21.2.2018   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 66/23

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) 1, 10, 11 ir 16 straipsnius ir į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 15 ir 298 straipsnius,

—

atsižvelgdamas į ES pagrindinių teisių chartijos 41 ir 42 straipsnius,

—

atsižvelgdamas į 2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais (1),

—

atsižvelgdamas į 2006 m. rugsėjo 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1367/2006 dėl Orhuso konvencijos nuostatų dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais nuostatų taikymo Bendrijos institucijoms ir organams (2),

—

atsižvelgdamas į savo 2011 m. gruodžio 15 d. poziciją dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais (nauja redakcija) (3),

—

atsižvelgdamas į savo 2014 m. kovo 11 d. rezoliuciją dėl visuomenės teisės susipažinti su dokumentais (Darbo tvarkos taisyklių 104 straipsnio 7 dalis) 2011–2013 m. (4),

—

atsižvelgdamas į 2013 m. spalio 17 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimą byloje C-280/11 Europos Sąjungos Taryba prieš Access Info Europe,

—

atsižvelgdamas į 2015 m. gegužės mėn. Komisijos pateiktą geresnio reglamentavimo teisės aktų rinkinį,

—

atsižvelgdamas į Europos Komisijos Pirmininko J.-C. Junckerio pristatytas Komisijos politines gaires,

—

atsižvelgdamas į Komisijos, Tarybos ir Parlamento pranešimus dėl Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 taikymo 2013–2014 m.,

—

atsižvelgdamas į 2007 m. Komisijos žaliąją knygą dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos bendrijos institucijų turimais dokumentais,

—

atsižvelgdamas į 2014 m. ombudsmeno metinį pranešimą,

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį ir 116 straipsnio 7 dalį,

—

atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą ir Teisės reikalų komiteto nuomonę (A8-0141/2016),

A.

kadangi visiškas skaidrumas yra piliečių pasitikėjimo ES institucijomis pagrindas, padeda suvokti Sąjungos teisės sistemoje numatytas teises ir suprasti ES sprendimų priėmimo procesą ir teikia apie jį žinių, taip pat prisideda prie tinkamo administracinių ir teisėkūros procedūrų įgyvendinimo,

B.

kadangi teisė susipažinti su dokumentais yra pagrindinė teisė, apsaugota Pagrindinių teisių chartija ir Sutartimis ir įgyvendinama Reglamentu (EB) Nr. 1049/2001, siekiant visų pirma užtikrinti galimybę kuo lengviau pasinaudoti šia teise ir skatinti gerą administracinę praktiką, susijusią su galimybe susipažinti su dokumentais, užtikrinant institucijų veiklos demokratinę kontrolę ir jos atitiktį Sutarčių nuostatoms;

1.

pažymi, kad trys institucijos nesiėmė tinkamų tolesnių veiksmų dėl daugelio savo rezoliucijoje dėl visuomenės teisės susipažinti su dokumentais 2011–2013 m. pateiktų rekomendacijų; ypač apgailestauja dėl to, kad ES institucijos ir organai iš savo valdymo struktūrų nepaskyrė skaidrumo pareigūno, kuris būtų atsakingas už taisyklių laikymąsi ir praktikos tobulinimą; primygtinai ragina institucijas kuo greičiau tai padaryti;

2.

pabrėžia, kad ES institucijos savo veiksmus ir politiką turi grįsti atstovaujamąja demokratija, kaip nustatyta ES sutarties 10 straipsnio 1 dalyje, turi užtikrinti, jog bus laikomasi visiško skaidrumo, pasidalijimo ir tikslios ir savalaikės informacijos suteikimo piliečiams principų; pabrėžia, kad ES sutarties 10 straipsnio 3 dalyje atstovaujamoji demokratija pripažįstama vienu iš pagrindinių ES demokratijos principų, taip pabrėžiant, kad sprendimus reikia priimti kiek įmanoma labiau juos priartinant prie piliečių; pabrėžia, kad tuomet, kai piliečių dalyvavimas sprendimų priėmimo procese vyksta rengiant viešąsias konsultacijas, institucijos turi atsižvelgti į jų rezultatus;

3.

nurodo, kad, remiantis Reglamentu (EB) Nr. 1049/2001, skaidrumas ir visapusiškos galimybės susipažinti su institucijų dokumentais turi būti įprasta praktika ir kad, kaip išaiškinta Europos Sąjungos Teisingumo Teismo nuolat nustatomais precedentais, šios praktikos išimtys turi būti tinkamai išaiškintos, atsižvelgiant į viršesnį viešąjį interesą atskleisti informaciją ir laikytis demokratijos principų, įskaitant aktyvesnį piliečių įtraukimą į sprendimų priėmimo procesą, valdymo teisėtumą, veiksmingumą ir atskaitomybę piliečiams;

4.

mano, kad Europos Sąjungos institucijos, agentūros ir kiti organai, taikydami Reglamentą (EB) Nr. 1049/2001, vis dar nevisiškai vadovaujasi Lisabonos sutartimi ir Pagrindinių teisių chartija nustatytomis taisyklėmis ir pakeitimais, ypač susijusiais su dalyvaujamąja demokratija; atkreipia dėmesį į Teisingumo Teismo didžiosios kolegijos sprendimus, neseniai priimtus bylose Digital Rights Ireland  (5) ir Schrems  (6), kuriais šis teismas, remdamasis Chartija, negaliojančiais paskelbė Duomenų saugojimo direktyvą (7) ir Sprendimą dėl saugaus uosto (8), ir palankiai vertina šiuos sprendimus; pabrėžia, kad tikra visuomenės teisė susipažinti su dokumentais ir dokumentų registrų valdymas turi būti grindžiami standartais, deramai atitinkančiais Chartijos 41 ir 42 straipsnius;

5.

pabrėžia, kad privatumas ir duomenų apsauga turėtų būti gerbiami užtikrinant skaidrumą;

6.

primena, kad bet koks sprendimas dėl draudimo visuomenei susipažinti su dokumentais turi būti pagrįstas aiškiai ir griežtai apibrėžtomis teisinėmis išimtimis, kartu pateikiant pagrįstą ir konkretų pagrindimą, kad piliečiai galėtų suprasti, kodėl neleista susipažinti su dokumentu, ir veiksmingai pasinaudoti esamomis teisinėmis teisių gynimo priemonėmis;

7.

pažymi, kad, siekiant užtikrinti teisėtą, atskaitingą ir demokratinę politinę sistemą, atitinkančią teisinės valstybės principus, piliečiai turi teisę žinoti ir kontroliuoti:

todėl mano, kad reikia viešai skelbti elektroninį registrą, kuriame būtų skelbiama visa minėta informacija;

8.

primygtinai ragina Komisiją paskirti Komisijos narį, kuris būtų atsakingas už skaidrumą ir visuomenės galimybę susipažinti su dokumentais; ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją kuo greičiau pateikti plataus užmojo veiksmų planą dėl skaidrumo ir visuomenės galimybės susipažinti su dokumentais, nes skaidrumas yra kertinis geresnio reglamentavimo akmuo;

9.

apgailestauja dėl to, kad piliečiams vis dar sudėtinga gauti galimybę susipažinti su ES institucijų turima informacija, nes nėra bendro institucijų požiūrio, kurio būtų laikomasi siekiant suteikti piliečiams geresnę galimybę susipažinti su dokumentais ir kuris būtų grįstas visišku skaidrumu, komunikacija ir tiesiogine demokratija; primygtinai ragina ES institucijas, organus, įstaigas ir agentūras toliau plėtoti savo iniciatyva labiau grįstą požiūrį į skaidrumą, savo iniciatyva atskleidžiant kuo daugiau savo turimų dokumentų taikant kuo paprastesnius, patogesnius ir prieinamesnius būdus ir užtikrinant paprašytų dokumentų vertimą į kitas oficialiąsias ES kalbas, taip pat numatant tinkamus, paprastus ir nebrangius būdus, įskaitant skaitmenines ir elektronines priemones, susipažinti su informacija, atsižvelgiant į neįgaliųjų poreikius; ypač mano, kad galimybes susipažinti su informacija reikėtų palengvinti pasitelkiant nesudėtingas sąsajas ir paieškos sistemas; ragina kurti bendros prieigos į trijų institucijų portalus centrus, vadovaujantis bandomuoju projektu dėl interneto platformos, skirtos iniciatyviam ES institucijų dokumentų skelbimui, ir vienodinti tos pačios institucijos departamentų (įskaitant Komisijos generalinius direktoratus) paieškos portalus; taip pat ragina institucijas tęsti ir stiprinti savo veiklą informacijos apie ES teisės aktus ir politiką sklaidos srityje; mano, kad ES turėtų visiškai išnaudoti naujųjų technologijų (socialinių tinklų, išmaniųjų telefonų taikomųjų programų ir pan.) teikiamas galimybes siekiant užtikrinti visapusišką ir patogią prieigą prie informacijos;

10.

apgailestauja, kad oficialūs dokumentai pernelyg dažnai įslaptinami; pakartoja savo poziciją, kad reikėtų sukurti aiškias ir vienodas dokumentų įslaptinimo ir išslaptinimo taisykles; apgailestauja, kad institucijos uždarus posėdžius rengia to deramai nepagrįsdamos; dar kartą ragina institucijas įvertinti ir viešai pagrįsti prašymus dėl uždarų posėdžių pagal Reglamentą (EB) Nr. 1049/2001; mano, kad prašymus rengti uždarus posėdžius Parlamente turėtų vertinti Parlamentas kiekvienu konkrečiu atveju; mano, kad nepriklausoma priežiūros institucija turėtų stebėti įslaptinimo ir išslaptinimo procesus;

11.

ragina ES institucijas, įstaigas ir agentūras nustatyti greitesnes, paprastesnes ir prieinamesnes skundų dėl neleidimo susipažinti su dokumentais nagrinėjimo procedūras; mano, kad iniciatyvesnis požiūris padėtų užtikrinti veiksmingą skaidrumą ir užkirsti kelią nereikalingiems teisiniams ginčams, dėl kurių ir institucijos, ir piliečiai gali patirti nereikalingų išlaidų ir naštos;

12.

primygtinai ragina visas institucijas, laukiant, kol bus persvarstytas Reglamentas (EB) Nr. 1049/2001 ir vėlesni teisės aktai, visapusiškai jį taikyti ir atsižvelgti į Lisabonos sutartimi ir Pagrindinių teisių chartija padarytus pakeitimus; ypač ragina Tarybą, įskaitant jos parengiamuosius organus, skelbti Tarybos darbo grupių posėdžių protokolus ir kitus dokumentus, atsižvelgiant į bylą Access Info Europe, taip pat prisidėjusias valstybes nares ir jų pasiūlymus; ragina Parlamentą skelbti komitetų koordinatorių, Biuro ir Pirmininkų sueigos posėdžių darbotvarkes ir atsiliepimus, taip pat, iš principo, visus šiose darbotvarkėse nurodytus dokumentus, laikantis Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 nuostatų, skelbiant juos Parlamento svetainėje;

13.

primygtinai ragina visas institucijas taikyti Reglamente (EB) Nr. 1367/2006 įtvirtintas nuostatas dėl didesnio skaidrumo, kai informacija, kurią prašoma suteikti, yra susijusi su aplinka, ir laikytis įsipareigojimų aktyviai skelbti informaciją apie aplinką;

14.

ragina visas institucijas įvertinti ir, esant reikalui, persvarstyti savo vidinę tvarką dėl pranešimų apie netinkamą elgesį, taip pat ragina apsaugoti informatorius; visų pirma ragina Komisiją pranešti Parlamentui apie savo patirtį, susijusią su 2012 m. priimtomis naujomis ES darbuotojams skirtomis informavimo taisyklėmis ir jų įgyvendinimo priemonėmis;

15.

pabrėžia, kad, įsigaliojus ES sutarčiai ir SESV, teisė susipažinti su dokumentais apima visas ES institucijas, organus ir agentūras; todėl mano, kad reikia skubiai atnaujinti ir iš esmės pakeisti Reglamentą (EB) Nr. 1049/2001, atsižvelgiant į Sutarčių nuostatas ir susijusią Europos Sąjungos Teisingumo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką; mano, kad ypač svarbu išplėsti reglamento taikymo sritį siekiant įtraukti visas Europos institucijas, kurios dabartinėje reglamento redakcijoje neminimos, t. y., Europos Vadovų Tarybą, Europos Centrinį Banką, Teisingumo Teismą ir visus ES organus ir agentūras;

16.

apgailestauja, kad sprendimas dėl Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 peržiūros vis dar įstrigęs Taryboje, ir tikisi kuo greitesnės pažangos; ragina Tarybą priimti konstruktyvią poziciją atsižvelgiant į minėtąją Europos Parlamento poziciją, priimtą 2011 m. gruodžio 15 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą, kuriuo nustatomi bendrieji principai ir apribojimai, taikomi teisei susipažinti su Sąjungos institucijų, įstaigų, tarnybų ir agentūrų dokumentais;

17.

rekomenduoja, taip pat remiantis Reglamentu (EB) Nr. 1367/2006 ir Reglamentu (EB) Nr. 1049/2001, sukurti vieną principų rinkinį, reglamentuojantį galimybę susipažinti su dokumentais ir suteiksiantį daugiau aiškumo piliečiams;

18.

apgailestauja dėl menkos pažangos įgyvendinant Reglamentą (EB) Nr. 1049/2001, susijusios su institucijų, agentūrų ir kitų organų pareiga turėti universalius dokumentų registrus, kaip numatyta šio reglamento 11 ir 12 straipsniuose ir, galiausiai, Lisabonos sutartyje ir Pagrindinių teisių chartijoje; ragina laikytis bendro požiūrio į įsteigtinus registrus ir ragina registrų dar neįsteigusias ES institucijas tą padaryti, taip pat įgyvendinti priemones, kuriomis standartizuojamas institucijų dokumentų įslaptinimas ir pristatymas; šiuo atveju pakartoja, be bendro prieigos prie ES dokumentų centro per trijų institucijų portalus, savo raginimą sukurti bendrus registravimo procedūras ir kriterijus ir kiekvienam dokumentui suteikti tarpinstitucinį kodą, kad, prireikus, būtų galima įsteigti bendrą tarpinstitucinį registrą ir sukurti specialią bendrą duomenų bazę, kurioje būtų talpinama informacija apie teisėkūros rinkinių padėtį;

19.

primena, kad pagal Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 1 straipsnio c punktą ir 15 straipsnio 1 dalį institucijos turi skatinti gerą administracinę veiklą, susijusią su galimybe susipažinti su dokumentais, ir plėtoti „gerą administracinę veiklą, siekiant lengviau įgyvendinti šiuo reglamentu garantuojamą teisę susipažinti su dokumentais“; pabrėžia, kad skaidrumas glaudžiai susijęs su teise į gerą administravimą, kaip nurodyta SESV 298 straipsnyje ir Pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnyje, ir pakartoja savo raginimą priimti ES administracijos administracinės procedūros reglamentą (9);

20.

pažymi, kad įsigaliojus Lisabonos sutarčiai neliko nuorodos į teisėkūros sprendimų priėmimo veiksmingumo apsaugą;

21.

pažymi, kad teisėkūros proceso skaidrumas yra itin svarbus piliečiams; ragina institucijas leisti naudotis dokumentais, kurie yra teisėkūros procedūrų dalis ar su jomis yra susiję; ypač mano, kad ES institucijos turėtų suteikti galimybes visuomenei susipažinti su kuo daugiau dokumentų naudojantis jų svetainėmis ir svarstyti galimybę naudotis svetaine „Jūsų Europa“ kaip vienu ES portalu, kuris būtų bendrai prieinamas visuomenei siekiant palengvinti konsultavimąsi;

22.

dėkoja už ombudsmeno tyrimą dėl vadinamųjų trišalių dialogų – nusistovėjusios procedūros, pagal kurią priimama dauguma ES teisės aktų; primygtinai ragina ombudsmeną, naudojantis Sutartimis jam suteikta kompetencija ir remiantis Ombudsmeno statutu, visapusiškai naudotis įgaliojimais vykdyti tyrimą;

23.

pažymi, kad trišalių dialogų vedimo praktika, nors oficialiai nenumatyta Sutartyse, tapo pripažintu būdu teisėkūros institucijų susitarimui pasiekti ir Sutartyje apibrėžtai teisėkūros procedūrai paspartinti; atkreipia dėmesį, kad dėl to taikinimo komitetų procedūra, kaip paskutine priemone, naudojamasi tik per trečiąjį svarstymą;

24.

apgailestauja, kad piliečiai neturi jokios teisės kontroliuoti trišalių dialogų derybų; reiškia susirūpinimą dėl piktnaudžiavimo, kuris gali atsirasti taikant tokią teisėkūros praktiką, visų pirma dėl to, kad per trišalius dialogus įtraukiami nauji teisės aktų aspektai negavus Komisijos pasiūlymo arba Parlamento pakeitimų, kuriais būtų remiamasi, todėl gali būti pažeista įprasta teisėkūros procedūra ir neatliekamas viešas tikrinimas;

25.

apgailestauja, kad daug žinių sukaupusios ir puikiai susietos interesų grupės dėl oficialių ir neoficialių trišalių dialogų dokumentų nutekėjimo naudojasi nevienodomis galimybėmis susipažinti su dokumentais, taigi, ir su teisėkūros procesu; atkreipia dėmesį į tai, kad dokumentų nutekėtų mažiau, jei trišalių dialogų dokumentai būtų savo iniciatyva ir nedelsiant skelbiami lengvai prieinamoje platformoje;

26.

primena, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje pripažįstamas išorės spaudimo pavojus ir kad tai gali būti teisėtas pagrindas apriboti teisę susipažinti su dokumentais, susijusiais su teisėkūros procesu, su sąlyga, kad bus tiksliai nustatytas tokios išorės spaudimo realumas ir pateikti įrodymai, kad buvo pagrįstai numatytas pavojus, jog priimtinam sprendimui išorės spaudimas gali padaryti didžiulę įtaką (10); yra susirūpinęs dėl to, kad, kaip rodo dabartinė praktika, palankesnės sąlygos dalyvauti lemiamuose teisėkūros proceso etapuose suteikiamos lobistams, o ne plačiajai visuomenei;

27.

pabrėžia, kad nors trišaliai dialogai yra svarbūs ir veiksmingi, šiuo metu jiems taikomos procedūros kelia susirūpinimą teisėkūros procedūros atvirumo požiūriu; ragina susijusias institucijas užtikrinti didesnį neformalių trišalių dialogų skaidrumą, siekiant sustiprinti demokratiją, leidžiant piliečiams kontroliuoti visą informaciją, kuri sudarė teisės akto pagrindą, kaip nurodyta Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendime sujungtose bylose Švedijos Karalystė ir Maurizio Turco prieš Europos Sąjungos Tarybą, sykiu paliekant pakankamai svarstymų erdvės teisėkūros institucijoms; ragina ES institucijas didinti informavimo apie trišalių derybų padėtį kompetentingame Parlamento komitete mastą; mano, kad per trišalius dialogus rengiami dokumentai, pvz., darbotvarkės, rezultatų santraukos, protokolai ir bendrojo požiūrio Taryboje dokumentai, yra susiję su teisėkūros procedūromis ir iš esmės negali būti vertinami kitaip, nei kiti teisėkūros dokumentai; mano, kad trišalių dialogų posėdžių sąrašą ir minėtų dokumentų sąrašą reikėtų tiesiogiai talpinti Parlamento svetainėje; primena, kad būsimas tarpinstitucinis susitarimas dėl geresnės teisėkūros apims teisės aktų galią turinčių dokumentų rinkinių duomenų bazę ir, jei bus priimtas, bus taikomas atitinkamoms trišalių dialogų procedūroms;

28.

apgailestauja dėl to, kad užregistravus plenariniame posėdyje pateiktus pakeitimus, dėl kurių pasirašė mažiausiai 40 Parlamento narių, viešai skelbiami tik keleto pasirašiusiųjų Parlamento narių vardai ir pavardės; mano, kad reikėtų skelbti visų pasirašiusiųjų vardus ir pavardes;

29.

ragina Komisiją nedelsiant pateikti pasiūlymą dėl tarpinstitucinio susitarimo, kuriuo įsteigiamas privalomas tarpinstitucinis interesų grupių, vietos valdžios institucijų ir regioninių organizacijų, institucijose vykdančių veiklą, registras, ir ragina šiam klausimui teikti didžiausią prioritetą; ragina šiame registre talpinti išsamią informaciją, atskleidžiančią konkrečiai interesų grupei atstovaujančius asmenis, tikslą, išteklius ir finansavimą;

30.

ragina EP narius ir Tarybos atstovus remtis Komisijos praktika, nustatyta jos 2014 m. lapkričio 25 d. sprendimu, ir paskelbti informaciją apie jų ar jų darbuotojų ir suinteresuotųjų subjektų ir pilietinės visuomenės atstovų posėdžius;

31.

ragina Parlamentą šiuo atveju pirmiausia EP nariams, pageidaujantiems pranešti apie savo kontaktus su lobistais, nustatyti pranešėjams skirtą šabloną, kuris gali būti pridedamas prie jų pranešimų, taip pat Parlamento svetainėse, kuriose pateikiama informacija apie atskirus EP narius, palikti vietos šios rūšies informacijai;

32.

primena, kad laikantis Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 ir siekiant užtikrinti visapusišką parlamentinę, demokratinę ir skaidrią kontrolę, reikėtų suteikti galimybę susipažinti ir su dokumentais, parengtais įgyvendinant įgaliojimų delegavimo procedūrą (deleguotieji aktai), nes ji sudaro svarbią Europos teisės aktų dalį, todėl reikėtų užtikrinti visapusišką, tinkamą ir skaidrią parlamentinę ir demokratinę kontrolę; šiuo atveju itin smerkia tai, kad dėl nepakankamo teisėkūros institucijų dalyvavimo nėra skaidrumo Europos priežiūros institucijose (EBI, EIOPA, ESMA); nusivylęs pažymi, kad dar nesukurtas bendras visų antrojo lygmens teisės aktų registras, ir ragina Komisiją nedelsiant tai padaryti;

33.

pažymi, kad tarptautiniai susitarimai turi privalomąją galią ir poveikį ES teisės aktams, ir pabrėžia, kad reikia užtikrinti derybų skaidrumą per visą procesą, įskaitant institucijų pareigą skelbti derybų įgaliojimus, perduotus ES derybininkui, nekenkiant ES derybinei pozicijai; mano, kad su tarptautiniais susitarimais susiję dokumentai iš esmės turėtų būti vieši, nedarant poveikio teisėtiems lūkesčiams ir nemažinant pasitikėjimo, kurio reikia susijusioms šalims, siekiant veiksmingų derybų; apgailestauja, kad Komisija ir Taryba nuolat įslaptina visus dokumentus, susijusius su derybomis, taip apribodamos piliečių galimybes susipažinti su informacija; primygtinai reikalauja, kad visuomenei būtų suteikta galimybė susipažinti su visais svarbiais derybų dokumentais, įskaitant dokumentus, dėl kurių jau susitarta, ir išskyrus tuos dokumentus, kurie laikomi slaptais, kiekvienu konkrečiu atveju pateikiant aiškų pagrindimą, kaip nustatyta Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 9 straipsnyje;

34.

atkreipia Komisijos dėmesį į tai, kad pagal SESV 218 straipsnį visais vykstančių derybų etapais privaloma visapusiškai ir nedelsiant informuoti Parlamentą; ragina Komisiją kiekvienu etapu įvertinti, kuriuos dokumentus ir kurią informaciją galima viešai skelbti savo iniciatyva;

35.

pažymi, kad skaidrumas stiprina gero administravimo principą ir padeda jį įgyvendinti, kaip nurodyta Chartijos 41 straipsnyje ir SESV 298 straipsnyje; todėl ragina ES institucijas užtikrinti, kad jų vidaus administracinėmis procedūromis būtų siekiama šio tikslo;

36.

ragina ES institucijas parengti bendras taisykles, reglamentuojančias administracinių procedūrų tvarką ir administracinių dokumentų pateikimo, įslaptinimo, išslaptinimo, registravimo ir atskleidimo procedūras; tikisi, kad greitai bus pateiktas pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto;

37.

apgailestauja, kad oficialių pranešimų ir pažeidimų nagrinėjimo procedūrų prieš valstybes nares atveju trūksta skaidrumo; visų pirma ragina, kad Komisijos valstybėms narėms išsiųsti dokumentai, susiję su tokiomis procedūromis, ir atitinkami atsakymai būtų prieinami visuomenei; taip pat ragina užtikrinti, kad informacija apie Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimų vykdymą būtų viešinama savo iniciatyva;

38.

ragina valstybes nares užtikrinti visišką informacijos apie derybas dėl nacionalinių ir regioninių veiksmų programų prieinamumą ir tikrą skaidrumą;

39.

mano, kad, siekiant užkirsti kelią bet kokiam piktnaudžiavimui ir sukčiavimui ir kovoti su jais, būtina užtikrinti visišką duomenų skaidrumą ir prieinamumą; todėl ragina Komisiją nustatyti reikalavimą viešai skelbti visų struktūrinių fondų lėšų gavėjų, taip pat subrangovų, duomenis; pakartoja, kad visiškas viešųjų išlaidų ES skaidrumas yra labai svarbus siekiant užtikrinti atskaitomybę ir kovoti su korupcija;

40.

ragina Komisiją stebėti, kaip valstybės narės laikosi Reglamente (ES) Nr. 1303/2013 nustatytų informacijos ir ataskaitų teikimo prievolių, ir prireikus taikyti už šių prievolių nesilaikymą numatytas sankcijas;

41.

pabrėžia, kad nepaisant pasiektos pažangos Parlamento svetainėje teikiant informaciją apie įvairias išmokas, kurias gauti teisę turi EP nariai, ir apie jas reglamentuojančias taisykles ši politika turėtų būti vykdoma atsižvelgiant į geriausią nacionalinių parlamentų patirtį ir veiksmus, kurių jau ėmėsi pavieniai Parlamento nariai; todėl ragina visus EP narius dėti daugiau pastangų šioje srityje ir savo iniciatyva atskleisti informaciją, susijusią su konkrečia jų veikla ir išlaidų naudojimu, kad Parlamentas išliktų pastangų užtikrinti skaidrumą ir atvirumą lyderis ES ir kad būtų siekiama didesnės viešosios atskaitomybės, susijusios su viešosiomis lėšomis;

42.

atkreipia dėmesį į ECB įgyvendinamos skaidrumo politikos pokyčius, pagal kuriuos numatoma skelbti ECB valdančiosios tarybos posėdžių protokolus, tačiau apgailestauja dėl to, kad ECB šioje srityje vis dar smarkiai atsilieka nuo kitų pasaulio centrinių bankų; tikisi, kad bus įgyvendintos kitos priemonės, kuriomis siekiama didinti ECB informacijos perdavimo skaidrumą;

43.

be to, tikisi, kad ateityje bus viešai skelbiami visi dokumentai, susiję su turto kokybės patikrinimo proceso metu priimtais sprendimais, siekiant užtikrinti vienodas sąlygas visoje ES; tikisi, kad pagal atitinkamas BPeM reglamento nuostatas skaidrumo reikalavimai taip pat bus taikomi bendram pertvarkymo mechanizmui (BPeM), kuris pradėtas taikyti 2016 m. sausio 1 d.;

44.

ragina Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 15 straipsnio 2 dalimi įsteigtą tarpinstitucinį komitetą aktyviau dirbti ir teikti kompetentingiems komitetams ataskaitas apie svarstomus klausimus; ragina komitetą susitikti reguliariau, taip pat pradėti vidaus diskusijas ir svarstymus, kviečiant teikti ir svarstant pilietinės visuomenės, Europos ombudsmeno ir Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno pateiktus pareiškimus; ragina skubiai spręsti šioje rezoliucijoje paminėtas problemas;

45.

mano, jog labai svarbu, kad ES agentūros taikytų bendrą politiką dėl interesų konfliktų; pažymi, kad kai kuriais atvejais iki šiol taikytoje politikoje numatytos su gyvenimo aprašymų ir direktorių bei aukščiausio lygio vadovų interesų deklaracijų viešu skelbimu susijusios nuostatos; tačiau susirūpinęs pastebi, kad prievolė viešai skelbti gyvenimo aprašymus ir interesų deklaracijas netaikoma ekspertams; ragina agentūras nustatyti, kad ši prievolė taikoma ir ekspertams;

46.

prašo Komisijos ir ragina Europos Parlamento generalinį sekretorių pranešti Parlamentui apie tai, kaip įgyvendinamos šioje rezoliucijoje pateiktos rekomendacijos;

47.

ragina Komisiją suderinti kriterijus dėl struktūrinių fondų paramos gavėjų skelbimo;

48.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, ombudsmenui, Duomenų priežiūros pareigūnui ir Europos Tarybai, bei valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.