EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2016 10 24

COM(2016) 675 final

KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI

dėl finansinių priemonių, remiamų iš bendrojo biudžeto, padėties 2015 m. gruodžio 31 d., teikiama pagal Finansinio reglamento 140 straipsnio 8 dalį

{SWD(2016) 335 final}

Turinys

ĮŽANGA    

SANTRAUKA    

1.    Strateginės tikslinės grupės: MVĮ    

2.    Strateginiai tiksliniai sektoriai: materiali ir nemateriali infrastruktūra.    

2.1.    Moksliniai tyrimai ir inovacijos (MTI)    

2.2.    Infrastruktūra, veiksmai klimato kaitos srityje, aplinka ir energijos vartojimo efektyvumas    

2.3.    Socialinės ir labai mažos įmonės    

2.4.    Švietimas ir kultūros ir kūrybiniai sektoriai    

3.    Strateginis tikslas: ne ES regionai    

3.1.    Plėtros šalys    

3.2.    Europos kaimynystės priemonėje (EKP) dalyvaujančios šalys    

3.3.    Šalys, kurioms taikoma vystomojo bendradarbiavimo priemonė (VBP)    

IŠVADA    

ĮŽANGA

Komisija teikia Europos Parlamentui ir Tarybai veiklos, susijusios su ES lygmens finansinėmis priemonėmis, skirtomis Sąjungos vidaus ir išorės politikos sritims, remiamomis iš Sąjungos biudžeto ir tiesiogiai arba netiesiogiai valdomomis Komisijos, metinę ataskaitą, kaip reikalaujama pagal Finansinio reglamento 1 140 straipsnio 8 dalį. Pagal minėtą nuostatą 2 pateikiama ataskaita jau yra trečioji.

Komisija ketina šią ataskaitą parengti kaip dinamišką sprendimų priėmimo priemonę, visų pirma, suteikdama Europos Parlamentui ir Tarybai išsamią ES lygmeniu parengtų finansinių priemonių ir jų rezultatų apžvalgą. Todėl reikėtų užtikrinti, kad ataskaita būtų geriau suderinta su kitais dokumentais, suteikiančiais informacijos apie ES finansines priemones 3 . Nors siekiant skirtingų praktinių ir procedūrinių tikslų yra teikiami įvairūs dokumentai, ir jų pateikimo laikas yra atitinkamai skirtingas, Komisija siekia visapusiškai suderinti jų turinį, kad juos artimiausioje ateityje būtų galima sujungti į bendrą ataskaitą.

Šioje ataskaitoje pateikta 2015 m. gruodžio 31 d. informacija apie esminį ES lygmeniu įdiegtų finansinių priemonių poveikį. Joje pateikiama mokesčių mokėtojų lėšų panaudojimo ir finansinių priemonių įgyvendinimo pažangos apžvalga.

Panašu, kad, esant nedideliam, bet teigiamam daugumos valstybių narių ekonomikos augimui, Europos ekonomika pradėjo atsigauti po ekonomikos ir finansų krizės. Vis dėlto struktūriniai ir su krize susiję trūkumai vis dar riboja bendro atsigavimo tempą. Visų pirma, aukštas privačiojo sektoriaus įsiskolinimo lygis ir didelis neveiksnių paskolų santykis riboja bankų skolinimo pajėgumą, o tai trukdo ekonomikos augimui ir finansiniam stabilumui. Šias problemas būtina skubiai spręsti, nes bankų sektoriaus vykdoma skolinimo veikla Europos ekonomikai yra gyvybiškai svarbi, o galimybės pasinaudoti nuosavo kapitalo finansavimu, kaip alternatyviu finansavimo šaltiniu, tebėra ribotos, ypač mažosioms įmonėms.

Tokiomis ekonominėmis sąlygomis viešosios finansų įstaigos ir privatūs investuotojai itin nenoriai skolina realiajai ekonomikai ir ypač MVĮ, kurių investicijos laikomos labai rizikingomis. Atsižvelgiant į finansavimo paklausos mastą ir ribotą viešųjų išteklių pasiūlą, būtina pritraukti papildomų kapitalo srautų tai spragai užpildyti. Todėl prašoma, kad Sąjunga paskatintų papildomas investicijas, pasinaudodama savo biudžetu, visų pirma, aktyviau naudodama finansines priemones.

Į nurodytas problemas 2014–2020 m. daugiametėje finansinėje programoje Sąjunga reaguoja šiais būdais:

siūlomos galimybės derinti viešuosius ir privačiuosius išteklius: ES įdiegė novatoriškas finansines priemones (pvz., moksliniams tyrimams ir inovacijoms skirtas priemones, sukurtas pagal programą „Horizontas 2020“ arba MVĮ skirtą programą COSME), o Bendrųjų nuostatų reglamentu (BNR) 4 valstybėms narėms suteikiama galimybė derinti Europos struktūrinius ir investicijų fondus (ESI fondus) su programų „Horizontas 2020“ ir COSME ištekliais pagal pirmąją bendrą finansinę priemonę – MVĮ iniciatyvą. Abi finansinės priemonės (COSME ir „Horizontas 2020“), vos tik pradėjus jas taikyti, rinkoje tapo labai paklausios – jų pradinis finansinis paketas buvo greitai išnaudotas ir neseniai buvo padidintas pasinaudojant Europos strateginių investicijų fondo (ESIF) pajėgumu prisiimti didesnę riziką 5 ;

rengiamos iniciatyvos, kuriomis viešosios finansų įstaigos skatinamos skolinti veiklos vykdytojams, turintiems menkas galimybes gauti privataus kapitalo: ES parengė Investicijų planą Europai, kurio pirmasis ramstis yra ESIF. Investicijų plano tikslas – sutelkti papildomas investicijas Sąjungoje ir užtikrinti geresnes finansavimo galimybes infrastruktūros ir novatoriškiems projektams ir mažiau kaip 3 000 darbuotojų turinčioms bendrovėms, ypatingą dėmesį skiriant MVĮ, užtikrinant rizikos prisiėmimo pajėgumą (garantijas) ir teikiant nuosavo kapitalo finansavimą kartu su Europos investicijų banko (EIB) grupe 6 ; taip pat

skatinama palankesnė verslo aplinka privačioms investicijoms imantis veiksmų kapitalo rinkų sąjungai vystyti 7 .

Pagrindinė ES paramos, teikiamos taikant finansines priemones, tikslinė grupė yra MVĮ: jose dirba du trečdaliai visų privačiajame sektoriuje dirbančių asmenų, o jų sukuriama ES reali pridėtinė vertė siekia beveik 60 proc. Daugiausia dėmesio skiriama strateginių sektorių, ypač mokslinių tyrimų ir inovacijų, materialios infrastruktūros ir energijos vartojimo efektyvumo, socialinio verslumo ir švietimo, įmonėms ir kitoms tikslinėms grupėms.

Šioje ataskaitoje pateikti įrodymai leidžia manyti, kad finansinės priemonės yra veiksmingas būdas siekiant patenkinti realiosios ekonomikos finansavimo poreikius: viešosioms ir privačiosioms įstaigoms bendradarbiaujant įgyvendintomis finansinėmis priemonėmis buvo išspręstos su išorės finansavimo teikimu susijusios rinkos nepakankamumo problemos.

Bendro Sąjungos įnašo į 2007–2013 m. priemones vertė buvo beveik 5,8 mlrd. EUR; juo iki 2015 m. gruodžio 31 d. paremtas maždaug 90,3 mlrd. EUR vertės finansavimas (suvestinis sverto koeficientas siekė beveik 16 (žr. 1 diagramą)) ir 142,5 mlrd. EUR vertės investicijos, skirtos strateginėms tikslinėms grupėms ir ES vidaus ir išorės politikos sričių sektoriams.

2014–2020 m. 8,4 mlrd. EUR 8 vertės biudžeto paketas skirtas remti 87,8 mlrd. EUR vertės finansavimą, taigi vidutinis sverto koeficientas sieks 10,5, o investicijos – 137,6 mlrd. EUR. Žemesnis sverto vidurkis, palyginti su 2007–2013 m. laikotarpio finansinėmis priemonėmis, atspindi, visų pirma, tai, kad 2014–2020 m. laikotarpio finansinės priemonės, kuriomis siekiama užtikrinti Sąjungos įnašo pridėtinę vertę, apima didesnės rizikos priemones nei 2007–2013 m. laikotarpio įprastos garantijų priemonės. Tačiau taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad į 2014–2020 m. finansinius paketus dar nėra įtraukti asignavimai priemonėms, pakeitusioms tam tikras plėtros, kaimynystės ar vystomojo bendradarbiavimo šalims įsteigtas priemones, iš kurių kai kurios praktiškai turėjo didelį sverto poveikį, ir į tai, kad nurodytas 2007–2013 m. laikotarpio priemonių sverto poveikis yra pasiektas faktinis sverto poveikis, o nurodytas 2014–2020 m. laikotarpio sverto poveikis yra siektinas. Kai kuriais atvejais 2007–2013 m. laikotarpio priemonių faktinis sverto poveikis viršijo siektiną sverto poveikį (pvz., MVĮ garantijų priemonės pagal Konkurencingumo ir inovacijų programą (CIP)). 2014–2020 m. laikotarpio finansinių priemonių faktinis sverto poveikis gali taip pat galiausiai viršyti dabar tikėtiną lygį. Tikimasi, kad Sąjungos 1,9 mlrd. EUR įnašu, kuris yra patvirtintas 2015 m. gruodžio 31 d., bus paremta maždaug 16,8 mlrd. EUR finansavimo suma, ir tai atspindės tikėtiną maždaug 8,7 sverto koeficientą ir siektiną 31,9 mlrd. EUR 9 vertės investicijų apimtį.

Per ankstesnius ir dar tebesitęsiančius programavimo laikotarpius Sąjungos parama buvo suteikta strateginėms grupėms ir sektoriams, konkrečiai, MVĮ, materialioms ar nematerialioms infrastruktūroms (įskaitant mokslinius tyrimus ir inovacijas), ir padėjo daugeliui verslų sėkmingai įsitvirtinti.

Kai kurie iš šių sėkmės pavyzdžių nurodyti toliau:

Moksliniai tyrimai ir inovacijos.

programa „Horizontas 2020“: MVĮ garantijų priemonė „InnovFin“

Suteikus 20 mln. EUR paskolą aukštųjų technologijų inžinerijos bendrovei „Manz AG“ remiami bendrovės moksliniai tyrimai ir technologinė plėtra tvarios ir ekonomiškai efektyvios energijos gamybos srityje. Finansinė parama teikiama pagal naują priemonę „InnovFin“ – bendrai EIB ir Europos Komisijos įsteigtą ES finansavimo novatoriams iniciatyvą. „InnovFin“ vidutinės kapitalizacijos įmonių augimo finansavimo priemonė yra pritaikyta specifiniams vidutinės kapitalizacijos įmonių reikalavimams MTTP finansavimo srityje. Mūsų finansavimas visų pirma skiriamas bendrovės MTTP saulės fotovoltinės energijos sektoriuje. „Manz“ yra pasaulinė lyderė saulės elementų technologijos srityje, kurios dabartinis iš saulės šviesos gaunamos energijos veiksmingumas taikant vario indžio-galio (di)selenido (CIGS) ir kitus plonasluoksnius fotovoltinius modulius yra didžiausias, o sąnaudos, palyginti su kitomis technologijomis, – konkurencingos. CIGS technologija grindžiama vario, indžio, galio ir seleno naudojimu ir gaminama taikant plonasluoksnę technologiją. CIGS moduliai šiuo metu yra laikomi veiksmingiausiais rinkoje. Jiems reikia santykinai mažai medžiagos, o dėl to jie yra tvaresni ir ekologiškesni.

http://www.eib.org/infocentre/stories/all/2014-november-05/backing-solar-module-innovation-in-germany.htm

Septintoji bendroji programa. Rizikos pasidalijimo priemonė (RPP) ir rizikos pasidalijimo finansinė priemonė (RPFP)

˗Vietos valdžios institucijoms švaros gatvėse palaikymas gali brangiai kainuoti ir dauguma miestų planuotojų norėtų miestuose ir miesteliuose nutiesti neteplius šaligatvius. Tuo pasirūpina bendrovė „CS-Beton“. Ji yra viena iš didžiausių betono prekių, skirtų šaligatviams, keliams, greitkeliams ir oro uostams, gamintoja ir pirmoji Čekijos bendrovė, įdiegusi specialią purškiamą priemonę „Clean protect“, kuri padaro betoną atsparų nešvarumams. Ir tai nėra paprastas, bet specialus betonas, ypač atsparus šalnai ir turintis ledą tirpdančių cheminių medžiagų. 160 darbuotojų turinti bendrovė, siekdama išplėsti verslą visoje Čekijoje ir už jos ribų, šiuo metu kuria naujus betono produktus, kuriuos bus galima panaudoti visai naujo dizaino autobusų stotelėms, naujoms kelio dangoms ir didelėms atraminėms sienoms. Čekijoje pagal RPP suteikta 20 700 000 CZK (arba 807 490 EUR) investicinė paskola su 50 % ES garantija suteikė galimybę „CS-Beton“ pradėti dirbti su didesniais projektais ir patekti į tarptautines rinkas.

http://www.eif.org/what_we_do/guarantees/RSI/case-studies/ceska_sporitelna_czech_republic.htm

˗237 darbuotojus turinti Austrijos bendrovė „Zeta Biopharma“ užsiima įrenginių konstravimu; ji teikia biologinių vaistų gamybos proceso technologijas aprūpindama pasaulines farmacijos bendroves individualiai sukonstruotais įrengimais. „Zeta“ gamybos įrenginiais naudojasi didelės farmacijos bendrovės kurdamos skiepus, injekcijas ir farmacinius vaistus, naudojamus kovojant su ligomis visame pasaulyje. Bendrovė yra viena iš tik dviejų pasaulyje, kuri laiko ir transportuoja farmacijos pramonei skirtas medžiagas šaldikliuose ir atšildymo talpyklose. Tokie skysčiai gali būti keletą metų laikomi užšaldyti kontroliuojamoje saugykloje ir yra dažnai siunčiami į visame pasaulyje esančias rinkas. Įrenginius naudoja didelės farmacijos įmonės kurdamos skiepus, injekcijas ir farmacinius vaistus, naudojamus kovojant su ligomis visame pasaulyje.

Bendrovė yra viena iš tik dviejų pasaulyje, kuri laiko ir transportuoja farmacijos pramonei skirtas medžiagas šaldikliuose ir atšildymo talpyklose. Tokie skysčiai gali būti keletą metų laikomi užšaldyti kontroliuojamoje saugykloje ir yra dažnai siunčiami į visame pasaulyje esančias rinkas. Graco provincijoje, Lybocho mieste gaminami įrenginiai yra modulinės konstrukcijos, su dar fabrike įmontuota modernia įranga; jie steriliomis sąlygomis yra siunčiami Europoje ir kitur esantiems veiklą vykdantiems subjektams, kuriuos kvalifikuoti darbuotojai ir inžinieriai vietoje sumontuoja ir pradeda eksploatuoti. Pagal RPP Austrijoje „Zeta“ bendrovei suteikta 2,5 mln. EUR apyvartinio kapitalo paskola su 50 % ES garantija patenkina bendrovės „Zeta“ didelius apyvartinio kapitalo poreikius ilgais įrenginių kūrimo ir gaminimo laikotarpiais.

http://www.eif.org/what_we_do/guarantees/RSI/case-studies/unicredit-bank_austria.htm

˗Ką bendro turi automobiliai, keliamieji kranai, ekskavatoriai, traukiniai, kasybos mašinos ir derliaus nuėmimo kombainai? Tam, kad visi šie mechanizmai galėtų judėti, jie yra sutvirtinti guoliais. „NBI Bearings Europe“ yra viena iš pirmaujančių guolių bendrovių Ispanijoje, tiekianti šias vertingas dalis naftos, dujų, žemės ūkio, geležies, plieno ir kitiems pramonės sektoriams. „NBI Bearings Europe“ vienintelis tvirtas pranašumas – ypatingas guolių dizainas, apsaugantis juos nuo nešvarumų ir drėgmės ir leidžiantis išsaugoti viduje esančius tepalus. Moksliniai tyrimai ir technologinė plėtra yra esminė bendrovės strategijos dalis: joje dirbantys universitetų, įskaitant Valensijos technikos universitetą ir Bilbao esantį Deusto universitetą, technikai ieško bendrovės gaminamiems guoliams naujų medžiagų, metodų ir kokybės patikrinimo būdų. „NBI Bearings Europe“ dirba 32 darbuotojai, kurie dabar aprėpia 50 šalių rinkas, o artimiausioje ateityje bendrovė planuoja plėstis. 500 000 EUR apyvartinio kapitalo paskola su 50 % ES garantija, suteikta Ispanijoje taikant rizikos pasidalijimo priemonę (RPP) , suteikė „NBI Bearings Europe“ galimybę išplėsti turimus mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros pajėgumus ir į techninę veiklą vykdantį padalinį priimti 6 naujus darbuotojus.

http://www.eif.org/what_we_do/guarantees/RSI/case-studies/bankinter_spain.htm

MVĮ konkurencingumas.

Programa COSME: paskolų garantijų priemonė

Hamburge įsisteigusi bendrovė „KopfNuss GmbH“ kartu su Kylio universitetu sukūrė gėrimą. Veiklai pradėti jie gavo 30 000 eurų paskolą iš banko Hamburge. Paskola, už kurią „KfW“ suteikė garantiją pasinaudodamas COSME programa, suteikė galimybę įgyvendinti tą naują projektą: įsteigti bendrovę, sukurti produkto prototipą ir pagaminti pirmuosius 40 000 butelių. Trys jauni verslininkai prieš šiek tiek daugiau nei metus pateikė rinkai tą labai madingą produktą – −visiškai natūralų gaivinamąjį gėrimą be cukraus ir be alkoholio−. Po metų gamybos apimtys išaugo penkiskart. Verslininkai užmezgė partnerystes su renginių organizatoriais ir jų pardavimo vietų skaičius nuolat auga. Vienas iš „KopfNuss GmbH“ steigėjų Dennisas Redepenningas paaiškino: „Ruošiamės rinkai pateikti antrąjį produktą ir abiem savo produktams gauti Europos biologinio produkto etiketę. Mes ir toliau plečiamės. Mūsų tikslas – kitais metais patekti į Berlyno ir Miuncheno rinkas.“

http://www.euronews.com/2015/10/16/enhancing-access-to-finance-with-cosme/

Infrastruktūra ir energijos vartojimo efektyvumas

Europos infrastruktūros tinklų priemonė ir projektų obligacijų iniciatyva

Sąjungos įnašu buvo remiamas toliau nurodytas finansavimas:

˗- A11 greitkelio Belgijoje plyno lauko transporto projektas, kuriam skirta 578 mln. EUR vertės projekto obligacijų emisija ir 79,6 mln. EUR nuosavo kapitalo (Sąjungos įnašas – 200 mln. EUR) ir

˗A7 greitkelis Vokietijoje, kuriam skirta 429 mln. EUR vertės projekto obligacijų emisija.

http://eur-lex.europa.eu/resource.html?uri=cellar:d1d8e4af-8fab-11e5-983e-01aa75ed71a1.0022.02/DOC_1&format=PDF

Energijos vartojimo efektyvumo privataus finansavimo priemonės (EVEPFP)

2015 m. lapkričio 26 d. su „Banco Santander“ buvo pasirašytas susitarimas dėl operacijos. Ta operacija daugiausiai dėmesio skiriama investicijoms į energetiką viešbučių sektoriuje ir gali būti remiamos Ispanijos vyriausybės PIMASOL ir PERRER energijos vartojimo efektyvumo programos. EIB suteikė 50 mln. EUR paskolą, o didžiausia šios operacijos užtikrinimo priemonė siekė 3,6 mln. EUR.

Socialinės ir labai mažos įmonės.

Europos užimtumo ir socialinės įtraukties mikrofinansų skyrimo priemonė „Progress“

2010 m. Miena Rust buvo atleista iš darbo inžinerinėje bendrovėje; investavusi į nugos viryklę, pjaustytuvą ir patobulinusi savo receptą, ji suprato galinti tikėtis sėkmės. „Miena’s Nougat“ savarankiškas prekybos verslas buvo pradėtas 2012 m. liepos mėn. Miena gamina smulkius namų darbo konditerijos gaminius, naudodama tik natūralius savo namuose, esančiuose Viklou grafystės Imaalo slėnyje, pagamintus ingredientus. Iš pradžių Miena pradėjo platinti savo minkštos medaus nugos asortimentą Viklou grafystės Marlay parko ūkininkų turguje, Blesingtone esančioje sodyboje „Grange Con Café“ ir įvairiose maisto ir (arba) prekybos mugėse Dubline. Nuo 2014 m. Mienos nuga yra parduodama amatininkų krautuvėlėse, įskaitant „Avoca Handweavers“, „Donnybrook Fair“, išskirtinės kavos parduotuves, ir daugiau kaip 200 „Super Valu“ parduotuvių visoje šalyje.

http://microfinanceireland.ie/mienas-nougat/

SANTRAUKA

Ši ataskaita apima ES lygmens finansines priemones, skirtas Sąjungos vidaus ir išorės politikos sritims, kurias tiesiogiai arba netiesiogiai valdo Komisija.

Joje išsamiai apžvelgiama iki šiol pasiekta 2007–2013 m. ir 2014–2020 m. finansinių priemonių įgyvendinimo pažanga, užtikrinant mokesčių mokėtojų lėšų panaudojimo skaidrumą ir atskaitomybę už tai. Iš ataskaitos matyti, kad centralizuotai valdomos finansinės priemonės pasiekė esminį finansinio sverto poveikį, ir, remiantis šiuo metu turimais įrodymais, joje atskleidžiama, kaip taikant priemones pavyko siekti joms nustatytų politikos tikslų. Išsamesnė techninė informacija pateikta priede.

Toliau pateikiamose diagramose vizualiai iliustruotas finansinių priemonių įgyvendinimas pagal 2007–2013 m. ir 2014–2020 m. daugiamečių finansinių programų (DFP) pasiektą sverto poveikį, 2015 m. gruodžio 31 d. duomenimis, bendrai ir pagal atskirą finansų kategoriją (skola, nuosavas kapitalas ir mišrios priemonės).

2007–2013 m. finansinių priemonių atveju „bendras įsipareigojimas“ apibrėžiamas kaip bendri biudžeto įsipareigojimai dėl atitinkamos finansinės priemonės 10 . „Gautas finansavimas“ reiškia reikalavimus atitinkantiems galutiniams gavėjams per finansinės priemonės finansavimo grandinę suteikto finansavimo, įskaitant Sąjungos įnašą 11 , dydį. Galiausiai, „gautos investicijos“ reiškia kapitalo investicijų išlaidas, kurias turi padengti galutinis gavėjas ir kurias daugeliu atvejų rodo visa jo turima finansavimo suma, įskaitant nuosavas lėšas.

1 diagrama. 2007–2013 m. finansinės priemonės (mlrd. EUR), 2015 m. gruodžio 31 d. duomenimis

Priemonės: MVĮG 07, Europos mikrofinansų priemonė „Progress“ (garantijos), RPP, RPFP, Paskolų garantijų priemonė, skirta transeuropinių transporto tinklų projektams (LGTT), projektų obligacijų iniciatyva, fondai FCP-FIS, EDIF 1 GP, EFPE, RSL Turkija, MVĮ spartaus augimo ir inovacijų priemonė (GIF) (CIP), fondas „Marguerite“, ĮPF pagal EDIF, ĮIF pagal EDIF, parama EVIPP, PEVEAEF, EEVEF, EAF, KIP, IPVA ir AIP, LAIP.

2 diagrama. 2007–2013 m. skolos finansinės priemonės (mlrd. EUR), 2015 m. gruodžio 31 d. duomenimis

Priemonės: MVĮG 07, Europos mikrofinansų priemonė „Progress“ (garantijos), RPP, RPFP, Paskolų garantijų priemonė, skirta transeuropinių transporto tinklų projektams (LGTT), projektų obligacijų iniciatyva, FCP-FIS, EDIF 1 GP, EFPE, RSL Turkija.

3 diagrama. 2007–2013 m. nuosavo kapitalo finansinės priemonės (mlrd. EUR), 2015 m. gruodžio 31 d. duomenimis

Priemonės: MVĮ spartaus augimo ir inovacijų priemonė (GIF) (CIP), fondas „Marguerite“, ĮPF pagal EDIF, ĮIF pagal EDIF, parama EVIPP, PEVEAEF

4 diagrama. 2007–2013 m. mišrios (skolos ir nuosavo kapitalo) finansinės priemonės (mlrd. EUR), 2015 m. gruodžio 31 d. duomenimis

Priemonės: EEVEF, EAF, KIF, IPVA ir AIP, LAIP

Dėl 2014–2020 m. finansinių priemonių „biudžeto pakete“ nurodyti įsipareigojimų asignavimai, numatyti priemonei per visą jos taikymo laikotarpį. „Finansavimo tikslas“ yra tikslinė finansavimo suma reikalavimus atitinkantiems galutiniams gavėjams (dalį sumos sudaro numatomas finansavimas, konkrečiai, finansavimo suma, kuri numatyta vykdant pasirašytas operacijas). Galiausiai, „tikslinė investicija“ yra tikslinės investicijų išlaidos, kurias turi padengti galutinis gavėjas (jų dalį sudaro siektinos investicijos, konkrečiai, investicijų išlaidų suma, kuri numatyta vykdant pasirašytas operacijas).

5 diagrama. 2014–2020 m. finansinės priemonės (mlrd. EUR), 2015 m. gruodžio 31 d. duomenimis

Priemonės: COSME paskolų garantijų priemonė (LGF), ES MVĮ iniciatyva, ES užimtumo ir socialinių inovacijų programa (EaSI), MVĮ garantijų priemonė „InnovFin“, Kultūros ir kūrybos sektorių garantijų priemonė (CCS), Paslaugų lygio garantijų (PLG) priemonė, EVEPFP, „InnovFin“ dideli projektai, RSDI, 2 garantijų priemonė, augimui skatinti skirta nuosavo kapitalo priemonė (EFG), EITP nuosavo kapitalo priemonė, „InnovFin“ MVĮ rizikos verslas,    Gamtos turtų finansavimo priemonė (GTFP)

Įskaitant peržiūrėtas pradinio biudžeto paketo sumas ir atitinkamas finansavimo ir investicijų sumas.

6 diagrama. 2014–2020 m. skolos finansinės priemonės (mlrd. EUR), 2015 m. gruodžio 31 d. duomenimis

Priemonės: COSME paskolų garantijų priemonė (LGF), ES MVĮ iniciatyva, ES užimtumo ir socialinių inovacijų programa (EaSI), MVĮ garantijų priemonė „InnovFin“, Kultūros ir kūrybos sektorių garantijų priemonė (CCS), Paslaugų lygio garantijų (PLG) priemonė, EVEPFP, „InnovFin“ dideli projektai, RSDI.

Įskaitant peržiūrėtas pradinio biudžeto paketo sumas ir atitinkamas finansavimo ir investicijų sumas.

7 diagrama. 2014–2020 m. nuosavo kapitalo finansinės priemonės (mlrd. EUR), 2015 m. gruodžio 31 d. duomenimis

 

Priemonės: Augimui skatinti skirta nuosavo kapitalo priemonė (EFG), EITP nuosavo kapitalo priemonė, „InnovFin“ MVĮ

Įskaitant peržiūrėtas pradinio biudžeto paketo sumas ir atitinkamas finansavimo ir investicijų sumas.

8 diagrama. 2014–2020 m. mišrios (skolos ir nuosavo kapitalo) finansinės priemonės (mlrd. EUR), 2015 m. gruodžio 31 d. duomenimis

Priemonės: Gamtos turtų finansavimo priemonė (GTFP)

Įskaitant peržiūrėtas pradinio biudžeto paketo sumas ir atitinkamas finansavimo ir investicijų sumas.

Iš Sąjungos biudžeto remiamos, tačiau valstybių narių pasidalijamojo valdymo būdu įgyvendintos priemonės yra aptariamos atskiroje ataskaitoje. 2007–2013 m. programavimo laikotarpiu metinė suvestinė ERPF ir ESF 12 finansų inžinerijos priemonių įgyvendinimo ataskaita būdavo pateikiama iki kiekvienų metų spalio 1 d. 13 Nuo 2016 m. Komisija teiks pasidalijamojo valdymo būdu įgyvendinamų finansinių priemonių pažangos duomenų suvestines, kaip reikalaujama pagal ESIF bendrųjų nuostatų reglamentą (BNR) 14 . Atitinkamai, finansavimo ir investavimo operacijos, vykdomos pasinaudojant ESIF biudžeto garantija, kurie pagal Finansinį reglamentą nėra finansinės priemonės, aptariami atskiroje ataskaitoje, kaip to reikalaujama pagal ESIF reglamentą 15 .

Šią ataskaitą apie ES lygmens priemones papildo Komisijos tarnybų darbinis dokumentas (TDD), kuriame pateikiamos išsamios lentelės ir informacija apie 2007–2013 m. ir 2014–2020 m. tiesioginio ir netiesioginio valdymo būdu įgyvendintas priemones.

9 diagrama. 2007–2013 m. finansinės priemonės, visi biudžetiniai įsipareigojimai (mln. EUR) pagal tikslą, 2015 m. gruodžio 31 d. duomenimis

Strateginiai tiksliniai sektoriai: Paskolų garantijų priemonė, skirta transeuropinių transporto tinklų projektams (LGTT), projektų obligacijų iniciatyva, fondas „Marguerite“, EEVEF, MVĮ spartaus augimo ir inovacijų priemonė (GIF) (CIP), RPP, RPFP, Europos mikrofinansų priemonė „Progress“ (garantijos), FCP-FIS

Strateginės tikslinės grupės: MVĮG 07

Strateginiai tiksliniai ES nepriklausantys regionai: Investicinė priemonė Vidurinei Azijai (IPVA), Azijos investicinė priemonė (AIP), LAIP, Pasaulinis efektyvaus energijos naudojimo ir atsinaujinančių energijos šaltinių fondas (GEEREF), EDIF 1 metų garantijų fondas, Įmonių plėtros fondas (ĮPF) pagal EDIF, ĮIF pagal EDIF, Europos fondas Pietryčių Europai (EFPE), EAF, SME RSLT, KIP, parama Viduržemio jūros regiono valstybių investicijų ir partnerystės programai (EVIPP)

10 diagrama. 2014–2020 m. finansinės priemonės, visi biudžetiniai įsipareigojimai (mln. EUR) pagal tikslą, 2015 m. gruodžio 31 d. duomenimis

Strateginiai tiksliniai sektoriai: Kultūros ir kūrybos sektorių garantijų priemonė (CCS), Studentų paskolų garantijų sistema („Erasmus+“), EVEPFP, RSDI, EITP nuosavo kapitalo priemonė, GTFP, MVĮ garantijų priemonė „InnovFin“, „InnovFin“ L–M garantijų priemonė, „InnovFin“ MVĮ VC, Užimtumas ir socialinės inovacijos (EaSI)

Strateginės tikslinės grupės: COSME paskolų garantijų priemonė (LGF), ES MVĮ iniciatyva, COSME Augimui skatinti skirta nuosavo kapitalo priemonė (EFG)

Strateginiai tiksliniai ES nepriklausantys regionai: EDIF 2 GP

1.Strateginės tikslinės grupės: MVĮ

Apskritai MVĮ priklauso verslo kategorijai, patiriančiai ypatingų sunkumų siekiant gauti finansavimą, ypač nuo tada, kai prasidėjo finansų ir valstybių skolos krizės.

Siekiant pašalinti rinkos nepakankamumą, susijusį su informacijos asimetrija, buvo sukurta keletas garantijų priemonių, kad didesnės rizikos grupei priklausančių įmonių paskolų apimtį būtų galima padidinti palankesnėmis sąlygomis. Tomis priemonėmis siekiama skatinti visos Europos MVĮ finansavimo rinkos vystymąsi ir pašalinti rinkos nepakankamumą, kurį dėl jo plataus masto tinkamiau šalinti ES lygmeniu. Toliau išvardytomis priemonėmis galima pasiekti masto ekonomijos ir skleisti geriausią patirtį:

1.MVĮ garantijų priemone (MVĮG07) pagal Konkurencingumo ir inovacijų bendrąją programą sudarytos geresnės sąlygos MVĮ gauti skolos finansavimą. Nuo 2015 m. rugsėjo 30 d. 2007–2015 m. laikotarpiu iš viso daugiau kaip 377 000 MVĮ pasinaudojo 20 mlrd. EUR vertės garantuotomis paskolomis, ir tokių įmonių vis daugėja;

2.COSME paskolų garantijų priemonė, pakeitusi MVĮG07, suteikia MVĮ apribotas skolos finansavimo (pasitelkiant paskolas ar išperkamąją nuomą) garantijas, siekiant sumažinti konkrečius sunkumus, kurių patiria gyvybingos MVĮ, norėdamos gauti finansavimą, nes jos yra priskiriamos didelės rizikos grupei arba neturi pakankamo užstato. Iki 2015 m. pabaigos Europos investicijų fondas (EIF) atliko išsamų patikrinimą ir pasirašė garantijų susitarimus su 26 finansų tarpininkais dėl iš viso daugiau kaip 7 mlrd. EUR. Apskaičiuota, kad 2014–2020 m. visas mobilizuotas kaupiamasis finansavimas sudarys nuo 14,3 mlrd. EUR. iki 21,5 mlrd. EUR ir pasieks 220 000–330 000 MVĮ;

3.ES MVĮ iniciatyva, parengta kaip reagavimo į krizę priemonė, pagal kurią suteikiama neapribota garantija ir (arba) vykdomos pakeitimo vertybiniais popieriais operacijos, siekiant pagerinti MVĮ, įskaitant novatoriškas ir didelės rizikos grupei priklausančias MVĮ, sąlygas gauti finansavimą. Tai bendra priemonė, sujungianti COSME ir „Horizontas 2020“ lėšas su valstybių narių ERPF ir EŽŪFKP ištekliais bendradarbiaujant su EIB ir EIF, kad būtų skatinamas papildomas skolinimas MVĮ. Pirmoji MVĮ iniciatyvos garantijų priemonė buvo sukurta Ispanijoje. Įskaičiavus įsipareigojimą skirti 692 mln. EUR iš ERPF ir programos „Horizontas 2020“, tikimasi, kad visuose Ispanijos regionuose remiamų naujų MVĮ skirtų paskolų suma pasieks 5 723 mln. EUR. Malta buvo antroji ES valstybės narė, pasirinkusi taikyti neribotų garantijų priemonę pagal MVĮ iniciatyvą. Maltos ERPF 15 mln. EUR įnašu bus remiamas daugiau nei 60 mln. EUR finansavimas MVĮ.

MVĮ taip pat itin sunku pritraukti nuosavą kapitalą, nes 2008–2014 m. Europos rizikos kapitalo rinkoje sulėtėjo privataus kapitalo pritraukimo veikla, krito investicijų lygis (nepaisant nežymaus padidėjimo 2014 m.) ir pablogėjo turto pardavimo sąlygos, taip pat šioje rinkoje išliko susiskaidymas tarp atskirų šalių ir vis didesnė priklausomybė nuo viešųjų investuotojų įnašo.

Siekiant panaikinti šį susiskaidymą, labai svarbi yra parama, teikiama ES lygmens finansinėmis priemonėmis. Siekiant stiprinti rizikos kapitalo vidaus rinką ir šalinti atsiradusį rinkos nepakankamumą (ypač ankstyvojo etapo MVĮ, kurios turi didelių augimo galimybių), įnešti į rinką naujovių ir sukurti didelės pridėtinės vertės darbo vietų, sukurta keletas nuosavo kapitalo finansavimo priemonių:

1.Pagal COSME sukurta Augimui skatinti skirta nuosavo kapitalo priemonė (EFG), kuria pakeista priemonė GIF2, siekiama skatinti nuosavo kapitalo finansavimo, skirto MVĮ jų plėtros etapu, įsisavinimą ir teikimą. Numatoma, kad 2014–2020 m. 546 mln. EUR vertės orientacine įsipareigojimų suma bus paremta 2,6–3,9 mlrd. EUR vertės rizikos kapitalo investicijų, skirtų 360–540 MVĮ.

11 diagrama. 2007–2013 m. finansinės priemonės, skirtos MVĮ (mlrd. EUR), 2015 m. gruodžio 31 d. duomenimis

Priemonės: MVĮG 07

12 diagrama. 2014–2020 m. finansinės priemonės, skirtos MVĮ (mlrd. EUR), 2015 m. gruodžio 31 d. duomenimis

Priemonės: COSME paskolų garantijų priemonė (LGF), ES MVĮ iniciatyva, COSME Augimui skatinti skirta nuosavo kapitalo priemonė (EFG)

Įskaitant peržiūrėtas pradinio biudžeto paketo sumas ir atitinkamas finansavimo ir investicijų sumas.

2.Strateginiai tiksliniai sektoriai: materiali ir nemateriali infrastruktūra.

Strateginiai sektoriai apima infrastruktūros sektorius plačiąja prasme, kuriuos sudaro materiali ir nemateriali infrastruktūra, kaip antai mokslinių tyrimų ir inovacijų.

2.1.Moksliniai tyrimai ir inovacijos (MTI)

Vienareikšmiškai nustatyti, ar stambesnės mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje aktyviai ir ilgai veikiančios įmonės patiria sunkumų gauti skolos finansavimą novatoriškiems projektams finansuoti, yra sudėtinga ir, metodiniu požiūriu, tokius įrodymus yra sudėtingiau gauti. Tačiau iš naujausio ekonometrinio tyrimo 16 ir empirinių žinių matyti, kad mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje skolos finansavimo poreikiai yra daug didesni už esamą pasiūlą.

Siekdama tenkinti mokslinių tyrimų ir inovacijų srities finansavimo poreikius, kurių beveik neįmanoma patenkinti nacionaliniu lygmeniu, Komisija sukūrė rizikos pasidalijimo finansinę priemonę (2007–2013 m.) o, pagal programą „Horizontas 2020“ –priemones „InnovFin“. Dideli projektai“, „InnovFin“. Vidutinės kapitalizacijos įmonių augimo finansavimas“ ir „InnovFin“. Garantijos vidutinės kapitalizacijos įmonėms“:

1.įgyvendinant rizikos pasidalijimo finansinę priemonę (2007–2013 m.) teikiamos paskolos ir mišrus arba tarpinio pobūdžio finansavimas, siekiant sudaryti geresnes sąlygas gauti rizikos finansavimą mokslinių tyrimų ir inovacijų projektams. 961 mln. EUR vertės Sąjungos įnašu į 2007–2014 m. RPFP buvo paremta veikla, kurios vertė siekė daugiau kaip 10,22 mlrd. EUR iš siektinų 11,31 mlrd. EUR;

2.teikiant mokslinių tyrimų ir inovacijų paskolų paslaugą pagal programą „Horizontas 2020“ (2014–2020 m.), pakeitusią RPFP, taip pat teikiamos paskolos ir mišrus arba tarpinio pobūdžio finansavimas, siekiant sudaryti geresnes sąlygas gauti rizikos finansavimą mokslinių tyrimų ir inovacijų projektams. 2014–2020 m. 1 060 mln. EUR vertės ES įnašas skirtas mobilizuoti 13 250 mln. EUR vertės finansavimą galutiniams gavėjams. Iki 2015 m. pabaigos ES įnašu, kuris iš viso siekia 645,5 mln. EUR, jau paremtas 2 399,2 mln. EUR vertės finansavimas;

3.rizikos pasidalijimo priemonė (RPP) pagal 7-ąją bendrąją programą – tai paskolų ir išperkamosios nuomos finansavimo specialios paskirties garantijų priemonė, kuria siekiama panaikinti finansavimo trūkumą novatoriškoms MVĮ ir mažoms vidutinės kapitalizacijos įmonėms (iki 499 darbuotojų turinčioms įmonėms). Iki šiol pagal ją suteikta beveik 2,34 mlrd. EUR vertės garantijų ir priešpriešinių garantijų 37 bankams ir garantijų draugijoms, kurie, gavę tas garantijas, galės paremti apie 4 000 novatoriškų MVĮ ir mažų vidutinės kapitalizacijos įmonių. 2015 m. pabaigoje buvo suteiktas finansavimas už daugiau kaip 2,3 mlrd. EUR, iš kurių Sąjungos įnašas sudarė 270 mln. EUR;

4.numatoma, kad pasitelkus ankstesnę priemonę pakeičiančią MVĮ garantijų priemonę „InnovFin“ pagal programą „Horizontas 2020“, skirtą novatoriškoms MVĮ ir mažoms vidutinės kapitalizacijos įmonėms 2014–2020 m., bus mobilizuota bendra maždaug 9,5 mlrd. EUR vertės paskolų suma, o Sąjungos įnašas sieks maždaug 1 060 mln. EUR. Numatoma, kad iki 2015 m. bendra finansavimo, kuris buvo remiamas Sąjungos įnašu, vertė sieks apie 3,7 mlrd. EUR, iš kurių 310 mln. EUR jau suteikta;

5.MVĮ spartaus augimo ir inovacijų priemonė (GIF) pagal Konkurencingumo ir inovacijų programą (CIP), kurios tikslas – teikti nuosavą kapitalą novatoriškoms MVĮ ankstyvuoju jų veiklos etapu (GIF1) ir plėtros etapu (GIF2). Iki 2015 m. pabaigos iš Sąjungos biudžeto bendra 625,2 mln. EUR grynųjų įsipareigojimų suma buvo remiami 43 rizikos kapitalo fondai ir 437 galutiniai gavėjai, taip pritraukiant beveik 1,25 mlrd. EUR vertės nuosavo kapitalo finansavimą;

6.MVĮ rizikos kapitalo priemonė „InnovFin“ pagal programą „Horizontas 2020“, pakeitusi GIF1 ir parengta siekiant pagerinti ankstyvojo etapo į mokslinius tyrimus ir inovacijas orientuotų MVĮ ir mažų vidutinės kapitalizacijos įmonių galimybes gauti rizikos finansavimą. Numatoma, kad 2014–2020 m. planuojama orientacine 460 mln. EUR suma bus remiamas 2,7 mlrd. EUR vertės nuosavo kapitalo finansavimas.

2.2.Infrastruktūra, veiksmai klimato kaitos srityje, aplinka ir energijos vartojimo efektyvumas

Transporto, telekomunikacijų ir energetikos infrastruktūrai tenka esminis vaidmuo vystymosi ir tvaraus augimo srityje tais atvejais, kai visų dydžių privačios bendrovės ir viešieji subjektai sąveikauja, siekdami būtino rezultato. Infrastruktūra gerina ekonomikos produktyvumą, sudarydama sąlygas augimui, taip pat palengvina vidaus rinkos tarpusavio ryšius.

Be to, energijos vartojimo efektyvumas ir jo skatinimas Sąjungoje tampa vis svarbesnis, ypač atsižvelgiant į pagrindinį energijos vartojimo efektyvumo srities tikslą iki 2020 m. išmetamų dujų kiekį sumažinti 20 proc., taip pat į tolimesnius tikslus po to termino.

ES finansine intervencija šiuose sektoriuose siekiama prisidėti prie Europos kapitalo rinkų trūkumų šalinimo. Įvairiems pasektoriams (transporto ir energetikos infrastruktūros, energijos vartojimo efektyvumo, įskaitant aplinkos ir veiksmus klimato srityje, ir IRT) skirtos toliau išvardytos ES finansinių priemonių programos, pradėtos įgyvendinti 2007–2013 m. laikotarpiu ar numatytos 2014–2020 m. apima:

1.Paskolų garantijų priemonę, skirtą transeuropinių transporto tinklų projektams – transeuropinių transporto ir energetikos tinklų projektų finansavimo skolos priemonę. 2015 m. gruodžio 31 d. duomenimis, bendra likusi paskolų garantijos priemonės, skirtos transeuropinių transporto tinklų projektams, garantija iš viso siekė 472 mln. EUR ir apėmė penkis projektus, pagal kuriuos tikimasi pritraukti 11,6 mlrd. EUR vertės investicijų (nuosavo kapitalo, skolos, dotacijų). 2014 m. Komisijos ex post vertinime padaryta išvada, kad minėtos priemonės poveikis jos taikymo srityse buvo teigiamas, tačiau yra nepakankamas jos platesniems tikslams įgyvendinti;

2.pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę (EITP):

a.Projektų obligacijų iniciatyvą (POI, 2007–2013 m. DFP), kurios tikslas – skatinti kapitalo rinkos finansavimą, skirtą transeuropinių transporto ir energetikos tinklų bei plačiajuosčio ryšio tinklų infrastruktūros projektams. Iki šiol finansiškai užbaigti keli POI bandomojo etapo sandoriai:

I.2015 m. pabaigoje projektų obligacijų kredito vertės didinimo (POKVD) projektais, paremtais 230 mln. EUR vertės Sąjungos įnašu, jau prisidėta prie 335 mln. EUR finansavimo suteikimo penkiems reikalavimus atitinkantiems projektams, ir taip padarytas reikšmingas poveikis ES realiajai ekonomikai, įskaitant iš viso beveik 3 mlrd. EUR vertės investicijas;

II.Sąjungos įnašu į TEN-T buvo remiamas toliau nurodytas finansavimas:

-Kalė uosto, dėl kurio buvo raštu susitarta 2015 m. liepos mėn. Visos projekto išlaidos – 863 mln. EUR – buvo finansuotos išleidžiant 504 mln. EUR vertės projekto obligacijas ir gaunant 358 mln. EUR iš kitų šaltinių. POKVD bendra suma siekia 50 359 000 EUR;

-greitkelio A11 tiesimas Belgijoje. Visos projekto išlaidos – 657,5 mln. EUR – buvo finansuotos išleidžiant 577,9 mln. EUR vertės projekto obligacijas ir gaunant 79,6 mln. EUR iš nuosavo kapitalo; iš POKVD gauta bendra suma siekia 115 580 000 EUR;

-greitkelio A7 tiesimas Vokietijoje. Visos projekto išlaidos – 772,6 mln. EUR – buvo iš dalies finansuotos išleidžiant 429,1 mln. EUR vertės projekto obligacijas; POKVD bendra suma siekia 85 827 400 EUR; ir

III.20 mln. EUR vertės biudžeto įnašu į IRT sektorių sudarytos sąlygos padidinti kredito vertę maždaug 38 mln. EUR, siekiant paremti Prancūzijos plačiajuosčio ryšio paslaugų teikėjo 189 mln. EUR vertės obligacijų emisiją;

b.Rizikos pasidalijimo skolos priemonė bus skirta transporto, plačiajuosčio ryšio ir energetikos tinklų sektorių bendros svarbos projektams. 2015 m. pradedama taikyti priemonė, pagrįsta esama projektų obligacijų iniciatyva ir TEN transporto paskolų garantija. Darant prielaidą, kad priemonei bus suteiktas visas 2,4 mlrd. EUR vertės biudžeto asignavimas, kartu su Sąjungos įnašu iš viso galima būtų pritraukti nuo 18 iki 45 mlrd. EUR vertės finansavimą;

c.Nuosavo kapitalo priemone (EITP) siekiama remti plačiajuosčio ryšio investicijų finansavimą MVĮ, sukuriant plačiajuosčio ryšio investicijų fondą. 2014–2020 m. laikotarpiui numatytas orientacinis 100 mln. EUR vertės įsipareigojimas.

3.Energijos vartojimo efektyvumo privataus finansavimo priemonės (EVEPFP), finansuojamos pagal programą LIFE, kuriomis inter alia bus teikiama rizikos pasidalijimo priemonė, skirta sumažinti kredito rizikai, kurią patiria finansų tarpininkai skolindami energijos vartojimo efektyvumo sektoriui, kartu teikiant techninę pagalbą finansų tarpininkams naujam rinkos segmentui sukurti. 80 mln. EUR vertės Sąjungos įnašu numatoma paremti investicijas, kurios 2014–2017 m. iš viso siektų iki 540 mln. EUR. Tačiau, remiantis trimis pirmosiomis 2015 m. pasirašytomis operacijomis (Čekijoje, Ispanijoje ir Prancūzijoje) ir esamu vamzdynu, EIB tikslas dabar – pasiekti, kad į energijos vartojimo efektyvumą būtų naujai investuota 1 mlrd. EUR;

4.2020 m. Europos energetikos, kovos su klimato kaita ir infrastruktūros fondas (fondas „Marguerite“), visos Europos nuosavo kapitalo fondas, iš kurio remiamos infrastruktūros investicijos valstybių narių transporto (TEN-T), energetikos (TEN-E) ir atsinaujinančiųjų išteklių sektoriuose. 80 mln. EUR vertės Sąjungos įnašas buvo skirtas maždaug 10 mlrd. EUR vertės finansavimui remti, iš jo 4,9 mlrd. EUR suma, skirta nuosavo kapitalo ir skolos finansavimui, jau mobilizuota. Iki 2015 m. gruodžio 31 d. iš Fondo įsipareigota skirti 295 mln. EUR nuosavo kapitalo investicijų trims TEN-T ir septyniems atsinaujinančiųjų energijos išteklių projektams;

5.Europos efektyvaus energijos vartojimo fondas (EEEVF), Europos energetikos programos ekonomikai gaivinti atšaka, iš kurios investuojama į energijos vartojimo efektyvumo, atsinaujinančiųjų energijos išteklių projektus ir netaršų miesto transportą. Iki 2015 gruodžio mėn. pabaigos Fondas jau gavo 125 mln. EUR vertės Sąjungos įnašą, iš kurio 120 mln. EUR buvo galima skirti 10 projektų finansuoti, o bendra investicijų suma sudaro 219 mln. EUR. EEEVF techninė pagalba pravertė padedant valdžios institucijoms parengti projektus, kurie bus finansuojami vėliau;

6.Gamtos turtų finansavimo priemone (GTFP) bus finansuojami pajamų duodantys ar sąnaudas mažinantys bandomieji projektai, kuriais skatinama saugoti, atkurti, valdyti ir plėsti gamtos turtus, siekiant Sąjungos tikslų gamtos ir biologinės įvairovės srityse, taip pat prisitaikyti prie klimato kaitos. Numatomas Sąjungos įnašas bandomuoju etapu yra 60 mln. EUR, iš kurių 10 mln. EUR jau įsipareigota skirti.

2.3.Socialinės ir labai mažos įmonės

Atsižvelgiant į socialinio kapitalo ir ekonomikos augimo sąsają, iš įmonių, patiriančių sunkumų gauti kreditą, vertėtų išskirti socialines įmones. Jų pagrindinis uždavinys – siekti išmatuojamo ir teigiamo socialinio poveikio.

Tačiau dėl to, kad pelno didinimas nėra pagrindinis socialinių įmonių tikslas, jos susiduria su didesniais sunkumais gauti finansavimą, nes tradiciniai bankai nenoriai vertina tokių įmonių verslo planus ir mano, kad tai atlikti sudėtinga.

Daugelis socialinių įmonių yra mažos arba labai mažos ir bando gauti finansavimą mikrofinansų rinkoje. ES mikrofinansų sektoriui būdinga tai, kad bankai skolina vis mažiau, nacionalinių vyriausybių pajėgumas remti mikrofinansavimą yra ribotas, o jo poreikis rinkoje yra didelis. Todėl peršasi išvada, kad tebesama aiškaus pagrindo vykdyti ES lygmens intervenciją siūlant mikrofinansų įstaigoms rizikos pasidalijimo ir finansavimo sprendimus.

Tiksliau, iš tyrimų, kurie buvo atlikti Komisijos prašymu, matyti, kad „dėl aukšto jaunimo nedarbo lygio keliose ES valstybėse narėse būtina imtis tęstinės paramos integraciniam verslumui kaip galimybei (sugrįžti) įeiti į darbo rinką. Svarbi priemonė šiam tikslui pasiekti yra mikropaskolų teikimas“ 17 . Dėl didelės institucinių subjektų ir siūlomų produktų įvairovės būtinos specialios mikrofinansų ir socialinės priemonės, kuriomis būtų siekiama sudaryti geresnes paskolų gavimo sąlygas socialinėms ir labai mažoms įmonėms, kurioms tenka svarbus vaidmuo kuriant darbo vietas, tačiau kurios vis dar patiria dar didesnių sunkumų nei kitos MVĮ:

1.Europos mikrofinansų priemonė „Progress“ (2010–2013 m.), kurią sudaro:

a.garantijų priemonė, pagal kurią teikiama iki 20 proc. paskolos vertės apribotų garantijų, skirtų mikropaskolų, kurias labai mažoms įmonėms išdavė tarpininkai, portfeliams; ir

b. Fonds commun de placement — Fonds d’investissement spécialisé, specializuotas investicijų fondas, kurio paskirtis – didinti galimybes gauti mikrofinansavimą pasitelkiant įvairius finansinius produktus (ypač paskolas).

2015 m. rugsėjo 30 d. duomenimis, šiomis priemonėmis galutiniams gavėjams suteiktos 45 999 mikropaskolos, kurių bendra vertė – 390 mln. EUR (pradinis tikslas buvo iki 2018 m. suteikti 46 000 mikropaskolų, kurių vertė – 500 mln. EUR). Priemonė įgyvendinama tinkama linkme siekiant pradinio tikslo, nes į galutinį rezultatą bus įtrauktos naujos nuo dabar iki 2018 m. išduotos paskolos;

2.Užimtumo ir socialinių inovacijų programa (EaSI)− – Mikrofinansai ir socialinis verslumas, kuria pakeistos pirmiau minėtos priemonės, siekiama pagerinti pažeidžiamų grupių ir labai mažų įmonių galimybes gauti mikrofinansavimą teikiant paramą mikrokreditų teikėjams ir remti socialinių įmonių vystymąsį. Numatytu 96 mln. EUR vertės Sąjungos įnašu siekiama paremti iš viso 528 mln. EUR vertės finansavimą, kuris bus suteiktas galutiniams gavėjams.

2.4.Švietimas ir kultūros ir kūrybiniai sektoriai

Švietimas, kaip žmogiškojo kapitalo kaupimo būdas, yra pagrindinis ekonomikos augimo šaltinis, o kai švietimas prieinamas skirtingų socialinių ir ekonominių sluoksnių studentams, jis taip pat prisideda prie socialinės lygybės ir sanglaudos. Be to, paaiškėjo, kad studentų judumas turi didelį poveikį socialiniam ir ekonominiam vystymuisi.

Nauja ES finansinė priemonė – studentų paskolų garantijų sistema teikiama pagal programą „Erasmus+“ , kuria siekiama paremti judumą, lygias galimybes ir studijų meistriškumą, teikiant garantijas finansų įstaigoms, kurios sutinka studentams teikti „Erasmus+ Master“ paskolas studentams, pasirinkusiems magistrantūros studijas kitoje šalyje.

2015 m. programa pradėta ir pirmieji bankai pasirašė sutartis dėl garantijų priemonės, kurią taikant bus suteikta iki 60 mln. EUR vertės paskolų magistrantūros studijoms. Pirmosios programos „Erasmus +“ paskolų magistrantūros studijoms paskolos buvo išmokėtos 2015 m. Planuojamu ES įnašu – 517 mln. EUR 2014–2020 m. laikotarpiu – turėtų būti suteikta parama iki 3 mlrd. EUR vertės paskoloms, kurios būtų skirtos maždaug 200 000 studentų.

Kultūros ir kūrybos sektorių garantijų priemone pagal programą „Kūrybiška Europa“ bus teikiamos garantijos bankams, dirbantiems su kultūros ir kūrybos sektorių MVĮ, taip didinant tų sektorių finansinį pajėgumą. Programos įgyvendinimo pradžia – 2016 m. ir numatoma, kad bendra sektoriams skirtų papildomų paskolų, remiamų 121 mln. EUR vertės Sąjungos įnašu, suma sieks apie 690 mln. EUR.

13 diagrama. 2007–2013 m. finansinės priemonės, skirtos strateginiams sektoriams (mlrd. EUR), 2015 m. gruodžio 31 d. duomenimis

Priemonės: Europos mikrofinansų priemonė „Progress“ (garantijos), RPP, RPFP, Paskolų garantijų priemonė, skirta transeuropinių transporto tinklų projektams (LGTT), projektų obligacijų iniciatyva, FCP-FIS, MVĮ spartaus augimo ir inovacijų priemonė (GIF), fondas „Marguerite“, EEEVF.

14 diagrama. 2014–2020 m. finansinės priemonės, skirtos strateginiams sektoriams (mlrd. EUR), 2015 m. gruodžio 31 d. duomenimis

Priemonės: EaSI, MVĮ garantijų priemonė „InnovFin“, Kultūros ir kūrybos sektorių garantijų priemonė (CCS), Studentų paskolų garantijų sistema („Erasmus+“) (SLGF), EVEPFP, „InnovFin“ L–M garantijų priemonė, RSDI, EITP nuosavo kapitalo priemonė, „InnovFin“ MVĮ VC, GTFP

Įskaitant peržiūrėtas pradinio biudžeto paketo sumas ir atitinkamas finansavimo ir investicijų sumas.

3.Strateginis tikslas: ne ES regionai

3.1.Plėtros šalys 18

Viena didžiausių problemų, su kuriomis susiduria Vakarų Balkanų MVĮ, tebėra paskolų finansavimo gavimas, nors MVĮ tampa veiksmingiausiu tų šalių ekonomikos pereinamojo laikotarpio segmentu ir augimo bei užimtumo ramsčiu. Dėl nepakankamos finansinės veiklos vykdymo patirties ankstyvuoju veiklos etapu MVĮ beveik neturi galimybių gauti banko finansavimą. Galimybės gauti finansavimą energetikos sektoriuje apskritai atrodo nedidelės. Minėtos problemos sprendžiamos šiomis priemonėmis:

1.Garantijų priemone pagal Vakarų Balkanų įmonių plėtros ir inovacijų priemonę (EDIF GP1) siekiama paskatinti socialinį ir ekonomikos augimą sukuriant išankstines sąlygas novatoriškoms ir didelį potencialą turinčioms MVĮ atsirasti ir augti. Numatoma beveik 22 mln. EUR vertės Sąjungos įnašu į EDIF GP1 paremti bendrą beveik 118 mln. EUR vertės finansavimą;

2.II garantijų priemone pagal Vakarų Balkanų įmonių plėtros ir inovacijų priemonę (EDIF GP2), kuria buvo pakeista EDIF GP1 priemonė, taip pat siekiama paskatinti socialinį ir ekonomikos augimą sukuriant išankstines sąlygas novatoriškoms ir didelį potencialą turinčioms MVĮ atsirasti ir augti. Sąjungos EDIF GP2 17,5 mln. EUR vertės įnašu numatoma paremti bendrą daugiau kaip 94,5 mln. EUR vertės finansavimą;

3.Įmonių plėtros fondo (ĮPF) veikla pagal EDIF siekiama paskatinti socialinį ir ekonomikos augimą sukuriant išankstines sąlygas novatoriškoms ir didelį potencialą turinčioms MVĮ atsirasti ir augti plėtros ir vystymosi etapuose. Tikimasi, kad 11 mln. EUR vertės ES finansinis įnašas pritrauks iš viso 77 mln. EUR vertės finansavimą ir (arba) investicijas (įskaitant Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB) įnašą pagal papildomą bendro finansavimo priemonę) po pirmojo kapitalo formavimo etapo pabaigos. Tikimasi, kad po antrojo kapitalo formavimo etapo pabaigos bendra finansavimo ir (arba) investicijų suma pasieks maždaug 110 mln. eurų (įskaitant ERPB įnašą);

4.Įmonių inovacijų fondas (ĮIF) pagal EDIF remia socialinį ir ekonomikos augimą Vakarų Balkanuose sudarydamas sąlygas atsirasti ir augti ankstyvojo etapo novatoriškoms MVĮ. Tikimasi, kad 21,2 mln. EUR vertės Sąjungos įnašu 2014–2020 m. bus paremtas maždaug 50 mln. EUR finansavimas;

5.Europos fondas Pietryčių Europai (EFPE) – viešojo ir privačiojo sektorių partnerystė, kuria siekiama pritraukti privačiojo sektoriaus kapitalo, kuris būtų perskolinamas labai mažoms įmonėms, mažosioms įmonėms ir namų ūkiams. Sąjungos 88 mln. EUR vertės įnašas jau pritraukė iš viso 3,8 mlrd. EUR vertės finansavimą, kuriuo pasinaudojo beveik 599 000 galutinių gavėjų plėtros regione;

6.Ekologiško augimo fondas (EAF) teikia specialios paskirties finansavimą energijos vartojimo efektyvumo didinimo ir atsinaujinančiosios energijos projektams, siekiant padėti tikslinėms šalims mažinti išmetamo CO2 kiekį ir energijos suvartojimą. Sąjungos 38,6 mln. EUR vertės įnašu turėtų būti paremtas beveik 368 mln. EUR vertės numatomas galutinių gavėjų finansavimas. Iki šiol pagal priemonę pasinaudojant 32 įstaigomis partnerėmis 11 šalių partnerių skirtas 289 mln. EUR vertės finansavimas daugiau nei 18 000 galutinių gavėjų;

7.Paskola Turkijos MVĮ atsigavimui remti siekiama sušvelninti krizės poveikį MVĮ, prisidėti prie Turkijos ekonomikos vystymosi ir skatinti užimtumą. 30 mln. EUR vertės Sąjungos įnašas jau pritraukė iš viso 300 mln. EUR vertės finansavimą 265 galutiniams gavėjams.

3.2.Europos kaimynystės priemonėje (EKP) dalyvaujančios šalys 19

ES finansuojamų programų paskirtis – Europos kaimynystės politikos (EKP) šalyse partnerėse skatinti tvarų, integracinį augimą ir investicijoms palankią aplinką. ES siekia susijusių strateginių savo kaimynystės politikos tikslų – sukurti geresnes ES ir kaimyninių šalių tarpusavio energetikos ir transporto infrastruktūros jungtis, šalinti mūsų bendrai aplinkai kylančius pavojus, skatinti pažangų augimą remiant MVĮ toliau nurodytomis priemonėmis:

1.Kaimynystės investicijų priemone (KIP) siekiama sukurti geresnes ir tvaresnes energetikos ir transporto jungtis tarp ES ir kaimyninių šalių bei tarp pačių kaimyninių šalių, gerinti energijos vartojimo efektyvumą ir paklausos valdymą, skatinti atsinaujinančiųjų energijos šaltinių naudojimą, didinti energijos tiekimo saugumą; spręsti klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos klausimus, taip pat platesniu mastu šalinti aplinkai kylančius pavojus; ir skatinti pažangų, tvarų ir integracinį augimą per mažosioms ir vidutinėms įmonėms, socialiniam sektoriui, taip pat žmogiškojo kapitalo vystymuisi ir savivaldybių infrastruktūros vystymui teikiamą paramą. 2008–2015 m. maždaug 1 454 mln. EUR vertės Sąjungos įnašas pritraukė iš viso 13,8 mlrd. EUR vertės finansavimą (įskaitant 12,3 mlrd. EUR iš Europos finansų įstaigų (EFI), o numatomos projektų sąnaudos iš viso siekia 28,8 mlrd. EUR;

2.parama Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių investicijų ir partnerystės programai (EVIPP) vienodomis sąlygomis su kitais regiono komerciniais investuotojais teikiamas kapitalas Viduržemio jūros regiono šalių partnerių privačiajam sektoriui įmonėms steigti, restruktūrizuoti ar plėsti. Sąjungos dabartinis bendras įnašas yra 224 mln. EUR, kuriuo yra remiamas daugiau kaip 6,7 mlrd. EUR vertės finansavimas.

3.3.Šalys, kurioms taikoma vystomojo bendradarbiavimo priemonė (VBP)

Kai kuriose ES nepriklausančiose šalyse pagrindinė MVĮ sektoriaus atsilikimo, infrastruktūros trūkumų ir nepakankamų bendrų investicijų į sveikatos, švietimo ir aplinkosaugos sritis priežastis neretai yra tai, kad jose nėra nuosavybės teisių gynimo, rinkos nepakankamumo problemų sprendimo ir privačios iniciatyvos skatinimo tvirtos institucinės sistemos. Minėtų trūkumų šalinimas finansuojant to vertas MVĮ, infrastruktūrą ir produktyvias investicijas – tai pagrindinė ES išorės politikos užduotis, kurią ji sprendžia pasitelkdama šias priemones:

1.Investicinę priemonę Vidurinei Azijai (IPVA) ir Azijos investicinę priemonę (AIP), kuriomis siekiama skatinti investicijas ir remti pagrindines infrastruktūras daugiausia dėmesio skiriant geresnei energetikos infrastruktūrai, didesnei aplinkos apsaugai ir MVĮ augimui. Dabartinis bendras biudžetas – 287,6 mln. EUR. Iki šiol 119 mln. EUR vertės IPVA įnašai pritraukė maždaug 828 mln. EUR vertės investicijų, o 89 mln. EUR vertės AIP įnašai – maždaug 2 631 mln. EUR vertės investicijų;

2.Lotynų Amerikos investicinę priemonę (LAIP), kuria Lotynų Amerikos šalyse siekiama skatinti transporto, energetikos ir aplinkos sektorių investicijas ir remti tų sektorių infrastruktūras, taip pat remti socialinio ir privačiojo sektorių vystymąsi. 2010–2015 m. LAIP suteikė 232 mln. EUR finansavimą 28 projektams, kurių bendra investicijų vertė yra beveik 6,9 mlrd. EUR (maždaug 3,3 mlrd. EUR sudaro reikalavimus atitinkančių EFI įnašas). LAIP buvo atnaujinta 2014 m. pagal 2014–2020 m. daugiametę finansinę programą, skiriant pradinį 30 mln. EUR asignavimą; numatomas bendras biudžetas visu 2014–2020 m. laikotarpiu yra 320 mln. eurų;

3.Pasaulinio energijos vartojimo efektyvumo ir atsinaujinančiosios energijos fondą (PEVEAEF), kurio tikslas – skatinti energijos vartojimo efektyvumą ir atsinaujinančiąją energiją besivystančiose ir pereinamosios ekonomikos šalyse. 2015 m. pabaigoje 81 mln. EUR Sąjungos įnašu buvo paremtos iš viso maždaug 892 mln.. EUR vertės investicijos.

15 diagrama. 2007–2013 m. finansinės priemonės, skirtos ne ES regionams (mlrd. EUR), 2015 m. gruodžio 31 d. duomenimis

Priemonės: EDIF 1 GP, EFPE, SME RSLT, ĮPF pagal EDIF, ĮIF pagal EDIF, parama EVIPP, PEVEAEF, EAF, KIP, IPVA-AIP, LAIP

16 diagrama. 2014–2020 m. finansinės priemonės, skirtos ne ES regionams (mlrd. EUR), 2015 m. gruodžio 31 d. duomenimis

 

Priemonės: EDIF 2GP

Įskaitant peržiūrėtas pradinio biudžeto paketo sumas ir atitinkamas finansavimo ir investicijų sumas.

IŠVADA

Finansų krizės laikotarpiu svarbiuose ekonomikos sektoriuose galimybės gauti finansavimą smarkiai sumažėjo. Dėl užsitęsusio skolinamo kapitalo apimčių mažinimo ir finansų rinkos susiskaidymo poveikio net ir krizei pasibaigus toliau patiriama sunkumų gaunant finansavimą (finansavimo dydžio ir sąlygų požiūriu), ypač pažeidžiamoms valstybėms narėms ir tikslinėms grupėms.

Kaip nurodyta pirmiau, šios problemos ES finansinėmis priemonėmis sprendžiamos veiksmingai ir ekonomiškai efektyviai. Komisija jau yra tvirtai įsipareigojusi tokias priemones taikyti plačiau. Ji taip pat tirs galimybę tobulinti esamas priemones arba inicijuoti naujas, reaguodama į rinkos spragas ar neoptimalios investavimo aplinkos atvejus, kai tinkamiausias paramos būdas yra rinkos teikiamas finansavimas su ES garantija, nuosavo kapitalo investicijos arba rizikos pasidalijimo susitarimai.

Be to, Komisija toliau sieks palaikyti pusiausvyrą tarp didesnio užtikrinimo biudžeto valdymo institucijai, susijusio su ataskaitų teikimu, stebėjimu bei auditu, ir didesnio finansinių priemonių įgyvendinimo veiksmingumo. Šioje srityje jau nemažai nuveikta. Į naująją 2014–2020 m. priemonių įgyvendinimo programą įtrauktos tvirtos nuostatos dėl techninių reikalavimų, skaidrumo, vidaus kontrolės, audito ir ataskaitų teikimo. Be to, atlygis įgaliotiesiems subjektams buvo susietas su faktiniais veiklos rezultatais ir yra nuosekliai ir pagrįstai apribotas, siekiant suderinti jų interesus su ES politikos tikslais.

Taip pat nustatyti centralizuotai valdomoms priemonėms skirti procedūriniai reikalavimai, siekiant užtikrinti, kad visas Sąjungos įnašas būtų investuojamas ir kad įgaliotiesiems subjektams mokamos lėšos būtų nuolat derinamos su konkrečiais atitinkamos priemonės įgyvendinimo poreikiais. Valstybių narių parengtoms ir pasidalijamojo valdymo būdu valdomoms priemonėms pasitelkus ES išteklius yra nustatytos reguliavimo nuostatos, siekiant lėšų mokėjimą susieti su faktine parama, kurią finansų tarpininkai teikia galutiniams gavėjams.

Komisija dabar peržiūri reguliavimo sistemą, siekdama sumažinti galimai nereikalingą biurokratinę naštą pirmuoju įgyvendinimo etapu ir toliau derina finansinių priemonių struktūrą su veiksmingiausia ir naujausia rinkos praktika. Atsižvelgdama į tai, Komisija atliks atskirų priemonių tarpinius vertinimus, kaip to reikalaujama sektorių teisės aktuose. Be to, Komisija siūlo peržiūrėti Finansinio reglamento nuostatas dėl finansinių priemonių, kad būtų atsižvelgta į įgytą patirtį, labiau paisoma rinkos praktikos, sumažinta biurokratija ir dar labiau supaprastintas įgyvendinimas.

(1)

2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002, OL L 298, 2012 10 26, p. 1.

(2)

COM (2015)565, 2015 11 13; COM (2014)686, 2014 10 30.

(3)

Visų pirma, Finansinio reglamento 38 straipsnio 5 dalimi grindžiamas darbinis dokumentas ir dokumentas, kuriame teikiama informacija, kurios reikalaujama pagal Finansinio reglamento 49 straipsnio 1 dalies e punktą.

(4)

2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006, OL L 347, 2013 12 20, p. 320.

(5)

2015 m. birželio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2015/1017 dėl Europos strateginių investicijų fondo, Europos investavimo konsultacijų centro ir Europos investicinių projektų portalo, kuriuo iš dalies keičiamos reglamentų (ES) Nr. 1291/2013 ir (ES) Nr. 1316/2013 nuostatos dėl Europos strateginių investicijų fondo, OL L 169, 2015 7 1, p. 1.

(6)

Nors ESIF taikomos specialios ataskaitų teikimo procedūros, numatytos ESIF reglamente (žr. toliau), kai kurios su ESIF susijusios iniciatyvos daro poveikį esamoms finansinėms priemonėms (pvz., programoms COSME, „InnovFin“ ir Europos Sąjungos užimtumo ir socialinių inovacijų programai (EaSI)) ir todėl yra apžvelgiamos prie šios ataskaitos pridedame Komisijos tarnybų darbiniame dokumente.

(7)

Žr. Komisijos veiksmų planą dėl kapitalo rinkų sąjungos kūrimo, COM(2015) 468 final, 2015 9 30.

(8)

2014–2020 m. finansinis paketas dar gali neatspindėti visų asignavimų naujoms priemonėms, kurios gali būti numatytos plėtros ir kaimynystės priemonėje dalyvaujančioms šalims ar šalims, kurioms taikoma vystomojo bendradarbiavimo priemonė.

(9)

Numatomas finansavimo ir investicijų dydis šiuo etapu apsiriboja įgaliotųjų subjektų ir finansų tarpininkų ar galutinių gavėjų jau pasirašytose sutartyse nurodytomis sumomis.

(10)

Tokie įsipareigojimai apima ne tik panaudotus biudžeto asignavimus, bet ir biudžeto išteklius, konkrečiai, EEE įnašus, trečiųjų šalių prisijungimo prie finansinės priemonės mokesčius arba Sąjungos biudžete atitinkamai finansinei priemonei pervestas sumas.

(11)

T. y. suvestinis biudžetinis įsipareigojimas.

(12)

Santrumpos paaiškintos žodynėlyje, kuris pateiktas pridedamame tarnybų darbiniame dokumente.

(13)

2014 m. ataskaitą galima rasti

http://ec.europa.eu/regional_policy/sources/thefunds/fin_inst/pdf/summary_data_fei_2014.pdf

(14)

Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 46 straipsnio 4 dalis.

(15)

Reglamento (ES) 2015/1017 16–18 straipsniai. Visų pirma, pagal 16 straipsnio 2 dalį reikalaujama, kad EIB, kai tinkama, bendradarbiaudamas su EIF, kas metus Europos Parlamentui ir Tarybai teiktų EIB finansavimo ir investavimo operacijų, kurioms taikomas ESIF reglamentas, ataskaitą. 2015 m. ataskaitą galima rasti: http://www.eib.org/attachments/strategies/efsi_2015_report_ep_council_en.pdf

(16)

Europos Komisija, Programos „Horizontas 2020“ ex ante vertinimas, 2013 m.

(17)

„Evers & Jung“ „Study on imperfections in the area of microfinance and options how to address them through an EU financial instrument“ (Netobulumų mikrofinansų srityje ir jų pašalinimo galimybių pasinaudojant ES finansine priemone tyrimas), 2014 m. http://ec.europa.eu/social/BlobServlet?docId=12485&langId=en .

(18)

Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija, Juodkalnija, Serbija, Turkija, Albanija. Taip pat dvi potencialios šalys kandidatės – Bosnija ir Hercegovina bei Kosovas. Be to, Islandija sustabdė savo stojimo derybas ir nebepageidauja būti laikoma kandidate.

(19)

Armėnija, Azerbaidžanas, Egiptas, Gruzija, Izraelis, Jordanija, Libanas, Moldova, Marokas, Palestina, Tunisas, Ukraina (narės, visapusiškai dalyvaujančios EKP), Alžyras (šiuo metu vyksta derybos dėl prisijungimo prie EKP), Baltarusija, Libija, Sirija (nepriklauso daugumai EKP struktūrų); taip pat žr. http://eeas.europa.eu/enp/index_en.htm .

EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2016 10 24

COM(2016) 675 final

PRIEDAS

prie

KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI

dėl finansinių priemonių, remiamų iš bendrojo biudžeto, padėties 2015 m. gruodžio 31 d., teikiama pagal Finansinio reglamento 140 straipsnio 8 dalį

{SWD(2016) 335 final}

PRIEDAS

Toliau pateikiama apibendrinta informacija, gauta iki 2015 m. gruodžio 31 d., apie kiekvieną iš 12 aptariamų punktų, kaip reikalaujama pagal Finansinio reglamento 140 straipsnio 8 dalį. Daugiau informacijos pateikiama tarnybų darbiniame dokumente (TDD).

Reikėtų atkreipti dėmesį, kad, nors pagal 140 straipsnio 8 dalies k punktą reikalaujama palyginti siektiną ir pasiektą sverto poveikį, daugumai 2007–2013 m. finansinių priemonių siektinas sverto poveikis nebuvo nustatytas. Todėl pateikiama tik informacija apie pasiektą sverto poveikį, kurio apskaičiavimas aprašytas atitinkamame TDD 1 skirsnyje. Šiuo etapu pasiektas sverto poveikis daugeliu atvejų kol kas nėra galutinis, nes galutinių gavėjų skaičius vis dar auga. Dabartinių priemonių siektinas sverto poveikis nurodytas kartu su tikėtinu sverto poveikiu, remiantis reikalavimus atitinkantiems galutiniams gavėjams skirta finansavimo suma, kurią siekiama gauti iš operacijų, dėl kurių įgaliotasis subjektas jau įsipareigojo pasirašydamas atitinkamus dokumentus su finansų tarpininkais (arba su galutiniais gavėjais).

A -Nuosavo kapitalo priemonės

	MVĮ spartaus augimo ir inovacijų priemonė pagal KIP (GIF) (TDD V.1.1) Atsakingas GD: Ekonomikos ir finansų reikalų (ECFIN) ir (arba) Vidaus rinkos, pramonės, verslumo ir MVĮ (GROW)	Europos infrastruktūros tinklų priemonės (EITP) nuosavo kapitalo priemonė (TDD V.1.2) Atsakingas GD: Ryšių tinklų, turinio ir technologijų (CNECT)	Augimui skatinti skirta nuosavo kapitalo priemonė pagal COSME AUGIMUI SKATINTI SKIRTA NUOSAVO KAPITALO PRIEMONĖ (TDD V.1.3) Atsakingas GD: Vidaus rinkos, pramonės, verslumo ir MVĮ (GROW)
a) Identifikavimo / pagrindinis teisės aktas	Sprendimas Nr. 1639/2006/EB	Reglamentas (ES) Nr. 1316/2013	Reglamentas (ES) Nr. 1287/2013
b) Aprašymas	Nuosavo kapitalo priemonė, kuria didinamas nuosavo kapitalo teikimas novatoriškoms MVĮ ankstyvuoju veiklos etapu ir plėtros etapu	Nuosavo kapitalo priemonė, padedanti geriau panaudoti ribotus EITP išteklius mažesniems ir labiau rizikingiems projektams	Nuosavo kapitalo priemonė, kuria teikiamas rizikos kapitalas ir mišrus finansavimas MVĮ plėtros ir augimo etapais
c) Dalyvaujančios finansinės institucijos	EIF	Kol kas netaikoma	EIF
d) Bendri biudžetiniai įsipareigojimai ir mokėjimai	625,2 mln. EUR 414,2 mln. EUR	10 mln. EUR 0 EUR	102,4 mln. EUR 41 mln. EUR
e) Veiklos rezultatai	Pasirašyti 43 susitarimai su rizikos kapitalo fondais, iš kurių tikimasi 3,1 mlrd. EUR, skirtų 850 reikalavimus atitinkančių MVĮ	Netaikoma	Pasirašyti 5 susitarimai su rizikos kapitalo fondais, iš kurių tikimasi 394,5 mln. EUR finansavimo 53 reikalavimus atitinkančioms MVĮ
f) Priemonei sugrąžintų sumų panaudojimo įvertinimas	Daugiau kaip 90 %	Netaikoma	Netaikoma
g) Patikos sąskaitos likutis	94,7 mln. EUR	Netaikoma	38,5 mln. EUR
h) Įplaukos ir grąžinamos sumos	Įplaukos: 19,5 mln. EUR	-	Netaikoma
i) Investicijų į nuosavą kapitalą vertė	318,1 mln. EUR	Netaikoma	Netaikoma
j) Nuvertėjimas / panaudotos garantijos	5,3 mln. EUR	Netaikoma	Netaikoma
k) Sverto poveikis	Tikslinis: 5 Pasiektas: 5,6	siektinas: nuo 5 iki 10	siektinas: nuo 4 iki 6 Tikėtinas: 3,85
l) Įnašas siekiant politikos tikslų	Remiamas daugiau kaip 1,2 mlrd. EUR vertės finansavimas 437 reikalavimus atitinkančioms MVĮ; Remiamos 3,1 mlrd. EUR vertės investicijos.	Netaikoma	Numatomos nuosavo kapitalo investicijos į 53 reikalavimus atitinkančius galutinius gavėjus sudaro beveik 395 mln. EUR; MVĮ investicijų dar nėra.

	MVĮ rizikos kapitalo priemonė „InnovFin“ (pagal programą „Horizontas 2020“) (TDD V.1.4.) Atsakingas GD: Mokslinių tyrimų ir inovacijų (RTD)
a) Identifikavimo / pagrindinis teisės aktas	Reglamentas (ES) Nr. 1291/2013 Reglamentas (ES) Nr. 1290/2013
b) Aprašymas	Nuosavo kapitalo priemonė, pagal kurią vykdomos rizikos kapitalo ir kvazinuosavo kapitalo ankstyvojo etapo investicijos į mokslinių tyrimų ir inovacijų (MTI) veikla pagrįstas MVĮ ir mažas vidutinės kapitalizacijos įmones
c) Dalyvaujančios finansinės institucijos	EIF
d) Bendri biudžetiniai įsipareigojimai ir mokėjimai	125,1 mln. EUR 110,1 mln. EUR
e) Veiklos rezultatai	Pasirašyti susitarimai dėl numatomo 237,6 mln. EUR finansavimo maždaug 30-iai reikalavimus atitinkančių MVĮ
f) Priemonei sugrąžintų sumų panaudojimo įvertinimas	Netaikoma
g) Patikos sąskaitos likutis	107,6 mln. EUR
h) Įplaukos ir grąžinamos sumos	Netaikoma
i) Investicijų į nuosavą kapitalą vertė	28,2 mln. EUR
j) Nuvertėjimas / panaudotos garantijos	Netaikoma
k) Sverto poveikis	Tikslinis: 6
l) Įnašas siekiant politikos tikslų	Numatomos nuosavo kapitalo investicijos į 30 reikalavimus atitinkančių galutinių gavėjų sudaro 237,6 mln. EUR; MVĮ investicijų dar nėra.

B -Garantijos priemonės

	MVĮ garantijų priemonė pagal KIP – MVĮG07 (TDD V.2.1) Atsakingi GD: Vidaus rinkos, pramonės, verslumo ir MVĮ (GROW) ir Ekonomikos ir finansų reikalų (ECFIN)	Europos mikrofinansų priemonė „Progress“ (garantijos) (TDD V.2.2) Atsakingi GD: Užimtumo, socialinių reikalų ir įtraukties (EMPL) ir Ekonomikos ir finansų reikalų (ECFIN)	Bandomoji į mokslinius tyrimus ir inovacijas orientuotų MVĮ ir mažų vidutinės kapitalizacijos įmonių garantijų priemonė – RPP (TDD V.2.5) Atsakingas GD: Mokslinių tyrimų ir inovacijų (RTD)
a) Identifikavimo / pagrindinis teisės aktas	Sprendimas Nr. 1639/2006/EB	Sprendimas Nr. 283/2010/ES	Sprendimas Nr. 1982/2006/EB
b) Aprašymas	Garantijų priemonė, kuria gerinamos MVĮ galimybės gauti finansavimą	Garantijų priemonė, kuria gerinamos fizinių asmenų ir labai mažų įmonių galimybės gauti mikrofinansavimą	Garantijų priemonė, kuria gerinamos galimybės gauti paskolų finansavimą MTI investicijoms
c) Dalyvaujančios finansinės institucijos	EIF	EIF	EIF
d) Bendri biudžetiniai įsipareigojimai ir mokėjimai	649,9 mln. EUR 379,7 mln. EUR	23,6 mln. EUR 20,6 mln. EUR	270 mln. EUR 270 mln. EUR
e) Veiklos rezultatai	Su 55 finansų tarpininkais pasirašyti 72 susitarimai dėl numatomo 23,9 mlrd. EUR vertės finansavimo, kuris yra remiamas        567,0 mln. EUR vertės garantija	Pasirašyti 36 susitarimai dėl numatomo 284,9 mln. EUR vertės finansavimo, kuris yra remiamas        21,9 mln. EUR vertės garantija	Pasirašyti 36 susitarimai dėl 3,3 mlrd. EUR numatomo finansavimo 3 000 reikalavimus atitinkančių galutinių gavėjų
f) Priemonei sugrąžintų sumų panaudojimo įvertinimas	Daugiau kaip 60 %	Panaudotos visos gautos įplaukos	Netaikoma
g) Patikos sąskaitos likutis	107,9 mln. EUR	12,6 mln. EUR	261,9 mln. EUR 2
h) Įplaukos ir grąžinamos sumos	12,1 mln. EUR	349 400 EUR	1,8 mln. EUR
i) Investicijų į nuosavą kapitalą vertė	Netaikoma	Netaikoma	Netaikoma
j) Nuvertėjimas / panaudotos garantijos	254,2 mln. EUR	6,9 mln. EUR	6,7 mln. EUR
k) Sverto poveikis	Tikėtinas: 31 Pasiektas: 35,8	Siektinas: 6,67 Tikslinis: 13,0 Pasiektas: 9,93	Tikslinis: 12 Pasiektas: 8,5
l) Įnašas siekiant politikos tikslų	Remiamas 20,3 mlrd. EUR vertės naujas finansavimas 377 502 MVĮ kaip 457 954 paskolos; Remiamos 29,5 mlrd. EUR vertės investicijos; paskirstomos 24 šalims; sukurtos ir (arba) išsaugotos 377 502 darbo vietos.	Remiamas 217,4 mln. EUR vertės naujų mikropaskolų finansavimas, kuris bus skirtas 18 490 reikalavimus atitinkančių galutinių gavėjų, kaip 19 574 paskolos; Remiamos 310,6 mln. EUR vertės investicijos; Paskirstoma 18 valstybių narių; Parama skirta 33 222 darbo vietoms.	Remiamas 2,3 mlrd. EUR vertės naujų paskolų finansavimas 4 133 reikalavimus atitinkantiems galutinių gavėjams; Remiamos 4,7 mlrd. EUR vertės investicijos; Paskirstoma 18 šalių.

	EaSI mikrofinansai ir socialinės įmonės – Garantijos – EaSI-G (TDD V.2.3) Atsakingas GD: Užimtumo, socialinių reikalų ir įtraukties (EMPL)	COSME paskolų garantijų priemonė – LGF (TDD V.2.4) Atsakingas GD: Vidaus rinkos, pramonės, verslumo ir MVĮ (GROW) 3	MVĮ ir mažų vidutinės kapitalizacijos įmonių MTI paskolų paslauga pagal programą „Horizontas 2020“ – „InnovFin SMEG“ (TDD V.2.6) Atsakingas GD: Mokslinių tyrimų ir inovacijų (RTD) 4
a) Identifikavimo / pagrindinis teisės aktas	Reglamentas (ES) Nr. 1296/2013	Reglamentas (ES) Nr. 1287/2013	Reglamentai (ES) Nr. 1291/2013 ir (ES) Nr. 1290/2013
b) Aprašymas	Garantijų priemonė, kuria remiamas užimtumas ir socialinė įtrauktis didinant galimybes gauti mikrofinansavimą ir remiant socialines įmones	Priemonė, pagal kurią teikiamos garantijos ir kiti rizikos pasidalijimo susitarimai, siekiant pagerinti MVĮ galimybes gauti finansavimą	Garantijų priemonė, kuria skatinama sudaryti galimybes į MTI orientuotoms MVĮ ir mažoms vidutinės kapitalizacijos įmonėms gauti rizikos finansavimą
c) Dalyvaujančios finansinės institucijos	EIF	EIF	EIF
d) Bendri biudžetiniai įsipareigojimai ir mokėjimai	59,8 mln. EUR 9,9 mln. EUR	237,6 mln. EUR 131,2 mln. EUR	291,7 mln. EUR 291,7 mln. EUR
e) Veiklos rezultatai	Pasirašyta 11 susitarimų dėl 341,8 mln. EUR vertės numatomo finansavimo 30 190 reikalavimus atitinkančių galutinių gavėjų, suteikiant        27,2 mln. EUR vertės garantiją	Su 26 finansų tarpininkais pasirašyti 27 susitarimai dėl siektino 7,1 mlrd. EUR vertės finansavimo 110 000 galutinių gavėjų	Pasirašyti susitarimai dėl 3,7 mlrd. EUR siektino finansavimo, skirto 8 700 reikalavimus atitinkančių galutinių gavėjų
f) Priemonei sugrąžintų sumų panaudojimo įvertinimas	Netaikoma	Netaikoma	Netaikoma
g) Patikos sąskaitos likutis	9,8 mln. EUR	125,5 mln. EUR	294,1 mln. EUR
h) Įplaukos ir grąžinamos sumos	Netaikoma	0 EUR	511 500 EUR
i) Investicijų į nuosavą kapitalą vertė	Netaikoma	Netaikoma	Netaikoma
j) Nuvertėjimas / panaudotos garantijos	Netaikoma	172 200 EUR	163 000 EUR
k) Sverto poveikis	Siektinas: 5,5 Tikėtinas (iš viso): 5,7	Siektinas: nuo 20 iki 30 Tikėtinas: nuo 1 iki 30 Pasiektas: nuo 1 iki 5	Siektinas: 9 Tikslinis: 9,24 Pasiektas: 1,1
l) Įnašas siekiant politikos tikslų	Remiamas 6,8 mln. EUR vertės naujas finansavimas 416 galutinių gavėjų; Remiamos 9,7 mln. EUR vertės investicijos; Paskirstoma 8 šalims.	Remiamas 1,3 mlrd. EUR vertės naujas finansavimas 51 099 galutiniams gavėjams; Remiamos 1,8 mlrd. EUR vertės investicijos; Paskirstoma 13 šalių.	Remiamas 310 mln. EUR vertės naujas paskolų finansavimas 727 galutiniams gavėjams; Remiamos 443 mln. EUR vertės investicijos.

	Kultūros ir kūrybos sektorių garantijų priemonė (TDD V.2.7) Atsakingi GD: Ryšių tinklų, turinio ir technologijų (CNECT) ir Švietimo ir kultūros (EAC)	Studentų paskolų garantijų sistema („Erasmus+“) – SLGF (TDD V.2.8) Atsakingas GD: Švietimo ir kultūros (EAC)	Energijos vartojimo efektyvumo privataus finansavimo priemonės – EVEPFP (TDD V.2.9) Atsakingas GD: Klimato politikos (CLIMA)
a) Identifikavimo / pagrindinis teisės aktas	Reglamentas (ES) Nr. 1295/2013	Reglamentas (ES) Nr. 1288/2013	Reglamentas (ES) Nr. 1293/2013
b) Aprašymas	Garantijų priemonė, stiprinanti kultūros ir kūrybos sektoriaus konkurencingumą, remianti finansų įstaigų paskolas MVĮ, vykdančioms veiklą kultūros ir kūrybos sektoriuje	Garantijų priemonė, kuria, teikiant magistrantūros studijoms skirtas paskolas judiems studentams, remiamas judumas, lygios galimybės ir studijų meistriškumas	Garantijų priemonė (bandomoji iniciatyva), kuria suteikiama galimybė gauti tinkamą ir prieinamą komercinį finansavimą tinkamoms finansuoti energijos vartojimo efektyvumo investicijoms
c) Dalyvaujančios finansinės institucijos	EIF	EIF	EIB
d) Bendri biudžetiniai įsipareigojimai ir mokėjimai	1,0 mln. EUR 0 EUR	61,3 mln. EUR 19,8 mln. EUR	50 mln. EUR 12,1 mln. EUR
e) Veiklos rezultatai	Netaikoma	Pasirašyti 2 susitarimai dėl 517,0 mln. EUR numatomo finansavimo 200 000 galutinių gavėjų, kuris yra remiamas        9,7 mln. EUR vertės garantija	Netaikoma (galutiniai gavėjai dar nenustatyti; pasirašyti 3 susitarimai)
f) Priemonei sugrąžintų sumų panaudojimo įvertinimas	Netaikoma	Netaikoma	Netaikoma
g) Patikos sąskaitos likutis	Netaikoma	15,8 mln. EUR	11,6 mln. EUR
h) Įplaukos ir grąžinamos sumos	Netaikoma	Netaikoma	0
i) Investicijų į nuosavą kapitalą vertė	Netaikoma	Netaikoma	Netaikoma
j) Nuvertėjimas / panaudotos garantijos	Netaikoma	Netaikoma	0
k) Sverto poveikis	Siektinas: 5,7	Siektinas: 5,7	Siektinas: 8
l) Įnašas siekiant politikos tikslų	690 mln. EUR siektinas naujas finansavimas kultūros ir kūrybos sektoriams.	1,1 mln. EUR finansavimas jau suteiktas 85 magistrantūros studentams; parama magistrantūros studentų tarptautiniam judumui.	EIB siektiną finansavimą sudaro 430 mln. EUR, su kuriuo kartu skiriamas maždaug 540 mln. EUR vertės siektinas su energijos vartojimo efektyvumu susijęs finansavimas; taip pat dalinamasi bandomąja patirtimi dėl galimo finansavimo padidinimo.

C -Rizikos pasidalijimo priemonės

	Rizikos pasidalijimo finansinė priemonė – RPFP (TDD V.3.1) Atsakingas GD: Mokslinių tyrimų ir inovacijų (RTD)	Mokslinių tyrimų ir inovacijų paskolų paslauga pagal programą „Horizontas 2020“ – „InnovFin“ (TDD V.3.2) Atsakingas GD: Mokslinių tyrimų ir inovacijų (RTD)	Paskolų garantijų priemonė – LGTT (TDD V.3.3) Atsakingas GD: Mobilumo ir transporto (MOVE)
a) Identifikavimo / pagrindinis teisės aktas	Sprendimas Nr. 1982/2006/EB	Reglamentas (ES) Nr. 1291/2013 ir (ES) Nr. 1290/2013	Reglamentai (EB) Nr. 680/2007 ir (ES) Nr. 670/2012
b) Aprašymas	Skolos finansavimo priemonė, kuria sudaromos geresnės sąlygos gauti rizikos finansavimą galutiniams MTTP projektų gavėjams	Skolos finansavimo priemonė, kuria sudaromos geresnės sąlygos gauti skolos finansavimą galutiniams gavėjams, investuojantiems į MTI	Rizikos pasidalijimo priemonė, kaip paskolos garantija, skiriama pajamų duodantiems transporto projektams
c) Dalyvaujančios finansinės institucijos	EIB	EIB	EIB
d) Bendri biudžetiniai įsipareigojimai ir mokėjimai	960,7 mln. EUR 960,7 mln. EUR	645,5 mln. EUR 645,5 mln. EUR	211,9 mln. EUR 211,9 mln. EUR
e) Veiklos rezultatai	Pasirašyti susitarimai dėl 11,3 mlrd. EUR numatomo finansavimo 114 reikalavimus atitinkančių galutinių gavėjų;	Pasirašyti susitarimai dėl 4,4 mlrd. EUR numatomo finansavimo 65 reikalavimus atitinkantiems galutiniams gavėjams;	Pasirašyti 5 projektai, susiję su 472 mln. EUR vertės likusia garantija;
f) Priemonei sugrąžintų sumų panaudojimo įvertinimas	440 mln. EUR buvo skirti Mokslinių tyrimų ir inovacijų paskolų paslaugai pagal programą „Horizontas 2020“ – „InnovFin“.	Nėra	Suma (6,9 mln. EUR) įtraukta į Portfelio pirmojo nuostolio dalį.
g) Patikos sąskaitos likutis	927,3 mln. EUR 5	638,4 mln. EUR	238,1 mln. EUR
h) Įplaukos ir grąžinamos sumos	178,8 mln. EUR	0	4,25 mln. EUR
i) Investicijų į nuosavą kapitalą vertė	Netaikoma	Netaikoma	Netaikoma
j) Nuvertėjimas / panaudotos garantijos	10,7 mln. EUR	90,2 mln. EUR	Nėra
k) Sverto poveikis	Siektinas: nuo 5 iki 6,5 Pasiektas: 12	Siektinas: 12,5 Tikėtinas: 6,8 Pasiektas: 3,7	Pasiektas: 37,2
l) Įnašas siekiant politikos tikslų	Remiamas 10,2 mlrd. EUR vertės naujas rizikos finansavimas 112 reikalavimus atitinkančių galutinių gavėjų; Remiamos 20,4 mlrd. EUR vertės investicijos; Paskirstoma 25 šalims.	Remiamas 2,4 mlrd. EUR vertės naujas rizikos finansavimas 39 reikalavimus atitinkančių galutinių gavėjų; Remiamos 6,2 mlrd. EUR vertės investicijos; Paskirstoma 17 šalių.	Remiamos beveik 12 mlrd. EUR vertės investicijos; Paskirstoma 4 šalims.

	Projektų obligacijų iniciatyva – POI (TDD V.3.4) Atsakingi GD: Mobilumo ir transporto (MOVE) Energetikos (ENER), Ryšių tinklų, turinio ir technologijų (CNECT)	Rizikos pasidalijimo skolos priemonė pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę – EITP DI (TDD V.3.5) Atsakingi GD: Mobilumo ir transporto (MOVE), Energetikos (ENER), Ryšių tinklų, turinio ir technologijų (CNECT)	Gamtos turtų finansavimo priemonė – GTFP (TDD V.3.6) Atsakingi GD: Aplinkos (ENV) ir (arba) / Klimato politikos (CLIMA)
a) Identifikavimo / pagrindinis teisės aktas	Reglamentas (ES) Nr. 670/2012 ir (ES) Nr. 1316/2013	Reglamentas (ES) Nr. 1316/2013	Reglamentas (ES) Nr. 1293/2013
b) Aprašymas	Rizikos pasidalijimo priemonė, kuria siekiama skatinti kapitalo rinką finansuoti infrastruktūros projektus (transporto, energetikos ir plačiajuosčio ryšio)	Rizikos pasidalijimo priemonė, skirta paskoloms, garantijoms, projektų obligacijoms, kuriomis siekiama palengvinti infrastruktūros projektų finansavimą	Rizikos pasidalijimo priemonė, skirta pajamų duodančioms investicijoms į gamtos turtus finansuoti
c) Dalyvaujančios finansinės institucijos	EIB	EIB	EIB
d) Bendri biudžetiniai įsipareigojimai ir mokėjimai	230 mln. EUR 230 mln. EUR	246,7 mln. EUR Netaikoma	30 mln. EUR 11,7 mln. EUR
e) Veiklos rezultatai	Pasirašyti 5 sandoriai (3 transporto, 1 energetikos ir 1 telekomunikacijų srityje) dėl 230 mln. EUR vertės finansavimo	Netaikoma (dar nėra investicijų)	Netaikoma (dar nesiimta veiksmų)
f) Priemonei sugrąžintų sumų panaudojimo įvertinimas	1,3 mln. EUR	Netaikoma	Netaikoma
g) Patikos sąskaitos likutis	236,3 mln. EUR	Netaikoma	11,7 mln. EUR
h) Įplaukos ir grąžinamos sumos	12,4 mln. EUR	Netaikoma	Netaikoma
i) Investicijų į nuosavą kapitalą vertė	Netaikoma	Netaikoma	Netaikoma
j) Nuvertėjimas / panaudotos garantijos	Netaikoma	Netaikoma	Netaikoma
k) Sverto poveikis	Pasiektas: 12,6	Siektinas: 6–15	Siektinas: nuo 2 iki 4
l) Įnašas siekiant politikos tikslų	5 reikalavimus atitinkantys projektai, kurių kredito vertė padidinta 335 mln. EUR, į kuriuos investuota beveik 3 mlrd. EUR.	18–45 mlrd. EUR vertės siektinas finansavimas, darant prielaidą, kad priemonei bus skirtas visas įmanomas biudžetinis asignavimas – 2,4 mlrd. EUR.	120–240 mln. EUR vertės siektinas finansavimas, siekiant skatinti biologinę įvairovę ir prisitaikymą prie klimato kaitos.

	MVĮ iniciatyva (TDD V.3.7) Atsakingi GD: Ekonomikos ir finansų reikalų (ECFIN), RTD, Vidaus rinkos, pramonės, verslumo ir MVĮ (GROW), Regioninės ir miestų politikos (REGIO), Žemės ūkio ir kaimo plėtros (AGRI)
a) Identifikavimo / pagrindinis teisės aktas	Reglamentai (ES) Nr. 1287/2013, (ES) Nr. 1291/2013 ir (ES) Nr. 1303/2013
b) Aprašymas	Rizikos pasidalijimo priemonė, skirta papildyti ir išnaudoti esamų nacionalinių ir ES MVĮ paramos programų sąveiką, pagal kurią siekiama sudaryti sąlygas papildomai skolinti MVĮ
c) Dalyvaujančios finansinės institucijos	EIB, EIF
d) Bendri biudžetiniai įsipareigojimai ir mokėjimai	14,4 mln. EUR 6 12,5 mln. EUR
e) Veiklos rezultatai	Kol kas netaikoma
f) Priemonei sugrąžintų sumų panaudojimo įvertinimas	Netaikoma
g) Patikos sąskaitos likutis	Netaikoma
h) Įplaukos ir grąžinamos sumos	Netaikoma
i) Investicijų į nuosavą kapitalą vertė	Netaikoma
j) Nuvertėjimas / panaudotos garantijos	Netaikoma
k) Sverto poveikis	Siektinas: 7 Tikėtinas: 7
l) Įnašas siekiant politikos tikslų	Siektinas 5 723 mln. EUR finansavimas, kuris būtų skirtas visiems Ispanijos regionams.

D -Specialios paskirties investavimo priemonės

	Europos mikrofinansų priemonė „Progress“ – FCP-FIS (TDD V.4.1) Atsakingi GD: Užimtumo, socialinių reikalų ir įtraukties (EMPL) ir Ekonomikos ir finansų reikalų (ECFIN)	2020 m. Europos fondas – „Marguerite“ (TDD V.4.2) Atsakingas GD: Mobilumo ir transporto (MOVE)	Europos efektyvaus energijos vartojimo fondas – EEEVF (TDD V.4.3) Atsakingas GD: Energetikos (ENER)
a) Identifikavimo / pagrindinis teisės aktas	Sprendimas Nr. 283/2010/ES	Reglamentas (EB) Nr. 680/2007	Reglamentas (ES) Nr. 1233/2010
b) Aprašymas	Juridiškai neįregistruotas bendras vertybinių popierių ir kito tinkamo turto valdymas siekiant padidinti galimybes gauti mikrofinansavimą	Visos Europos kapitalo fondas, kuriuo siekiama remti ilgalaikes investicijas į ES transporto, energetikos ir atsinaujinančiųjų energijos išteklių sektorių infrastruktūrą	Specializuotas investicijų fondas (SICAV), investuojantis į energijos vartojimo efektyvumo, atsinaujinančiosios energijos projektus ir netaršų miesto transportą
c) Dalyvaujančios finansinės institucijos	EIF (valdymo įmonė) EIB (bendras investuotojas)	Bendri investuotojai: Prancūzija (CDC), Italija (CdP), Vokietija (KfW), Ispanija (ICO), Lenkija (PKO) ir EIB	EIB (įgaliotasis subjektas, investuotojas), „Deutsche Bank“ (investicijų valdytojas, investuotojas), CDP (investuotojas)
d) Bendri biudžetiniai įsipareigojimai ir mokėjimai	80 mln. EUR 74 mln. EUR	80 mln. EUR 43,7 mln. EUR	146,3 mln. EUR 113,2 mln. EUR
e) Veiklos rezultatai	Pasirašyti 42 susitarimai dėl 390,8 mln. EUR numatomo finansavimo daugiau kaip 60 000 reikalavimus atitinkančių galutinių gavėjų;	Numatomas 710 mln. EUR finansavimas nuosavo kapitalo forma (fondo „Marguerite“ lygmeniu) 20–30 projektų;	Numatomas 265 mln. EUR finansavimas nuosavo kapitalo forma (EEEV fondo lygmeniu) 19 projektų
f) Priemonei sugrąžintų sumų panaudojimo įvertinimas	Netaikoma	Netaikoma	Netaikoma
g) Patikos sąskaitos likutis	Netaikoma	Netaikoma	28,1 mln.
h) Įplaukos ir grąžinamos sumos	12,7 mln. EUR 31,3 mln. EUR	Netaikoma	Netaikoma
i) Investicijų į nuosavą kapitalą vertė	Grynojo turto vertė: 71 mln. EUR	Grynojo turto vertė: 37,9 mln. EUR	Grynojo turto vertė: 96,9 mln. EUR
j) Nuvertėjimas / panaudotos garantijos	Nėra duomenų	0	Netaikoma
k) Sverto poveikis	Siektinas: 2,33 Tikėtinas: 5,2 Pasiektas: 2,33	Siektinas: 125 Pasiektas: 157	Pasiektas: 2,2
l) Įnašas siekiant politikos tikslų	Remiamas 172,9 mln. EUR vertės naujas finansavimas 24 841 galutinių gavėjų, kaip 45 999 mikropaskolos; Remiamos 247 mln. EUR vertės investicijos; Paskirstoma 14 šalių.	Remiamas 295 mln. EUR vertės naujas finansavimas nuosavo kapitalo forma 10 projektų (3 TEN-T transporto sektoriuje ir 7 – atsinaujinančiosios energijos sektoriuje); Remiamos 4,9 mlrd. EUR vertės investicijos; Paskirstoma 8 šalims.	Remiamas 120 mln. EUR vertės naujas finansavimas nuosavo kapitalo forma 10 projektų, į kuriuos iš viso investuojama 219 mln. EUR.

E -Finansinės priemonės plėtros šalyse

	Garantijų priemonė pagal Vakarų Balkanų įmonių plėtros ir inovacijų priemonę (VB EDIF) 7 – GP VB 1 (TDD V.5.1) Atsakingas GD: Kaimynystės politikos ir plėtros derybų (NEAR)	II garantijų priemonė pagal VB EDIF 8 – GP VB 2 (TDD V.5.2) Atsakingas GD: Kaimynystės politikos ir plėtros derybų (NEAR)	Įmonių plėtros fondas – ĮPF 9 (TDD V.5.3) Atsakingas GD: Kaimynystės politikos ir plėtros derybų (NEAR)
a) Identifikavimo / pagrindinis teisės aktas	Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1085/2006	Reglamentas (EB) Nr. 231/2014	Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1085/2006
b) Aprašymas	Garantijų priemonė, skirta sukurti sąlygas novatoriškų ir didelį potencialą turinčių bendrovių atsiradimui ir augimui Vakarų Balkanuose	Tiesioginė VB EDIF – GP 1 tąsa; Garantijų priemonė, skirta sukurti sąlygas novatoriškų ir didelį potencialą turinčių MVĮ atsiradimui ir augimui Vakarų Balkanuose	Nuosavo kapitalo priemonė, kuria finansuojamas Vakarų Balkanuose veikiančių MVĮ vystymosi ir plėtros kapitalas
c) Dalyvaujančios finansinės institucijos	EIF	EIF	EIF (patikėtinis), ERPB, Paramos demokratijai ir rinkimų koordinavimo grupė (DEG), Austrijos bankas OeEB
d) Bendri biudžetiniai įsipareigojimai ir mokėjimai	21,9 mln. EUR 21,9 mln. EUR	17,5 mln. EUR 10 mln. EUR	11 mln. EUR 10,4 mln. EUR
e) Veiklos rezultatai	Su bankais pasirašytos 6 sutartys dėl numatyto 117,9 mln. EUR vertės finansavimo galutiniams gavėjams.	Numatomas finansavimas: (mažiausiai) 17,5 mln. EUR.	Numatytas 77 mln. EUR finansavimas nuosavo kapitalo forma (ENEF fondo lygiu) maždaug 15 galutinių gavėjų.
f) Priemonei sugrąžintų sumų panaudojimo įvertinimas	Netaikoma	Netaikoma	Netaikoma
g) Patikos sąskaitos likutis	20,12 mln. EUR	10 mln. EUR	9,57 mln. EUR
h) Įplaukos ir grąžinamos sumos	Netaikoma	Netaikoma	Netaikoma
i) Investicijų į nuosavą kapitalą vertė	Netaikoma	Netaikoma	320 600 EUR
j) Nuvertėjimas / panaudotos garantijos	127 000 EUR	Netaikoma	Netaikoma
k) Sverto poveikis	Siektinas: 7 Pasiektas: 5,4	Siektinas: nuo 4 iki 5,2	Siektinas: 10 Pasiektas: 7
l) Įnašas siekiant politikos tikslų	Numatytas 117,9 mln. EUR finansavimas 247 galutiniams gavėjams.	Dar nėra duomenų (pasiruošta 10-iai veiksmų).	Remiamas 3 mln. EUR vertės naujas finansavimas 1 gavėjui.

	Įmonių inovacijų fondas – ĮIF 10 (TDD V.5.4) Atsakingas GD: Kaimynystės politikos ir plėtros derybų (NEAR)	Europos fondas Pietryčių Europai – EFPE (TDD V.5.5) Atsakingas GD: Kaimynystės politikos ir plėtros derybų (NEAR)	Ekologiško augimo fondas – EAF (TDD V.5.6) Atsakingas GD: Kaimynystės politikos ir plėtros derybų (NEAR)
a) Identifikavimo / pagrindinis teisės aktas	Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1085/2006	Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1085/2006	Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1085/2006
b) Aprašymas	Nuosavo kapitalo priemonė, kuria finansuojamos Vakarų Balkanuose veikiančios ankstyvojo etapo novatoriškos MVĮ	Viešojo ir privačiojo sektorių partnerystė, skirta padėti privačiojo sektoriaus vystymuisi plėtros regione remiant MVĮ	Novatoriškas fondas, skirtas energijos vartojimo efektyvumo ir atsinaujinančiosios energijos projektams Pietryčių Europoje ir Turkijoje finansuoti
c) Dalyvaujančios finansinės institucijos	EIF (patikėtinis), ERPB, KfW	EIF (patikėtinis) Kiti investuotojai (pvz., ERPB, KfW, EIB)	EIF (patikėtinis) Bendri investuotojai (pvz., EIB, ERPB, KfW)
d) Bendri biudžetiniai įsipareigojimai ir mokėjimai	21,2 mln. EUR 21,2 mln. EUR	87,68 mln. EUR 87,68 mln. EUR	38,6 mln. EUR 38,6 mln. EUR
e) Veiklos rezultatai	Numatytas 50 mln. EUR finansavimas nuosavo kapitalo forma (ĮIF fondo lygmeniu).	113,5 mln. EUR ES dalis, kurią ji įsipareigojo skirti EFPE fondui.	38,6 mln. EUR ES dalis, kurią ji įsipareigojo skirti Ekologiško augimo fondui (EAF), kuriam numatyta skirti 367,7 mln. EUR.
f) Priemonei sugrąžintų sumų panaudojimo įvertinimas	Netaikoma	Netaikoma	Netaikoma
g) Patikos sąskaitos likutis	20,76 mln. EUR	Netaikoma	Netaikoma
h) Įplaukos ir grąžinamos sumos	Netaikoma	Netaikoma	Netaikoma
i) Investicijų į nuosavą kapitalą vertė	Netaikoma	113,5 mln. EUR (EFPE lygmeniu)	39,3 mln. EUR (EAF lygmeniu)
j) Nuvertėjimas / panaudotos garantijos	Netaikoma	Netaikoma	Netaikoma
k) Sverto poveikis	Tikėtinas: 2	Pasiektas: 43	Siektinas: 9,5 Tikėtinas: 8 Pasiektas: 7,5
l) Įnašas siekiant politikos tikslų	Numatomas 50 mln. EUR finansavimas nuosavo kapitalo forma (ĮIF fondo lygiu).	Remiamas 3,8 mlrd. EUR vertės naujas finansavimas 598 735 galutiniams gavėjams; EFPE tapo tarptautiniu mikrofinansų srities pavyzdžiu (žr. TDD).	Remiamas 289 mln. EUR vertės naujas finansavimas 18 203 galutiniams gavėjams; Kasmet sutaupoma 1 275 780 MWh energijos; Išmetamas CO2 kiekis sumažėja 330 741 tonas per metus.

	Paskola Turkijos MVĮ atsigavimui remti – RSL (TDD V.5.7) Atsakingas GD: Kaimynystės politikos ir plėtros derybų (NEAR)
a) Identifikavimo / pagrindinis teisės aktas	Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1085/2006
b) Aprašymas	Bendro finansavimo priemonė, skirta sušvelninti krizės poveikį ir remti MVĮ, siekiant prisidėti prie Turkijos ekonomikos vystymosi
c) Dalyvaujančios finansinės institucijos	EIB (riziką pasidalijantis partneris) „Halkbank“, „Akbank“
d) Bendri biudžetiniai įsipareigojimai ir mokėjimai	30 mln. EUR 30 mln. EUR
e) Veiklos rezultatai	Jau suteiktas 299,6 mln. EUR vertės finansavimas 265 galutiniams gavėjams
f) Priemonei sugrąžintų sumų panaudojimo įvertinimas	Netaikoma
g) Patikos sąskaitos likutis	19,4 mln. EUR
h) Įplaukos ir grąžinamos sumos	9,4 mln. EUR
i) Investicijų į nuosavą kapitalą vertė	Netaikoma
j) Nuvertėjimas / panaudotos garantijos	Netaikoma
k) Sverto poveikis	Siektinas: 10 Pasiektas: 10
l) Įnašas siekiant politikos tikslų	Remiamas naujas 299,6 mln. EUR finansavimas 265 reikalavimus atitinkantiems galutiniams gavėjams; šiuo finansavimu siekiama sukurti daugiau nei 4 000 naujų darbo vietų.

F -Finansinės priemonės, skirtos Kaimynystės priemonės ir VBP šalims

	Kaimynystės investicijų priemonė – KIP (TDD V.6.1) Atsakingas GD: Kaimynystės politikos ir plėtros derybų (NEAR)	Investicinė priemonė Vidurinei Azijai – IPVA (TDD V.6.2) Atsakingas GD: Tarptautinio bendradarbiavimo ir vystymosi (DEVCO)	Azijos investicinė priemonė – AIP (TDD V.6.2) Atsakingas GD: Tarptautinio bendradarbiavimo ir vystymosi (DEVCO)
a) Identifikavimo / pagrindinis teisės aktas	Reglamentas (EB) Nr. 1638/2006 Reglamentas (ES) Nr. 232/2014 Reglamentas (ES) Nr. 236/2014	Reglamentas (EB) Nr. 1905/2006 Reglamentas (ES) Nr. 233/2014 Reglamentas (ES) Nr. 236/2014	Reglamentas (EB) Nr. 1905/2006 Reglamentas (ES) Nr. 233/2014 Reglamentas (ES) Nr. 236/2014
b) Aprašymas	Investicijas skatinanti priemone, kuria daugiausiai dėmesio skiriama energijai, transportui, aplinkai, MVĮ ir socialiniam bei ekonominiam vystymuisi.	Priemonė, kuria remiamos investicijos ir pagrindinės infrastruktūros, daugiausia dėmesio skiriant energetikai ir aplinkai.	Priemonė, kuria remiamos investicijos ir pagrindinė infrastruktūra, daugiausia dėmesio skiriant klimato kaitai, žaliosioms investicijoms, MVĮ.
c) Dalyvaujančios finansinės institucijos	EIB, ERPB, CEB, NIB, AFD, KfW, AECID, SIMEST	EIB, ERPB, NIB, KfW, AFD, SIMEST, AECID	EIB, ERPB, NIB, KfW, AFD, SIMEST, AECID
d) Bendri biudžetiniai įsipareigojimai ir mokėjimai	1 454,1 mln. EUR 545,7 mln. EUR	145,6 mln. EUR 52,7 mln. EUR	142 mln. EUR 28,8 mln. EUR
e) Veiklos rezultatai	Patvirtintas 13,8 mlrd. EUR finansavimas 112 projektų.	Patvirtintas 672 mln. EUR (119 mln. EUR ES įnašas ir 553 mln. EUR Europos finansų įstaigų įnašas) 20 projektų.	Patvirtintas 1 525 mln. EUR finansavimas (89 mln. EUR ES įnašas ir 1 436 mln. EUR Europos finansų įstaigų įnašas) 18 projektų.
f) Priemonei sugrąžintų sumų panaudojimo įvertinimas	Netaikoma	Netaikoma	Netaikoma
g) Patikos sąskaitos likutis	SANAD: 1,0 mln. EUR EAF: 2,1 mln. EUR	MIFA skolos fondas: 0 EUR	Kaip IPVA
h) Įplaukos ir grąžinamos sumos	Netaikoma	Netaikoma	Netaikoma
i) Investicijų į nuosavą kapitalą vertė	15,3 mln. EUR 9,6 mln. USD	8,9 mln. EUR	Kaip IPVA
j) Nuvertėjimas / panaudotos garantijos	Nėra	Netaikoma	Netaikoma
k) Sverto poveikis	Siektinas: 4–5 Tikėtinas (2008–2014 m.): 11,41 Tikėtinas (2015 m.): 5,91	Siektinas: 4–5 Pasiektas: 6,96	Siektinas: 4–5 Pasiektas: 29,4
l) Įnašas siekiant politikos tikslų	Remiamos 28,8 mlrd. EUR vertės investicijos (visos projekto sąnaudos); Paskirstoma 6 šalims.	Remiamos 828 mln. EUR vertės investicijos; Paskirstoma 5 šalims.	Remiamos 2,63 mlrd. EUR vertės investicijos; Paskirstoma 9 šalims.

	Lotynų Amerikos investicinė priemonė – LAIP (TDD V.6.3) Atsakingas GD: Tarptautinio bendradarbiavimo ir vystymosi (DEVCO)	Parama EVIPP skirtai priemonei 11 (TDD V.6.4) Atsakingas GD: Kaimynystės politikos ir plėtros derybų (NEAR)	PEVEAEF (TDD V.6.5) Atsakingas GD: Tarptautinio bendradarbiavimo ir vystymosi (DEVCO)
a) Identifikavimo / pagrindinis teisės aktas	Reglamentas (EB) Nr. 1905/2006 Reglamentas (ES) Nr. 233/2014 Reglamentas (ES) Nr. 236/2014	Reglamentas (EB) Nr. 1638/2006	Reglamentai (EB) Nr. 1905/2006, (ES) Nr. 233/2014 ir 236/2014
b) Aprašymas	Priemone siekiama skatinti Lotynų Amerikos transporto, energetikos, aplinkos ir socialinio sektorių investicijas ir remti šių sektorių infrastruktūrą.	Priemone teikiamas kapitalas privačiajam sektoriui tokiomis sąlygomis, kokiomis šalyje kitu atveju jo nebūtų įmanoma gauti.	Finansavimo priemonė, kuria siekiama remti energijos vartojimo efektyvumą ir atsinaujinančiosios energijos projektus pasitelkiant regioninius privataus kapitalo fondus.
c) Dalyvaujančios finansinės institucijos	EIB, ERPB, AFD, AECID, KfW ir SIMEST	EIB	EIF (patikėtinis) EIB
d) Bendri biudžetiniai įsipareigojimai ir mokėjimai	252,8 mln. EUR 114,3 mln. EUR Klimato kaitai skirta dalis: 17,3 mln. EUR 15,8 mln. EUR	224 mln. EUR 224 mln. EUR	81,1 mln. EUR 79,5 mln. EUR
e) Veiklos rezultatai	Patvirtintas 3 502 mln. EUR finansavimas (232 mln. EUR ES įnašas ir 3270 mln. EUR EFĮ įnašas) 28 projektams.	33 mln. EUR skirti techninės paramos operacijoms; 180,3 mln. EUR finansavimas skirtas 28 rizikos kapitalo veiksmams. EIB bendras finansavimas – 2,3 mlrd. EUR.	Numatomas 222 mln. EUR finansavimas reikalavimus atitinkantiems projektams.
f) Priemonei sugrąžintų sumų panaudojimo įvertinimas	Netaikoma	Netaikoma	Netaikoma
g) Patikos sąskaitos likutis	Netaikoma	62,4 mln. EUR	1,6 mln. EUR
h) Įplaukos ir grąžinamos sumos	Netaikoma	9,8 mln. EUR	Netaikoma
i) Investicijų į nuosavą kapitalą vertė	Netaikoma	8,0 mln. EUR Rizikos kapitalo fondai: 69,2 mln. EUR	73,9 mln. EUR
j) Nuvertėjimas / panaudotos garantijos	Netaikoma	7,9 mln. EUR	Nėra
k) Sverto poveikis	Siektinas: 4–5 Pasiektas: 29,6	Tikėtinas (2007–2014 m.): 6,0 Tikėtinas (2014 m.) 26,8	Siektinas: 2,7 Pasiektas: 2,7
l) Įnašas siekiant politikos tikslų	Remiamos 6,9 mlrd. EUR vertės investicijos; Paskirstoma 10 šalių.	Remiamos beveik 4,4 mlrd. EUR vertės investicijos; Paskirstoma 6 šalims.	Remiamas 143 mln. EUR vertės naujas finansavimas 10 regioninių privataus kapitalo arba įmonės statusą turinčių fondų; Remiamos maždaug 1 mlrd. EUR vertės investicijos 33 projektams.

(1)

     Pagal dabartinį Finansinį reglamentą ir jo taikymo taisykles reikalaujama, kad sverto poveikio ataskaitos būtų teikiamos vadovaujantis vienodu metodu. Kadangi finansinėms priemonėms taikomos nuostatos įsigaliojo 2014 m. sausio mėn., šis metodas taikomas tik 2014–2020 m. finansinėms priemonėms.

(2)

Atkreipkite dėmesį į tai, kad pateikti skaičiai taip pat yra įtraukti į rizikos pasidalijimo finansinę priemonę (RPFP).

(3)

Duomenys, įskaitant ESIF, dėl išsamesnės informacijos žr. TDD.

(4)

Duomenys, įskaitant ESIF, dėl išsamesnės informacijos žr. TDD.

(5)

Atkreipkite dėmesį į tai, kad į pateiktus skaičius yra įtraukta Rizikos pasidalijimo priemonė (RPP).

(6)

Tik programos „Horizontas 2020“ skaičiai, neapimantys ERPF įnašo (išsami informacija pateikta TDD).

(7)

     Vakarų Balkanų įmonių plėtros ir inovacijų priemonė (VB EDIF).

(8)

     Vakarų Balkanų įmonių plėtros ir inovacijų priemonė (VB EDIF).

(9)

     Pagal VB EDIF.

(10)

     Pagal VB EDIF.

(11)

     Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių investicijų ir partnerystės programa.