Briuselis, 2016 10 28

COM(2016) 676 final

KOMISIJOS ATASKAITA TARYBAI

Tarybos direktyvos 92/83/EEB dėl akcizų už alkoholį ir alkoholinius gėrimus struktūrų įvertinimas

{SWD(2016) 336 final}
{SWD(2016) 337 final}


   

Turinys

1. Įžanga

2. Aplinkybės

3. Direktyvos vertinimas

3.1. Vertinimo apimtis

3.2. Metodologija

3.3. Vertinimo rezultatai

3.3.1. Tinkamas vidaus rinkos veikimas, vengiant konkurencijos iškraipymų

3.3.2.Valstybių narių biudžeto interesų apsauga

3.3.3.Reikalavimų laikymosi sąnaudos ir administracinė našta. Mažinimo galimybės

3.3.4.ES pridėtinė vertė. Papildoma nauda suinteresuotiesiems subjektams, jeigu direktyvos tikslai būtų pasiekti ES lygmeniu

3.3.5. Kaip direktyva reaguojama į valstybių narių ir ekonominės veiklos vykdytojų poreikius?

3.3.6.Kiek Direktyvos 92/83/EEB nuostatos suderinamos su ES ir tarptautinės teisės aktais dėl alkoholio ir alkoholinių gėrimų akcizų?

4. Vertinimo rekomendacijos

4.1. Vertinimo kokybė

4.2. Rekomendacijos

4.3. Status quo11

4.3.1. Alkoholio stiprumu grindžiamas akcizas12

4.3.2. Klasifikavimas12

4.3.3. Mažesni tarifai mažoms alaus darykloms12

4.3.4. Mažesni tarifai mažoms distiliavimo įmonėms12

4.3.5. Mažesni tarifai ir išimtys konkretiems produktams konkrečiose valstybėse narėse12

5. Baigiamosios išvados13

I priedas. Išorės vertinimo rekomendacijos14


1. Įžanga

Pagal Struktūrų direktyvos 22 straipsnio 7 dalį 1 ( Direktyva 92/83/EEB 2 dėl akcizų už alkoholį ir alkoholinius gėrimus, struktūrų suderinimo) 2015 m. Komisija privalo peržiūrėti mažesnių tarifų, taikomų privačiai alkoholio gamybai ar tik asmeniniam vartojimui skirto alkoholio gamybai, tvarką Vengrijoje, Rumunijoje ir Slovakijoje ir pateikti Tarybai galimų pakeitimų ataskaitą.

Visa direktyva nuo jos priėmimo 1992 m. dar nebuvo įvertinta, nes, išskyrus 22 straipsnio reikalavimą, jos nereikalaujama periodiškai vertinti ir teikti ataskaitų Tarybai. Atsižvelgdama į įsipareigojimą užtikrinti reglamentavimo kokybę ir rezultatus (REFIT programa) pagal geresnio reglamentavimo darbotvarkę Komisija nusprendė įvertinti visą direktyvą.

Šioje ataskaitoje pristatomi šio vertinimo rezultatai ir išvados, atsižvelgiant į direktyvoje nustatytus peržiūros reikalavimus.

2. Aplinkybės

Direktyvoje 92/83/EB nustatytos taisyklės dėl alkoholiui ir alkoholiniams gėrimams taikomo akcizo struktūrų. Visų pirma joje apibrėžiamas ir klasifikuojamas skirtingų rūšių alkoholis ir alkoholiniai gėrimai ir nustatomas teisinis pagrindas kai kuriuose sektoriuose taikyti mažesnius tarifus, išimtis ir tam tikras leidžiančias nukrypti nuostatas.

Direktyva siekiama užtikrinti tinkamą vidaus rinkos veikimą, taip pat vengti konkurencijos sąlygų iškraipymo, užtikrinant laisvą šio sektoriaus produktų judėjimą. Komisija yra įsipareigojusi užtikrinti, kad ES teisė būtų tinkama tikslui pasiekti, o numatyti tikslai būtų pasiekti mažiausiomis išlaidomis ir sukuriant mažiausią naštą.

3. Direktyvos vertinimas

Komisija ėmėsi vertinti direktyvos veikimą, pasitelkdama išsamų išorės tyrimą (toliau – tyrimas) 3 . 

Pasikonsultavus su valstybėmis narėmis buvo susitarta, kad vertinimo tikslas turėtų būti įvertinti, ar dėl teisės aktų atsiranda nebūtinų administracinių išlaidų ir našta nacionalinėms administracijoms bei ekonominės veiklos vykdytojams, ir nustatyti aspektus, kuriuos būtų galima įvertinti papildomai, atliekant atitikties ir saugumo lygio renkant alkoholio ir alkoholinių gėrimų akcizus poveikio vertinimą. Vertinimas pradėtas 2014 m. gruodžio mėn., o baigtas 2016 m. liepos mėn. Vertinimo procesą prižiūrėjo iniciatyvinė grupė, sudaryta iš visų atitinkamų Komisijos tarnybų darbuotojų.

Vertinimas grindžiamas naujosiomis 2015 m. gegužės 19 d. geresnio reglamentavimo gairėmis 4 ir apima penkis svarbiausius vertinimo kriterijus – veiksmingumo, efektyvumo, reikalingumo, suderinamumo ir ES pridėtinės vertės. Atliekant vertinimą, pasitelkus tikslines apklausas buvo renkamos suinteresuotųjų subjektų nuomonės, taip pat surengtos atviros viešos konsultacijos. Vertinimas išsamiau pristatytas prie šios ataskaitos pridedamame Komisijos tarnybų darbiniame dokumente.

3.1. Vertinimo apimtis

Šis vertinimas apima direktyvos veikimo vertinimą atgaline data pagal esamus bendruosius teisės aktus. Vertinimas apima visas nuostatas, pradedant įvairių kategorijų alkoholinių gėrimų sąvokų apibrėžtimis dėl akcizų, mažesniais tarifais, išimtimis, ir baigiant kitomis teisės aktų nuostatomis.

Ataskaitoje susitelkta išimtinai į alkoholio ir alkoholinių gėrimų akcizų struktūras, joje padarytos išvados visai nesiejamos su Direktyvoje 92/84/EEB dėl alkoholiui ir alkoholiniams gėrimams taikomų akcizo tarifų suderinimo (toliau – Tarifų direktyva) nustatytais reikalavimais.

3.2. Metodologija

Atliekant vertinimą buvo pasitelktas išsamus išorės tyrimas, apimantis:

•    dokumentų tyrimą;

•    tiriamuosius klausimynus – į juos valstybės narės (atsakė visos 28), ekonominės veiklos vykdytojai (323 atsakymai) ir visuomenė (ES piliečiai) (328 atsakymai) galėjo atsakyti nuo 2015 m. rugpjūčio iki lapkričio mėn.;

•    5 tikslinius atvejo tyrimus valstybių narių administracijoms (mokesčių, muitų, finansų ir sveikatos institucijoms) ir ekonominės veiklos vykdytojams, veikiantiems alkoholio rinkoje ir (arba) asociacijoms – alkoholinių gėrimų klasifikavimo mokesčių tikslais srityje, mažesnių tarifų mažiesiems gamintojams taikymo, išimčių denatūruotam alkoholiui ir išimčių, taikytinų siekiant palaikyti gamybą savo vartojimui, veikimo ir direktyvos suderinamumo su sveikatos aspektais;

•    duomenų trianguliaciją ir analizę, grįžtamąją informaciją;

•    nustatytoms problemoms spręsti buvo parengtos rekomendacijos.

3.3. Vertinimo rezultatai

3.3.1. Tinkamas vidaus rinkos veikimas, vengiant konkurencijos iškraipymų

Manoma, kad tinkamam vidaus rinkos veikimui, atsižvelgiant į alkoholio ir alkoholinių gėrimų akcizų struktūras, būtini trys svarbiausi komponentai:

i)    aiški ir nuosekli akcizų, mokamų už alkoholį ir alkoholinius gėrimus, sistema;

ii)    vienodos konkurencijos sąlygos ekonominės veiklos vykdytojams;

iii)    nedidelė akcizo išvengimo rizika.

Apskritai nustatyta, kad šie trys tikslai direktyva pasiekti iš dalies veiksmingai. Derinant struktūras ir tarifus ir apibrėžiant akcizo taikymo sritį, direktyva apskritai sudaromos galimybės ES vidaus prekybai vykti be didelių su mokesčiais susijusių prekybos kliūčių ar didelių tame pačiame veiklos sektoriuje veikiančių ekonominės veiklos vykdytojų konkurencijos suvaržymų.

Direktyva alkoholinių gėrimų apmokestinimas sėkmingai struktūruojamas pagal kategorijas, nurodytas Direktyvoje 92/84/EB, kurioje savo ruožtu nustatomi minimalūs akcizo tarifai. Nustatytos aiškios taisyklės dėl galimybės taikyti mažesnius tarifus mažiesiems gamintojams arba nestipriems alkoholiniams gaminiams. Taip sukuriama nuosekli alkoholio apmokestinimo sistema.

Nepaisant šios bendros teigiamos išvados, yra keli aspektai, kuriais direktyva neužtikrinamas būtinas teisinis aiškumas, ir dėl to kylantys sunkumai turi neigiamą įtaką vidaus rinkos veikimui.

Kai kurių produktų (kiekviename gamybos sektoriuje jų gali būti šimtai) klasifikavimas tebėra neaiškus, nes jie gali būti priskirti bet kuriai iš kelių kategorijų, todėl skirtingose valstybėse narėse jie vertinami skirtingai, o jeigu šiuos produktus reikia pervežti iš vienos valstybės narės į kitą, padėtis komplikuojasi. Be to, dėl sunkumų aiškinant nuostatas dėl denatūruoto alkoholio atleidimo nuo mokesčio vidaus rinka negali veikti tinkamai, nes tokio atleidimo sąlygos įvairiose valstybėse narėse labai skiriasi. Nė viena valstybė narė netaiko tokių pačių taisyklių kaip kita, ir tai pasakytina apie visas procedūras – pvz., vienos valstybės narės nacionalinės formulės pripažinimas kitoje teritorijoje, galimybė jos teritorijoje gaminti kitos valstybės narės formulę, trečiųjų šalių denatūravimo formulės ir bendrasis tarpusavio pripažinimo principas visose 28 ES valstybėse narėse skiriasi.

Jeigu direktyva nustatytos aiškios taisyklės, ja taip pat užtikrinamos panašios sąlygos visos ES ekonominės veiklos vykdytojams. Jų produktai apmokestinami remiantis visose valstybėse narėse taikomais principais. Tačiau dėl denatūruotam alkoholiui taikomų išimčių neaiškumo valstybėms narėms palikta didelė aiškinimo laisvė. Dėl to sutrinka konkurencijos pusiausvyra, nes kai kuriose valstybėse narėse įsikūrę denatūruoto alkoholio gamintojai ir naudotojai turi daug didesnį denatūravimo formulių pasirinkimą nei kitose valstybėse narėse įsikūrę gamintojai.

Be to, pagal teisės aktus valstybėms narėms neleidžiama mažiesiems gamintojams nuosekliai taikyti mažesnių tarifų visų kategorijų alkoholiniams gėrimams. Taip ribojama valstybių narių galimybė ištaisyti galimą rinkos disbalansą, nors jei būtų kitaip, šio politikos tikslo būtų verta siekti.

3.3.2.    Valstybių narių biudžeto interesų apsauga 

Atsižvelgiant į galimą valstybių narių akcizų praradimą, atliekant šį vertinimą buvo atsižvelgta į:

i)    sukčiavimą, susijusį su alkoholiu ir alkoholiniais gėrimais, ypač sukčiavimo, susijusio su denatūruotu alkoholiu, mastą;

ii)    galimai neteisingą alkoholinių gėrimų priskyrimą mažesnių mokesčių kategorijai nei tai yra numačiusios valstybės narės.

Direktyvos nuostatomis dėl pramonės tikslams skirto alkoholio denatūravimo užtikrinimo siekiama apsaugoti išimties vientisumą ir neleisti šio alkoholio vėl paversti vartojimui skirtu alkoholiu. Apskritai turimi sukčiavimo duomenys parodė, kad piktnaudžiavimas denatūruotam alkoholiui taikoma išimtimi sudaro labai mažą viso su alkoholiu susijusio sukčiavimo dalį. Taip yra todėl, kad daug valstybių narių nerenka ir (arba) neanalizuoja duomenų taip išsamiai, kad būtų galima padaryti įrodymais pagrįstą išvadą. Tačiau keliose valstybėse narėse padarytos išvados leidžia manyti, kad sukčiavimas denatūruoto alkoholio srityje nėra mažareikšmis. Bendradarbiaujant su nacionalinėmis institucijomis, pavyzdžiui, sveikatos ir vartotojų apsaugos institucijomis, kurios gali rinkti duomenis apie iš rinkos pašalintus neteisėtus produktus, reikėtų atlikti papildomą tyrimą, siekiant nustatyti, ar šį sukčiavimą galimai lemia direktyvos trūkumai ir ar, atsižvelgiant į šį tyrimą, reikėtų apibrėžti denatūruotą alkoholį, kaip jis gaminamas ir naudojamas, kad jam būtų galima taikyti išimtį, ir reikalauti, kad ekonominės veiklos vykdytojai naudotų tokias denatūravimo formules, kurių nebūtų galima nesunkiai ir nepatiriant didelių išlaidų pašalinti iš produkto. Aišku, kad dėl esamos direktyvos dviprasmybių taisyklės aiškinamos plačiai. Ar tai galima sieti su sukčiavimu? Tai galima įrodyti tik atlikus išsamesnius tyrimus kartu su ne mokesčių institucijomis.

Buvo nustatyti kelių skirtingų rūšių produktai, kurie nėra paprastai klasifikuojami, nes juos neva galima priskirti dviem ar daugiau skirtingų mokesčių kategorijų. Taip pirmiausia yra todėl, kad neaišku, kaip teisingai apibrėžti fermentuotą gėrimą. Kai kurie iš šių produktų (pavyzdžiui, vyno gėrimai su pridėtu etilo alkoholiu) laikomi pagamintais būtent siekiant pasinaudoti arba piktnaudžiauti palankia mokesčių kategorija. Dėl to ne tik iškraipoma konkurencija, bet ir nepateikiamos aiškios klasifikacinės apibrėžtys, todėl valstybės narės gali prarasti pajamas. Atliekant tyrimą buvo preliminariai tiriama, kaip skirtingos klasifikavimo kategorijos veikia pajamų surinkimą, tačiau dabar reikia papildomai išanalizuoti galimų šio klasifikavimo pakeitimų poveikį esamoms ES 28 valstybių narių pajamoms, kai tai susiję su abiem aspektais. Tam reikėtų išsamiai išanalizuoti svarbiausių produktų sektorius, taip pat iš naujo priskirti juos kiekvienai galimai naujai kategorijai.

3.3.3.    Reikalavimų laikymosi sąnaudos ir administracinė našta. Mažinimo galimybės

Dėl Direktyvos 92/83/EEB ekonominės veiklos vykdytojai tiesiogiai nepatiria reikalavimų laikymosi sąnaudų. Kadangi šia direktyva kai kurie produktai įtraukiami į akcizo taikymo sritį, dėl jos šiems sektoriams netiesiogiai taikomos Direktyvos 2008/118/EB 5 nuostatos, kuriose įtvirtintos akcizais apmokestinamų prekių laikymo ir gabenimo taisyklės ir sąlygos.

Įvertinus Direktyvą 92/83/EEB buvo nustatyta daug sričių, kuriose dėl direktyvos nuostatų taikymo didėja ekonominės veiklos vykdytojų ir valstybių narių sąnaudos. Todėl padaryta išvada, kad direktyva yra neefektyvi, daugiausia kitų fermentuotų gėrimų klasifikavimo srityse, ir denatūruotam alkoholiui taikomos išimties srityje.

Šios administracinės išlaidos ir reikalavimų laikymosi sąnaudos padidėjo dėl komplikacijų, ginčų ir nenuoseklaus direktyvos nuostatų taikymo tais atvejais, kai suinteresuotieji subjektai nesutaria dėl teisingo nacionalinio jų aiškinimo. Tai, kad šį vertinimą patvirtina daug pavyzdžių, taip pat jų geografinė aprėptis rodo, jog komplikacijos atsiranda todėl, kad direktyva suinteresuotiesiems subjektams neužtikrinamas pakankamas aiškumas.

Apskritai dėl aspektų, susijusių su produktų, kuriuos, kaip nustatyta, „sunku klasifikuoti“, klasifikavimu ir denatūruotam alkoholiui taikomų išimčių valdymu didėja sąnaudos, pavyzdžiui, kai kuriose valstybėse narėse didėja denatūruoto alkoholio gabenimo garantijos, teisinių ginčų sprendimo išlaidos, be to, manipuliuojama klasifikavimo taisyklėmis, todėl ima skirtis kainos.

3.3.4.    ES pridėtinė vertė. Papildoma nauda suinteresuotiesiems subjektams, jeigu direktyvos tikslai būtų pasiekti ES lygmeniu 

Vertinant buvo įvertinta pridėtinė vertė, kuri atsirastų nustačius bendras alkoholinių gėrimų klasifikavimo ES lygmeniu taisykles, pritaikius mažesnius tarifus mažiesiems gamintojams ir pašalinus denatūruotą alkoholį iš akcizo taikymo srities.

Šio tyrimo rezultatai aiškūs – tik visos ES mastu veikiančia sistema galima užtikrinti vienodumą ir suderintas sąlygas, kurios yra būtinos siekiant užtikrinti tinkamą vidaus rinkos veikimą. Tų pačių arba geresnių rezultatų veiksmingumo ir efektyvumo srityje nebūtų buvę įmanoma pasiekti laikantis alternatyvaus, dvišalio ar tarptautinio požiūrio.

Be to, kadangi suinteresuotieji subjektai skirtingai aiškina direktyvą, jos veiksmingumą būtų galima gerinti, plačiau taikant ES lygmens požiūrį.

Apskritai surinkti įrodymai rodo, jog visų kategorijų suinteresuotieji subjektai pritaria, kad akcizui alkoholiui ir alkoholiniams gėrimams turėtų būti taikomas ES lygmens požiūris, dėl to savo ruožtu paprastėtų prekyba, neatsirastų konkurencijos iškraipymų, mažėtų administracinės išlaidos ir būtų vykdoma sukčiavimo prevencija.

3.3.5.     Kaip direktyva reaguojama į valstybių narių ir ekonominės veiklos vykdytojų poreikius?

Šioje dalyje siekta išsiaiškinti, ar direktyvos nuostatomis, taip, kaip jos yra suformuluotos, vis dar tenkinami valstybių narių ir ekonominės veiklos vykdytojų poreikiai. Todėl buvo įvertinta:

i)    ar dar yra poreikiai, į kuriuos direktyva siekta atsižvelgti;

ii)    kiek šie poreikiai pasikeitė ir kaip;

iii)    ar esama tvarka atitinka dabartinius poreikius.

Nors per pastaruosius 20 metų kuriant vidaus rinką smarkiai pasistūmėta į priekį, direktyvos tikslai numatyti aiškią ir nuoseklią sistemą, užtikrinti sąžiningą konkurenciją ir sumažinti akcizo išvengimo riziką išlieka labai svarbūs. Šiomis aplinkybėmis ir toliau svarbu nustatyti bendras taisykles dėl alkoholio ir alkoholinių gėrimų apmokestinimo akcizu.

Buvo atsižvelgta į tai, ar pasikeitė valstybių narių tikslai, susiję su alkoholio akcizo nustatymu, nes dabar jos, keisdamos akcizo tarifus, taip pat gali siekti tikslo paveikti alkoholio vartojimo įpročius. Iš tikrųjų vos kelios valstybės narės paminėjo sveikatos politikos tikslus, susijusius su bendru nuostatų reikalingumu; todėl šioje srityje negalima daryti galutinių išvadų. Tačiau į visus tolesnius procesus reikėtų įtraukti visuomenės sveikatos motyvus.

Apskritai suinteresuotieji subjektai nurodė, kad konkrečios direktyvos nuostatos atitinka jų poreikius. Alkoholį ir alkoholinius gėrimus akcizo tikslais ir toliau svarbu priskirti skirtingoms kategorijoms. Nors kai kurios valstybės narės (ir ypač alkoholio gamintojai) labiau palaikė apmokestinimą pagal alkoholio stiprumą, neišskiriant konkrečių produktų kategorijų, įrodymai rodo, kad svarbu išlaikyti skirtingas kategorijas siekiant išsaugoti socialines ir kultūrines tradicijas (pvz., tradicinių produktų, kurie dažnai gaminami iš natūralių sudedamųjų medžiagų, auginamų konkrečioje vietovėje, nuolatinė gamyba ir vartojimas) ir palaikyti darbo vietų kūrimą, veiklos bei tradicinių amatų išsaugojimą.

Išvados atskleidžia, kad keletas nuostatų atrodo nereikalingos, pavyzdžiui, 28 straipsnio taisyklės 6 Jungtinei Karalystei, kurių ši valstybė narė nebetaiko. Jungtinė Karalystė nurodė, kad nelaiko šios nuostatos reikšminga savo poreikiams. Dėl aiškumo ją būtų galima išbraukti persvarstant Direktyvą 92/83/EEB.

Be to, kadangi keletas valstybių narių nustatė teigiamus akcizus vynui, nebegalima pateisinti mažesnių tarifų netaikymo mažiesiems vyno ir kitų fermentuotų gėrimų gamintojams.

Galiausiai buvo keliamas mažesnių tarifų reikalingumo mažo alkoholinio stiprumo produktams klausimas. Norint nuspręsti, ar šie mažesni tarifai atitinka nacionalinę praktiką, susijusią su sveikatos politikos tikslais, ir ar jie atitinka kuriuos nors bendruosius direktyvoje nurodytus ir vertinimo kriterijuose nustatytus tikslus, poveikio vertinimo etapu reikėtų atlikti papildomą analizę. Valstybės narės retai taiko sumažintus tarifus tarpiniams produktams ir etilo alkoholiui, ir iš tiesų jie gali kenkti nuostatos tikslams, nes neplanuotai galėtų padidėti mažesnio tarifo produkto vartojimas, nors tikrasis alkoholio stiprumas būtų didesnis nei panašaus produkto, priskiriamo kitai akcizų kategorijai.

3.3.6.    Kiek Direktyvos 92/83/EEB nuostatos suderinamos su ES ir tarptautinės teisės aktais dėl alkoholio ir alkoholinių gėrimų akcizų? 

Buvo vertinamas išorinis direktyvos suderinamumas su ES teisės aktais ir tarptautiniais susitarimais. Kadangi direktyva priimta daugiau kaip prieš 20 metų, šiek tiek pakeisti papildomi teisės aktai. Tačiau šie pakeitimai nepaveikia nuostatų suderinamumo. Nors direktyvoje yra nemažai nuorodų į kitus ES teisės aktus ir KN kodus, kurias reikia atnaujinti, be toliau apibūdintų dviejų aspektų, nepranešta, kad nustatyti neatitikimai keltų kokių nors didelių praktinių sunkumų.

Sunkumų ekonominės veiklos vykdytojams kelia du aspektai, susiję su suderinamumu, būtent denatūruoto alkoholio KN kodai ir vyno prekursorių (pirmtakų) vertinimas:

•    valstybės nenuosekliai taiko KN kodus denatūruotam alkoholiui. Nors denatūruotam alkoholiui yra nustatytas KN kodas (2207 20), konkretiems produktams, kuriuose gali būti denatūruoto alkoholio, naudojami ir kiti kodai. Tai gali turėti poveikį šių produktų judėjimui taikomoms sąlygoms, taip pat valstybių narių galimybei stebėti ir kontroliuoti judėjimą;

•    dvi valstybės narės nurodė tam tikrus aspektus, susijusius su vyno prekursorių (pirmtakų) (t. y. misa ir sultys, kurios skirtos vynui gaminti) vertinimu. Direktyvoje jos neapibrėžiamos kaip akcizais apmokestinamos prekės, tačiau (tose valstybėse narėse) paprastai jas galima gabenti pagal akcizais apmokestinamų prekių gabenimo ir kontrolės sistemą (EMCS). Šiuo metu toks teisinis reikalavimas nenustatytas.

Neatitikčių tarp direktyvos ir tarptautinių susitarimų nenustatyta.



4. Vertinimo rekomendacijos

4.1. Vertinimo kokybė

Komisija atidžiai išnagrinėjo vertinimui pagrįsti atliktą tyrimą ir taip pat atsižvelgė į suinteresuotųjų subjektų pateiktą grįžtamąją informaciją. Vertinimo grupė savo darbą atliko laikydamasi Komisijos geresnio reglamentavimo gairių 7 . Tyrimo sprendimai ir išvados padarytos remiantis surinktais įrodymais. Siekiant užtikrinti duomenų patikimumą, atliekant tyrimą naudoti keli duomenų rinkimo metodai, įskaitant apklausas, pokalbius, dokumentų tyrimą ir atvejo tyrimus. Komisijos nuomone, šios mišrios metodikos pakako.

4.2. Rekomendacijos

Remdamiesi surinktais įrodymais, vertintojai pateikė 17 rekomendacijų, kuriomis siekiama gerinti reglamentavimo sistemos, susijusios su alkoholio ir alkoholinių gėrimų akcizų struktūra, veikimą. Jos pateiktos šios ataskaitos I priede.



 

Komisija nagrinėjo kiekvienos rekomendacijos reikalingumą ir mano, kad toliau nurodytus aspektus verta toliau svarstyti. Tačiau šios vertinimo ataskaitos tikslas nėra teikti rekomendacijas ateičiai. Todėl Komisija pateikia tokį negalutinį vertinimą. Galutinės išvados dėl ateities bus padarytos atsižvelgiant į Europos Parlamento, Tarybos, suinteresuotųjų subjektų ar kitų suinteresuotųjų šalių reakciją.

1, 3, 4, 5, 6, 7, 8 ir 10 rekomendacijomis siūloma pateikti tikslesnes apibrėžtis arba užtikrinti didesnį teisės aktų aiškumą siekiant mažinti teisinį netikrumą, vengti skirtingų požiūrių valstybėse narėse ir vidaus rinkos iškraipymų. Atsižvelgus į šias rekomendacijas būtų galima paveikti kitų rekomendacijų darbinius parametrus ir joms galėtų būti teikiama pirmenybė.

9, 11, 12 ir 13 rekomendacijų tikslas – toliau tirti taikymo srities išplėtimo ir (arba) šių sričių tobulinimo poveikį.

14, 15 ir 16 rekomendacijos susijusios su nedideliais techniniais pakeitimais, kuriuos būtų galima atlikti persvarstant direktyvą.

Kitos rekomendacijos nesiejamos su galimu Tarybos direktyvos 92/83/EEB persvarstymo procesu arba yra su juo susijusios tik netiesiogiai. Tarp jų:

2 rekomendacija labiau susijusi su 2008 m. gruodžio 16 d. Tarybos direktyva 2008/118/EB  dėl bendros akcizų tvarkos.

17 rekomendacija dėl vyno prekursorių (pirmtakų), pvz., vynuogių sulčių ir vynuogių misos apmokestinimo akcizais. Šiuo metu nei Direktyvoje 92/83/EEB, nei Direktyvoje 2008/118/EB tam nenustatytas pagrindas, nes vyno prekursoriai (pirmtakai) nėra akcizais apmokestinami produktai. Todėl saugojimo ir judėjimo nuostatos negali būti išplėstos ir taikomos šiems produktams, be to, šiems produktams neįmanoma nustatyti teisinio pagrindo antrinėje teisėje – nei Struktūrų direktyvoje, nei alkoholio akcizų dydžio direktyvoje.

4.3. Status quo

Be šios ataskaitos I priede pateiktų ir ankstesniame skyriuje apibūdintų rekomendacijų imtis veiksmų, vertintojai taip pat rekomendavo tam tikrose srityse išlaikyti esamą padėtį (status quo). Šios sritys išvardijamos ir paaiškinamos šiame skyriuje.

4.3.1. Alkoholio stiprumu grindžiamas akcizas

4.3.2. Klasifikavimas

Pagal dabartinę alkoholinių gėrimų klasifikavimo akcizų tikslais sistemą valstybės narės, pasinaudodamos ES taisyklėmis, gali siekti įvairių sričių nacionalinės politiko tikslų, tarp kurių yra ir ekonomikos, ir sveikatos tikslai.

Nors kelios suinteresuotųjų subjektų grupės išreiškė nuomonę, kad alkoholinių gėrimų akcizų struktūros supaprastėtų, jeigu akcizas būtų vienodai taikomas visiems akcizu apmokestinamiems alkoholiniams gėrimams pagal jų stiprumą, mažai tikėtina, kad būtų pagrįsta taip iš esmės keisti akcizų struktūrą, t. y. panaikinti esamas akcizų kategorijas ir susieti akcizą su alkoholio kiekiu, ir pasiekti visiems suinteresuotiesiems subjektams palankius rezultatus.

Kadangi dauguma valstybių narių ir kitų suinteresuotųjų subjektų laikosi tvirtos nuomonės, kad esama padėtis yra tinkama, ir nėra tikri dėl rezultato, susijusio su galimu potencialaus šios sistemos pakeitimo poveikiu (teigiamu ar neigiamu), Komisijai vertėtų kreipti dėmesį į sistemos veikimo gerinimą esant dabartiniam reglamentavimui.

4.3.3. Mažesni tarifai mažoms alaus darykloms

Tyrimas parodė, kad ne visos valstybės narės naudojasi 4 straipsnio 1 dalimi, susijusia su ne daugiau kaip 200 000 hl gamyba. Tačiau dauguma valstybių narių taiko mažesnius tarifus mažosioms alaus darykloms; tik dvi valstybės narės išreiškė nepasitenkinimą nustatyta riba.

Kadangi nėra įrodymų, kad šios nuostatos taikymas kitose valstybėse narėse turi nepagrįstą neigiamą poveikį valstybėms narėms, kurios visaverčiai nesinaudoja šia nuostata, ir kadangi tik nedaugelis pritaria pakeitimams, labiau linkstama palikti šiuo metu taikomas ribas.

4.3.4. Mažesni tarifai mažoms distiliavimo įmonėms

Remiantis per šį vertinimą atliktu tyrimu, mažų distiliavimo įmonių pagaminamo 10 hl grynojo alkoholio kiekio riba (ypatingais atvejais – 20 hl), kurios neviršijus valstybės narės gali taikyti mažesnius tarifus (22 straipsnio 1 dalis), gali būti per maža, kad turėtų reikšmingą poveikį vidaus rinkai. Todėl galbūt galima didinti šią ribą, kad straipsnis taptų veiksmingesnis.

Tačiau 13 iš 28 valstybių narių nurodė manančios, kad ši riba yra tinkama, o nesutiko tik dvi valstybės narės. Todėl atrodo, kad šioje srityje teisės aktų nebūtina keisti.

4.3.5. Mažesni tarifai ir išimtys konkretiems produktams konkrečiose valstybėse narėse

Valstybės narės, kurios prašė taikyti specialias leidžiančias nukrypti nuostatas ir kurioms jos pritaikytos, labai palaiko tolesnį jų taikymą, kad galėtų nacionaliniu lygmeniu siekti įvairių politikos tikslų.

Kadangi nėra įrodymų, kad šios leidžiančios nukrypti nuostatos sukeltų kokį nors reikšmingą neigiamą poveikį visai ES rinkai, kaimyninėms valstybėms narėms ar toms valstybėms narėms, kuriose jos taikomos, šioje srityje būtų tinkama išlaikyti esamą padėtį.

 

5. Baigiamosios išvados

Nustatant produktų vartojimo mokesčius, kaip antai alkoholio ir alkoholinių gėrimų akcizus, neturėtų būti iškraipoma konkurencija ir kliudoma prekėms laisvai judėti ES tinkamai veikiančioje vidaus rinkoje. Vertinant buvo nagrinėjami veiksmingumo, efektyvumo, reikalingumo, suderinamumo ir ES pridėtinės vertės klausimai, taip pat dėl Direktyvos 92/83/EEB kylanti administracinė našta, siekiant užtikrinti, kad ES teisės aktų dėl alkoholio ir alkoholinių gėrimų akcizų struktūrų politikos tikslai būtų pasiekti mažiausiomis išlaidomis.

Apskritai vertinimu nustatyta, kad pagal bendruosius principus, kuriais apibrėžiamos esamos alkoholio ir alkoholinių gėrimų struktūros, gali būti sudarytos neutralios konkurencijos sąlygos. Kartu vertinimo išvados rodo, kad vidaus rinkoje esama iškraipymų, jie yra labai kenksmingi ir Komisija turi dėl jų imtis veiksmų.

Vertinimu nustatytos nebūtinos administracinės išlaidos ir reikalavimų laikymosi sąnaudos mokesčių administratoriams ir ekonominės veiklos vykdytojams. Šias išlaidas lemia kai kurios apibrėžtys, dėl kurių gali atsirasti teisinis netikrumas vertinant konkrečius produktus.

Galiausiai paaiškėjo, kad daugeliui suinteresuotųjų subjektų direktyva yra veiksminga ir apskritai tinkama tinkamam akcizų surinkimui.


I priedas. Išorės vertinimo rekomendacijos 8

Nr.

Rekomendacija

Rekomendacija dėl klasifikavimo

1

Patikslinti akcizais apmokestinamos kategorijos „kiti fermentuoti gėrimai“ taikymo sritį.

2

Sukurti kitą akcizais apmokestinamos kategorijos kodą akcizais apmokestinamų prekių gabenimo ir kontrolės sistemoje (EMCS): į Reglamento 684/2009 II priedo 11 lentelę (akcizais apmokestinamas produktas) būtų įtraukti du papildomi akcizais apmokestinamų produktų kodai (EPC): vienas – negazuotiems fermentuotiems gėrimams, išskyrus vyną ir alų, o kitas – gazuotiems fermentuotiems gėrimams, išskyrus vyną ir alų.

3

Patikslinti sąvoką „išimtinai fermentacijos rezultatas“, kaip tai suprantama pagal 8 straipsnį, 12 straipsnio 1 dalį ir 17 straipsnį.

4

Patikslinti 3 straipsnio 1 dalies aiškinimą, kiek tai susiję su akcizo taikymu alui, remiantis hektolitrų / Platono skalės laipsnių skaičiumi.

Rekomendacijos dėl išimčių

5

Toliau stengtis tikslinti visiškai denatūruoto alkoholio (angl. CDA) „euro“ denatūrato formulės sudėtį.

6

Užtikrinti vienodą tarpusavio pripažinimo aiškinimą kalbant apie sąlygas, kuriomis visiškam denatūravimui gali būti taikomi Reglamente Nr. 162/2013 išvardyti denatūravimo metodai.

7

Užtikrinti vienodą supratimą, kuriems produktams pagal 27 straipsnio 1 dalies b punktą gali būti taikomas atleidimas nuo mokesčių.

8

Užtikrinti, kad būtų laikomasi nuoseklaus požiūrio į denatūruotam alkoholiui, kuris patenka į ES iš trečiosios šalies, taikomas išimtis.

9

Toliau tirti sukčiavimo mastą ir vertę dėl piktnaudžiavimo denatūruotam alkoholiui taikomomis išimtimis.

10

Įgyvendinti priemones, kuriomis siekiama didesnio valstybių narių tarpusavio pasitikėjimo.

Rekomendacijos dėl mažesnių tarifų

11

Apsvarstyti galimybę išplėsti sumažintų tarifų taikymą mažiesiems negazuotų ir gazuotų vynų, kitų fermentuotų gėrimų ir tarpinių produktų gamintojams.

12

Toliau tirti, kiek nuostatomis dėl mažesnių tarifų mažo stiprumo alkoholiui gal būti palaikomi nurodyti politikos tikslai.

Rekomendacijos dėl privačios gamybos / asmeninio vartojimo

13

Tirti leidimo valstybėms narėms taikyti išimtį etilo alkoholio ir asmeniniam vartojimui skirtų tarpinių produktų gamybai poveikį.

Rekomendacijos dėl pasenusių nuorodų ir (arba) geros tvarkos

14

Užtikrinti gazuotų gėrimų apibrėžties suderinamumą su muitų srityje vartojama apibrėžtimi.

15

Reikėtų atnaujinti direktyvos nuorodas į pasenusius teisės aktus ir KN kodus.

16

Išbraukti 28 straipsnį.

17

Ištirti poreikį patikslinti vyno prekursorių vertinimą.

(1)

22 straipsnio 7 dalis: Vengrija, Rumunija ir Slovakija etilo alkoholiui, pagamintam vaisių augintojų spirito varyklose, kurios kasmet pagamina daugiau nei 10 hektolitrų etilo alkoholio iš vaisių, kuriuos joms tiekia vaisių augintojų ūkiai, gali taikyti mažesnį akcizo tarifą, kuris taikomas ne daugiau kaip 50 litrų vaisių spirito, skirto tik asmeniniam vartojimui.

(2)

 1992 m. spalio 19 d.  Tarybos direktyva 92/83/EEB  dėl akcizų už alkoholį ir alkoholinius gėrimus, struktūrų suderinimo.

(3)

  https://circabc.europa.eu/faces/jsp/extension/wai/navigation/container.jsp – Ramboll Management Consulting AS, Coffey ir Europe Economics vadovaujamas konsorciumas.

(4)

http://ec.europa.eu/smart-regulation/guidelines/toc_guide_en.htm.

(5)

2008 m. gruodžio 16 d. TARYBOS DIREKTYVA 2008/118/EB dėl bendros akcizų tvarkos, panaikinanti Direktyvą 92/12/EEB.

(6)

Jungtinė Karalystė nebetaiko išimties 0,2 litro ar mažesnėse talpose pateikiamiems aromatiniams kartiesiems gėrimams, kurių faktinė tūrinė alkoholio koncentracija yra nuo 44,2 iki 49,2 tūrio proc. ir kurių sudėtyje yra nuo 1,5 % iki 6 % svorio gencijonų, prieskonių ar kitų aromatinių ingredientų ir nuo 4 iki 10 % svorio cukraus, taip pat koncentruotam salyklo gėrimui, kurio misos savitasis sunkis iki fermentavimo buvo 1 200 pradinio sunkio (47o pagal Platono skalę) ar daugiau.

(7)

http://ec.europa.eu/smart-regulation/guidelines/toc_guide_en.htm.