EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2016 11 23

COM(2016) 855 final

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

Kvietimas teikti informaciją apie ES finansinių paslaugų reglamentavimo sistemą

{SWD(2016) 359 final}

Komisijos komunikatas dėl kvietimo teikti informaciją apie ES finansinių paslaugų reglamentavimo sistemą

1. ĮVADAS

2016 m. pranešime apie Sąjungos padėtį Pirmininkas J.-C. Junckeris pabrėžė, kad Komisija yra įsipareigojusi nuodugniai peržiūrėti visus galiojančius Europos teisės aktus siekdama, kad jie duotų realios naudos ir rezultatų. Svarbus tokių pastangų pavyzdys yra kvietimas teikti informaciją apie ES finansinių paslaugų reglamentavimo sistemą. Tai labai padeda įgyvendinti Reglamentavimo kokybės ir rezultatų programą (REFIT), užtikrinančią, kad piliečiai ir įmonės galėtų efektyviai, veiksmingai ir mažiausiomis sąnaudomis pasinaudoti ES teisės aktais.

Kvietimas teikti informaciją taip pat yra precedento pasaulyje neturinti iniciatyva. Finansinių paslaugų taisyklės turėtų padėtų kurti aplinką, kurioje apsaugomi vartotojai, skatinamas rinkos vientisumas ir palaikomos investavimas, ūkio augimas ir darbo vietų kūrimas. Finansų krizė davė postūmį priimti daugiau kaip 40 naujų ES teisės aktų, skirtų finansiniam stabilumui ir pasitikėjimui rinka atkurti. Juose numatyta:

daugiau vartotojų apsaugos ir skaidrumo;

tobulesnė bankų, draudimo, vertybinių popierių rinkų ir turto valdytojų reglamentavimo sistema;

didelių ir sisteminių bankų bendras priežiūros mechanizmas ir

naujos bankų pertvarkymo priemonės bei efektyvesnė indėlių apsauga.

Tos reformos apskritai sustiprino finansų sistemos stabilumą ir atsparumą. Vis dėlto svarbu stebėti, kaip naujos taisyklės nuolat rengiamos, pradedamos įgyvendinti ir veikia tikrinant, ar jų rezultatai tokie, kaip tikėtasi, ir lūkesčiams nepasiteisinus svarstyti tinkamus pakeitimus. Vykdant šį nuo demokratinės atskaitomybės neatsiejamą darbą bus užtikrinta, kad sistema pasitikėtų tie, kam ji daro poveikį, įskaitant galutinius naudotojus. Kviečiant teikti informaciją numatyta įvertinti atskirų taisyklių ir jų bendro ekonominio poveikio sąveiką. Gautoji informacija turėtų padėti pašalinti nenumatytus esamos reglamentavimo sistemos padarinius, nuoseklumo stygių ir trūkumus. Tikrinant, ar taisyklės tebeatitinka kintančias realijas, reikia taip pat reikia atsižvelgti į finansų sektoriaus ir visos ekonomikos permainas, įskaitant sparčius technologinius pokyčius.

Tokiam požiūriui pritaria Europos Parlamentas ir Taryba. Laikydamasi Europos Parlamento rezoliucijos „ES finansinių paslaugų reglamento įvertinimas ir uždaviniai“ 1 , Komisija kvietime teikti informaciją paragino išorės suinteresuotuosius subjektus pasidalyti ES finansų sektoriaus teisės aktų įgyvendinimo patirtimi ir pateikti duomenų, informacijos ir argumentų, kad būtų lengviau įvertinti jų bendrą poveikį.

Dauguma respondentų pritarė finansų reformoms, kurių imtasi reaguojant į krizę. Jie laikėsi nuomonės, kad taisyklės sustiprino finansų sistemos atsparumą ir pagerino investuotojų ir vartotojų apsaugą. Tačiau suinteresuotieji subjektai taip pat nurodė galimos trinties, dubliavimosi ir kitokių nenumatytos skirtingų taisyklių sąveikos atvejų pavyzdžių. Jie rodo, kaip svarbu svarstyti ir analizuoti bendrą taisyklių poveikį. Kai kurie respondentai taip pat išreiškė susirūpinimą dėl taisyklių, priimamų įgyvendinant tarptautinius susitarimus, pavyzdžiui, dėl būsimų priemonių, kurias dabar svarsto Bazelio bankų priežiūros komitetas, poveikio, ir dėl to, kaip tų priemonių aspektai sąveikaus su esamomis priemonėmis. Svarbiausią grįžtamąją informaciją apie pasaulinius standartus Komisija perdavė atitinkamoms tarptautinėms įstaigoms.

Kitose srityse, dėl kurių suinteresuotieji subjektai išreiškė susirūpinimą, gauta informacija šiuo metu nesuteikia pagrindo daryti pakeitimų. Vis dėlto Komisija ir toliau stebės, kas vyksta, ir noriai priims bet kokią kitą suinteresuotųjų subjektų informaciją toliau nagrinėtinais klausimais.

Nuodugniai peržiūrėjusi ir išanalizavusi visus pagal kvietimą teikti informaciją gautus atsakymus ir 2016 m. gegužės mėn. Briuselyje surengto viešo svarstymo diskusijas, Komisija priėjo išvadą, kad finansinių paslaugų sistema ES apskritai veikia sklandžiai. Vis dėlto tikslinių tolesnių veiksmų reikia šiose srityse:

nereikalingo reglamentavimo, kuris riboja ekonomikos finansavimą, mažinimas;

taisyklių proporcingumo didinimas nemažinant rizikos ribojimo tikslų;

nereikalingos reglamentavimo naštos mažinimas;

taisyklių nuoseklumo didinimas ir didesnis jų orientavimas į ateitį.

Kai tinka ir įmanoma, į kvietimo teikti informaciją rezultatus atsižvelgta per dabar vykdomas peržiūras ir teisėkūros iniciatyvas. Į suinteresuotųjų subjektų pateiktą grįžtamąją informaciją atsižvelgta rengiant ateities pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamo akto ir veiksmus, įskaitant Kapitalo reikalavimų reglamento 2 ir direktyvos 3 (KRR ir KRD IV) peržiūrą, kurios rezultatas – 2016 m. lapkričio 23 d. Komisijos pasiūlytas vadinamasis KRR 2 dokumentų rinkinys 4 , Kapitalo rinkų sąjungos veiksmų plane numatytų būsimus veiksmus ir pagal REFIT vykdysimą Europos rinkos infrastruktūros reglamento 5 (ERIR) peržiūrą. Į pateiktą grįžtamąją informaciją taip pat bus atsižvelgta per būsimas tinkamumo patikras ir vertinimus, kurie bus atliekami sukaupus daugiau duomenų apie priemonių rezultatus ir ilgalaikį poveikį. Pakvietus teikti informaciją sužinota apie keletą kitų problemų, dėl kurių gali tekti imtis naujų politikos veiksmų. Jie nurodyti šiame komunikate.

2. TOLESNI VEIKSMAI

Rengdama toliau nurodomus veiksmus, Komisija tinkamai atsižvelgė į atsakymus, gautus iš įvairių suinteresuotųjų subjektų, įskaitant finansinių paslaugų naudotojų grupes, viešosios valdžios institucijas, investuotojus ir pramonę. Išsamesnė gautos informacijos apžvalga pateikiama lydimajame tarnybų darbiniame dokumente.

2.1.Nereikalingo reglamentavimo, kuris riboja ekonomikos finansavimą, mažinimas

Laikydamasi Komisijos prioriteto skatinti investavimą, ūkio augimą ir darbo vietų kūrimą, ES turi skirti dėmesio sritims, kuriose ES taisyklės gali kliudyti finansuoti ekonomiką, ir svarstyti, ar tų pačių rizikos ribojimo tikslų negalima pasiekti ūkio augimui palankesniu būdu. Kaip pabrėžta Kapitalo rinkų sąjungos veiksmų plane, ypač aktualūs politikos uždaviniai yra nukreipti finansavimą į MVĮ ir vykdyti ilgalaikes investicijas. Šiame kontekste suinteresuotųjų subjektų pateiktose nuomonėse nurodytos šios sritys:

Bankų pajėgumas finansuoti visą ekonomiką

ES įmonės ir namų ūkiai tebepriklauso nuo bankų pajėgumo ir noro finansuoti jų investicijas ir veiklą. Komisija dirba su abiem teisėkūros institucijomis, kad plėtojant kapitalo rinkų sąjungą atsirastų daugiau finansavimo šaltinių, tačiau svarbu, kad tinkamai veiktų finansavimo iš bankų modelis.

Dauguma respondentų sutaria, kad pokrizinių reformų labai reikėjo siekiant atkurti bankų sektoriaus atsparumą. Toks atsparumas yra bankų misijos finansuoti ekonomiką prielaida. Tačiau respondentai taip pat pareiškė susirūpinimą dėl Bazelio bankų priežiūros komiteto baigiamų rengti rizikos ribojimo priemonių poveikio ir dėl to, kad jiems sąveikaujant su galiojančiomis taisyklėmis gali būti apribotas bankų pajėgumas teikti finansavimą. Po finansų krizės bankai sukaupė daugiau kaip 800 mlrd. EUR kapitalo ir yra nuolat testuojami nepalankiausiomis sąlygomis. Dabar Komisijai svarbu įgyvendinti likusias Bazelio bankų priežiūros komiteto reformas, kad likusi rizika būtų sumažinta išsaugant finansinį stabilumą ir užtikrinant, kad bankai liktų pajėgūs remti ES ūkio augimą.

MVĮ finansavimas

MVĮ labiausiai prisideda prie darbo vietų kūrimo ir ūkio augimo Europoje. Respondentai palankiai įvertinto Komisijos veiksmų programą, kuria siekiama pagerinti MVĮ galimybes gauti kapitalo rinkų finansavimą. Tačiau jie taip pat pažymėjo, kad MVĮ finansavimas labiausiai priklauso nuo bankų paskolų, ir teigė, kad reikėtų nuveikti daugiau gerinant šį finansavimo šaltinį, kuris papildo kapitalo rinkos finansavimą.

Ilgalaikės tvarios investicijos

Ilgalaikis finansavimas sudaro sąlygas investuotojams gauti didesnę ir pastovesnę grąžą, nes tokios investicijos sugrįžta per ilgesnį laiką. Aukštos kokybės infrastruktūra pagerina ūkio našumą, sudaro sąlygas ūkiui augti ir padeda sujungti bendrąją rinką. Atsakymuose paminėti keli teisės aktai yra suvokiami kaip ilgalaikių investicijų trukdžiai. Pavyzdžiui, teigta, kad „Mokumo II“ direktyva 6 sukurta rizikos sistema riboja draudimo įmonių galimybę finansuoti ilgalaikes investicijas, o bankų kapitalo sistema nesuteikia pakankamai paskatų imtis ilgalaikių investicijų.

Rinkos likvidumo palaikymas

Rinkos likvidumas yra pamatinis sklandžiai veikiančios finansų sistemos elementas: jis padeda veiksmingiau paskirstyti kapitalą ir taip skatina investavimą bei ūkio augimą. Pastarojo meto faktai rodo, kad po krizės likvidumas kai kuriose rinkose, įskaitant įmonių obligacijų ir atpirkimo sandorių rinkas, mažėjo. Informacija rodo, kad įtakos likvidumui turi daug veiksnių. Reglamentavimo pokyčių pasekmes nustatyti sunku. Komisija toliau stebės pokyčius šioje srityje ir rūpestingai vertins galimą reglamentavimo priemonių poveikį rinkos likvidumui.

Prieiga prie tarpuskaitos

Išvestinės finansinės priemonės finansų ir kitokioms įmonėms labai padeda apsidrausti nuo rizikos ir ją valdyti. Viena didžiausių G 20 vadovų sutartų reformų – išvestinių finansinių priemonių tarpuskaita per pagrindinę sandorio šalį – gerokai sumažina susijusią riziką išvestinių finansinių priemonių rinkoje. Tačiau ne visos įmonės pakankamai didelės, kad turėtų prieigą prie pagrindinės sandorio šalies tarpuskaitos namų, ir daugelis naudojasi bankais, kad šie jų vardu vykdytų išvestinių finansinių priemonių sandorių tarpuskaitą. Respondentai pareiškė susirūpinimą, kad kai kurios priemonės galėtų trukdyti bankams teikti galutiniams vartotojams šias būtinas tarpuskaitos paslaugas už prieinamą kainą.

Tolesni veiksmai

Bankų finansavimas	Siekdama apsaugoti bankų pajėgumą finansuoti ekonomiką, KRR 2 dokumentų rinkinyje Komisija siūlo padaryti pakeitimų pagrindinėse srityse: osverto koeficientas bus pakoreguotas taip, kad atspindėtų ES finansų sektoriaus įvairovę ir užtikrintų prieigą prie tarpuskaitos ir viešą plėtros finansavimą. Sverto koeficientas ir toliau liks finansinio stabilumo stiprinimo priemone, apsaugančia nuo pernelyg didelio sverto; opamatinė prekybos knygos peržiūra bus atliekama laipsniškai siekiant išvengti staigaus ir neproporcingo kapitalo didinimo kai kuriuose bankuose ir obus laipsniškai įvestas ir patikslintas grynasis pastovaus finansavimo rodiklis siekiant užtikrinti tinkamą ES prekybos finansavimo veiklos, išvestinių finansinių priemonių rinkų ir atpirkimo sandorių rinkų veikimą. Atsižvelgdama į pažangą bankų sąjungos srityje, Komisija KRR 2 dokumentų rinkinyje siūlo priemonių, kurios, nustačius tinkamas apsaugines priemones, gali paskatinti integruoti tarpvalstybinę bankininkystę į bankų sąjungos sritį. Tai galbūt pagerintų tarpvalstybinių bankų pajėgumą valdyti kapitalą ir likvidumą grupėje, mažinti susiskaidymą ir stiprinti bankų pajėgumą finansuoti ekonomiką. Siekdama padėti kredito įstaigoms gauti finansavimą iš kreditorių, įsisteigusių už ES ribų, Komisija siūlo patikslinti Bankų gaivinimo ir pertvarkymo direktyvą 7 (BGPD), kad už ES ribų įsisteigusiems kreditoriams keliamą reikalavimą sutartyse pripažinti gelbėjimą privačiomis lėšomis būtų galima taikyti pragmatiškai.
MVĮ finansavimas	Šiuo metu 1,5 mln. EUR nesiekiančioms bankų paskoloms MVĮ taikomi mažesni kapitalo reikalavimai negu paskoloms didesnėms įmonėms. KRR 2 dokumentų rinkinyje Komisija siūlo į MVĮ rėmimo koeficiento taikymo sritį įtraukti visas paskolas MVĮ, įskaitant ir tas, kurios didesnės už 1,5 mln. EUR.  Vykdydama platesnės aprėpties darbą, susijusį su MVĮ finansavimu ir įtraukimu į biržų sąrašus, Komisija įvertins, kaip MVĮ atžvilgiu įgyvendinamos Finansinių priemonių rinkų direktyvoje 8 (FPRD II) numatytos investicinių konsultacijų taisyklės. Nors tikimasi, kad dėl pokyčių apskritai sumažės interesų konfliktų ir pagerės rinkos veikimas, reikia atidžiai stebėti, ar taisyklės padės MVĮ patenkinti konsultacijų poreikį. Taigi Komisija atidžiai stebės rinkos pokyčius siekdama užtikrinti, kad Reglamentu dėl piktnaudžiavimo rinka 9 nustatyta tvarka, taikoma MVĮ augimo rinkos emitentams, išsaugotų pusiausvyrą tarp paramos į sąrašus įtraukiamoms MVĮ ir investuotojų apsaugos.
Ilgalaikės investicijos	Komisija draudikams, investuojantiems į reikalavimus atitinkančius infrastruktūros projektus, nustatė mažesnius „Mokumo II“ rizikos koeficientus ir pasiūlys peržiūrėti rizikos koeficientų kalibravimo reikalavimus infrastruktūros įmonėms, kad būtų geriau atsižvelgta į mažesnę šių sričių investicijų riziką. KRR 2 dokumentų rinkiniu Komisija taip pat sumažins kredito rizikos kapitalo reikalavimus bankų investicijoms į infrastruktūros projektus.  Būsimos „Mokumo II“ peržiūros suteiks progą įvertinti ilgalaikių garantijų paketą siekiant toliau svarstyti, kaip paskatinti draudikus vykdyti ilgalaikes investicijas, ir vertinti, ar privataus kapitalo ir neviešai platinamų skolos vertybinių popierių rizikos ribojimo tvarka yra tinkama.
Rinkos likvidumas	Greta visapusės įmonių obligacijų rinkų peržiūros, numatytos kapitalo rinkų sąjungos veiksmų plane, Komisija taip pat įvertins atpirkimo sandorių rinkų veikimą. Siekdama išsklaidyti konkrečias abejones dėl obligacijų rinkos likvidumo, Komisija pasiūlė FPRD II numatytą naują ikiprekybinio skaidrumo tvarką pradėti taikyti ne nuosavo kapitalo priemonėms užtikrinant, kad iš pradžių ji galiotų tik likvidžiausioms priemonėms. Komisija įvertins Skolintų vertybinių popierių pardavimo reglamento 10  išimties, taikomos rinkos formavimo veiklai, apibrėžtį. Centrinių vertybinių popierių depozitoriumų reglamento 11 deleguotuosiuose aktuose Komisija pasiūlė mažiau likvidžioms priemonėms nustatyti proporcingesnes piniginių baudų ir atsiskaitymo drausmės taisykles.
Prieiga prie tarpuskaitos	Atlikdama Europos rinkos infrastruktūros reglamento peržiūrą, Komisija įvertins, kiek pagrįstas susirūpinimas dėl prieigos prie tarpuskaitos paslaugų, ir svarstys, ar ir kaip tarpuskaitos ir garantinės įmokos nustatymo reikalavimai galėtų būti taikomi bendrovėms ir mažoms finansų įmonėms.

2.2.Taisyklių proporcingumo didinimas nesumažinant rizikos ribojimo tikslų

Reglamentavimas turi būti taikomas proporcingai reguliuojamoms įmonėms ir atspindėti jų verslo modelį, dydį, svarbą sistemai, sudėtingumą ir tarpvalstybinę veiklą. Proporcingesnės taisyklės padės skatinti konkurenciją ir stiprins finansų sistemos atsparumą, nes padės išsaugoti jos įvairovę nesumažinant rizikos ribojimo tikslų, finansinio stabilumo ir atsparumo. Sumažinus patekimo į rinką kliūtis nauji dalyviai pasiūlys, kuo pakeisti paslaugas, kurių neliks, kai rinką paliks mažiau atsparios įmonės. Lygiagrečiai reikia pasirūpinti, kad dėl priemonių, kuriomis siekiama padidinti proporcingumą, nesusidarytų skirtingos veikimo sąlygos. Komisija ieškos būdų, kaip tinkamai sustiprinti finansinių paslaugų taisyklių proporcingumą.

Tolesni veiksmai

Bankininkystė	KRR 2 dokumentų rinkinyje Komisija siūlo: otoliau lengvinti ataskaitų teikimo naštą ir mažoms ir nesudėtingoms kredito įstaigoms nustatyti diferencijuotus informacijos atskleidimo reikalavimus; oatsižvelgiant į galiojančių taisyklių taikymo patirtį, mažoms ir nesudėtingoms įstaigoms ir darbuotojams, kurių kintamasis atlygis nėra didelis, netaikyti atidėto darbo užmokesčio ir išmokėjimo priemonėmis taisyklių. opanaikinti nepagrįstai sudėtingas su prekybos knygomis susijusiai rinkos rizikai ir sandorio šalies kredito rizikai taikomas taisykles; Europos bankininkystės institucija (EBI) ketina sukurti IT priemonę, kuri padėtų mažiems bankams atskirti taisykles, kurios jiems taikomos pagal jų dydį ir veiklą, nuo taisyklių, kurios galiotų tik didesniems ir sudėtingesniems bankams. 2017 m. Komisija pagal REFIT peržiūrės investicinėms įmonėms taikomą rizikos ribojimo tvarką, atsižvelgdama į EBI rekomendacijas dėl rizikos ribojimo tvarkos, kuri turi būti parengta mažesnėms investicinėms įmonėms, nekeliančioms grėsmės sistemai. Gavusi Komisijos prašymą suteikti techninę konsultaciją dėl naujos rizikos ribojimo tvarkos, kuri turi būti parengta investicinėms įmonėms, EBI inicijavo konsultacijas 2016 m. lapkričio mėn.
Išvestinės finansinės priemonės	Atlikdama Europos rinkos infrastruktūros reglamento (ERIR) peržiūrą 12 , Komisija svarstys, ar pritaikyti ERIR tarpuskaitos ir garantinės įmokos nustatymo reikalavimų taikymo sritį, kad išspręstų įvairias problemas, su kuriomis susiduria ne finansų bendrovės, pensijų fondai ir mažos finansų sandorio šalys. Šiuo metu pensijų fondai laikinai atleisti nuo ERIR tarpuskaitos prievolės, ir atliekant ERIR peržiūrą bus įvertinta, kaip tinkamiausiai spręsti šį klausimą.
Draudimas	2016 m. liepos mėn. Komisija Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijai pateikė prašymą suteikti techninę konsultaciją dėl 17 konkrečių „Mokumo II“ deleguotojo reglamento klausimų peržiūros. Ji siekia supaprastinti tam tikrų standartinės formulės modulių metodus, prielaidas ir apskaičiavimus ir sukurti kredito rizikos alternatyvaus vertinimo sistemą. Technine konsultacija bus pasinaudota rengiant būsimą „Mokumo II“ peržiūrą.
Turto valdymas	Naudodamasi KRR 2 dokumentų rinkinyje pateiktu modeliu, Komisija įvertins Alternatyvaus investavimo fondų valdytojų direktyvos 13 ir Kolektyvinio investavimo į perleidžiamuosius vertybinius popierius subjektų (KIPVPS) direktyvos 14 taisyklių proporcingumą, pavyzdžiui, dėl darbo užmokesčio tvarkos derinimo ir ataskaitų teikimo naštos mažinimo.
Kredito reitingo sektorius	Komisija įvertins, kokiu mastu Kredito reitingų agentūrų reglamentas 15 galėtų būti proporcingiau taikomas mažoms kredito reitingų agentūroms, kad sektoriuje atsirastų daugiau konkurencijos. Be kita ko, bus paaiškintos tam tikros mažesnėms įmonėms galiojančios išimtys ir svarstoma, kaip supaprastinti ataskaitų teikimo reikalavimus ir imtis kitų su proporcingumu susijusių priemonių.

2.3.Nereikalingos reglamentavimo naštos mažinimas

Vienas pagrindinių Komisijos pagal Geresnio reglamentavimo darbotvarkę įgyvendinamos Reglamentavimo kokybės ir rezultatų programos (REFIT) tikslų yra reglamentavimo naštą išlaikyti ne didesnę, negu būtina norint taisyklėmis įgyvendinti užsibrėžtus uždavinius. Komisija tvirtai pasiryžusi tęsti teisės aktų vertinimo ir peržiūros procesą, kad būtų išvengta nepagrįsto sudėtingumo ar naštų.

Ataskaitų teikimo reikalavimai sudaro sąlygas kompetentingoms ir priežiūros institucijoms gauti duomenų apie rinkos dalyvius ir jų veiklą. Prieiga prie tokių duomenų būtina norint vykdyti rinkos priežiūrą ir užtikrinti sklandų rinkų veikimą, finansinį stabilumą, investuotojų apsaugą ir sąžiningą konkurenciją. Ji taip pat padeda skatinti glaudesnę kapitalo rinkos integraciją. Kita vertus, respondentai nurodė, kad kai kurie ataskaitų teikimo reikalavimai skirtinguose teisės aktuose nenuoseklūs ir dubliuojasi, pernelyg sudėtingi ir ne visada atitinka paskirtį. Atsakymuose pabrėžtas svarbus technologijų vaidmuo: nors užtikrinti, kad sistemos visą laiką atitiktų naujausius reikalavimus, yra sunku, technologinė plėtra gali būti naudinga įmonėms, nes palengvina ataskaitų teikimo procesą.

Daugumoje teisės aktų, įskaitant KRR ir „Mokumą II“, mažesnėms įmonėms jau numatyti lengvesni ataskaitų teikimo reikalavimai, tačiau skirtinguose jurisdikciją turinčiuose subjektuose jie įgyvendinami nevienodai.

Esama atvejų, kai ES direktyvos skirtingai perkeltos į nacionalinę teisę ir ES taisyklių vykdymas užtikrinamas nevienodai. Be to, dėl perteklinio reglamentavimo ar griežtesnės, nei minimaliai reikalaujama ES direktyvose, priežiūros kartais atsirasdavo papildomų ir (arba) besidubliuojančių reikalavimų, o tai gali sudaryti kliūčių tarpvalstybinei finansų įmonių veiklai.

Tolesni veiksmai

Ataskaitų teikimas	KRR 2 dokumentų rinkinyje siūloma, kad mažesni ir mažiau sudėtingi bankai nebūtų įpareigoti taip dažnai teikti ataskaitas. Iki metų pabaigos EBI surengs konsultacijas dėl konkrečių pasiūlymų rinkinio, kaip toliau mažinti dėl bankų ataskaitų teikimo reikalavimų atsirandančią naštą, suderinant priežiūros, statistikos ir makrolygio rizikos ribojimo ataskaitų teikimo reikalavimus ir pagerinant skirtinguose teisės aktuose vartojamų apibrėžčių nuoseklumą. 2017 m. vykdant ERIR peržiūrą bus ieškoma būdų pagal galimybes sumažinti esamus ataskaitų teikimo reikalavimus ne finansų bendrovėms, mažoms finansų bendrovėms ir pensijų fondams, nes jų sisteminė rizika yra mažesnė. Atsiliepdama į nerimą dėl reikalavimų vykdymo išlaidų vidutiniu ir ilguoju laikotarpiu, Komisija pagal REFIT principus visapusiškai peržiūrės finansų sektoriaus ataskaitų teikimo reikalavimus. Todėl, pasinaudodama ISA 2 programa 16 , Komisija inicijavo finansinių duomenų standartizavimo projektą, kuriuo siekia sukurti bendrą finansinių duomenų kalbą. Įgyvendinant projektą bus tiriama, kaip susidaro reikalavimų vykdymo našta, ir rengiamasi taikyti vienkartinio duomenų teikimo modelį. Vykdant projektą bus tiksliai sudėlioti dvidešimtyje pagrindinių finansų srities teisės aktų nustatyti ataskaitų teikimo reikalavimai ir išnagrinėta, ar galima sumažinti duomenų laukų ir ataskaitų teikimo kanalų skaičių, juos konsoliduoti arba racionalizuoti, netrukdant siekti jų tikslų. Tikimasi, kad iki 2016 m. pabaigos Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija paskelbs ataskaitą dėl mažiems draudikams keliamų „Mokumo II“ ataskaitų teikimo reikalavimų proporcingumo. Komisija įvertins, ar galima sukurti bendrą skolintų vertybinių popierių pardavimo veiklos ataskaitų teikimo platformą siekiant, kad reguliavimo institucijos gautų geresnės informacijos, ir ieškos būdų sumažinti ataskaitų apie grynąsias trumpąsias pozicijas teikimo naštą.
Viešo atskleidimo reikalavimai	Šiuo metu Komisija vertina Skaidrumo direktyvos 17 ir Apskaitos direktyvos 18 perkėlimo į nacionalinę teisę priemones. Ji, be kita ko, nagrinėja, ar pagrįstas nerimas dėl to, kad esama skirtingų pranešimo apie kontrolines balsavimo teisių dalis taisyklių.
Reikalavimų laikymosi išlaidos	Komisija peržiūrės Audito reglamente 19 numatytas nacionalines pasirinkimo galimybes ir ypač atidžiai svarstys tarpvalstybinį privalomos rotacijos ir draudžiamų ne audito paslaugų juodojo sąrašo poveikį. Pagal REFIT iniciatyvą Komisija taip pat konsultuosis dėl skirtingų nacionalinių pasirinkimo galimybių poveikio. Komisija renka informaciją apie perkėlimo į nacionalinę teisę priemones, kad nustatytų, kurios nuostatos yra perteklinis reglamentavimas, dėl kurio susidaro nepagrįstų papildomų reikalavimų laikymosi išlaidų. Šiuo metu Komisija vertina, kaip valstybės narės perkėlė 17 direktyvų. Ji toliau stebės, kaip perkeliamos direktyvos, kurios turi būti perkeltos 2017–2018 m. Pasinaudodama kapitalo laisvo judėjimo kliūtis svarstančia valstybių narių ekspertų grupe Komisija pagal Kapitalo rinkų sąjungos veiksmų planą taip pat peržiūri nacionalines nuostatas, dėl kurių atsiranda nepagrįsta ar neproporcinga našta tarpvalstybinio kapitalo judėjimui. Ji siekia su valstybėmis narėmis parengti bendras galimų veiksmų gaires, kad tos nacionalinės kliūtys būtų pašalintos.
Patekimo į rinką ir rinkos integravimo kliūčių mažinimas	Siekdama šalinti patekimo į rinką kliūtis, Komisija 2016 m. spalio mėn. priėmė ataskaitą dėl kredito reitingų agentūrų rinkos padėties. Ataskaitoje pateiktas pirminis konkurencijos rinkoje vertinimas, galimos kliūtys ir neproporcingos išlaidos, kurios tenka mažesnėms kredito reitingų agentūroms. Komisija toliau stebės šios srities pokyčius. Komisija stebės, kaip taikomos Lyginamųjų indeksų reglamento 20 nuostatos dėl užsakomųjų paslaugų, pagal kurias lyginamųjų indeksų administratoriai privalo kompetentingoms nacionalinėms institucijoms užtikrinti realią galimybę susipažinti su duomenimis. Siekdama šalinti rinkos integracijos kliūtis, Komisija pagal Kapitalo rinkų sąjungos veiksmų planą konsultuojasi dėl fondų valdymo tarpvalstybinių kliūčių. Nelygu rezultatai, siekdama pašalinti kliūtis, ji gali pasiūlyti pakeisti teisės aktus, priimti vykdymo užtikrinimo priemonių ar gairių. Komisija taip pat ketina išnagrinėti, kiek įmanoma sumažinti leidimų, kurių reikia norint teikti tas paslaugos visoje bendrojoje rinkoje, įvairovę.

2.4.Reglamentavimo sistemos nuoseklumo didinimas ir didesnis jos orientavimas į ateitį

Kvietime teikti informaciją taip pat pabrėžtas poreikis užtikrinti nuoseklumą visoje reglamentavimo sistemoje: toliau gerinti investuotojų ir vartotojų apsaugą; mažinti likusią finansų sistemos riziką ir užtikrinti, kad reglamentavimo sistema neatsiliktų nuo technologinės plėtros.

Nedarnios sąveikos problemų sprendimas

Po kvietimo teikti informaciją išaiškėjo keletas nenumatytos atskirų teisės aktų sąveikos atvejų. Pavyzdžiui, į ERIR reformomis sumažintą išvestinių finansinių priemonių naudojimo riziką nepakankamai atsižvelgta rizikos ribojimo taisyklėse, taikomose draudimo bendrovėms pagal „Mokumą II“, arba KIPVPS taikomose taisyklėse. Nerimą kelia ir tai, kad sverto koeficientas galėtų būti nepalankus bankams, kurie vykdo tarpuskaitos narių veiklą, nes jų pozicijose neatsižvelgiama į rizikos ribojimo poveikį, kurį daro (atskirtos) pradinės garantinės įmokos. Kita vertus, ne kiekviena sąveika pateisina kišimąsi. Pavyzdžiui, nepakanka argumentų išvadai, kad sverto koeficientas neleidžia bankams turėti aukštos kokybės likvidžiojo turto, kurio reikalaujama dėl padengimo likvidžiuoju turtu rodiklio.

Investuotojų ir vartotojų apsaugos gerinimas

Siekdama pagerinti investuotojų ir finansinių paslaugų vartotojų apsaugą, Komisija ėmėsi svarbių priemonių. Tačiau dauguma naujų ar peržiūrėtų teisės aktų tik neseniai įsigaliojo arba įsigalios netrukus, o kai kuriais atvejais nėra baigęsis perkėlimo į nacionalinę teisę laikotarpis. Vartotojų asociacijos pabrėžė, kad vartotojai vis dar mažai pasitiki finansinių paslaugų teikėjais, ir paragino Komisiją šioje srityje imtis tolesnių veiksmų. Vartotojų asociacijų nuomonė atitinka Vartotojų rinkų rezultatų suvestinės išvadas, kuriose finansinės paslaugos jau kelerius metus laikosi reitingų apačioje. Menkai pasitikėdami finansinėmis paslaugomis, vartotojai vengia jų įsigyti, ypač tarpvalstybinio pardavimo srityje. Siekiant atkurti pasitikėjimą svarbu, kad Komisijos politikoje būtų vartotojų apsaugos ir vykdymo užtikrinimo aspektų.

Reglamentavimo sistemos spragų šalinimas

Reglamentavimo sistemos spragos gali išryškėti, pavyzdžiui, dėl reguliacinio arbitražo, finansinių inovacijų ir technologinės plėtros, nes ilgainiui savo elgseną keičia ir finansinių paslaugų vartotojai, ir teikėjai. Vienas iš Komisijos paskelbtų prioritetų yra užbaigti finansų reformų darbotvarkę pašalinant likusią riziką, įskaitant tą, kuri susijusi su sisteminio poveikio subjektais.

Atsižvelgimas į technologinę plėtrą

Keičiantis technologijoms kinta finansų rinkos dalyvių verslo modeliai ir jų sąveika su klientais ir investuotojais. Tai atveria dideles galimybes ne tik įsitvirtinusiems, bet ir naujiems rinkos dalyviams. Vartotojams taip pat būtų naudingos įvairesnės veiksmingos finansinės paslaugos. Kita vertus, nerimaujama dėl galimos rizikos, kurią technologijos galėtų kelti sklandžiam finansų rinkų veikimui ir jų stabilumui. Tą riziką reikia stebėti ir mažinti. Visų pirma, finansų sektoriaus reglamentavimas turėtų būti pakankamai lankstus, kad technologinė pažanga būtų veikiau skatinama, o ne stabdoma, kartu užtikrinant aukšto lygio vartotojų apsaugą.

Tolesni veiksmai

Sąveikos ir nenuoseklumo problemų sprendimas	Siekdama išsaugoti bankų pajėgumą teikti klientų tarpuskaitos paslaugas pagal ERIR, KRR 2 dokumentų rinkinyje Komisija siūlo pritaikyti sverto koeficientą, kad bankai galėtų pradine garantine įmoka kompensuoti galimą būsimą atitinkamos išvestinės finansinės priemonės sandorio poziciją. Ateityje peržiūrėdama „Mokumo II“ deleguotąjį aktą, Komisija peržiūrės „Mokumu II“ nustatytą sandorio šalies kredito rizikos mažinimo sistemą, kad būtų atsižvelgta į priimtą ERIR . Komisija paprašė Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos pasiūlyti „Mokumo II“ deleguotojo akto atnaujinimo nuostatų, kuriomis būtų atsižvelgta į po ERIR priėmimo sumažintą sandorio šalies riziką. Per būsimą peržiūrą bus pašalintas „Mokumo II“ ir KRR nuostatų dėl regioninių ir vietos valdžios institucijų tarpusavio nenuoseklumas. 2016 m. rugsėjo mėn. baigėsi Komisijos konsultacijos, per kurias rinkta informacija, ar galiojančios Finansinių konglomeratų direktyvos 21 reglamentavimo sistema proporcinga ir atitinka paskirtį. Įgyvendindama 2017 m. REFIT veiksmų planą, Komisija įvertins Finansinių konglomeratų direktyvos reglamentavimo sistemos aktualumą, efektyvumą, veiksmingumą, nuoseklumą ir pridėtinę vertę. KRR 2 dokumentų rinkinyje Komisija siūlo į peržiūrėtus tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus (9-ąjį TFAS) palaipsniui įtraukti su riziką ribojančiu kapitalu susijusias pasekmes, kylančias taikant naują vertės sumažėjimo modelį. Komisija paprašė Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos išanalizuoti pateiktą informaciją apie KIPVPS apribojimus, susijusius su ne biržos išvestinėmis finansinėmis priemonėmis.
Investuotojų ir vartotojų apsaugos gerinimas	Remdamasi Žaliąja knyga dėl mažmeninių finansinių paslaugų, Komisija 2017 m. pradžioje paskelbs veiksmų planą, kuriame bus nurodyti bendrosios mažmeninių finansinių paslaugų rinkos glaudesnės integracijos etapai. Veiksmų planu bus siekiama padėti vartotojams išsiderėti teisingesnes sąlygas, o vartotojams ir paslaugų teikėjams – geriau pasinaudoti bendrosios rinkos galimybėmis. Mažmeninių finansinių paslaugų veiksmų plane bus aptarta, be kita ko, kaip: i) gerinti vartotojų apsaugą, kai jie perka finansines paslaugas kitoje valstybėje narėje ir internetu. Konkrečiai, bus gerinamas suvokimas apie galimybę spręsti tarpvalstybinius ginčus ne teismo keliu; ii) sumažinti teisines ir reglamentavimo kliūtis, su kuriomis susiduria įmonės, teikdamos finansines paslaugas užsienyje, be kita ko, kai naudojasi vis labiau skaitmenintomis mažmeninėmis finansinėmis paslaugomis; ir iii) skaitmeniniame pasaulyje užtikrinti, kad informacijos atskleidimo reikalavimai atitiktų paskirtį. Kaip numatyta Kapitalo rinkų sąjungos veiksmų plane, Komisija inicijuoja visapusį Europos mažmeninių investicinių produktų rinkų vertinimą, per kurį ji nagrinės platinimo kanalus, konsultacijas investicijų klausimais ir technologijų atveriamas galimybes.
Reglamentavimo sistemos spragų šalinimas	Pagal Mažmeninių finansinių paslaugų veiksmų planą Komisija gali apsvarstyti, kiek tikslinga gerinti apsaugą pagal Investuotojų kompensavimo sistemos direktyvą 22 , atsižvelgdama į anksčiau šioje srityje sukauptą patirtį. Komisija netrukus pateiks pasiūlymą dėl pagrindinių sandorio šalių gaivinimo ir pertvarkymo sistemos.  Per rengiamą ES makrolygio rizikos ribojimo sistemos peržiūrą bus įvertinta, ar makrolygio rizikos ribojimo priemonių rinkinyje esama nenuoseklumo ir kur dubliuojasi priemonės, kuriomis siekiama šalinti riziką, atlikti su ja susijusį kalibravimą ir neleisti jai kauptis. Kaip nurodyta konsultacijų dokumente, peržiūrint taip pat bus įvertinta, kiek tikslinga į makrolygio rizikos ribojimo sistemos taikymo sritį įtraukti ne vien bankus.
Atsižvelgimas į technologinę plėtrą	Suburta vidinė finansinių paslaugų technologijų darbo grupė, kuri stebės finansų sektoriui įtakos turinčią technologinę plėtrą ir prireikus rengs tinkamas reagavimo priemones. 2016 m. liepos mėn. Komisija paskelbė pasiūlymą iš dalies pakeisti Kovos su pinigų plovimu direktyvą 23 , kad būtų užkirstas kelias naujas novatoriškas technologijas, tokias kaip virtualios valiutos, naudoti neteisėtiems tikslams. Komisijos tarnybos taip pat tarsis su suinteresuotaisiais subjektais, kaip dalytis informacija apie kibernetines grėsmes. Mažmeninių finansinių paslaugų veiksmų plane bus atsižvelgta į būdus, kaip skatinti naudoti nuotolinį tapatybės pripažinimą ir saugų sutarčių pasirašymą.

3. TOLESNI ŽINGSNIAI

Pagal kvietimą teikti informaciją surinkti duomenys padėjo Komisijai formuoti einamąsias politikos iniciatyvas. Apskritai sistema išlieka patikima, tačiau reikėtų šį tą tobulinti:

įgyvendinant REFIT vykdyti tinkamumo patikras, peržiūrėti teisės aktus, be kita ko, dėl ataskaitų teikimo reikalavimų finansų sektoriuje;

pritaikyti priemones tiek teisėkūros, tiek įgyvendinimo lygmenimis;

tęsti einamuosius politikos darbus, pavyzdžiui, pritaikyti Kapitalo rinkų sąjungos veiksmų plano priemones ir spartinti jų įgyvendinimą, ir

Komisijai reikėtų prisidėti prie pasaulinio lygmens pastangų matuoti ir vertinti bendrą reformų poveikį.

Šiame komunikate nurodomos tam tikros konkrečios politikos priemonės, kurių Komisija ketina imtis siekdama toliau įgyvendinti šį procesą. Komisija stebės įgyvendinimo pažangą atitinkamose srityse ir iki 2017 m. pabaigos paskelbs savo išvadas ir galimus tolesnius veiksmus.

Kvietimas teikti informaciją neturėtų būti laikomas vienkartiniu veiksmu. Rengdama pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, Komisija ir toliau griežtai taikys geresnio reglamentavimo principus: vertins jų poveikį, mažins reikalavimų laikymosi sąnaudas ir užtikrins proporcingumą. Komisija toliau bendradarbiaus su visais suinteresuotaisiais subjektais naudodamasi įvairiomis konsultavimosi priemonėmis, suteikdama jiems galimybę pateikti papildomos informacijos ir prisidėti prie politikos formavimo. Visų pirma, Komisija tikisi gauti kiekybinės informacijos apie ES teisės aktų poveikį vartotojams, ūkinės veiklos vykdytojams ir visai ekonomikai. Tai pagerintų Komisijos analitinius gebėjimus vertinti reformų veiksmingumą, efektyvumą ir ES pridėtinę vertę ir sėkmingai dirbti atitinkamose srityse pasauliniu lygmeniu.

Kvietimas teikti informaciją rodo, kad Komisija pasiryžusi įgyvendinti REFIT ir geresnio reglamentavimo iniciatyvas. Tas kvietimas patvirtino, kad formuojant ir tikslinant politiką pagal faktinę informaciją, svarstant galimą sąveiką su galiojančiais teisės aktais, rūpestingai vykdant stebėjimą ir vertinimą, atliekant poveikio vertinimus, užtikrinant skaidrumą, užtikrinant suinteresuotųjų subjektų dalyvavimą ir atviras viešas konsultacijas galima užtikrinti geresnį ir efektyvesnį reglamentavimą ir išvengti nereikalingos naštos, o kartu pasiekti pagrindinius tikslus, susijusius su finansiniu stabilumu, vartotojų ir investuotojų apsauga, ūkio augimu, darbo vietų kūrimu ir investicijų skatinimu. Geresnio reglamentavimo principai taip pat turėtų būti populiarinami pasauliniu lygmeniu. Todėl vilčių teikia tai, kad tarptautinės institucijos, tokios kaip G 20, Finansinio stabilumo taryba ir Bazelio bankų priežiūros komitetas, pradeda bendrą reformų nuoseklumo vertinimą. Komisija sieks prisidėti prie šių pastangų.

(1)

  http://www.europarl.europa.eu/sides/getDoc.do?pubRef=-//EP//NONSGML+REPORT+A8-2015-0360+0+DOC+PDF+V0//LT  

(2)

Reglamentas (ES) Nr. 575/2013.

(3)

Direktyva 2013/36/ES.

(4)

KRR 2 dokumentų rinkinyje pateiktos rizikos mažinimo priemonės. Rinkinį sudaro šie pasiūlymai: pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 575/2013 ir Reglamentas (ES) Nr. 648/2012, pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2013/36/ES, pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2014/59/ES, ir pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 806/2014.

(5)

Reglamentas (ES) Nr. 648/2012.

(6)

Direktyva 2009/138/EB.

(7)

Direktyva 2014/59/ES.

(8)

Direktyva 2014/65/ES.

(9)

Reglamentas (ES) Nr. 596/2014.

(10)

Reglamentas (ES) Nr. 236/2012.

(11)

Reglamentas (ES) Nr. 909/2014.

(12)

Išsamiau apie tai – 2016 m. lapkričio 22 d. ERIR peržiūros ataskaitoje.

(13)

Direktyva 2011/61/ES. 69 straipsnyje nurodyta, kad „ne vėliau kaip 2017 m. liepos 22 d. Komisija, remdamasi viešosiomis konsultacijomis ir atsižvelgdama į diskusijas su kompetentingomis institucijomis, imasi persvarstyti šios direktyvos taikymą ir taikymo sritį“.

(14)

Direktyva 2014/91/ES.

(15)

Reglamentas (ES) Nr. 462/2013.

(16)

Sprendimas (ES) 2015/2240/ES.

(17)

Direktyva 2013/50/ES.

(18)

Direktyva 2013/34/ES.

(19)

Reglamentas (ES) Nr. 537/2014.

(20)

Reglamentas (ES) Nr. 2016/1011.

(21)

Direktyva 2002/87/EB.

(22)

Direktyva 97/9/EB.

(23)

Direktyva (ES) 2015/849.