksmų planas“ (COM(2011)0870),

—	atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Ekonomikos atsigavimas kuriant darbo vietas“ (COM(2012)0173),

—	atsižvelgdamas į Europos investicijų planą,

—	atsižvelgdamas į savo 2012 m. birželio 14 d. rezoliuciją dėl ekonomikos atsigavimo kuriant darbo vietas (1),

—	atsižvelgdamas į savo 2013 m. vasario 5 d. rezoliuciją dėl MVĮ galimybių gauti finansavimą gerinimo (2),

—	atsižvelgdamas į savo 2014 m. balandžio 15 d. rezoliuciją dėl to, kaip Europos Sąjunga gali prisidėti sudarant darbo vietų kūrimui įmonėse, bendrovėse ir naujai įsteigtose įmonėse palankias sąlygas (3),

—	atsižvelgdamas į Pavėluotų mokėjimų direktyvą (Direktyva 2011/7/ES),

—	atsižvelgdamas į Europos Sąjungos užimtumo ir socialinių inovacijų programą (EaSI),

—	atsižvelgdamas į ES mokslinių tyrimų ir inovacijų programą „Horizontas 2020“,

—	atsižvelgdamas į ES įmonių konkurencingumo ir mažųjų bei vidutinių įmonių programą (COSME),

—	atsižvelgdamas į savo 2014 m. balandžio 17 d. rezoliuciją dėl konsultacijų dėl 10-ies labiausiai veiklą sunkinančių teisės aktų ir reglamentavimo naštos sumažinimo MVĮ (4),

—	atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą „Mažosioms ir vidutinėms įmonėms tenkančios reglamentavimo naštos mažinimas. ES reglamentavimo sistemos pritaikymas labai mažų įmonių poreikiams“ (COM(2011)0803),

—	atsižvelgdamas į Komisijos 2013–2014 m. metinę ataskaitą dėl Europos MVĮ „Dalinis ir trapus atsigavimas“ (angl. Partial and Fragile Recovery),

—	atsižvelgdamas į 2013 m. sausio mėn. Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo (Eurofound) ataskaitą „Globalios iš prigimties. Darbo vietų kūrimo galimybės naujose tarptautinėse įmonėse“ (angl. Born global: The potential of job creation in new international businesses),

—	atsižvelgdamas į 2013 m. Eurofound ataskaitą „Viešoji politika ir parama MVĮ restruktūrizavimui“ (angl. Public policy and support for restructuring in SMEs),

—	atsižvelgdamas į 2016 m. Eurofound ataskaitą „2015 m. Europos restruktūrizacijos stebėjimo centro (ERM) metinė ataskaita. Darbo vietų kūrimas MVĮ“ (angl. ERM annual report 2015: Job creation in SMEs),

—	atsižvelgdamas į 2012 m. Eurofound ataskaitą „Viešosios priemonės, skirtos savarankiškam darbui ir darbo vietų kūrimui vienanarėse ir labai mažose įmonėse remti“ (angl. Public measures to support self-employment and job creation in one-person and micro enterprises),

—	atsižvelgdamas į 2011 m. Eurofound ataskaitą „MVĮ krizės sąlygomis: užimtumas, pramonės ryšiai ir vietos partnerystė“ (angl. SMEs in the crisis: Employment, industrial relations and local partnership),

—	atsižvelgdamas į 2011 m. Eurofound ataskaitą „Darbuotojų atstovavimas Europoje įstaigų lygmeniu“ (angl. Employee representation at establishment level in Europe),

—	atsižvelgdamas į 2014 m. Eurofound ataskaitą „Socialinis dialogas labai mažose ir mažose įmonėse“ (angl. Social dialogue in micro and small companies),

—	atsižvelgdamas į 2015 m. Europos Komisijos tyrimą dėl įmonių galimybių gauti finansavimą,

—	atsižvelgdamas į 2014–2015 m. Komisijos metinę ataskaitą dėl Europos MVĮ „MVĮ vėl pradeda samdyti darbuotojus“ (angl. SMEs start hiring again),

—	atsižvelgdamas į savo 2015 m. rugsėjo 10 d. rezoliuciją „Konkurencingos ES darbo rinkos kūrimas XXI amžiuje: įgūdžių ir kvalifikacijos pritaikymas prie paklausos ir darbo galimybių siekiant atsigauti po krizės“ (5),

—	atsižvelgdamas į savo 2015 m. liepos 8 d. rezoliuciją „Žaliojo užimtumo iniciatyva. Išnaudoti žaliosios ekonomikos darbo vietų kūrimo potencialą“ (6),

—	atsižvelgdamas į savo 2012 m. spalio 23 d. rezoliuciją „Mažosios ir vidutinės įmonės (MVĮ): konkurencingumas ir verslo galimybės“ (7),

—	atsižvelgdamas į Komisijos rekomendaciją 2003/361/EB dėl labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių apibrėžties,

—	atsižvelgdamas į 2015 m. „Eurobarometro“ tyrimą dėl mažųjų ir vidutinių įmonių tarptautinimo,

—	atsižvelgdamas į 2015 m. EBPO tyrimą „MVĮ ir verslininkų finansavimas 2015 m. EBPO rezultatų suvestinė“ (angl. Financing SMEs and Entrepreneurs 2015 – An OECD Scoreboard),

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto pranešimą ir į Biudžeto komiteto ir Regioninės plėtros komiteto nuomones (A8–0248/2016),

kadangi MVĮ (2014 m. 28 ES valstybėse narėse veikė 22,3 mln. tokių įmonių (8)) sukuria daugiau darbo vietų nei kitos privačiojo sektoriaus įmonės, įdarbindamos maždaug du trečdalius visų ES privačiajame sektoriuje dirbančių asmenų, ir kadangi verslininkai ir MVĮ svariai prisideda prie socialinio ir ekonominio ES augimo ir vystymosi; pažymi, kad parama MVĮ padeda kovoti su Europos nedarbu ir jaunimo nedarbu, kuris yra atitinkamai 8,9 ir 19,4 proc. (9); kadangi bedarbių skaičius – apie 23 mln. žmonių 2015 m. – tebėra istoriškai didelis;

B.	kadangi 2014 m. MVĮ daug prisidėjo prie užimtumo augimo, kuris ne finansų ūkio srityje sudarė iki 71 proc.;

kadangi kuriant MVĮ darbo vietas įtaką daro daugelis vidaus ir išorės veiksnių, o tarp pastarųjų būtinos sąlygos yra suvaldoma konkurencija (įskaitant tarptautinių korporacijų ir šešėlinės ekonomikos kuriamą konkurenciją), pakeliama administracinė našta ir bendros gamybos sąnaudos, taip pat galimybės gauti finansavimą ir aukštos kvalifikacijos darbuotojai;

D.	kadangi pastarojo meto Eurofound tyrimai rodo, kad tos MVĮ, kurios linkusios kurti darbo vietas, dažnai yra naujos, novatoriškos, veikiančios tarptautiniu mastu, esančios miestuose, valdomos kvalifikuotų vadovų ir turi išsamias augimo ir investicijų strategijas;

E.	kadangi MVĮ atlieka svarbų vaidmenį didinant ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą, kartu prisidedant prie pažangesnio, tvaresnio ir labiau integracinio augimo; kadangi MVĮ sektorius yra svarbus regionams, ypač kaimo regionams;

F.	kadangi tik 13 proc. MVĮ yra vykdžiusios tarptautinę veiklą už ES ribų, nors 90 proc. pasaulio ekonomikos augimo generuojama ne ES;

G.	kadangi MVĮ savybės, pvz., mastas ir poveikis nacionalinei ekonomikai, įvairiuose ES regionuose skiriasi; kadangi šie skirtumai atsirado dėl istorinių priežasčių;

kadangi visoje ES trūksta gebėjimų ir jie yra labai nevienodi, be to, daugiausia iš valstybių narių, įstojusių į ES nuo 2004 m., ir euro zonos krizės šalių į kitas valstybes nares migruoja aukštos kvalifikacijos darbuotojai, todėl susidaro periferiniai regionai, kuriuose stokojama aukštos kvalifikacijos darbuotojų dėl protų nutekėjimo reiškinio;

I.	kadangi, nepaisant vidaus rinkos taisyklių, visoje ES ir toliau pastebimi dideli skirtumai, susiję su MVĮ reglamentavimo sistemomis, visų pirma su būsimų reglamentavimo tendencijų apibrėžtumu ir bendra teisine reglamentavimo kokybe;

J.	kadangi MVĮ atstovai nurodo, kad didelės darbo sąnaudos yra vienas iš didžiausių darbo vietų kūrimą ribojančių veiksnių, ir tikisi, kad minėtos sąnaudos mažės, nustačius, jog didžiausios darbo sąnaudos susidaro pernelyg reguliuojamose ir biurokratinėse sistemose;

K.	kadangi MVĮ dėl mažesnės struktūros sunkiau atitikti reglamentavimo standartus nei stambioms įmonėms;

L.	kadangi darbuotojų atstovavimas ir socialinis dialogas MVĮ nėra tokie paplitę kaip didesnėse įmonėse, o profesinės sąjungos kai kuriose šalyse prioritetine tvarka stengiasi didinti darbuotojų atstovavimą MVĮ, pavyzdžiui, bandydamos skatinti kurti MVĮ darbo tarybas (10);

kadangi socialinės ir solidarumu grindžiamos ekonomikos srityje dirba daugiau kaip 14 mln. asmenų, kurie sudaro maždaug 6,5 proc. ES darbuotojų; kadangi Europos Sąjungoje yra 2 mln. socialinės ir solidarumu grindžiamos ekonomikos įmonių, kurios sudaro 10 proc. Sąjungos įmonių; kadangi socialinės įmonės pasirodė esančios atsparios ekonomikos krizei;

N.	kadangi MVĮ geriau atsilaiko prieš ekonomikos krizę prarastų darbo vietų požiūriu, ypač pramonės ir paslaugų kooperatyvai nuo 2008 m. krizės parodė didesnį atsparumą negu kitos tų pačių sektorių įmonės;

O.	kadangi verslo perdavimas darbuotojams kooperatyvo forma yra sėkminga verslo perdavimo rūšis – tai parodo aukštas kooperatyvų išlikimo lygis (11);

P.	kadangi dėl nedidelio darbuotojų judumo ir tam tikrų švietimo bei mokymo sistemų ir padėties dabartinėje darbo rinkoje nesutapimų per daug darbo vietų lieka neužimta;

Q.	kadangi žaliasis sektorius ekonomikos nuosmukio laikotarpiu buvo vienas iš pagrindinių grynojo užimtumo kūrėjų Europoje, o MVĮ, turinčios ilgalaikį planą veikti žaliosios ekonomikos sektoriuje, kuria darbo vietas, kurios yra atsparesnės dabartiniams globalizuotos ekonomikos išorės veiksniams (12);

R.	kadangi duomenų apie MVĮ sutartinius susitarimus ir darbo organizavimą jose apskritai sunku rasti;

kadangi, Eurofound duomenimis, daugelyje šalių darbo sąlygos, įskaitant darbo valandas, MVĮ dažnai yra lankstesnės ir dažniau tvarkomos neoficialiai negu didesnėse įmonėse; kadangi atrodo, jog pradinio krizės poveikio pasekmė buvo tai, kad padidėjo turimos „vidaus“ lankstumo galimybės, nes organizacijos stengiasi prisitaikyti prie kintančių išorės aplinkybių ir poreikių;

T.	kadangi, ECB teigimu, dėl valstybės skolos krizės euro zonos krizės šalyse padidėjo bankų finansavimo išlaidos, kurios buvo perkeltos MVĮ nustatant aukštesnes skolinimo palūkanų normas arba teikiant mažesnes paskolas;

U.	kadangi ES biudžetas turėtų būti naudojamas ilgalaikių kokybiškų ir kvalifikuotų darbo vietų kūrimui skatinti ir MVĮ galimybėms kurti deramas ir tvarias darbo vietas didinti;

kadangi galimybė gauti finansavimą – vis dar viena iš pagrindinių kliūčių, trukdančių steigti MVĮ ir joms augti, ypač socialinės ekonomikos įmonių atveju, nes visoje Sąjungoje, be kita ko, stokojama pakankamai įvairių nuosavo kapitalo priemonių ir rizikos kapitalo, kurių reikia, kad įmonė galėtų augti;

kadangi dėl istorinių priežasčių kai kurių šalių visuomenė verslininkus suvokia gana neigiamai ir kai kuriais atvejais tai atsispindi ir diskriminuojančiame valdžios institucijų požiūryje į MVĮ sektorių, palyginti, pavyzdžiui, su palankia aplinka, kuri šiose šalyse sudaroma užsienio investicijoms, ypač tarptautinėms korporacijoms;

X.	kadangi nevienodas tarptautinių korporacijų ir MVĮ sąlygas taip pat lemia pelno perkėlimo į mokesčių rojais laikomas šalis praktika;

Y.	kadangi Komisijos tyrimuose išsamiai neįvertinamas galimas būsimo Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės (TPIP) susitarimo poveikis įvairių valstybių narių MVĮ;

Darbo vietų kūrimo galimybės ir kvalifikuota darbo jėga

primena, kad beveik 99 proc. Europos įmonių yra MVĮ, todėl jos yra ES ekonomikos pagrindas;

mano, kad siekiant užtikrinti geresnes sąlygas kokybiškoms darbo vietoms MVĮ sektoriuje kurti, valstybės narės ir Komisija turi spręsti šias įvairiose valstybėse narėse ir regionuose nevienodai paplitusias problemas: gebėjimų trūkumo, netinkamo būsimų gebėjimų poreikių vertinimo, gebėjimų neatitikimo, protų nutekėjimo, nereikalingos reglamentavimo naštos ir reglamentavimo neapibrėžtumo visose srityse, nepakankamo dialogo tarp darbo rinkos suinteresuotųjų subjektų, ribotų galimybių gauti finansavimą ir dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, mažų inovacinių pajėgumų ir galimybių pasinaudoti naujomis technologijomis, nepakankamos paramos MVĮ įgyvendinant viešųjų investicijų politiką, šešėlinės ekonomikos ir sukčiavimo, taip pat itin palankios tarptautinių korporacijų padėties problemas;

mano, kad išsprendus minėtas struktūrines problemas, be kita ko, būtų užtikrinta sąžiningesnė konkurencija, taip pat socialinių įmokų ir mokesčių bazė būtų išplėsta aprėpiant didesnį skaičių ekonominės veiklos vykdytojų, todėl valstybės narės įgytų galimybę finansuoti darbo vietų kūrimui, ypač MVĮ, palankią politiką ir užtikrinti sąžiningą konkurenciją tarp valstybių narių, taip pat sąžiningesnes rinkos sąlygas;

pabrėžia, kad reikia sudaryti reglamentavimo sąlygas, kuriomis būtų skatinamos investicijos, kurios savo ruožtu konkurencingai skatintų tvarų ekonomikos augimą ir kokybiškų darbo vietų kūrimą;

pažymi, kad, be kita ko, darbo sąnaudos vykdant verslą turi įtakos MVĮ galimybėms kurti darbo vietas ir gali daryti poveikį konkurencingumui; todėl pabrėžia, kad reikėtų perkelti mokesčių naštą nuo darbuotojų kitiems mokesčių šaltiniams, kurie turi mažesnį neigiamą poveikį užimtumui ir ekonomikos augimui, kartu užtikrinant pakankamą socialinę apsaugą;

pabrėžia, kad reikia užtikrinti aukštus darbuotojų apsaugos standartus ir kad darbo sąnaudų mažinimas mažinant darbuotojų apsaugą neturėtų būti priemonė nedarbo lygiui mažinti; be to, įspėja, kad sumažinus darbuotojų užmokestį ir teises gali būti paskatintas didesnis gebėjimų nutekėjimas ir iškilti pavojus darbo vietų garantijoms, todėl MVĮ pradėtų trūkti kvalifikuotų darbuotojų, o kartu Europoje atsirastų daugiau mažų garantijų darbo vietų; laikosi nuomonės, kad dėl didėjančio darbo rinkos lankstumo neturėtų sumažėti darbuotojų apsauga, nes tai nedidina MVĮ darbo vietų kūrimo galimybių;

mano, kad be reikalo kai kurioms profesijoms keliamas aukštojo išsilavinimo reikalavimas nepadeda spręsti MVĮ gebėjimų trūkumo problemos; mano, kad profesinis rengimas ir mokymas ir ypač dualinės sistemos, valdomos bendradarbiaujant su MVĮ, turėtų sulaukti didesnės viešosios paramos; pabrėžia, kad dualinis profesinis rengimas ir mokymas yra svarbi jaunimo nedarbo mažinimo priemonė, ir ragina remti tas MVĮ, kurios rengia kvalifikuotus jaunus specialistus ir taip labai prisideda prie jaunimo įtraukties į darbo rinką ir visuomenę; pažymi, kad vienoje valstybėje narėje taikoma dualinio rengimo sistema negali būti taip paprastai nukopijuota kitoje valstybėje narėje;

ragina valstybes nares puoselėti stiprios verslumo kultūros vystymą rengimo ir mokymo programose įtvirtinant susijusius gebėjimus;

mano, kad valstybės narės turėtų remti pameistrystės programas MVĮ, be kita ko, teikdamos mokestines ir finansines paskatas, taip pat taikydamos kokybės sistemas, įskaitant tinkamą sveikatos apsaugą ir saugą; primena, kad MVĮ turi labai konkrečių gebėjimų poreikių; pabrėžia, kad šiuo požiūriu taip pat turėtų būti remiamos dualinio rengimo programos ir mokymo bei stažuočių derinimo galimybės, nes jos atlieka labai svarbų ekonominį ir socialinį vaidmenį – tai priemonės, kuriomis skatinamos vienodos galimybės visiems piliečiams;

10.

primygtinai ragina valstybes nares parengti bendradarbiavimo formas, kurios apimtų visus valdymo lygmenis, įmones (įskaitant su socialine ekonomika susijusias įmones), profesines sąjungas, švietimo įstaigas ir kitus suinteresuotuosius subjektus, kad jų rengimo ir mokymo sistemos būtų pritaikytos siekiant mažinti gebėjimų bei kvalifikacijos ir darbo rinkos poreikių, ypač MVĮ poreikių, skirtumus; ragina užtikrinti daugiau neformaliojo mokymo galimybių, įskaitant mokymą darbo vietoje ir darbuotojų keitimąsi žiniomis;

11.

pabrėžia itin svarbų įmonių, įskaitant MVĮ ir labai mažas įmones, vaidmenį bendradarbiaujant su politikos formuotojais ir socialiniais partneriais siekiant pertvarkyti Europos švietimo sistemas ir profesinio mokymo programas – tiek mokymo metodus, tiek mokymo programas, kad daugiau dėmesio būtų skiriama XXI a. darbo gebėjimų, ypač skaitmeninių gebėjimų, kritinio mąstymo, problemų sprendimo ir komandinio darbo, ugdymui; šiuo klausimu pabrėžia, kokia svarbi realaus darbo realiomis sąlygomis patirtis;

12.

pabrėžia, kad svarbu pašalinti gebėjimų trūkumą, su kuriuo susiduria novatoriškos MVĮ; mano, jog būtina, kad Komisija skirtų daug dėmesio palankesnių sąlygų atitinkamam mokymui ir rengimui, kuris gali padėti sumažinti novatoriškoms MVĮ būtinų IRT naudojimo gebėjimų trūkumą, sudarymui;

13.

mano kad, siekdamos suderinti darbo paklausą ir pasiūlą, valstybės narės turėtų įgyvendinti savo švietimo sistemų reformas, kuriomis būtų atsižvelgta į pasikeitusią socialinę padėtį ir į vienos ar daugiau kalbų bei technologinių inovacijų mokymo ir mokymosi svarbą;

14.

ragina valstybes nares rengti tinkamus mokymus ir užtikrinti nuolatinį profesinį mokytojų ugdymą, kad būtų skatinama taikyti naujausius mokymo metodus ir būtų plėtojami XXI a. gebėjimai ir kompetencija;

15.

ragina taip pat imtis papildomų priemonių siekiant integruoti vyresnių nei 50 metų amžiaus žmonių kartą į darbo rinką, verslą, švietimą ar mokymą, kad būtų užkertamas kelias šios kategorijos darbuotojų ir jų šeimų ilgalaikiam nedarbui ir socialinės atskirties rizikai;

16.

mano, kad MVĮ turi atlikti svarbų vaidmenį kuriant žaliąsias darbo vietas; skatina tolesnes investicijas į MVĮ potencialą ekologines problemas paversti verslo galimybėmis;

17.

pripažįsta didėjančią savarankiško darbo ir labai mažų įmonių reikšmę – jos yra labai svarbios siekiant suteikti postūmį inovacijoms ir gerokai padidinti verslumą; tačiau reiškia susirūpinimą dėl visoje ES stiprėjančio fiktyvaus savarankiško darbo reiškinio, kuris neturėtų būti vertinamas teigiamai kaip prisidedantis prie didėjančio labai mažų įmonių skaičiaus, priešingai – jis lemia mažesnes garantijas užimtumo srityje, nepalankias darbo sąlygas ir sumažėjusią ar visai prarastą socialinę apsaugą ir kenkia verslumo įvaizdžiui, nes daug žmonių atsiduria pažeidžiamoje padėtyje, ir taip iškyla naujos socialinės problemos, kurias reikia spręsti;

18.

pabrėžia, kad reglamentavimo administracinė našta savarankiškiems darbuotojams ir labai mažoms įmonėms yra neproporcingai didesnė negu didesnėms įmonėms; šiuo požiūriu mano, kad bet kokios su fiktyviais savarankiškais darbuotojais susijusios priemonės turi būti aiškiai orientuotos ir neturi asmeniui sukelti bet kokios nereikalingos administracinės naštos;

19.

yra susirūpinęs dėl daugybės savarankiškų darbuotojų mažų garantijų darbo sąlygų ir didėjančio jų skurdo; ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti labai mažų ir mažų įmonių kooperatyvų formos bendradarbiavimo tinklus (pvz., individualių gamintojų kooperatyvus, laisvai samdomų darbuotojų kooperatyvus, MVĮ kooperatyvus, veiklos ir įdarbinimo kooperatyvus), nes tokie tinklai gerokai sustiprina juos sudarančių vienetų tvarumą ir užimtumo galimybes;

20.

atkreipia dėmesį į Investicijų planą Europai, kuris yra skirtas naujoms darbo vietoms kurti ir inovacijoms bei konkurencingumui skatinti, ir tikisi, kad Europos investicinių projektų portalas, kaip skaidri Europos Sąjungoje investuoti tinkamų projektų bazė, padės nukreipti investuotojus į esamas galimybes siekiant finansuoti MVĮ ir plėtoti startuolius – tai svarbus ir tvarus būdas nedarbui mažinti ir ilgalaikiam kokybiškam užimtumui skatinti; todėl ragina į Europos investicinių projektų portalą įtraukti įvairias kategorijas su tinkamomis ribomis, kad MVĮ ir startuoliams jis būtų visapusiškai naudingas;

21.

primena, kad ES įsipareigojo stiprinti savo pramoninę bazę nustatydama tikslą, kad pramoninė gamyba iki 2020 m. sudarytų bent 20 proc. BVP, o iki 2030 m. padidėtų iki 30 proc.; mano, kad tai yra pagrindinė būtina sąlyga siekiant veiksmingai pagerinti užimtumo padėtį Europoje;

22.

pabrėžia į ateitį orientuotos teisėkūros ir paprastesnių procedūrų vaidmenį ypač greitai vystantis daug žinių reikalaujančiam ir labai novatoriškam MVĮ sektoriui, įskaitant socialinės ekonomikos ir kooperacines įmones, akcentuodamas jo vaidmenį pažangiosios specializacijos srityje ir atsižvelgdamas į ES miestų darbotvarkę, taip pat galvodamas apie būsimą Amsterdamo paktą ir tinklaveikos bei skėtinių struktūrų, kaip antai Europos inovacijų partnerystė, vaidmenį;

23.

pažymi, kad MVĮ valstybėse narėse, kuriose nėra valstybinių investicijų bankų, gali būti nepalankesnėje padėtyje nei MVĮ šalyse, kuriose veikia valstybei priklausantys investicijų bankai, nes viešojo intereso vertinimas nėra privačiųjų bankų prioritetas;

24.

ragina valstybes nares užtikrinti, kad būtų įgyvendinami teisės aktai, kuriais reglamentuojamos vienodos MVĮ galimybės dalyvauti viešuosiuose pirkimuose;

25.

ragina valstybes nares skatinti steigti ir vystyti kooperatines įmones, nes patirtis parodė, kad jos yra atsparesnės krizei ir jose prarandama mažiau darbo vietų negu vidutinėje įmonėje, taip pat kurti kokybiškas darbo vietas, kurios neperkeliamos į kitą šalį; ragina EIB ir Komisiją nuolat informuoti Parlamentą apie konkrečias priemones, kurių iki šiol buvo imtasi siekiant padidinti kooperatyvų ir socialinių įmonių galimybes gauti finansavimą;

26.

mano, kad ES ir nacionalinėmis politikos priemonėmis turėtų būti skiriama dėmesio ne tik naujai įsteigtoms MVĮ ir darbo vietų kūrimui MVĮ, ir ragina Komisiją ir valstybes nares toliau remti verslo perdavimą kaip būdą išlaikyti esamas darbo vietas mažosiose ir vidutinėse įmonėse, kurioms gresia veiklos nutraukimas; ragina skatinti verslo perdavimą darbuotojams kooperatyvo forma, kaip sėkmingą verslo perdavimo rūšį;

27.

ragina Komisiją geriau įtraukti valstybių narių ir vietos bei regionines valdžios institucijas, aukštojo išsilavinimo ir mokymo įstaigas, pilietinės visuomenės asociacijas, įmones, profesines sąjungas ir finansines institucijas, kad būtų skatinami ir visiškai panaudojami ES finansavimo šaltiniai (pvz., ESIF, ESF, ERPF, COSME, „Horizontas 2020“ ir „Erasmus +“), siekiant padėti įveikti sunkumus gaunant informaciją, konsultacijas ir finansavimą, nes tai – keli iš pagrindinių MVĮ augimo ir jų darbo vietų kūrimo potencialo kliūčių; taip pat pabrėžia tarpvalstybinių MVĮ rėmimo programų, vykdomų pagal ES mokslinių tyrimų iniciatyvą EUREKA, svarbą, siekiant paskatinti MVĮ ir mokslinių tyrimų institutų bendradarbiavimą; ragina Komisiją ir valstybes nares geriau koordinuoti įvairias MVĮ finansavimo priemones;

28.

todėl pabrėžia, kad šiuo metu beveik visai neteikiamas mokymas ir informacija apie šias galimybes, palyginti su realiais poreikiais ir daugybe galimybių, kurias gali suteikti šie fondai;

29.

primygtinai ragina Komisiją bendradarbiauti su nacionaliniais informacijos centrais siekiant parengti įtaigias ir veiksmingas rinkodaros kampanijas, skirtas tik MVĮ, apie priemonę „Spartus inovacijų diegimas“, kuri yra programos „Horizontas 2020“ dalis;

30.

ragina MVĮ (įskaitant labai mažas įmones) ir vietos bei regionines valdžios institucijas išnaudoti visas Europos struktūrinių ir investicijų fondų (ESI fondai) ir ESIF derinimo galimybes, turinti omenyje, kad tai yra dvi viena kitą papildančios priemonės; rekomenduoja derinti ESI fondus ir ESIF teminėse ir daugiašalėse investavimo platformose ir ragina Komisiją ir EIB grupę dėti daugiau pastangų steigiant šias platformas, kuriomis siekiama viešinti EIB grupės produktus ir pagerinti MVĮ galimybes gauti finansavimą;

31.

pabrėžia, kad būtina didinti investicijas į mokslinius tyrimus, inovacijas, kvalifikuotą mokymą ir plėtrą siekiant paspartinti Europos MVĮ kokybinį augimą ir darbo vietų kūrimo galimybes; pabrėžia, kad MVĮ paramai numatyta skirti 75 mlrd. EUR pagal ESIF MVĮ liniją; palankiai vertina tai, kad MVĮ finansavimo pagal ESIF tarp patvirtintų projektų įgyvendinimas iki šiol sėkmingas;

32.

prašo Komisijos atliekant 2014–2020 m. daugiametės finansinės programos tikslinimą rasti būdą visiškai kompensuoti programai „Horizontas 2020“ skirtų lėšų sumažinimą ESIF biudžeto naudai, turint omenyje jos svarbą ekonominei plėtrai ir darbo vietų kūrimui, ypač MVĮ;

33.

palankiai vertina perėjimą prie finansinių priemonių, skirtų MVĮ remti, naudojimo, tačiau mano, kad subsidijų finansavimas turėtų būti ir toliau teikiamas atvejais, kai jis labai svarbus ir būtinas skatinant inovacijas, plėtrą ir mokslinius tyrimus, kurie yra itin svarbūs kuriant darbo vietas ir norint užtikrinti ekonominę Europos sėkmę ateityje;

34.

primygtinai ragina valstybes nares ir Komisiją, laikantis holistinio požiūrio į MVĮ paramą, padaryti didelę pažangą iki 2017 m. toliau paprastinant paraiškų teikimo, projektų valdymo ir stebėjimo bei kontrolės veiksmus kreipiantis dėl ES finansavimo, visų pirma nustatant vienodą ES lygmens elektroninę viešųjų pirkimų procedūrą, visišką e. sanglaudą, bendrą rizikos principu paremtą auditą, duomenų ir informacijos teikimo reikalavimų mažinimą ir perteklinio reglamentavimo panaikinimą plačiu mastu optimizuojant reglamentavimą; tačiau pabrėžia, kad būtina užtikrinti tinkamą supaprastinimo ir pažeidimų, įskaitant sukčiavimą, nustatymo bei jų prevencijos pusiausvyrą; prašo Komisijos, atliekant laikotarpio vidurio peržiūrą / tikslinimą, teikti pasiūlymus dėl teisėkūros pakeitimų reglamentuose dėl sanglaudos politikos siekiant sudaryti MVĮ, visų pirma veiklą norintiems plėsti startuoliams, geresnes sąlygas gauti finansavimą; primena, kad, remiantis Komisijos skaičiavimais, vykdant Europos e. viešuosius pirkimus, užtikrinant skaidrumą ir mažinant administracines išlaidas per metus būtų galima sutaupyti net 50 mlrd. EUR;

35.

ragina Komisiją prieš pradedant visavertį dialogą su Parlamentu būsimos finansinės programos ir sanglaudos politikos po 2020 m. klausimu atlikti reikiamus kiekybinius poveikio, kurį daro paramos MVĮ politika ir priemonės, tyrimus – tai leistų atlikti parengiamąjį darbą stebint rezultatus ir vertinant jų efektyvumą, lyginant su kitų formų paramos, kuria nesiorientuojama į mažesnes negu nustatyto dydžio įmones, efektyvumą;

36.

pabrėžia, kaip svarbu mažesnėse miestų zonose ir kaimo vietovėse esančioms MVĮ turėti galimybę naudotis palankiomis ES finansavimo priemonėmis ir elektroninėmis viešosiomis paslaugomis – taip stiprinamos jų galimybės kurti darbo vietas ir prisidedama prie teritorijų, kurioms gresia gyventojų skaičiaus mažėjimas, ekonominės plėtros;

37.

ragina MVĮ įveikti lyčių nelygybę darbo darbo rinkoje, be kita ko, užimtumo ir darbo užmokesčio aspektais – suteikti arba remti vaikų priežiūros infrastruktūrą, suteikti slaugytojų atostogas, lanksčias jų darbo valandas ir užtikrinti vienodą vyrų ir moterų darbo užmokestį už vienodą darbą;

38.

ragina valstybes nares užtikrinti, kad siekiant sudaryti geresnes sąlygas tėvams dalyvauti darbo rinkoje būtų suteikta vietos vaikų priežiūros infrastruktūra;

39.

ragina Europos Komisiją ir valstybes nares intensyvinti rengimą ir mokymą informacinių ir ryšių technologijų (IRT) ir mokslo, technologijų, inžinerijos ir matematikos (MTIM) srityse siekiant suteikti esamiems ir būsimiems darbuotojams atitinkamų skaitmeninių įgūdžių; ragina Komisiją ir valstybes nares remti programas, kuriomis darbo neturinčiam jaunimui suteikiami skaitmeniniai įgūdžiai, pvz., atvirus internetinius kursus, ir ragina tas pačias programas taikyti vyresniems nei 50 metų amžiaus ir aktyviems pagyvenusiems asmenims;

40.

pabrėžia, kad reikia tikslinių paskatų startuoliams, MVĮ ir labai mažoms įmonėms, siekiant palengvinti jų steigimą ir veiklą, ir kad reikia sudaryti geresnes sąlygas samdyti kvalifikuotą darbo jėgą ir mokyti darbuotojus;

41.

mano, kad toliau reikia didinti judumą Europos pameistrystės ir profesinio mokymo srityje;

42.

ragina valstybes nares, regionines valdžios institucijas, švietimo įstaigas ir socialinius partnerius kurti galimybes jaunimui įgyti verslumo įgūdžių ir geriau pripažinti bei patvirtinti neformalųjį švietimą ir taip įgytus gebėjimus; taip pat pabrėžia verslo kuravimo svarbą jauniems verslininkams ir MVĮ ankstyvuoju veiklos etapu siekiant pagerinti sėkmingų atvejų skaičių ir įmonių bei darbo vietų tvarumą;

43.

yra tvirtai įsitikinęs, kad turi išlikti amato meistrų sertifikatų sistema;

44.

palankiai vertina programą „Erasmus“ jauniesiems verslininkams, kuri padeda jauniems verslininkams įgyti žinių ir naudingų gebėjimų, reikalingų pradėti ir (arba) sėkmingai valdyti verslą; laikosi nuomonės, kad valstybės narės ir Komisija turėtų toliau propaguoti tokias programas, kad apie programą daugiau žinotų tikslinės grupės ir daugiau jaunų žmonių būtų padedama sėkmingai plėtoti savo verslą;

45.

ragina valstybes nares priimti palankias teisės aktų sistemas, kuriomis būtų skatinamas ir remiamas jaunimo įsidarbinimas MVĮ arba jie būtų skatinami pradėti nuosavą verslą, be kita ko, suteikiant geresnes galimybes gauti informaciją ir konkretiems atvejams pritaikytas konsultacijas, sudarant palankesnes sąlygas gauti kreditą ir finansavimą, taip pat įsteigiant vieno langelio centrus; mano, kad į tokias sistemas taip pat turėtų būti įtrauktas studentams skirtų mokomosios praktikos programų skatinimas, kad jie pirmąją savo praktinę patirtį galėtų įgyti MVĮ, taip pat užtikrinant pakankamą socialinę apsaugą;

46.

pažymi, kad turėtų būti imamasi priemonių siekiant sudaryti geresnes sąlygas pripažinti kvalifikaciją ir diplomus visoje Europoje, įskaitant tokius diplomus ir internetinius sertifikatus, kokie išduodami baigus atvirus masinio nuotolinio mokymo kursus, ir patvirtinti neformaliojo mokymosi rezultatus, taip suteikiant specialistams galimybių visoje Europoje prisidėti savo žiniomis ir gebėjimais;

47.

teigiamai vertina Komisijos pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl įmonių nemokumo, apimantį ankstyvą restruktūrizavimą ir dar vieną galimybę, kad būtų mažinama nesėkmės baimė ir užtikrinama, kad verslininkai turėtų dar vieną galimybę;

48.

pabrėžia, kad įmonių socialinė atsakomybė Europoje turi senas tradicijas ir kad socialiai atsakingas verslas šiandien ir toliau rodo pavyzdį; pabrėžia, kad MVĮ gali atlikti svarbų vaidmenį užtikrinant aplinkos, socialiniu ir ekonominiu požiūriu tvarų augimą;

Palanki ir stabili reglamentavimo aplinka

49.

ragina valstybes nares vengti perteklinio reglamentavimo, kuris varžo įmonių konkurencingumą ir gebėjimą kurti darbo vietas; mano, kad tinkamas būdas MVĮ išlaidoms mažinti ir darbo vietų kūrimo galimybėms didinti yra nereikalingo reglamentavimo ir administracinės naštos šalinimas, kartu kuriant patikimą ir tvarų reglamentavimą, be kita ko, sistemingai naudojant MVĮ testą ir užtikrinant veiksmingą įgyvendinimą valstybėse narėse; pabrėžia, kad dėl to negalima sumažinti darbuotojų apsaugos;

50.

mano, kad palanki ir stabili reglamentavimo aplinka, įskaitant iš esmės aiškias taisykles, yra būtinos sąlygos tvarioms ir kokybiškoms darbo vietoms MVĮ kurti; mano, kad šis reglamentavimo tikrumas turi apimti, be kitų elementų, sutarčių teisę ir fiskalinį bei socialinį reglamentavimą, darbuotojų apsaugą, taip pat mokesčių taisykles ir teisinį tikrumą bei veiksmingas procedūras; mano, kad reglamentavimo aplinkos stabilumą geriausia pasiekti į sprendimų priėmimo procesą nuolat įtraukiant socialinius partnerius;

51.

ragina Komisiją ir valstybes nares atsižvelgti į tai, kad, jei MVĮ neproporcingai jaučia administracinių reikalavimų poveikį, sistemingai reikia svarstyti dėl priemonių, kuriomis būtų kuo labiau sumažinta našta ir kliūtys, kartu užtikrinant, kad darbuotojai gautų pakankamą sveikatos apsaugą ir saugą; šiuo požiūriu pabrėžia, kad konkrečioms kliūtims šalinti reikia specialiai pritaikytų sprendimų, atsižvelgiant į didelę MVĮ įvairovę;

52.

pabrėžia MVĮ palankaus, veiksmingo, lankstaus ir atsakingo viešojo administravimo valstybėse narėse svarbą, siekiant remti verslumo vertybes, palengvinti MVĮ augimą ir suteikti joms galimybę pasiekti visą savo aukštos kokybės darbo vietų kūrimo potencialą;

53.

ragina Komisiją palengvinti veiksmingą valstybių narių keitimąsi geriausios praktikos pavyzdžiais, susijusiais su skirtinga jų MVĮ reglamentavimo aplinka; šiuo požiūriu palankiai vertina MVĮ atstovų tinklą, kurio vaidmuo yra gerinti konsultavimo procesą su nacionalinėmis MVĮ ir ES šalių bendradarbiavimą; taip pat ragina bendradarbiauti MVĮ ir vietos valdžios institucijas bei švietimo sektorių, nes tai gali būti naudinga kuriant verslo branduolius ir inkubatorius, ir taip padidinti jų darbo vietų kūrimo galimybes; ragina MVĮ tapti atstovaujančių organizacijų narėmis, kad jų balsas būtų girdimas nacionaliniu ir Europos lygmenimis, nes dažniausiai girdimas tarptautinių korporacijų balsas; taip pat ragina MVĮ asociacijas geriau remti MVĮ ir atlikti didesnį patikimo socialinio partnerio vaidmenį;

54.

ragina valstybes nares persvarstyti MVĮ įtakos turinčias taisykles ir visapusiškai taikyti principą „visų pirma galvokime apie mažuosius“, kad būtų pašalinta nepagrįsta našta, tenkanti MVĮ, ir užtikrintas reglamentavimo ir fiskalinis tikrumas, kaip išankstinė sąlyga darbo vietų stabilumui ir kokybei;

55.

pabrėžia, kad svarbu įvykdyti su Europos iniciatyva „Small Business Act“ susijusias ex ante sąlygas, siekiant gerinti verslo plėtros ir verslumo aplinką ir administracines procedūras ir pasinaudoti MVĮ skirtomis finansavimo galimybėmis;

56.

mano, kad MVĮ ir tarptautinėms bendrovėms būdingi skirtumai turi būti panaikinti siekiant sudaryti sąlygas MVĮ pasitelkti papildomus išteklius ir panaudojant viešąsias investicijas kurti kokybiškas darbo vietas;

57.

ragina valstybes nares mokestinėmis priemonėmis skatinti neformalių investuotojų, pradinio kapitalo fondų ir ankstyvo etapo rinkos dalyvių sektorių augimą ir formavimąsi;

58.

atkreipia dėmesį į regioninius skirtumus ir pusiausvyros sutrikimą MVĮ siekiant gauti finansavimą iš nacionalinių skatinamojo finansavimo bankų, ES finansuojamų programų ir kitų privačiųjų ir viešųjų finansavimo institucijų; ragina užtikrinti vienodas veiklos sąlygas visoms MVĮ, ypatingą dėmesį skiriant mažiau išsivysčiusiems, skurdesniems ir atokesniems arba labiau izoliuotiems regionams, kurie susiduria su rimtomis gyventojų skaičiaus mažėjimo ir (arba) išsklaidymo problemomis, ir šalims, kurios susidūrė su finansiniais ir ekonominiais suvaržymais norėdamos gauti finansavimą per tarpininkus iš ES remiamų finansinių priemonių;

59.

mano, kad MVĮ finansinė padėtis – kad būtų galimas augimas ir išsaugotos darbo vietos – taps stabili tik tuomet, kai taikant MVĮ koregavimo koeficientą bus pagerintos jų galimybės gauti finansavimą;

60.

pabrėžia, kad mikrokreditai, kurie daugiausia skirti smulkiesiems verslininkams ir nepalankioje padėtyje esantiems asmenims, norintiems užsiimti savarankišku darbu, yra priemonė siekiant įveikti kliūtis, su kuriomis susiduriama naudojantis tradicinėmis bankų paslaugomis; palankiai vertintų pažangiąsias supaprastinimo iniciatyvas, kuriomis būtų siekiama pagerinti projektų, kuriems įgyvendinti reikia mikrokreditų, vertinimo veiksmingumą; be to, pritartų atskaitomybės priemonėms, skirtoms finansiniams tarpininkams, dėl kurių nebūtų sukurta pernelyg didelė našta ar nepagrįstai padidintos išlaidos;

61.

atkreipia dėmesį, kad su mokėjimų vėlavimu susiduriančios MVĮ patiria nemokumo ir bankroto riziką; ragina Komisiją ir valstybes nares pagerinti Pavėluotų mokėjimų direktyvos įgyvendinimo užtikrinimą; be to, ragina valstybes nares apsvarstyti tinkamus finansinius mechanizmus, pvz., banko garantijas;

62.

ragina Komisiją parengti Europos pagrindų reglamentą, kuriuo būtų sudaromos geresnės sąlygos kurti visos Europos sutelktinio finansavimo ir sutelktinio investavimo rinkas;

63.

ragina Komisiją sudaryti geresnes sąlygas labai mažoms įmonėms ir MVĮ teikiamas paskolas pakeisti vertybiniais popieriais, siekiant padidinti joms prieinamą kreditą;

64.

ragina Komisiją ir valstybes nares tobulinti socialinių įmonių reglamentavimo sistemą;

65.

pripažįsta, jog svarbu atsižvelgti į labai mažų ir mažųjų įmonių padėtį, konkrečius poreikius ir atitikties užtikrinimo sunkumus įgyvendinant darbuotojų saugos ir sveikatos (DSS) priemones įmonės lygmeniu; pabrėžia, kad informuotumo didinimas, keitimasis geros praktikos pavyzdžiais, konsultacijos, naudotojui patogūs vadovai ir interneto platformos yra itin svarbios priemonės, kurias naudodamos MVĮ ir labai mažos įmonės galėtų veiksmingiau laikytis DSS reglamentavimo reikalavimų; ragina Komisiją, Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūrą (EU-OSHA) ir valstybes nares ir toliau kurti praktines priemones ir gaires, kuriomis būtų remiamos, lengvinamos ir gerinamos MVĮ ir labai mažų įmonių galimybės laikytis DSS reikalavimų;

66.

palankiai vertina tai, kad valstybėse narėse įdiegtos EU-OSHA parengtos internetinės interaktyvios rizikos vertinimo (OiRA) ir kitos elektroninės priemonės, kurias taikant lengviau vertinti riziką ir kuriomis siekiama skatinti atitiktį ir prevencijos kultūrą, visų pirma labai mažose ir mažosiose įmonėse; primygtinai ragina valstybes nares pasinaudoti Europos fondų lėšomis vykdant DSS veiksmus apskritai ir kuriant elektronines priemones konkrečiai, siekiant remti MVĮ;

67.

ragina Komisiją persvarstant strateginę programą ir toliau atsižvelgti į specifinį MVĮ ir labai mažų įmonių pobūdį ir padėtį, kad šioms įmonėms būtų padedama siekti nustatytų tikslų darbuotojų sveikatos ir saugos srityje;

68.

ragina Komisiją, prireikus, remiantis Europos semestro konkrečioms šalims skirtomis rekomendacijomis, patvirtinti diferencijuotą požiūrį MVĮ aplinkai pagerinti, atsižvelgiant į konkrečių šalių aplinkybes ir specifinius ES regionų struktūrinius skirtumus, kad būtų padidinta ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda; be to, ragina Komisiją dėmesį sutelkti į MVĮ, visų pirma į labai mažas įmones;

69.

pažymi, kad įgyvendindamos 3 teminį tikslą („MVĮ konkurencingumo didinimas“) valstybės narės savo veiklos programose daugiausia dėmesio skyrė MVĮ augimo ir darbo vietų kūrimo skatinimui; pabrėžia, kad nei būsimos nenumatytos ES masto krizės, nei svarbios iniciatyvos neturi lemti įsipareigojimų ar mokėjimų sumažinimo 3 teminiam tikslui ir atitinkamoms priemonėms pagal ES bendrojo biudžeto 1b išlaidų kategoriją; pripažįsta, kad MVĮ turi menkus nuosavus išteklius, todėl pabrėžia, kad siekiant sumažinti nemokumo pavojų turėtų būti stengiamasi kuo mažiau vėluoti apmokėti sąskaitas faktūras, susijusias su sanglaudos politikos įgyvendinimu; atitinkamai primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares toliau didinti mokėjimų MVĮ spartą;

70.

pažymi, kad iš 2014–2015 m. metinės ataskaitos apie Europos MVĮ ir 2016 m. metinės augimo apžvalgos matyti, kad esama regioninių skirtumų, susijusių su MVĮ sąlygomis, ir kitų neatitikimų, kuriuos valstybės narės turėtų veiksmingai pašalinti iki pasibaigiant programavimo laikotarpiui, taip pat stengtis skatinti MVĮ tarptautinimą šalinant netarifines kliūtis;

71.

ragina valstybes nares, kurios menkai gali decentralizuoti ES finansavimo valdymą, vietos valdžios institucijoms suteikti daugiau administracinių pajėgumų teikti techninę pagalbą ir valdyti MVĮ (įskaitant labai mažas įmones) skirtas vietines ir regionines paramos sistemas, įskaitant geresnę prieigą prie finansavimo ir informacinius sprendimus, nes tai padės pasiekti regioniniu mastu labiau suderintus rezultatus ir padidinti lėšų panaudojimo lygį, visų pirma mažiau išsivysčiusiuose regionuose;

72.

pabrėžia, jog būtina, kad verslo vystytojai ir verslo inkubatoriai dirbtų drauge tam, kad startuoliai taptų svarbia ilgalaikių darbo vietų kūrimo priemone ir potencialas būtų išsaugotas įmonių viduje, neskatinant parduoti vertingų idėjų vien dėl pelno;

73.

pabrėžia, kad reikia sudaryti palankesnes sąlygas patekti į bendrąją rinką pašalinant likusias nepagrįstas administracines kliūtis ir kovojant su nesąžininga konkurencija, rinkos iškraipymais, fiktyviu savarankišku darbu ir priedangos įmonėmis; ragina valstybes nares užtikrinti MVĮ vienodas sąlygas patekti į jų nacionalines rinkas, ypač suteikiant tarpvalstybines paslaugas; šiuo požiūriu teigiamai vertina 2015 m. bendrosios rinkos strategijoje MVĮ skiriamą didelį dėmesį ir primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares toliau įgyvendinti konstruktyvias iniciatyvas, taikant konkrečias MVĮ apčiuopiamas priemones;

74.

ragina valstybes nares priimti įmonėms steigti palankias teisės aktų sistemas – tai būtų vienas iš būdų kovoti su šešėline ekonomika, kuri visų pirma daro didelę žalą MVĮ, ir visapusiškai naudotis naujai sukurta platforma nedeklaruojamam darbui panaikinti; pripažįsta, kad ekonomikos nuosmukis ir daugelio valstybių narių įgyvendintos priemonės prisidėjo prie šešėlinės ekonomikos augimo;

75.

yra tvirtai įsitikinęs, kad pabėgėlių integracija į darbo rinką ES niekada nebus sėkminga be aktyvios ir stiprios labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių paramos;

76.

pabrėžia, kad nepaprastai svarbu, jog pabėgėliams būtų suteikti išsamūs kalbos kursai; pabrėžia, kad kalbos mokymas turėtų prasidėti kuo anksčiau ir kad su profesija susijusios kalbos žinios yra būtinos pabėgėlių integracijai į įmones;

77.

pabrėžia, jog būtina dėti daugiau pastangų ir teikti paskatas, kad pažeidžiamoms grupėms priklausantys asmenys būtų padrąsinti steigti MVĮ, be kita ko, socialines įmones ir labai mažas įmones, ir sudaryti tam palankesnes sąlygas, taip pat kovoti su diskriminacija šiuo požiūriu; pabrėžia, kad gebėjimų ugdymas ir konsultavimas visą gyvenimą yra svarbios priemonės siekiant užtikrinti vienodas galimybes; mano, kad atitinkamos valstybių narių valdžios institucijos MVĮ turi teikti paramą ir konsultacijas pažeidžiamų grupių integravimo į darbo rinką klausimu;

78.

ragina nereikalauti, kad labai mažos įmonės ir MVĮ turėtų atskleisti kokią nors nefinansinę informaciją, susijusią su jų savanoriška socialine veikla; pabrėžia, kad toks atskleidimas gali pareikalauti neproporcingai didelių biurokratinių išlaidų ir įmonių socialinei veiklai padarytų daugiau žalos negu naudos;

79.

pabrėžia, kad Parlamentas savo 2013 m. vasario 6 d. (13) rezoliucijoje dėl įmonių socialinės atsakomybės aiškiai išdėstė, kad laisvoje visuomenėje įmonių socialinė atsakomybė niekada negali paversti labdaringų veiksmų privalomais; yra tvirtai įsitikinęs, kad jei įmonių socialinė atsakomybė taptų privaloma, gyventojai būtų mažiau linkę užsiimti labdara;

80.

pabrėžia, kad MVĮ itin svarbus yra laikinojo įdarbinimo sektorius ir į jį reikia žvelgti diferencijuotai;

Vienodos sąlygos

81.

pažymi, kad tam tikrais atvejais ES konkurencijos politika gali lemti pranašumą, visų pirma naudingą dideliems rinkos veiklos vykdytojams, kurių masto ekonomija yra didesnė nei MVĮ; šiuo požiūriu pabrėžia, kad ES konkurencijos taisyklėmis turi būti užtikrintos mažųjų, vidutinių ir didelių įmonių vienodos sąlygos, kad MVĮ būtų kompensuota masto ekonomijos stoka, taip sudarant sąlygas jų tarptautinimui ir paskatinant jų darbo vietų kūrimo galimybes, ypač atsižvelgiant į naujus tarptautinius prekybos susitarimus;

82.

ragina valstybių narių viešuosius subjektus paslaugas oficialiai teikti tik savo viešajame sektoriuje, nes kitaip dėl jų mokesčių aspektu išskirtinės padėties gali būti iškreipiama konkurencija MVĮ nenaudai;

83.

pažymi, kad visoje Europoje MVĮ būdinga verslo modelių ir juridinių statusų įvairovė ir kad visoms joms, įskaitant socialinės ekonomikos subjektus, turėtų būti sudarytos vienodos sąlygos;

84.

mano, kad nevienodos MVĮ galimybės patekti į rinkas, pasinaudoti informacija, konsultavimo, viešosiomis paslaugomis bei gebėjimais ir gauti finansavimą visoje ES kenkia jų darbo vietų kūrimo galimybėms ir atsiranda dėl struktūrinių skirtumų, susijusių su įmonių mastu ir veiklos rezultatais; todėl mano, kad į šiuos skirtumus reikėtų atsižvelgti vertinant ES konkurencingumo politiką ir vidaus rinkos veikimą;

85.

mano, kad MVĮ, kaip patrauklaus darbdavio, įvaizdis, pagrįstas geromis darbo ir įdarbinimo sąlygomis, yra svarbus konkurencinis pranašumas įdarbinant aukštos kvalifikacijos darbuotojus;

86.

mano, kad reglamentavimas atitinka bendrąjį interesą ir juo siekiama, be kita ko, sukurti konkurencingą ir sąžiningą rinką, apsaugoti darbuotojus, sveikatą ir užtikrinti saugą, skatinti inovacijas ir išsaugoti natūralią gamtinę aplinką; pabrėžia, kad būtina susikurti aiškią ir veiksmingą reglamentavimo sistemą, dėl kurios, kai MVĮ pradės ją taikyti, joms netektų nereikalinga biurokratinė našta;

87.

pažymi, kad regionuose, kurių ekonominė plėtra yra sutelkta į tiesioginių užsienio investicijų (TUI) pritraukimą, tarptautinėms korporacijoms kai kuriais atvejais gali būti skiriamas prioritetas teisės aktų srityje; mano, kad tokią pirmenybę tarptautinių korporacijų atžvilgiu reikėtų išanalizuoti, kad būtų sumažintas jų galimas neigiamas poveikis MVĮ, užtikrintos vienodos sąlygos ir padidintas MVĮ pajėgumas kurti darbo vietas; taip pat pripažįsta, kad daugelis MVĮ yra sukurtos tarptautinėms korporacijoms ir jų darbuotojams remti – MVĮ tiekia tiekimo grandinei priklausančius produktus ir teikia jai priklausančias paslaugas; pabrėžia, kad būtina atidžiai stebėti, ar minėtais atvejais užtikrinamos darbuotojų teisės, ir, be to, teigiamai vertina Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) pastangas gerokai padidinti tarptautinės mokesčių sistemos skaidrumą ir ragina nedelsiant įgyvendinti su mokesčių bazės erozija ir pelno perkėlimu (BEPS) susijusias priemones;

88.

ragina valstybes nares pradėti taikyti pajamų apmokestinimo toje vietoje, kur jos gaunamos, principą ir kitas kovos su tarptautinių korporacijų pelno perkėlimo praktika priemones, kad MVĮ būtų užtikrintos vienodos sąlygos ir taip padidintos jų galimybės kurti darbo vietas;

89.

pažymi, kad geresnė reglamentavimo sistema ir efektyvus teisės aktų vykdymo užtikrinimas gali padėti kovojant su šešėline ekonomika ir mokesčių vengimu;

90.

mano, kad prekybos susitarimuose su trečiosiomis šalimis reikėtų atsižvelgti į specifinius struktūrinius ES regionų skirtumus MVĮ sektoriuje visoje Sąjungoje, ir reikėtų įvertinti jų poveikį būsimoms užimtumo perspektyvoms, taip pat MVĮ darbuotojų teisėms ir jų darbo užmokesčiui;

91.

ragina Komisiją atlikti poveikio vertinimą dėl siūlomo TPIP susitarimo ir rinkos ekonomikos statuso suteikimo Kinijai poveikio darbo vietų skaičiui ir kokybei MVĮ sektoriuje visose valstybėse narėse; pabrėžia, kad toks poveikio vertinimas turėtų apimti išsamią MVĮ tipų ir sektorių, kurie šį poveikį gali patirti, analizę;

92.

atkreipia dėmesį į bendrosios skaitmeninės rinkos galimybes; tačiau pabrėžia, kad reikalingas galimybių, naudos ir problemų MVĮ įvertinimas siekiant nustatyti jų augimo ir darbo vietų kūrimo potencialą skirtingose valstybėse narėse, taip pat poveikio darbuotojams ir socialinės apsaugos sistemoms įvertinimas; rekomenduoja Komisijai sudaryti reikiamas sąlygas MVĮ prisitaikyti prie bendrosios skaitmeninės rinkos ir laipsniškai į ją pereiti;

93.

mano, kad skatinant viešojo sektoriaus skaitmeninimą (e. valdžią) ir didinant plačiajuosčio ryšio prieinamumą atokiuose regionuose sumažėtų MVĮ įsisteigimo ir veiklos sąnaudos ir taip joms būtų sudarytos sąlygos toliau gerinti galimybes kurti darbo vietas;

94.

ragina MVĮ skatinti nuotolinį darbą ir darbą lanksčiu grafiku – tai yra veiksmingos priemonės siekiant sumažinti įmonių materialines sąnaudas ir sudaryti sąlygas darbuotojams geriau suderinti profesinę veiklą ir šeimos gyvenimą;

95.

palankiai vertina tai, kad yra specialiai MVĮ sukurtų informacinių portalų, pvz., prieigos prie finansavimo portalas svetainėje „Jūsų Europa“, ir ragina Komisiją toliau gerinti jų funkcionalumą, prieinamumą ir paversti juos sąveikesnėmis priemonėmis; ypač pabrėžia, kaip svarbu veiksmingai diegti bendrosios rinkos strategijoje paskelbtus naujuosius bendruosius skaitmeninius vartus – internetinę prieigą prie visos su bendrąja rinka susijusios informacijos ir paslaugų;

o o

96.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL C 332 E, 2013 11 15, p. 81.

(2) OL C 24, 2016 1 22, p. 2.

(3) Priimti tekstai, P7_TA(2014)0394.

(4) Priimti tekstai, P7_TA(2014)0459.

(5) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0321.

(6) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0264.

(7) OL C 68 E, 2014 3 7, p. 40.

(8) 2014–2015 m. metinė ataskaita dėl Europos MVĮ (http://ec.europa.eu/growth/smes/business-friendly-environment/performance-review_lt).

(9) 2016 m. vasario mėn. duomenys (http://ec.europa.eu/eurostat/documents/2995521/7225076/3-04042016-BP-EN.pdf/e04dadf1-8c8b-4d9b-af51-bfc2d5ab8c4a).

(10) 2011 m. Eurofound ataskaita „Darbuotojų atstovavimas Europoje įstaigų lygmeniu“ (angl. Employee representation at establishment level in Europe).

(11) 2013 m. CECOP publikacija „Verslo perdavimas darbuotojams kooperatyvo forma Europoje“ (angl. Business Transfers to Employees under the Form of a Cooperative in Europe).

(12) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0264.

(13) OL C 24, 2016 1 22, p. 33.