16.3.2018

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 101/116

P8_TA(2016)0312

Komisijos 2017 m. darbo programos rengimas

2016 m. liepos 6 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl strateginių prioritetų, susijusių su 2017 m. Komisijos darbo programa (2016/2773(RSP))

(2018/C 101/08)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Europos Komisijos politines gaires „Nauja pradžia Europai. Mano darbotvarkė: darbo vietų kūrimas, augimas, teisingumas ir demokratiniai pokyčiai“, kurią Jean-Claude Juncker pristatė 2014 m. liepos 15 d.,

—	atsižvelgdamas į 2015 m. spalio 27 d. Komisijos komunikatą „2016 m. Komisijos darbo programa. Ne laikas taikyti standartinius sprendimus“ (COM(2015)0610) ir jo I–VI priedus,

—	atsižvelgdamas į 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstitucinį susitarimą dėl geresnės teisėkūros,

—	atsižvelgdamas į Komitetų pirmininkų sueigos apibendrinamąją ataskaitą, kurioje išdėstytos prie šios rezoliucijos pridedamos Parlamento komitetų pozicijos ir į kurią Komisija turėtų tinkamai atsižvelgti rengdama ir tvirtindama savo 2017 m. darbo programą;

—	atsižvelgdamas į savo 2016 m. birželio 28 d. rezoliuciją dėl sprendimo išstoti iš ES, kuris yra JK įvykusio referendumo pasekmė (1),

—	atsižvelgdamas į 2016 m. birželio 28–29 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas,

—	atsižvelgdamas į Regionų komiteto indėlį į Europos Komisijos 2017 m. darbo programą,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 37 straipsnio 3 dalį,

A.	kadangi Europos integracijos procesas padėjo Europoje dešimtmečiams sukurti taiką, saugumą ir gerovę;

kadangi Europa dabar susiduria su daug bendrų ir pasaulinių iššūkių, bet taip pat ir su daugybės piliečių didėjančiu nepasitenkinimu ir nerimu dėl neužtikrintų gyvenimo perspektyvų ir galimybių stokos, į kuriuos, piliečių manymu, sprendimus priimantys asmenys turėtų reaguoti; kadangi, norint, kad Europos Sąjungos projektas būtų sėkmingas, ji negali būti tik ekonominis projektas; kadangi būtina skubiai atgauti Europos piliečių palankumą Europos projektui ir stiprinti ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą;

kadangi siekiant įveikti ES užklupusias persipynusias krizes reikia veiksmingų Europos sprendimų, kurie būtų įtvirtinti demokratiškesniame procese per bendrijos metodą, visapusiškai įtraukiant Europos Parlamentą ir nacionalinius parlamentus ir vadovaujantis Europos Sąjungos sutarties 5 straipsniu dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo;

kadangi ES yra mūsų bendri namai, ji turi būti saugi vieta ir joje turi būti užtikrinta stabili ekonominė aplinka jos piliečiams; kadangi tvarumas ir ekonominis augimas yra suderinami ir gali vienas kitą stiprinti; kadangi svarbu įveikti ES užklupusią ilgai trunkančią ekonomikos krizę užtikrinant didesnes tvarias investicijas, mažinant skirtumus ir įgyvendinant sutartą bei plėtojant geresnę politiką, ypač stiprinant vidaus rinką ir tobulinant ekonominę ir pinigų sąjungą;

kadangi kaip bendromis vertybėmis pagrįsta ir savo tradicijų bei istorijos turtingumą ir įvairovę branginanti bendruomenė pasirinkome kurti bendrą ateitį; kadangi norime, kad Europa atliktų savo vaidmenį ir prisiimtų savo atsakomybę pasauliniu lygmeniu, įsipareigodama solidarumui, daugiašališkumui, mūsų išorės partnerystėms ir skatindama geresniais standartais pagrįstą konvergenciją; kadangi norime užtikrinti bendrą mūsų bendros taikos, gerovės ir demokratijos projektą, siekdami sukurti patrauklią ateitį visoms kartoms;

Geresnių darbo ir gyvenimo sąlygų užtikrinimas Europos piliečiams

primena, kad Europos ekonomika atsigauna lėtai ir nevienodai, daugelyje Sąjungos regionų vis dar nepriimtinai didelis nedarbo lygis, skurdas, nelygybė ir didelė perspektyvų jaunesniosioms kartoms stoka; ES turi siekti sukurti dinamišką ir įtraukią darbo rinką, įtvirtintą Europos socialinės rinkos ekonomikos modelyje, kuri gerintų piliečių gyvenimo sąlygas ir sudarytų sąlygas teisingam judumui; yra įsitikinęs, kad visi ES piliečiai turi pasitikėti pagrindiniu tinkamų darbo sąlygų rinkiniu ir galimybėmis gauti kokybišką švietimą, socialinę apsaugą ir pagrindines paslaugas, kurios sudaro sąlygas pasiekti darbo ir privataus gyvenimo pusiausvyrą ir patenkinti šiuolaikiškos darbo rinkos ES poreikius; pripažįsta, kad konkurencingai ir įtraukiai ekonomikai svarbiausia – jos gebėjimas naudotis moterų ir vyrų gebėjimais visose veiklos srityse;

taigi ragina Komisiją remtis vykstančiomis viešomis konsultacijomis ir būsimu Parlamento pranešimu pagal subsidiarumo principą ir Sutarties tikslus pateikiant plataus užmojo pasiūlymą dėl Europos socialinių teisių ramsčio, kuris būtų įgyvendinamas konkrečiomis iniciatyvomis, ypač:

—	skatinti ankstyvojo švietimo, vaikų priežiūros ir sveikatos priežiūros prieinamumą ir kokybę – tai būtina siekiant pasirūpinti visais vaikais; taigi Komisija turėtų svarstyti tolesnius veiksmus, kuriais būtų siekiama plėtoti socialines investicijas ir ypač mažinti vaikų skurdą;

—	išspręsti gebėjimų trūkumo problemą ir visiems užtikrinti galimybes gauti kokybišką švietimą, mokymą ir mokymąsi visą gyvenimą;

—	mažinti socialinę nelygybę ir skatinti kurti kokybiškas darbo vietas, ypač jaunimui ir ilgalaikiams darbuotojams, siekiant paskatinti ekonomikos augimą;

—	spręsti problemas, susijusias su darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra, ir pašalinti lyčių skirtumus atlyginimų ir pensijų srityje;

pabrėžia, kad Komisija turėtų stebėti, skatinti ir remti valstybių narių efektyvų ir veiksmingą lėšų panaudojimą siekiant skatinti jaunimo užimtumą ir kokybiškų darbo vietų kūrimą, ypač tuose regionuose, kuriuose nedarbo lygis yra didelis, vykdant tokias darbo vietų kūrimo ir augimo programas, kaip pagal Jaunimo užimtumo iniciatyvą, iš Europos struktūrinių ir investicijų fondų, Europos strateginių investicijų fondo ir Europos investicijų banko finansuojamos programos;

pabrėžia, kad Komisija, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis ir socialiniais partneriais, taip pat turėtų stiprinti Europos socialinį dialogą siekiant geriau suderinti darbo rinkas ir socialinės apsaugos poreikius, kad būtų galima kovoti su socialine nelygybe ir įveikti konkurencingumo uždavinius;

Ekonomikos atsigavimo ir ilgalaikio konkurencingumo stiprinimas siekiant kurti darbo vietas ir kurti gerovę

yra įsitikinęs, kad ES gali pirmauti pasaulyje išnaudodama visą savo bendrosios rinkos potencialą ir skatindama verslumą, sąžiningą konkurenciją ir investicijas bei naujoves;

laikosi nuomonės, kad ES turi užtikrinti tvirtą ir diversifikuotą Europos verslo aplinką; atkreipia dėmesį į tai, kad ES konkurencijos politika yra Europos socialinės rinkos ekonomikos veikimo užtikrinimo priemonė; pabrėžia, kad norint, jog Europos pramonė liktų konkurencinga, atitiktų tikslus ir būtų perspektyvi, ji turi tapti tvari ir skaitmenine; pritaria Komisijos koncepcijai, kad Europa turi didelė dideliuose dalykuose ir maža mažuose dalykuose;

ragina suteikti naują impulsą tvaraus augimo ir užimtumo strategijai „Europa 2020“, turint tikrai plataus užmojo ateities tikslų, ypač susijusių su socialinės rinkos ekonomikos modelio gerinimu, struktūrinių reformų įgyvendinimu siekiant modernizuoti valstybių narių ekonomiką ir plačiai pasidalintos gerovės kūrimu; yra įsitikinęs, jog užimtumo ir našumo skatinimas vis dar yra pagrindinis prioritetas ir jog ES reikalingos tikslinės investicijos, kad būtų galima greičiau pereiti prie inovatyvios, tausiai išteklius naudojančios skaitmeninės ekonomikos, siekiant reindustrializuoti Europą ir grąžinti darbo vietas;

ragina Komisiją parengti naują plataus užmojo pramonės strategiją, kuri būtų paremta žiedinės ekonomikos dokumentų rinkiniu ir jį papildytų; pabrėžia, kad reikalingos papildomos privačios ir viešosios investicijos į energetinį perėjimą, ekologiniu požiūriu naujoviškas MVĮ, mokslinius tyrimus ir švietimą;

ragina Komisiją pasiūlyti daugiau priemonių, kuriomis būtų skatinami moksliniai tyrimai ir plėtra, naujovės, kultūrų įvairovė ir kūrybingumas, kaip pagrindiniai darbo vietų kūrimą skatinantys veiksniai, turint omenyje tai, kad įmonių, ypač MVĮ, galimybės gauti kapitalo turi esminę svarbą siekiant skatinti naujų produktų ir paslaugų kūrimą ir gamybą tiek tradiciniuose, tiek naujai atsirandančiuose sektoriuose, ir siekiant veiksmingai apsaugoti intelektinės nuosavybės teises;

10.

mano, kad turėtų toliau vykti bendrosios rinkos integracija, ypač skaitmeninėje srityje, sukuriant sąžiningą aplinką vartotojams ir MVĮ ir panaikinant nepagrįstas kliūtis; yra tvirtai įsitikinęs, kad pasauliniu mastu konkurencinga, inovatyvi ir į piliečius orientuota bendroji skaitmeninė rinka yra įmanomas būdas spręsti XXI-ojo amžiaus problemas;

11.

tikisi, kad Komisija sutelks visas savo galias ir kompetenciją siekdama skatinti perėjimą prie geresnio ekonomikos augimo modelio, atitinkančio tvaraus vystymosi principus, kurie apima jo ekonominius, socialinius ir aplinkos apsaugos aspektus;

Kova su klimato kaita ir energetinio saugumo užtikrinimas

12.

primena, kad reikia imtis aktyvesnių veiksmų siekiant sukurti energetikos sąjungą, kuri užtikrins energetinį saugumą ir įperkamą bei tvarią energiją visiems piliečiams ir įmonėms;

13.

atkreipia dėmesį į klimato nelaimių Europoje pasekmes žmonėms ir ekonomikai; pabrėžia, kad svarbu toliau šalinti pagrindines klimato kaitos priežastis ir kartu užtikrinti mūsų pramonės konkurencingumą, įgyvendinant plataus užmojo kovos su klimato kaita strategiją ir užtikrinant energijos vartojimo efektyvumą;

14.

ragina, laikantis Paryžiuje vykusios JT klimato kaitos konferencijos (COP 21) susitarimo, ES lygmeniu laikotarpiui po 2020 m. nustatyti būtinus plataus užmojo tikslus dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų mažinimo, atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir energijos vartojimo efektyvumo;

15.

ragina Komisiją parengti bendrą energetikos ir klimato srities diplomatijos strategiją, kurioje būtų sprendžiamos šios pasaulinės problemos;

16.

ragina Komisiją nurodyti priemones, kurias taikant bus siekiama palaipsniui panaikinti iškastinio kuro subsidijas, kartu švelninant galimą ekonominį ir socialinį poveikį;

Darnus atsakas į didėjantį pabėgėlių srautą

17.

laikosi nuomonės, kad Europos Sąjunga turi rasti konkrečius sprendimus, kaip reaguoti į pabėgėlių krizę, ypač kovojant su jos pagrindinėmis priežastimis, stiprinant bendradarbiavimą su migracijos srautų tranzito ir kilmės šalimis ir pasitelkiant visas galimas politikos sritis ir naudojant visas galimas priemones siekiant šias šalis stabilizuoti, atkurti ir paremti jų vystymąsi;

18.

ragina Komisiją bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis toliau teikti reikalingą humanitarinę pagalbą ir užtikrinti deramas gyvenimo sąlygas pabėgėlių stovyklose bei vykdyti ilgesnio laikotarpio vystymosi programas, ypač švietimo srityje;

19.

pabrėžia, kad ES prieglobsčio ir migracijos politika neatitinka savo paskirties ir ją reikia iš esmės pertvarkyti remiantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 80 straipsniu; laikosi nuomonės, kad negalima vykdyti tokios bendros Europos prieglobsčio sistemos reformos, dėl kurios sumažėtų dabartinis ES prieglobsčio teisėje užtikrintas apsaugos lygis;

20.

ragina parengti sistemingas prieglobsčių prašytojų tiesioginio perkėlimo į ES ir perkėlimo ES viduje programas, kurias įmanoma įgyvendinti;

21.

ragina sudaryti sąlygas vykdyti gerai valdomą prieglobsčio prašytojų priėmimą Europos Sąjungoje, kad būtų užtikrinamas prieglobsčio prašytojų saugumas ir humaniškas elgesys su jais, ypatingą dėmesį skiriant pažeidžiamų grupių poreikiams; tuo pat metu pabrėžia, kad reikia garantuoti pakankamus išteklius pabėgėlių integracijai į darbo rinką ir jų socialinei įtraukčiai;

22.

prašo Komisijos pateikti pasiūlymų dėl tinkamos ES ekonominės ir teisėtos migracijos politikos nustatymo; ši politika turėtų būti paremta esamomis studentams, tyrėjams ir aukštos kvalifikacijos darbuotojams skirtomis programomis; taip pat prašo ilgesnės trukmės laikotarpiu nustatyti bendresnes taisykles, kuriomis būtų vadovaujamasi suteikiant teisę darbo ieškantiems trečiųjų šalių piliečiams atvykti į Sąjungą ir joje gyventi, siekiant užpildyti ES darbo rinkose nustatytas spragas;

23.

mano, jog atsižvelgiant į tai, kad tarptautinė migracija yra vis didėjančio masto, sudėtingumo ir poveikio pasaulinis reiškinys, ES ir likusi tarptautinė bendruomenė turi prisiimti savo atitinkamą atsakomybę šioje srityje;

Piliečiams susirūpinimą keliančių saugumo klausimų sprendimas

24.

pabrėžia vis didėjančią ES išorės ir vidaus saugumo aspektų sąsają;

25.

primygtinai ragina Komisiją, priėmus pasiūlymą dėl Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų, užtikrinti, kad jos pradėtų greitai dirbti, ir skirti joms reikalingus žmogiškuosius ir logistinius pajėgumus;

26.

siekiant kovoti su terorizmo ir smurtinio ekstremizmo grėsme, ragina Komisiją atidžiai stebėti, kaip į nacionalinę teisę perkeliamos ir įgyvendinamos ES kovos su terorizmu priemonės, įskaitant veiksmingą policijos ir teisminį bendradarbiavimą, laiku vykdomą keitimąsi informacija tarp nacionalinių institucijų ir per Europolą bei Eurojustą, taip pat taikomas priemones, skirtas besiformuojančioms terorizmo finansavimo tendencijoms slopinti;

27.

ragina Komisiją pasinaudoti patirtimi ir techniniais bei finansiniais ištekliais siekiant užtikrinti ES lygmens koordinavimą ir keitimąsi geriausia praktika kovojant su smurtiniu ekstremizmu bei teroristų propaganda, radikaliais tinklais ir teroristų organizacijų internete ir ne internete vykdomu verbavimu, ypatingą dėmesį skiriant prevencijos, integracijos ir reintegracijos strategijoms;

28.

ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti visapusišką jau priimtų saugumo srities teisės aktų įgyvendinimą; dar kartą primena savo raginimą atlikti išsamų ES kovos su terorizmu strategijos vertinimą, kurio metu reikėtų įvertinti tiek priimtų priemonių taikymą, tiek jų veiksmingumą; tikisi, kad Komisija atnaujins saugumo darbotvarkę, nes tai būtina atsižvelgiant į augančią terorizmo grėsmę;

29.

ragina Komisiją pateikti savo pasiūlymus, apie kuriuos jau pranešta, dėl tinkamo teisinio pagrindo, kiek tai susiję su Europos kovos su terorizmu centru prie Europolo, pasiūlymus dėl to, kaip reikėtų gerinti ir plėtoti esamas informacines sistemas, mažinti informacijos spragas ir siekti sąveikumo, taip pat pasiūlymus dėl privalomo keitimosi informacija ES lygmeniu, kartu taikant reikiamas duomenų apsaugos priemones;

Plataus užmojo išorės veiksmų darbotvarkės plėtojimas, atsižvelgiant į kaimynines šalis ir pasaulinę sistemą

30.

ragina pateikti plataus užmojo ES visuotinę strategiją, kuri sudarytų sąlygas ES greitai besikeičiančiame pasaulyje veikti kaip geopolitiniam subjektui, ir tikisi, kad Komisija ir Europos išorės veiksmų tarnyba nuosekliai naudosis visomis ES išorės veiksmų priemonėmis, kad pasaulyje būtų užtikrintas geresnis pasaulinio lygmens valdymas, platesnė geresnių standartų konvergencija, didesnis saugumas ir tvirtesnė pagarba žmogaus teisėms; pabrėžia, kad šiuo tikslu ES išorės reikalų darbotvarkėje prioritetas turėtų būti teikiamas šioms itin svarbioms nuostatoms:

—

skatinti stabilumą ir gerovę ES kaimyninėse šalyse imantis iniciatyvų, kuriomis skatinamas vystymasis ir demokratija, geras valdymas ir teisinė valstybė, stiprinant civilinių konfliktų prevenciją ir susitaikymo priemones, dialogą saugumo klausimais ir veiklą atsižvelgiant į bendrą saugumo ir gynybos politiką, įskaitant atitinkamą NATO įtraukimą, kuri NATO narėms tebėra jų kolektyvinės gynybos pagrindas ir jos įgyvendinimo forumas;

—

palaikant Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, atgaivinti bendrą saugumo ir gynybos politiką, kuri nebegali būti silpniausia ES integracijos proceso grandis; atsižvelgiant į saugumo padėtį reikia, kad Europos gynybos klausimai taptų visaverte politika, pagal kurią būtų užtikrinamas vienodas visų valstybių narių saugumas ir vienodai atsižvelgiama į itin svarbias visų valstybių narių iškeltas saugumo problemas; užtikrinti, kad jau esamos sistemos, mechanizmai ar priemonės iš tiesų būtų pradėti taikyti;

—	paspartinti plėtros derybų procesą stiprinant socialinį, politinį ir ekonominį stabilumą ir demokratiją šalyse kandidatėse nedarant nuolaidų dėl Kopenhagos įstojimo kriterijų;

—

užtikrinti, kad vystomojo bendradarbiavimo politika būtų veiksmingesnė, geriau koordinuojama ir derėtų su kitomis ES išorės veiksmų priemonėmis; – užtikrinti vystymosi politikos ir saugumo politikos darną ir nuoseklumą, nes jos yra tarpusavyje susijusios, viena nuo kitos priklauso ir viena kitą stiprina;

—	integruoti Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m. ir politikos suderinamumą vystymosi labui į ES išorės ir vidaus politiką; primygtinai ragina Komisiją atsiskaityti dėl savo plano dėl 2030 m. darbotvarkės ir darnaus vystymosi tikslų (DVT) įgyvendinimo, stebėsenos, tolesnių veiksmų ir įtraukimo;

—

skatinti prekybą kaip vieną iš svarbių priemonių, kuriomis skatinamas ekonomikos augimas, darbo vietų kūrimas ir konkurencingumas, sykiu skatinant laikytis su žmogaus teisėmis ir darniu vystymusi susijusių ES standartų; Sąjungos prekybos apsaugos priemonės turi būti modernizuotos ir kruopščiai taikomos, o prireikus turi būti naudojamos nestandartinė metodika;

—	priimti sprendimus, skirtus kovai su hibridinėmis grėsmėmis, ir stiprinti ES valstybių narių ir ES partnerių atsparumą, ypač ES kaimynystėje;

Sąžininga mokesčių politika siekiant pakankamų išteklių

31.

pabrėžia, kad dabar kaip niekad būtina suintensyvinti kovą su mokesčių slėpimu ir mokesčių vengimu, nes tai gali padidinti nacionalinių biudžetų pajamas iki 1 trln. EUR; mano, kad šie ištekliai galėtų būti panaudoti investuojant į ateitį, skatinant užimtumą ir mažinant nelygybę;

32.

pabrėžia, kad Komisija turi nedelsdama toliau veikti siekiant užtikrinti, kad Europoje pelnas būtų apmokestinamas šalyse, kuriose iš tikrųjų vykdoma ekonominė veikla ir sukuriama vertė; ES turėtų dėti pastangas siekdama sukurti privalomą bendrą konsoliduotąją pelno mokesčio bazę, imtis aktyvesnių veiksmų, kad ištirtų su mokesčiais susijusius pažeidimus valstybės pagalbos srityje, taikyti bendras sprendimų dėl mokesčių taikymo ir skaidrumo taisykles ir laikytis ryžtingo bendro požiūrio siekiant panaikinti mokesčių rojus;

33.

ragina Komisiją į savo kovą su mokesčių slėpimu ir mokesčių vengimu integruoti išorės aspektą, be kita ko, atsižvelgiant į pelną, kuris neapmokestintas palieka ES;

ES biudžeto ir finansinių priemonių stiprinimas

34.

laikosi nuomonės, kad, siekdama veikti veiksmingai, ES turi numatyti naują finansinę ir fiskalinę strategiją; mano, kad Komisija šiuo tikslu turėtų pasiūlyti priemones, grindžiamas šiais principais ir elementais:

—

nedelsiant mobilizuoti pakankamai išteklių; negalima išvengti būtinybės reformuoti Sąjungos finansavimo sistemą sustiprinant tikruosius nuosavus išteklius arba numatant naujus išteklius, kad Sąjungos biudžetas būtų stabilesnis, tvaresnis ir labiau nuspėjamas; tuo pačiu metu svarbu laikytis universalumo principo ir pagerinti skaidrumą;

—	siekiant geriausių rezultatų, ES biudžeto priemonės turi būti valdomos skiriant daug dėmesio veiklos rezultatams ir ekonominiam efektyvumui, tuo pačiu metu užtikrinant atitiktį ir apsaugant ES finansinius interesus;

—	ES turėtų imtis veiksmų ir skirti išteklių siekiant reaguoti į problemas, susijusias su aukštu jaunimo ir ilgalaikio nedarbo lygiu, taip pat su pabėgėlių krizės vidaus ir išorės aspektais;

—

nors daugiametė finansinė programa (DFP) įgyvendinama tik dvejus metus, jos ribos jau pasiektos; be to, jeigu nebus atliktas išsamus DFP laikotarpio vidurio tikslinimas, ES biudžeto lėšomis negalės būti patenkinti papildomi finansiniai poreikiai ir nauji politiniai prioritetai ir nebus išvengta naujos mokėjimų krizės; ragina Komisiją iki 2016 m. pabaigos pateikti DFP veikimo peržiūrą ir imtis lemiamų veiksmų siekiant padidinti DFP viršutines ribas ir padidinti jos lankstumą, kad būtų galima reaguoti į aplinkybes, kurios nebuvo numatytos 2013 m.;

—

Europos strateginių investicijų fondas (ESIF) turi būti valdomas taip, kad visoms valstybėms narėms būtų sudaromos sąlygos vykdyti dideles strategines investicijas laikantis ESIF reglamento ir užtikrinama, kad investicijoms skirtas finansavimas padėtų pereiti prie tvarios ekonomikos ir visuomenės; Komisijos pasiūlymas dėl ESIF kito etapo turėtų būti pagrįstas šiais tikslais;

—

2014–2020 m. sanglaudos politika turi būti veiksmingai įgyvendinama, kartu rengiantis jos laikotarpiui po 2020 m., atsižvelgiant į jos tikrąją esmę, kaip nustatyta Sutartyse, jos svarbą bendrosios rinkos plėtrai ir jos, kaip visiems ES regionams prieinamos investicijų priemonės, potencialą; reikėtų stiprinti Europos struktūrinių ir investicijų fondų, ESIF ir kitų ES finansavimo priemonių sąveikas, siekiant paspartinti pažangų, ekologiškai tvarų ir integracinį augimą, grindžiamą plėtojama tvaria dotacijų ir finansinių priemonių pusiausvyra, ir vengti bet kokio sanglaudos politikos biudžeto mažinimo;

—

Komisija turėtų pateikti pasiūlymų, kai sumažinti su biurokratija susijusį BŽŪP sudėtingumą ūkininkams; Komisija turėtų toliau rengti geresnes priemones, skirtas kovoti su didelėmis žemės ūkio rinkų krizėmis; mano, kad ES lygmens pagrindų teisės aktai yra būtini siekiant kovoti su nesąžiningos prekybos praktika ir užtikrinti, kad Europos ūkininkams ir vartotojams sąžiningos pardavimo ir pirkimo sąlygos būtų naudingos;

Ekonominės ir pinigų sąjungos kūrimo užbaigimas

35.

primygtinai ragina laikytis Sąjungos teisės aktų reikalavimų, susijusių su demokratine atskaitomybe už sprendimus vykdant Europos ekonomikos valdymą;

36.

mano, kad ES būtina veikti siekiant didesnės ekonominės ir socialinės konvergencijos, visiškai laikantis Stabilumo ir augimo pakto taisyklių ir Europos semestro valdymo sistemos;

37.

mano, kad Komisija turėtų toliau nuosekliai kontroliuoti skolas, deficitą ir makroekonominius disbalansus, kad būtų užtikrinamas Stabilumo ir augimo pakto laikymasis ir skatinamas ekonomikos augimas bei darbo vietų kūrimas ir daugiau dėmesio skiriama euro zonos agreguotosioms fiskalinėms kryptims;

38.

mano, kad ES turėtų didinti esamos ekonomikos valdymo sistemos patikimumą, nuoseklumą, nacionalinę atsakomybę ir demokratinį teisėtumą, siekdama užtikrinti, kad valstybės narės įgyvendintų konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas ir struktūrines reformas, kad būtų modernizuojama jų ekonomika, didinamas konkurencingumas, prisiimama fiskalinė atsakomybė ir kovojama su nelygybe ir disbalansu;

39.

ragina glaudžiau koordinuoti ekonomikos politiką siekiant panaikinti euro zonos investicijų trūkumą ir sustiprinti reformų pastangas, kad būtų padidintas konkurencingumas ir išlaikoma paklausa;

40.

laikosi nuomonės, jog reikia baigti kurti bankų sąjungą, užtikrinant, kad rizikos mažinimo priemonės sutaptų su rizikos pasidalijimo veiksmais;

41.

mano, kad turėtų būti atsižvelgta į vykstančius svarstymus ekonominės ir pinigų sąjungos fiskalinio pajėgumo sukūrimo tema;

42.

prašo Komisijos pateikti nuoseklų ir gerai pagrįstą pasiūlymų dėl ekonominės ir pinigų sąjungos kūrimo užbaigimo rinkinį, kaip nurodoma penkių pirmininkų pranešime;

Pagrindinių teisių ir demokratijos stiprinimas

43.

reiškia susirūpinimą dėl to, kad užsitęsusios krizės ne tik padarė žalos Europos visuomenių sanglaudai, bet ir privertė ES piliečius suabejoti savo demokratinėmis institucijomis ES ir, kai kuriais atvejais, nacionaliniu lygiu; todėl mano, kad didžiausias Europos prioritetas turi būti ES demokratinio teisėtumo didinimas ir pasitikėjimo, kad ES pajėgi tenkinti piliečių poreikius, atkūrimas;

44.

primena, kad daugelis dabartinių iššūkių – nuo klimato kaitos iki prieglobsčio ir migracijos, nuo finansų rinkų iki tarptautinių korporacijų tiekimo grandinių, nuo teroristų tinklų iki žlugusių ir sukčiaujančių valstybių – yra tarpvalstybiniai ir jiems reikalingi Europos sprendimai, apibrėžiami taikant bendrijos metodą, visapusiškai įtraukiant Komisiją ir Parlamentą;

45.

primena, kad Komisija, kaip Sutarčių sergėtoja, turi remti bendruosius Sąjungos interesus (ES sutarties 17 straipsnis), būtent, skatinti taiką, savo vertybes ir savo tautų gerovę (ES sutarties 3 straipsnis); nurodo, kad Parlamentui taip pat tenka ypatinga politinė atsakomybė padedant įveikti valstybių narių skirtumus, ginti bendruosius europiečių interesus ir užtikrinti Europos lygmeniu priimamų sprendimų demokratinį teisėtumą; ragina Komisiją užtikrinti, kad visos iniciatyvos, įskaitant Europos Vadovų Tarybos, derėtų su Sutarčių nuostatomis;

46.

prašo Komisijos imtis iniciatyvų siekiant stiprinti Europos institucijas ir skatinti ES piliečius aktyviau dalyvauti Europos politiniame gyvenime; ragina visas ES institucijas palaikyti geresnius ryšius su jaunesnėmis kartomis ir jų diskusijų platformomis; mano, kad taip pat galima imtis ryžtingesnių veiksmų siekiant informuoti ES piliečius apie jų teises, išnaudoti Europos piliečių iniciatyvos potencialą ir sustiprinti Europos ombudsmeno vaidmenį;

47.

mano, kad Komisija, atsižvelgdama į būsimą Parlamento pranešimą, turėtų pateikti pasiūlymų dėl demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių; mano, kad ji taip pat turėtų toliau siekti pažangos, kad ES galėtų prisijungti prie Europos žmogaus teisių konvencijos (EŽTK), atsižvelgiant į Teisingumo Teismo nuomonę šiuo klausimu ir pašalinant likusias teisines kliūtis;

48.

ragina, kad visos ES institucijos siektų aukščiausių skaidrumo, atskaitomybės ir sąžiningumo standartų, taip pat kovotų su interesų konfliktais;

49.

yra įsipareigojęs naudoti visas savo priemones ir išteklius, kad būtų varomoji jėga atnaujintame demokratiniame procese siekiant Europos Sąjungos reformos;

o o

50.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijai.

(1) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0294.