EUROPOS KOMISIJA
Briuselis, 2016 12 05
COM(2016) 768 final
KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI
dėl Tarybos rekomendacijos dėl sveikatinamojo fizinio aktyvumo skatinimo įvairiuose sektoriuose įgyvendinimo
1.Įvadas ir aplinkybės
Taryba paprašė Komisijos kas trejus metus pranešti apie pažangą įgyvendinant 2013 m. lapkričio mėn. priimtą Tarybos rekomendaciją dėl sveikatinamojo fizinio aktyvumo (SFA) skatinimo įvairiuose sektoriuose (toliau – „Tarybos rekomendacija“) 1 ir apie jos pridėtinę vertę. Šioje pažangos ataskaitoje aptariamas 2014–2016 m. laikotarpis.
Europoje daugumos žmonių fizinė veikla nesiekia minimalaus lygio, kurį rekomenduoja Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) 2 . Dažniausiai nepakankamai fiziškai aktyvūs yra žmonės, turintys prastas socialines ir ekonomines sąlygas, asmenys, priklausantys etninių mažumų grupėms ir neįgalieji. ES valstybės narės pripažino poreikį didinti SFA politikos vystymą nacionaliniu lygiu ir įvertino veiksmų ES lygiu naudą. Dėl to 2013 m., remiantis Komisijos pasiūlymu, buvo priimta Tarybos rekomendacija dėl SFA. Neseniai Taryba priėmė išvadas dėl vaikų judėjimo įgūdžių, fizinės ir sportinės veiklos propagavimo 3 . Jose valstybės narės skatinamos didinti informuotumą apie reguliarios fizinės veiklos nuo pat ankstyvos vaikystės naudą ir skatinti vaikus būti aktyvesniems, įgyvendinant kelis sektorius apimančias (pavyzdžiui, švietimo, jaunimo ir sveikatos) politikos priemones.
Tarybos rekomendacijoje ES valstybės narės skatinamos vykdyti veiklą visuose sektoriuose ir į savo nacionalines strategijas ir veiksmų planus įtraukti tokias politikos sritis kaip sportas, sveikata, švietimas, aplinkos apsauga ir transportas. Joje valstybės narės taip pat skatinamos glaudžiai bendradarbiauti tarpusavyje ir su Komisija, reguliariai keičiantis informacija ir geriausiąja patirtimi. Be to, Taryba pripažino, kad patikimesnė ir laiku pateikiama informacija apie padėtį ES ypač svarbi, siekiant paremti nacionalinių ir regioninių politikų formavimą, todėl pasiūlė sukurti stebėsenos sistemą, paremtą ES fizinio aktyvumo gairėmis 4 („SFA stebėsenos sistema“).
2.Metodas
SFA stebėsenos sistemą sudaro 23 rodikliai, apimantys skirtingas temines su SFA susijusias sritis. Tai tarptautinės fizinės veiklos rekomendacijos ir gairės, kelis sektorius apimantis požiūris, sportas, sveikata, švietimas, aplinkos apsauga (įskaitant miestų planavimą ir viešąjį saugumą), darbo aplinka, vyresniojo amžiaus asmenys, vertinimas ir visuomenės informuotumas.
Tarybos rekomendacijoje visos ES valstybės narės raginamos paskirti nacionalinį fizinio aktyvumo ryšių punktą, kad nacionaliniu lygiu būtų koordinuojamas informacijos, reikalingos SFA stebėsenos sistemai, rinkimas. Iki 2014 m. vidurio visos 28 ES valstybės narės nustatė savo ryšių punktus ir 2014 m. spalio mėn. Romoje pradėta fizinio aktyvumo ryšių punktų tinklo veikla. Duomenys, skirti SFA stebėsenos sistemai, surinkti 2015 m. bendradarbiaujant su PSO. Tinklo atstovai, remiant Komisijai, susitiko 2015 m. sausio mėn. ir 2015 m. birželio mėn. pasidalyti informacija apie kilusius sunkumus ir juos aptarti, o 2016 m. balandžio mėn. ir 2016 m. rugsėjo mėn. jie susitiko aptarti sukauptą patirtį ir būsimus duomenų rinkimo etapus.
Be to, Komisija dirbo su mokslininkų konsorciumu, kuriam vadovavo Erlangen-Nürnberg universitetas (Vokietija), kad padėtų ryšių punktams vykdyti su SFA stebėsenos sistema susijusią veiklą 5 . Konsorciumas taip pat atliko nepriklausomą stebėsenos sistemos ir proceso vertinimą (SFA tyrimas) 6 . Vykdant šį tyrimą, keliose valstybėse narėse atlikta konkreti padėties analizė, skirta atsiliepimams, sukauptai patirčiai ir pasiūlymams, susijusiems su SFA stebėsenos sistemos įgyvendinimu, rinkti ir rekomendacijoms, kaip gerinti skirtingus stebėsenos sistemos ir valstybėms narėms teikiamos pagalbos elementus, Komisijai parengti.
Ši pažangos ataskaita paremta valstybių narių suteikta informacija, daugiausia gauta per fizinio aktyvumo ryšių punktų tinklą ir iš PSO. Ataskaitoje remiamasi pirmiau minėtu SFA tyrimu.
3.PSO duomenų bazė apie mitybą, nutukimą ir fizinį aktyvumą (NOPA) bei šalių informacijos apie SFA suvestinės
Visi duomenys, surinkti per SFA stebėsenos sistemą, suvedami į esamą PSO Europos duomenų bazę apie mitybą, nutukimą ir fizinį aktyvumą (NOPA) 7 . Pagrindiniai NOPA komponentai yra su mityba, nutukimu ir fiziniu aktyvumu susiję epidemiologiniai ir paplitimo duomenys, politikos priemonės ir geroji patirtis. Komisija palaikė PSO vykdytą tolesnę dalių, susijusių su fiziniu aktyvumu, duomenų bazėje plėtrą, kad ją būtų galima priderinti prie SFA stebėsenos sistemos ir patobulinti naudotojo sąsają.
Komisija rėmė PSO regioninį Europos biurą ir glaudžiai su juo bendradarbiavo, kad padėtų surinkti valstybių narių duomenis šalių informacijos apie SFA suvestinėms 8 . Šios informacijos suvestinės paskelbtos 2015 m. rugsėjo mėn., Europos sporto savaitės proga. Jose pristatytos konkrečioms šalims skirtos SFA apžvalgos (įskaitant gerąją patirtį), į jas įtraukta SFA tendencijų ir padėties ES analizė. PSO regioninis Europos biuras pranešė, kad 2016 m. gegužės mėn. šalių informacijos suvestinės buvo tarp dvidešimties dažniausiai PSO svetainėje lankytų puslapių.
4.SFA politikos vystymas ir įgyvendinimas nacionaliniu lygiu
Šiuo pirmuoju duomenų rinkimo taikant SFA stebėsenos sistemą etapu tyrime dėl 23 rodiklių įgyvendinimo dalyvavo 27 iš 28 ES šalių 9 . Surinkti duomenys suteikia gerą SFA skatinimo ES padėties apžvalgą. Su jais galima susipažinti PSO NOPA duomenų bazėje. Pateikta šalių informacijos apie fizinį aktyvumą suvestinių, kurias paskelbė PSO regioninis Europos biuras ir Komisija, apžvalga.
2013 m. lapkričio mėn. priėmus Tarybos rekomendaciją visos 27 šalys parengė nacionalines politikas arba veiksmų planus dėl vieno arba daugiau sektorių, įtrauktų į SFA stebėsenos sistemą. Konkrečiai – valstybės narės priėmė naujas politikas sporto sektoriuje (13 valstybių narių), sveikatos sektoriuje (10 valstybių narių), švietimo sektoriuje (8 valstybės narės), aplinkos apsaugos, miesto planavimo ir visuomenės saugos sektoriuose (įskaitant transportą, 3 valstybės narės) ir vyresniojo amžiaus asmenų sektoriuje (3 valstybės narės). Tačiau nemažai iš 152 praneštų politikos ir veiksmo planų buvo pradėti rengti dar prieš priimant Tarybos rekomendaciją.
Rodiklis laikomas įgyvendintu, kai valstybė narė pradeda taikyti politiką arba programą, kuri stebima naudojant rodiklį. Stebėsenos sistemoje yra 23 rodikliai; 23 šalys įgyvendino 10 arba daugiau rodiklių, o penkios šalys įgyvendino 20 arba daugiau rodiklių. Tik viena šalis visapusiškai atsižvelgė į nustatytus rodiklius ir įgyvendino visus 23 stebėsenos sistemos rodiklius. Reikia pažymėti, kad tik septynios šalys įgyvendino politikas, apimančias visas temines stebėsenos sistemos sritis.
Toliau pateiktoje diagramoje parodomas 27 ES valstybių narių įgyvendintų rodiklių skaičius.
SFA stebėsenos sistemos pagal temines sritis rezultatų apžvalga pateikta toliau 10 .
Nacionalinės politikos rekomendacijos dėl sveikatinamojo fizinio aktyvumo parengtos 19 šalių. Iš jų 18 skirta suaugusiesiems, 17 – jaunuoliams ir 16 – vyresnio amžiaus asmenis. 10 šalių nacionalinės rekomendacijos rėmėsi PSO rekomendacijomis. Vienos šalies rekomendacijose remtasi ES fizinio aktyvumo gairėmis. Aštuonios šalys laikėsi kitų tarptautinių rekomendacijų arba jų derinio.
Iš viso 16 šalių pranešė, kad visiškai parengė ir įgyvendino konkrečius nacionalinius koordinavimo mechanizmus, skirtus SFA skatinti. Viena šalis pranešė apie glaudų kelių ministerijų bendradarbiavimą, kuris turėjo tokį patį poveikį kaip koordinavimo mechanizmas; kitos keturios šalys planuoja mechanizmą pradėti taikyti per artimiausius dvejus metus.
Nacionalinės „Sportas visiems“ politikos įgyvendintos 22 šalyse. Septynios šalys įgyvendino politikos priemones, kurios nebuvo skirtos vien tik politikai „Sportas visiems“, tačiau ši buvo viena iš jų temų.
Programos „Sport clubs for health“ (kuriomis sporto klubai skatinami investuoti į su sveikata susijusią sporto veiklą ir į sveikatos, susijusios su sportine veikla, skatinimą) įgyvendintos septyniose šalyse. Dar dvi šalys planuoja įgyvendinti tokias programas artimoje ateityje.
Kai kurios šalys integruotai atkreipė dėmesį į daugiau nei į vieną tikslinę grupę, o kitos atsižvelgė į konkrečias tikslines grupes pagal SFA sektorių. 10 šalių pranešė įgyvendinusios konkrečias sistemas, kad sustiprintų prieigą prie laisvalaikio arba mankštinimosi infrastruktūros socialiai remtinoms grupėms priklausantiems asmenims (imigrantams arba socialiai pažeidžiamiems asmenims). Dvi valstybės narės daugiau dėmesio skyrė sportui kaip neatsiejamai neįgaliųjų reabilitacijos ir reintegracijos programų daliai.
SFA politikos buvo įgyvendintos 22 šalių sveikatos sektoriuje. Mokymai apie fizinį aktyvumą įtraukti į 17 šalių mokymų programas, skirtas sveikatos specialistams. 14 šalių fizinio aktyvumo klausimas įtrauktas į mokymo modulius, skirtus gydytojams ir fizioterapeutams; aštuoniose šalyse šie klausimai įtraukti į slaugytojų mokymo modulius. Be to, 13 šalių įgyvendino programas, skirtas skatinti sveikatos specialistų vedamas fizinio aktyvumo konsultacijas. Šios programos daugiausia susijusios su neužkrečiamųjų ligų prevencija ir jose teikiamos gairės sveikatos specialistams (kartais – nemokamų internetinių kursų pavidalu).
19 šalių SFA politikos buvo įgyvendintos atsižvelgiant į aplinką, miesto planavimą ir visuomenės saugą (įskaitant transportą). Pranešta, kad 20 šalių vaikščiojimas pėsčiomis buvo viena iš trijų pagrindinių transporto rūšių, naudojamų užsiimant kasdiene veikla; važinėjimas dviračiu buvo viena iš pagrindinių trijų transporto rūšių aštuoniose šalyse. Be to, kai kurios šalys ėmėsi tokių priemonių kaip mokesčių lengvatos (pavyzdžiui, PVM grąžinimas įsigytiems dviračiams, atleidimas nuo mokesčių ir (arba) darbuotojui skiriama kompensacija už atėjimą pėsčiomis arba atvažiavimą dviračiu į darbą), dideli stovėjimo mokesčiai ir spūsčių mokesčiai.
14 šalių pranešė įgyvendinusios aktyvaus keliavimo į darbą sistemas (dar viena šalis planuoja tai padaryti artimoje ateityje), o 12 šalių įgyvendino sistemas, skatinančias fizinį aktyvumą darbo vietoje (dar šešios planuoja tai padaryti artimoje ateityje).
Keturios šalys pranešė įgyvendinusios Europos gaires dėl fizinio aktyvumo laisvalaikiu 11 infrastruktūros gerinimo nacionaliniu lygiu, o dar šešios šalys planuoja tai padaryti artimoje ateityje.
SFA politikos buvo įgyvendintos 19 šalių švietimo sektoriuje. Nors visos valstybės narės įgyvendino priemonę, pagal kurią reikalaujamas tam tikras privalomų fizinio lavinimo valandų skaičius mokyklose (nuo vienos iki beveik penkių, atsižvelgiant į klasę ir šalį / regioną), šešios šalys leido suderinti privalomas ir pasirenkamas fizinio lavinimo klases pradinėse mokyklose, o penkios šalys leido tai padaryti vidurinėse mokyklose. Kelios šalys taip pat pranešė įgyvendinusios įvairias su mokyklomis susijusias SFA skatinimo programas: aktyvios pertraukos tarp pamokų (aštuoniose šalyse), aktyvios pertraukos mokyklos pamokų metu (keturiose šalyse) ir užklasinė veikla (11 šalių). Siekdamos paskatinti aktyvų keliavimą į mokyklą, devynios šalys pranešė įgyvendinusios programas su priemonėmis, skirtoms užtikrinti, kad eiti pėsčiomis ir važiuoti dviračiu į mokyklą būtų saugiau. 20 šalių SFA klausimas įtrauktas į fizinio lavinimo mokytojų rengimą.
Pranešta apie 13 šalių bendruomenės veiksmus skatinti vyresniojo amžiaus asmenų fizinį aktyvumą; be kita ko, iš jų dviejose šalyse tokius projektus planuojama įgyvendinti artimoje ateityje (pavyzdžiui, programas, skirtas stiprinti vyresniojo amžiaus suaugusiųjų pusiausvyrą ir koordinaciją, įskaitant silpnos sveikatos ir kritimų prevenciją, švietimą ir konsultacijas dėl treniruočių).
18 šalių pranešė apie sėkmingas informavimo kampanijas, skirtas visuomenės supratimui apie fizinio aktyvumo naudą didinti ir kelti fiziškai aktyvių asmenų skaičių. Viena šalis pranešė apie 14 skirtingų kampanijų. Nors kai kurios kampanijos skirtos visiems piliečiams, kitos yra skirtos pažeidžiamoms grupėms priklausantiems asmenims, pavyzdžiui, vaikams arba vyresniojo amžiaus asmenims. Kartais kampanijos apimdavo visą šalį, o kartais apsiribodavo vienu regionu arba miestu.
5.Fizinio aktyvumo paplitimo vertinimas
Visuomenės fizinio aktyvumo lygio tendencijų ir pokyčių stebėsena bėgant laikui svarbi vystant, vertinant ir tobulinant nacionalines fizinio aktyvumo politikas. Taikant SFA stebėsenos sistemą, fizinio aktyvumo lygis ES valstybėse narėse buvo pateiktas kaip suaugusiųjų, vaikų ir jaunuolių, atitinkančių minimalų PSO rekomenduojamą fizinio aktyvumo lygį, procentinė dalis 12 .
17 valstybių narių pranešė apie sistemų, kuriomis stebimas visuomenės fizinio aktyvumo lygis, diegimą (dar 5 planuoja tai padaryti per artimiausius dvejus metus). Tačiau šios sistemos paremtos daugybe skirtingų tyrimo priemonių ir klausimynų. Be to, kelios šalys pateikė duomenis apie fizinio aktyvumo lygį, gautus iš daugiau nei vieno šaltinio arba priemonės. 12 šalių pateikė duomenis apie suaugusiųjų fizinio aktyvumo lygį, gautus atlikus nepriklausomus nacionalinius tyrimus. Taip pat buvo pateikti duomenys, gauti atlikus ES tyrimus (šešios šalys pateikė „Eurobarometro“ duomenis 13 , dvi šalys naudojo Europos gyventojų sveikatos tyrimo 14 rezultatus kaip savo nacionalinius duomenis apie fizinio aktyvumo lygį). Viena šalis taip pat pateikė duomenis, gautus atlikus objektyvų fizinio aktyvumo matavimą naudojant tokius įrenginius kaip akcelerometrus. Vaikų ir jaunuolių duomenys iš esmės gauti atlikus mokyklinio amžiaus vaikų sveikos gyvensenos tyrimą 15 , kurio rezultatai yra didžiąja dalimi priimti kaip standartizuotas duomenų šaltinis, skirtas tarptautiniams palyginimams ir tendencijų stebėjimui, arba atlikus nacionalinius reprezentatyviuosius tyrimus. Tuo atveju, kai jokių nacionalinių duomenų nebuvo, apytikslis fizinio aktyvumo lygis apskaičiuotas remiantis PSO Visuomenės sveikatos stebėjimo organizacijos duomenimis 16 .
Priklausomai nuo naudotų apklausos priemonių ir taikytų metodologijų, gauti duomenys atskleidė didelius skirtumus ir šalių viduje, ir tarp skirtingų šalių. Labai skyrėsi duomenys, gauti atlikus kai kuriuos nacionalinius tyrimus, ES tyrimus, pavyzdžiui, „Eurobarometro“ tyrimus ir Europos gyventojų sveikatos tyrimą, o ypač – PSO Visuomenės sveikatos stebėjimo organizacijos vertinimus. Valstybės narės pranešė, kad joms ši problema ir susiję sunkumai užtikrinant fizinio aktyvumo duomenų ES pagrįstumą ir palyginamumą žinomi. Nurodyta, kad paskelbti prieštaringi duomenys, gauti taikant skirtingas apklausos priemones, kelia susirūpinimą skatinant fizinį aktyvumą ir tai problema, kurią būtina spręsti.
6.Valstybių narių tarpusavio bendradarbiavimas ir bendradarbiavimas su Komisija dėl SFA
Tarybos rekomendacijoje valstybės narės skatinamos glaudžiai bendradarbiauti tarpusavyje ir su Komisija skatinant SFA, dalyvaujant reguliaraus keitimosi informacija ir geriausia patirtimi procese. Komisija buvo pakviesta palengvinti šį procesą ir padėti valstybėms narėms vykdant šios srities veiklą.
Sveikatinamojo fizinio aktyvumo ekspertų grupei, įsteigtai pagal 2014–2017 m. ES darbo planą sporto srityje 17 , pavesta koordinuoti Tarybos rekomendacijos įgyvendinimą. Siekiant palengvinti keitimąsi įgyta patirtimi, gerosios patirties skatinant SFA (įskaitant ES finansuojamą mokslinį tyrimą 18 ) pristatymas (iš valstybių narių ir stebėjimo organizacijų) buvo sistemingai įtraukiamas į posėdžių darbotvarkę 19 . Be to, ekspertų grupė surinko visą gerąją patirtį iš visų valstybių narių ir sporto organizacijų, kurios posėdžiuose dalyvavo stebėtojų teisėmis 20 . Taip buvo mėginama suteikti paskatą toms šalims, kurios kuria arba keičia savo nacionalines strategijas ir politikas. Ryšių punktų tinklas taip pat sudarė galimybes keistis informacija ir vykdyti mokymosi kartu veiklą (įvairūs valstybių narių pristatymai taip pat buvo sistemingai įtraukiami į tinklo susitikimus).
Komisija rėmė PSO, kuri teikė techninę pagalbą kelioms valstybėms narėms, kūrusioms ir įgyvendinusioms nacionalines fizinio aktyvumo gaires. Tiksliau, ji rėmė priemonių rinkinio, kuriuo siekiama pagerinti SFA skatinimo Kroatijos pirminės sveikatos priežiūros sektoriuje vystymą ir įgyvendinimą ir nacionalinės fizinio aktyvumo strategijos vystymą Maltoje ir Portugalijoje.
Be to, į 2014–2020 m. laikotarpio „Erasmus+“ programos sportui skirtą skyrių 21 įtrauktas tikslas skatinti informuotumą apie SFA svarbą, raginant daugiau žmonių užsiimti sportu ir teikiant visiems lygias galimybes sportuoti. 2014 m. ir 2015 m. iš viso ES bendrai finansavo 26 bendradarbiavimo partnerystės projektus, kuriais buvo siekiama skatinti sportuoti ir užsiimti fizine veikla. Šie projektai įgyvendinti daugybėje valstybių narių; taip užmegztas ryšys su Europos piliečiais jų vietos aplinkoje. Projektai buvo skirti įvairioms gyventojų grupėms, tarp jų – vaikams, vyresniojo amžiaus asmenims ir neįgaliesiems. Pagal programą „Erasmus+“ buvo remiamos įvairių suinteresuotųjų šalių, priklausančių akademinėms bendruomenėms, valdžios institucijoms, NVO ir sporto klubams, pastangos įgyvendinti ES fizinio aktyvumo gaires valstybėse narėse.
Galiausiai, valstybės narės ir Komisija taip pat kartu dirba įgyvendinant Europos sporto savaitės iniciatyvą; tai visos Europos iniciatyva, pristatyta 2015 m., kuria siekiama didinti informuotumą apie sporto ir fizinio aktyvumo naudą, nepriklausomai nuo amžiaus, patirties ir fizinio pasirengimo. 2015 m. įgyvendinant Europos sporto savaitės iniciatyvą bendrai finansuoti penki partnerystės projektai, 2016 m. – aštuoni. Pirmosios dvi sporto savaitės buvo sėkmingos. Iniciatyvoje dalyvavo 31 Europos šalis; iniciatyva įgyvendinta bendradarbiaujant su pagrindinėmis sporto ir su sportu susijusiomis organizacijomis, kurios įsipareigojo organizuoti renginius ir skatinti fizinį aktyvumą. Tarp šių partnerių buvo Europos sostinių ir miestų sporto federacija, kuri priima sprendimus dėl kasmet vykstančių Europos sostinių ir miestų sporto renginių apdovanojimų.
7.Europos fizinio aktyvumo statistika
Kadangi sportas užima svarbią vietą Europos strategijose ir programose, padidėjo suderintos ir palyginamos statistikos poreikis, siekiant sustiprinti įrodymais pagrįstas šios srities politikas. Tarybos rekomendacijoje Komisija paraginta ištirti galimybę kurti Europos fizinio aktyvumo lygio statistiką, pagrįstą duomenimis, gautais taikant SFA stebėsenos sistemą.
2016 m. Eurostatas ir Komisija pradėjo platinti suderintą statistiką apie fizinį aktyvumą, pagrįstą jau atliktais ES tyrimais 22 . 2013–2017 m. Europos statistikos programoje 23 išdėstytos nuostatos, pagal kurias turi būti teikiami fizinio aktyvumo statistikos duomenys. 2016 m. bus paskelbti fizinio aktyvumo lygio ir sportinės veiklos bei fizinės parengties ir laisvalaikio veiklos duomenys, gauti atlikus antrąjį Europos gyventojų sveikatos tyrimą 24 (EHIS) ir laiko sąnaudų tyrimą 25 . Pagal dabartinį reglamentą dėl statistikos apie visuomenės sveikatą sistemos trečiąjį EHIS tyrimą planuojama atlikti 2019 m.; tolesni tyrimai bus atliekami vadovaujantis būsimu reglamentu dėl socialinių mikroduomenų rinkimo atliekant tyrimus; pagal jį laiko tarpas tarp tyrimų padidės nuo penkerių iki šešerių metų. Eurostatas, Komisija ir valstybės narės dirba išvien, kad susitartų dėl tyrimo priemonių.
Kalbant apie SFA stebėsenos sistemą, tik dvi valstybės narės, rengdamos pranešimus apie fizinio aktyvumo lygį, naudojo duomenis iš EHIS. Pagrindinis šio tyrimo trūkumas yra tas, kad jame neatsižvelgiama į lėtą laisvalaikio veiklą. Be to, jame neįvertinama, kokiu mastu visuomenė įgyvendina PSO rekomendacijas dėl fizinio aktyvumo, kaip to reikalaujama pagal SFA stebėsenos sistemą. Į tokius trūkumus būtina atsižvelgti, jei EHIS apklausa bus naudojama kaip suvienodinta fizinės veiklos stebėsenos priemonė visoje ES.
8.Tarybos rekomendacijos pridėtinės vertės vertinimas
Tarybos rekomendacija paskatino valstybes nares taikant visuomenės politikas atsižvelgti į fizinio aktyvumo stokos problemą. Iš visų 152 politikų ir veiksmų planų, apie kuriuos pranešė valstybės narės, parengtų visuose sektoriuose, susijusiuose su SFA skatinimu, 37 buvo priimti po to, kai 2013 m. lapkričio mėn. buvo priimta rekomendacija. Galima tikėtis, kad PSO 2016–2025 m. Europos regionui skirta fizinio aktyvumo strategija ir toliau didins paskatą valstybėms narėms imtis veiksmų šioje srityje 26 .
Taryba taip pat prisidėjo prie sveikatinamojo fizinio aktyvumo ES valstybėse narėse stebėsenos gerinimo, skatindama veiksmus, apimančius veiklą nuo epidemiologinių duomenų rinkimo iki politikos vystymo. Kelios šalys išplėtė, suintensyvino arba net suteikė daugiau oficialumo savo nacionaliniams kelis sektorius apimantiems tinklams arba ketina tai padaryti ateityje.
Duomenys, surinkti pagal SFA stebėsenos sistemą, pirmą kartą pateikti su SFA susijusių politikų ir veiksmų įgyvendinimo visoje ES apžvalgoje. Ši informacija leidžia palyginti SFA politikos įgyvendinimo būklę ES valstybėse narėse ir palengvina keitimąsi gerąja patirtimi; tai suteikia paskatą toms šalims, kurios kuria arba keičia savo nacionalines strategijas ir politikas. Rezultatai bus naudingi nacionalinėms institucijoms ir suinteresuotosioms šalims, nustatant politikos poreikius ir pasiektą pažangą. Duomenys, surinkti taikant SFA stebėsenos sistemą, taip pat naudingi kai kuriems fizinės veiklos stebėsenos rodikliams valstybių narių veiksmų planuose dėl vaikų nutukimo 27 . Pirmasis stebėsenos etapas yra pagrindas, pagal kurį bus vertinami tolesni stebėsenos etapai, siekiant įvertinti pokyčius ir pažangą.
Svarbu naudoti vertinimo planus siekiant nacionaliniu lygiu įvertinti politikų ir veiksmų planų poveikį ir veiksmingumą. Iš 152 praneštų politikų arba veiksmų planų daugumai (116) buvo parengtas vertinimo planas. Tačiau negauta jokios informacijos apie tai, ar šie vertinimai buvo atlikti.
Apskritai, ryšių punktai nemažai prisidėjo prie gero SFA stebėsenos sistemos veikimo. Tai turėtų būti laikoma teigiamu pirmojo stebėsenos etapo veiksniu. Atsižvelgiant į būsimus duomenų rinkimo etapus, bus naudinga pakeisti tyrimo priemones dėl kelių rodiklių ir tiksliau apibrėžti kai kuriuos rodiklius, siekiant sumažinti interpretavimo laisvę (pvz., apie kokį gairių statusą reikėtų pranešti). Taip bus galima geriau palyginti kelių šalių duomenis.
Pirmojo stebėsenos etapo įvertinimas atskleidžia konkrečius nacionalinius kontekstus ir problemas, kilusius respondentams pateikus savo atsakymus. Pirma, SFA stebėsenos sistemos pobūdis, kai jungiami keli sektoriai, tebelieka potenciali problema. Ryšių punktai galėjo praleisti kai kurią informaciją nacionaliniu lygiu, kadangi jie neturėjo atitinkamų tinklo kontaktų arba šaltinių už savo sektoriaus ribų. Antra, kai kurias sistemas ir politikas įgyvendino ne nacionalinės vyriausybės, bet daugiausia regiono arba vietos lygiu (pvz., federalinėse šalyse), arba jas turi įgyvendinti suinteresuotosios šalys, kurios neteikia ataskaitų vyriausybėms. Stebėsenos metu nebuvo išsamiai ištirti laimėjimai regiono ir vietos lygiu. Būsimus stebėsenos etapus pagal SFA stebėsenos sistemą galima patobulinti, kad geriau atsispindėtų šiais lygiais vykdomos pastangos. Trečia, valstybės narės pateikė šiek tiek informacijos apie SFA finansavimą, tačiau šiuo etapu išsamiai pranešti apie šį rodiklį nebuvo įmanoma, kadangi finansinė SFA parama gaunama įgyvendinant skirtingas politikas ir iš skirtingų biudžeto eilučių nacionaliniu lygiu arba skirtingo lygmens valdžios institucijų.
Struktūrinis bendradarbiavimas su PSO, atsižvelgiant į Tarybos rekomendaciją, pasirodė esąs abiem pusėms naudingas ir apėmė bendrąją NOPA duomenų bazės sklaidos veiklą ir tobulinimą. Ryšių punktai nustatė, kad Komisijos, PSO ir mokslininkų teikta parama buvo naudinga.
Komisija gavo teigiamų atsiliepimų dėl šalių informacijos suvestinių iš ryšių punktų ir Tarybos sporto darbo grupės. Informacijos suvestinių turinys ir formatas buvo laikomas tinkamu. Pasiūlyta informacijos suvestines peržiūrėti kas trejus metus – taip būtų galima laiku sekti suplanuotas sistemas ir politikas.
9.Išvados
Ši 2014–2016 m. Tarybos reglamento įgyvendinimo apžvalga atskleidžia kelis teigiamus pokyčius, tarp jų: daugybės naujų politikų ir veiksmų planų pritaikymas nacionaliniu lygiu; kelių sektorių bendradarbiavimo stiprinimas nacionaliniu lygiu; stebėsenos patobulinimas nacionaliniu lygiu; su SFA susijusių politikų ir veiksmų ES apžvalgos, kuri yra labai gausus duomenų šaltinis tolesnei analizei, pateikimas ir patobulintas tarpvalstybinis bendradarbiavimas, pagrįstas keitimusi gerąją patirtimi.
Galiausiai, SFA skatinimo sėkmė daugiausia priklauso nuo valstybių narių pajėgumo veiksmingai įgyvendinti Tarybos rekomendaciją visuose sektoriuose ir piliečiams sukurti aktyviai gyvensenai palankią struktūrą. Komisija ir toliau stiprins savo bendradarbiavimą su pagrindinėmis suinteresuotosiomis šalimis valstybėse narėse.
Surinkti duomenys padeda nustatyti viešųjų politikų trūkumus nacionaliniu lygiu. Nepaisant to, tebėra svarbu įvertinti esamų politikų ir veiksmų planų poveikį ir veiksmingumą nacionaliniu lygiu. Todėl reikia patikimų duomenų apie gyventojų fizinio aktyvumo lygį. Buvo nurodyta, kad paskelbti prieštaringi duomenys, gauti taikant skirtingas tyrimų priemones, yra problema, kurią būtina spręsti.
Komisija palankiai vertina tai, kad valstybės narės ir toliau investuoja į SFA stebėseną ir priežiūrą. Būsimi stebėsenos etapai bus paremti pirmuoju duomenų rinkimo etapu ir juos vykdyti turėtų būti paprasčiau. Duomenų rinkimas nėra tikslas savaime; jo vertė priklauso nuo to, kaip duomenys gali padėti numatyti epidemiologines tendencijas ir ar gali padėti nustatyti politikos poreikius ir trūkumus bei gerąją patirtį, kuria būtų galima dalytis.
Komisija toliau rems valstybes nares, atsižvelgdama į gerąją patirtį, nustatytą visoje ES ir už jos ribų, esamus tinklus, struktūras ir finansavimo priemones. Ji išnagrinės galimybę teikti tolesnę techninę ir mokslinę pagalbą būsimų stebėsenos etapų metu. Komisija mano, kad būtų naudinga toliau stiprinti bendradarbiavimą su PSO ir mokslinių tyrimų bendruomene, ypač siekiant pagerinti duomenų, surinktų visoje ES, palyginamumą.
Per artimiausius trejus metus Komisija pateiks kitą ataskaitą apie Tarybos reglamento įgyvendinimą ir jo pridėtinę vertę. Prieš tai bus įgyvendintas naujas duomenų rinkimo etapas taikant SFA stebėsenos sistemą ir antrą kartą paskelbtos šalių informacijos apie fizinį aktyvumą suvestinės.