EUROPOS KOMISIJA

Strasbūras, 2016 11 22

COM(2016) 740 final

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

Pasiūlymas dėl
naujojo Europos konsensuso dėl vystymosi
„Mūsų pasaulis, mūsų orumas, mūsų ateitis“

{SWD(2016) 387 final}
{SWD(2016) 388 final}
{SWD(2016) 389 final}

Turinys

ĮVADAS    

NAUJASIS EUROPOS KONSENSUSAS DĖL VYSTYMOSI „MŪSŲ PASAULIS, MŪSŲ ORUMAS, MŪSŲ ATEITIS“    

1. Pasauliniai iššūkiai ir Darbotvarkė iki 2030 m.    

1.1. Pasauliniai iššūkiai ir tendencijos    

1.2 Darnaus vystymosi darbotvarkė iki 2030 m.    

2. ES atsakas    

2.1. Stipresnė ir veiksmingesnė ES kintančiame pasaulyje    

2.2. Principai ir vertybės, kuriais grindžiami ES vystymosi veiksmai.    

3. Mūsų bendri prioritetai –pagrindas veikti    

3.1. Žmonės – žmogaus socialinė raida ir orumas    

3.2. Planeta – aplinkos apsauga, gamtos išteklių valdymas ir kova su klimato kaita    

3.3. Klestėjimas – įtraukus ir tvarus augimas bei darbo vietos    

3.4. Taika – taikios ir įtraukios visuomenės, demokratija, veiksmingos ir atskaitingos institucijos, teisinė valstybė ir žmogaus teisės visiems    

4. Partnerystė – ES yra Darbotvarkės iki 2030 m. įgyvendinimo jėga    

4.1. Glaudesnis darbas drauge    

4.2. Tvirtesnių, įtraukesnių, daug suinteresuotųjų subjektų vienijančių partnerystės ryšių skatinimas    

4.3. Vystomosios partnerystės plėtojimas pagal pajėgumą ir poreikius    

5. ES poveikio didinimo metodikos tobulinimas    

5.1. Įgyvendinimo priemonių telkimas ir veiksmingas panaudojimas    

5.2. Politikos suderinamumas siekiant vystymosi    

5.3. Vystymosi veiksmingumas    

6. Su mūsų įsipareigojimais susiję tolesni veiksmai    

ĮVADAS

2015 m. rugsėjo mėn. Jungtinių Tautų priimtoje Darnaus vystymosi darbotvarkėje iki 2030 m. (toliau – Darbotvarkė iki 2030 m.) 1 , išdėstyta nauja, plačių užmojų darnaus vystymosi ir skurdo panaikinimo tikslų įgyvendinimo programa. Darbotvarkės iki 2030 m. pagrindą sudaro darnaus vystymo tikslai (toliau – DVT) ir su jais susiję uždaviniai.

Kadangi ES aktyviai dalyvavo derybose, ES turėtų rodyti pavyzdį ir įgyvendindama šią Darbotvarkę. Tuo tikslu vykdoma keletas iniciatyvų. Komisijos komunikate „Tolesni žingsniai kuriant tvarią Europos ateitį. Europos darnaus vystymosi iniciatyva“ 2 pažymėta DVT reikšmė Europai ir paaiškinta, kaip ES prisideda prie jų įgyvendinimo, be kita ko, vykdydama ES išorės veiksmus. Visuotinėje ES užsienio ir saugumo politikos strategijoje 3 , kurioje išdėstyta Europos veiklos pasaulyje vizija, pabrėžiama DVT svarba ES išorės veiksmams. Be to, Darbotvarkę iki 2030 m. reikia įtraukti į Sąjungos vystomojo bendradarbiavimo politiką, o pirmiausia reikia atnaujinti bendrą ES institucijų ir valstybių narių viziją, išdėstytą 2005 m. pasirašytame Konsensuse dėl vystymosi 4 , pagal kurį siekta Tūkstantmečio vystymosi tikslų.

Ir Europos Sąjunga, ir jos valstybės narės, įgyvendindamos vystomojo bendradarbiavimo politiką, privalo laikytis įsipareigojimų ir atsižvelgti į tikslus, kuriems pritarė Jungtinėse Tautose 5 . Laikantis 2005 m. nustatytos tvarkos 6 , šiame Komisijos komunikate siūlomas naujas Konsensusas dėl vystymosi. Jo paskirtis – atnaujinti tai, kaip vystymosi rėmimo priemonėmis reaguojama į dabartinius pasaulinius iššūkius, ir paskatinti įgyvendinti Darbotvarkę iki 2030 m., užmezgus partnerystės ryšius su besivystančiomis šalimis ir atsižvelgiant į naują Lisabonos sutartimi nustatytą sistemą. Jame atsižvelgta į atsakymų, gautų per 2016 m. gegužės–rugpjūčio mėn. vykusią viešą konsultaciją internetu 7 , analizę, kitų konsultacinių ir informacinių diskusijų rezultatus bei tolesnį parengiamąjį vertinimo darbą 8 .

Atsižvelgiant į tai, kad Darbotvarkė iki 2030 m. apima plačią politikos sritį, tikslo padėti ją įgyvendinti besivystančiose šalyse geriausia siekti skatinant ES ir jos valstybes nares koordinuoti savo vystomojo bendradarbiavimo politiką. Su naująja Darbotvarke, bendra vizija ir bendromis ilgalaikėmis veiklos kryptimis suderinto siūlomo naujojo Europos konsensuso dėl vystymosi paskirtis – nustatyti visiems bendrą vystomojo bendradarbiavimo politikos metodiką, kurią taikytų ir ES, ir jos valstybės narės.

Komisija prašo Tarybos ir Parlamento patvirtinti naująjį Konsensusą dėl vystymosi bendru Tarybos ir Taryboje posėdžiaujančių valstybių narių vyriausybių atstovų, Europos Parlamento ir Komisijos pareiškimu.

NAUJASIS EUROPOS KONSENSUSAS DĖL VYSTYMOSI
„MŪSŲ PASAULIS, MŪSŲ ORUMAS, MŪSŲ ATEITIS“

1. Pasauliniai iššūkiai ir Darbotvarkė iki 2030 m.

1.1. Pasauliniai iššūkiai ir tendencijos

1.Nuo to laiko, kai 2005 m. priimtas ankstesnis Europos konsensusas dėl vystymosi 9  pasaulis labai pasikeitė – pakito ir galimybės, ir rizika. Socialiniai ir ekonominiai klausimai vis labiau persipina, dėl to atsiranda naujų galimybių siekti bendros pažangos, bet kartu paprasti problemų sprendimo būdai dažnai tampa nebegalimi. Pasaulyje vykstant ekonominiams, socialiniams ir aplinkos pokyčiams, vyko ir svarbūs demografiniai reiškiniai. Pasaulio gyventojų skaičius per metus padidėja maždaug 80 milijonų žmonių. Iki 2050 m. 70 proc. pasaulio gyventojų gyvens miestuose. Nors bendras augimo tempas lėtėja, prognozuojama, kad 2015–2050 m. pasaulio gyventojų skaičius padidės 2,4 milijardo žmonių, iš jų 1,3 milijardo – Afrikoje. Bus sudėtinga patenkinti jaunimo švietimo ir užimtumo poreikius.

2.Skurdo ir nelygybės lygis bei geografija pakito, atotrūkis tarp besivystančių šalių dar labiau padidėjo. Tūkstantmečio vystymosi tikslai buvo vienas svarbiausių beprecedentę vystymosi pažangą skatinusių veiksnių. Nuo 2005 m. daugiau kaip pusė milijardo žmonių, daugiausia Rytų Azijoje, išsivadavo iš ypač didelio skurdo ir bado. Ypač dideliame skurde gyvena mažiau kaip 10 proc. pasaulio gyventojų. Vis dėlto iššūkių dar liko. Iki 2030 m. dauguma pasaulio skurstančiųjų bus susitelkę nestabiliose, konfliktų paveiktose valstybėse ir Užsachario Afrikoje, nors nemažų skurdo salų išliks ir kai kuriose vidutines pajamas gaunančiose šalyse. Norint padėti tokioje skirtingoje padėtyje atsidūrusiems skurstantiesiems, reikia imtis skirtingų metodų. Siekiant augimo ir stabilumo tikslų, nelygybė šalyse kelia vis daugiau nerimo. Daugiau kaip 70 proc. pasaulio gyventojų gyvena šalyse, kuriose nelygybė per paskutiniuosius du dešimtmečius padidėjo. Tikra lyčių lygybė vis dar yra tolima viltis.

3.Jei norima užtikrinti sudėtingų pasaulinių iššūkių sprendimo ilgalaikiškumą, būtina didinti atsparumą ir tvarumą. Dėl skurdo didėja pažeidžiamumas, o dėl didelio pažeidžiamumo didėja ilgalaikis skurdo poveikis. Didžiulis, ilgalaikis nestabilumas, struktūrinės, besikartojančios krizės ir toliau kelia humanitarines ekstremaliąsias situacijas ir trukdo ištisoms bendruomenėms vystytis. Užsitęsusios krizės ir konfliktai tampa milžiniška našta valstybių ir tarptautiniams ištekliams ir kliūtimi ginant žmogaus teises. Pabėgėlių ir perkeltųjų asmenų skaičius peržengė 65 milijonų ribą ir yra didžiausias nuo Antrojo pasaulinio karo laikų. Vystymosi rezultatams pavojų kelia vis naujos grėsmės pasaulio visuomenės sveikatai. Po finansinės krizės augimas atsigauna, tačiau prieš krizę buvęs lygis dar nepasiektas. Valdymo, demokratijos, žmogaus teisių, teisinės valstybės sričių trūkumai, įskaitant korupciją ir saugumo iššūkius, taip pat mažėjančios visuomenės dalyvavimo ir pilietinės visuomenės aktyvumo galimybės yra esminis iššūkis vystymosi pastangų veiksmingumui.

4.Spaudimas visuotinėms viešosioms gėrybėms. Pasaulyje tebesitęsia aplinkos apsaugos problemos, pirmiausia klimato kaita, o dėl jų kyla grėsmė vystymosi rezultatams ir daromas neproporcingas poveikis skurstantiesiems. Galimybė naudotis tvariomis, prieinamomis energetikos paslaugomis, ypač Užsachario Afrikoje, yra ribotos ir toliau išlieka svarbia ekonomikos augimo ir žemyno pramonės plėtros kliūtimi. Atsinaujinančiosios energijos gamyba sudaro apie 25 proc. pasaulio gamybos, nors jos dalis ir investicijos į ją didėja. Tvaraus žemės ūkio ir maisto sistemose, įskaitant tausią žuvininkystę, reikės spręsti gausėjančių pasaulio gyventojų poreikių klausimą, bet kartu saugoti aplinką. Vandens paklausa ir trūkumas per artimiausius dešimtmečius reikšmingai išaugs, todėl prisitaikyti prie klimato kaitos padarinių bus vienas pagrindinių uždavinių. Spaudimas vandenynams didėja. Kyla pavojus galimybei naudotis ribotais gamtos ištekliais, nes jie eikvojami ir valdomi netausiai, todėl reikia remti pertvarkas, kuriomis pereinama prie žiedinės ekonomikos principus labiau atitinkančios ir efektyviu išteklių naudojimu grindžiamos ekonomikos.

5.Vystymosi mastas plečiasi ir apima vis daugiau naujų dalyvių bei novatoriškų sprendimų. Privatusis sektorius vis dažniau tampa vienu pagrindinių partnerių skatinant taikyti tvaresnius vystymosi modelius. Sutelkus viešuosius ir privačiuosius išteklius, kad būtų pritraukta daugiau investicijų, įgyjama galimybių aktyvinti pastangas, taip pat ir sudėtingoje aplinkoje. Norint pasiekti darnaus vystymosi tikslus, reikia perskirstyti pasaulio išteklius ir investicijas. Informacinės ir ryšio technologijos, atsparūs ir efektyvūs infrastruktūros tinklai atveria didžiulių galimybių siekti pažangos visuose sektoriuose.

6.Visuotinėje Europos Sąjungos užsienio ir saugumo politikos strategijoje (toliau – VESS) 10 raginama kurti patikimą, reaguojančią ir susietą Sąjungą. Konsensusas dėl vystymosi yra vienas svarbiausių Europos Sąjungos (toliau – ES) veiklos pasaulyje ir jos atsako į pasaulinius iššūkius elementų.

1.2 Darnaus vystymosi darbotvarkė iki 2030 m.

7.2015 m. rugsėjo mėn. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos priimta Darnaus vystymosi darbotvarkė iki 2030 m. 11 (toliau – Darbotvarkė iki 2030 m.) yra tarptautinės bendruomenės sutartas visapusiškas atsakas į šiuos iššūkius ir tendencijas. Tūkstantmečio vystymosi tikslų raida iki Darnaus vystymosi tikslų (toliau – DVT) atspindi, kaip, remiantis bendrais tikslais, savo jėgomis, tarpusavio interesais ir šalių bendra atsakomybe visais vystymosi etapais, kito požiūris į pasaulinį vystymąsi. DVT išdėstyta visuotinėmis žmogaus teisėmis pagrįsta vizija, visais atžvilgiais deranti su ES vertybėmis ir suteikianti galimybę skleisti ES patirtį darnaus vystymosi srityje.

8.Darbotvarkė iki 2030 m. yra visuotinė ir taikoma visoms šalims. Šie iššūkiai kyla visoms šalims, taigi, visos šalys privalo pasinaudoti visomis turimomis priemonėmis ir stengtis juos atremti. Darbotvarkę būtina įgyvendinti visą, o ne tik pasirinktus jos punktus. Ją įgyvendinant būtina vadovautis taisyklėmis apibrėžta visuotine tvarka, pagrindinis įgyvendinimo principas turi būti daugiašališkumas, o įgyvendinimo proceso pagrindas – Jungtinės Tautos.

9.Darbotvarkės iki 2030 m. esmę sudaro Darnaus vystymosi tikslai, taigi, joje išdėstyta visapusiška vizija, ką reikia padaryti, kad skurdas išnyktų ir būtų skatinamas darnus vystymasis. Darbotvarkėje derinami trys darnaus vystymosi lygmenys, į ją įtraukti pagrindiniai valdymo, taikios, įtraukios visuomenės kūrimo klausimai, pripažįstamos svarbios jos tikslų ir uždavinių tarpusavio sąsajos.

10.Adis Abebos veiksmų darbotvarkėje 12 , kuri yra neatskiriama Darbotvarkės iki 2030 m. dalis, išdėstyta nauja tikslų įgyvendinimo finansinėmis ir nefinansinėmis priemonėmis paradigma – jos esmę sudaro vidaus veiksmai ir patikima politika. Darbotvarkėje iki 2030 m. ir Adis Abebos veiksmų darbotvarkėje išdėstyta, kaip, laikantis pasaulinius partnerystės ryšius apimančios politikos ir naudojantis finansinėmis priemonėmis, pasiekti Darnaus vystymosi tikslus. Darbotvarkė iki 2030 m. taip pat papildyta Sendajaus nelaimių rizikos mažinimo programa 13 ir Paryžiaus susitarimu dėl klimato kaitos. Jais nustatyta privaloma tvarka ir visuotiniai įsipareigojimai.

11.ES ir jos valstybės narės privalo reaguoti į dabartinius pasaulinius iššūkius ir galimybes, vadovaudamosi Darbotvarke iki 2030 m., kurią pačios padėjo suformuluoti. Šis Konsensusas dėl vystymosi yra vienas pagrindinių visuotinio atsako elementų. Europos institucijos, gerbdamos kiekvienos institucijos funkcijas ir kompetenciją, jį plėtos toliau. Kalbant apie vystomojo bendradarbiavimo politiką, ES ir jos valstybių narių veiksmai vieni kitus sustiprina, taigi, juos būtina koordinuoti ir taip skatinti šių veiksmų papildomumą ir efektyvumą 14 . Kadangi Sąjunga ir jos valstybės narės privalo laikytis įsipareigojimų ir atsižvelgti į tikslus, kuriuos patvirtino Jungtinėse Tautose 15 , naujajame Europos konsensuse dėl vystymosi norima apibrėžti bendrą vystomojo bendradarbiavimo politikos įgyvendinimo metodiką, kurią taikys ir ES, ir valstybės narės. Todėl Konsensusas taikomas Europos Sąjungai ir jos valstybėms narėms.

2. ES atsakas

2.1. Stipresnė ir veiksmingesnė ES kintančiame pasaulyje

12.ES ir jos valstybės narės yra tvirtai įsipareigojusios įgyvendinti Darbotvarkę ir siekti darnaus vystymosi tikslų trimis jos lygmenimis – ekonominiu, socialiniu ir aplinkos apsaugos – subalansuotai ir kompleksiškai. Prie šio tikslo įgyvendinimo prisidedama įvairia ES politika, tame dalyvauja daug įvairių subjektų. Padėdama siekti Darbotvarkės iki 2030 m. tikslų ES skatins kurti stipresnę, darnesnę, įtraukesnę ir klestinčią Europą, kaip nurodyta Komisijos komunikate „Tolesni veiksmai užtikrinant tvarią Europos ateitį. Europos tvarumo iniciatyvos“ 16 . Tikslų įgyvendinimas bus griežtai koordinuojamas su Paryžiaus susitarimo dėl klimato kaitos 17 ir kitų tarptautinių įsipareigojimų, su kuriais yra glaudžiai susiję, įgyvendinimu.

13.Norint Darbotvarkę iki 2030 m. sėkmingai įgyvendinti visame pasaulyje, bus svarbūs ES išorės veiksmai. Per praėjusius metus pasikeitė ir pati ES. Lisabonos sutartimi sukūrus naują institucijų struktūrą bei naujas politines priemones, šiandien ES turi daugiau priemonių pasauliniams iššūkiams atremti ir pasinaudoti galimybėmis, kai jų atsiranda. VESS kuriama Europos veiklos pasaulyje vizija, apibrėžiami pagrindiniai Europos interesai ir prioritetai – jie išdėstyti kaip įvairios politikos sritys, įskaitant vystymosi politiką. VESS pabrėžiamas svarbus Darbotvarkei iki 2030 m. tenkantis vaidmuo – ji gali paskatinti įgyvendinti pertvarkas, kurių reikia ES vertybėms remti ir ES išorės veiksmų tikslams įgyvendinti.

14.Vystymosi politika siekiama ES išorės veiksmų tikslų. Tarp jų – Europos Sąjungos sutarties (toliau – ES sutartis) 21 straipsnio 2 dalies d punkte nustatyto tikslo skatinti darnų besivystančių šalių ekonominį, socialinį ir aplinkosaugos vystymąsi, pirmiausia stengiantis panaikinti skurdą, kaip nurodyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 208 straipsnyje. Laikantis ES sutarties 21 straipsnio 2 dalyje išdėstytų tikslų, vystymosi politika, inter alia, taip pat remiama demokratija, teisinė valstybė ir žmogaus teisės, saugoma taika ir užkertamas kelias konfliktams, gerinama aplinkos kokybė ir tausus pasaulio gamtos išteklių valdymas, remiama tarptautinė tvirtesniu daugiašaliu bendradarbiavimu ir tinkamu pasauliniu valdymu grindžiama sistema. Todėl Konsensusas taip pat padės įvykdyti reikalavimą užtikrinti nuoseklų įvairių sričių ES išorės veiksmų, taip pat šių veiksmų ir kitų politikos sričių derėjimą 18 .

15.Vystymosi politika yra esminė įvairių ES politikos, kuria siekiama atremti pasaulinius iššūkius, valdyti tarpusavio priklausomybę ir kurti geresnį pasaulį, sričių dalis. Kad pasiekti rezultatai būtų veiksmingesni, vystymosi politika ir toliau bus koordinuojama su kitų sričių ES politika, įskaitant humanitarinę pagalbą, prekybą ir regioninę integraciją, atnaujintą Europos kaimynystės politiką 19 , sveikatos apsaugą, aplinkos apsaugą, energetiką, žemės ūkį, žuvininkystę, migraciją, mokslą, technologijas ir inovacijas. Vystomuoju bendradarbiavimu stengiamasi panaikinti kai kurias pagrindines nesaugumo, konfliktų, sudėtingų krizių ir pabėgėlių, perkeltųjų asmenų bei neteisėtų migrantų srautų priežastis. Darnus vystymasis ir skurdo panaikinimas yra esminiai dalykai, norint ilguoju laikotarpiu išspręsti pasaulinių iššūkių keliamus klausimus.

16.Šis Konsensusas padės įgyvendinti VESS išsamiau išdėstytus ES išorės veiksmų prioritetus, be kita ko, visais lygmenimis didinant atsparumą ir skatinant bendrą gerovę. Įgyvendinant VESS, DVT bus vadovaujamasi visą laiką ir visais įgyvendinimo lygmenimis 20 . Tolesniais šios srities atsparumo didinimo veiksmais valstybėms ir visuomenei bus padedama persitvarkyti, taigi atremti vidaus ir išorės krizes ir po jų atsigauti. Taip pat bus atsižvelgta į tai, kad, kaip ir DVT, atsparumas yra plati sąvoka, apimanti visus asmenis ir visą visuomenę 21 , dėl to reikia stiprinti pajėgumą mažinti pažeidžiamumą dėl rizikos veiksnių, kurių kyla, inter alia, dėl socialinių - ekonominių sąlygų, aplinkos, klimato kaitos, nelaimių ir konfliktų. Taip bus šalinami pagrindiniai nestabilumą, nuo kurio kenčia pažeidžiamiausi gyventojai, skatinantys veiksniai.

17.ES turi puikias galimybes atlikti savo vaidmenį. Daug stiprybės ES suteikia politinis ir socialinis solidarumas, ES yra viena pagrindinių daugelio viso pasaulio šalių ekonomikos ir prekybos partnerių. Turėdama plačius diplomatinius tinklus, ji užima vieną pagrindinių pozicijų pasaulyje, taip pat ir valstybėse po konflikto bei nestabiliose valstybėse. ES yra pasaulinis darnaus vystymosi politikos ir gerosios patirties pavyzdys daugelyje sričių. Ji yra sukaupusi ilgametę vystomojo bendradarbiavimo ir įvairių priemonių bei kanalų naudojimo patirtį. Ji taip pat yra vienas pagrindinių visuotinių viešųjų gėrybių gynėjų.

18.Ypač svarbi sąlyga, norint pasiekti šiuos bendrus tikslus ir kuo daugiau prisidėti prie Darbotvarkės iki 2030 m. įgyvendinimo, yra veikti išvien, kaip ES. Todėl ES ir jos valstybės narės įsipareigoja glaudžiau bendradarbiauti. VESS pripažįstama, kad valstybės narės ir ES institucijos turi būti darnesnės; daugiau darnos taip pat reikia ES vidaus ir išorės politikoje. Darniu ir nuosekliu darbu bus užtikrintas didesnis patikimumas, teisėtumas, pridėtinė vertė, įtaka ir teigiamas poveikis pasaulyje. Atsižvelgdamos į atitinkamus lyginamuosius pranašumus, ES ir jos valstybės narės privalo suvienyti įvairovę, remtis įvairia patirtimi, taikyti įvairius metodus.

2.2. Principai ir vertybės, kuriais grindžiami ES vystymosi veiksmai.

19.Šis Konsensusas grindžiamas šiais ES sutarties 21 straipsnio 1 dalyje išdėstytais ES išorės veiksmų principais (šiuo Konsensusu juos norima pritaikyti platesniame pasaulyje): demokratijos, teisinės valstybės, žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių visuotinumo ir nedalomumo, pagarbos žmogaus orumui, lygybės ir solidarumo principais bei Jungtinių Tautų Chartijos ir tarptautinės teisės principų laikymusi. Šios visuotinės vertybės sudaro Darbotvarkės iki 2030 m. esmę.

20.ES ir jos valstybės narės laikysis teisėmis grindžiamo požiūrio į vystomąjį bendradarbiavimą 22 . Bus atsižvelgiama į visas žmogaus teises, skatinama įtrauktis ir dalyvavimas, nediskriminavimas lygybė ir teisingumas, skaidrumas ir atskaitomybė. Tokia metodika ir toliau bus vienas svarbiausių būdų užtikrinti, kad pagal Darbotvarkę iki 2030 m. niekas nebūtų pamirštas, nepaisant gyvenamosios vietos, tautybės, lyties, amžiaus, negalios, religijos ar tikėjimo, seksualinės orientacijos, migranto ar kitokio statuso. Ši metodika visapusiškai dera su pagrindiniu ES vystymosi politikos tikslu – mažinti ir ilgainiui panaikinti skurdą. Pagal ją siekiama mažinti pažeidžiamų asmenų patiriamą daugialypę diskriminaciją.

21.Lyčių lygybė yra viena pagrindinių ES vertybių, įtvirtintų ES teisės ir politikos sistemoje. Ši vertybė ypač svarbi siekiant DVT, ji įtvirtinta visose Darbotvarkės iki 2030 m. srityse. ES ir jos valstybės narės rems moterų teises, lyčių lygybę, sieks, kad moterys ir mergaitės įgytų daugiau galios ir būtų saugomos – tai bus visų veiklos sričių prioritetas.

3. Mūsų bendri prioritetai –pagrindas veikti

22.Darbotvarkės iki 2030 m. punktai labai glaudžiai tarpusavyje susiję. Norint įgyvendinti šią darbotvarkę, reikalingos visapusiškos nacionalinės darnaus vystymosi strategijos, jungiančios darnaus vystymosi ekonominį, socialinį ir aplinkos apsaugos lygmenis ir išlaikančios šių lygmenų pusiausvyrą. Veiksmais, kuriais siekiama vieno prioriteto, daromas poveikis kitose srityse, o kai kurie iššūkiai, pavyzdžiui, susiję su tvarumu ir nelygybe, yra svarbūs visiems Darbotvarkės punktams. Suprasdamos, kad vystomąjį bendradarbiavimą planuojant ir jo laikantis į šias tarpusavio sąsajas reikia atsižvelgti, ES ir jos valstybės narės ypač daug dėmesio skirs integruotiems veiksmams, kuriais galima darniai kurti bendrą naudą ir siekti keleto tikslų, ir labiau pabrėš tuos pagrindinius skatinamuosius veiksnius, kuriais skatinamos įvairių sričių, tokių kaip lyčių lygybė, jaunimas, investicijos, tvari energetika, migracija ir judumas, pertvarkos.

23.Šiuo atžvilgiu ES ir valstybių narių vystomieji veiksmai bus planuojami, remiantis Darbotvarkės iki 2030 m. prioritetais – tai žmonės, planeta, klestėjimas, taika ir partnerystė.

3.1. Žmonės – žmogaus socialinė raida ir orumas

24.Visų skurdo lygmenų panaikinimas, diskriminacijos ir nelygybės mažinimas, nepamirštant nė vieno, išliks ES vystomojo bendradarbiavimo dėmesio centre, remiantis nauja reikšminga Darbotvarkės iki 2030 m. suteikta paskata siekti šių tikslų. Remiantis šiose srityse padaryta pažanga bus sukurtas tvirtesnis vystomojo bendradarbiavimo pagrindas.

25.DVT pabrėžiama, kuriose srityse reikalinga tolesnė pažanga, kad būtų užtikrinta žmogaus socialinė raida ir orumas. ES ir jos valstybės narės stengsis panaikinti badą, užtikrinti visuotinį sveikatos draudimą, visiems suteikti galimybę naudotis kokybiškomis švietimo ir mokymo paslaugomis, pakankama ir tvaria socialine apsauga, dirbti orų darbą sveikoje aplinkoje.  Jos padės savo partneriams įvykdyti įsipareigojimą stiprinti savo nacionalinę politiką ir valdymą, taip užtikrinant tvarų svarbiausių paslaugų teikimą. Jos daug dėmesio skirs pažeidžiamiausių asmenų apsaugai.

26.ES ir jos valstybės narės stengsis užtikrinti, kad visi būtų aprūpinti prieinamu, saugiu, pakankamu ir maistingu maistu. Jos dės daugiau pastangų, kad panaikintų badą, užtikrintų aprūpinimo maistu ir mitybos saugumą, didins pažeidžiamiausių asmenų atsparumą, ypač tose šalyse, kuriose krizės kartojasi. Jos toliau stengsis spręsti visų formų netinkamos mitybos – netinkamos mitybos, sutrikusio vaikų vystymosi ir išsekimo – problemas.

27.ES ir jos valstybės narės rems labiausiai skurstančias bendruomenes, kad visi turėtų geresnes galimybes naudotis žeme, maistu, švaria, prieinama energija, nedarant žalingo poveikio aplinkai. Saugus geriamasis vanduo ir sanitarijos paslaugos yra bazinės paslaugos ir būtina sveikatos, augimo ir našumo prielaida. Šios paslaugos ypač priklauso nuo aplinkos sąlygų blogėjimo, įskaitant klimato kaitą. Laikydamosi strategiškesnio požiūrio į regionų plėtrą ir integraciją, ES ir jos valstybės narės rems tvarią ir integruotą vandentvarką. Jos skatins darnią miestų plėtrą, kad pagerėtų sparčiai gausėjantiems miestų gyventojams teikiamos paslaugos, paslaugų prieinamumas ir gyvenimo kokybė, bet kartu būtų plėtojami glaudesni kaimo ir miesto rajonų ryšiai.

28.Geresnė sveikata yra žmogaus orumo ir visuotinio klestėjimo pamatas. ES ir jos valstybės narės toliau stengsis stiprinti sveikatos sistemas, užkirsti kelią užkrečiamosioms ligoms, tokioms kaip ŽIV / AIDS, tuberkuliozė, maliarija ir hepatitas, ir su jomis kovos, padės užtikrinti vaistų ir skiepų prieinamumą visiems ir šalins pasaulines grėsmes sveikatai, tokias kaip atsparumas antimikrobinėms medžiagoms. Jos mažins vaikų ir motinų mirtingumą, spręs netinkamos mitybos klausimus, skatins psichikos sveikatą ir šalyse partnerėse mažins augančią neužkrečiamųjų ligų naštą.

29.Galimybės naudotis kokybiškomis švietimo paslaugomis užtikrinimas yra būtina išankstinė ilgalaikio vystymosi sąlyga. ES ir jos valstybės narės rems įtraukų mokymąsi visą gyvenimą, teisingą kokybišką švietimą visais lygmenimis – ankstyvosios vaikystės, pradiniu, viduriniu, tretiniu, techninio ir profesinio bei suaugusiųjų mokymo, ypač daug dėmesio skirdamos mergaičių ir moterų švietimo ir mokymo galimybėms. Jos dar labiau stengsis užtikrinti, kad kiekvienas įgytų žinių, įgūdžių, gebėjimų ir teisių, kurių reikia norint oriai džiaugtis gyvenimu, visapusiškai dalyvauti visuomenės gyvenime, būti atsakingais ir našiais suaugusiaisiais ir padėti gerinti socialinę ir ekonominę savo bendruomenių gerovę, ir rems kultūrą bei galimybę dalyvauti kultūriniame gyvenime.

30.Ekonomikos augimas bus ilgalaikis ir labiausiai skurstantiems atneš daugiau naudos, jei bus įtraukus. ES ir jos valstybės narės stengsis mažinti rezultatų ir galimybių nelygybę. Tuo jos tiesiogiai padės labiausiai skurstančioms visuomenės grupėms, taip pat padės skatinti įtraukesnį, tvaresnį, ateities kartoms grėsmės nekeliantį augimą. Kad sumažintų didėjančią ekonominę ir socialinę nelygybę, ES ir jos valstybės narės rems tas nacionalines vystymosi kryptis, kuriomis žengiant teigiami socialiniai rezultatai ir poveikis yra didžiausi ir deramas dėmesys skiriamas dalijimuisi augimo nauda, gerovės, deramų darbo vietų kūrimui, geresnei prieigai prie gamybos veiksnių, tokių kaip žemė arba finansai. Jos drauge su šalimis partnerėmis stengsis skatinti taikyti progresinius mokesčius ir perskirstomąją viešųjų išlaidų politiką, kuriais gerinamos galimybės visiems naudotis kokybiškomis bazinėmis paslaugomis, ypač kokybiškomis švietimo, sveikatos ir sanitarijos paslaugomis. Jos taip pat rems efektyvias, tvarias ir teisingas socialinės apsaugos sistemas, kuriose garantuojamos bazinės pajamos, neleidžiama patirti itin didelio skurdo ir didinamas atsparumas. Jos įvertins ekonominę ir socialinę nelygybę lemiančius veiksnius bei jos tendencijas, stiprins savo priemones ir metodiką, kad jomis nelygybė būtų mažinama veiksmingiau, be kita ko, nelygybės mažinimo siekius įtraukdamos į pagrindines savo veiklos sritis. Jos rems žmonių su negalia teises ir stengtis užtikrinti, kad žmonės su negalia turėtų lygias dalyvavimo galimybes.

31.ES ir jos valstybės narės atkakliai skatins moterų ir mergaičių teisių ir naudojimosi tomis teisėmis apsaugą. Jos sieks, kad būtų įvykdyti įsipareigojimai pagal Konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims. Jos ir toliau vykdys įsipareigojimus remti, saugoti visas žmogaus teises ir galimybes jomis naudotis, stengsis visapusiškai ir veiksmingai įgyvendinti Pekino veiksmų platformos, Kairo veiksmų programos, Tarptautinės konferencijos gyventojų ir vystymosi klausimais ir jų peržiūros konferencijų siekius, taip pat toliau vykdys šioje srityje prisiimtus įsipareigojimus užtikrinti lytinę ir reprodukcinę sveikatą ir teises.

32.ES ir jos valstybės narės dar labiau sustiprins savo pastangas panaikinti skurdą labai skurdžiose, nestabiliose ir konfliktų paveiktose šalyse, kuriose artimiausioje ateityje vidaus išteklių nepakaks, kad bazinės paslaugos būtų teikiamos visiems. Ir toliau ypač svarbu daugiau dėmesio skirti žmogaus socialinei raidai.

33.ES ir jos valstybės narės didins atsparumą, ypač pažeidžiamų gyventojų, aplinkos ir ekonominiams sukrėtimams, gaivalinėms ir žmogaus sukeltoms nelaimėms ir pasaulinėms grėsmėms sveikatai. Jos sistemiškai į savo veiksmus įtrauks uždavinį užtikrinti, kad asmenys, bendruomenės ir šalys galėtų geriau pasiruošti sunkumams ir sukrėtimams, juos atremti, prie jų prisitaikyti ir po jų greitai atsigauti, neatsisakydamos ilgalaikio vystymosi perspektyvų 24 . Tuo tikslu vystymosi ir humanitarinės pagalbos procesų dalyviai, remdamiesi bendra rizikos bei pažeidžiamumo analize, glaudžiau bendradarbiaus ir papildys vieni kitų veiksmus. Krizėms užsitęsus, ES ir jos valstybės narės gins ilgesnio laikotarpio socialines struktūras, darniai teiks humanitarinę ir vystymosi pagalbą, ilgam laikui perkeltus asmenis įtrauks į bendresnį vystymosi planavimo procesą, be kita ko, suteikdamos galimybę mokytis ir dirbti deramą darbą.

34.ES ir jos valstybės narės rems ilgam laikui priverstinai perkeltų žmonių atsparumą, skatins juos įtraukti į priimančiųjų šalių ekonominį ir socialinį gyvenimą, pripažindamos, kad perkeltųjų žmonių gebėjimai yra gyvybiškai svarbus kilnojamasis turtas, ypač svarbus šių žmonių atsparumui ir galimybei iš naujo kurti savo gyvenimą. ES ir jos valstybės narės laikysis teisėmis grindžiamo požiūrio, ypač daug dėmesio skirs lydimiems ir nelydimiems nepilnamečiams ir kitiems labai pažeidžiamiems asmenims.

 3.2. Planeta – aplinkos apsauga, gamtos išteklių valdymas ir kova su klimato kaita

35.Aplinkos tvarumas, įskaitant klimato stabilumą, yra būtina skurdo panaikinimo ir darnaus vystymosi, ypač labiausiai skurstančiose visuomenės grupėse, sąlyga. Žmogaus gerovė ir visuomenės atsparumas priklauso nuo sveikų ekosistemų ir funkcionuojančios aplinkos. Aplinkos būklės blogėjimas, įskaitant klimato kaitą, gali nustelbti ekonomikos pažangą, kelti grėsmę taikai ir stabilumui, sukelti plataus masto migraciją. Aplinkos apsaugos tikslus kartu su specialiais veiksmais reikia įtraukti į visus vystomojo bendradarbiavimo sektorius, taip pat ir imantis prevencinių priemonių. Privačiojo sektoriaus atsakingumas ir principo „teršėjas moka“ taikymas taip pat bus labai svarbūs sėkmės veiksniai. ES ir jos valstybės narės skatins išteklius naudoti efektyviai, taip pat skatins tausų vartojimą ir gamybą, kad ekonomikos augimas būtų atsietas nuo aplinkos būklės blogėjimo ir būtų galima pereiti prie žiedinės ekonomikos. Jos taip pat daugiau naudosis mokslu, technologijomis ir inovacijomis aplinkos tvarumui skatinti, taip pat skatins partnerius naudotis pagal Europos ir tarptautines Žemės stebėjimo programas surinktais visapusiškais duomenimis ir informacija, priimti duomenimis pagrįstus sprendimus, kuriuose būtų atsižvelgiama į aplinkos būklę.

36.ES ir jos valstybės narės rems visų gamtos išteklių išsaugojimą ir tausų valdymą, taip pat biologinės įvairovės ir ekosistemų, įskaitant miškus, vandenynus, pakrančių teritorijas, upių vandens baseinus ir kitas ekosistemas, apsaugą ir tausų naudojimąsi jais. Jos sieks, kad tausus valdymas, įskaitant atsparumo klimato kaitai didinimą ir prisitaikymą prie jos, duotų papildomos naudos. Tvarumą jos dar labiau įtrauks į visus bendradarbiavimo sektorius, o aplinkos apsaugos klausimus per dialogą su partneriais dar labiau akcentuos. Jos skatins taikyti gamtos kapitalo apskaitą. Jos rems geresnį valdymą ir gebėjimų stiprinimą, kad gamtos ištekliai būtų valdomi tausiai, be kita ko, skatins įtraukti suinteresuotuosius subjektus ir gerbti visų teises, įskaitant tradicines ir vietos bendruomenes. Jos skatins jūrų ekosistemų apsaugą ir atkūrimą, kad vandenynai būtų sveiki ir produktyvūs, tausų vandenynų išteklių valdymą, tausią žuvininkystę, be kita ko, gerindamos vandenynų valdymą ir plėtodamos mėlynąją ekonomiką.

37.Darbotvarkei iki 2030 m. įgyvendinti reikia, kad visi skubiai sutelktų savo pastangas į visuotines viešąsias gėrybes. ES ir jos valstybės narės įgyvendins Darbotvarkę iki 2030 m. ir Paryžiaus susitarimą dėl klimato kaitos, imdamosi koordinuojamų, darnių veiksmų, visapusiškai išnaudodamos sąveikos galimybes, taip pat remdamosi kitomis tarptautinėmis sistemomis, pavyzdžiui, Sendajaus nelaimių rizikos mažinimo programa ir Naująja miestų darbotvarke 25 .

38.ES ir jos valstybės narės įtrauks aplinkos apsaugos ir klimato klausimus, įskaitant klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos aspektus, į visas vystomojo bendradarbiavimo strategijas. Jos taip pat rems nacionalines strategijas, įskaitant tarpvyriausybinius planus ir programas, kuriomis didinamas atsparumas, mažinama su klimatu susijusi rizika, padedama mažinti išmetamųjų teršalų kiekį ir kurios dera su nacionaliniu lygmeniu nustatytais įpareigojančiais veiksmais pagal Paryžiaus susitarimą. Savo ruožtu, teisiškai privalomas Paryžiaus susitarimo pobūdis ir reikalavimas priimti nacionaliniu lygmeniu nustatytus įpareigojančius veiksmus, rengiant nacionalinius vystymosi planus, gali būti paskata vadovautis Darbotvarke iki 2030 m.

39.Energetika yra ypač svarbus vystymąsi užtikrinantis ir svarbiausias tvarios planetos kūrimo sprendimus lemiantis veiksnys. Turint omenyje tai, kokio masto finansinės investicijos reikalingos, kad būtų galima naudotis švarios energijos paslaugomis, reikalingos daugelio dalyvių pastangos. Spręsdamos energijos paklausos valdymo, energijos vartojimo efektyvumo, atsinaujinančiosios energijos gamybos, švarių technologijų plėtojimo ir perdavimo klausimus, ES ir jos valstybės narės stiprins bendradarbiavimą su visomis atitinkamomis šalimis, taip pat ir su privačiuoju sektoriumi. Jos taip pat skatins laipsniškai panaikinti iškastinio kuro subsidijas, kurti stabilias ir skaidrias rinkas, plėsti pažangiuosius elektros energijos tinklus ir naudoti skaitmenines tvaraus energijos valdymo technologijas.

3.3. Klestėjimas – įtraukus ir tvarus augimas bei darbo vietos

40.Vienas pagrindinių Darbotvarkės iki 2030 m. uždavinių yra pasiekti, kad augimas būtų įtraukus ir tvarus ir kad būtų kuriamos deramos darbo vietos, ypač moterims ir jaunimui. ES ir jos valstybės narės skatins ekonomikos pertvarkas, kuriomis kuriamos deramos darbo vietos, sukaupiama pakankamai pajamų viešosioms paslaugoms teikti ir puoselėjamos tvarios vertės grandinės. Be kitų dalykų, tuo tikslu bus skatinami tausaus vartojimo ir gamybos modeliai, žiedinė ekonomika ir efektyvus išteklių naudojimas, taip pat bus skatinama pereiti prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ir klimatui atsparios veiklos metodų. Įtraukiu tvariu augimu didinamas ilgalaikis šalių partnerių atsparumas, nes pažeidžiamoms ir didžiausią riziką patiriančioms gyventojų grupėms atveriamos galimybės dalyvauti kuriant gerovę bei darbo vietas ir tuo naudotis. Tai vidutinio laikotarpio ir ilgalaikis sprendimas pagrindinėms nestabilumo, neteisėtos migracijos ir priverstinio perkėlimo priežastims šalinti.

41.ES ir jos valstybės narės padės besivystančiose šalyse kurti verslui palankesnę aplinką. Skatindamos plėtoti geresnę politiką, reglamentavimo aplinką, kurti geresnes verslo sąlygas, naujus verslo modelius ir gerinti valdžios institucijų pajėgumus, jos padės gerinti ekonominės veiklos sąlygas. Jos didins skurstančių, labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių, taip pat ir moterų, galimybes naudotis finansinėmis paslaugomis. Jos taip pat skatins privačiojo sektoriaus iniciatyvas, socialines įmones skatins teikti vietos paslaugas. Viešojo sektoriaus investicijos į mokslinius tyrimus ir gebėjimus diegti inovacijas besivystančiose šalyse taip pat gali padėti atverti privačiojo sektoriaus investicijų išteklius ir padėti skatinti ekonominį ir socialinį vystymąsi.

42.ES ir jos valstybės narės skatins prekybą ir investicijas besivystančiose šalyse ir stengsis sudaryti joms palankesnes sąlygas, taip remdamos darnų vystymąsi. ES jau daug nuveikė atverdama savo rinkas mažiausiai išsivysčiusioms šalims ir toliau skatins prekybą, kaip vieną pagrindinių augimą ir skurdo mažinimą besivystančiose šalyse skatinančių veiksnių.  Įgyvendindamos strategiją „Prekyba visiems“, ES ir jos valstybės narės rems savo prekybos partnerius, taip laikydamosi pagal Adis Abebos darbotvarkę prisiimto įsipareigojimo darnų vystymąsi įtraukti į visus prekybos politikos lygmenis ir siekti pažangos daugelyje DVT įgyvendinimo sričių. ES ir jos valstybės narės vystomojo bendradarbiavimo programas derins su prekybos politikos priemonėmis ir taip padės įgyvendinti prekybos susitarimų nuostatas dėl prekybos ir darnaus vystymosi. Jos derins privačiojo sektoriaus įgūdžius bei išteklius ir palankią prekybos politiką, priemones, pagalbos prekybai ir ekonominę diplomatiją, taip skatindamos integracinį ir tvarų ekonomikos augimą ir padėdamos trečiosioms šalims pritaikyti augimo modelius, pagal kuriuos atsižvelgiama į išteklių ribotumą ir siekius mažinti klimato kaitą.

43.ES ir jos valstybės narės bendradarbiaus su vidaus ir tarptautiniu privačiuoju sektoriumi, įskaitant darbdavių ir darbuotojų organizacijas, ir stengsis skatinti atsakingą, tvarų ir veiksmingą požiūrį. Privatusis sektorius turėtų įsitraukti į atsakingą ir tvarią veiklą, kuria prisidedama prie Darbotvarkės iki 2030 m. įgyvendinimo. ES ir jos valstybės narės skatins telkti privačiuosius išteklius vystymuisi skatinti tose srityse, kurias galima reikšmingai pertvarkyti ir kuriose galima siekti darnaus vystymosi tikslų, įskaitant tvarų žemės ūkį, švarią energetiką, atsparią infrastruktūrą, sveikatos apsaugą, žaliąją ir žiedinę ekonomiką ir skaitmeninimą. Jei daugiau ES įmonių, turinčių tiekimo grandines besivystančiose šalyse, glaudžiai bendradarbiaudamos su savo viešojo ir privačiojo sektoriaus suinteresuotaisiais subjektais, plačiau taikytų atsakingą praktiką ir skatintų sąžiningą ir etišką prekybą, tai būtų svarus indėlis į Darbotvarkės iki 2030 m. įgyvendinimą. Darnų vystymąsi ir įmonių įsipareigojimus būti socialiai atsakingomis reikia įtraukti į verslo modelius kaip įprastą jų dalį. ES ir jos valstybės narės toliau rems atsakingo verslo praktiką, atsakingą tiekimo grandinių valdymą, žmogaus ir darbo teisių integravimą, finansinį sąžiningumą, aplinkos apsaugos standartus ir prieinamumą. Jos stengsis neleisti pažeisti žmogaus teisių ir skatins laikytis pagrindinių JT verslo ir žmogaus teisių principų. Jos rems darbo standartus, kuriais darbuotojams, ypač Tarptautinės darbo organizacijos apibrėžtiems darbuotojams, užtikrinamos deramos darbo sąlygos, ir formaliajame, ir neformaliajame sektoriuje, be kita ko, rems perėjimą iš neformaliojo į formalųjį sektorių.

44.Tvarus žemės ūkis ir tausi žuvininkystė bei akvakultūra išlieka vieni pagrindinių skurdo naikinimo ir darnaus vystymosi skatinamųjų veiksnių. Du trečdaliai pasaulio skurstančiųjų pragyvena iš žemės ūkio, o keletas besivystančių šalių vis dar yra labai priklausomos nuo prekybos keliomis prekėmis. Norint įvairinti gamybos sistemas, užtikrinti netinkamos mitybos prevenciją ir našumo bei darbo vietų skaičiaus augimą, bet kartu nekenkti aplinkai, reikalingos investicijos į tvarų žemės ūkį. Didžiulės privačiojo sektoriaus investicijos reikalingos Afrikoje, juo labiau, kad žemės ūkio maisto produktų ir žemės ūkio produktų perdirbimo sektoriuje sukuriama daugiausia trumpuoju ir vidutiniu laikotarpiais reikalingų darbo vietų. Šiomis investicijomis reikia saugoti dirvožemį, išsaugoti vandens išteklius, neleisti nykti miškams, išsaugoti sveikas ekosistemas. Smulkieji ūkininkai ir skurstantys asmenys išlieka dėmesio centre, ypač pabrėžiama jaunimo integracija ir galių moterims suteikimas. Laikantis tvaraus žemės ūkio principų būtina išnaudoti žemės ūkio galimybes mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir kartu didinti atsparumą klimato kaitos poveikiui. ES ir jos valstybės narės sieks plėtoti žemės ūkio vertės grandines, kurios būtų naudingos skurstantiems asmenims ir kuriomis būtų skatinama žemės ūkio produktų perdirbimo sektoriuje kurti darbo vietas ir pridėtinę vertę. Tam reikės gerinti sanitarijos ir fitosanitarijos sąlygų kokybę, skatinti tausią žuvininkystės ir akvakultūros praktiką, remti veiksmus, kuriais kovojama su neteisėta žvejyba, jūrų tarša ir klimato kaitos poveikiu. ES sieks gerinti su žemės, vandenynų ir miškų būkle susijusį valdymą.

45.Skaitmeninės technologijos besivystančiame pasaulyje diegiamos beprecedente sparta. Tačiau dėl nepakankamo ryšio, daugiausia Afrikoje, ir ribotos konkurencijos skaitmeninės technologijos didžiajai daliai gyventojų yra neprieinamos.

46.ES ir jos valstybės narės ir toliau plėtos savo paramą, skatindamos diegti informacines ir ryšio technologijas besivystančiose šalyse, kaip galingą skatinamąjį augimo veiksnį („Skaitmeninės technologijos vystymuisi“). ES ir jos valstybės narės daugiausia dėmesio skirs tam, kad skaitmeniniai sprendimai būtų labiau įtraukiami į pagrindines vystymosi sritis. Jos rems skaitmeninę ekonomiką įgalinančią aplinką, skatindamos laisvą, atvirą ir saugų ryšį. Jos rems skaitmeninį verslumą, inovacijas ir darbo vietų kūrimą, skatins naudoti skaitmenines technologijas kitose prioritetinėse srityse (tokiose kaip valdymas, žemės ūkis, švietimas, sveikata ir energetika). Jos taip pat rems skaitmeninį raštingumą ir įgūdžius, stengdamosi suteikti galių žmonėms, taip pat ir patiems pažeidžiamiausiems.

47.ES ir jos valstybės narės skatins projektuoti, statyti ir eksploatuoti tokią miestų infrastruktūrą, kurioje ištekliai būtų naudojami efektyviau. Jos taip pat rems tvarių, tarpusavyje sujungtų ir saugių transporto tinklų ir kitos atsparios infrastruktūros plėtojimą augimui, prekybai ir investicijoms skatinti.

48.ES ir jos valstybės narės sieks didinti miestų kaip jungiamųjų centrų galimybes siekti darnaus, integracinio augimo ir inovacijų tikslų, atsižvelgiant į platesnes su jais susijusias kaimo bendruomenes. Laikydamosi JT naujosios miestų darbotvarkės, jos skatins teikti bazines paslaugas, tausiai planuoti žemę, teisingai valdyti žemės rinkas ir rems darnų judumą miestuose. Jos skatins įtraukią ir harmoningą teritorinę ir miestų politiką. Jos didins miestų atsparumą sukrėtimams ir išnaudos mažo anglies dioksido kiekio technologijų ir klimatui atsparios ekonomikos teikiamas galimybes.

3.4. Taika – taikios ir įtraukios visuomenės, demokratija, veiksmingos ir atskaitingos institucijos, teisinė valstybė ir žmogaus teisės visiems

49.Įtraukios visuomenės ir atskaitingos, demokratinės institucijos yra būtina darnaus vystymosi ir stabilumo sąlyga. Visais atvejais megzdamos partnerystės ryšius ir naudodamosi visomis priemonėmis, be kita ko, imdamosi veiksmų vystymosi srityje, ES ir jos valstybės narės rems visuotines vertybes: demokratiją, gerą valdymą, teisinę valstybę ir žmogaus teises visiems. Jos rems pagal kiekvienos visuomenės poreikius ir padėtį pritaikytas šalių pastangas kurti darnias demokratiškas valstybes, kurios būtų atsparios išorės ir vidaus sukrėtimams. Kad įgyvendintų šiuos tikslus, jos sieks, kad institucijos būtų atskaitingos ir skaidrios, sprendimų priėmimo procesas būtų grindžiamas dalyvavimo principu, visuomenei būtų suteikiama prieiga prie informacijos. Jos skatins veiksmingą daugiapakopį valdymą, kuriame, nacionalinės, subnacionalinės ir vietos valdžios institucijoms užmezgus partnerystės ryšius, dalyvautų pažeidžiamos grupės. Jos rems ir skatins kurti atvirą ir įgalinančią erdvę pilietinei visuomenei, įtraukų ir skaidrų sprendimų priėmimą visais lygmenimis. Jos rems kovos su korupcija iniciatyvas. Jos toliau rems įtraukius, skaidrius, patikimus rinkimus ir piliečių aktyvumą visais rinkimų ciklo etapais. Jos rems demokratinį valdymą, kuriuo užtikrinama galimybė naudotis pagrindinėmis laisvėmis, įskaitant religijos ir tikėjimo laisvę, ir visuotinėmis žmogaus teisėmis –pilietinėmis, ekonominėmis, socialinėmis, ir kultūrinėmis; taip pat skatinama kultūrų įvairovė. Politinis dialogas bus pagrindinė šio pobūdžio veiksmų platforma, įskaitant dialogą su vyriausybėmis partnerėmis ir joms nepriklausančiais subjektais.

50.Propaguodamos teisinės valstybės principą, ES ir jos valstybės narės skatins kurti veiksmingas, nepriklausomas, atviras ir atskaitingas teisingumo sistemas. Jos toliau rems teisingumo reformą, stengdamosi visiems, ypač skurstančioms ir pažeidžiamoms visuomenės grupėms, užtikrinti teisę kreiptis į teismus.

51.Skurdas, konfliktai, nestabilumas, humanitarinės pagalbos poreikis, priverstinis perkėlimas yra labai susiję tarpusavyje, šias problemas reikia spręsti darniai ir kompleksiškai. ES ir jos valstybės narės visais lygmenimis šalins įvairias pagrindines atskirties, nelygybės, žmogaus teisių pažeidimų, teisinės valstybės principo nesilaikymo ir aplinkos būklės blogėjimo, įskaitant klimato kaitą, priežastis.

52.Visose politikos srityse ir imdamosi visų priemonių ES ir jos valstybės narės naudosis vystomuoju bendradarbiavimu, stengdamosi užkirsti kelią konfliktams ir krizėms, juos valdyti ir padėti spręsti, tenkinti humanitarinės pagalbos poreikius ir kurti ilgalaikę taiką bei gero valdymo sistemą. Skurdo panaikinimas išlieka vystomojo bendradarbiavimo dėmesio centre, pastangos siekiant šio tikslo nebus mažinamos. Tuo tikslu ES ir jos valstybės narės skatins sprendžiant konfliktus ir krizes laikytis visapusiškumo principo 27 , dėmesį sutelkti į nestabilumo šalinimą ir žmonių saugumą, ir pripažinti darnaus vystymosi, taikos ir saugumo tarpusavio sąsają. Šie veiksmai bus vykdomi visais lygmenimis, nuo pasaulinio iki vietos, ir visais konfliktų ciklų etapais, nuo ankstyvo perspėjimo iki prevencijos ir atsako į krizę bei padėties stabilizavimo. Laikydamosi vystomojo bendradarbiavimo, ES ir jos valstybės narės bendradarbiaus su saugumo sektoriaus subjektais, įskaitant (išskirtinėmis aplinkybėmis) karinius subjektus, ir stengsis didinti savo pajėgumą remti darnaus vystymosi tikslus, ypač siekti, kad visuomenės būtų taikios ir įtraukios. Jos rems bendrus saugumo ir vystymosi uždavinių sprendimus, be kita ko, remdamos saugumo sektoriaus reformą 28 ir plėtodamos saugumo ir vystymosi pajėgumus. Jos taip pat sutelks savo pastangas į tai, kad būtų užkirstas kelias smurtiniam ekstremizmui ir jam būtų priešinamasi, tuo tikslu didins asmenų ir bendruomenių atsparumą viliojančioms radikalizmo ir ekstremizmo idėjoms, be kita ko, skatindamos religinę toleranciją ir religijų dialogą. Jos ir toliau palaikys atsakomybės už apsaugą nuo žiaurių nusikaltimų ir jų prevencijos principą.

53.ES ir jos valstybės narės savo dėmesį vystomojo bendradarbiavimo srityje sutelks į nestabilias ir konfliktų paveiktas valstybes ir rems labiausiai pažeidžiamus asmenis. Remdamos ir saugodamos žmogaus teises, demokratiją, teisinę valstybę ir gerą valdymą, ES ir jos valstybės narės aktyviai prisidės prie stabilumo ir saugumo didinimo ir skatins atsparumą susiklosčius nestabiliai padėčiai. Tai apims pastangas kovoti su nusikaltimais ir smurtu miestuose. Savo darbe jos stengsis suvokti konflikto aplinkybes, kad šiuo darbu pasiektų kuo didesnio taikos ir žmogaus saugumo poveikio. Jos rems taiką, valstybių kūrimą, skaidrumą, atskaitomybę ir galimybę kreiptis į teismus, megzdama ryšius su visais konfliktų prevencijos, taikos palaikymo ir taikos kūrimo procesuose dalyvaujančiais subjektais. Pagal konkrečias aplinkybes pritaikytomis priemonėmis, skatinančiomis teisybę, teisingumą, žalos atlyginimą ir užtikrinančiomis pažeidimų nepasikartojimą, jos rems pereinamojo laikotarpio teisingumą. Norint stabilizuoti padėtį, reikia užtikrinti, kad išsprendus konfliktą, būtų imtasi ilgalaikių reformų, būtų kuriamas vyriausybės ir gyventojų tarpusavio pasitikėjimas, be kita ko, skubiai pradedant teikti paslaugas. Šiomis aplinkybėmis ES ir jos valstybės narės atgaivins partnerystės ryšius su atitinkamais regioniniais partneriais. Intervencinių veiksmų taikos ir saugumo srityje sėkmė pirmiausia priklauso nuo bendradarbiavimo su vietos subjektais ir to, ar jie jaučiasi atsakingi už vykstantį procesą. ES ir jos valstybės narės stengsis konfliktinėse situacijose ir situacijose po konflikto visais atžvilgiais užkirsti kelią seksualiniam smurtui ir smurtui dėl lyties ir reaguoti į jį, taip pat rems moterų dalyvavimą konfliktų prevencijos, konfliktų sprendimo, pagalbos ir atkūrimo procesuose.

54.ES ir jos valstybės narės sieks darnesnio ir visapusiškesnio humanitarinio ir vystomojo bendradarbiavimo, todėl aktyviai prisidės prie atsparumo didinimo ir padės mažinti tebesitęsiantį pažeidžiamumą ir riziką. Tam reikia gerinti vystymosi ir humanitarinės pagalbos procesuose dalyvaujančių bendruomenių darbo praktiką – glaudžiau susieti pagalbą, reabilitaciją ir vystymąsi, be kita ko, keistis nuodugnesne informacija, koordinuoti pagalbos teikėjų veiklą, drauge analizuoti riziką ir pažeidžiamas sritis, formuluoti strateginius prioritetus, rengti programas, pereinamojo laikotarpio strategijas ir naudotis ES ankstyvojo perspėjimo apie konfliktus sistema. ES ir jos valstybės narės užtikrins, kad politikos ir vystymosi proceso dalyviai būtų įtraukti kuo anksčiau ir bendradarbiautų nuo pat pradžių, kad galėtų papildyti humanitarinės pagalbos teikėjų skubios ir ankstyvo atkūrimo intervencijos priemones ir jomis pasinaudoti. Atsižvelgiant į 2016 m. gegužės mėn. pasaulio aukščiausiojo lygio susitikime humanitariniais klausimais prisiimtus įsipareigojimus, užtikrinti galimybę naudotis humanitarine pagalba, kuria suteikiama bazinė pagalba, ir humanitarinių bei teisės principų laikymąsi yra ypač svarbu.

55.ES ir jos valstybės narės dės daugiau pastangų, kad padidintų atsparumą ir geriau prisitaikytų prie pokyčių, kaip numatyta 2015–2030 m. Sendajaus nelaimių rizikos mažinimo programoje ir Paryžiaus susitarime dėl klimato kaitos. Norint sumažinti neigiamus padarinius, išvengti žūčių ir užtikrinti išgyvenimo galimybę, svarbiausia padėti žmonėms ir bendruomenėms geriau pasirengti sukrėtimams ir nelaimėms, mažinti jų riziką ir pažeidžiamumą, didinti atsparumą ir gebėjimą atremti sukrėtimus ir nelaimes. ES ir jos valstybės narės į savo vystomojo bendradarbiavimo programas įtrauks rizikos vertinimą ir spragų analizę. Laikydamosi tarptautinių sveikatos reglamentų, jos taip pat didins parengtį kovojant su tarpvalstybinėms grėsmėms sveikatai, pirmiausia stiprindamos nacionalinių ir regioninių sveikatos apsaugos sistemų pajėgumą.

56.Migracija yra sudėtingas, pasaulinis, ilgalaikis reiškinys ir, norint į jį reaguoti, reikalingas kruopščiai suplanuotas, subalansuotas, duomenimis pagrįstas ir tvarus politinis atsakas. Darbotvarkėje iki 2030 m. aiškiai pripažįstamas teigiamas migracijos ir judumo indėlis į integracinį augimą ir darnų vystymąsi. Šis indėlis gali būti naudingas patiems migrantams, jų šeimoms, kilmės ir paskirties šalims. Tai reikšmingas pasaulio ekonomikos skatinamasis veiksnys: bendra į besivystančias šalis 2015 m. pervestų lėšų suma daugiau negu du kartus viršija bendrą oficialios paramos vystymuisi lėšų srautą. ES ir jos valstybės narės dar labiau stengsis išnaudoti migracijos teikiamas vystymosi galimybes ir kartu spręs jos keliamus uždavinius. Be kitų dalykų, šalyse partnerėse tuo tikslu bus skatinamos investicijos ir inovacijos, taip siekiant paskatinti augimą, užimtumo galimybes, paremti socialinę ir švietimo sistemas, dirbti su privačiojo sektoriaus ir kitais partneriais, kad būtų sumažintos lėšų pervedimo išlaidos.

57.Dėl prastai valdomos migracijos gali kilti didžiulių sunkumų ir neigiamų padarinių kilmės, tranzito ir paskirties šalims, patiems migrantams ir bendruomenėms, kuriose migrantai įsikuria laikinai arba visam laikui. Blogiausiu atveju migrantai gali netekti galimybės naudotis žmogaus teisėmis, sveikatos apsauga ir švietimo paslaugomis, rizikuoja tapti priverstinio darbo ir prekybos žmonėmis aukomis. Prastai valdoma migracija ir priimančiosiose, ir tranzito šalyse gali sukelti iššūkių, į kuriuos reikės operatyviai reaguoti, o kai kuriais kraštutiniais atvejais taip pat tampa didžiule našta priimančiųjų šalių sveikatos apsaugos, švietimo, valdymo sistemoms ir bendram stabilumui bei saugumui. Taigi, sprendžiant migracijos uždavinius, poveikis daromas įvairioms politikos sritims, įskaitant vystymąsi, gerą valdymą, žmogaus teises, užimtumą, sveikatos apsaugą, švietimą, socialinę apsaugą ir aplinkos apsaugą, taip pat ir klimato kaitą. ES ir jos valstybės narės padės spręsti šį uždavinį taikydamos labiau koordinuojamą, sistemiškesnę, struktūruotą metodiką, didindamos ES politikos vidaus ir išorės aspektų sąveiką ir poveikį, derindamos humanitarinę paramą pabėgėliams ir šalies viduje perkeltiems asmenims, kurios reikia nedelsiant, ir labiau struktūrinę su migracija susijusią paramą, kurią teiks laikydamosi vystymosi politikos. Ji bus svarbi šių pastangų dalis.

4. Partnerystė – ES yra Darbotvarkės iki 2030 m. įgyvendinimo jėga

58.Nors Deklaracijoje iki 2030 m. pripažįstama, kad atsakomybė už kiekvienos šalies ekonominį ir socialinį vystymąsi pirmiausia tenka pačiai šaliai, aiškiai pažymima, kad vystymosi sieks visos šalys ir visi suinteresuotieji subjektai, palaikydami bendradarbiavimo partnerystės ryšius. Reaguodamos į pasaulinius iššūkius ir tendencijas bei sutelkusios jėgas pirmiau nurodytiems prioritetams įgyvendinti ES ir jos valstybės narės toliau tobulins savo bendradarbiavimo būdus ir, be kita ko, glaudžiau dirbs drauge. Tuo tikslu, stengiantis geriau koordinuoti veiklą ir jos darnumą, bus didinamas veiksmingumas ir poveikis. Kad tikslų, ypač skurdo panaikinimo tikslo, būtų siekiama veiksmingiau, ES vystymosi politiką turi būti galima pritaikyti ir tikslinti pagal svarbiausius poreikius, galimas krizes ir atsirandančius politikos prioritetus.

4.1. Glaudesnis darbas drauge

59.Šalių lygmeniu ir ES, ir jos valstybės narės, sutelkdamos savo išteklius ir pajėgumus, skatins bendrą vystomojo bendradarbiavimo programavimą, kad jo kolektyvinis poveikis būtų didesnis. Iššūkiams didėjant, daugiau negu kada nors reikalinga bendra su šalių partnerių pastangomis derančios ES paramos vizija, griežtesnė politika ir glaudesnis politinis dialogas. Dirbdamos drauge, ES ir jos valstybės narės dalysis žiniomis ir, kokybiškai išanalizavusios šalių padėtį, įskaitant skurdą, tvarumą, bendrus šalies santykius su ES (pvz., saugumo, prekybos arba migracijos srityje), parengs strateginį atsaką. Per šį procesą, laikydamosi Adis Abebos veiksmų darbotvarkės, jos atsižvelgs į konkrečius šalies ir sektoriaus prioritetus, politiką, turimas vystymosi finansavimo priemones. ES ir jos valstybės narės sieks didesnio veiksmų derinimo ir sąveikumo, tam naudodamos ir bendro programavimo procesus; rengdamos bendrą konfliktų analizę, to sieks ir nestabiliose bei konfliktų paveiktose šalyse.

60.Aktyviau naudojantis ES bendro atsako strategijomis ir, jei tikslinga, bendromis pavyzdinėmis programomis, bus užtikrintas didesnis poveikis. Šiuo atžvilgiu taip pat reikėtų atsižvelgti į kitų šalių ir tarptautinių subjektų lyginamuosius pranašumus. Tai padės sumažinti susiskaidymą ir padidinti veiksmingumą. Bendros stebėsenos ir rezultatų sistemos bus bendro strateginio atsako pagrindas. Taip bus siekiama išsaugoti gautą impulsą ir užtikrinti, kad dialogas vyktų turint visą informaciją bei būtų skatinama tarpusavio atskaitomybė. Bendro programavimo procesą šalies lygmeniu reikėtų atverti ir kitiems atitinkamiems paramos teikėjams bei tarptautiniams subjektams.

61.ES ir jos valstybės narės teiks paramą šalims partnerėms, vykdydamos bendrus veiksmus ir taip bendradarbiaudamos. Bendrus veiksmus galima įgyvendinti valstybės, regiono arba tarptautiniu lygmeniu. Bendrais veiksmais tam tikriems sektoriams, tam tikrose srityse arba siekiant pagal šalies aplinkybes suformuluoto bendro tikslo, bus teikiama darni ir veiksminga kolektyvinė ES parama. Tai turėtų padėti sustiprinti koordinuojamą politinį dialogą su šalimis partnerėmis kitose išorės veiksmų srityse ir, sutelkus ES sukauptą patirtį, daryti didesnį poveikį.

62.Bendruose veiksmuose galės dalyvauti visi bendrai vizijai pritariantys ir prie jos įgyvendinimo galintys prisidėti ES partneriai, įskaitant privatųjį sektorių ir pilietinę visuomenę. Juose taip pat galėtų dalyvauti kitos panašiai mąstančios vyriausybės, Jungtinės Tautos ir kitos tarptautinės organizacijos. Bendri veiksmai taip pat privalo būti grindžiami tvirta žinių baze, jų imantis reikia atsižvelgti į visus galimus paramos šaltinius. Bendrus veiksmus galima įgyvendinti įvairiais būdais ir naudojantis įvairių subjektų lyginamaisiais pranašumais. Bendri veiksmai bus stebimi ir vertinami kartu, remiantis bendra rezultatų sistema.

63.Koordinuojamas ES ir jos valstybių narių darbas paramos biudžetui srityje padės paskatinti šalis partneres labiau stengtis pasiekti DVT, pagerinti makroekonomikos ir viešųjų finansų valdymą bei verslo aplinką. Parama biudžetui (kai bus taikoma), dalyvaujant joje dalyvauti norintiems subjektams, bus naudojama partnerystei su besivystančiomis šalimis, šalių politinei atsakomybei ir tarpusavio atskaitomybei didinti. Bus vadovaujamasi bendrais principais, tikslais, interesais, atsižvelgiama į šalių partnerių politines, ekonomines ir socialines sąlygas. Parama biudžetui bus naudojama nuosekliai, vadovaujantis vystymosi veiksmingumo principais, kartu bus stiprinami gebėjimai, gilinamos žinios, dalijamasi ekspertų patirtimi. Taip bus papildomos besivystančių šalių pastangos surinkti daugiau lėšų ir jas geriau panaudoti darniam vystymuisi paremti, integraciniam augimui ir darbo vietų kūrimui paskatinti, skurdui naikinti, nelygybei mažinti ir taikioms visuomenėms kurti. Parama biudžetui taip pat galima padėti šalinti nestabilumo priežastis, skatinti stabilumą, stiprinti valstybes, kuriose susiklosčiusi nestabili padėtis arba vyksta pereinamieji procesai.

64.ES patikos fondai suteikia galimybę ES, valstybėms narėms ir kitoms besivystančioms šalims partnerėms imtis veiksmingų bendrų veiksmų. ES patikos fondai leidžia ES ir jos valstybėms narėms sutelkti išteklius, operatyviai bei lanksčiai priimti ir įgyvendinti sprendimus bei pasiekti kuo didesnį ES vystomojo bendradarbiavimo, stengiantis įgyvendinti DVT, poveikį, veiksmingumą ir matomumą. Administraciniu požiūriu jie labai efektyvūs, jais kuriama didelė pridėtinė vertė, be kita ko, tuo, kad pritraukiami paramos teikėjai, kurie nori prisidėti finansiškai, bet neturi galimybių veikti vietos lygmeniu.

65.Viešųjų dotacijų ir paskolų derinimas, kuris taip pat gali padėti pritraukti privačiojo sektoriaus lėšų, yra dar viena svarbi Darbotvarkės iki 2030 m. įgyvendinimo priemonė. Dotacijos ir paskolos derinamos visuose ES išorės bendradarbiavimo regionuose tokiuose sektoriuose kaip energetika, transportas, vandens infrastruktūra, parama mažosioms ir vidutinėms įmonėms, socialiniai sektoriai ir aplinkos apsauga, regionus. Tam, kad būtų lengviau pritraukti daugiau privačiojo sektoriaus lėšų darniam vystymuisi, taip pat ir kovai su klimato kaita, bus reikalingas aktyvesnis privačiojo sektoriaus dalyvavimas, reikės naudoti novatoriškas finansines priemones. Dotacijų ir paskolų derinimas yra viena svarbiausių siūlomo Europos išorės investicijų plano sudedamoji dalis. Glaudi partnerystė su Europos investicijų banku (toliau – EIB) ir kitomis ES ir valstybių narių finansų įstaigomis bus vienas svarbiausių ES dotacijų ir paskolų derinimo aspektų. Bus įtrauktos ir kitos tarptautinės finansų įstaigos.

66.ES ir jos valstybės narės tarptautiniuose forumuose visais su Konsensusu susijusiais klausimais koordinuos ir plėtos vieningą poziciją. Taip bus ne tik didinama ES ir valstybių narių kolektyvinė įtaka, bet ir padedama užtikrinti veiksmingesnes daugiašales diskusijas.

4.2. Tvirtesnių, įtraukesnių, daug suinteresuotųjų subjektų vienijančių partnerystės ryšių skatinimas

67.Tvirtesnė partnerystė yra ES taikomos DVT įgyvendinimo metodikos esmė. ES ir jos valstybės narės glaudžiau bendradarbiaus su visais kitais atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais ir skatins įgyvendinti Darbotvarkę iki 2030 m.

68.Už Darbotvarkės iki 2030 m. įgyvendinimą pirmiausia atsakingos valstybių vyriausybės. ES ir jos valstybės narės šalims partnerėms iš naujo pabrėš, jog norint užtikrinti kuo didesnį veiksmingumą, reikalinga šalių politinė atsakomybė, partnerystė ir dialogas. Jos rems įtraukius besivystančių šalių nacionalinius planus. Jos skatins atvirą vyriausybių dialogą su visais suinteresuotaisiais subjektais planavimo, įgyvendinimo ir peržiūros etapais. Šie procesai padės nacionalinėms vyriausybėms įvertinti turimas įgyvendinimo priemones, nustatyti spragas ir pasirinkti reikiamas vystymosi ir kito tarptautinio bendradarbiavimo sritis. Pagrindinis tikslas bus stiprinti besivystančios šalies gebėjimus įgyvendinti Darbotvarkę iki 2030 m. Tuo tikslu bus padedama sutelkti ir veiksmingai panaudoti vidaus viešuosius finansus – tai pats didžiausias ir stabiliausias darnaus vystymosi finansavimo šaltinis. Tuo tikslu taip pat bus skatinama naudoti e. valdžios sistemas, siekiant, kad mokesčiai būtų renkami veiksmingai, o viešosios lėšos panaudojamos skaidriai. ES ir jos valstybės narės padės stiprinti gebėjimus darnaus vystymosi labui kurti valstybių valdomas stebėsenos sistemas, rinkti kokybiškus duomenis, juos skaidyti ir analizuoti bei laikytis darnios politikos.

69.Tai, ar bus pasiekta dauguma DVT, taip pat priklausys nuo aktyvaus vietos valdžios institucijų dalyvavimo. Siekdamos geresnio valdymo ir didesnio vystymosi poveikio, ES ir jos valstybės narės rems decentralizavimo reformas, kad, jei to reikia, vietos valdžios institucijoms būtų suteikta daugiau galių. Jos rems procesus, kuriais žmonėms padedama veiksmingai bendrauti su vietos valdžios institucijomis visais politikos planavimo ir įgyvendinimo etapais.

70.Norint, kad įgyvendinimas būtų sėkmingas, tvirtus partnerystės ryšius megzti reikia ne vien su valdžios institucijomis. ES ir jos valstybės narės plės partnerystės ryšius su privačiuoju sektoriumi, pilietine visuomene, įskaitant profesines sąjungas ir darbdavių organizacijas, daugiašales organizacijas, akademinį sektorių, diasporos grupes ir kt. Jos toliau rems atitinkamų suinteresuotųjų subjektų gebėjimų stiprinimą.

71.ES ir jos valstybės narės gilins partnerystę su pilietinės visuomenės organizacijomis (toliau – PVO). Jos kurs palankesnę ir įgalinančią veiklos aplinką, kad PVO galėtų visapusiškai atlikti savo vaidmenį kaip tarpininkės ir įgyvendintojos. Jos rems PVO įsipareigojimus siekti veiksmingo, skaidraus, į rezultatus orientuoto vystomojo bendradarbiavimo.

72.ES ir jos valstybės narės pripažįsta, kad privačiajam sektoriui tenka pagrindinis vaidmuo ir kad jis yra ilgalaikio darnaus vystymosi variklis, taip pat pripažįsta, kad su privačiuoju sektoriumi reikia vesti struktūruotą dialogą ir siekti bendrų vystymosi tikslų. ES ir jos valstybės narės plėtos praktinės partnerystės susitarimus, kad jie būtų pagrįsti bendradarbiavimo principu, skaidrūs, atviri verslo ir kitiems suinteresuotiesiems subjektams. Jos rems tvarią ir etišką verslo praktiką, kurs privačiojo sektoriaus investicijų į pasaulinį darnų vystymąsi iniciatyvas.

73.ES ir jos valstybės narės bendradarbiaus su daugiašalėmis organizacijomis, tarp jų – Jungtinių Tautų sistema, Tarptautiniu valiutos fondu, Pasaulio banko grupe, G 7, G 20 valstybėmis, EBPO ir kitomis daugiašalėmis institucijomis, ragindamos jas laikytis Darbotvarkės iki 2030 m., bei skatins tarpusavio paramą Darbotvarkės įgyvendinimui. ES ir jos valstybės narės stengsis kurti sąveiką su Jungtinėmis Tautomis ir pasauliniu, ir JT šalių grupių lygmeniu, be kita ko, siekdamos padidinti JT veiksmingumą. Jos skatins besivystančias šalis dalyvauti daugiašalių organizacijų valdyme.

4.3. Vystomosios partnerystės plėtojimas pagal pajėgumą ir poreikius

74.Kad ES darbas būtų veiksmingas, reikalingi įvairūs, pagal besivystančių šalių pajėgumą ir poreikius pritaikyti ES vystymosi srities veiksmai. ES ir jos valstybės narės bendradarbiavimą su besivystančiomis šalimis vis labiau įvairins ir pritaikys pagal konkrečią padėtį. Kad būtų atsižvelgta į vis labiau besiskiriančias besivystančių šalių aplinkybes, partnerystė turėtų apimti net tik vystomąjį bendradarbiavimą ir finansinę paramą, bet būti daug platesnė ir atspindėti įvairias strategijas, politiką ir priemones.

75.ES finansinis bendradarbiavimas bus sutelktas tose srityse, kuriose jo labiausiai reikia ir kuriose juo galima padaryti didžiausią poveikį. ES ir jos valstybės narės ir toliau pagrindinį dėmesį skirs savo vystomajam bendradarbiavimui su labiausiai skurstančiomis šalimis, įskaitant mažiausiai išsivysčiusias šalis, nestabilias ir konfliktų paveiktas šalis, kuriose mažiausiai galimybių pritraukti lėšų, labiausiai trūksta išteklių DVT siekti ir kurios ir toliau yra labai priklausomos nuo tarptautinių viešųjų finansų. Reikia stengtis nustatyti, kurie žmonės liko nuošalyje, ir atsisukti į juos – pirmiausia, teikti būtiniausias paslaugas, didinant augimo perspektyvas ir stiprinant atsparumą sukrėtimams.

76.ES ir jos valstybės narės plėtos bendradarbiavimą su pažangesnėmis besivystančiomis šalimis ne vien finansinio bendradarbiavimo srityje. Šioms šalims reikia mažiau lengvatinės formos pagalbos arba tokios pagalbos nereikia iš viso, tačiau jos yra itin svarbios įgyvendinant Darbotvarkę iki 2030 m. ES ir jos valstybės narės vykdys vystymosi politikos dialogą su šiomis šalimis įvairios politikos klausimais, atitinkamai derindamos bendradarbiavimą politikos, saugumo, ekonomikos, mokslo, technikos, technologijų srityse ir pagal poreikius pritaikytą finansinį bendradarbiavimą.

77.Konsensusu taip pat bus vadovaujamasi sudarant regioninius susitarimus, rengiant strategijas ir politiką dėl besivystančių šalių. Būsimomis ryšių su šalimis, tokiomis kaip Afrika, Karibų jūros ir Ramiojo vandenyno šalys, sistemomis bus skatinamas konkrečių Darbotvarkės iki 2030 m. aspektų įgyvendinimas regioniniu lygmeniu. Tai bus viena svarbiausių darbo, kuriuo remiama Darbotvarkė, sudedamųjų dalių ir galimybė Konsensuso tikslus įtraukti į mūsų bendradarbiavimą su partneriais, įskaitant Afrikos, Karibų jūros ir Ramiojo vandenyno šalis.

78.Darbotvarkėje iki 2030 m. visoms šalims išdėstyta politinė pertvarkymo programa, ES ja vadovausis įgyvendindama veiksmus kaimyninėse šalyse pagal atnaujintą Europos kaimynystės politiką (toliau – EKP). Ši politika grindžiama tam tikrais bendrais ES, jos valstybių narių ir partnerių prioritetais, padėsiančiais pasiekti Darbotvarkės iki 2030 m. tikslus. Pagrindinės EKP prioritetų sritys: geras valdymas, demokratija, teisinės valstybės principas ir žmogaus teisės; ekonominis vystymasis siekiant stabilumo , ypatingą dėmesį skiriant jaunimui, švietimui ir užimtumui; sąveikumas, tvari energetika ir su klimato kaita susiję klausimai; saugumas; migracija ir judumas. Sprendžiant visiems bendrus, pvz., migracijos ir energetikos klausimus, į atnaujintą politiką taip pat norima įtraukti daugiau regioninių partnerių, o ne tik Europos kaimynystės politikos partneres. ES ir jos valstybės narės savo kaimynystės politikoje derins įvairias su kitais ES veiksmais pagal Darbotvarkę iki 2030 m. derančias priemones.

5. ES poveikio didinimo metodikos tobulinimas

5.1. Įgyvendinimo priemonių telkimas ir veiksmingas panaudojimas

79.Kad būtų atsižvelgta į Adis Abebos veiksmų darbotvarkėje ir Darbotvarkėje iki 2030 m. išdėstytą programą, ES ir jos valstybės narės privalo koreguoti savo metodiką, sutelkti ir veiksmingiau naudoti visas įgyvendinimo priemones. 

80.ES ir jos valstybės narės bendradarbiaus su šalimis partnerėmis ir skatins kurti patikimą politinę aplinką Darbotvarkei iki 2030 m. įgyvendinti. Jos rems valstybių gebėjimus formuoti ir įgyvendinti nacionalinę vystymosi politiką, didinti atskaitomybę ir atsakomybę piliečiams.

81.ES ir jos valstybės narės daugiau dėmesio skirs tam, kad šalių partnerių viduje būtų sutelkta pakankamai papildomų išteklių darniam vystymuisi įgyvendinti. Tuo tikslu, be kita ko, bus skatinama telkti vidaus išteklius, didinamas tarptautinės prekybos kaip vystymosi variklio mastą ir kovojama su neteisėtais finansiniais srautais.

82.Vidaus viešieji finansai yra itin svarbūs visų šalių pastangoms įgyvendinti Darbotvarkę iki 2030 m. ES ir jos valstybės narės rems besivystančių šalių pastangas surinkti daugiau pajamų, griežčiau valdyti skolą ir viešąsias išlaidas, plėtoti mokesčių sistemas, didinti viešųjų išlaidų efektyvumą ir laipsniškai naikinti subsidijas iškastiniam kurui. Oficialiai paramai vystymuisi ir toliau tenka svarbus vaidmuo papildant šalių, ypač labiausiai skurstančių ir pažeidžiamiausių, pastangas sutelkti savo pačių išteklius. Labiau susiedamos paramą biudžetui ir derinamas dotacijas bei paskolas ir remdamos makroekonomines ir fiskalinio stabilumo programas, patikimą sektorių politiką ir reformas, visapusiškas metines ir vidutinio laikotarpio biudžeto programas ir patikimo viešojo finansų valdymo sistemas, įskaitant skaidrius viešuosius pirkimus, ES ir jos valstybės narės gali padėti padidinti šalių partnerių viešųjų investicijų veiksmingumą.

83.ES kolektyviai įsipareigojo Darbotvarkės iki 2030 m. įgyvendinimo laikotarpiu OVP skirti 0,7 proc. bendrųjų nacionalinių pajamų (BNP) 32 . ES taip pat trumpuoju laikotarpiu kolektyviai oficialiai paramai vystymuisi mažiausiai išsivysčiusioms šalims skirs 0,15 proc. BNP, o Darbotvarkės iki 2030 m. įgyvendinimo laikotarpiu ši dalis pasieks 0,20 proc. ES ir jos valstybės narės, laikydamosi įsipareigojimų pagal JT konvenciją dėl kovos su klimato kaita ir Paryžiaus susitarimą, ir toliau rems pastangas švelninti klimato kaitą ir besivystančių šalių pastangas prisitaikyti prie jos. ES ir jos valstybės narės tęs politinį dialogą, skatindamos kitus subjektus prisiimti įsipareigojimus finansuoti darnų vystymąsi, įskaitant kovą su klimato kaita.

84.ES ir jos valstybės narės prisidės prie iniciatyvų tiksliau įvertinti vystymosi finansavimą. Tam bus naudojamos ne tik OPV skirtos, bet ir visų šaltinių, kuriais prisidedama prie Darbotvarkės iki 2030 m. įgyvendinimo, lėšos, pasinaudojant tokiomis priemonėmis kaip EBPO numatomi pasiūlymai dėl Bendros oficialios paramos darniam vystymuisi priemonės.

85.Vystomuoju bendradarbiavimu bus padedama įgyvendinti prekybos susitarimų nuostatas dėl prekybos ir darnaus vystymosi 33 . Šiose srityse geriau koordinuodama pagalbą ir bendradarbiavimo programas ES galės užmegzti glaudesnius prekybos ryšius ir jais pasinaudodama viešinti šią vertybėmis grindžiamą darbotvarkę mūsų prekybos partneriams.

86.ES ir jos valstybės narės skatins taikyti kitas įgyvendinimo priemones, įskaitant gebėjimų stiprinimą, mokslą, technologijas ir inovacijas. Jos toliau investuos į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą, vykdomą pačiose besivystančiose šalyse arba skirtą besivystančioms šalims, tuo tikslu, be kita ko, stiprindamos nacionalines inovacijų sistemas. Jos stengsis konkrečiai prisidėti prie pažangos siekiant DVT, laikydamosi atsakingų mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros principų, suteikdamos atvirą prieigą prie mokslinių tyrimų rezultatų ir duomenų vykdant viešosiomis lėšomis finansuojamus projektus ir į mokslą orientuoto švietimo atveju.

5.2. Politikos suderinamumas siekiant vystymosi

87.Konsensusas padeda įvykdyti reikalavimą užtikrinti įvairių ES išorės veiksmų, taip pat šių veiksmų ir kitų politikos sričių suderinamumą 34 . Darbotvarkėje iki 2030 m. įtvirtintas politikos suderinamumo reikalavimas reiškia, kad darnų vystymąsi reikia įtraukti į visas susijusias ES politikos sritis, harmoningai integruoti visus tris darnaus vystymosi lygmenis, pažymėti įvairių DVT tarpusavio sąsajas ir užtikrinti, kad ES išorės veiksmai nuosekliai derėtų su kitomis ES politikos sritimis bei tarptautinėmis programomis.

88.ES ir jos valstybės narės dar kartą patvirtina savo įsipareigojimą užtikrinti politikos suderinamumą vystymosi labui. Tai svarbus indėlis į bendras pastangas siekti platesnio politikos suderinamumo darnaus vystymosi labui 35 . Politikoje, kuria gali paveikti besivystančias šalis, jos ir toliau atsižvelgs į vystomojo bendradarbiavimo tikslus (SESV 208 str.). Konsensusu bus remiamasi taikant politikos suderinamumo vystymosi labui principą visose politikos srityse ir visose Darbotvarkės iki 2030 m. srityse, jei galima, stengiantis kurti sąveiką, pirmiausia, prekybos, finansų, aplinkos apsaugos, kovos su klimato kaita, aprūpinimo maistu saugumo, migracijos ir saugumo srityse. Ypač daug dėmesio bus skiriama kovai su neteisėtais finansų srautais ir vengimu mokėti mokesčius, prekybos ir atsakingų investicijų skatinimui.

89.Už naujos visuotinės darnaus vystymosi programos įgyvendinimą vystomojo bendradarbiavimo srityje yra bendrai atsakingi visi suinteresuotieji subjektai. Todėl ES ir jos valstybės narės rems veiksmų visais valdžios lygmenimis principą ir užtikrins politinę priežiūrą bei koordinavimą visais DVT įgyvendinimo lygmenimis. Norėdamos labiau padėti formuoti politiką ir priimti sprendimus, jos užtikrins, kad būtų surinkti duomenys apie politikos poveikį besivystančioms šalims. Tuo tikslu rengs konsultacijas, bendraus su suinteresuotaisiais subjektais, atliks pagrindinių politikos iniciatyvų 36  ex ante ir ex post vertinimus. Kai tai aktualu, reikėtų nurodyti, kaip politikos iniciatyvomis prisidėta prie besivystančių šalių darnaus vystymosi. Tai taip pat padės gerinti ES ir jos valstybių narių vykdomos politikos suderinamumo vystymosi labui ir poveikio besivystančioms šalims stebėsenos ir atsiskaitymo už tai pajėgumus. Atsižvelgdamos į Darbotvarkės iki 2030 m. universalumą, ES ir jos valstybės narės taip pat ragins kitas šalis vertinti savo pačių politikos poveikį DVT įgyvendinimui, taip pat ir besivystančiose šalyse. Be to, ES ir jos valstybės narės rems šalis partneres šioms stengiantis sukurti politikos suderinamumo darnaus vystymosi labui įgalinančias sistemas. Jos propaguos politikos suderinamumo idėją tarptautiniuose forumuose, tokiuose kaip JT ir G 20.

5.3. Vystymosi veiksmingumas

90.ES ir jos valstybės narės dar kartą patvirtina savo įsipareigojimą taikyti pagrindinius 2011 m. Busano aukšto lygio forume patvirtintus vystymosi veiksmingumo principus ir praktiškai juos taikyti savo vystomajam bendradarbiavimui. Šie principai yra: rezultatai; skaidrumas ir tarpusavio atskaitomybė; demokratinė atsakomybė; įtraukūs vystymosi partnerystės ryšiai. Busano aukšto lygio forume pabrėžta, jog norint užtikrinti rezultatų tvarumą, reikia sutelkti visus vystymosi išteklius ir visi partneriai turi veiksmingai dirbti drauge. ES ir jos valstybės narės išplės šį darbą už savo sienų, be kita ko, naudodamosi nauja visuotine veiksmingo vystomojo bendradarbiavimo partneryste. Laikydamosi vystomojo bendradarbiavimo principo jos glaudžiai bendradarbiaus su kitais partneriais ir užtikrins visapusišką skaidrumą Europos piliečiams ir besivystančioms šalims.

91.Vystymosi veiksmingumo principas taikomas visų formų vystomajam bendradarbiavimui. Jis apima tarptautinius viešuosius finansus, tokius kaip OPV, pietinių valstybių savitarpio bendradarbiavimą, pilietinės visuomenės subjektus, filantropinius fondus, lengvatines ir nelengvatines paskolas ir privačiojo sektoriaus veiklą. ES ir jos valstybės narės tikisi, kad šiuos principus, pritaikę pagal konkrečias savo aplinkybes, į savo veiklą įtrauks ir visi kiti vystymosi partneriai.

92.ES ir jos valstybės narės toliau rems skaidrumo idėją ir skaidrumo principą laipsniškai pritaikys visiems vystymosi ištekliams. Jos kurs priemones, kuriomis galėtų veiksmingiau pristatyti vystomojo bendradarbiavimo duomenis ir jais naudotis, taip pagerindamos atskaitomybės procesus ir standartus. Glaudžiau susiedamos planavimo ir biudžeto procesus, jos padės šalims partnerėms susieti vystymosi išteklius ir rezultatus.

93.ES ir jos valstybės narės skatins per visą biudžeto ciklą naudoti šalies partnerės viešųjų finansų valdymo sistemas, įskaitant viešuosius pirkimus, taip stengdamosi joms padėti padidinti nacionalinio ir subnacionalinio lygmens institucijų veiksmingumą. Jos drauge vertins šalių partnerių sistemų veiksmingumą, stengdamosi užtikrinti, kad būtų vadovaujamasi turima informacija, o veikla būtų koordinuojama. Jos įsipareigoja kiek galėdamos daugiau skirti nesąlygotąją pagalbą ir raginti visus vystomojo bendradarbiavimo dalyvius, įskaitant besiformuojančios rinkos ekonomikos šalis, elgtis taip pat. Jos siekia patikslinti nesąlygotosios pagalbos apibrėžtį, kad būtų užtikrintas visų tarptautinių finansų teikėjų abipusiškumo principas.

6. Su mūsų įsipareigojimais susiję tolesni veiksmai

94.ES ir jos valstybės narės visapusiškai įsipareigoja vystomojo bendradarbiavimo srityje taikyti kompleksišką, skaidrią ir atskaitingą Darbotvarkės iki 2030 m. stebėsenos ir peržiūros sistemą.

95.ES ir jos valstybės narės savo šios srities atsiskaitymo sistemas laipsniškai koreguos, kad jos nuosekliai derėtų su tolesniais Darbotvarkės iki 2030 m. procesais ir rodikliais. Vykdydamos šį darbą, jos gerins duomenų apie vystomojo bendradarbiavimo veiklą visose Darbotvarkės iki 2030 m. srityse kokybę ir prieinamumą. Jos stengsis užtikrinti, kad atsiskaitymas nuosekliai derėtų su kitais tarptautiniais įsipareigojimais.

96.ES ir jos valstybės narės integruos Darbotvarkę iki 2030 m. ir rems DVT rodiklių naudojimą vystymosi rezultatams šalies lygmeniu įvertinti. Pirmiausia, DVT rodikliai gali paskatinti laikytis bendros ES į rezultatus orientuotos metodikos ir palengvinti jos taikymą; pagal tokią metodiką šalių partnerių lygmeniu, įskaitant šalies partnerės lygmens rezultatų sistemas (jei jų yra), turėtų būti teikiami suderinti rezultatai.

97.ES ir jos valstybės narės parengs bendrą suvestinę savo veiksmų, kuriais prisidėta prie Darbotvarkės iki 2030 m. įgyvendinimo besivystančiose šalyse, ataskaitą, taip padėdamos ES parengti ataskaitą JT aukšto lygio politiniam forumui, kai bus šaukiamas kas ketverius metus rengiamas valstybių vadovų susitikimas. Rengiant šią ataskaitą, bus naudojamasi ir remiamasi ES ataskaitomis, įskaitant ataskaitas apie rezultatus, OPV, politikos suderinamumą vystymosi labui ir DVT įgyvendinimo stebėsenos ES lygmeniu ataskaitas.

98.ES ir jos valstybės narės stiprins besivystančių šalių gebėjimus statistikos srityje. Tuo tikslu bus stiprinami gebėjimai rengti ir analizuoti duomenis (jei galima, duomenys turėtų būti skirstomi pagal pajamas, lytis, amžių ir kitus veiksnius), taip pat teikti informaciją apie atskirtas, pažeidžiamas, sunkiai pasiekiamas grupes, įtraukų valdymą ir kitais klausimais, laikantis ES teisėmis grindžiamo požiūrio. Tuo tikslu taip pat bus įgyvendinamos investicijos, stengiantis stiprinti nacionalinio ir regioninio lygmens statistikos institucijas, skatinti naudoti naujas technologijas ir duomenų šaltinius, tokius kaip Žemės stebėjimo ir geoerdvinė informacija.

99.Bus atliktas šio Konsensuso įgyvendinimo laikotarpio vidurio vertinimas. Jame bus apžvelgta, kaip Konsensusas taikytas ir ko pagal jį pasiekta padedant įgyvendinti Darbotvarkę iki 2030 m. ES ir jos valstybės narės sistemiškai tikrins pažangą ir koreguos savo veiksmus, stengdamosi užtikrinti, kad savo vystomuoju bendradarbiavimu, įskaitant jo sąsajas su susijusiomis politikos sritimis, toliau padėtų įgyvendinti Darbotvarkę iki 2030 m. besivystančiose šalyse.

(1)

2015 m. rugsėjo 25 d. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliucija „Keiskime mūsų pasaulį. Darnaus vystymosi darbotvarkė iki 2030 m.“ (JT GA A/RES/70/1).

(2)

Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Tolesni žingsniai kuriant tvarią Europos ateitį. Europos darnaus vystymosi iniciatyva“ (COM(2016) 739).

(3)

„Bendra vizija, bendri veiksmai: stipresnė Europa. Visuotinė Europos Sąjungos užsienio ir saugumo politikos strategija“, Sąjungos vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai, 2016 m. birželio mėn.

(4)

„Europos konsensusas dėl vystymosi“, Tarybos, Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų, Europos Parlamento ir Komisijos bendras pareiškimas dėl Europos Sąjungos vystymosi politikos „Europos konsensusas“, pasirašytas 2005 m. gruodžio 20 d., paskelbtas 2006 m. vasario 24 d. (2006/C 46/01, OL C 46/1).

(5)

Konsoliduotos Sutarties dėl Europos sąjungos veikimo (toliau – SESV) 208 straipsnio 2 dalis.

(6)

Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Pasiūlymas dėl Tarybos, Europos Parlamento ir Komisijos bendros deklaracijos dėl Europos Sąjungos vystymosi politikos „Europos konsensusas“ (COM(2005) 311/F1).

(7)

Komisijos tarnybų darbo dokumentas „Pagrindinių konsultacijų dėl naujo Europos konsensuso dėl vystymosi rezultatų suvestinė ataskaita“ (SWD(2016) 389).

(8)

Komisijos tarnybų darbo dokumentas dėl 2006 m. Europos konsensuso dėl vystymosi vertinimo, pridedamo prie iniciatyvos „Pasiūlymas dėl naujojo Europos konsensuso dėl vystymosi“ (SWD(2016) 387).

(9)

„Europos konsensusas dėl vystymosi“, Tarybos, Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų, Europos Parlamento ir Komisijos bendras pareiškimas dėl Europos Sąjungos vystymosi politikos „Europos konsensusas“, pasirašytas 2005 m. gruodžio 20 d., paskelbtas 2006 m. vasario 24 d. (2006/C 46/01, OL C 46/1).

(10)

„Bendra vizija, bendri veiksmai: stipresnė Europa. Visuotinė Europos Sąjungos užsienio ir saugumo politikos strategija“, Sąjungos vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai, 2016 m. birželio mėn. Žr. 2016 m. spalio 17 d. Tarybos išvadas dėl Visuotinės Europos Sąjungos užsienio ir saugumo politikos strategijos, Europos Sąjungos Taryba (13202/16).

(11)

2015 m. rugsėjo 25 d. Generalinės Asamblėjos rezoliucija „Keiskime mūsų pasaulį. Darnaus vystymosi darbotvarkė iki 2030 m.“ (JT GA A/RES/70/1).

(12)

2015 m. liepos 27 d. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliucija „Trečiosios tarptautinės vystymosi finansavimo konferencijos Adis Abebos veiksmų darbotvarkė“ (JT GA A/RES/69/313).

(13)

2015 m. birželio 23 d. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliucija „2015–2030 m. Sendajaus nelaimių rizikos mažinimo programa“ (JT GA A/RES/69/283).

(14)

SESV 210 straipsnio 1 dalis.

(15)

SESV 208 straipsnio 2 dalis.

(16)

Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Tolesni žingsniai kuriant tvarią Europos ateitį. Europos darnaus vystymosi iniciatyva“ (COM(2016) 739).

(17)

„Paryžiaus susitarimo priėmimas“, 2015 m. gruodžio 12 d. (FCCC/CP/2015/L.9 Rev. 1).

(18)

Konsoliduotos Europos Sąjungos sutarties (toliau – ES sutartis) 21 straipsnio 3 dalis.

(19)

2015 m. lapkričio 18 d. bendras komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Europos kaimynystės politikos peržiūra“ (JOIN(2015) 50).

(20)

Žr. 2016 m. spalio 17 d. Tarybos išvadas dėl Visuotinės Europos Sąjungos užsienio ir saugumo politikos strategijos (5 dalis), Europos Sąjungos Taryba (dok. 13202/16).

(21)

„Į rytus ir į pietus nuo Sąjungos esančių valstybių ir visuomenės atsparumas“ (3.2 skirsnis), „Bendra vizija, bendri veiksmai: stipresnė Europa. Visuotinė Europos Sąjungos užsienio ir saugumo politikos strategija“, Sąjungos vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai, 2016 m. birželio mėn.

(22)

 „Tarybos išvados dėl teisėmis grindžiamo požiūrio į vystomąjį bendradarbiavimą, atsižvelgiant į visas žmogaus teises“, Europos Sąjungos Taryba, Užsienio reikalų (vystymosi) tarybos posėdis, 2014 m. gegužės 19 d.

(23)

Tarybos išvados dėl 2016–2020 m. lyčių lygybės plano, Europos Sąjungos Taryba, 2015 m. spalio 26 d.(13201/15).

(24)

2012 m. spalio 3 d. Komisijos komunikatas Europos Parlamentui ir Tarybai „ES požiūris į atsparumą. Per aprūpinimo maistu krizes įgyta patirtis“ (COM(2012) 586); Tarybos išvados dėl ES požiūrio į atsparumą, Europos Sąjungos Taryba, 3241-asis Užsienio reikalų tarybos posėdis, 2013 m. gegužės 28 d.

(25)

Naujoji miestų darbotvarkė, „Habitat III“, https://habitat3.org/the-new-urban-agenda.

(26)

2016 m. rugsėjo 14 d. Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos Centriniam Bankui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui, Regionų komitetui ir Europos investicijų bankui „Europos investicijų, skirtų darbo vietoms kurti ir ekonomikos augimui užtikrinti, didinimas. Antrasis Europos strateginių investicijų fondo etapas ir naujasis Europos išorės investicijų planas“ (COM(2016) 581).

(27)

Tarybos išvados dėl ES visapusiško požiūrio, Europos Sąjungos Taryba, Užsienio reikalų tarybos posėdis, 2014 m. gegužės 12 d.

(28)

2016 m. liepos 5 d. bendras komunikatas Europos Parlamentui ir Tarybai „ES masto strateginės sistemos saugumo sektoriaus reformai paremti elementai“ (JOIN(2016) 31).

(29)

2016 m. birželio 7 d. Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Europos Tarybai ir Europos investicijų bankui dėl naujo partnerystės su trečiosiomis šalimis modelio sukūrimo pagal Europos migracijos darbotvarkę (COM(2016) 385).

(30)

2016 m. rugsėjo 19 d. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliucija „Niujorko deklaracija dėl pabėgėlių ir migrantų“ (JT GA A/RES/71/1).

(31)

2015 m. lapkričio 5 d. Komisijos tarnybų darbo dokumentas „Daugiau surinkti, geriau išleisti“.

(32)

„Nauja visuotinė skurdo panaikinimo ir darnaus vystymosi po 2015 m. partnerystė. Tarybos išvados“ (dok. 9241/15), Europos Sąjungos Taryba, 2015 m. gegužės 26 d. (32 ir 33 dalys).

(33)

Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Prekyba visiems. Atsakingesnės prekybos ir investicijų politikos kūrimas“ (COM(2015) 497).

(34)

ES sutarties 21 straipsnio 3 dalis.

(35)

„Tarybos išvados dėl politikos suderinamumo vystymosi labui. 2015 m. ES ataskaita“ (7 dalis), Europos Sąjungos Taryba, 2015 m. spalio 26 d. (dok. 13202/15).

(36)

Žr. 2015 m. gegužės 18 d. Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Geresnis reglamentavimas – geresni rezultatai. ES darbotvarkė“ (COM(2015) 215).