28.2.2018   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 76/11

—

atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 174 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo Trečiosios dalies III antraštinę dalį, susijusią, visų pirma, su žemės ūkiu,

—

atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006 (1) (toliau – BNR),

—

atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1301/2013 dėl Europos regioninės plėtros fondo ir dėl konkrečių su investicijų į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą tikslu susijusių nuostatų, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1080/2006 (2),

—

atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1304/2013 dėl Europos socialinio fondo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1081/2006 (3),

—

atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1305/2013 dėl paramos kaimo plėtrai, teikiamos Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) lėšomis, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1698/2005 (4),

—

atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1307/2013, kuriuo nustatomos pagal bendros žemės ūkio politikos paramos sistemas ūkininkams skiriamų tiesioginių išmokų taisyklės ir panaikinami Tarybos reglamentas (EB) Nr. 637/2008 ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 73/2009 (5),

—

atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1308/2013, kuriuo nustatomas bendras žemės ūkio produktų rinkų organizavimas ir panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 922/72, (EEB) Nr. 234/79, (EB) Nr. 1037/2001 ir (EB) Nr. 1234/2007 (6),

—

atsižvelgdamas į 2014 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1144/2014 dėl informacijos apie žemės ūkio produktus teikimo ir jų pardavimo skatinimo priemonių, įgyvendinamų vidaus rinkoje ir trečiosiose šalyse, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 3/2008 (7),

—

atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1299/2013 dėl konkrečių Europos regioninės plėtros fondo paramos Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslui nuostatų (8),

—

atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1302/2013, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1082/2006 dėl Europos teritorinio bendradarbiavimo grupės (ETBG) atsižvelgiant į patikslintas, supaprastintas ir pagerintas tokių grupių steigimo ir jų veiksmų įgyvendinimo sąlygas (9),

—

atsižvelgdamas į 2015 m. birželio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 2015/1017 dėl Europos strateginių investicijų fondo, Europos investavimo konsultacijų centro ir Europos investicinių projektų portalo, kuriuo iš dalies keičiamos reglamentų (ES) Nr. 1291/2013 ir (ES) Nr. 1316/2013 nuostatos dėl Europos strateginių investicijų fondo (10),

—

atsižvelgdamas į 2015 m. balandžio 28 d. rezoliuciją „Nauja ES miškų strategija – miškams ir su mišku susijusiam sektoriui“ (11),

—

atsižvelgdamas į savo 2010 m. rugsėjo 22 d. rezoliuciją dėl Europos kalnų regionų, salų ir retai gyvenamų vietovių ekonominio ir socialinio vystymo strategijos (12),

—

atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 11 d. rezoliuciją dėl pieno gamybos išlaikymo kalnuotose vietovėse, mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse ir atokiausiuose regionuose pasibaigus pieno gamybos kvotų sistemai (13),

—

atsižvelgdamas į savo 2013 m. gegužės 23 d. rezoliuciją dėl Alpių makroregioninės strategijos (14),

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui bei Regionų komitetui dėl Europos Sąjungos Alpių regiono strategijos (COM(2015)0366) kartu su pridėtu veiksmų planu,

—

atsižvelgdamas į 2014 m. gruodžio 3 d. Regionų komiteto nuomonę „Europos Sąjungos makroregioninė strategija dėl Alpių regiono“ (15),

—

atsižvelgdamas į savo 2011 m. vasario 17 d. rezoliuciją dėl Europos Sąjungos Dunojaus regiono strategijos įgyvendinimo (16),

—

atsižvelgdamas į savo 2010 m. sausio 21 d. rezoliuciją dėl Europos Dunojaus regiono strategijos (17),

—

atsižvelgdamas į 2011 m. balandžio 13 d. Tarybos išvadas dėl Europos Sąjungos Dunojaus regiono strategijos,

—

atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui dėl Europos Sąjungos strategijos dėl Dunojaus regiono (COM(2013)0181),

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Europos Sąjungos strategija dėl Dunojaus regiono“ (COM(2010)0715) ir į parengiamąjį veiksmų planą (SEC(2010)1489), pridėtą prie strategijos,

—

atsižvelgdamas į 2011 m. birželio 16 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę dėl Komisijos komunikato „Europos Sąjungos strategija dėl Dunojaus regiono“ (18),

—

atsižvelgdamas į 2011 m. kovo 31 d. Regionų komiteto nuomonę „Dunojaus regiono strategija“ (19),

—

atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui dėl makroregioninių strategijų pridėtinės vertės (COM(2013)0468) ir į atitinkamas 2013 m. spalio 22 d. Tarybos išvadas,

—

atsižvelgdamas į Šeštąją ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos ataskaitą (COM(2014)0473),

—

atsižvelgdamas į Alpių konvenciją, įskaitant Alpių konvencijos protokolus,

—

atsižvelgdamas į 2013 m. vasario 28 d. organizacijos „Euromontana“ parengtą tyrimą „Toward Mountains 2020: Step 1 – capitalising on Euromontana work to inspire programming“ (Kalnų strategija 2020 m. 1 žingsnis – pasinaudoti „Euromontana“ patirtimi programavimui skatinti),

—

atsižvelgdamas į 2016 m. vasario mėn. savo Vidaus politikos generalinio direktorato (B teminis skyrius. Struktūrinė ir sanglaudos politika) išsamios analizės projektą „Regioninės plėtros komitetui (REGI) skirti tyrimai. Sanglauda ES kalnuotuose regionuose“,

—

atsižvelgdamas į projektą „Women – Alpnet“ pagal 2001–2006 m. „Interreg“ Alpių erdvės programą (moterims skirtą vietos lygmens institucijų ir išteklių centrų tinklą, kuriame moterys skatinamos dalyvauti užtikrinant darnų Alpių erdvės vystymąsi),

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Regioninės plėtros komiteto pranešimą bei Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto nuomonę (A8-0074/2016),

A.

kadangi kalnuoti regionai sudaro didelę ES teritorijos dalį (apie 30 proc.) ir kadangi visa ES yra priklausoma nuo jų ekosistemos paslaugų;

B.

kadangi ES regioninėje politikoje nėra konkrečios kalnuotų regionų apibrėžties ir kadangi Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) vartojama apibrėžtis yra netinkama sanglaudos politikai ir tokia, kokia yra, negali būti taikoma siekiant veiksmingai valdyti šią politiką;

C.

kadangi dėl ekstremalių sąlygų ir atokumo daugelis kalnuotų regionų patiria struktūrinių sunkumų, taigi susiduria su gyventojų skaičiaus mažėjimo ir visuomenės senėjimo reiškiniu, dėl kurio gali sutrikti natūralus kartų ciklas ir pablogėti socialiniai standartai bei gyvenimo kokybė; kadangi dėl to dažnai padidėja nedarbas, socialinė atskirtis ir migracija į miestus;

D.

kadangi tausiai naudojant kalnuotų regionų gamtos išteklius galima pasinaudoti didelėmis jų teikiamomis galimybėmis siekiant ES užimtumo, sanglaudos ir aplinkos išsaugojimo tikslų;

E.

kadangi kalnuoti regionai labai skiriasi, todėl būtina koordinuoti politikos sritis ir sektorius tiek skirtinguose (horizontaliai), tiek pavieniuose kalnuotuose regionuose (vertikaliai);

F.

kadangi siekiant geresnio ir įtraukesnio vystymosi parama kalnuotiems regionams turėtų būti papildyta pasitelkiant skirtingas ES priemones, pvz., EŽŪFKP ir Europos struktūrinius ir investicijų fondus (ESI fondus), nes taip būtų sukurtas sinergijos efektas;

G.

kadangi kalnuoti regionai atlieka svarbų vaidmenį valstybių narių ekonominio, socialinio ir tvaraus vystymosi srityje ir teikia daug ekosistemos paslaugų; kadangi lyčių lygybė turi didelį poveikį ekonominei, socialinei ir teritorinei sanglaudai Europoje; kadangi kalnuotų regionų tarpvalstybinio bendradarbiavimo stiprinimas yra tvarus būdas skatinti ekonominę ir socialinę šių regionų plėtrą;

H.

kadangi dėl savo specifikos, ypač dėl atsinaujinančiųjų energijos išteklių gausos bei įvairovės ir dėl priklausomybės nuo efektyvaus išteklių naudojimo ir energijos vartojimo efektyvumo, kalnuoti regionai gali prisidėti prie naujų technologijų ir apskritai inovacijų vystymo;

I.

kadangi kalnuotos vietovės svariai prisideda prie tvaraus vystymosi, kovos su klimato kaita, regioninių ekosistemų ir biologinės įvairovės išsaugojimo ir apsaugos; kadangi didelė kalnuotų vietovių dalis saugoma pagal ekologinio tinklo „Natura 2000“ nuostatas ir pagal kitų tipų gamtos apsaugos susitarimus; dėl to, viena vertus, ribojama ekonominė veikla, tačiau tai taip pat padeda skatinti tvaresnes ūkininkavimo formas ir labiau susieti ūkininkavimą su kita ekonomine veikla; kadangi ūkininkavimas ir žemės valdymas kalnuotose vietovėse yra labai svarbus tų vietovių hidrogeologiniam stabilumui užtikrinti;

J.

kadangi kalnuoti regionai susiduria su dideliais socialinio ir ekonominio vystymosi, klimato kaitos, transporto ir demografijos iššūkiais, kuriuos reikia įveikti kuriant deramas jungtis su miestų ir lygumų teritorijomis ir užtikrinant galimybes naudotis skaitmeninėmis paslaugomis;

K.

kadangi kalnuotose vietovėse, kur išsaugotos ekosistemos ir jų paslaugos, gali būti plėtojama įvairių rūšių ekonominė veikla, ypatingą dėmesį skiriant žemės ūkiui, miškininkystei, turizmui ir energetikai, atsižvelgiant į šių vietovių kultūros ir gamtos paveldą ir įvairinant žemės ūkio įmones; kadangi tai gali būti skatinama imantis koordinuojamų veiksmų ir (arba) vykdant tarpvalstybinį bendradarbiavimą ir kadangi kalnuotose vietovėse išlaikomos unikalios tradicijos ir tradicinė praktinė patirtis, o jos suteikia daug galimybių pereiti prie kokybiškų žemės ūkio sistemų;

L.

kadangi Europos kalnus paprastai dengia ledynai, kurie labai svarbūs tiek ekosistemoms, tiek kalnų vandens sistemoms, o nuo XIX a. vidurio ledynų masė ir apimamas plotas sumažėjo tiek, kad tai kelia nerimą, ir kadangi daug Europos ledynų jau išnyko arba kyla grėsmė, kad jie išnyks iki 2050 m.;

M.

kadangi papildomos sąnaudos, susijusios su klimato ir topografinėmis sąlygomis, atokumu nuo ekonominių centrų ir izoliacija, trukdo kalnuotų vietovių ekonomikos, socialiniam ir kultūriniam vystymuisi; kadangi dėl pakankamos infrastruktūros, įskaitant plačiajuosčio ryšio aprėptį, nebuvimo ir investicijų į kalnuotas vietoves trūkumo didėja jų atskirtis nuo kitų regionų; kadangi pastangos išsaugoti žemės ūkio ekonominę veiklą ES kalnuotose vietovėse turi būti remiamos užtikrinant fizinę ir skaitmeninę prieigą ir infrastruktūrą, taip pat ir galimybę šių regionų gyventojams naudotis viešosiomis paslaugomis ir visuotinės svarbos paslaugomis, tokiomis kaip švietimo, socialinės, sveikatos priežiūros, transporto ir pašto paslaugos;

N.

kadangi Europoje esama įvairių tipų kalnuotų regionų, tačiau jie visi susiduria su esminiais iššūkiais, pvz., dėl blogo prieinamumo, nedidelių įsidarbinimo galimybių, senėjančios visuomenės ir nepakankamo sujungiamumo, taip pat patiria klimato kaitos ir intensyvesnės žmonių gamybos veiklos poveikį; šios problemos turi būti aktyviai sprendžiamos;

O.

kadangi atsižvelgiant į rinkų ir kainų svyravimą, didėjančias gamybos sąnaudas, stiprėjančią konkurenciją, pieno kvotų taikymo pabaigą ir aplinkosaugos iššūkius labai svarbu kalnuotose teritorijose užtikrinti maisto produktų gamybą ir daugiafunkcį žemės ūkio vaidmenį, kad būtų galima šiuose regionuose išlaikyti pridėtinę vertę, skatinti tvarų užimtumą ir suteikti galimybių pasinaudoti kitais pajamų šaltiniais;

P.

kadangi kalnuoti regionai, kurie yra ES išorės sienų dalis, susiduria su papildomais sunkumais ir juos dažniau veikia visiems kalnuotiems regionams būdingos neigiamos tendencijos;

Q.

kadangi Europoje esama per kelias valstybes nares einančių kalnų grandinių, nusidriekiančių ir į ES nepriklausančias valstybes, pvz., Karpatų kalnų grandinė, kuri po paskutinio ES plėtros etapo tapo rytine ES siena ir šiandien yra labai svarbi geopolitinė sritis, kur susiduria labai svarbūs strateginiai politiniai interesai, susiję su Sąjungos stabilumu;

R.

kadangi daugelis kalnuotų regionų neturi būtiniausios infrastruktūros, viešųjų paslaugų, o visuotinės svarbos paslaugos jiems ne visada yra prieinamos, – tai visų pirma pasakytina apie vietoves, kuriose vykdoma sezoninė veikla;

S.

kadangi kalnų žemės ūkis yra svarbus kalnuotų regionų tapatumui ir kultūrai ir toliau prisideda prie užimtumo ir tam tikrų ekonomikos sektorių skatinimo tuose regionuose, kaip antai miškų išteklių ir turizmo, nepamirštant to, kad turi būti toliau vykdoma šių regionų ekonomikos ir užimtumo diversifikacija ir kad jie atlieka esminį vaidmenį skatinant žiedinę ekonomiką;

T.

kadangi tam tikri atokiausi regionai taip pat yra kalnuoti vulkaniniai regionai (veikiantys arba snaudžiantys ugnikalniai, ugnikalnių masyvai arba grandinės ir ugnikalnių salos), kurių viena dalis yra povandeninė, o kita – viršvandeninė, ir kurie patiria su teritorijos topologija susijusių sunkumų;

U.

kadangi kalnuotuose regionuose, ypač mažiau palankiuose ūkininkauti regionuose, gyvenančios moterys dažnai susiduria su problemomis, susijusiomis su galimybėmis įgyti geresnį išsilavinimą ir gauti deramą darbą;

V.

kadangi reikėtų rasti būdą, kaip išspręsti įvairias problemas, kylančias dėl gyventojų skaičiaus mažėjimo, klimato kaitos poveikio, žemės naudmenų trūkumo, jų apleidimo ir su tuo susijusio žemės apaugimo krūmais ir medžiais, ir būtinybės išsaugoti ganyklas kalnuotose vietovėse;

W.

kadangi daugelio ES šalių kalnuotose vietovėse svarbus vaidmuo tenka ūkinių gyvūnų veislininkystei (pieno produktų gamybai ir ekstensyviai mėsos gamybai); kadangi sudėtingos rinkos sąlygos ir itin nepalanki padėtis, susijusi su gamybos sąnaudomis, daro didelį poveikį mažiems ūkiams, kurie vykdo veiklą šiose vietovėse;

X.

kadangi SESV 174 straipsnio 3 dalyje konkrečiai paminėta, jog ypatingas dėmesys, be kita ko, turėtų būti skiriamas kalnuotiems regionams; kadangi nemažai ES politikos priemonių, programų ir strategijų turi netiesioginį poveikį kalnuotiems regionams;

1.

ragina Komisiją pradėti kurti sanglaudos politikos srityje taikomą funkcinių kalnuotų regionų darbinę apibrėžtį, kuria būtų papildyta Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai vartojama kalnuotų regionų apibrėžtis, siekiant pagerinti atitinkamos politikos ir priemonių koordinavimą; mano, kad tokia apibrėžtis turi būti plati ir įtrauki, joje turi būti atsižvelgiama į įvairius veiksnius, pvz., aukštį, prieinamumą ir statumą; ragina Komisiją taip pat pateikti išsamią salose ir atokiausiuose regionuose esančių vulkaninių regionų apibrėžtį, taip pat vietovių, kurios, nors nėra kalnų vietovės, yra labai su jomis susijusios; šiuo klausimu pažymi ES strategijoje dėl Alpių regiono atspindėtą gerą iniciatyvą – idėją į strategiją įtraukti nekalnuotas vietoves;

2.

mano, kad ES politikos priemonėse kalnuotų regionų atžvilgiu turėtų būti laikomasi ypatingos koncepcijos, nes šie regionai susiduria su akivaizdžiais struktūriniais sunkumais; šiems regionams reikia papildomos paramos, kad jie įveiktų klimato kaitos iššūkius, galėtų teikti įsidarbinimo galimybes visą laiką, o ne vien sezono metu, vystyti ekonomiką, užkirsti kelią gaivalinėms nelaimėms ir jas valdyti, taip pat saugotų aplinką, ir jiems turėtų būti padedama pasiekti ES atsinaujinančiųjų išteklių energijos tikslus; mano, kad dėl šių priežasčių kalnuoti regionai turėtų būti įtraukti į visus ES politikos priemonių aspektus, įskaitant sanglaudos politiką, nustatant teritorinio poveikio vertinimą;

3.

pripažįsta, kad ES neturi konkrečios politikos kalnuotiems regionams, ir pažymi, kad esamos politikos priemonės, programos ir strategijos, turinčios netiesioginį poveikį tokiems regionams, yra pagrindas sudaryti „ES kalnuotų regionų darbotvarkę“, pagal kurią turėtų būti parengta ES strategija, orientuota į ilgalaikį kalnuotų regionų ir nuo jų priklausomų teritorijų vystymąsi;

4.

ragina Komisiją rengti ES kalnuotų regionų darbotvarkę, kuri turėtų būti sistema, prisidedanti prie tarptautinės, tarpvalstybinės ir tarpregioninės politikos priemonių; mano, kad būsimoje darbotvarkėje turėtų būti nurodyti šių regionų vystymo prioritetai, kad būtų galima geriau su jais suderinti sektorių politikos priemones ir galimybes jas finansuoti iš ES fondų ir kad būtų galima įtvirtinti ilgalaikes tvarias įtraukties politikos priemones;

5.

ragina Europos Komisiją pagal šią programą parengti konkrečią ir išsamią Europos ledynų, kurie, kaip manoma, išnyks iki 2050 m., apsaugos programą;

6.

ragina didinti sinergiją koordinuojant ES politikos priemones, strategijas ir programas, turinčias netiesioginį poveikį kalnuotiems regionams, pvz., programą „Horizontas 2020“, Įmonių konkurencingumo ir MVĮ programą, programą LIFE, „Natura 2000“, ES plačiajuosčio ryšio strategiją, ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategiją, ES aplinkosaugos veiksmų programą, Europos infrastruktūros tinklų priemonę, Europos teritorinį bendradarbiavimą, ESI fondus ir Europos strateginių investicijų fondą (ESIF), taip pat makroregioninės strategijos iniciatyvas; ragina Komisiją apsvarstyti specifinį šių programų taikymą ir jų įgyvendinimą kalnuotuose regionuose;

7.

pabrėžia, kaip svarbu pasiekti visų politikos sričių, priemonių ir sektorių sąveiką, o kad tai būtų galima padaryti, reikia taikyti integruotą požiūrį; pabrėžia vertingą patirtį, įgytą įgyvendinant Alpių konvenciją, kuria derinami ekonominiai, socialiniai ir aplinkosaugos interesai;

8.

atkreipia dėmesį į tai, kad kalnuotuose regionuose trūksta žemės, kuri būtų tinkama naudoti, o tai yra galima konfliktų priežastis, kylanti dėl skirtingų ar sutampančių interesų žemės klasifikavimo ir naudojimo; todėl ragina valstybes nares rengti ir taikyti teritorijų planavimo priemones, kuriomis būtų sudaromos palankesnės sąlygos koordinavimui, o visuomenė būtų skatinama dalyvauti teritorinėje plėtroje; mano, kad Alpių konvencijos protokolas dėl teritorijų planavimo ir darnaus vystymosi yra svarbus pavyzdys, kuriuo turėtų būti toliau remiamasi;

9.

ragina valstybes nares, besiribojančias su viena ar keliomis kitomis valstybėmis, taikyti bendrus gamtos parkų valdymo, plėtros ir apsaugos metodus;

10.

pažymi, kad neseniai įvykdytos bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) ir regioninės politikos reformos sudaro sąlygas valdyti ES sanglaudos lėšas regionų lygmeniu;

11.

ragina valdymo institucijas apsvarstyti ESI fondų nacionalinio lygmens asignavimų padidinimą siekiant paremti neišvystytas kalnuotas vietoves, kai įmanoma, pasitelkiant daugiasektorinės politikos koncepciją; ragina valstybes nares skatinti investuoti į kalnuotas vietoves palaikant tokioms vietovėms skirtų veiksmų programų finansavimą;

12.

pabrėžia, kad prioritetas turi būti teikiamas teritorinei sanglaudos politikos dimensijai – turi būti vykdomos tikslinės teritorinės plėtros iniciatyvos ir teikiama papildoma parama Europos lygmens teritoriniam bendradarbiavimui;

13.

pabrėžia, kad valstybės narės ir regionai pagal Kaimo plėtros reglamentą turi galimybę kurti teminius paprogramius, kuriuose dėmesys būtų sutelkiamas į kalnuotų vietovių, kurios teikiant viešąjį finansavimą atitinka didesnės paramos kriterijus, reikmes; ragina juos pasinaudoti šiomis galimybėmis; pažymi, kad iki šiol nė viena kompetentinga institucija nepasirinko šios galimybės; vis dėlto mano, kad tai nebūtinai reiškia, jog šiems regionams nenumatyta speciali parama;

14.

skatina valstybes nares kalnuotų vietovių vystymąsi remti naudojantis tokiomis priemonėmis, kaip integruotos teritorinės investicijos (ITI) ir bendruomenės inicijuotos vietos plėtros (BIVP) priemonės, siekiant remti jų konkrečias vystymosi galimybes ir tikslus; ragina remti vietos veiklos grupes, siekiant skatinti bendruomenės inicijuotą vietos plėtrą, kad būtų skatinama plėtoti tarpvalstybinius tinklus ir kooperacinius darbo metodus;

15.

pabrėžia, kokia svarbi ir kokių galimybių teikia ES kalnuotų regionų darnaus vystymosi makroregioninių strategijų, tam tikrais atvejais apimančių tvirto tarpvalstybinio bendradarbiavimo aspektus, esama ir būsima plėtra; ragina atsižvelgti į kitų ES makroregioninių strategijų įgyvendinimo patirtį;

16.

teigiamai vertina ES strategijoje dėl Dunojaus regiono numatytas dabartines iniciatyvas Karpatų kalnams ir padarytą pažangą, susijusią su ES Alpių makroregionine strategija; pažymi, kad pastaroji strategija yra geras integruotos teritorinės plėtros koncepcijos pavyzdys, kai atsižvelgiama į kalnuotas vietoves ir su jomis susijusius regionus;

17.

mano, kad Europos teritorinio bendradarbiavimo priemonė yra puiki galimybė kalnuotiems regionams, daugeliu atvejų esantiems prie nacionalinių sienų, keistis geriausia patirtimi ir žiniomis; ragina būsimoje Europos teritorinio bendradarbiavimo priemonėje numatyti konkretų kalnų aspektą; teigiamai vertina tokias iniciatyvas, kaip „Kovos su gyventojų skaičiaus mažėjimu kalnuotose vietovėse politika“ (PADIMA), kuriomis siekiama spręsti konkrečias kalnuotų regionų patiriamas problemas; pabrėžia, kokios svarbios yra INTERREG programos ir kitos bendradarbiavimo iniciatyvos, pvz., Europos teritorinio bendradarbiavimo grupės (ETBG) ir Europos ekonominių interesų grupės (EEIG), kelioms valstybėms priklausančiose kalnuotose vietovėse kartu ir koordinuotai vystant bendras kalnų erdves ir masyvus;

18.

ragina Komisiją pateikti komunikatą, į kurį būtų įtraukta „ES kalnuotų regionų darbotvarkė“, o tada – Baltąją knygą dėl kalnuotų regionų vystymosi, kuri būtų grindžiama geriausia patirtimi ir apimtų vietos, regioninės ir nacionalinės valdžios institucijas ir kitus atitinkamus veikėjus, įskaitant ekonominius ir socialinius partnerius bei pilietinės visuomenės atstovus;

19.

primygtinai ragina, kad Komisija ir kiti suinteresuotieji subjektai nuolat išsamiai vertintų kalnuotų regionų sąlygas Europos Sąjungoje ir nagrinėtų duomenis, pvz., sanglaudos politikos veiksmų programų įgyvendinimo rezultatus ir gyvenimo kokybės bei demografinių pokyčių rodiklius – tada bus galima tinkamai orientuoti ES finansavimą ir politikos įgyvendinimą;

20.

pabrėžia, kad reikia sugebėti remtis ir politikos iniciatyvas grįsti patikimais išskaidytais statistiniais duomenimis;

21.

ragina įgyvendinant kalnuotiems regionams skirtą politiką bendradarbiauti su ES nepriklausančiomis Europos valstybėmis ir regionų bei vietos valdžia;

22.

ragina Komisiją siekiant konkrečių rezultatų skatinti kalnuotuose regionuose naudoti finansines priemones;

23.

teigiamai vertina vykstančias diskusijas apie sanglaudos politikos supaprastinimą; tikisi, kad paprastesnė sistema ir priemonių, kurias suinteresuotiesiems subjektams ir naudos gavėjams būtų lengviau naudoti, prieinamumas padės vystyti ES kalnuotus regionus; ragina ypatingą dėmesį skirti paprastinimui ir pastangoms sudaryti geresnes sąlygas investicijoms kalnuotuose regionuose;

24.

ragina Komisiją pasiūlyti paskelbti Europos salų ir kalnų metus;

25.

pažymi, kad dėl nepakankamo prieinamumo, infrastruktūros, sujungiamumo ir žmogiškųjų išteklių mažosios ir vidutinės įmonės (MVĮ) kalnuotuose regionuose susiduria su dideliais sunkumais; ragina Komisiją ypatingą dėmesį kreipti į MVĮ plėtrą kalnuotuose regionuose, ypač vietovėse, nukentėjusiose nuo gaivalinių ir klimato kaitos paaštrintų nelaimių, ir primygtinai ragina valstybes nares atitinkamai teikti pirmenybę investicijoms į infrastruktūrą ir paslaugas kalnuotose vietovėse; ragina užtikrinti ESI fondų ir kitų ES subsidijuojamų programų ir iniciatyvų sąveiką siekiant suformuoti holistinę veiksmingą koncepciją, kad būtų užtikrinta kuo didesnė MVĮ ir verslumo parama; pabrėžia, kad integruotos kalnuotiems regionams skirtos į vietos lygmenį orientuotos strategijos turėtų būti kuriamos siekiant nustatyti konkrečias plėtros galimybes ir turėtų įtraukti priemones, kuriomis siekiama sustiprinti vietos lygmens MVĮ tarpusavio ryšį, tarpsektorinius ryšius ir ryšius sektorių viduje ir pagerinti koordinavimą;

26.

pabrėžia, kad plėtojant turizmą ir vykdant aplinkosaugos veiklą itin svarbu plėtoti sudėtinę žemės ūkio gamybą ir organizuoti maisto tiekimo grandines kalnuotose vietovėse bendradarbiaujant su gamintojų organizacijų asociacijomis, kurios stiprina ūkininkų derybinę galią, arba kuriant vietos rinkas ir trumpas tiekimo grandines; pabrėžia, kad reikia užtikrinti galimybę patekti į dideles rinkas ir pradėti taikyti produktų kokybės užtikrinimo, skatinimo ir apsaugos priemones, taip gerinant žemės ūkio produktų rinkodarą ir įtraukiant juos į atitinkamos geografinės vietovės bendruosius turizmo produktus; be to, kadangi kalnuotose vietovėse yra daug galimybių gaminti aukštos kokybės maisto produktus, ragina Komisiją ir valstybes nares pradėti diskusijas dėl specialaus kalnų vietovėse pagamintų produktų ženklinimo ES lygmeniu;

27.

šiomis aplinkybėmis pripažįsta, kad, norint užtikrinti teigiamą poveikį kalnuotose vietovėse, žemės ūkio produktams ir pastangoms sukurti pridėtinę vertę pasitelkiant sąveikas su kitais ES fondais ir iniciatyvomis, taip pat privačiomis finansinėmis priemonėmis, reikalinga parama iš EŽŪFKP;

28.

teigiamai vertina ES miškų strategijos klausimais padarytą pažangą; remia darnų miškų vystymąsi Sąjungos lygmeniu, ypač miškų įnašą į aplinkos apsaugą, biologinę įvairovę ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos tikslų įgyvendinimą; pažymi, kad strategijoje būtų galima pabrėžti ekonominius miškininkystės aspektus;

29.

mano, kad miškininkystė gali teikti darbo vietas ir užtikrinti kalnuotų regionų ekonominį vystymąsi, todėl ateityje miškų ištekliai turi būti užtikrinami tausiai juos naudojant; primena, kad miškai yra labai svarbūs ekosistemai ir kalnuotose vietovėse atlieka labai svarbią sniego griūčių, nuošliaužų ir potvynių prevencijos funkciją; ragina remti miškininkystės sektoriuje dirbančias MVĮ, ypač įsikūrusias kalnuotose vietovėse ir visapusiškai besilaikančias aplinkos tvarumo principo; pabrėžia ypatingą ekonominį ir socialinį miškininkystės vaidmenį kalnuotose vietovėse ir investicijų, kuriomis siekiama užtikrinti veiksmingą miškininkystės išteklių naudojimą tuose regionuose, svarbą; primena, kad miškai yra labai svarbūs apsirūpinant pirminėmis ir antrinėmis žaliavomis, kurios naudojamos farmacijos, kosmetikos ir maisto pramonėje, vadinasi, ir kuriant darbo vietas; todėl įgyvendinant sanglaudos politiką ragina skirti daugiau dėmesio tvariai miškininkystei;

30.

ragina numatyti papildomų paskatų siekiant išsaugoti mažas perdirbimo įmones ir mažuosius bei vidutinius ūkius kalnuotose vietovėse, nes jie yra svarbus užimtumo šaltinis ir gamina ypatingų kokybės savybių turinčius produktus, tačiau patiria vidutiniškai didesnes išlaidas ir gauna mažesnį pelną nei intensyvia augalininkyste ar gyvulininkyste besiverčiantys ūkiai; ragina Komisiją skatinti bandomąsias iniciatyvas, kuriomis būtų siekiama atnaujinti tradicinę ekonominę veiklą, įskaitant žemės ūkio veiklą ir amatus, kalnuotose vietovėse, kuriose mažėja gyventojų skaičius; ragina Komisiją ir valstybes nares remti administracinių procedūrų, susijusių su paraiškų paramai gauti tvarkymu ir fondų lėšų valdymu, supaprastinimą, kad mažos bendruomenės turėtų geresnių galimybių pasinaudoti finansavimu ir galėtų skatinti ilgalaikį vystymąsi, rinkų prieinamumą ir gamintojų organizacijų kūrimąsi kalnuotose vietovėse;

31.

ragina ESI fondų naudos gavėjus kalnuotuose regionuose įvertinti vietos mastu įrengiamų technologinių tvarių pramonės parkų teikiamas galimybes bei poreikius ir, atlikus tinkamas galimybių studijas ir sąnaudų ir naudos analizę, apsvarstyti galimybę ES ir nacionalinėmis lėšomis juos įrengti;

32.

pabrėžia, kad siekiant pagerinti kalnuotų regionų teikiamas galimybes tam tikrais atvejais reikalingos pažangiosios specializacijos strategijos;

33.

pabrėžia svarbų vaidmenį, kuris, užtikrinant integracinį ir darnų kalnuotų regionų vystymąsi, taip pat siekiant kovoti su marginalizuotų grupių atskirtimi ir lyčių nelygybe, gali tekti socialinėms įmonėms ir alternatyviems verslo modeliams, pvz., kooperatyvams ir savidraudos bendrovėms;

34.

pritaria ESI fondų naudojimui netaršiems į ateitį orientuotiems ekonomikos sektoriams, pvz., darniam turizmui, kultūros paveldui, tvariai miškininkystei, sparčiojo interneto plėtrai, amatams ir atsinaujinančiųjų išteklių energijai; pabrėžia, kaip svarbu kurti naujus novatoriškus turizmo modelius ir skatinti sėkmingus esamus modelius;

35.

pažymi, kad sanglaudos politikoje būtų galima pabrėžti paramą perėjimui prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų, atsparios klimato kaitos poveikiui, efektyviai išteklius naudojančios ir ekologiškai tvarios ekonomikos;

36.

mano, kad darbo jėgos kvalifikacijos kėlimas ir naujų darbo vietų kūrimas žaliojoje ekonomikoje turėtų būti vieni iš ESI fondų investicijų prioritetų, ir pabrėžia, kad ES politikos priemonėmis turėtų būti remiamas mokymas tokiose srityse, kaip kalnų žemės ūkis, darnus turizmas, amatai, tvari miškininkystė ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos technologijos;

37.

teigiamai vertina iniciatyvas, kuriomis siekiama į žemės ūkio sektorių pritraukti jaunimo, ir ragina Komisiją rengti panašias programas kalnuotoms vietovėms; primygtinai ragina imtis priemonių, kuriomis jauni verslininkai būtų skatinami plėtoti savo veiklą su kultūriniu paveldu susijusiose srityse, o ne apsiriboti tik sezonine veikla; atkreipia dėmesį į mokslo institutų ir kitų švietimo įstaigų, kurių programos apima su žemės ūkio veikla kalnuotose vietovėse susijusius klausimus, vaidmenį; skatina jaunuosius ūkininkus dalyvauti mainų programose ir e. mokymosi platformose;

38.

pabrėžia, koks svarbus moterų ir mergaičių švietimas ir jų įtraukimas į tokias sritis, kaip mokslas, technologijos, inžinerija, matematika ir verslumas, įskaitant žaliosios ekonomikos sektorius; mano, kad ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas siekiant remti ir skatinti moteris ūkininkes ir tiesioginės rinkodaros, turizmo, amatų srityse bei įgyvendinant projektus savarankiškai dirbančias moteris; pabrėžia moterų aktyvaus dalyvavimo ir vaidmens kalnuotose vietovėse svarbą, visų pirma skatinant inovacijas ir bendradarbiavimo procesus, taip pat išsaugant tinkamą tų vietovių funkcionavimą; todėl ragina Komisiją ir valstybes nares, panaudojant esamus išteklius ir tvarką, imtis moterims pritaikytų mikrofinansavimo ir mikrokreditų iniciatyvų ir užtikrinti karjeros galimybes moterims naudojant tarpvalstybiniams projektams skirtas ir Europos socialiniame fonde numatytas lėšas;

39.

pabrėžia, kad atliekant naujausią BŽŪP reformą buvo atsižvelgta į kalnuotų vietovių svarbą ir įtrauktos veiksmingos priemonės, kurias numatyta taikyti ES; mano, kad BŽŪP turėtų būti siekiama kompensuoti gamtinius ir ekonominius trūkumus, dėl kurių kenčia ūkininkai, bet kartu reikėtų suteikti jiems priemonių, kaip pasinaudoti turimais privalumais;

40.

pabrėžia BŽŪP pirmojo ramsčio pagalbos svarbą siekiant išsaugoti žemės ūkio gamybą ir ūkininkų pajamas kalnuotose vietovėse; primena, kad valstybės narės, norėdamos padėti pasiekti šių tikslų, turi galimybę taikyti konkrečią tiesioginę pagalbą ir susietąsias išmokas; primena, kad dėl nepakankamos vidinės konvergencijos tam tikra atsietoji parama pagal pirmąjį ramstį daugelyje valstybių narių yra gerokai mažesnė nei pirminio ūkininkavimo vietovėse, dėl to ūkių konkurencingumas dar labiau ribojamas;

41.

mano, kad BŽŪP antrojo ramsčio priemonėmis turi būti užtikrinamas žemės ūkio gamybos ir perdirbimo pramonės tvarumas, konkurencingumas ir įvairinimas kalnuotose vietovėse; be to, mano, kad tokiomis priemonėmis galėtų būti prisidedama prie kaimo gaivinimo, šiuo tikslu padedant kurti daugiafunkcių žemės ūkio įmonių plėtojimo projektus, kuriais būtų sukuriama pridėtinė vertė ir diegiamos inovacijos, taip pat skatinant investuoti į žemės ūkį (pastatus, specialią įrangą, modernizavimą ir kt.) ir išsaugoti vietines veisles;

42.

mano, kad taikant pieno produktų gamybos sektoriui pritaikytą sektorinį požiūrį turėtų būti siekiama užtikrinti tvarią pieno gamybą kalnuotose vietovėse, ir ragina Komisiją, valstybes nares ir regionines valdžios institucijas pasinaudojant BŽŪP antrojo ramsčio priemonėmis numatyti papildomas kompensacines priemones, skirtas nepalankioje padėtyje esančioms pieno produktų gamybos įmonėms, kad būtų galima išsaugoti ir sustiprinti ūkininkavimo veiklą ir užtikrinti veiksmingą ūkių, visų pirma mažų ūkių, veikimą tuose regionuose;

43.

pabrėžia dualinio mokymo teikiamas galimybes kalnuotuose regionuose; atkreipia dėmesį į vilčių teikiančius rezultatus, pasiektus keliose valstybėse narėse; palankiai vertina visoje Sąjungoje vykdomus dualinio mokymo projektus;

44.

mano, kad tinkama fizinė ir IRT infrastruktūra suteikia galimybių vykdyti ekonominę, švietimo, socialinę ir kultūrinę veiklą ir mažina atokumo ir izoliacijos poveikį; ragina Komisiją parengti konkrečias rekomendacijas, kaip sumažinti kvalifikuotos darbo jėgos turizmo pramonėje trūkumą ir konkrečiai spręsti problemas, susijusias su nepatraukliomis darbo vietomis ir nepakankamu atlyginimu, taip pat didinti profesinės karjeros kėlimo galimybes; primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares skirti investicijų iš ESI fondų infrastruktūrai kalnuotose vietovėse plėtoti, kad būtų galima padidinti ekonominės veiklos šiose vietovėse patrauklumą;

45.

remia novatoriškus būtinojo kokybiško išsilavinimo, formaliojo švietimo, savišvietos ir mokymosi visą gyvenimą galimybių prieinamumo atokiose kalnuotose vietovėse sprendimus, įskaitant IT pagrįstus sprendimus, pvz., pasitelkiant kalnuotų regionų ir miestų tarpusavio bendradarbiavimą; pabrėžia aukštos kokybės tretinio išsilavinimo būtinybę ir atkreipia dėmesį į nuotolinio mokymo sistemų, kuriomis siūlomos galimybės mokyti ir mokytis esant atokiose vietovėse, galimybes; atkreipia dėmesį į tai, kad siekiant šiuose regionuose užkirsti kelią neigiamoms demografinėms tendencijoms reikia spręsti svarbias problemas – ir užtikrinti vienodas galimybes nemokamai siekti išsilavinimo ir naudotis vaikų priežiūros paslaugomis, ir vyresnio amžiaus žmonėms suteikti tolesnio mokymo ir perkvalifikavimo galimybių, kad jiems būtų lengviau aktyviai integruotis į darbo rinką;

46.

ragina kalnuotuose regionuose plėtoti ir gerinti sveikatos apsaugos infrastruktūrą ir paslaugas, be kita ko, pasitelkiant tarpvalstybinio bendradarbiavimo iniciatyvas, o prireikus steigiant tarpvalstybines sveikatos priežiūros įstaigas; pasisako už savanoriškos veiklos siekiant teikti viešąsias paslaugas kūrimą, atsižvelgiant į geriausią tam tikrų valstybių narių patirtį;

47.

primena, kad visose ES teritorijose reikia užtikrinti visuotinės galimybės naudotis viešosiomis paslaugomis principą, ir pabrėžia, kad valstybės narės ir regionai turi skatinti alternatyvius ir novatoriškus kalnuotoms vietovėms skirtus sprendimus, taip pat prireikus prie vietos ir regionų poreikių specialiai pritaikytus sprendimus;

48.

pabrėžia, kokia svarbi Jaunimo užimtumo iniciatyva ir veiksmingesnis iniciatyvos „Jaunimo garantija“ įgyvendinimas, nes tai gera galimybė nutraukti jaunimo emigraciją iš kalnuotų regionų reaguojant į demografinę krizę ir senėjančios visuomenės problemą; ragina jaunimo užimtumo iniciatyvas konkrečiai orientuoti į nepakankamai išsivysčiusių kalnuotų regionų poreikius;

49.

pabrėžia, kad kalnų bendruomenėse vis dar labai paplitusi lyčių nelygybė, ypač socialiai atskirtose bendruomenėse ir pažeidžiamose grupėse; primygtinai ragina Komisiją horizontaliuoju ir vertikaliuoju lygmenimis visose politikos srityse imtis lyčių aspekto integravimo veiksmų ir visų pirma finansuoti susisiekimo veiklą šiuose regionuose; ragina atlikti lyginamąją moterų sąlygų kalnuotuose regionuose, ypač mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse, ypatumų analizę;

50.

skatina iniciatyvas, kuriomis siekiama gerinti kalnų bendruomenių socialinę ir kultūrinę sanglaudą bei įtrauktį į šias bendruomenes, įveikti fizinę izoliaciją ir sumažinti kultūrinės įvairovės trūkumą, visų pirma naudojantis galimybėmis tiesiogiai dalyvauti meno ir kultūros gyvenime, ir ragina jas remti, be kita ko, naudojantis ESI lėšomis;

51.

pabrėžia integruotų bendradarbiaujančių teritorijų iniciatyvų, skirtų migrantų integracijai, svarbą vykdant demografinio, socialinio ir ekonominio augimo procesus kalnuotose vietovėse, įskaitant ir tas, kuriose mažėja gyventojų skaičius; ragina Komisiją skatinti tokias iniciatyvas ir sudaryti palankias sąlygas joms įgyvendinti;

52.

primena didžiulį atsinaujinančiųjų energijos išteklių kiekį ir įvairovę kalnuotose vietovėse; mano, kad šios vietovės turėtų pirmauti siekiant ES atsinaujinančiųjų išteklių energijos tikslų; ragina Komisiją didžiausią dėmesį skirti politikos priemonėms, kuriomis skatinama ir sudaromos geresnės sąlygos kalnuotuose regionuose naudoti atsinaujinančiuosius energijos išteklius;

53.

pabrėžia, kad Europos lygmeniu būtina apsaugoti simbolinę reikšmę turinčias kalnynų gyvūnų rūšis, kurių gali būti tarpvalstybiniuose kalnynuose, kaip antai gemzes, kalnų ožkas, stambius plėšriuosius paukščius, lokius, vilkus, lūšis; ragina Komisiją ir valstybes nares parengti kalnynuose esančių rūšių, kurios turi simbolinę reikšmę, apsaugos ir reintrodukcijos planą;

54.

taip pat pabrėžia kalnuotų vulkaninių regionų ir ugnikalnių teikiamas galimybes, ypač atsižvelgiant į vulkanologijos indėlį įgyvendinant atsinaujinančiosios energijos tikslus ir į šių sričių indėlį užkertant kelią gaivalinėms nelaimėms (tokioms kaip ugnikalnių išsiveržimas) ir valdant šias nelaimes;

55.

ragina valstybes nares ir Komisiją nustatyti visas kalnynų vietas, kuriose uždraudus automobilių eismą būtų padaryta teigiama įtaka vietos mastu siekiant užkirsti kelią ledynų tirpimui;

56.

primygtinai teigia, kad ES atsinaujinančiųjų išteklių energijos tikslų ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimo turi būti siekiama atsižvelgiant į gamtos ir aplinkos pusiausvyrą, taip pat ir kalnuotose vietovėse; primena, kad kai kuriais atvejais vandens energija ir biomasės gavyba gali daryti poveikį ekosistemoms, o vėjo ir saulės energijos elektrinės gali sugadinti kraštovaizdį, tačiau kartu tai vietos plėtros šaltinis;

57.

pažymi, kad kalnuoti regionai, įskaitant vulkaninius regionus ir jų ekosistemas, dėl klimato kaitos ir hidrogeologinių pavojų yra itin pažeidžiami, todėl tuose regionuose atsiranda ypač svarbių padarinių, įskaitant tai, kad vis daugėja gamtinių pavojų, galinčių turėti pasekmių aplinkai bei aplinkinėms vietovėms ir neigiamai paveikti ekonomikos ir turizmo plėtrą; atsižvelgdamas į tai mano, kad aplinkos išsaugojimui, kovai su klimato kaita ir tinkamoms prisitaikymo prie klimato kaitos priemonėms turi būti skiriamas pagrindinis dėmesys rengiant būsimą „ES kalnuotų regionų darbotvarkę“, taip pat turi būti parengtas klimato kaitos veiksmų planas; be to, pabrėžia, kad reikia sukurti analizės ir keitimosi gerąja patirtimi tinklą šiose vietovėse;

58.

pabrėžia, kaip svarbu išsaugoti ir apsaugoti unikalias buveines kalnuotuose regionuose ir tvariai jas plėtoti atkuriant biologinę įvairovę ir dirvožemį, skatinant gamtos paveldą ir ekosistemos paslaugas ir kuriant žaliąją infrastruktūrą, taip suteikiant galimybių įsidarbinti tuose sektoriuose; primena, kad ūkininkavimas, tvarus žemės valdymas ir tvari miškininkystė kalnuotose vietovėse yra labai svarbūs siekiant išsaugoti biologinę įvairovę ir išvengti poveikio aplinkai ir kraštovaizdžiui;

59.

pabrėžia, kad kalnuoti regionai yra svarbus vandens išteklių šaltinis, kuris privalo būti saugomas ir tvariai valdomas; pažymi, kad kai kurios miestų teritorijos yra priklausomos nuo kalnuotų regionų ekosistemos paslaugų ir kad šie regionai dažnai negauna teisingo atlygio; ragina vietines valdžios institucijas nagrinėti partnerystės galimybę kuriant bendradarbiavimo projektus, skirtus vandens, tiekiamo netoli kalnuotų vietovių esančioms miesto bendruomenėms, atsargoms kaupti ir saugoti; pritaria vandens kaupimo priemonių finansavimui siekiant užtikrinti, kad žemės ūkio paskirties teritorijos būtų tvariai ir veiksmingai laistomos ir kad būtų išlaikytas minimalus upių vandens lygis;

60.

remia darnaus turizmo plėtrą kaip konstruktyvią galimybę kurti darbo vietas ir skatinti darnų šių vietovių vystymąsi; pabrėžia, kad reikia plėtoti plačiajuostį interneto ryšį, nes tai – vienas iš darnaus turizmo pagrindų;

61.

pabrėžia aktyvaus sąveika pagrįsto bendradarbiavimo ūkininkavimo ir kitos ekonominės veiklos srityse būtinybę tinklo „Natura 2000“ teritorijose ir kitose saugomose teritorijose (nacionaliniuose parkuose, kaimo parkuose ir kt.), esančiose kalnuotuose regionuose;

62.

mano, kad internetas ir, konkrečiai, naujos kartos prieigos (NKP) technologijos atlieka itin svarbų vaidmenį siekiant susidoroti su kalnuotiems regionams kylančiais iššūkiais; primena, kad internetas yra susijęs su visuotinės svarbos paslaugomis (VSP) ir kad nepakankamas tokių paslaugų prieinamumas gali lemti gyventojų skaičiaus mažėjimą;

63.

ragina valstybes nares skatinti aktyviau kurti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystes kalnuotuose regionuose transporto, ryšių ir energetikos infrastruktūros srityse, nes dėl nepakankamos masto ekonomijos šios paslaugos komerciniu požiūriu tampa nepatrauklios; pabrėžia, kad tik teikiant geros kokybės transporto ir kitos infrastruktūros paslaugas galima užtikrinti ekonomikos augimą ir naujų darbo vietų kūrimą kalnuotose vietovėse;

64.

pažymi, kad turizmui didelę įtaką turi infrastruktūros buvimas ir galimybė naudotis visuotinės svarbos paslaugomis; ragina Komisiją svarstyti galimybes kurti infrastruktūrą, kuria būtų remiamas turizmas kalnuotuose regionuose;

65.

pažymi, kad naudojant naujas informacines ir ryšių technologijas siūloma įvairių užimtumo, socialinės įtraukties ir įgalinimo galimybių besiformuojančios skaitmeninės rinkos ekonomikos šalyse; todėl mano, kad siekiant skatinti tokias galimybes reikia konkrečios paramos iš ESI fondų; ragina valstybes nares šiose vietovėse skatinti nuotolinį darbą, elektroninę prekybą ir skaitmeninių rinkodaros kanalų naudojimą siekiant pagerinti įmonių išlaidų valdymą; mano, kad jei būtų lengviau naudotis naujomis informacinėmis technologijomis, tai galėtų padėti vietovėse, kuriose trūksta mokytojų, kurti nuotolinio mokymo programas, taip pat teikti e. sveikatos paslaugas ir kartu išvengti gyventojų skaičiaus mažėjimo kalnuotose vietovėse; ragina siūlyti gerosios praktikos pavyzdžių ir jais dalytis ir tokiu būdu prisidėti prie kalnuotų regionų ekonomikos įvairinimo;

66.

teigiamai vertina ES palydovinių kuponų sistemą, kurioje palydovinio ryšio jungtys yra naudinga alternatyva nepakankamą infrastruktūrą turinčioms arba investuotojams nepakankamai įdomioms vietovėms;

67.

ragina Komisiją rengiant plačiajuosčio ryšio prieigos politikos priemones atsižvelgti į nepakankamą infrastruktūrą ir nepakankamą dalies investuotojų susidomėjimą dėl menko kalnuotų regionų gyventojų skaičiaus ir jų atokumo; ragina Komisiją parengti konkrečias politikos priemones skaitmeninei atskirčiai šiuose regionuose įveikti, įskaitant reikiamas viešąsias investicijas;

68.

primena, kad socialinė ir ekonominė kalnuotų regionų, kurie kai kuriose valstybėse narėse taip pat yra atokūs regionai, plėtra priklauso nuo šių ir kitų konkrečios valstybės narės regionų arba tarpvalstybinių regionų transporto ryšių; ragina nacionalinės valdžios institucijas bendradarbiaujant su Komisija sudaryti palankesnes sąlygas naudojant įvairias ES lėšas ir taikant finansines priemones, įskaitant EIB investicijas, įgyvendinti transporto ryšių projektus, skirtus kalnuotiems regionams, per kuriuos eina pagrindiniai nacionaliniai ir transeuropiniai keliai ir transporto koridoriai, visų pirma kurti transeuropinį transporto tinklą – TEN-T;

69.

ragina kalnuotus Europos regionus investuoti į veiksmingesnių ir geriau tarpusavyje sujungtų geležinkelių ir tramvajų tinklų plėtrą, naudojantis ERPF lėšomis;

70.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Regionų komitetui ir valstybių narių vyriausybėms bei nacionaliniams ir regioniniams parlamentams.