21.2.2018   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 66/30

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutartį, ypač į jos preambulę ir į 3 bei 6 straipsnius,

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, ypač į jos 1, 3, 5, 27, 31, 32, 33 ir 47 straipsnius,

—

atsižvelgdamas į Europos Tarybos konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo,

—

atsižvelgdamas į Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją (EŽTK), ypač į jos 4 straipsnio 1 dalį, kuria draudžiama vergija ir priverstinis darbas, taip pat 14 straipsnį, kuriuo draudžiama diskriminacija,

—

atsižvelgdamas į 1979 m. gruodžio 18 d. JT konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims,

—

atsižvelgdamas į 1996 m. gegužės 3 d. Europos socialinę chartiją, ypač į jos I dalį ir II dalies 3 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Komisijos 2014 m. birželio 6 d. komunikatą „2014–2020 m. ES darbuotojų saugos ir sveikatos strateginė programa“ (COM(2014)0332),

—

atsižvelgdamas į savo 2010 m. spalio 19 d. rezoliuciją dėl moterų darbo be garantijų (1),

—

atsižvelgdamas į savo 2010 m. liepos 6 d. rezoliuciją dėl netipinių sutarčių, profesinės veiklos saugumo užtikrinimo, darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyros ir naujų socialinio dialogo formų (2),

—

atsižvelgdamas į savo 2001 m. rugsėjo 20 d. rezoliuciją dėl priekabiavimo darbo vietoje (3),

—

atsižvelgdamas į Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo 2013 m. pranešimą „Moterys, vyrai ir darbo sąlygos Europoje“,

—

atsižvelgdamas į Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo 2008 m. pranešimą „Kovos su nedeklaruojamu darbu Europos Sąjungoje priemonės“ ir į jo 2013 m. pranešimą „Kova su nedeklaruojamu darbu 27 Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Norvegijoje. Metodai ir priemonės nuo 2008 m.“,

—

atsižvelgdamas į savo 2007 m. gegužės 23 d. rezoliuciją dėl deramo darbo visiems skatinimo (4),

—

atsižvelgdamas į 2006 m. gegužės 24 d. Komisijos komunikatą „Skatinti padorų darbą visiems. Europos Sąjungos indėlis įgyvendinant padoraus darbo pasaulyje darbotvarkę“ (COM(2006)0249),

—

atsižvelgdamas į Pagrindinių teisių agentūros tyrimą „Sunkus išnaudojimas darbe: darbuotojai, judantys Europos Sąjungoje arba atvykę į ją“, Valstybių pareigos ir nukentėjusiųjų teisės“,

—

atsižvelgdamas į Pagrindinių teisių agentūros 2011 m. ataskaitą „Namų ūkiuose nelegaliai dirbantys migrantai: pagrindinių teisių iššūkiai, su kuriais susiduria Europos Sąjunga ir valstybės narės“,

—

atsižvelgdamas į 2006 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/54/EB dėl moterų ir vyrų lygių galimybių ir vienodo požiūrio į moteris ir vyrus užimtumo bei profesinės veiklos srityje principo įgyvendinimo (5),

—

atsižvelgdamas į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto 2014 m. spalio 16 d. nuomonę „Paslaugų šeimai vystymas siekiant didinti užimtumo lygį ir skatinti lyčių lygybę darbe“,

—

atsižvelgdamas į savo 2015 m. birželio 9 d. rezoliuciją dėl ES moterų ir vyrų lygybės strategijos po 2015 m. (6),

—

atsižvelgdamas į savo 2015 m. kovo 10 d. rezoliuciją „Pažanga moterų ir vyrų lygybės Europos Sąjungoje srityje 2013 m.“ (7),

—

atsižvelgdamas į savo 2008 m. lapkričio 18 d. rezoliuciją su rekomendacijomis Komisijai dėl vyrų ir moterų vienodo darbo užmokesčio principo taikymo (8),

—

atsižvelgdamas į Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo 2007 m. pranešimą „Darbo Europos Sąjungoje sąlygos. Lyčių perspektyvos“,

—

atsižvelgdamas į Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo 2014 m. informacinį pranešimą „Darbas slaugos sektoriuje: darbo sąlygos ir kokybė“,

—

atsižvelgdamas į savo 2014 m. vasario 4 d. rezoliuciją dėl dokumentų neturinčių migrančių Europos Sąjungoje (9),

—

atsižvelgdamas į 1990 m. gruodžio 18 d. tarptautinę konvenciją dėl visų migruojančiųjų darbuotojų ir jų šeimų narių teisių apsaugos,

—

atsižvelgdamas į 1977 m. lapkričio 24 d. Europos konvenciją dėl darbuotojų migrantų teisinio statuso,

—

atsižvelgdamas į 1961 m. balandžio 18 d. Vienos konvenciją dėl diplomatinių santykių,

—

atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 13 d. Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją,

—

atsižvelgdamas į Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo 2011 m. pranešimą „Įmonių iniciatyvos, skirtos darbuotojams, besirūpinantiems neįgaliais vaikais ar suaugusiais“,

—

atsižvelgdamas į savo 2011 m. rugsėjo 13 d. rezoliuciją dėl prie pensinio amžiaus artėjančių moterų padėties (10),

—

atsižvelgdamas į Socialinės apsaugos komiteto ir Komisijos kartu parengtą 2014 m. spalio 10 d. ataskaitą „Tinkama socialinė apsauga ilgalaikės slaugos poreikių atžvilgiu visuomenės senėjimo kontekste“,

—

atsižvelgdamas į Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo 2015 m. informacinį pranešimą „Darbas ir slauga: demografinių pokyčių metu taikomos suderinimo priemonės“,

—

atsižvelgdamas į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto Užimtumo, socialinių reikalų ir pilietybės skyriaus 2010 m. gegužės 26 d. nuomonę dėl namų ruošos darbų profesionalizavimo (11),

—

atsižvelgdamas į 2011 m. birželio 16 d. tarptautinės darbo organizacijos (TDO) Tarptautinės darbo konferencijos priimtą TDO konvenciją Nr. 189 ir rekomendaciją Nr. 201 dėl deramo darbo namų ūkio darbuotojams,

—

atsižvelgdamas į 2014/51/ES Tarybos sprendimą, kuriuo valstybės narės įgaliojamos Europos Sąjungos interesų labui ratifikuoti 2011 m. Tarptautinės darbo organizacijos konvenciją dėl deramo darbo namų ūkio darbuotojams (Konvencija Nr. 189) (12),

—

atsižvelgdamas į savo 2011 m. gegužės 12 d. rezoliuciją dėl pasiūlytos TDO konvencijos, papildytos rekomendacijomis dėl namų ūkio darbuotojų (13),

—

atsižvelgdamas į TDO IV ataskaitos „Tinkamas ir deramas namų ūkio darbuotojų darbas“ 1 ir 2 dalį, parengtas 2010 m. gegužės mėn. vykusiai 99-ajai Tarptautinės darbo organizacijos konferencijai, ir į IV ataskaitos „Tinkamas ir deramas namų ūkio darbuotojų darbas“ 1 ir 2 dalį (paskelbtos dviejuose tomuose), parengtas 2011 m. birželio mėn. vykusiai 100-ajai Tarptautinės darbo organizacijos konferencijai;

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto pranešimą ir Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (A8-0053/2016),

A.

kadangi pagal TDO konvenciją Nr. 189 namų ūkio darbuotojas – bet kuris viename ar keliuose namų ūkiuose pagal darbo santykius dirbantis asmuo, o tik kartkartėmis arba sporadiškai ir ne darbo santykių pagrindais namų ūkyje dirbantis asmuo nėra namų ūkio darbuotojas;

B.

kadangi priežiūros paslaugos – darbas viešose, privačiose įstaigose arba privačiame (-iuose) namų ūkyje (-iuose) teikiant asmeninės vaikų priežiūros, vyresniojo amžiaus, sergančių arba neįgalių asmenų slaugos paslaugas; kadangi priežiūros paslaugas gali teikti profesionalūs priežiūros paslaugų teikėjai, kuriuos gali būti įdarbinę viešieji arba privatieji subjektai arba šeimos, arba kurie gali dirbti savarankiškai, arba šį darbą taip pat gali dirbti neprofesionalūs priežiūros paslaugų teikėjai, kurie paprastai yra šeimos nariai;

C.

kadangi terminas namų ūkio darbuotojai ir priežiūros paslaugų teikėjai apima nemažai darbuotojų grupių, pavyzdžiui, tvarkomuose namų ūkiuose gyvenantys darbuotojai, ateinantys darbuotojai, keliuose namų ūkiuose po kelias valandas dirbantys darbuotojai, darbuotojai, dirbantys šeimose, dieniniai ar naktiniai slaugytojai, vaikų prižiūrėtojai, au pairs, sodininkai, kurių darbas ir jo sąlygos labai skirtingi;

D.

kadangi, TDO duomenimis, 2010 m. namų ūkio sektoriuje dirbo daugiau kaip 52 mln. asmenų, ir prie šio skaičiaus dar reikia pridėti 7,4 mln. jaunesnių nei 15 metų amžiaus namų ūkio darbuotojų, jie sudaro 5–9 proc. visų darbuotojų pramoninėse šalyse; kadangi, TDO teigimu, dauguma šiame sektoriuje dirbančių asmenų 2010 m. buvo moterys, kurių procentinė dalis yra daugiau kaip 83 proc. visų darbuotojų, o ES dirbo 2,5 mln. darbuotojų, kurių 88 proc. sudarė moterys; kadangi tai sektorius, kuriame daugiausia dirba moterys; kadangi namų ūkyje dirbantys ir priežiūros paslaugų teikėjai labai prisideda prie strategijos „Europa 2020“ lyčių lygybės tikslų, nes daugeliui ES šeimų veiksmingai teikia infrastruktūrą, padedančią užtikrinti profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą;

E.

kadangi suteikiant oficialų statusą tam tikro sektoriaus paslaugoms kartu darbuotojams suteikiamos užimtumo ir socialinės apsaugos teisės; kadangi darbui namų ūkiuose ir priežiūros paslaugų sektoriui gali būti suteikiamas oficialus statusas derinant viešąjį finansavimą (mokesčių lengvatas), socialinį finansavimą (šeimos pašalpas, pagalbą įmonėms, savidraudos įmones ir sveikatos draudimą, įmonių tarybas ir pan.) ir privatųjį finansavimą (privačių asmenų mokėjimą už paslaugas);

F.

kadangi abiejuose sektoriuose plačiai paplitęs nedeklaruojamas darbas ir išnaudojimas;

G.

kadangi namų ūkio darbuotojų ir priežiūros paslaugų teikėjų darbas labiausiai susijęs su šia rizika: darbo neužtikrintumu, geografiniu judumu, nepastoviomis darbo valandomis, sezoniškumu, rotacija, neužtikrintumu, laikinumu, jis dažniausiai nedeklaruojamas;

H.

kadangi TDO duomenimis 29,9 proc. namų ūkio darbuotojų veiklos visiškai nereglamentuojama pagal nacionalinius darbo teisės aktus, todėl namų ūkio darbuotojų ir priežiūros paslaugų teikėjų veikla labai retai ir nevienodai reglamentuojama valstybėse narėse, jie dažnai nelaikomi tipiniais ar įprastais darbuotojais, taigi jų darbo teisės ir socialinė apsauga daug labiau ribotos (14);

I.

kadangi namų ūkio darbuotojams ir priežiūros paslaugų teikėjams, kuriems netaikomi darbo teisės įstatymai, negali būti užtikrinta saugi ir sveika darbo aplinka, jie su didele diskriminacija, atsižvelgiant į jiems taikomų teisių ir apsaugos lygį, palyginti su šalies bendraisiais standartais; be to, kadangi jie neturi teisės, nežino, kaip jungtis į profesines sąjungas ar kitais būdais sudaryti kolektyvines sutartis, arba jiems sunku tai padaryti ir jie yra ypač pažeidžiami; kadangi svarbiausios namų ūkio darbuotojų diskriminacijos rūšys yra ribotai taikomas socialinis draudimas (pirmiausia nedarbo pašalpos, ligos ir nelaimingų atsitikimų išmokos, taip pat nėštumo ir gimdymo, vaiko priežiūros ir kitos priežiūros arba slaugos atostogos) ir dažnai netaikoma apsauga nuo atleidimo iš darbo;

J.

kadangi galiojančių nacionalinės teisės aktų dėl namų ūkio darbuotojų ir priežiūros paslaugų teikėjų teisių apsaugos stebėjimas ir taikymas yra uždavinys, kurį kai kurios valstybės narės dar turi įvykdyti;

K.

kadangi, tinkamai reguliuojant šį sektorių, būtų galima lengviau kovoti su nedeklaruojamu darbu;

L.

kadangi tam tikra sektorinė parama, pavyzdžiui, įrodytas Švedijoje taikomų mažesnių mokesčių už paslaugas namuose, Prancūzijoje ar Belgijoje – vadinamųjų paslaugų teikimo čekių veiksmingumas siekiant sumažinti nedeklaruojamo darbo mastą, pagerinti darbo sąlygas ir užtikrinti tinkamas namų ūkio darbuotojų ir priežiūros paslaugų teikėjų darbo teises;

M.

kadangi manoma, kad daugiausiai priežiūros paslaugų ES teikiama neoficialiai, nemokamų priežiūros paslaugų teikėjų, kurie patys gali būti laikomi pažeidžiama grupe todėl, kad auga reikalavimai, kad būtų teikiamos vis rimtesnio ir techniškai sudėtingesnio lygmens priežiūros paslaugos; kadangi 80 proc. priežiūros paslaugų teikėjų yra moterys, dėl to sumažėja moterų įdarbinimo lygmuo, darbo ir laisvalaikio suderinamumas, lyčių lygybė ir sveikas senėjimas;

N.

kadangi darbo namų ūkyje sektorius, kuriame daugiausia dirba moterys, suteikia palankias sąlygas darbuotojų išnaudojimui; kadangi šis reiškinys reiškia didelį pagrindinių teisių pažeidimą, nuo kurio turi būti apsaugoti ir neteisėti darbuotojai, ir ES piliečiai;

O.

kadangi Pagrindinių teisių agentūra namų ūkio darbą ir priežiūros paslaugas laiko vienu iš sektorių, kuriuose ES kyla didesnė sunkaus išnaudojimo darbe rizika; kadangi šis išnaudojimas dažnai matyti todėl, kad nesudaromos oficialios sutartys arba sudaromos sutartys, kuriose neišdėstomos tikrai atliekamos užduotys, mokamas per mažas užmokestis, mokama nereguliariai, dažnai net nemokama, per ilgos darbo valandos, nėra išeiginių dienų, patiriamas seksualinis, rasinis ir (arba) seksistinis išnaudojimas;

P.

kadangi namų ūkio darbuotojų dažnai prašoma dirbti labai ilgas valandas ir 45 proc. jų neturi teisės į savaitgalius ar mokamas metines atostogas (15); kadangi tuose namų ūkiuose gyvenantys darbuotojai, ypač priežiūros paslaugų teikėjos, dirba darbą ir atlieka užduotis, dėl kurių jie negali tinkamai pailsėti ilgą laiką;

Q.

kadangi daugiau kaip trečdalis namų ūkio darbuotojų moterų neturi teisės į motinystės atostogas ir susijusias teises bei išmokas (16), o kai kuriose valstybėse narėse namų ūkio darbuotojos ir priežiūros paslaugų teikėjos neturi teisių į draudimą nuo nedarbo;

R.

kadangi daugumoje darbo vietų kai kurių valstybių narių sveikatos priežiūros ir priežiūros paslaugų sektoriuje atlygis vis dar prastas, dažnai nesudaromos oficialios sutartys ir neužtikrinamos kitos pagrindinės darbo teisės ir tos darbo vietos nėra patrauklios dėl didelės fizinio ir emocinio streso rizikos, grėsmės pervargti ir aiškių karjeros galimybių trūkumo; kadangi šiame sektoriuje siūloma mažai mokymo galimybių, be to, jo darbuotojai daugiausia yra senyvo amžiaus žmonės, moterys ir migrantai;

S.

kadangi namų ūkio darbuotojai dažnai dirba itin blogomis ir pavojingomis sąlygomis arba dėl nepakankamo apmokymo, kad galėtų atlikti konkrečias užduotis, jie darbe gali susižeisti; kadangi reikėtų užtikrinti vienodas darbuotojų saugos ir sveikatos nuostatas visiems namų ūkio darbuotojams, priežiūros paslaugų teikėjams, neatsižvelgiant į jų užimtumo pobūdį, t. y. oficialiai įdarbintiems darbuotojams ir tiesiogiai privačių namų ūkiuose įdarbintiems darbuotojams;

T.

kadangi nepaisant to, kokioje darbo vietoje šie asmenys atlieka savo darbą, darbdaviai vis vien privalo laikytis sveikatos ir saugos bei rizikos prevencijos sąlygų ir gerbti privatumą tų asmenų, kurie nakvoja jų namuose;

U.

kadangi au pair yra namų ūkių darbuotojų, dažnai nelaikomų nuolatiniais darbuotojais, grupė; kadangi atsižvelgiant į daugelį ataskaitų matyti, kad tai gali lemti piktnaudžiavimą, pvz., verčiant au pair dirbti pernelyg daug valandų; kadangi au pair turi gauti tokią pat apsaugą kaip ir kiti namų ūkių darbuotojai;

V.

kadangi dauguma namų ūkio darbuotojų ir priežiūros paslaugų teikėjų yra migrantės, nemaža jų procentinė dalis – nelegalios migrantės, daugelis nepilnametės arba laikinos darbuotojos ar darbuotojos, kurių teisės ir kvalifikacija nepripažintos, ir kurios dažnai nežino savo teisių, neturi pakankamai prieigos prie viešųjų paslaugų ar susiduria su problemomis, bandydamos gauti šias paslaugas, joms nepakanka žinių apie vietos kalbą ir socialinės integracijos;

W.

kadangi migrantai, pavyzdžiui, namų ūkio darbuotojai dažnai susiduria su įvairialype diskriminacija, jie ypač pažeidžiami dėl smurto bei diskriminacijos dėl lyties, nes jie dirba prastomis, nereglamentuotomis sąlygomis; kadangi būtina dėti konkrečias pastangas siekiant užkirsti kelią blogam elgesiui su darbininkais migrantais, nereguliariam jų darbo apmokėjimui, neteisingam atleidimui iš darbo ir smurtui bei seksualinei prievartai jų atžvilgiu;

X.

kadangi neteisėtiems migrantams, kurie imasi darbo namų ūkyje, ypač gresia pavojus būti diskriminuojamiems ir išnaudojamiems; kadangi dėl savo neteisėto statuso šie asmenys negali apsiginti ir prašyti pagalbos, nes bijo, kad juos suras ir išsiųs; kadangi tokia padėtimi be skrupulų naudojasi darbdaviai;

Y.

kadangi nelegaliai šalyje esančių darbuotojų imigrančių diskriminacijos mastas kelia nerimą, nes jos nepraneša apie išnaudojimo atvejus, neteisėtą atleidimą iš darbo, nesumokėtą atlyginimą ir smurtą, neturėdamos pakankamai žinių apie savo teises ir susidurdamos su tokiomis kliūtimis, kaip kalba ar baimė būti sulaikytoms ar prarasti darbą;

Z.

kadangi migrantės dažnai nusprendžia atvykti arba yra atgabenamos ieškoti darbo namų ūkio darbo arba priežiūros paslaugų sektoriuje, nes toks darbas laikomas laikinu, nereikalaujančiu daug įgūdžių;

AA.

kadangi vis didėja namų ūkio darbuotojų, vaikų prižiūrėtojų, priežiūros paslaugų teikėjų neįgaliems bei vyresnio amžiaus žmonėms poreikis, į Europą imigruoja vis daugiau moterų;

AB.

kadangi moterys migrantės dažnai turi imtis neapskaitomo darbo;

AC.

kadangi nepriklausomos agentūros tam tikrais atvejais būna susijusios su prekyba moterimis ir priverstinio darbo tinklais arba kita nusikalstama veikla, apimančia neteisėtą moterų verbavimą arba įvairų išnaudojimą; kadangi Eurostato duomenimis 80 proc. registruotų prekybos žmonėmis aukų yra moterys, 19 proc. jų išnaudojamos darbe, įskaitant darbą namų ūkiuose;

AD.

kadangi būtina atkreipti dėmesį į vaikų darbą, priekabiavimą ir plataus masto darbo teisių pažeidimus darbo namų ūkyje sektoriuje;

AE.

kadangi migrantų integracija į darbo rinką yra svarbi priemonė siekiant socialinės bei kultūrinės įtraukties;

AF.

kadangi moterims tenka daug didesnė namų ruošos darbų atsakomybės našta nei vyrams, ir kadangi ši veikla nevertinama pinigine išraiška ir nepripažįstama jos vertė; kadangi moterų užimtumo darbe lygis priklauso nuo jų šeiminių pareigų; kadangi daugiau kaip 20 milijonų europiečių (iš jų du trečdalius sudaro moterys) prižiūri suaugusius išlaikomus asmenis ir todėl negali dirbti visą darbo dieną, todėl didėja vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumas ir moterims, kurios greitai sulauks pensinio amžiaus, kyla didesnė skurdo senatvėje rizika;

AG.

kadangi neatsižvelgiant į žinomas tendencijas 20 proc. Europos gyventojų yra vyresni nei 65 metų amžiaus ir manoma, kad 2050 m. šią grupę sudarys apie 25 proc. gyventojų; vyresnio amžiaus žmones ar neįgaliuosius apie 80 proc. laiko, tai reiškia kelias dienas per savaitę arba kiekvieną dieną vis dar prižiūri neoficialūs priežiūros paslaugų teikėjai ir (arba) šeimos nariai, nors ES vis didėja priežiūros paslaugų teikėjų skaičius, neoficialių priežiūros paslaugų teikėjų daugumą sudaro 45–75 metų moterys (paprastai sutuoktinės, vidutinio amžiaus dukterys arba marčios);

AH.

kadangi dėl krizės, sumažėjo viešųjų investicijų į priežiūros sektorių, todėl daug žmonių, daugiausia moterų, buvo priversti sumažinti darbo valandų skaičių arba grįžti į namus užsiimti priklausomų asmenų, vyresnio amžiaus žmonių arba vaikų priežiūra;

AI.

kadangi didėjantis vyresnio amžiaus, mažėjantis darbingo amžiaus žmonių skaičius ir valstybių biudžetų suvaržymai turi didelį poveikį socialinėms paslaugoms ir kadangi tai taip pat turės poveikį asmenims, kurie – dažnai sudėtingomis aplinkybėmis – turės derinti darbą su priežiūros įsipareigojimais;

AJ.

kadangi finansinė ir ekonominė krizė labai paveikė piliečius ir gyventojus, padidino darbų nesaugumą, skurdą, nedarbą ir socialinę atskirtį, taip apribojo galimybes gauti viešąsias ir socialines paslaugas arba užkirto tam kelią;

AK.

kadangi daugelio valstybių narių ilgalaikės priežiūros paslaugų politikos modeliai nepritaikyti prie senstančios visuomenės poreikių ir kadangi iki šiol dauguma valstybių narių reaguodamos į demografinius pokyčius nepriėmė politikos iniciatyvų;

AL.

kadangi įpročiai, papročiai ir šeimų rūšys labai išsivystė, todėl neišvengiamai šiuolaikiniuose namų ūkiuose atsirado naujų priežiūros ir paramos poreikių, todėl reikia daugiau namų ūkio darbuotojų, taigi šiuolaikiniuose namų ūkiuose neišvengiamai atsirado nauji priežiūros paslaugų ir paramos poreikiai, ypač moterims dirbant ne namuose ir vienišų tėvų šeimose;

AM.

kadangi slaugytini arba prižiūrėtini asmenys gyvena ir vietovėse, kuriose trūksta viešųjų paslaugų, kurios yra izoliuotos arba kuriose yra susiklosčiusios kitos aplinkybės, dėl kurių sunku gauti profesionalių priežiūros paslaugų arba viešų ar privačių slaugymo ir priežiūros įstaigų paslaugų, ir kadangi šiuos asmenis galbūt prižiūri tik neprofesionalūs priežiūros paslaugų teikėjai, kurie dažnai, bet ne visada, yra šeimos nariai;

AN.

kadangi nemažai valstybių narių nepakanka visuotinai prieinamų kokybiškos priežiūros paslaugų, nepriklausomai nuo pajamų, t. y. paslaugomis turi galėti naudotis visi jų naudotojai ir jų šeimos nariai ir jos turi būti įperkamos;

AO.

kadangi ilgėja eilės norint gauti paramos ir priežiūros paslaugas, vis labiau bus naudojamasi namų ūkio darbuotojais ir priežiūros paslaugų teikėjais, o nuo jų priklausomi asmenys dažnai pasmerkiami skurdui ir socialinei atskirčiai;

AP.

kadangi tinkama neįgaliųjų, vyresnio amžiaus žmonių, ligonių, priklausomų asmenų ir nepilnamečių apsauga yra pagrindinis ES principas ir kadangi darbas namų ūkyje ir priežiūros darbas yra esminis sektorius jų apsaugai užtikrinti;

AQ.

kadangi teisė į įvairias namuose, gyvenamojoje vietoje teikiamas ir kitas bendruomenės paramos paslaugas, įskaitant asmeninę pagalbą, yra įtvirtinta JT neįgaliųjų teisių konvencijos 19 ir 26 straipsniuose;

AR.

kadangi įperkamos namų ūkio darbuotojos ir priežiūros paslaugų teikėjos atlieka svarbų ekonominį ir socialinį vaidmenį, nes atlaisvina kitas moteris, kurios gali siekti karjeros, naudotis socialiniu gyvenimu, padeda jų paslaugomis besinaudojantiems asmenims geriau suderinti profesinį ir asmeninį gyvenimą, o daugeliui jų – ir įsitraukti į darbo rinką;

AS.

kadangi šis sektorius ekonomiškai svarbus, nes jis teikia įsidarbinimo galimybes daugeliui darbuotojų, pirmiausia žemos kvalifikacijos darbuotojams;

AT.

kadangi namų ūkio ir priežiūros paslaugų sektoriuje sukuriama daug darbo vietų; kadangi šios darbo vietos turi būti kokybiškos, nes dėl šiame sektoriuje atliekamo darbo daugeliui žmonių sudaromos sąlygos būti ekonominiu ir socialiniu atžvilgiu aktyviems už namų ūkio ribų;

AU.

kadangi kai kuriose ES valstybėse narėse paplitusi praktika samdyti namų ūkio darbuotojus ir priežiūros paslaugų teikėjus yra sudarant dvišales sutartis tarp darbuotojo ir namų ūkio savininko ar priklausomo asmens, o ne oficialiomis priemonėmis, pavyzdžiui, kreipiantis į valstybės struktūras, įmones ar kitą verslą;

AV.

kadangi namų ūkio darbuotojai ir priežiūros paslaugų teikėjai turi teisę į padorų gyvenimą, kad būtų atsižvelgiama į jų poreikius turėti gerą darbą, derinti šeimą ir darbą, visų pirma kalbant apie namų ūkio darbuotojus, gyvenančius tuose namuose, taip pat jie turi turėti tas pačias socialines bei darbo teises kaip ir kiti darbuotojai;

AW.

kadangi TDO konvencija Nr. 189 ir rekomendacija Nr. 201 dėl deramo darbo namų ūkio darbuotojams yra istorinis tarptautinių standartų rinkinys, kuriuo siekiama gerinti dešimčių milijonų namų ūkio darbuotojų darbo sąlygas visame pasaulyje; kadangi dauguma namų ūkio darbuotojų yra moterys, o TDO konvencijoje Nr. 189 nustatyti nauji standartai yra svarbus žingsnis didinant lyčių lygybę darbo srityje ir užtikrinant teisės aktuose numatytas lygias moterų teises ir apsaugą; kadangi iki šiol iš 22 šią konvenciją ratifikavusių šalių tik 6 ES yra valstybės narės (Airija, Belgija, Italija, Portugalija, Suomija ir Vokietija);

AX.

kadangi TDO konvencija 189 siekiama numatyti teisinę namų ūkio darbuotojų apsaugą, užtikrinti visų namų ūkio darbuotojų teises ir užkirsti kelią pažeidimams bei išnaudojimui;

AY.

kadangi 48 valstybės jau ratifikavo 1990 m. Tarptautinę konvenciją dėl visų migruojančiųjų darbuotojų ir jų šeimų narių teisių apsaugos, 18 – ją pasirašė, tačiau nei viena ES valstybė narė iki šiol jos nei pasirašė, nei ratifikavo;

AZ.

kadangi namų ūkio darbuotojai ir priežiūros paslaugų teikėjai labai prisideda prie socialinės apsaugos sistemos, tačiau į jų vaidmenį dažnai nepakankamai atsižvelgiama, jis nesuvokiamas arba ignoruojamas diskutuojant apie šios srities reformas;

BA.

kadangi namų ūkio darbuotojų arba priežiūros paslaugų teikėjų darbo santykiai įvairiose valstybėse narėse labai skiriasi: nuo mažai apmokamų, nedeklaruotų darbuotojų, dokumentų neturinčių ir sutarčių neturinčių darbuotojų migrantų iki darbo namų ūkyje ir priežiūros paslaugų, kurios teikiamos kaip viešosios socialinės paslaugos arba privačiosios socialinės paslaugos, kurias teikia įmonės, agentūros, asociacijos ir kooperatyvai, arba kurios teikiamos tiesiogiai įdarbinus privatiems subjektams;

BB.

kadangi ES darbo namų ūkyje ir ypač priežiūros paslaugų sektoriuje dirba ir vyrai, kuriems taip pat reikalinga tokia pat apsauga ir parama, užkertant kelią bet kokios rūšies diskriminacijai dėl lyties ir užtikrinant vienodas galimybes darbo rinkoje, kaip atitinkamai nustatyta SESV 19 ir 153 straipsniuose;

BC.

kadangi dauguma namų ūkio darbuotojų darbdavių nežino pagrindinių savo pareigų ir teisių;

BD.

kadangi darbo inspekcijos dažnai neapima darbo namų ūkiuose, nes daugelyje valstybių narių nėra pakankamos šio sektoriaus stebėsenos;

BE.

kadangi sudėtinga kreiptis į teismą dėl darbo teisės pažeidimų ir patyrus išnaudojimą; kadangi izoliacija darbe ir sunkumai gaunant teisinę pagalbą gali būti pagrindinės kliūtys, kylančios migrantams, namų ūkio darbuotojams ir priežiūros paslaugų teikėjams, esantiems ar dirbantiems nelegaliai;

BF.

kadangi į dabartinės Darbuotojų saugos ir sveikatos direktyvos (Direktyvos 89/391/EEB) taikymo sritį patenka oficialiai įdarbinti namų ūkio darbuotojai ir priežiūros paslaugų teikėjai, išskyrus tiesiogiai privačių namų ūkių įdarbintus darbuotojus;

1.

mano, kad reikia bendrai ES pripažinti, jog namų ūkio darbuotojų darbas yra tikras darbas ir turi savo vertę, nes pripažinus šį profesinį sektorių turėtų sumažėti nedeklaruojamo darbo ir būtų skatinama socialinė integracija, todėl ragina ES ir valstybes nares parengti bendras namų ūkio darbo ir priežiūros paslaugų teikimo taisykles;

2.

ragina Komisiją pateikti politikos priemones namų ūkio darbo ir priežiūros paslaugų srityje, kurias sudarytų iniciatyvos, kuriose būtų nustatytos abiem sektoriams taikomos kokybės gairės; mano, kad šiose iniciatyvose reikėtų atkreipti dėmesį į:

3.

palankiai vertina Komisijos įsipareigojimą įgyvendinant iniciatyvą „Nauja pradžia dirbantiems tėvams ir priežiūros paslaugų teikėjams“;

4.

ragina valstybes nares reikalauti profesinių kvalifikacijų tam tikrų kategorijų darbui namų ūkyje (vyresnio amžiaus žmonių, vaikų, neįgaliųjų priežiūra), kuriam reikalinga speciali kompetencija ir kvalifikacija;

5.

mano, kad darbo namų ūkyje ir priežiūros paslaugų sektoriuje ir šiam sektoriui profesionalėjant gali būti sukurtos naujos darbo vietos ir augimas, todėl už jį reikia tinkamai atlyginti; mano, kad sprendimai turėtų būti socialinių inovacijų modelio dalis

6.

mano, kad dėl namų ūkio darbuotojų profesionalumo padidės sektoriaus patrauklumas, teikiamų paslaugų kokybė ir bus skatinamas padorus ir pripažįstamas darbas;

7.

pabrėžia, kad svarbu skatinti namų ūkio darbuotojų ir priežiūros paslaugų teikėjų įgūdžių ir kvalifikacijos pripažinimą, taip siekiant suteikti jiems daugiau profesinio vystymosi galimybių, taip pat pasiūlyti specialius mokymus darbuotojams, prižiūrintiems pagyvenusius asmenis bei vaikus, norint paskatinti kurti kokybiškas darbo vietas, kuriomis būtų užtikrinamas kokybiškas užimtumas ir geresnės darbo sąlygos, įskaitant oficialių sutarčių sudarymą, galimybę mokytis ir didesnį socialinį pripažinimą; pripažįsta, kad svarbu užtikrinti įgytos patirties, įgūdžių ir kvalifikacijos pripažinimą bei patvirtinimą, taip pat skatinti profesinį vystymąsi; mano, kad norint to pasiekti ypač svarbu parengti mokymo ir žinių atnaujinimo kursus;

8.

ragina Komisiją skatinti valstybes nares nustatyti sistemas, kurios palengvintų formalaus statuso suteikimą, mokymąsi, nuolatinį gebėjimų ir kvalifikacijos tobulinimą ir namų ūkio ir priežiūros paslaugų teikėjų (moterų) kvalifikacijos pripažinimą, prireikus įtraukiant raštingumo ugdymą, siekiant pagerinti jų asmeninio, profesinio ir darbo srities tobulėjimo galimybes;

9.

prašo valstybių narių kol kas reglamentuoti visus darbo santykius tarp namų ūkių turėtojų, kurie yra darbdaviai, ir darbuotojų, teikiančių mokamas paslaugas darbdavių namų ūkiuose;

10.

ragina valstybes nares parengti specialią teisės sistemą, kad būtų galima nustatyti įvairių suinteresuotųjų šalių teises ir pareigas ir sudaryti sąlygas teisėtam ir organizuotam namų ūkio ir priežiūros paslaugų teikėjų užimtumui, siekiant suteikti teisinį tikrumą ir šio sektoriaus darbuotojams, ir jų potencialiems darbdaviams; dėl to prašo atsižvelgti į darbo sutarties ypatumus ir į tai, kad daugelis darbdavių yra privatūs asmenys, galbūt prastai išmanantys teisinius formalumus;

11.

ragina valstybes nares imtis ryžtingų veiksmų dėl darbo namų ūkiuose ir priežiūros paslaugų sektorių, teikiančių didelę pridėtinę vertę ekonomikai, pripažįstant šį darbą kaip visateisę profesinę veiklą ir užtikrinant namų ūkio darbuotojų ir priežiūros paslaugų teikėjų realias darbuotojų teises ir socialinę apsaugą priimant darbo teisės aktus ar pasirašant kolektyvines sutartis;

12.

remia TDO konvenciją 189 dėl tinkamo ir deramo namų ūkio darbuotojų darbo, papildytą Rekomendacija Nr. 201, nes ji bendrai nagrinėja poreikį, kad darbuotojai būtų įtraukti į darbo teisės įstatymų taikymo sritį, ir reikalauja, kad jiems būtų suteiktos socialinės teisės, užtikrintas jų nediskriminavimas ir vienodas elgesys su jais;

13.

ragina valstybes nares skubiai ratifikuoti TDO konvenciją Nr. 189 ir užtikrinti, kad ji būtų griežtai taikoma siekiant pagerinti darbo sąlygas ir įgyvendinti joje išdėstytus straipsnius, taip pat 2011 m. TDO rekomendaciją Nr. 201; primena, kad pagal TDO Konstituciją vyriausybės privalo pateikti konvenciją ir rekomendaciją savo nacionalinės teisės aktų leidėjams, kad būtų skatinama įgyvendinti šias priemones, ir kad konvencijos atveju pateikimo procedūra taip pat būtų siekiama skatinti ratifikavimą;

14.

mano, kad visoms valstybėms narėms ratifikavus konvenciją būtų gerokai pasistūmėta į priekį žmogaus teisių skatinimo ir apsaugos srityje, taip pat būtų pasiųstas stiprus politinis signalas dėl bet kokio smurto prieš darbuotojus, ypač namų ūkio darbuotojas moteris, išnaudojimo ir priekabiavimo panaikinimo;

15.

ragina valstybes nares namų ūkio darbuotojus ir priežiūros paslaugų teikėjus įtraukti į visų nacionalinių darbo, sveikatos apsaugos, socialinės apsaugos, draudimo ir nediskriminavimo teisės aktų taikymo sritį pripažįstant jį indėlį į ekonomiką ir visuomenę; atitinkamai ragina Europos Komisiją apsvarstyti galimybę peržiūrėti direktyvas, kuriose kalbant apie darbuotojams suteiktas teises neminimi namų ūkio darbuotojai ir priežiūros paslaugų teikėjai;

16.

pripažįsta kai kurių valstybių narių nenorą reglamentuoti privačią sritį; tačiau mano, kad veiksmų nesiėmimas brangiai kainuos visuomenei ir susijusiems darbuotojams; pabrėžia, kad dėl prognozuojamo priežiūros paslaugų teikėjų paklausos augimo, pirmiausia namų ūkiuose, šie teisės aktai yra būtini, siekiant visapusiškai apsaugoti minėtuosius darbuotojus; todėl ragina valstybes nares kartu su socialiniais partneriais imtis priemonių, kad būtų sukurta tinkama ir derama patikrinimų sistema, atitinkanti TDO konvencijos Nr. 189 17 straipsnį, ir skiriamos atitinkamos nuobaudos už darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų ir reglamentų pažeidimus;

17.

ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti ir įgyvendinti atitinkamą darbuotojų sveikatos ir saugos lygį, pvz., motinystės apsaugą, ir imtis veiksmų, kad būtų vykdoma nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių sužalojimų ar ligų prevencija; pabrėžia, kad reikia pagerinti šiame sektoriuje jau dirbančių asmenų standartus rengiant į praktiką nukreiptus mokymus ir taikant perkvalifikavimo programas; laikosi nuomonės, kad tokiuose mokymuose turėtų būti aiškinama, kaip išvengti su laikysena ir judesiais susijusios rizikos, biologinės ir cheminės rizikos, taip pat kaip naudotis pagalbinėmis technologijomis;

18.

mano, kad itin svarbu kovoti su darbu be garantijų ir nedeklaruotu darbu, nes šis reiškinys labai neigiamai veikia namų ūkio darbuotojus, įskaitant migrantes darbuotojas, pablogindamas jų pažeidžiamą padėtį; pabrėžia, kad svarbu tokios praktikos, taip pat vaikų darbo netoleruoti ir griežtai patraukti baudžiamojon atsakomybėn bei nubausti darbdavius; atsižvelgdamas į tai palaiko idėją, kad namų ūkio darbuotojai ir priežiūros paslaugų teikėjai būtų įtraukti į Europos kovos su nedeklaruojamu darbu platformą; primena, kad dirbdami nedeklaruotą darbą jie netenka socialinio draudimo ir kyla pavojus jų saugai bei sveikatai darbo vietoje; todėl tikisi, kad Europos kovos su nedeklaruojamu darbu platforma užkirs kelią nedeklaruojamam darbui ir nuo jo atgrasys, nes šešėlinė ekonomika nesuteikia darbo vietos garantijų, turi neigiamą poveikį priežiūros kokybei ir daugelio nedeklaruojamas priežiūros paslaugas teikiančių asmenų darbo sąlygoms, kelia grėsmę socialinės apsaugos sistemos tvarumui ir sumažina įplaukas į valstybės biudžetą dėl nesumokamų mokesčių;

19.

ragina valstybes nares investuoti į daugiau ir geresnių priemonių, skirtų nelegalaus darbo prevencijai, nustatymui ir kovai su juo namų ūkio ir priežiūros paslaugų sektoriuje, pirmiausia siekiant išvengti prekybos žmonėmis ir išnaudojimo darbe atvejų, taip pat siekiant nustatyti įmones, kurios teikia namų ūkio ir priežiūros paslaugas, naudodamosi nedeklaruojamu ir fiktyviu savarankišku darbu, taip siekiant apsaugoti darbuotojus ir paskatinti perėjimą nuo nedeklaruojamo prie deklaruojamo darbo suteikiant geresnę apsaugą ir taikant geresnius ir lankstesnius kontrolės bei tikrinimo mechanizmus;

20.

ragina valstybes nares užtikrinti, kad būtų pakankamai teisėtų galimybių norint migruoti į ES ir parengti tikslines teisėtos migracijos programas; pabrėžia, kad valstybės narės turi sudaryti dvišalius susitarimus su tomis šalimis, iš kurių atvyksta statistiškai daugiausiai namų ūkio darbuotojų ir priežiūros paslaugų teikėjų, siekiant reglamentuoti siuntimo ir priėmimo srautus, taip padėti kovoti su prekybos žmonėmis ir priverstinio darbo tinklais taip pat atgrasant nuo socialinio dempingo; ragina valstybes nares ratifikuoti 1999 m. gruodžio 18 d. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos priimtą Tarptautinę konvenciją dėl darbuotojų migrantų ir jų šeimos narių teisių apsaugos;

21.

ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti ankstesne patirtimi pagrįstų sistemų įteisinimą siekiant sumažinti galimybes nelegaliai dirbantiems imigrantams darbuotojams patirti išnaudojimą; prašo valstybių narių remti ir saugoti nedeklaruojamą darbą dirbančius namų ūkio darbuotojus ar priežiūros paslaugų darbuotus, jeigu jie nusprendė išeiti iš užburto nelegalaus darbo rato;

22.

ragina Europos Komisiją ir valstybes nares skatinti bylų dėl prekybos žmonėmis siekiant juos išnaudoti, tiksliau namų ūkio darbuose, tyrimus ir patobulinti šių aukų tapatybės nustatymo ir apsaugos priemones, taip pat NVO, profesines sąjungas, valstybės institucijas ir visus piliečius įtraukti į prekybos žmonėmis ir sunkaus išnaudojimo reiškinio nustatymo procesą;

23.

prašo Europos Komisijos ir valstybių narių numatyti daugiau priemonių ir mechanizmų siekiant kovoti su prekyba žmonėmis, pavyzdžiui, nukreipimo mechanizmą arba laikiną leidimą gyventi šalyje, ir persvarstyti juos siekiant išplėsti jų taikymo sritį sunkaus išnaudojimo darbe atvejams, nesusijusiems su prekyba žmonėmis;

24.

ragina valstybes nares pagal TDO konvencijos Nr. 189 17 straipsnį nustatyti veiksmingus ir prieinamus skundų teikimo mechanizmus ir priemones, užtikrinančias atitiktį nacionalinės teisės aktams ir namų ūkio darbuotojų apsaugos reglamentams; be to, ragina valstybes nares parengti ir įgyvendinti darbo inspekcijų, teisės aktų vykdymo užtikrinimo ir nuobaudų priemones, deramai atsižvelgiant į darbo namų ūkyje ypatumus, laikantis nacionalinių teisės aktų ir reglamentų. prašo tokiose priemonėse nurodyti sąlygas, kurioms esant gali būti leista patekti į namų ūkio patalpas, deramai gerbiant teisę į privatumą, kiek tai suderinama su nacionalinės teisės aktais ir reglamentais; prašo valstybes nares laikantis nacionalinės teisės aktų nustatyti mechanizmus, kuriuos pasitelkus būtų veiksmingai galima spręsti piktnaudžiavimo problemas, pvz., surengti patikrinimą namuose, jei yra pagrįstų įtarimų dėl piktnaudžiavimo;

25.

reiškia susirūpinimą dėl nepakankamos namų ūkio darbuotojų ir priežiūros paslaugų teikėjų moterų, už kurias atsakingos įmonės arba įdarbinimo agentūros, kontrolės, stebėsenos ir priežiūros, ir primena, kad reikia padidinti viešojo sektoriaus inspektorių ir inspekcijų skaičių siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi įstatymų;

26.

ragina valstybes nares dėti daugiau pastangų ir ieškant novatoriškų būdų, kad gerbiant privatumą, ypač privačius namus, į kuriuos inspektoriai negalėtų patekti be teismo orderio, ir tinkamai apmokant bei instruktuojant inspektorius, būtų tikrinama siekiant pašalinti netinkamą elgesį, išnaudojimą, įskaitant finansinį išnaudojimą, ir smurto bei seksualinio išnaudojimo, susijusio su namų ūkio darbuotojais, atvejus;

27.

ragina valstybes nares rengti informavimo kampanijas siekiant padidinti visuomenės ir viešųjų bei privačių institucijų supratimą apie šio darbo naudą ir padidinti jų pagarbą šiai profesijai bei pripažinti svarbų namų ūkio darbuotojų ir priežiūros paslaugų teikėjų moterų darbą ir indėlį užtikrinant visuomenės veikimą; tuo pačiu ragina valstybes nares rengti kampanijas, kurios geriau informuotų apie sunkų išnaudojimą privačiuose namų ūkiuose siekiant visiškai netoleruoti šių darbuotojų išnaudojimo;

28.

ragina valstybes nares pradėti informuotumo didinimo kampaniją apie namų ūkio darbuotojų ir priežiūros paslaugų teikėjų bei jų darbdavių teises ir pareigas, apie išnaudojimo namų ūkio sektoriuje riziką bei poveikį ir remti namų ūkio darbo ir priežiūros paslaugų pripažinimą; siūlo valstybėms narėms parengti gaires;

29.

prašo valstybių narių, bendradarbiaujant su socialiniais partneriais, kurti ir tobulinti informavimo apie namų ūkio darbuotojų ir priežiūros paslaugų teikėjų teises kanalus ir visiems darbuotojams užtikrinti didžiausią įmanomą prieigą prie informacijos; šiuo tikslu rekomenduoja pasinaudoti geriausia valstybių narių patirtimi ir įsteigti regioninius ir vietinius informavimo centrus, pagalbos linijas ir sukurti interneto svetaines, kurie teiktų pagalbą ir informaciją (taip pat rengtų informacines kampanijas) apie namų ūkio ir priežiūros darbuotojų teises kiekvienoje valstybėje narėje nacionaline tos valstybės kalba ir kitomis vartojamomis kalbomis; pabrėžia, kad pilietinės visuomenės organizacijos, pvz., dirbančios moterų ir migrantų teisių užtikrinimo srityse, taip pat turėtų galėti teikti šią informaciją; pažymi, kad šios priemonės turi būti parengtos taip, kad potencialius darbdavius (įskaitant šeimas ir agentūras) būtų galima supažindinti su geriausios praktikos pavyzdžiais, teikti jiems patarimų ir rekomendacijų, taip pat pasiūlyti šablonines darbo sutartis, siekiant užtikrinti, kad darbdaviai laikytųsi įsipareigojimų;

30.

ragina visuose sektoriuose imtis ryžtingų veiksmų prieš įmones, kurių verslo modelis pagrįstas nelegalių darbuotojų išnaudojimu siekiant kuo labiau sumažinti veiklos išlaidas, gauti kuo daugiau pelno ir iš konkurencijos išstumti įstatymų besilaikančias įmones;

31.

pabrėžia, kad profesinės sąjungos gali atlikti labai svarbų vaidmenį organizuodamos ir informuodamos darbuotojus apie jų teises ir pareigas; pažymi, jog namų ūkio darbuotojai turi būti atstovaujami vienu balsu, kad galėtų vykdyti kolektyvines derybas dėl savo sutarčių ir ginti savo teises bei interesus;

32.

ragina socialinius partnerius ir visų pirma profesines sąjungas tinkamai atstovauti Europos ir nacionaliniu lygmenimis, vykdyti intensyvesnes nacionalinę praktiką atitinkančias sektorių kolektyvines derybas, kad būtų veiksmingai gerinamos ir užtikrinamos deramos darbo sąlygos šiuose sektoriuose; taip pat ragina profesines organizacijas, namų ūkio darbuotojų ir priežiūros paslaugų teikėjų vardu veikiančias organizacijas ir kitas susijusias pilietinės visuomenės organizacijas tinkamai atstovauti ir užtikrinti, kad jos iki galo suprastų iššūkius, susijusius su moterų – namų ūkio darbuotojų ir priežiūros paslaugų teikėjų – darbo teisių užtikrinimu;

33.

apgailestauja, kad įvairiose valstybėse narėse namų ūkio darbuotojoms priežiūros paslaugų teikėjoms vis dar nepakankamai atstovaujamos profesinių sąjungų organizacijose ir ragina skatinti šias darbuotojas dalyvauti profesinėse sąjungose;

34.

taip pat pabrėžia, kad labai svarbu darbdavius jungti į federacijas arba kitų formų organizacijas nacionaliniu lygmeniu, nes mano, kad nesukūrus tokių darbdavių organizacijų, pastangos įteisinti namų ūkio darbą ir priežiūros paslaugas, taip pat pagerinti šio darbo sąlygas ir patrauklumą bus bevaisės;

35.

atkreipia dėmesį į tai, kad pagrindinis namų ūkio darbdavių vaidmuo – nepažeisti teisingų darbo standartų ir teisių; ragina valstybes nares užtikrinti, kad darbdaviai ir darbuotojai gautų atitinkamą informaciją;

36.

ragina Komisiją imtis veiksmų, būtinų siekiant geriau stebėti ir registruoti pažeidžiamus ir nevertinamą profesiją turinčius namų ūkio darbuotojus bei priežiūros paslaugų teikėjus ir siūlyti veiksmus, siekiant kovoti su šiuo reiškiniu;

37.

prašo Komisijos ir kompetentingų Europos agentūrų atlikti tyrimą, kuriame būtų palygintos skirtingos reglamentuoto namų ūkio darbo sistemos ir renkami duomenys apie padėtį valstybėse narėse; mano, kad šie duomenys turėtų būti naudingi valstybėms narėms keičiantis gerąja patirtimi, kad visų pirma būtų užtikrinta veiksminga kova su namų ūkio darbuotojų išnaudojimu; taip pat ragina Komisiją pradėti tyrimą apie priežiūros paslaugų teikėjų ir namų ūkio darbuotojų indėlį į valstybių narių socialinės apsaugos sistemas ir ekonomiką;

38.

ragina valstybes nares keistis geriausia patirtimi, siekiant stiprinti veiksmus ir poveikį;

39.

mano, kad priėmus ir pritaikius tam tikrų valstybių narių gerąją patirtį būtų galima reglamentuoti namų ūkio darbuotojų ir priežiūros paslaugų teikėjų darbą;

40.

ragina Komisiją ir valstybes nares rinkti, analizuoti ir skelbti patikimus statistinius duomenis, suskirstytus pagal amžių, lytį ir pilietybę, kad būtų galima rengti argumentuotas diskusijas ir kartu ieškoti geriausių sprendimų, kaip suteikti darbo namų ūkyje sektoriui oficialų statusą, ir prašo įpareigoti Eurofond ir OSHA parengti apsaugos, skundų teikimo ir informuotumo didinimo priemones;

41.

ragina Komisiją įtraukti diskusijas dėl namų ūkio ir priežiūros paslaugų sektorių darbuotojų padėties į Užimtumo komiteto (EMCO) darbotvarkę;

42.

ragina Komisiją ir valstybes nares, kai jos persvarsto atitinkamus teisės (ar nacionalinės teisės) aktus ir siūlo naujus, užtikrinti, kad būtų atsižvelgiama į namų ūkio ir priežiūros darbuotojų interesus ir paisoma nacionalinės kompetencijos;

43.

pripažįsta šeimos narių, kurie užsiima priežiūros paslaugų teikimu (neoficialios priežiūros paslaugos), didelį socialinį ir ekonominį indėlį ir tai, kad sumažėjus jų teikiamų paslaugų naštai arba išaugus kainai padidėtų jų atsakomybė;

44.

pažymi, kad dėl to daugėja žmonių, kurie gyvena ilgalaikės priežiūros įstaigose, taip pat toliau gilėja socialinė neįgaliųjų atskirtis Europos Sąjungoje, ir taip tiesiogiai pažeidžiami ES įsipareigojimai pagal JT neįgaliųjų teisių konvenciją ir 2010–2020 m. Europos strategiją dėl negalios;

45.

mano, kad reikia skatinti netiesioginę pagalbą namuose ir remti savarankiško gyvenimo projektus, kuriais neįgaliesiems suteikiama galimybė pasirinkti ir kreiptis į kvalifikuotus profesionalus, kurie suteiktų priežiūrą namuose, visų pirma sunkesnės negalios atvejais;

46.

pabrėžia, kad valstybės narės, teikdamos tinkamą finansavimą, turi užtikrinti didesnes galimybes gauti lengvai prieinamų, įperkamų ir kokybiškų ir integracinių vaikų priežiūros, neįgaliųjų priežiūros ir vyresnio amžiaus žmonių priežiūros paslaugų, taip sumažindamos priežastis šias pareigas vykdyti neformaliai ar be garantijų ir pagerindamos profesionalių priežiūros paslaugų teikėjų vykdomo darbo vertės pripažinimą; pabrėžia, kad valstybės narės turi parengti paslaugas, kurios remtų šeimą ir oficialiai bei neoficialiai dirbančius priežiūros paslaugų teikėjus;

47.

ragina valstybes nares skatinti įdarbinimą socialinės priežiūros paslaugų srityje ir dirbti siekiant padidinti šio sektoriaus patrauklumą, nes jis teikia perspektyvios karjeros galimybes;

48.

ragina valstybes nares investuoti sukuriant stabilius ir kokybiškus darbus namų ūkio ir priežiūros paslaugų srityse, taip pat naudojantis ES fondais, pavyzdžiui, Europos socialiniu fondu (ESF) ir ES užimtumo ir socialinių inovacijų programa (EaSI);

49.

ragina Komisiją ir valstybes nares remti ir skatinti novatoriškus sprendimus ir investicijas į socialines ir sveikatos apsaugos paslaugas; jos gali suskurti daug darbo vietų, yra itin svarbios reaguojant į mūsų senstančios visuomenės poreikius ir demografinius pokyčius bendrai, taip pat būtinos norint išvengti krizės neigiamų socialinių pasekmių;

50.

prašo Komisijos keistis informacija ir gerąją patirtimi apie tai, kaip namų ūkio darbuotojų ir priežiūros paslaugų teikėjų asociacijos ir kooperatyvai integruojami į ES ekonomikos modelius;

51.

ragina valstybes nares skatinti kurti darbuotojų kooperatyvus priežiūros ir namų ūkio paslaugų sektoriuose, ypatingą dėmesį skiriant kaimo vietovėms, atsižvelgiant į teigiamą poveikį, kurį jie turės kokybiškų ir tvarių darbo vietų, pirmiausia skirtų integravimosi į darbo rinką sunkumų patiriantiems darbuotojams, kūrimui;

52.

ragina valstybes nares užtikrinti, kad jų namų ūkio darbuotojai anksti dėl darbo nepaliktų mokyklų;

53.

ragina Komisiją persvarstyti Direktyvą 2006/54/EB dėl moterų ir vyrų lygių galimybių ir vienodo požiūrio į moteris ir vyrus užimtumo bei profesinės veiklos srityje principo įgyvendinimo; taip pat ragina valstybes nares nuosekliai įgyvendinti šią direktyvą;

54.

prašo valstybių narių apsvarstyti galimybes skatinti darbdavius, kad jie deklaruotų namų ūkio darbuotojus ir priežiūros paslaugų teikėjus ragina valstybes nares šeimoms ir namų ūkio darbuotojams bei priežiūros paslaugų teikėjams taikyti paprastas deklaravimo sistemas, siekiant atgrasyti nuo nelegalaus darbo ir su juo kovoti, kaip Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas rekomenduoja savo nuomonėje „Paslaugų šeimai vystymas siekiant didinti užimtumo lygį ir skatinti lyčių lygybę darbe“ (SOC/508); rekomenduoja Komisijai skatinti valstybes nares keistis geriausia patirtimi, pasinaudoti sėkmingais pavyzdžiais, kurie sektoriui daro teigiamą poveikį socialiniu ir užimtumo aspektais, pavyzdžiui, „paslaugų kvitų sistema“ (paslaugų kuponai), kurią įgyvendina Belgija, arba „užimtumo universaliųjų paslaugų srityje čekiai“ Prancūzijoje;

55.

mano, kad svarbu pritaikyti teisės aktus siekiant sukurti lanksčią sutarčių tarp namų ūkio darbuotojų ir priežiūros paslaugų teikėjų tvarką, siekiant padėti abiems šalims patogiausiu būdu naudotis namų ūkio paslaugomis ir (arba) jas teikti, tuo pačiu užtikrinant darbuotojų apsaugą;

56.

rekomenduoja valstybėms narėms aiškų namų ūkio darbuotojų ir priežiūros paslaugų teikėjų reglamentavimą skatinti teikiant paskatas namų ūkio darbuotojams ir galimiems jų darbdaviams rinktis teisėtą darbą; taip pat ragina valstybes nares panaikinti teisines kliūtis, šiuo metu labai varžančias deklaruojamą, tiesioginį įdarbinimą darbdavių šeimose;

57.

pakartoja Parlamento raginimą pradėti struktūrinį sektorinį dialogą priežiūros paslaugų sektoriuje (17);

58.

ragina valstybes nares taikyti vienodas sąlygas au pairs iš ES ir iš trečiųjų šalių, užtikrinant vienodas gyvenimo, darbo leidimų, kuriuose būtų nurodytos darbo valandos, sutarties pobūdis ir mokėjimo sąlygos, suteikimo sąlygas; ragina valstybes nares ratifikuoti Europos Tarybos konvenciją dėl au pair įdarbinimo; prašo valstybių narių patobulinti au pair įdarbinimo agentūrų akreditavimo sistemą ir kontrolės mechanizmus;

59.

primena, kad reikia oficialiai pripažinti pagal programą Au pair dirbančius asmenis laikantis Europos susitarimo dėl au pair įdarbinimo, ir padidinti tikrinimų ir kontrolės skaičių, kad šie asmenys netaptų nelegaliu ir pigiu namų ūkio darbuotojų ar priežiūros paslaugų teikėjų pakaitalu;

60.

ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad namų ūkio darbuotojai ir priežiūros paslaugų teikėjai Europoje būtų vertinami kaip žmonės ir galėtų siekti profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros, taip pat kad jiems būtų taikoma Darbo laiko direktyva (2003/88/EB), siekiant darbuotojams užtikrinti svarbius poilsio laikotarpius ir kad jie nebūtų verčiami dirbti per daug valandų;

61.

prašo valstybių narių patvirtinti darbo ir šeimos gyvenimo derinimo priemones, nes taip būtų remiama moterų galimybė likti mokamame darbe ir sumažinti pensijų skirtumą ateityje;

62.

ragina valstybes nares užtikrinti, kad namų ūkio darbuotojai ir priežiūros paslaugų teikėjai gautų nacionalinės teisės aktuose nustatytas pensijų išmokas;

63.

ragina valstybes nares, kuriose nustatytas nacionalinis minimalus darbo užmokestis, užtikrinti, kad visiems namų ūkio darbuotojams ir priežiūros paslaugų teikėjams būtų mokamas bent toks darbo užmokestis;

64.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir TDO.