EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2016 12 07

COM(2016) 942 final

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

EUROPOS SOLIDARUMO KORPUSAS

Europos solidarumo korpusas

I. Solidarumas Europoje

Europos Sąjungos pagrindas – solidarumas. Piliečių solidarumas, tarptautinis valstybių narių solidarumas ir Sąjungos solidarumas imantis veiksmų jos viduje ir už jos ribų. Solidarumas – bendra, Europos visuomenėje kruopščiai puoselėjama vertybė. Jis lemia Europos projekto, kuris turi būti nuolat atnaujinamas ir sustiprinamas, turinį. Solidarumas yra viena iš priežasčių, įkvėpusių jau kelias europiečių kartas svajoti apie bendrą Europą. Europos Sąjunga – tai ne tik bendros taisyklės, institucijos ar rinkos, tai – bendros vertybės.

Didesnis solidarumas išsaugos Europos vienybę. Užtikrindamas tvirtą moralinį pagrindą, jis sukuria vienybę, kuri yra reikalinga siekiant kovoti su dabartine ir būsimomis krizėmis. Solidarumas yra aiški kryptis, kurios Europos jaunuoliai turėtų laikytis kurdami geresnę Sąjungą. Būtent jų galvose ir širdyse glūdi stiprybė ir sumanumas, kurių reikia siekiant Europos projekto pažangos. O dabartinių lyderių moralinė pareiga – sudaryti sąlygas tam atsiskleisti.

2016 m. rugsėjo 14 d. Pirmininkas J.-C. Junckeris pranešime apie Sąjungos padėtį pristatė Europos solidarumo korpuso idėją:

„Europoje yra daug visuomeniškų pažiūrų jaunimo, norinčio prasmingai prisidėti prie visuomenės reikalų ir padėti išreikšti solidarumą. Galime sukurti galimybių ir jiems... Būtent solidarumas išlaiko mūsų Sąjungą[...] Jauni žmonės iš visos Europos Sąjungos galės savanoriškai siūlyti savo pagalbą ten, kur jos labiausiai reikia, kad būtų galima reaguoti į krizines situacijas...[...] Šie jauni žmonės galės tobulinti savo įgūdžius ir gauti ne tik darbo, bet ir neįkainojamos žmogiškosios patirties“.

Jauniems europiečiams reikia daugiau ir lengviau prieinamų galimybių išreikšti savo solidarumą. Europos solidarumo korpusas suburs entuziastingus ir atsidavusius jaunuolius, kurie yra pasirengę ir nori dalyvauti bendrame solidarumo projekte. Jis suteiks galimybę jaunuoliams, norintiems teikti pagalbą, mokytis ir tobulėti, įgyti vertingos, įkvepiančios ir įgalinčios patirties. Tikslas – pasiekti, kad iki 2020 m. prie Europos solidarumo korpuso prisijungtų pirmasis 100 000 jaunų europiečių.

Europos solidarumo korpusas sutvirtins solidarumo veiklos pagrindus visoje Europoje. Jis suteiks daugiau galimybių remti visos Europos organizacijas, galinčias įtraukti jaunimą į solidarumo veiklą. Jis patenkins pažeidžiamų bendruomenių ir viešųjų nacionalinių ir vietos struktūrų poreikius įvairiose srityse, kaip antai, aprūpinimo maistu jo stygių patiriantiems asmenims, miškų ir paplūdimių valymo, paramos nelaimių ištiktiems regionams arba pagalbos integruojant pabėgėlius srityse.

II. Atėjo laikas prisijungti prie Europos solidarumo korpuso

Daugelis tai jau daro...

Jauni europiečiai noriai dalyvauja savo bendruomenių gyvenime. Maždaug pusė jų yra bent vienos organizacijos nariai. Patys populiariausi yra sporto klubai (29 proc.), jaunimo klubai arba organizacijos (16 proc.), vietos organizacijos, remiančios vietos bendruomenes (11 proc.), ir kultūrinės organizacijos (10 proc). Per pastaruosius 12 mėn. organizuotoje savanoriškoje veikloje dalyvavo kas ketvirtas Europos Sąjungos jaunuolis, dažniausiai su labdara, humanitarine ir vystymosi pagalba, aplinkos apsauga, švietimu, lavinimu ir sportu susijusiose srityse 1 .

Pagal Europos socialinio fondo programas ir Jaunimo užimtumo iniciatyvą jaunimui suteikiama pakankamai galimybių savo šalyje dalyvauti veikloje, kuria prisidedama prie socialinės įtraukties ir integracijos, ir taip įgyti darbo patirties, tuo pačiu išreiškiant savo solidarumą su pažeidžiamomis bendruomenėmis ir žmonėmis, kuriems reikia pagalbos, visoje ES.

...bet prisijungti galėtų dar daugiau jaunimo...

Noras dalyvauti savanoriškoje veikloje yra didesnis, nei siūlomos galimybės. Tik 6 proc. jaunuolių teigia, kad buvo išvykę savanoriauti į užsienį, o iš tų, kurie teigia to nedarę, 88 proc. nurodo neturėję tokios progos. Apskritai, daugiau kaip keturi iš dešimties jaunų europiečių teigia, kad jie norėtų dirbti, studijuoti ar įgyti patirties kitoje ES šalyje 2 .

Remiantis dar tebevykdomu tyrimu 3 , 2015 m. su solidarumu susijusiuose sektoriuose ES dirbo daugiau kaip 40 mln. žmonių. Pavyzdžiui, socialinės integracijos ir socialinio darbo srityje, įskaitant prieglobsčio prašytojų ir migrantų priėmimą ir integraciją, apytikriais duomenimis dirba 170 000 darbuotojų. Švietimo ir sveikatos sektoriuose apytikriais duomenimis dirba dar daugiau darbuotojų. Remiantis EURES portalo 4 potencialių interesų indikacijomis, apie 80 000 darbo ieškančių žmonių ieško darbo užsienyje, su solidarumu susijusiuose sektoriuose.

...ir vienos grupės yra aktyvesnės nei kitos...

Remiantis tyrimais, jaunimo iš visų socialinių ir demografinių grupių dalyvavimas savanoriškoje veikloje galėtų būti aktyvesnis. Jaunuoliai, įgiję išsilavinimą būdami 20 metų ar vyresni, yra dažniau dalyvavę organizuotoje savanoriškoje veikloje (26 proc.), nei tie, kurie įgijo išsilavinimą būdami 16–19 m. (20 proc.) arba 15 metų amžiaus ar jaunesni (15 proc.). 2014 m. tik šiek tiek daugiau kaip ketvirtadalis jaunimo, dalyvaujančio organizuotoje savanoriškoje veikloje, gavo tam tikros rūšies oficialų pripažinimą (pvz., pažymėjimą arba diplomą).

Kalbant apie darbą kitoje ES šalyje, jaunimo susidomėjimas tokia galimybe yra didesnis, negu jį būtų galima patenkinti pagal esamas programas. Nuo tada, kai pradėtas projektas „Tavo pirmasis EURES darbas“ pagal Užimtumo ir socialinių inovacijų programą (2014–2020 m.), iš 8 615 užsiregistravusių ir pagalbos prašiusių asmenų darbą gavo tik 1 469 asmenys.

...štai kodėl Europos solidarumo korpusas turi būti plataus užmojo ir skirtas visiems.

Bendrai vertinant šią informaciją, atrodytų, kad jaunimo poreikiai nepatenkinami ne vien tik solidarumo savanoriškoje veikloje, bet ir siekiant įsidarbinti savo šalies arba užsienio su solidarumo veikla susijusiuose sektoriuose. Bendras pagrindas – į solidarumą orientuoti veiksmai. Reikėtų suteikti daugiau ir geresnių galimybių, pagal kurias būtų siūloma įvairesnė veikla ir tinkamas mokymas, taip pat būtų oficialiai pripažįstami įgyti įgūdžiai ir patirtis. Siekiant užtikrinti aktyvų dalyvavimą, veikla turėtų apimti platų gebėjimų spektrą. Europos solidarumo korpuso dalyviams, siekiantiems pagerinti savo įsidarbinimo perspektyvas ir tuo pačiu prisidėti prie solidarumo tikslų įgyvendinimo, turėtų būti suteikta daugiau galimybių.

III. Tikslas, principai ir pridėtinė vertė

Pagrindinis Europos solidarumo korpuso tikslas yra sustiprinti sanglaudą ir puoselėti Europos visuomenės solidarumą. Šis korpusas sudarys sąlygas daugiau jaunimo dalyvauti įvairioje solidarumo veikloje: savanoriauti ar įgyti profesinės patirties, padedant spręsti sudėtingas problemas visoje Europoje. Europos solidarumo korpusas rems nacionalines ir vietos valdžios institucijas ir įstaigas, nevyriausybines organizacijas ir įmones, joms stengiantis spręsti įvairius uždavinius ir įveikti krizes, taip pat ir dalyvaujantį jaunimą. Europos solidarumo korpuso pamatinė vertybė bus solidarumas. Kaip nurodyta Europos solidarumo korpuso veiklos uždaviniuose, jis suvienys jaunimą siekiant sukurti įtraukesnę visuomenę, remti pažeidžiamus asmenis ir spręsti socialinius uždavinius. Jaunuoliams, norintiems teikti pagalbą, mokytis ir tobulėti, jis suteiks įkvepiančią ir įgalinčią patirtį.

Jo veikla bus vykdoma vadovaujantis pagrindiniais principais, kurių jaunieji dalyviai turės laikytis. Tie principai yra, inter alia, susiję su pagarba žmogaus orumui ir žmogaus teisėms, teisingos ir lygios visuomenės puoselėjimu, prasmingu įnašu į visuomenę, dalyvaujančių organizacijų taisyklių ir tvarkos laikymusi ir savanorišku jauno asmens pasirinkimu dalyvauti Europos solidarumo korpuso projektuose. Teisę dalyvauti korpuso veikloje turėtų turėti visi jaunuoliai, neatsižvelgiant į jų kilmę, išsilavinimą, kvalifikacijų lygį ar neįgalumą.

Kiekviena dalyvaujanti organizacija arba tarpininkaujančios organizacijos, padedančios įsidarbinti profesinės veiklos srityje (pavyzdžiui, valstybinės užimtumo tarnybos), turės prisijungti prie chartijos, kurioje bus nurodytos jų atitinkamos teisės ir pareigos visais solidarumo veiklos etapais: registracijos, atrankos ir veiklos prieš įdarbinimą, jo metu, ir vėliau. Chartijoje taip pat reikalaujama, kad dalyvaujančiosios organizacijos Europos solidarumo korpuso nariams sudarytų saugias gyvenimo ir darbo sąlygas. Jos arba tarpininkaujančios organizacijos, padedančios įsidarbinti, taip pat organizuos reikalingus mokymus ir padės savanoriams vykdyti užduotis. Dalyvaujančiosios organizacijos baigusiems darbą savanoriams išduos pažymėjimus ir, kai įmanoma, parengs dokumentą, nurodantį ko asmuo išmoko dalyvaudamas projekte. Be to, dalyvaujančiosios organizacijos negali prašyti iš Europos solidarumo korpuso dalyvio jokio finansinio įnašo ar mokesčio.

Europos solidarumo korpuso veiklą sudaro dvi artimai susijusios sritys: savanoriškos veiklos ir profesinės veiklos.

Savanoriškos veiklos projektai sustiprins ir išplės esamą Europos savanoriškos tarnybos programą, kuri yra finansuojama pagal programą „Erasmus +“. Šioje programoje, pagrįstoje aiškiais kokybės standartais, pavyzdžiui, organizacijų akreditavimu, per pastaruosius 20 metų dalyvavo apie 100 000 jaunuolių; įrodyta, kad ši programa gali padėti vystyti jaunimo įgūdžius ir gebėjimus, reikalingus dalyvaujant visuomenės gyvenime ir ieškant darbo. 70 proc. Europos savanorių tarnybos savanorių mano, kad jų savanoriškos veiklos patirtis padidino jų galimybes darbo rinkoje, 74 proc. mano, kad tai pagerino jų verslumo įgūdžius, o 85 proc. – kad ši patirtis išplėtė jų darbo komandoje gebėjimus.

Dalyvavimą Europos solidarumo korpuso savanoriškoje veikloje bet kuris jaunuolis turėtų laikyti dideliu pasiekimu ir vertinga patirtimi ieškant darbo. Daugeliui jaunuolių Europoje Europos solidarumo korpusas suteiktų naują galimybę dalyvauti prasmingoje veikloje, kuri galėtų tapti jų pirmuoju žingsniu į darbo rinką.

Remiantis atitinkamų programų teisiniu pagrindu, Europos solidarumo korpusas rems jaunuolius, kurie nuo 2 iki 12 mėn. dirbs savanoriais savo arba kitoje šalyje. Pradiniame Europos solidarumo korpuso veiklos etape daugiausiai bus remiamasi gerai įsitvirtinusiu ir veiksmingu programos „Erasmus“ nacionalinių agentūrų tinklu. Kita savanoriška veikla bus finansuojama iš esamų programų, tokių kaip programos „LIFE“, „Europa piliečiams“, Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai, Europos regioninės plėtros fondo, taip pat Trečiosios sveikatos programos. Dalyviams, gavusiems pasiūlymą imtis savanoriškos veiklos, paprastai iš ES lėšų bus apmokamos apsigyvenimo, maitinimosi, kelionės ir draudimo išlaidos ir mokami kišenpinigiai.

Profesinės veiklos srityje jaunimui bus suteikiama darbo, mokomosios arba gamybinės praktikos įvairiuose sektoriuose galimybė, vykdant solidarumo veiklą savo arba kitoje šalyje, kuriai reikia labai motyvuoto ir visuomeniško jaunimo. Ši kryptis bus kuriama palaipsniui užmezgant partnerystes su valstybinėmis įstaigomis ir tarnybomis (visų pirma, valstybinėmis užimtumo tarnybomis), įsitvirtinusiomis NVO ir šiuose sektoriuose veikiančiomis organizacijomis, pasinaudojant, pavyzdžiui, savanoriškos veiklos srityje jau užmegztais partnerystės ryšiais. Europos solidarumo korpuso faktiniai pasiūlymai konkretiems dalyviams bus teikiami pasinaudojant šiais partnerystės ryšiais. Darbas profesinės veiklos projektuose gali trukti nuo 2 iki 12 mėnesių, dirbant visą darbo dieną arba pusę dienos. Veikla iš pradžių bus finansuojama pagal ES užimtumo ir socialinių inovacijų programą, taip pat kitas esamas ES programas, kaip antai, iš Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo ir pagal programą „Europa piliečiams“.

Profesinės veiklos projektais bus prisidedama prie valstybinių užimtumo tarnybų ir, visų pirma, Europos užimtumo tarnybų tinklo (EURES), kuris padeda informuoti darbuotojus ir juos įdarbinti visose ES valstybėse narėse, veiklos. Europos solidarumo korpusas, susitelkdamas į solidarumo vertybes, papildys esamą nacionalinio lygmens įdarbinimo praktiką ir suteiks naujų galimybių ne tik tokią pagalbą jau gavusiai, bet ir kitai jaunimo daliai.

Su dalyviais, gavusiais darbo, gamybinės arba mokomosios praktikos pasiūlymą, bus sudarytos darbo sutartys pagal priimančiosios šalies nacionalinę reguliavimo sistemą. ES paramą bus numatyta teikti gamybines ir mokomąsias praktikas atliekančių asmenų pragyvenimo išmokoms padengti. Palankių socialinių sąlygų neturintiems jaunuoliams, kurie susiduria su papildomomis patekimo į darbo rinką kliūtimis (pavyzdžiui, skurdžiai gyvenantiems arba neįgaliems jaunuoliams) gali būti teikiama papildoma parama. Su jaunuoliais, gavusiais pasiūlymą dirbti, visuomet bus sudaroma darbo sutartis ir mokamas atlyginimas pagal vietos įstatymus, kitus teisės aktus ir kolektyvines sutartis. Taigi, darbuotojai bus apdrausti valstybinėse socialinės draudimo sistemose. Tam, kad jaunieji dalyviai būtų integruoti į darbo rinką, bus reikalaujama aktyvaus valstybinių užimtumo tarnybų dalyvavimo.

Abiejų sričių – savanoriškos ir profesinės veiklos – projektų dalyviai gaus pažymėjimą, kuriame bus nurodyta, ką jie veikė paskyrimo laikotarpiu. Komisija taip pat skatins, kad Europos solidarumo korpuse įgyti įgūdžiai būtų įvertinti ir patvirtinti.

Tapdamas pagrindiniu Europos Sąjungos solidarumo veiklos centru, Europos solidarumo korpusas sukurs pridėtinę vertę. Bendradarbiaudamas su valstybėmis narėmis ir suinteresuotaisiais subjektais nacionaliniu ir ES lygmeniu ir naudodamas iš karto keletą finansavimo priemonių, Solidarumo korpusas papildys esamas nacionalines sistemas bei sustiprins jų pagrindus. Sistema, pagrįsta vieno langelio principu, jungianti dvi veiklos sritis, veiksmingos ir efektyvios atrankos ir atitikties priemonės, apmokamos išmokos, draudimai ir išduodami pažymėjimai, sudarys sąlygas jaunimui išreikšti savo solidarumo vertybes visoje Europoje.

Dalyvaujančiosios organizacijos 5 galės pasikliauti Europos solidarumo korpusu ir įdarbinti jo narius, o naudodamos šį vertingą išteklių jos taip pat galės sustiprinti savo veiklą vietoje visų piliečių ir visuomenės naudai. Užsiregistravusios Europos solidarumo korpuse, organizacijos gali rinktis iš daugiau potencialių pageidaujamų įgūdžių turinčių darbuotojų ir (arba) savanorių. Pademonstruodamos savo organizacijos arba verslo socialinę atsakomybę, jos taip pat galėtų gauti papildomos naudos.

IV. Europos solidarumo korpuso tvarkaraštis ir pagrindinės savybės

Etapais pagrįstas metodas

Europos solidarumo korpusas bus steigiamas palaipsniui, artimai bendradarbiaujant su visų lygių suinteresuotaisiais subjektais. Pirmajame etape, kurio pradžia paskelbta šiuo komunikatu, jaunuoliai, pageidaujantys prisijungti prie Europos solidarumo korpuso, galės tai padaryti užsiregistruodami Europos jaunimo portale ( http://europa.eu/solidarity-corps ). Užsiregistruoti bus galima greitai ir nesudėtingai. Pirmuoju paslaugų rinkiniu, konkrečiai, mokymosi ir internetine kalbos parankine priemone, bus galima naudotis jau pirmuoju įgyvendinimo etapu.

Pirmajame etape, siekiant paremti Europos solidarumo korpuso narių paskyrimą, bus galima naudotis esamomis finansavimo programomis ir ištekliais. Dalyvaujančiosios organizacijos galės prašyti finansuoti projektus pagal šias programas ir taip įgyti galimybę samdyti Europos solidarumo korpuso narius.

Toliau pateikiama įvairių savanoriškos ir profesinės veiklos finansavimo galimybių apžvalga 6 .

Antruoju etapu, atsižvelgiant į suinteresuotųjų subjektų pastabas, iki 2020 m. bus vykdomas Europos solidarumo korpuso konsolidavimo procesas ir ryžtingas tolesnis jo veiklos uždavinių įgyvendinimas. Taip pat bus įvertinta, kokios yra galimybės pagal Jaunimo užimtumo iniciatyvą finansuoti profesinę veiklą. Visas Europos solidarumo korpusas (savanoriškos veiklos ir profesinės veiklos sritys) turėtų būti finansuojamas iš jam numatytos biudžeto eilutės, remiantis atskiru teisiniu pagrindu, kuris turi būti pasiūlytas iki 2017 m. pavasario, ir galbūt atitinkamai patikslinant esamos finansinės programos biudžetą. Komisija imsis visų būtinų priemonių šioje srityje.

Veiklos įvairovė

Jaunuoliai galės dalyvauti įvairių rūšių veikloje. Ši veikla gali būti susijusi su visuotinės svarbos paslaugomis ir apimti švietimą ir jaunimo veiklą, sveikatos apsaugą, socialinę integraciją ir integraciją į darbo rinką, paramą teikiant maisto ir ne maisto produktus, stovyklų įkūrimą, gyvenviečių statybą, renovaciją ir valdymą, migrantų ir pabėgėlių priėmimą, rėmimą integravimą, susitaikymą po konfliktų, aplinkos apsaugą ir gamtos išsaugojimą arba gaivalinių nelaimių prevenciją (išskyrus greitą reagavimą į nelaimes, kuriam reikia labiau specializuotų įgūdžių ir pasirengimo).

Į Europos solidarumo korpuso geografinę aprėptį, visų pirma, patenka ES ir, prireikus, kitos šalys, dalyvaujančios įvairiose esamose finansavimo priemonėse, kuriomis remiama Europos solidarumo korpuso veikla. Registruotis galės jauni, 17–30 metų amžiaus ES piliečiai ir gyventojai 7 . Faktiškai Europos solidarumo korpuso veikloje dalyvauti galima nuo 18 metų.

Daugiakalbė interneto svetainė su patobulintomis paslaugomis ir aiškia vizualine tapatybe

Europos solidarumo korpuso registracijos priemonė yra pateikta Europos jaunimo portale, ją taip pat galima rasti per internetines paieškos sistemas. Susidomėję jaunuoliai gali užsiregistruoti nurodydami tik pagrindinius asmens duomenis; jie bus saugomi laikantis duomenų apsaugos taisyklių. Daugiau informacijos, kurios reikėtų siekiant sukurti išsamesnį savanorių profilį, bus prašoma pateikti vėliau.

Registracijos priemonė veiks 24 oficialiosiomis ES kalbomis ir bus pritaikyta judriojo ryšio priemonėms. Registruodamiesi jaunuoliai galės nurodyti, kokios šalyse jie norėtų dirbti, ar jie norėtų užsiimti savanoriška ir (arba) profesine veikla, kokios rūšies veikla juos domina ir kokias žinias ir patirtį jie galėtų pritaikyti Europos solidarumo korpuso veiklos srityse.

Visos dalyvaujančiosios organizacijos arba joms atstovaujančios tarpininkaujančios organizacijos, pageidaujančios įgyvendinti projektus su Europos solidarumo korpusu, turi sutikti prisijungti prie Europos solidarumo korpuso chartijos. Atsižvelgiant į tai, pagal kokią priemonę bus įgyvendinama veikla, jos bus tikrinamos akreditacijos tikslais, arba jų bus prašoma tokių projektų įgyvendinimo tikslais laikytis aukštų kokybės standartų. Tik tuomet jos galės ieškoti tinkamų kandidatų Europos solidarumo korpuso duomenų bazėje. Palaipsniui bus rengiamos su siūlomomis paslaugomis susijusi medžiaga ir priemonės, konkrečiai, specialūs mokymai, kalbų mokymosi priemonės ir pažymėjimai.

Jaunimas bus reguliariai informuojamas apie solidarumo veiklą ir aktyviai raginamas jos imtis. Bus atnaujinta internetinė programa, kuri leis sukurti Europos solidarumo korpuso veikloje dalyvaujančių asmenų bendruomenę. Taip pat planuojama keletą iniciatyvų siekiant išlaikyti užsiregistravusio jaunimo susidomėjimą laikotarpiu nuo registracijos iki pirmojo pasiūlymo: e. naujienlaiškiai su naujausia informacija apie Europos solidarumo korpusą ir informacija apie Komisijos atstovybių organizuojamą veiklą, į kurią bus kviečiamas užsiregistravęs jaunimas. Taip pat numatyta sukurti internetinę platformą, kurioje Europos solidarumo korpuso nariai, jaunimas ir organizacijos galėtų pasidalyti savo patirtimi.

Toliau bus tobulinamos IT priemonės, kad Europos solidarumo korpuso nariai galėtų palaikyti ryšį ir rasti konkrečius projektus, o organizacijos ir tarpininkaujančios organizacijos 8 galėtų atrinkti savanorius savo projektams.

Visose valstybėse narėse bus vykdoma vizualine tapatybe pagrįsta komunikacijos kampanija, siekiant informuoti apie Europos solidarumo korpusą ir sudominti jo veikla. 2017 m. kampanija bus tęsiama ir daugiausiai dėmesio, be kita ko, bus skiriama jaunimo ir organizacijų pirmiesiems paskyrimams ir patirčiai.

V. Išvada Europos solidarumo korpuso parengimas.

Darbas su visais suinteresuotaisiais subjektais

Siekiant sukurti Europos solidarumo korpusą, reikalinga įvairių suinteresuotųjų subjektų, įskaitant nacionalinio, regioninio ir vietos lygmens viešąsias įstaigas ir asociacijas , ES arba kito lygmens tinklus, NVO ir įmones, parama ir glaudus bendradarbiavimas su jais. Šie suinteresuotieji subjektai dalyvauja veikloje, susijusioje su solidarumu ir savanoriška veikla, arba jie gali atlikti esminį vaidmenį samdant Europos solidarumo korpuso jaunuolius. Daugelis valstybių narių turi ilgalaikes savanoriškos veiklos tradicijas ir savanoriškos veiklos patirtį, o ir pati ES jau sukaupė 20 metų tarpvalstybiniu mastu veikiančios Europos savanorių tarnybos valdymo patirtį. Europos solidarumo korpusas pasinaudos visa šia patirtimi, neišstumdamas valstybių narių parengtų esamų savanoriškos veiklos schemų. Tikslas – nustatyti nepatenkintus poreikius, padidinti sėkmingų projektų skaičių ir įtraukti daugiau organizacijų.

Siekdama pasiruošti pirmajam Europos solidarumo korpuso etapui, Komisijai jau pradėjo informavimo veiklą, taip pat jau įvyko tikslinės konsultacijos. Šis komunikatas yra pagrįstas per šias konsultacijas gauta naudinga informacija.

Dauguma respondentų pritarė Europos solidarumo korpuso įkūrimui ir pabrėžė jo potencialą remiant integraciją, skatinant Europos ir kartų solidarumą, puoselėjant bendrąsias vertybes, mažinant nacionalizmą ir stiprinant pilietybės sampratą apskritai. Pagrindiniai išskirti klausimai yra susiję su i) poreikiu kurti korpusą palaipsniui, ii) poreikiu esamas programas papildyti, o ne atkartoti – tai daryti atsižvelgiant į nepatenkintus poreikius, iii) poreikiu suteikti jaunimui daugiau galimybių padidinant, išplečiant ir užtikrinant atitinkamą finansavimą, iv) tvirtu raginimu sukurti įtraukųjį ir neelitinį Europos solidarumo korpusą, remiantį mažumų ir pažeidžiamų grupių dalyvavimą, v) poreikiu parengti mokymus pagal individualius pageidavimus, o įgytus įgūdžius patvirtinti aiškaus modelio pažymėjimu, vi) išsamiu akreditavimo procesu, tuo pačiu išvengiant proceso biurokratiškumo ir vii) poreikiu užtikrinti, kad savanoriška veikla papildytų, o ne pakeistų apmokamą darbą.

Nacionalinių institucijų, su kuriomis buvo konsultuotasi, atstovai pabrėžė poreikį turėti aiškią strateginę Europos solidarumo korpuso viziją, kuri daugiausiai būtų pagrįsta pagalbos suteikimu tiems asmenims, kuriems jos labai reikia. Atitinkamai, vietos bendruomenių poreikiai ir reikalavimai galėtų būti svarbūs projektų tinkamumo kokybės kriterijai. Asociacijos, su kuriomis buvo konsultuojamasi (daugiausiai Europos lygmens) taip pat pasiūlė sukurti dalyvaujančių organizacijų virtualųjį tinklą, kad būtų galima dalytis patirtimi ir gerosios patirties pavyzdžiais. Pavienių nevyriausybinių organizacijų nuomone, Europos solidarumo korpusas yra puiki galimybė Europai atnaujinti jaunimo savanorišką veiklą. Be to, NVO pabrėžė, kad tam, kad Europos solidarumo korpusas būtų prieinamas vietos ir nacionalinėms NVO, ir tam, kad būtų sukurtas programos bendras interneto portalas, reikalinga finansinė parama. Jos taip pat siūlė konsultuotis su dalyvaujančiosiomis organizacijomis, siekiant išsamiai išsiaiškinti jų poreikius.

Visais Europos solidarumo korpuso steigimo ir įgyvendinimo etapais bus stiprinamas dialogas su suinteresuotaisiais subjektais. Šis dialogas bus populiarinamas per specialią žiniasklaidos kampaniją, skirtą, visų pirma, jaunimui. Komisija taip pat užmegs ryšius su ES valstybėmis narėmis ir kitomis solidarumo organizacijomis, siekdama užtikrinti Europos solidarumo korpuso įtraukimą į esamas solidarumo programas.

Pažangos stebėjimas ir bendradarbiavimas su ES institucijomis

Europos Komisija atidžiai stebės, kaip domimasi dalyvavimu Europos solidarumo korpuso veikloje, faktinį paskyrimų skaičių ir sektorius, kuriuose vykdoma solidarumo veikla, atsižvelgdama į bendrą tikslą užtikrinti, kad susidomėję jaunuoliai visoje Europoje turėtų lygias galimybes dalyvauti Europos solidarumo korpuso veikloje, ir kad jie būtų skiriami ten, kur jų prireikia.

Europos Komisija nuolat sieks Europos solidarumo korpuso projekto įgyvendinimo pažangos aktyviai dalyvaudama ir artimai bendradarbiaudama su suinteresuotaisiais subjektais, valstybėmis narėmis ir Europos institucijomis.

(1) „Eurobarometro“ apklausa „Europos jaunimas“, 2015 m. (EK, 408).

(2) Europos Parlamento „Eurobarometro“ apklausa „Europos Jaunimas 2014 m.“ (EP EB 395).

(3) Rengiama ataskaita „Darbuotojų paklausa ES su solidarumu susijusiuose sektoriuose“.

(4) Vertinimas atliktas remiantis šių metų lapkričio mėn. duomenimis. Portale skelbiami darbo skelbimai ir suteikiama galimybė asmenims ieškoti darbo ir susikurti internete gyvenimo aprašymą (CV), kad juos galėtų rasti portale užsiregistravę darbdaviai. CV šablone galima nurodyti išsilavinimą, darbo patirtį ir ieškomą darbą.

(5) Europos solidarumo korpuso iniciatyvos kontekste sąvoka „dalyvaujančioji organizacija“ yra naudojama siekiant apibrėžti viešąjį arba privatųjį subjektą, kuris dalyvaus Europos solidarumo korpuso veikloje, įdarbindamas korpuso narius abiejų iniciatyvos veiklos sričių projektuose. Europos solidarumo korpuse gali dalyvauti bet kokio tipo subjektas (pvz., NVO, valstybinės institucijos ir įstaigos, institucijos, įmonės), kuris suteikia galimybių užsiimti į Europos solidarumo korpuso taikymo ir veiklos sritį įtraukta savanoriška arba profesine veikla.

(6)  Kiekvienai programai nurodyta suma taip pat apims dalyvavimo išlaidas ir susijusias paslaugas. Be to, iš pradžių Europos solidarumo korpuso iniciatyva iš Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo ir pagal programą „Europa piliečiams“ bus remiama platesniais veiksmais. Todėl toliau nurodytos sumos turi būti laikomos didžiausiu galimu įnašu į iniciatyvą.

(7) Taikoma tik savanoriškos veiklos sričiai.

(8) Profesinės veiklos srityje atranka bus atliekama per pasirinktus partnerius, tarp kurių bus atitinkamos valstybinės užimtumo tarnybos.