15.2.2018

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 58/76

P8_TA(2016)0108

ES vaidmuo tarptautinėse finansų, pinigų ir reguliavimo institucijose ir įstaigose

2016 m. balandžio 12 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl ES vaidmens tarptautinių finansų, pinigų ir reguliavimo institucijų ir įstaigų veikloje (2015/2060(INI))

(2018/C 058/08)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į lojalaus Sąjungos ir valstybių narių bendradarbiavimo principą, įtvirtintą Europos Sąjungos sutarties (ES sutarties) 4 straipsnio 3 dalyje,

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 121 ir 138 straipsnius,

—	atsižvelgdamas į SESV Protokolą Nr. 14 dėl Euro grupės,

—	atsižvelgdamas į savo 2010 m. spalio 20 d. rezoliuciją su rekomendacijomis Komisijai dėl Sąjungos ekonomikos valdymo gerinimo ir stabilumo sistemos stiprinimo, ypač euro zonoje (1),

—	atsižvelgdamas į savo 2011 m. gegužės 11 d. rezoliuciją „ES kaip pasaulinio masto veikėja: jos vaidmuo daugiašalėse organizacijose“ (2),

—	atsižvelgdamas į savo 2011 m. spalio 25 d. rezoliuciją dėl pasaulio ekonomikos valdymo (3),

—	atsižvelgdamas į savo 2015 m. birželio 24 d. rezoliuciją „Ekonomikos valdymo sistemos peržiūra: įvertinimas ir uždaviniai“ (4),

—	atsižvelgdamas į savo 2015 m. liepos 9 d. rezoliuciją dėl kapitalo rinkų sąjungos kūrimo (5),

—	atsižvelgdamas į 2009 m. vasario 25 d. ES finansinės priežiūros aukšto lygio grupės pranešimą (toliau – J. de Larosière pranešimas),

—	atsižvelgdamas į 2015 m. birželio mėn. penkių pirmininkų pranešimą, kuriame raginama įtvirtinti išorės atstovavimą euro,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą ir Konstitucinių reikalų komiteto nuomonę (A8-0027/2016),

A.	kadangi finansų sistemos stabilumas, kuris turi esminio poveikio veiksmingam išteklių paskirstymui siekiant ekonomikos augimo ir užimtumo, yra pasaulinė viešoji gėrybė;

B.	kadangi dėl didėjančios pasaulio ekonomikų tarpusavio priklausomybės būtina pereiti prie vis labiau pasaulinio valdymo;

C.	kadangi, jei ES negali reikšti vieningos pozicijos tarptautinėse institucijose ir įstaigose, visos Europos pozicijos turėtų būti derinamos siekiant taip formuoti pasaulinį valdymą, kad jis atitiktų ES sutartyse išdėstytus tikslus ir vertybes;

D.	kadangi ES turėtų padėti kurti demokratinę pasaulinių problemų sprendimo sistemą;

kadangi bendradarbiaujant pasauliniu lygmeniu gali sunykti atsakomybė ir atsirasti atskaitomybės stoka, silpninanti demokratiją; kadangi nacionaliniai parlamentai ir Europos Parlamentas neturėtų apsiriboti vien faktų konstatavimo vaidmeniu, bet turėtų būti aktyviai ir visapusiškai įtraukti į visą sprendimų priėmimo procesą;

kadangi esamos tarptautinės institucijos ir įstaigos buvo sukurtos įvairiais istoriniais laikotarpiais, kiekvienu atveju reaguojant į konkrečią situaciją, ir kiekviena iš jų turi skirtingas valdymo struktūras ir veiklos sritis; kadangi tai sukūrė sudėtingą struktūrą, kai kuriais atvejais sukėlė užduočių dubliavimą ir nulėmė tai, kad esama sistema gali būti neskaidri ir jai stinga bendro veiksmų derinimo;

G.	kadangi Sąjungos institucijoms ir agentūroms, dalyvaujančioms tarptautinėse organizacijose ir įstaigose turėtų būti taikomas Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 42 straipsnis ir Reglamentas (EB) Nr. 1049/2001 (6), pagal kuriuos Sąjungos piliečiai turi teisę susipažinti su dokumentais;

kadangi Sutartyse numatyta, kad „kiekvienas Sąjungos pilietis ir kiekvienas fizinis asmuo, kuris gyvena bet kurioje valstybėje narėje, ar juridinis asmuo, kurio registruota buveinė yra valstybėje narėje, turi teisę susipažinti su Sąjungos institucijų, įstaigų ir organų bet kurios formos dokumentais“ (Pagrindinių teisių chartijos 42 straipsnis); kadangi tokio paties masto skaidrumas turėtų būti taikomas Sąjungos institucijoms ir agentūroms, dalyvaujančioms tarptautinių organizacijų ir forumų veikloje, ypač nustatant taisykles, darančias poveikį ES piliečiams;

kadangi tarptautinių ekonomikos organizacijų ir įstaigų (7) teisinių struktūrų bei finansinių ir veikimo procedūrų įvairovė apsunkina bendros priežiūros vykdymą, nors finansinių ir veikimo procedūrų nuoseklumas turi esminės įtakos užtikrinant tarptautiniu mastu vienodas veiklos sąlygas; kadangi Tarptautinis valiutos fondas (TVF) ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) yra plataus profilio ir plačios sudėties tikros (įsteigtos konvencijomis) tarptautinės organizacijos, Didysis dvidešimtukas (G 20), Finansinio stabilumo taryba (angl. FSB) ir Bazelio komitetas yra pavyzdžiai viešųjų neformalių forumų, kurie turi nedaug narių ir kurių veiklą vėl paskatino krizė, o Tarptautinė vertybinių popierių komisijų organizacija (angl. IOSCO), Tarptautinė draudimo priežiūros institucijų asociacija (angl. IAIS), Tarptautinė pensijų priežiūros institucijų organizacija (angl. IOPS) ir Tarptautinių apskaitos standartų valdyba (angl. IASB) yra specializuotos sektorinės privačios asociacijos, kuriose daugiau ar mažiau dalyvauja atitinkamų sektorių subjektai;

J.	kadangi jau esama neformalaus bendravimo tarp Europos Parlamento ir kai kurių iš šių organizacijų ir įstaigų, tačiau jis nėra sistemingas;

K.	kadangi skaidrumas svarbus demokratijai, nors turi būti deramai atsižvelgta į poreikį apsaugoti neskelbtiną rinkos informaciją;

L.	kadangi krizė paskatino Didįjį dvidešimtuką nustatyti pasaulinių veiksmų darbotvarkę, kurioje teikiama pirmenybė veiksmingoms konkrečioms reformoms, tačiau ilgainiui šios darbotvarkės teisėtumui užtikrinti itin svarbu suformuoti daugiašalę demokratinę struktūrą;

M.	kadangi atitinkamai bankų ir rinkų vaidmuo ekonomikos finansavime skiriasi įvairiose valstybėse;

kadangi 2008 m. prasidėjusi ekonomikos ir finansų krizė parodė, kad pasaulyje labai trūksta ekonomikos ir finansų valdymo; kadangi daugeliui makroekonomikos klausimų reikalingas didesnis koordinavimas, ypač mokesčių srityje; kadangi dėl šios priežasties visų suinteresuotųjų subjektų bendras tikslas turėtų būti visapusiškos sistemos, kuria užtikrinamas finansinis stabilumas ir nuoseklumas tarp pasaulinio ir vietos lygmenų, sukūrimas;

O.	kadangi naujų ES priežiūros įstaigų steigimas nereiškia, kad automatiškai didinamas ES atstovų skaičius – tai gali turėti nedemokratinio poveikio, pavyzdžiui, atsirastų didesnė blokuojančių mažumų ir įtampa tarp ES partnerių tikimybė;

P.	kadangi TVF nusprendė įtraukti ženminbi juanį į TVF specialiųjų skolinimosi teisių valiutų krepšelį; kadangi dėl šios priežasties krepšelyje sumažėjo euro ir svaro svoris, tačiau JAV dolerio svoris nepakito; kadangi tai parodo, kad reikia stiprinti ES poziciją;

pabrėžia, kad reikalingas glaudesnis tarptautinis bendradarbiavimas reguliavimo srityje, aktyviai dalyvaujant Europos Parlamentui;

yra susirūpinęs dėl to, kad trūksta nuoseklumo, nes įvairios organizacijos ir įstaigos nesusietos ir skirtingos, ir dėl to, kad vėluojama įgyvendinti taisykles ir gaires, dėl kurių susitarta tarptautiniu lygmeniu;

prašo paaiškinti kiekvienos organizacijos ir įstaigos kompetencijos sritis bei veikimo ir finansavimo (įskaitant savanoriškus įnašus, dovanas ir aukas) procedūras, siekiant užtikrinti sprendimų teisėtumą ir išvengti netinkamo suinteresuotumo;

ragina padidinti pasaulinių institucijų politikos priemonių darną ir sustiprinti jų veiksmų derinimą nustatant išsamius demokratinio teisėtumo, skaidrumo, atskaitomybės ir sąžiningumo standartus; mano, kad tai, be kita ko, turėtų būti susiję su:

—	ryšiais su visuomene (pavyzdžiui, galimybe visuomenei susipažinti su dokumentais, atviru dialogu su įvairiais suinteresuotaisiais subjektais, privalomų skaidrumo registrų sukūrimu ir bendravimo su lobistais skaidrumo taisyklėmis);

—	vidaus taisyklėmis (pavyzdžiui, žmogiškųjų išteklių politika, pagrįsta gebėjimais, patikimu finansų valdymu, interesų konfliktų prevencija);

mano, kad nepakankamas atstovavimas mažiausiai išsivysčiusioms šalims daugelyje tarptautinių finansų, pinigų ir reguliavimo institucijų ir įstaigų sukelia disbalansą, dėl kurio gali nebūti tinkamai sprendžiamos problemos, susijusios su nelygybe ir lėšomis neturtingiausioms šalims;

mano, kad, neskaitant geografinės atstovavimo nelygybės, taip pat esama tam tikrų grupių (tai visų pirma pilietinės visuomenės, MVĮ, vartotojų ir darbuotojų atstovai), kurių dalyvavimą konsultacijų, susijusių su tarptautinėmis diskusijomis dėl finansų, pinigų ir reguliavimo įstaigų, procese būtų galima padidinti; mano, kad tos institucijos ir grupės privalo dėti pastangas, kad pagerintų esamą padėtį;

laikosi nuomonės, kad ES turėtų racionalizuoti ir oficialiai nustatyti atstovavimą jai daugiašalėse organizacijose ir įstaigose, kad būtų galima padidinti Sąjungos dalyvavimo šiose įstaigose skaidrumą, sąžiningumą ir atskaitomybę bei Sąjungos įtaką ir propaguoti jos teisės aktus, priimtus demokratiniu procesu; be to, mano, kad ES turėtų būti aktyvesnė pasaulyje ateityje užtikrinant G 20 įsipareigojimų prisiėmimą, pavyzdžiui, dėl šešėlinio bankų sektoriaus pertvarkymo, ne biržos išvestinių finansinių priemonių reformų įgyvendinimo bei sisteminės rizikos pašalinimo, taip pat užtikrinant, kad atitinkamos pasaulinės institucijos reaguotų į naujas grėsmes pasaulio ekonomikai;

ragina ES subjektus formuojant politiką ES ir tarptautiniu lygmeniu daugiau dėmesio skirti ES finansų sektorių konkurencingumui pasaulyje;

primena, kad ES turėtų siekti visateisės narystės tarptautinėse ekonomikos ir finansų institucijose, jei ji dar nebuvo suteikta ir yra tikslinga (pavyzdžiui, EBPO ir TVF); ragina atitinkamas tarptautines ekonomikos ir finansų institucijas padaryti visus reikalingus nuostatų pakeitimus, kad ES galėtų visapusiškai dalyvauti jų veikloje;

10.

mano, kad Sąjungai žalingi atvejai, kai valstybės narės arba nacionalinės valdžios institucijos atstovai tarptautinėse organizacijose ar įstaigose laikosi pozicijos, kuri prieštarauja daugumos balsavimu demokratiškai priimtiems ES teisėkūros arba reguliavimo sprendimams; todėl ragina stiprinti šių atstovų veiklos tarpusavio derinimą ir jo veiksmingumą, pavyzdžiui, taikant labiau įpareigojančias priemones;

11.

pabrėžia, jog Komisija turėtų būti labiau tiesiogiai atskaitinga piliečiams kaip visos Sąjungos atstovė tarptautinėse įstaigose ir organizacijose ar kaip privačios specializuotos įstaigos stebėtoja; pabrėžia Parlamento vaidmens svarbą šiame procese;

12.

mano, kad organizacijų ir susijusių darbo grupių prioritetai turėtų būti paaiškinti ir oficialiai nustatyti; laikosi nuomonės, kad sistemingas bendro sutarimo principo taikymas gali ne tik sulėtinti svarstymus, bet ir „atskiesti“ rekomendacijų turinį ir kad organizacijų sudėtis turi atspindėti jų įvairovę finansų, ekonomikos ir priežiūros modelių atžvilgiu;

13.

pabrėžia, kad pasauliniu mastu rengiant reguliavimo, priežiūros ir kitokią finansų sektorių reguliuojančią politiką reikia atlikti ex ante vertinimus; mano, kad tokie vertinimai neturi įtakos politinėms teisėkūros institucijų prerogatyvoms;

14.

laikosi nuomonės, kad rekomendacijų įgyvendinimas įvairiose dalyvaujančiose valstybėse išlieka nepakankamas, kad būtų galima sukurti vienodas pasaulines veiklos sąlygas;

15.

pažymi, kad FSB šiuo metu dalyvauja rengiant standartus draudimo sektoriuje; pripažįsta, kad IAIS atlieka svarbų vaidmenį pasaulinėje draudimo politikoje, bet pabrėžia, kad būtų naudingas Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos (EIOPA) dalyvavimas, nes būtų daugiau su Europos draudimu susijusių ekspertinių žinių ir būtų užtikrinta, kad pasauliniu lygmeniu parengti standartai neprieštarautų nuostatoms, kurias pirmiausiai suformulavo ES;

16.

palankiai vertina EBPO nuveiktą darbą mokesčių klausimais, ypač EBPO ir G 20 mokesčių bazės erozijos ir pelno perkėlimo (angl. BEPS) projektą; mano, kad įgyvendinimo stebėsena yra naujas spręstinas uždavinys; pabrėžia, kad derėtų tobulinti Komisijos ir valstybių narių, kurios yra Finansinių veiksmų darbo grupės (angl. FATF) narės, veiksmų derinimą, kad būtų atsižvelgta į ES nuomonę;

17.

palankiai vertina ECB pirmininko norą ir toliau bendradarbiauti su Parlamentu ECB vaidmens bankininkystėje klausimais, ypač susijusiais su pasaulinių standartus nustatančių institucijų, pavyzdžiui, FSB, veikla;

18.

teigiamai vertina euro zonos valstybių, kurios yra Azijos infrastruktūros investicijų banko narės, organizacinio pobūdžio susitarimą dėl to, kad toms euro zonos valstybėms narėms Valdytojų taryboje atstovautų vienas narys;

19.

todėl pateikia šiuos pasiūlymus:

—

ragina Komisiją pasinaudoti geriausios esamos ES ir nacionalinio lygmenų praktikos pavyzdžiais, siekiant parengti ES elgesio kodeksą skaidrumo, sąžiningumo ir atskaitomybės srityse, kuris būtų gairės ES atstovų veiklai tarptautinėse organizacijose ir įstaigose; ragina į kodekso rengimo procesą aktyviai įtraukti Parlamentą;

—

ypač pabrėžia savo susirūpinimą dėl šių organizacijų ir įstaigų statuso, finansavimo ir veiklos, jų sąveikos su valdžios institucijomis, suinteresuotaisiais subjektais ir visuomene, jų komunikacijos ir prieigos prie jų dokumentų; pabrėžia, kad reikia užtikrinti deramą interesų pusiausvyrą, įtraukiant nevyriausybines organizacijas, turinčias pakankamai techninės kompetencijos ir finansinių priemonių, siekiant sustiprinti pilietinės visuomenės balsą;

—	ragina ES institucijas ir agentūras, taip pat valstybes nares skatinti kiekvieno Europos atstovo atskaitomybę demokratiškai išrinktoms institucijoms;

—

ragina priimti tarpinstitucinį susitarimą siekiant formalizuoti finansinį dialogą, kuris būtų organizuojamas kartu su Europos Parlamentu, siekiant nustatyti gaires dėl ES pozicijų nustatymo ir darnumo rengiantis svarbioms tarptautinėms deryboms, užtikrinant, kad šios pozicijos būtų aptartos ir žinomos iš anksto, taip pat užtikrinant tolesnių veiksmus, o Komisija turėtų reguliariai teikti ataskaitas apie šių gairių taikymą ir priežiūrą; siūlo, kad būtų kviečiamos dalyvauti ES institucijos, valstybės narės ir, kai tinkama, atitinkamų tarptautinių organizacijų vadovai; mano, kad šio dialogo pobūdis (viešas ar ne viešas) ir dažnumas priklausytų nuo praktinių reikalavimų; laikosi nuomonės, kad taip pat atitinkamais lygmenimis būtinas aktyvus nacionalinių parlamentų dalyvavimas – kontrolė, kokių pozicijų laikosi atitinkamų valstybių narių atstovai;

—	mano, kad šios išsamesnės gairės galėtų būti papildytos aktyviais veiksmais grindžiamomis rezoliucijomis dėl gairių, kurias Parlamentas turėtų priimti reikiamu dažnumu ir kuriose būtų aiškiai išdėstyta Parlamento nuomonę dėl bendrosios politikos krypties;

—	pažymi, kad tose srityse, kuriose Europos Parlamentas yra teisės aktų leidėjas kartu su Taryba, dialogas padėtų nustatyti jų derybų įgaliojimus, suvienodinant ES pozicijas remiantis balsų dauguma priimtais teisės aktais arba vengiant prieštaravimų dar nepriimtiems teisės aktams;

—

ragina Europos atstovus tarptautinėse derybose skirti ypatingą dėmesį tam, kad tarptautiniai reikalavimai ir standartai neprieštarautų priimtiems įpareigojantiems ES teisės aktams ir būtų su jais suderinami, taip pat reikalavimų laikymuisi, siekiant tarptautiniu lygmeniu sukurti vienodas veiklos sąlygas;

—	ragina didinti Komisijos atskaitomybę Europos Parlamentui racionalizuojant procesą, kuriame G 20 susitikimams apibrėžiamos ES pozicijos politikos srityse, susijusiose su užimtumu, energetika, prekyba, vystymusi ir kova su korupcija;

—	primygtinai ragina valstybes nares nedelsiant pradėti laikytis lojalaus bendradarbiavimo nuostatų;

—	ragina valstybes nares sutikti, kad bankų sąjungos atstovai pagal bendrą priežiūros mechanizmą dalyvautų Bazelio bankininkystės priežiūros komiteto veikloje;

—	ragina Komisiją į savo darbo programą įtraukti ekonomikos ir finansų reguliavimo išorės aspektus, t. y. numatomą darbą tarptautinėse finansų institucijose, taip pat, siekiant padidinti ES vidaus politikos nuoseklumą, sudaryti darbo grupę dėl pasaulio ekonomikos valdymo ir finansų institucijų;

—	atkreipia dėmesį į Komisijos iniciatyvą siekti bendro euro zonos atstovavimo TVF; mano, kad tai turi būti padaryta išsaugant galimybes ilgainiui sukurti vieną Europos Sąjungos grupę;

—

atkreipia dėmesį į tai, kad pagal Sutarties Protokolą Nr. 14 už glaudesnį euro zonos valstybių narių veiklos derinimą atsakinga Euro grupės, kuri yra laikino ir neformalaus pobūdžio, kol euro taps visų Sąjungos valstybių narių valiuta; mano, kad galėtų būti padidintas Euro grupės skaidrumas ir atskaitomybė; pasisako už tai, kad pagal 2012 m. lapkričio 20 d. Europos Parlamento rezoliuciją (8), kuriame pateikiamos rekomendacijos dėl laipsniško bankų, ekonominės, fiskalinės ir politinės sąjungų sukūrimo, būtų ieškoma oficialesnio nuolatinio sprendimo; primena, kad reikia sustiprinti nepriklausomą už ekonomiką ir pinigų reikalus atsakingo Komisijos nario vaidmenį ir papildyti jį griežtais atskaitomybės Parlamentui ir Tarybai mechanizmais;

—

mano, kad ne tik TVF, bet ir kitais atvejais artimiausiais metais derėtų palaipsniui racionalizuoti atstovavimą ES, visų pirma stiprinant veiksmų derinimą, o vėliau, atlikus įvertinimą, apjungiant ES valstybėms skirtas vietas; mano, kad narystę šiose organizacijose ir įstaigose derėtų paskirti pagal atitinkamas ES institucijų ir Europos priežiūros institucijų (EPI), Tarybos arba Euro grupės ir nacionalinės valdžios institucijų kompetencijos sritis; laikosi nuomonės, kad ES tuo pat metu šių organizacijų ir įstaigų veikloje turėtų dėti pastangas pereiti nuo bendro sutarimo prie svertinio daugumos balsavimo sistemos;

—

pabrėžia, kad Komisija, Taryba arba tam tikrais atvejais Euro grupė privalo stiprinti koordinavimą rengdamos parengiamuosius posėdžius; mano, kad prireikus derėtų sudaryti naujas Tarybos ad hoc darbo grupes remiantis Ekonomikos ir finansų komiteto (EFK), Darbo grupės TVF klausimais (angl. SCIMF), Euro grupės darbo grupės (angl. EWG) ir Ekonominės politikos komiteto (EPK) pavyzdžiais;

—

ragina išsamiai įvertinti klausimą dėl dviejų atskirų vietų, šiuo metu G 20 susitikimuose skirtų Europos Vadovų Tarybos ir Komisijos pirmininkams, siekiant nustatyti, kokiu mastu ši tvarka mažina ES išorinį patikimumą, ypač atsižvelgiant į tai, kad veikia finansinių paslaugų bendroji rinka; mano, kad, siekiant skatinti atskirai atstovaujamų valstybių narių konvergenciją galimi įvairūs patobulinimai, kurie turėtų padėti užtikrinti veiksmingą veiksmų derinimą prieš susitikimus ir stiprintų ES poziciją susitikimų metu;

—

ragina ES institucijas ir valstybes nares skatinti parengti veiksmų planą siekiant sukurti pasaulinę sutartimi grindžiamą finansų organizaciją, kuri atitiktų J. de Larosière pranešime pasiūlytas nuostatas ir turėtų plačius įgaliojimus teikti rekomendacijas, derėtis dėl minimalių privalomų standartų, taikytų daugiašalius ginčų sprendimo mechanizmus ir, jei reikia, skirtų sankcijas; mano, kad patirtis, įgyta pirmiausiai prekybos sektoriuje dalyvaujant PPO, galėtų būti panaudota siekiant sukurti pirmiau minėtus daugiašalius ginčų sprendimo mechanizmus; pabrėžia, kad siūlomai organizacijai turėtų būti taikomi aukščiausi skaidrumo ir atskaitomybės standartai;

—	laikosi nuomonės, kad Komisija turėtų turėti plačius įgaliojimus skatinti naujus postūmius propaguojant daugiašališkumą tarptautiniame bendradarbiavime finansų, pinigų ir reguliavimo klausimais;

—	ragina Komisiją užtikrinti, kad bet kokie pasiūlymai dėl ES finansų teisės aktų papildytų pasauliniu lygmeniu vykdomus veiksmus;

20.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL C 70 E, 2012 3 8, p. 41.

(2) OL C 377 E, 2012 12 7, p. 66.

(3) OL C 131 E, 2013 5 8, p. 51.

(4) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0238.

(5) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0268.

(6) 2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais (OL L 145, 2001 5 31, p. 43).

(7) Tarptautinių atsiskaitymų bankas (angl. BIS), Finansinių veiksmų darbo grupė (angl. FATF) ir Pasaulio prekybos organizacija (PPO) taip pat atlieka taisyklių nustatymo funkcijas; Jungtinių Tautų prekybos ir plėtros konferencija (angl. UNCTAD) atlieka svarbų vaidmenį užtikrinant pasaulinį ekonomikos valdymą; Afrikos plėtros bankas (angl. AfDB), Azijos plėtros banko (AsDB), Karibų plėtros bankas (angl. CDB), Vakarų Afrikos plėtros bankas (angl. WADB), Amerikos valstybių plėtros bankas (angl. IDB), Amerikos valstybių investicijų korporacija (angl. IIC), Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERPB), Europos Tarybos vystymo bankas (angl. CEB), Pasaulio banko grupė, Tarptautinis rekonstrukcijos ir plėtros bankas (angl. IBRD), Tarptautinė plėtros asociacija (angl. IDA), Tarptautinė finansų korporacija (angl. IFC) ir Daugiašalė investicijų garantijų agentūra (angl. MIGA) remti vystomojo bendradarbiavimo finansavimą.

(8) 2012 m. lapkričio 20 d. Europos Parlamento rezoliucija su rekomendacijomis Komisijai dėl Europos Vadovų Tarybos, Europos Komisijos, Europos Centrinio Banko ir Euro grupės pirmininkų ataskaitos „Siekis sukurti tikrą ekonominę ir pinigų sąjungą“ (OL C 419, 2015 12 16, p. 48).