12.1.2018   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 11/92

—

atsižvelgdamas į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją ir JT žmogaus teisių konvencijas bei jų fakultatyvinius protokolus,

—

atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliuciją 60/251, kuria įsteigiama Žmogaus teisių taryba (JT ŽTT),

—

atsižvelgdamas į Europos žmogaus teisių konvenciją, Europos socialinę chartiją ir ES pagrindinių teisių chartiją,

—

atsižvelgdamas į 2015–2019 m. ES veiksmų planą žmogaus teisių ir demokratijos srityje,

—

atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl JT ŽTT,

—

atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl žmogaus teisių pažeidimų, įskaitant savo rezoliucijas dėl diskusijų klausimais, susijusiais su žmogaus teisių, demokratijos ir teisinės valstybės principo pažeidimo atvejais,

—

atsižvelgdamas į savo 2015 m. gruodžio 17 d. rezoliuciją dėl metinės ataskaitos dėl žmogaus teisių ir demokratijos pasaulyje 2014 m. ir Europos Sąjungos politikos šioje srityje (1),

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnį, 3 straipsnio 5 dalį, 18, 21, 27 ir 47 straipsnius,

—

atsižvelgdamas į 2015 m. JT ŽTT metinę ataskaitą JT Generalinei Asamblėjai,

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 ir 4 dalis,

A.

kadangi žmogaus teisių, taikos ir saugumo užtikrinimo požiūriu 2015-ieji ir 2016-ieji – svarbių sukakčių metai: minimos 70-osios Jungtinių Tautų sukūrimo, 50-osios Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto ir Tarptautinio ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių pakto, atitinkamai 30-osios ir 20-osios JT deklaracijos dėl teisės į vystymąsi (1986 m.) ir Pekino deklaracijos ir veiksmų programos (1995 m.), taip pat 15-osios kertinės JT Saugumo Tarybos rezoliucijos Nr. 1325 dėl moterų, taikos ir saugumo (2000 m.) ir Tūkstantmečio vystymosi tikslų (2000 m.) metinės;

B.

kadangi visos valstybės įpareigotos užtikrinti pagarbą žmogaus teisėms nepaisant rasės, kilmės, religijos, priklausymo tam tikrai klasei ar kastai, lyties, seksualinės orientacijos ar odos spalvos, kadangi jis pakartoja tvirtai tikįs žmogaus teisių (pilietinių, politinių, ekonominių, socialinių ar kultūrinių), kurios tarpusavyje susijusios ir viena nuo kitos priklausomos, nedalumu ir kadangi vienos iš šių teisių atėmimas daro tiesioginį neigiamą poveikį kitoms; kadangi visos valstybės privalo paisyti pagrindinių savo gyventojų teisių, imtis konkrečių veiksmų, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos šias teises užtikrinti nacionaliniu lygmeniu, ir bendradarbiauti tarptautiniu lygmeniu, siekdamos panaikinti kliūtis žmogaus teisių užtikrinimui visose srityse;

C.

kadangi pagarba žmogaus teisių visuotinumui, jo skatinimas ir apsauga yra Europos Sąjungos etinio ir teisinio acquis dalis bei vienas iš Europos vienybės ir nedalumo kertinių akmenų; kadangi išorės ir vidaus politikos nuoseklumas žmogaus teisių srityje itin svarbus ES žmogaus teisių politikos patikimumui užsienyje;

D.

kadangi Sąjungos veiksmai jai palaikant santykius su trečiosiomis valstybėmis grindžiami Europos Sąjungos sutarties 21 straipsniu, kuriame patvirtinamas žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių visuotinumas ir nedalomumas bei įtvirtinta prievolė gerbti žmogiškąjį orumą, lygybės ir solidarumo principus, taip pat vykdant veiksmus tarptautiniu lygmeniu laikytis JT Chartijos ir tarptautinės teisės principų;

E.

kadangi pagarbos žmogaus teisėms aspektas turėtų būti integruotas į visas politikos sritis, susijusias su taika ir saugumu, vystomuoju bendradarbiavimu, prekyba ir investicijomis, humanitarinėmis operacijomis, klimato kaita, migracija ir kova su terorizmu, nes šių klausimų neįmanoma spręsti neatsižvelgiant į pagarbą žmogaus teisėms;

F.

kadangi JT valstybės narės yra patvirtinusios ir įsipareigojusios vykdyti „Darbotvarkę iki 2030 m.“: joje kalbama apie pasaulį, kuriame būtų užtikrinama visuotinė pagarba žmogaus teisėms ir žmogaus orumui, teisinės valstybės principo laikymasis, teisingumas, lygybė ir užkirstas kelias diskriminacijai;

G.

kadangi reguliarios JT žmogaus teisių tarybos (JT ŽTT) sesijos, specialiųjų pranešėjų skyrimas, visuotinio periodinio vertinimo mechanizmas, pagal specialiąsias procedūras įgalioti pareigūnai, sprendžiantys arba su konkrečios šalies padėtimi susijusius, arba teminius klausimus – visa tai padeda prie tarptautinio masto pastangų skatinti ir gerbti žmogaus teises, demokratiją ir teisinės valstybės principą;

H.

kadangi kai kurios Žmogaus teisių tarybos narės pripažintos vienomis didžiausių žmogaus teisių pažeidėjų, o jų rodikliai bendradarbiaujant su pagal JT specialiąsias procedūras įgaliotais pareigūnais ir laikantis ataskaitų teikimo pagal JT žmogaus teisių sutartis įsteigtiems organams reikalavimų kelia abejonių;

1.

teigiamai vertina ambasadoriaus Choi Kyong-limo paskyrimą JT ŽTT pirmininku 2016 m. laikotarpiu;

2.

teigiamai vertina JT ŽTT metinę ataskaitą JT Generalinei Asamblėjai, apimančią jos 28-ąją, 29-ąją ir 30-ąją sesijas;

3.

pakartoja savo poziciją, kad JT ŽTT narės turėtų būti renkamos iš valstybių, kurios gerbia žmogaus teises, teisinės valstybės principą ir demokratiją, tarpo, ir primygtinai ragina JT valstybes nares užtikrinti, kad bet kurios valstybės, kurią ketinama išrinkti JT ŽTT nare, atžvilgiu, be kita ko, turėtų būti skatinama taikyti rezultatais žmogaus teisių srityje grindžiamus kriterijus; yra susirūpinęs dėl žmogaus teisių pažeidimų kai kuriose naujai išrinktose JT ŽTT narėse; mano, jog valstybės narės neturėtų pritarti tam, kad JT ŽTT narėmis būtų išrenkamos valstybės, kurios neužtikrina pagarbos žmogaus teisėms;

4.

pabrėžia, kad svarbu remti JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro nepriklausomumą ir sąžiningumą siekiant užtikrinti, kad šis biuras toliau veiksmingai ir nešališkai vykdytų savo įgaliojimus; atsižvelgdamas į tai, ragina pasirūpinti, kad JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biurui būtų užtikrinta tinkama parama ir finansavimas; pakartoja remiąs pagal specialiąsias procedūras įgaliotų pareigūnų veiklą ir nepriklausomą įgaliojimų turėtojų, tokių kaip specialieji pranešėjai, statusą, kuris jiems reikalingas savo funkcijoms visiškai nešališkai atlikti, ir ragina visas valstybes bendradarbiauti su pareigūnais, įgaliotais pagal šias procedūras; apgailestauja dėl kai kurių valstybių narių parodyto nenoro bendradarbiauti;

5.

pakartoja, kad, norint visapusiškai suprasti žmogaus teisių padėtį visose JT valstybėse narėse, svarbus visuotinio periodinio vertinimo visuotinumas, ir pakartoja remiąs antrąjį šio vertinimo ciklą, kurio metu ypatingas dėmesys skiriamas per pirmąjį ciklą priimtų rekomendacijų įgyvendinimui; visgi dar kartą ragina persvarstyti rekomendacijas, kurių valstybės nepriėmė per pirmąjį ciklą, tęsiant visuotinio periodinio vertinimo procesą;

6.

pabrėžia, jog būtina užtikrinti, kad JT ŽTT veikloje, atsižvelgiant į visus jos aspektus, visapusiškai dalyvautų įvairiausios suinteresuotosios šalys, ypač pilietinė visuomenė, ir reiškia susirūpinimą dėl to, kad dėl itin griežtų apribojimų suvaržomas pilietinės visuomenės dalyvavimas visuotinio periodinio vertinimo procese; ragina JT valstybes nares, įskaitant ES valstybes nares, naudoti visuotinio periodinio vertinimo mechanizmą kaip priemonę, kurią taikant įvertinama ir jų pačių žmogaus teisių padėtis ir pateikti susijusias rekomendacijas;

7.

ragina ES toliau kelti klausimus dėl visuotinio periodinio vertinimo rekomendacijų per ES politikos dialogus su atitinkamomis šalimis, siekiant analizuoti šių rekomendacijų įgyvendinimo būdus ir priemones naudojantis šalies ir regioninėmis strategijomis;

8.

teigiamai vertina JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro pradėtą „Iniciatyvą siekiant pokyčių“, kurios tikslas – gerinti ir stiprinti JT žmogaus teisių biurų veiklą pasaulyje sukuriant aštuonis regioninius centrus, kurie, tiesiogiai bendradarbiaudami su partneriais, siektų apsaugoti ir skatinti pagarbą žmogaus teisėms bei užtikrinti, kad rekomendacijos, parengtos taikant žmogaus teisių užtikrinimo mechanizmus, virstų realiais pokyčiais vietoje; 10-ųjų JT ŽTT metinių proga ragina atlikti šios tarybos poveikio, jai suteiktų įgaliojimų vykdymo ir jos rezoliucijų ir kitų sprendimų įgyvendinimo rezultatų įvertinimą;

9.

reiškia susirūpinimą dėl konstitucinių pataisų, kai kuriose šalyse priimtų siekiant pakeisti nustatytą prezidento kadencijų skaičiaus apribojimą – tai problema, kai kuriais atvejais sukėlusi su rinkimais susijusį smurtą; pakartoja, kad pagarba pilietinėms ir politinėms teisėms, įskaitant asmeninę ir kolektyvinę žodžio laisvę bei susirinkimų ir asociacijų laisvę, yra demokratiškos, tolerantiškos ir pliuralistinės visuomenės rodiklis;

10.

pakartoja, kad tikri laisvi rinkimai, periodiškai rengiami remiantis visuotine ir lygia rinkimų teise, yra pagrindinė teisė, kuri, vadovaujantis Visuotine žmogaus teisių deklaracija (21 straipsnio 3 dalimi) ir Tarptautiniu pilietinių ir politinių teisių paktu (25 straipsniu), turėtų būti užtikrinama visiems piliečiams; pakartoja, kad žodžio laisvės ir dinamiškų nepriklausomai pliuralistinei pilietinei visuomenei palankių sąlygų buvimas yra prielaida norint skatinti pagarbą žmogaus teisėms;

11.

laikosi nuomonės, kad šiuolaikinės skaitmeninės technologijos ir suteikia tam tikrų pranašumų, ir kelia tam tikrų sunkumų, susijusių su teisės į privatų gyvenimą apsauga, naudojimusi žodžio laisve internete visame pasaulyje ir saugumu, kadangi šiuolaikinės skaitmeninės technologijos neretai tampa ekstremistinės ir teroristinės propagandos priemonėmis bei verbavimo kanalais; todėl teigiamai vertina tai, kad paskirtas JT specialusis pranešėjas teisės į privatumą skaitmeniniame amžiuje klausimais, kurio įgaliojimai apima sekimo ir privatumo problemas, darančias žmonėms poveikį internete ir realiame gyvenime;

12.

ragina JT valstybes nares, įskaitant ES valstybes nares, vykdyti JT specialiojo pranešėjo šiuolaikinių rasizmo, rasinės diskriminacijos, ksenofobijos ir susijusios netolerancijos formų klausimais rekomendacijas siekiant kovoti su rasinės, etninės neapykantos, taip pat neapykantos ksenofobijos pagrindu plitimu ir kurstymu internetu ir socialinės žiniasklaidos tinklais, imantis reikiamų teisėkūros priemonių ir visapusiškai gerbiant žodžio ir nuomonės laisves;

13.

smerkia tai, kad vyriausybės pajėgos ne vienoje trečiojoje valstybėje toliau persekioja ir sulaiko žmogaus teisių gynėjus ir opozicijos veikėjus; reiškia susirūpinimą dėl neteisingų ir ribojamųjų teisės aktų, įskaitant užsienio finansavimo suvaržymus, dėl kurių ribojama pilietinės visuomenės veikla; ragina visas vyriausybes skatinti ir remti žiniasklaidos laisvę, pilietinės visuomenės organizacijas ir žmogaus teisių gynėjų veiklą bei leisti jiems veikti nejaučiant baimės, represijų ar bauginimo grėsmės;

14.

mano, kad nuolatinis žmogaus teisių gynėjų ir opozicijos veikėjų persekiojimas ir sulaikymas įvairiose JT ŽTT narėse verčia abejoti JT ŽTT patikimumu; ragina ES ir jos valstybes nares paremti iniciatyvą JT lygmeniu rasti būdą, kaip nuosekliai ir visapusiškai spęsti pagrindines problemas, su kuriomis visame pasaulyje susiduria žmogaus teisių gynėjai, vykdantys veiklą moterų teisių, aplinkos srities teisių, teisių į žemę ir čiabuvių tautų teisių gynimo, kovos su korupcija ir nebaudžiamumu bei religijos srityse, žurnalistai ir kiti žmogaus teisių gynėjai, naudojantys žiniasklaidą, įskaitant internetą ir socialinę žiniasklaidą, ir visada pasmerkti jų žudymo atvejus;

15.

reiškia itin didelį susirūpinimą dėl išpuolių prieš humanitarinės pagalbos teikėjus ir medicinos įstaigas; primena, kad pagal tarptautinę humanitarinę teisę bet kokie tokio pobūdžio išpuoliai draudžiami, ir ragina konfliktuojančias šalis laikytis tarptautinės humanitarinės teisės nuostatų; pabrėžia, kad svarbu padidinti pagalbą teikiančių darbuotojų saugumą užtikrinant, kad būtų efektyviau reaguojama į išpuolius;

16.

primena apie tai, kad ES laikosi visiško mirties bausmės netoleravimo pozicijos, ir dar kartą pabrėžia savo ilgalaikę poziciją jokiu būdu ir jokiomis aplinkybėmis nepateisinti mirties bausmės, kankinimų, žiauraus, nežmoniško ir žeminančio elgesio bei baudimo; pabrėžia, jog svarbu, kad ES ir toliau siektų mirties bausmės moratoriumo, ir dar kartą akcentuoja, kad mirties bausmės panaikinimas prisideda prie žmogaus orumo stiprinimo; dar kartą pabrėžia savo poziciją, kad parama trečiųjų valstybių kovos su narkotikais politikos įgyvendinimui, pvz., finansinė ir techninė parama bei pajėgumų stiprinimas, turėtų būti teikiama tik tuo atveju, jei bus panaikinta mirties bausmė už su narkotikais susijusius nusikaltimus; pritaria, kad būtų įsteigta Specialiojo pranešėjo žmogaus teisių ir kovos su narkotikais klausimais pareigybė;

17.

džiaugiasi iki šiol padaryta didele pažanga, t. y. tuo, kad daugelis šalių sustabdė mirties bausmės taikymą, o kitos ėmėsi teisėkūros priemonių mirties bausmei panaikinti; nežiūrint į tai apgailestauja, kad per keletą pastarųjų metų kai kuriose šalyse buvo atnaujintas egzekucijų vykdymas; ragina šalis, kurios yra panaikinusios mirties bausmę arba taiko ilgalaikį mirties bausmės moratoriumą, vykdyti savo įsipareigojimus ir nepradėti vėl taikyti šios bausmės;

18.

primena, kad minties, sąžinės, religijos ir tikėjimo laisvė yra pagrindinė žmogaus teisė, pripažinta Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje ir užtikrinama pagal Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 18 straipsnį; taip pat primena, kad ši teisė ir kitos žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės, apimančios teisę tikėti ar netikėti, laisvę vienodomis teisėmis praktikuoti teistinius, neteistinius ar ateistinius įsitikinimus ir teisę priimti pasirinktą tikėjimą, jį keisti, jo atsisakyti arba vėl prie jo sugrįžti, yra glaudžiai tarpusavyje susijusios; reiškia susirūpinimą dėl to, kad kai kurios šalys iki šiol nesilaiko JT standartų ir, pažeisdamos religijos ar tikėjimo laisvę, naudoja valstybines represijas, kurios gali apimti fizines bausmes, įkalinimą, nepaprastai dideles baudas ir netgi mirties bausmę; reiškia susirūpinimą dėl padažnėjusio mažumų persekiojimo dėl jų religijos ar tikėjimo, taip pat dėl neteisėto jų rinkimosi vietų griovimo; remia JT specialiojo pranešėjo religijos ar tikėjimo laisvės klausimais ataskaitą dėl smurto, įvykdyto vardan religijos; ragina ES įgyvendinti šio pranešėjo rekomendacijas dėl religijų dialogo iniciatyvų;

19.

teigiamai vertina ES įsipareigojimą skatinti religijos ar tikėjimo laisvę tarptautiniuose forumuose – taip pat ir paremiant JT specialiojo pranešėjo religijos ar tikėjimo laisvės klausimais įgaliojimus; visapusiškai remia ES praktiką imtis iniciatyvos JT ŽTT ir JT Generalinėje Asamblėjoje siekiant rengti temines rezoliucijas šiuo klausimu; reikalauja imtis konkrečių veiksmų siekiant apsaugoti religines mažumas, netikinčius, tikėjimo atsisakiusius asmenis ir ateistus, nukentėjusius dėl šventvagystės įstatymų; mano, kad veiksmų tarptautiniuose ir regioniniuose forumuose turėtų būti imamasi palaikant atvirą, skaidrų ir reguliarų dialogą su religinėmis asociacijomis ir bendruomenėmis, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 17 straipsnyje;

20.

pripažįsta JT ŽTT pastangas užtikrinti, kad į visas žmogaus teises būtų žiūrima vienodai ir kad jos visos būtų vienodai svarbios, pagal specialiąsias procedūras paskiriant įgaliojimų, susijusių su ekonominėmis, socialinėmis ir kultūrinėmis teisėmis, turėtojus; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, jog svarbu, kad būtų ratifikuotas Tarptautinio ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių pakto fakultatyvinis protokolas, kuriuo nustatomi skundų pateikimo ir tyrimo mechanizmai;

21.

reiškia didžiulį susirūpinimą dėl ypač didelio skurdo augimo, nes tai kelia grėsmę galimybei visapusiškai naudotis visomis žmogaus teisėmis; šiuo požiūriu teigiamai vertina JT ŽTT specialiojo pranešėjo ataskaitą dėl ypač didelio skurdo ir žmogaus teisių (A/HRC/29/31) ir pritaria jo pasiūlymams dėl ypač didelio skurdo panaikinimo; mano, kad, norint kovoti su skurdu apskritai, svarbu spręsti didėjančios nelygybės problemą ir propaguoti socialines ir ekonomines teises padedant gauti maisto, vandens, švietimo ir sveikatos priežiūros paslaugas bei būstą;

22.

laikosi nuomonės, kad korupcija, mokesčių slėpimas, netinkamas viešųjų gėrybių valdymas ir atskaitomybės nebuvimas kelia grėsmę vienodoms galimybėms naudotis žmogaus teisėmis ir kenkia demokratiniams procesams, teisinės valstybės principo laikymuisi, tinkamam teisingumo vykdymui ir viešųjų paslaugų, tokių kaip švietimas ir pagrindinės sveikatos priežiūros paslaugos, teikimui; mano, kad pagarbos žmogaus teisėms, pirmiausia teisėms į informaciją, žodžio ir susirinkimų laisvę, į nepriklausomas teismines institucijas ir demokratinį dalyvavimą viešojoje veikloje, užtikrinimo veiksmai yra kovos su korupcija priemonė;

23.

pabrėžia, kad trečiųjų valstybių mažumų bendruomenės turi specifinių poreikių ir kad reikėtų propaguoti jų lygybę visose ekonominio, socialinio, politinio ir kultūrinio gyvenimo srityse;

24.

ragina JT valstybes nares, įskaitant ES valstybes nares, reikalauti, kad visi pagal specialiąsias procedūras įgalioti pareigūnai atkreiptų ypatingą dėmesį į problemas, su kuriomis susiduria čiabuvių tautų moterys, jaunimas ir neįgalieji, ir apie šias problemas informuotų JT ŽTT; ragina Europos išorės veiksmų tarnybą (EIVT), Komisiją ir valstybes nares remti čiabuvių tautų dalyvavimą JT ŽTT sesijose; ragina EIVT ir valstybes nares aktyviai prisidėti, kad būtų parengtas sisteminis veiksmų planas dėl čiabuvių tautų, ypač dėl reguliarių konsultacijų su čiabuvių tautomis;

25.

remia veiksmingą ir visapusišką JT verslo ir žmogaus teisių pagrindinių principų įgyvendinimą; primygtinai ragina visas JT valstybes nares, įskaitant ES valstybes nares, parengti ir įgyvendinti nacionalinius veiksmų planus; mano, kad prekybą galima suderinti su žmogaus teisėmis ir kad verslo bendruomenė gali atlikti svarbų vaidmenį žmogaus teisių ir demokratijos propagavimo procese; dar kartą tvirtina, jog svarbu, kad ES ir daugiašalės įmonės atliktų vadovaujamą vaidmenį propaguodamos tarptautinius verslo ir žmogaus teisių standartus;

26.

ragina JT ir ES, bendraujant su daugiašalėmis ir Europos įmonėmis, kelti klausimą dėl žemės grobimo problemos ir teisių į žemę gynėjų, kurie patiria represijas, įskaitant grasinimus, persekiojimą, savavališkus suėmimus, užpuolimus ir žmogžudystes;

27.

teigiamai vertina JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro iniciatyvą stiprinti atskaitomybės ir teisių gynimo priemonių projektą siekiant prisidėti prie teisingos ir veiksmingesnės nacionalinėje teisėje numatytų teisių gynimo priemonių sistemos, ypač rimtų žmogaus teisių pažeidimų verslo sektoriuje atvejais; ragina visas vyriausybes vykdyti savo pareigas siekiant užtikrinti pagarbą žmogaus teisėms, nukentėjusiųjų galimybę kreiptis į teismą, nes šie nukentėję asmenys susiduria ir su praktiniais, ir su teisiniais iššūkiais mėgindami pasinaudoti teisių gynimo priemonėmis nacionaliniu ir tarptautiniu lygmenimis tuomet, kai pažeidžiamos su verslo sritimi susijusios žmogaus teisės;

28.

pažymi, kad 2015 m. liepos mėn. pirmąją sesiją surengė pagal 2014 m. birželio 26 d. JT ŽTT rezoliuciją sukurta atvira tarpvyriausybinė darbo grupė tarptautinės teisiškai įpareigojančios priemonės, žmogaus teisių požiūriu taikytinos tarptautinėms korporacijoms ir kitoms verslo įmonėms, parengimo klausimu; ragina ES remti pastangas, kuriomis siekiama suderinti jos politiką su EBPO rekomendacijomis daugiašalėms įmonėms, ir rekomenduoja ES ir jos valstybėms narėms konstruktyviai dalyvauti diskusijose dėl teisiškai įpareigojančio tarptautinio dokumento dėl verslo ir žmogaus teisių pagal JT sistemą;

29.

reiškia susirūpinimą dėl rimčiausios po Antrojo pasaulinio karo migracijos humanitarinės krizės, kurią sukėlė tai, kad vis daugiau žmonių priversti palikti savo namus dėl persekiojimo, ginkluotų konfliktų, visuotinio smurto ir klimato kaitos, taip pat dėl siekio apsisaugoti ir susikurti geresnį gyvenimą – jie tai daro rizikuodami savo gyvybe ir leisdamiesi į pavojingą kelionę; ragina imtis efektyvių ir suderintų tarptautinio masto veiksmų siekiant kovoti su esminėmis migracijos priežastimis; be to, ragina dėti daugiau pastangų JT lygmeniu siekiant spręsti dabartinius ir būsimus su migracija susijusius iššūkius užtikrinant pakankamą finansavimą JT vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biurui, Pasaulio maisto programai ir kitiems JT organams, dalyvaujantiems užtikrinant pagrindinių paslaugų teikimą pabėgėliams konfliktų zonose ir už jų ribų; pabrėžia JT specialiojo pranešėjo migrantų žmogaus teisių klausimais veiklos, įskaitant jo rekomendacijas, svarbą;

30.

ragina visas šalis vadovautis žmogaus teisėmis grindžiamu požiūriu į migraciją, pagal kurį nustatant migracijos politiką ir valdymą užtikrinamos migrantų ir pabėgėlių teisės, ypatingą dėmesį skiriant marginalizuotų ir palankių sąlygų neturinčių migrantų ir pabėgėlių grupių, pvz., moterų ir vaikų, padėčiai; ragina visas valstybes spręsti smurto dėl lyties prieš moteris ir mergaites problemą ir pabrėžia, kad, siekiant atsižvelgti į jų konkrečias reikmes, migracijos politiką svarbu formuoti įtraukiant lyties aspektą;

31.

primena, kad visos valstybės turi pareigą gerbti ir saugoti visų jų jurisdikcijoje esančių asmenų žmogaus teises, neatsižvelgiant į jų pilietybę ar kilmę ir jų imigracijos statusą; primena, kad bendra migracijos strategija glaudžiai susijusi su vystymosi ir humanitarine politika, įskaitant humanitarinių koridorių kūrimą ir humanitarinių vizų išdavimą; pakartoja savo raginimą užtikrinti, kad visi bendradarbiavimo migracijos srityje ir readmisijos susitarimai su ES nepriklausančiomis valstybėmis atitiktų tarptautinę teisę; primena, kad migrantų grąžinimas turėtų būti vykdomas tik visapusiškai užtikrinant migrantų teises, remiantis informacija pagrįstais sprendimais ir tik tuomet, jei jų šalyje užtikrinama jų teisių apsauga; ragina vyriausybes nutraukti savavališko migrantų suėmimo ir savavališko jų sulaikymo praktiką; reiškia susirūpinimą dėl migrantų ir pabėgėlių diskriminacijos ir jų teisių pažeidimų; atsižvelgdamas į tai, ragina JT valstybes nares, įskaitant ES valstybes nares, paisyti teisės prašyti prieglobsčio ir jį gauti;

32.

teigiamai vertina pagal Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją (JTBKKK) sudarytą Paryžiaus susitarimą, kuris apima prisitaikymo prie klimato kaitos, jos švelninimo, technologijų kūrimo ir perdavimo bei kompetencijos ugdymo priemones; ragina visas šalis signatares vykdyti savo įsipareigojimus; apgailestauja dėl to, kad JTBKKK nėra jokių nuorodų į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją, ir ragina užtikrinti, kad visos JTBKKK politikos kryptys ir veiksmai būtų grindžiami žmogaus teisėmis;

33.

primena, kad neigiamas klimato kaitos poveikis visame pasaulyje kelia tiesioginį ir potencialiai neatitaisomą pavojų galimybei visapusiškai naudotis žmogaus teisėmis ir kad šis poveikis pažeidžiamoms grupėms, kurių padėtis teisių požiūriu ir taip nesaugi, yra labai didelis; susirūpinęs pažymi, jog tikėtina, kad su klimato kaita susiję incidentai, pvz., jūros lygio kilimas ir ekstremalūs oro pokyčiai, sukeliantys sausrą ir potvynius, pasiglemš dar daugiau gyvybių, paskatins gyventojų persikėlimą bei nulems maisto ir vandens nepriteklių;

34.

ragina tarptautinę bendruomenę panaikinti teisės spragas, susijusias su terminu „pabėgėlis dėl klimato kaitos“, įskaitant galimą tarptautinę šio termino apibrėžtį;

35.

teigiamai vertina JT Saugumo Tarybos neseniai parengtą rezoliuciją Nr. 2242 dėl moterų, taikos ir saugumo, kurioje pažymima, kad moterys yra pagrindinis visų pastangų atremti pasaulinius iššūkius, įskaitant susijusius su stiprėjančiu smurtiniu ekstremizmu, klimato kaita, migracija, tvariu vystymusi, taika ir saugumu, komponentas; teigiamai vertina JT visuotinio tyrimo išvadas JT Saugumo Tarybos rezoliucijos Nr. 1325 dėl moterų, taikos ir saugumo įgyvendinimo klausimu, kuriose atkreipiamas dėmesys į moterų lyderystės ir dalyvavimo sprendžiant konfliktus bei kuriant taiką svarbą ir į tai, kad dėl jų dalyvavimo pagerėjo humanitarinės pagalbos teikimas, sustiprėjo taikdarių pastangos, buvo paskatinta vaisinga taikos derybų pabaiga ir buvo prisidėta prie kovos su smurtiniu ekstremizmu; ragina JT ir visas jos valstybes nares imtis konkrečių priemonių siekiant užtikrinti moterų savarankiškumą, prasmingai įtraukti jas į konfliktų prevenciją ir sprendimą, taip pat į taikos derybų ir taikos kūrimo procesą, didinant atstovavimą joms visais sprendimų priėmimo lygmenimis, įskaitant nacionalines, regionines ir tarptautines institucijas ir mechanizmus;

36.

reiškia didelį nerimą dėl to, kad pradėjus veikti tokioms smurtinėms ekstremistinėms grupuotėms, kaip „Da'esh“ Sirijoje ir Irake ar „Boko Haram“ Vakarų Afrikoje, smurtas prieš moteris pasiekė naują matmenį, nes seksualinė prievarta tapo sudėtine ekstremistinių grupuočių tikslų ir ideologijos dalimi bei jų pajamų šaltiniu – dėl to tarptautinė bendruomenė susiduria su nauju ypatingos svarbos iššūkiu; ragina visas vyriausybes ir JT institucijas prisiimti didesnius įsipareigojimus kovoti su šiais siaubingais nusikaltimais ir grąžinti moterims orumą, kad jos galėtų siekti teisingumo, gauti kompensaciją ir tinkamas paramos priemones;

37.

mano, kad vienas iš būdų kovoti su ekstremizmu – užtikrinti moterų savarankiškumą, šalinant esamą moterų ir vyrų nelygybę, dėl kurios moterys ir mergaitės tampa pažeidžiamos konfliktų metu; pabrėžia, kad pabėgėlių stovyklose ir konfliktų zonose, kurios yra paveiktos ypač didelio skurdo ir ypač didelių gaivalinių nelaimių, pvz., sausros ir potvynių, reikia toliau teikti švietimo paslaugas mergaitėms;

38.

pabrėžia, jog svarbu, kad nesusilpnėtų Pekino veiksmų platformos acquis nuostatos dėl galimybės gauti išsilavinimą ir sveikatos, kaip pagrindinės žmogaus teisės, taip pat dėl lytinių ir reprodukcinių teisių apsaugos; pabrėžia, kad visuotinis lytinės ir reprodukcinės sveikatos bei teisių, taip pat galimybės gauti atitinkamas paslaugas užtikrinimas padeda mažinti kūdikių ir gimdyvių mirtingumą; pažymi, kad šeimos planavimas, gimdyvių sveikata, nevaržoma galimybė įsigyti kontraceptinių priemonių ir gauti visapusiškas lytinės ir reprodukcinės sveikatos priežiūros paslaugas yra svarbūs elementai išsaugant moters gyvybę ir padedant jai iš naujo susikurti gyvenimą, jei ji buvo tapusi išžaginimo auka; atkreipia dėmesį į tai, kad ši politika turi būti vystomojo bendradarbiavimo su trečiosiomis valstybėmis ir humanitarinės veiklos jose ašis;

39.

pabrėžia, kad svarbios moterų lyderystės ir dalyvavimo visais sprendimų priėmimų lygmenimis stiprinimo priemonės; ragina valstybes užtikrinti vienodą moterų atstovavimą viešosiose institucijose ir viešajame gyvenime – taip pat ir skiriant ypatingą dėmesį mažumoms priklausančių moterų įtraukčiai;

40.

ragina Komisiją, EIVT, taip pat Komisijos pirmininko pavaduotoją ir vyriausiąją įgaliotinę toliau skatinti politinį ir ekonominį moterų ir mergaičių įgalėjimą integruojant lyčių lygybės aspektą į visas savo išorės politikos sritis ir programas – taip pat ir mezgant struktūrinius dialogus su trečiosiomis valstybėmis, viešai keliant su lytimi susijusius klausimus ir šiuo tikslu užtikrinant pakankamus išteklius;

41.

remia ES pastangas propaguoti vaiko teises, ypač padedant užtikrinti galimybes vaikams gauti vandens, naudotis tinkamomis sanitarinėmis sąlygomis, sveikatos priežiūros ir švietimo paslaugomis, užtikrinant į ginkluotas grupuotes užverbuotų vaikų reabilitaciją ir reintegraciją, panaikinant vaikų darbą, užkertant kelią jų kankinimui, vaikų kaltinimui raganavimu, prekybai jais, vaikų santuokoms ir seksualiniam išnaudojimui, taip pat padedant vaikams ginkluotų konfliktų metu ir užtikrinant jiems galimybes mokytis konflikto zonose ir pabėgėlių stovyklose;

42.

primena, kad Konvencijoje dėl vaiko teisių, kuri buvo patvirtinta 1989 m. ir yra plačiausiai ratifikuota tarptautinė žmogaus teisių sutartis, apibrėžta nemažai vaiko teisių, įskaitant teisę į gyvybę, sveikatą, švietimą ir teisę žaisti, taip pat teisę į šeimos gyvenimą, apsaugą nuo smurto ir diskriminacijos bei teisę būti išklausytam; ragina visas šios sutarties signatares vykdyti savo įsipareigojimus;

43.

palankiai vertina planuojamą pasaulinio masto tyrimą, kurį JT ketina inicijuoti tam, kad, pasitelkusios stebėseną ir vertinimo analizę, nustatytų, kaip esami tarptautiniai teisės aktai ir standartai įgyvendinami vietoje, ir įvertintų konkrečias valstybių galimybes gerinti savo politiką ir atsakomuosius veiksmus; ragina visas valstybes paremti šį tyrimą ir aktyviai jame dalyvauti;

44.

susirūpinęs pažymi, jog 2015 m. nemažai asmenų įvairiose pasaulio šalyse buvo nuteisti mirties bausme už nusikaltimus, kuriuos jie padarė būdami jaunesni nei 18 metų amžiaus, ir kad mirties bausmė jiems buvo įvykdyta nepaisant to, kad pagal JT vaiko teisių konvenciją taikyti mirties bausmę nepilnamečiams draudžiama;

45.

reiškia susirūpinimą dėl to, kad įvairiose valstybėse tebesusiduriama su diskriminaciniais teisės aktais ir praktika, taip pat smurtiniais išpuoliais prieš asmenis dėl jų seksualinės orientacijos ir lytinės tapatybės; ragina atidžiai stebėti LGBTI asmenų padėtį valstybėse, kuriose neseniai priimti prieš juos nukreipti įstatymai; reiškia didelį susirūpinimą dėl žodžio ir susirinkimų laisvę ribojančių vadinamųjų kovos su propaganda įstatymų, be kita ko, priimtų ir Europos žemyno valstybėse;

46.

pakartoja, kad remia nenutrūkstamą Vyriausiojo žmogaus teisių komisaro darbą skatinant LGBTI asmenis naudotis visomis žmogaus teisėmis ir užtikrinant, kad jie galėtų tai daryti, pirmiausia rengiant pareiškimus, ataskaitas ir įgyvendinant kampaniją „Laisvi ir lygūs“ (angl. Free & Equal); ragina Vyriausiąjį komisarą tęsti kovą su diskriminaciniais įstatymais ir praktika; reiškia susirūpinimą dėl to, kad ribojamos pagrindinės LGBTI asmenų žmogaus teisių gynėjų laisvės, ir ragina ES aktyviau juos remti; pažymi, kad pagrindinės LGBTI asmenų teisės greičiausiai būtų labiau gerbiamos tuo atveju, jei jiems būtų prieinami visi teisiniai institutai;

47.

ragina ES skatinti žmogaus teisių, įskaitant pilietines, politines, ekonomines, socialines ir kultūrines teises, visuotinumą ir nedalumą, kaip nustatyta Europos Sąjungos sutarties 21 straipsnyje ir bendrosiose nuostatose dėl Sąjungos išorės veiksmų;

48.

pakartoja savo raginimą ES laikytis teisėmis grindžiamo požiūrio ir reikalavimą gerbti žmogaus teises įtraukti į prekybos, investicijų politikos, viešųjų paslaugų ir vystomojo bendradarbiavimo sritis, taip pat į savo bendrą saugumo ir gynybos politiką; taip pat pabrėžia, kad įgyvendinant ES žmogaus teisių politiką turėtų būti užtikrintas jos vidaus ir išorės politikos suderinamumas, laikantis įpareigojimų ES sutartyje;

49.

be to, primena, jog svarbu, kad ES aktyviai ir nuosekliai dalyvautų su visais JT žmogaus teisių mechanizmais, visų pirma su Trečiuoju komitetu, Generaline Asamblėja (JT GA) ir JT ŽTT, susijusioje veikloje; pripažįsta EIVT, ES delegacijų Niujorke ir Ženevoje bei ES valstybių narių pastangas užtikrinti didesnį ES veiksmų, susijusių su žmogaus teisių klausimais, nuoseklumą JT lygmeniu, laiku rengiant esmines konsultacijas, bei kalbėti vienu balsu; ragina ES dėti daugiau pastangų siekiant, kad jos balsas būtų išgirstas, be kita ko, stiprinant vis dažniau naudojamą tarpregioninių iniciatyvų praktiką, taip pat bendrai remiant rezoliucijas ir vadovaujant jų rengimui; dar kartą ragina užtikrinti didesnį ES veiksmų matomumą visuose daugiašaliuose forumuose;

50.

ragina ES specialųjį įgaliotinį žmogaus teisių klausimais toliau stiprinti ES žmogaus teisių politikos JT ŽTT kontekste veiksmingumą, nuoseklumą ir matomumą bei toliau plėtoti glaudų bendradarbiavimą su Vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuru ir pagal specialiąsias procedūras įgaliotais asmenimis;

51.

atkreipia ypatingą dėmesį į būtinybę gerinti ES pozicijų JT ŽTT sesijose rengimą ir koordinavimą bei spręsti ES žmogaus teisių išorės ir vidaus politikos nuoseklumo klausimą;

52.

primena, kad svarbu laikytis įsigalėjusios praktikos siųsti parlamentines delegacijas į JT ŽTT ir JT GA sesijas;

53.

ragina ES valstybes nares principingiau ir neselektyviai dalyvauti JT ŽTT veikloje;

54.

pakartoja savo raginimą ES Tarybai parengti ES bendrąją poziciją dėl ginkluotų bepiločių orlaivių naudojimo, ypatingą svarbą teikiant žmogaus teisių ir tarptautinės humanitarinės teisės laikymuisi ir sprendžiant tokius klausimus kaip teisinė sistema, proporcingumas, atskaitomybė, civilių gyventojų apsauga ir skaidrumas; dar kartą primygtinai ragina ES uždrausti gaminti, kurti ir naudoti visiškai autonominius ginklus, kurie leidžia smogti be žmogaus įsikišimo; primygtinai ragina žmogaus teisių aspektą įtraukti į visus dialogus su trečiosiomis valstybėmis kovos su terorizmu klausimais;

55.

teigiamai vertina kovos su terorizmu gairių dokumentą, kurį EIVT ir Komisija parengė siekdamos užtikrinti pagarbą žmogaus teisėms planuojant ir įgyvendinant pagalbos kovoje su terorizmu projektus su trečiosiomis valstybėmis; atsižvelgdamas į tai primena, kad pagarba pagrindinėms teisėms ir laisvėms yra sėkmingos kovos su terorizmu politikos, įskaitant skaitmeninių sekimo technologijų naudojimą, pagrindas; pabrėžia, kad būtina rengti veiksmingas komunikacijos strategijas siekiant kovoti su terorizmu ir ekstremistine propaganda bei verbavimo metodais, ypač internete;

56.

rekomenduoja ES dėti daugiau pastangų siekiant formuoti visapusiškesnį požiūrį į demokratizacijos procesus – laisvi ir teisingi rinkimai yra tik vienas jų aspektas – bei naudingai prisidėti prie demokratinių institucijų stiprinimo; mano, kad dalijimasis geriausia pereinamojo laikotarpio praktika įgyvendinant plėtros ir kaimynystės politiką turėtų būti naudojamas kitiems demokratizacijos procesams visame pasaulyje paremti ir stiprinti;

57.

atkreipia dėmesį į tai, kad svarbus Darbotvarkės iki 2030 m. darnaus vystymosi tikslas (DVT) Nr. 16 siekti taikos ir teisingumo – tai turėtų būti vienas iš visų išorės ir vidaus veiksmų prioritetų, ypač kalbant apie vystomojo bendradarbiavimo finansavimą;

58.

reiškia didelį susirūpinimą dėl to, kad kai kurie svarbiausi sporto renginiai vyksta autoritarinėse valstybėse, kuriose pažeidžiamos žmogaus teisės; ragina JT ir ES valstybes nares kelti šį klausimą ir kreiptis į nacionalines sporto federacijas, bendroves ir pilietinės visuomenės organizacijas, siekiant aptarti praktinius jų dalyvavimo tokiuose renginiuose, įskaitant 2018 m. Rusijoje ir 2022 m. Katare vyksiančius FIFA pasaulio futbolo čempionatus bei 2022 m. Pekine vyksiančias olimpines žaidynes, aspektus;

59.

pakartoja, kad visapusiškai remia Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) darbą jam siekiant užkirsti kelią sunkiausių susirūpinimą tarptautinei bendruomenei keliančių nusikaltimų vykdytojų nebaudžiamumui ir užtikrinti teisingumą karo nusikaltimų, nusikaltimų žmoniškumui ir genocido aukoms; toliau budriai stebi bet kokius mėginimus pakirsti TBT teisėtumą ir nepriklausomumą; primygtinai ragina ES ir jos valstybes nares bendradarbiauti su šiuo teismu ir teikti jam tvirtą diplomatinę, politinę ir finansinę paramą, taip pat ir Jungtinėse Tautose; ragina ES, jos valstybes nares ir specialiuosius įgaliotinius aktyviai remti TBT, jo sprendimų vykdymą ir kovą su nebaudžiamumu už Romos statute numatytus nusikaltimus, be kita ko, stiprinant ir plečiant jo ryšius su Saugumo Taryba ir raginant užtikrinti visuotinį Romos statuto ir Kampalos pakeitimų ratifikavimą;

60.

teigiamai vertina Gruzijos narystę JT ŽTT ir naujausią Gruzijos visuotinį periodinį vertinimą; atkreipia dėmesį į svarbias teisėkūros reformas, lėmusias tam tikrą pažangą ir patobulinimus, susijusius su teisingumo ir teisėsaugos sektoriumi, prokuratūra, kova su netinkamu elgesiu, vaikų teisėmis, privataus gyvenimo ir asmens duomenų bei šalies viduje perkeltų asmenų apsauga;

61.

vis dėlto pažymi, kad būtina toliau stengtis užtikrinti visišką teisminių institucijų nepriklausomumą ir kovoti su netinkamu elgesiu, ypač kai tai susiję su kardomuoju kalinimu ir aukų reabilitacija, reikalauti atskaitomybės už teisėsaugos agentūrų pažeidimus, ištirti valdžios pareigūnų piktnaudžiavimą praeityje ir užtikrinti teises mažumoms ir moterims; atkreipia dėmesį į vyriausybės pareigą pagal tarptautinę žmogaus teisių teisę apsaugoti vaikus nuo smurto ir ragina stebėti visas vaikų labdaros organizacijas; ragina parengti nuostatas dėl aukų reabilitacijos; tebėra susirūpinęs dėl žodžio ir žiniasklaidos laisvės, taip pat dėl to, kad stebėtojai neturi galimybių patekti į okupuotus Abchazijos regionus ir Cchinvalio regioną Pietų Osetijoje, kur žmogaus teisių pažeidimai tebėra plačiai paplitę; taigi ragina Gruzijos vyriausybę imtis tinkamų priemonių siekiant užtikrinti, kad būtų atsižvelgta į visuotinio periodinio vertinimo metu pateiktas rekomendacijas;

62.

teigiamai vertina Libano atvirų sienų ir priėmimo politiką, kurią jis ne vienus metus įgyvendino Palestinos, Irako ir Sirijos pabėgėlių atžvilgiu, pabrėžia, kad šioje šalyje pabėgėlių skaičius vienam gyventojui didžiausias pasaulyje – vienas iš keturių asmenų čia yra pabėgėlis – ir ragina Europos Sąjungą skirti daugiau išteklių bei artimai bendradarbiauti su Libano valdžios institucijomis, siekiant padėti šaliai užtikrinti pabėgėlių ir prieglobsčio prašytojų teisių apsaugą; atsižvelgdamas į tai reiškia susirūpinimą dėl informacijos apie didelį vaikų ir (arba) priverstinių santuokų skaičių tarp Sirijos pabėgėlių; ragina Libano vyriausybę svarstyti galimybę reformuoti įstatymą, kuriuo reglamentuojamas atvykimas į Libaną, buvimas jame ir išvykimas iš jo;

63.

remia JT Moterų diskriminacijos panaikinimo komiteto rekomendacijas, kuriose raginama imtis priemonių siekiant skatinti moterų migrančių namų ūkio darbuotojų informavimą apie jų žmogaus teises pagal Konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims, kurios šalis yra ir Libanas; ypač pabrėžia tai, jog būtina panaikinti kafalos sistemą ir užtikrinti, kad moterys migrantės namų ūkio darbuotojos galėtų be kliūčių kreiptis į teismą – taip pat ir garantuojant jų saugumą bei suteikiant leidimą gyventi vykstant teisinėms ir administracinėms procedūroms dėl jų statuso;

64.

pabrėžia, jog, nors Mauritanijos vyriausybė yra pažengusi teisinių kovos su bet kokiomis vergovės apraiškomis ir vergovei prilygstančia praktika priemonių taikymo požiūriu, neveiksmingas įgyvendinimas lemia tai, kad ši praktika tebėra gaji; ragina valdžios institucijas priimti vergovės draudimo įstatymą, šalies mastu inicijuoti sistemingą ir reguliarų suskirstytų duomenų apie visas vergovės apraiškas rinkimą ir parengti nuodugnų įrodymais pagrįstą vergovės istorijos ir pobūdžio tyrimą, siekiant panaikinti šią praktiką;

65.

primygtinai ragina Mauritanijos valdžios institucijas leisti naudotis žodžio ir susirinkimų laisve, vadovaujantis tarptautinėmis konvencijomis ir pačios Mauritanijos nacionaline teise; taip pat ragina išlaisvinti Biramą Dah Abeidą, Bilalį Ramdane ir Djiby Sową, kad jie galėtų tęsti savo nesmurtinę kampaniją prieš užsitęsusią vergovę nesibaimindami būti persekiojamais ar bauginamais;

66.

teigiamai vertina 2015 m. lapkričio 8 d. surengtus rinkimus, per kuriuos varžėsi keletas kandidatų – tai svarbi šalies perėjimo prie demokratijos gairė; teigiamai vertina tai, kad Mianmaro rinkėjai parodė remią tolesnę šalies demokratizaciją; vis dėlto susirūpinęs atkreipia dėmesį į konstitucinę šių rinkimų sistemą, pagal kurią 25 proc. vietų parlamente skirta kariškiams; pripažįsta pažangą, iki šiol padarytą žmogaus teisių srityje, kartu pažymėdamas, kad susirūpinimą tebekelia nemažai sričių, įskaitant mažumų teises bei žodžio, asociacijų ir taikių susirinkimų laisvę;

67.

smerkia žiaurią ir plačiai paplitusią rohinjų diskriminaciją: padėtį blogina tai, kad ši bendruomenė neturi teisinio statuso, ir tai, kad stiprėja neapykantą kurstanti kalba prieš nebudistus; ragina visapusiškai, skaidriai ir nepriklausomai ištirti visus pranešimus apie rohinjų žmogaus teisių pažeidimus ir mano, kad keturiuose parlamento 2015 m. priimtuose įstatymuose, kurių tikslas – „apsaugoti rasę ir religiją“, esama diskriminacijos dėl lyties aspektų; pakartoja savo prašymą leisti Vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biurui įsteigti biurą šioje šalyje ir reiškia susirūpinimą dėl to, kad šito dar nebuvo leista padaryti; pabrėžia, kad prieš baigiant derybas dėl ES ir Mianmaro investicijų susitarimo būtina atlikti visapusišką poveikio tvarumui vertinimą;

68.

teigiamai vertina tai, kad 2015 m. rugsėjo 20 d. įsigaliojo naujoji Nepalo konstitucija, kuri turėtų būti šalies politinio stabilumo ir ekonominio vystymosi ateityje pagrindas; tikisi, kad artimiausiu metu bus išspręsti likę susirūpinimą keliantys klausimai, susiję su politiniu mažumų, įskaitant dalitus, atstovavimu ir pilietybės įstatymais;

69.

apgailestauja dėl paplitusio atskaitomybės už žmogaus teisių pažeidimus, kurių vykstant pilietiniam karui yra padariusios abi šalys, nebuvimo nepaisant to, kad 2014 m. gegužės mėn. buvo priimtas Aktas dėl tiesos, susitaikymo ir dingusių asmenų; ragina Nepalo vyriausybę prisijungti prie Tarptautinės konvencijos dėl visų asmenų apsaugos nuo priverstinio dingimo; smerkia nustatytus Tibeto pabėgėlių pagrindinių laisvių apribojimus; ragina Indiją nutraukti savo vykdomą neoficialią Nepalo ekonomikos blokadą: dėl jos ir milžiniško 2015 m. balandžio mėn. žemės drebėjimo kyla humanitarinė krizė ir į skurdo aklavietę stumiamas kone dar milijonas nepaliečių;

70.

teigiamai vertina Omaną už vyriausybinės Nacionalinės žmogaus teisių komisijos sukūrimą ir kvietimą, 2014 m. rugsėjo mėn. leidusį surengti istorinį JT specialiojo pranešėjo teisės į taikius susirinkimus klausimu vizitą; reiškia viltį, kad šie konstruktyvūs veiksmai lems aktyvesnį Omano bendradarbiavimą su JT žmogaus teisių atstovais ir nepriklausomomis žmogaus teisių organizacijomis;

71.

ragina Omaną imtis reikiamų veiksmų siekiant sušvelninti padėtį, kurią JT specialusis įgaliotinis pavadino šalyje tvyrančia baimės ir bauginimo atmosfera; tebėra susirūpinęs dėl to, kad uždraustos visos politinės partijos, ir ragina vyriausybę persvarstyti šį draudimą; ragina ES institucijas ir valstybes nares pasiūlyti techninę ir teisinę pagalbą siekiant padėti Omanui sukurti pilietinės visuomenės organizacijoms saugias ir palankias sąlygas;

72.

reiškia susirūpinimą dėl žmogaus teisių padėties Ruandoje, įskaitant žodžio ir asociacijų laisvės apribojimus, demokratinės erdvės politinėms opozicijos partijoms ir nepriklausomai pilietinės visuomenės veiklai mažėjimą bei palankių sąlygų nepriklausomoms teisminėms institucijoms nebuvimą; ragina Ruandos vyriausybę atverti demokratinę erdvę, kad visų visuomenės segmentų atstovai galėtų veikti nevaržomi;

73.

reiškia susirūpinimą dėl pastarojo meto konstitucinių pataisų, kurių tikslas – leisti pareigas einančiam prezidentui kandidatuoti trečiajai kadencijai; ragina Ruandos vyriausybę laikytis Afrikos demokratijos, rinkimų ir valdymo chartijos nuostatų;

74.

palankiai vertina kariaujančių šalių 2015 m. rugpjūčio 28 d. pasirašytą taikos susitarimą siekiant nutraukti pilietinį karą, kuris apima nuostatas dėl valdžios pasidalijimo pereinamuoju laikotarpiu, saugumo procedūrų ir mišraus teismo išnagrinėti visoms byloms, susijusioms su nusikaltimais, įvykdytais nuo konflikto pradžios, sukūrimo; primena, kad šis konfliktas pasiglemžė tūkstančius gyvybių ir kad dėl jo buvo perkelti arba pabėgėliais tapo šimtai tūkstančių žmonių;

75.

ragina visas šalis susilaikyti nuo žmogaus teisių ir tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimų, įskaitant tokius tarptautiniams nusikaltimams prilygstančius pažeidimus, kaip neteisminės egzekucijos, prieš etnines grupes nukreiptas ir su konfliktu susijęs seksualinis smurtas, įskaitant prievartavimus, taip pat smurtas dėl lyties, vaikų verbavimas ir naudojimas, priverstinio dingimo atvejai, savavališki suėmimai ir kalinimas;

76.

teigiamai vertina JT ŽTT 2015 m. birželio mėn. rezoliuciją ir tai, kad stebėti žmogaus teisių padėties Pietų Sudane ir apie ją informuoti išsiųsta Vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro misija; ragina JT ŽTT pritarti specialiojo pranešėjo Pietų Sudano klausimais paskyrimui, suteikiant jam įgaliojimus stebėti ir viešai informuoti apie pažeidimus, padėti vyriausybei įgyvendinti Vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro parengtas rekomendacijas ir teikti rekomendacijas siekiant užtikrinti veiksmingą atskaitomybę;

77.

reiškia susirūpinimą dėl prastos žmogaus teisių padėties šalyje pastaraisiais metais pablogėjus ekonominėms, politinėms ir socialinėms sąlygoms; pakartoja, kad žodžio laisvė, nepriklausomos teisminės institucijos ir teisinės valstybės principas yra gyvybiškai svarbūs bet kurios demokratinės visuomenės komponentai; ragina Venesuelos valdžios institucijas išlaisvinti opozicijos lyderius ir visus taikius protestuotojus, savavališkai kalinamus už naudojimąsi teise į žodžio laisvę ir pagrindinėmis teisėmis;

78.

teigiamai vertina 2015 m. gruodžio 6 d. rinkimų rezultatus ir naujosios nacionalinės asamblėjos sudarymą; smerkia bet kokius mėginimus pakenkti visapusiškam rinkimų rezultatų, kurie yra Venesuelos žmonių valios išraiška, įgyvendinimui, pvz., kai kurių demokratiškai išrinktų narių nušalinimą; primena, kad naujoji vyriausybė turės spręsti įvairiausius su žmogaus teisėmis susijusius klausimus, pvz., dėl nebaudžiamumo, atskaitomybės už neteismines egzekucijas, savavališkų suėmimų ir kalinimo, teisingo bylos nagrinėjimo, teisminių institucijų nepriklausomumo, susirinkimų ir asociacijų bei žiniasklaidos laisvės; pabėžia, kad Venesuelai tapus JT ŽTT nare trejų metų laikotarpiu, kuris prasideda 2016 m. sausio 1 d., jai tenka ypatinga atsakomybė pagarbos žmogaus teisėms požiūriu;

79.

reiškia susirūpinimą dėl dramatiškos saugumo ir humanitarinės padėties Sirijoje; atkreipia dėmesį į darbo, kurį atlieka JT nepriklausoma tarptautinė padėties Sirijoje tyrimų komisija, svarbą; smerkia tyčinius veiksmus prieš civilius gyventojus, neproporcingus puolimas be atrankos, išpuolius prieš civilius gyventojus ir saugomus kultūros objektus, baudžiamojo pobūdžio apsiaustis ir blokadas; pabrėžia, kad ypatingą dėmesį būtina skirti ir paramą teikti smurto aukomis tapusioms moterims, moterų organizacijoms ir jų dalyvavimui teikiant humanitarinę pagalbą ir sprendžiant konfliktą; ragina ES ir valstybes nares padėti užtikrinti, kad tyrimų komisija būtų finansuojama pakankamai ir galėtų vykdyti savo įgaliojimus, t. y. nustatyti visų įvykdytų sunkių žmogaus teisių pažeidimų faktus ir aplinkybes ir, jei įmanoma, įvardyti atsakinguosius, kad pažeidimų, įskaitant pažeidimus, kurie gali būti pripažinti nusikaltimais žmoniškumui, vykdytojai būtų patraukti atsakomybėn – taip pat ir juos perduodant TBT;

80.

pakartoja esąs įsitikinęs, kad ilgalaikis krizės Sirijoje sprendimas galimas tik pasiekus įtraukų politinį susitarimą, kuris atneštų tikras politines permainas, atitinkančias teisėtus Sirijos žmonių lūkesčius, ir leistų jiems nepriklausomai ir demokratiškai apsispręsti dėl savo ateities; teigiamai vertina 2015 m. spalio 30 d. baigiamąją deklaraciją Vienoje vykusių derybų dėl Sirijos rezultatų klausimu; teigiamai vertina 2015 m. gruodžio 18 d. priimtą JT Saugumo Tarybos rezoliuciją Nr. 2254 (2015);

81.

reiškia susirūpinimą dėl to, kad Sirijoje persekiojamos religinės ir etninės mažumos, kurių atstovai vien dėl savo religijos verčiami atsiversti ir mokėti duoklę, yra puldinėjami, žalojami, parduodami į vergiją ir medžiojami organų prekybai;

82.

reiškia gilų susirūpinimą dėl tikslinių išpuolių prieš žmogaus teisių gynėjus, žurnalistus ir jų šeimos narius; griežtai smerkia politinį smurtą, neteismines egzekucijas ir kitus žmogaus teisių pažeidimus; ragina Burundžio valdžios institucijas nedelsiant išimtinai prioritetine tvarka užkirsti kelią šiems pažeidimams ir piktnaudžiavimo atvejams, taip pat atlikti nešališkus ir nepriklausomus tyrimus, siekiant patraukti atsakinguosius baudžiamojon atsakomybėn ir atlyginti žalą aukoms;

83.

lieka labai susirūpinęs dėl humanitarinio krizės poveikio šios šalies ir viso regiono civiliams gyventojams; ragina ES toliau dėti pastangas, kad vyriausybė ir opozicija pasiektų bendrą sutarimą ir būtų atkurta įtrauki demokratinė politinė sistema;

84.

teigiamai vertina tai, kad 2015 m. gruodžio 17 d. buvo surengta JT ŽTT specialioji sesija dėl tolesnio žmogaus teisių padėties Burundyje blogėjimo prevencijos, tačiau apgailestauja dėl atidėliojimo ją surengti; ragina skubiai išsiųsti nepriklausomų ekspertų misiją, taip pat ragina Burundžio valdžios institucijas visapusiškai bendradarbiauti su šia misija;

85.

tebėra labai susirūpinęs dėl sistemingo žmogaus teisių pažeidinėjimo šalyje; reiškia rimtą susirūpinimą dėl to, kokiu tempu 2015 m. Saudo Arabijoje teismo sprendimais buvo skiriama ir vykdoma mirties bausmė; smerkia pastarosiomis savaitėmis įvykdytas masines egzekucijas; ragina Saudo Arabiją pradėti taikyti mirties bausmės moratoriumą;

86.

ragina Saudo Arabijos valdžios institucijas išlaisvinti visus sąžinės kalinius, įskaitant 2015 m. Sacharovo premijos laureatą Raifą Badawi; ragina ES atidžiai stebėti šį konkretų atvejį;

87.

pakartoja, kad JT ŽTT narės turėtų būti renkamos iš valstybių, kurios užtikrina pagarbą žmogaus teisėms, teisinės valstybės principui ir demokratijai, tarpo – šiuo metu Saudo Arabija nėra tokia valstybė; ragina Saudo Arabijos valdžios institucijas visapusiškai bendradarbiauti su JT ŽTT pareigūnais, įgaliotais pagal specialiąsias procedūras, ir Vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuru;

88.

teigiamai vertina tai, kad 2015 m. rugpjūčio mėn. išlaisvinti likę politiniai kaliniai, ir ragina Baltarusijos vyriausybę reabilituoti išlaisvintuosius politinius kalinius bei atkurti visas jų pilietines ir politines teises; reiškia gilų susirūpinimą dėl tebevaržomos žodžio, taip pat asociacijų ir taikių susirinkimų laisvės; smerkia nepriklausomų ir opozicijos žurnalistų persekiojimą, taip pat žmogaus teisių aktyvistų persekiojimą ir kalinimą; primygtinai ragina Baltarusiją prisijungti prie visuotinio mirties bausmės vykdymo moratoriumo – tai būtų pirmas žingsnis į galutinį jos panaikinimą; ragina vyriausybę visapusiškai bendradarbiauti su specialiuoju pranešėju ir įsipareigoti pradėti vykdyti reformas siekiant apsaugoti žmogaus teises – taip pat ir įgyvendinant rekomendacijas, kurios buvo pateiktos specialiojo pranešėjo ir taikant kitus žmogaus teisių užtikrinimo mechanizmus;

89.

atkreipia dėmesį į 2016 m. sausio 18 d. priimtas Komisijos pirmininko pavaduotojos ir vyriausiosios įgaliotinės bei Tarybos išvadas dėl Artimųjų Rytų taikos proceso; visiškai pritaria Tarybai, jog tai, kad visos šalys laikosi tarptautinės humanitarinės teisės ir tarptautinės žmogaus teisių teisės nuostatų, įskaitant atskaitomybės užtikrinimą, yra taikos ir saugumo kertinis akmuo, o Izraelio gyvenvietės pagal tarptautinę teisę yra neteisėtos ir kelia grėsmę galimybei įgyvendinti dviejų valstybių sambūviu pagrįstą sprendimą; labai apgailestauja dėl to, kad atsistatydino JT specialusis pranešėjas žmogaus teisių padėties Palestinos teritorijose klausimu Makarim Wibisono;

90.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, ES specialiajam įgaliotiniui žmogaus teisių klausimais, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, JT Saugumo Tarybai, JT generaliniam sekretoriui, 69-osios JT Generalinės Asamblėjos pirmininkui, JT žmogaus teisių tarybos pirmininkui, JT vyriausiajam žmogaus teisių komisarui ir Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos generaliniam sekretoriui.