EUROPOS KOMISIJA
Briuselis, 2016 09 30
COM(2016) 628 final
KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI
2015 m. atlikto vidaus audito metinė ataskaita
(Finansinio reglamento 99 straipsnio 5 dalis)
{SWD(2016) 322 final}
EUROPOS KOMISIJA
Briuselis, 2016 09 30
COM(2016) 628 final
KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI
2015 m. atlikto vidaus audito metinė ataskaita
(Finansinio reglamento 99 straipsnio 5 dalis)
{SWD(2016) 322 final}
1. Įvadas
2. VAT tikslas – nepriklausomumas, objektyvumas ir atskaitomybė. Ataskaitos tikslai ir apimtis
3. Audito darbo apžvalga
3.1. 2015 m. audito plano įgyvendinimas
3.2. VAT rekomendacijų statistiniai duomenys
4. Audito veiklos santrauka
4.1. Išvados dėl pažangos stebėjimo audito
4.1.1. Komisijos generalinių direktoratų, tarnybų ir vykdomųjų įstaigų veiklos rezultatai: horizontalieji procesai (žmogiškieji ištekliai, informacinės technologijos, kova su sukčiavimu ir kt.)
4.1.2. Veiklos rezultatai panaudojant biudžeto asignavimus veiklai
4.1.3. Veiklos rezultatai išlaidų nereikalaujančiose politikos srityse
4.2. VAT ribotos išvados dėl vidaus kontrolės būklės kiekviename generaliniame direktorate
4.3. Bendra nuomonė apie Komisijos finansų valdymą
5. Konsultacijos su Komisijos finansinių pažeidimų komisija
6. Išvados
7. Santrumpų sąrašas
1.Įvadas
Šioje ataskaitoje Europos Parlamentui ir Tarybai pranešama apie Komisijos vidaus audito tarnybos (toliau – VAT) atliktą darbą, kaip reikalaujama Finansinio reglamento 99 straipsnio 5 dalyje. Ataskaita pagrįsta pagal to reglamento 99 straipsnio 3 dalį parengta Komisijos vidaus auditoriaus ataskaita dėl VAT audito ir 2015 m. Komisijos generalinių direktoratų, tarnybų ir vykdomųjų įstaigų konsultacijų ataskaitomis 1 . Ataskaitoje, remiantis jos teisiniu pagrindu, pateikiama atliktų vidaus audito skaičiaus ir tipų, rekomendacijų ir remiantis tomis rekomendacijomis atliktų veiksmų, apžvalga 2 . Į šią ataskaitą įtrauktos 2015 m. vasario 1 d. – 2016 m. sausio 31 d. laikotarpiu užbaigtos audito ataskaitos. Į rekomendacijas, įgyvendintas po galutinio 2016 m. sausio 31 d. termino, nėra atsižvelgiama.
2.VAT tikslas – nepriklausomumas, objektyvumas ir atskaitomybė. Ataskaitos tikslai ir apimtis
Vidaus audito tarnybos tikslas – teikti Komisijai nepriklausomas objektyvaus patikinimo ir konsultavimo paslaugas, kuriomis siekiama sukurti pridėtinę vertę ir pagerinti Komisijos veiksmus. VAT padeda Komisijai įgyvendinti jos tikslus, suteikdama sistemingą, metodišką požiūrį, leidžiantį vertinti ir teikti rekomendacijas, kad būtų pagerintas rizikos valdymo, kontrolės ir valdymo procesų veiksmingumas. Jos užduotis yra taip pat vertinti ir teikti atitinkamas rekomendacijas dėl valdymo proceso pagerinimo siekiant šių tikslų: skatinti organizacijos atitinkamą etiką ir vertybes, užtikrinti veiksmingą organizacijos veiklos valdymą ir atskaitomybę, ir veiksmingai perduoti su rizika ir kontrole susijusią informaciją atitinkamoms institucijos tarnyboms. Taigi, ji skatina veiksmingo ir efektyvaus valdymo kultūrą Komisijoje ir jos departamentuose. VAT nepriklausomumas įtvirtintas Finansiniame reglamente 3 ir Komisijos priimtoje jos užduočių chartijoje 4 . VAT teikia visų atliktų auditų ataskaitas Audito pažangos komitetui (APK). Audito pažangos komitetas padeda Komisijos narių kolegijai, užtikrindamas, kad Komisijos tarnybos tinkamai atsižvelgtų į VAT, buvusios Vidaus audito struktūros (VAS) ir Europos Audito Rūmų darbą, ir gauna atitinkamą pažangos stebėjimo auditų informaciją.
VAT vykdo savo veiklą vadovaudamasi Finansiniu reglamentu, Tarptautiniais vidaus audito profesinės praktikos standartais ir Vidaus auditorių instituto etikos kodeksu.
VAT neatlieka valstybių narių vykdomos Komisijos lėšų kontrolės sistemų audito. Tokį auditą, per kurį tikrinami ir atskiri paramos gavėjai, atlieka valstybių narių vidaus auditoriai, nacionalinės audito institucijos, kiti atskiri Komisijos generaliniai direktoratai (GD) ir Europos Audito Rūmai. Tačiau VAT audituoja priemones, kurias Komisijos tarnybos taikė valstybių narių įstaigoms ir kitoms įstaigoms, atsakingoms už ES lėšų išmokėjimą, pavyzdžiui, Jungtinėms Tautoms, stebėti ir audituoti. Kaip numatyta Finansiniame reglamente, VAT gali atlikti šias pareigas vietoje, taip pat ir valstybėse narėse.
3.Audito darbo apžvalga
3.1.2015 m. audito plano įgyvendinimas
Iki galutinio termino (2016 m. sausio 31 d.) Komisijos, tarnybų ir vykdomųjų įstaigų pagal 2015 m. audito planą numatytos audito užduotys buvo įvykdytos 100 % 5 .
Buvo atliktos 139 užduotys (apimančios auditą, pažangos stebėjimą, ribotas peržiūras, rizikos vertinimą ir vieną rekomendacijų raštą), jų pasiskirstymas išsamiai nurodytas toliau pateiktoje lentelėje.
|
2015 m. |
2014 m. |
2013 m. |
||||
|
|
Užduotys |
Ataskaitos |
Užduotys |
Ataskaitos |
Užduotys |
Ataskaitos |
|
Auditas |
38 |
52 6 |
25 7 |
31 |
22 8 |
23 |
|
Pažangos stebėjimo auditas |
96 |
- 9 |
53 |
- |
48 |
- |
|
(Ribota) peržiūra |
2 |
2 |
5 |
5 |
4 |
4 |
|
Rekomendacijų raštas |
1 |
1 |
1 |
1 |
1 |
1 |
|
IT rizikos vertinimas |
0 |
0 |
1 |
1 |
0 |
0 |
|
BSDS 10 rizikos vertinimas |
1 |
1 |
0 |
0 |
0 |
0 |
|
Konsultacijos |
1 |
1 |
0 |
0 |
0 |
0 |
|
Iš viso |
139 |
57 |
85 |
38 |
75 |
28 |
Pagrindinė priežastis, kodėl 2015 m., palyginti su ankstesniais metais, išaugo VAT atliktų audito užduočių skaičius, yra vidaus audito funkcijos centralizavimas. 2015 m. VAT buvo skirta 60 naujų etatų, į kuriuos ji palaipsniui priėmė darbuotojus. Todėl, atsižvelgiant į išaugusius pajėgumus, į audito planą buvo įtrauktos naujos užduotys. Į galutinį audito planą įtraukta 101 audito užduotis (neįskaitant pažangos stebėjimo audito), iš kurių 67 planuojama atlikti 2016 m.
Kaip nurodyta chartijoje ir tarptautiniuose standartuose, siekdama užtikrinti veiksmingą ir efektyvų audito plano įgyvendinimą, VAT planuoja savo audito veiklą remdamasi rizikos vertinimu ir pajėgumų analize. Įgyvendinimas yra reguliariai stebimas, o prireikus atliekamos pataisos.
3.2.VAT rekomendacijų statistiniai duomenys
2015 m. VAT pateikė toliau nurodytą skaičių rekomendacijų (nurodytas ir pritarimo joms lygis):
|
|
Naujos rekomendacijos |
Priimtos rekomendacijos |
Nepriimtos rekomendacijos |
||
|
Prioritetas |
|
|
% |
|
% |
|
Esminės |
1 |
1 |
100 % |
0 |
Netaikoma |
|
Labai svarbios |
80 |
80 |
100 % |
0 |
Netaikoma |
|
Svarbios |
128 |
128 |
100 % |
0 |
Netaikoma |
|
Pageidautina atsižvelgti |
7 |
7 |
100 % |
0 |
Netaikoma |
|
Iš viso |
216 |
216 |
100 % |
0 |
Netaikoma |
Dėl visų priimtų rekomendacijų audituojami subjektai parengė ir pateikė VAT veiksmų planus, kuriuos ji įvertino kaip tinkamus.
Toliau esančioje lentelėje pateikiamas 2016 m. sausio 31 d. audituojamų subjektų vertinimu nustatytas 11 2011–2015 m. laikotarpiu pateiktų rekomendacijų, kurioms buvo pritarta, įgyvendinimo lygis 12 . Rekomendacijos, įgyvendintos po galutinio 2016 m. sausio 31 d. termino, nėra įtrauktos.
|
Įgyvendinta |
Vykdomas įgyvendinimas (nurodyti, kiek mėnesių vėluojama) |
|||||||||
|
Metai |
Prioritetas |
Iš viso |
# |
% |
# |
% |
Laiku |
0–6 |
6–12 |
12+ |
|
2011 m. |
Esminės |
0 |
0 |
0 % |
0 |
0 % |
0 |
0 |
0 |
0 |
|
Labai svarbios |
47 |
47 |
100 % |
0 |
0 % |
0 |
0 |
0 |
0 |
|
|
Svarbios |
101 |
99 |
98 % |
2 |
2 % |
0 |
0 |
0 |
2 |
|
|
Pageidautina įgyvendinti |
10 |
10 |
100 % |
0 |
0 % |
0 |
0 |
0 |
0 |
|
|
2011 m. iš viso |
158 |
156 |
99 % |
2 |
1 % |
0 |
0 |
0 |
2 |
|
|
2012 m. |
Esminės |
0 |
0 |
0 % |
0 |
0 % |
0 |
0 |
0 |
0 |
|
Labai svarbios |
68 |
62 |
91 % |
6 |
9 % |
0 |
0 |
3 |
3 |
|
|
Svarbios |
123 |
113 |
92 % |
10 |
8 % |
2 |
2 |
0 |
6 |
|
|
Pageidautina įgyvendinti |
0 |
0 |
0 % |
0 |
0 % |
0 |
0 |
0 |
0 |
|
|
2012 m. iš viso |
191 |
175 |
92 % |
16 |
8 % |
2 |
2 |
3 |
9 |
|
|
2013 m. |
Esminės |
0 |
0 |
0 % |
0 |
0 % |
0 |
0 |
0 |
0 |
|
Labai svarbios |
48 |
40 |
83 % |
8 |
17 % |
5 |
0 |
0 |
3 |
|
|
Svarbios |
73 |
60 |
82 % |
13 |
18 % |
1 |
1 |
1 |
10 |
|
|
Pageidautina įgyvendinti |
6 |
6 |
100 % |
0 |
0 % |
0 |
0 |
0 |
0 |
|
|
2013 m. iš viso |
127 |
106 |
83 % |
21 |
17 % |
6 |
1 |
1 |
13 |
|
|
2014 m. |
Esminės |
0 |
0 |
0 % |
0 |
0 % |
0 |
0 |
0 |
0 |
|
Labai svarbios |
45 |
19 |
42 % |
26 |
58 % |
5 |
14 |
7 |
0 |
|
|
Svarbios |
77 |
53 |
69 % |
24 |
31 % |
6 |
8 |
9 |
1 |
|
|
Pageidautina įgyvendinti |
3 |
3 |
100 % |
0 |
0 % |
0 |
0 |
0 |
0 |
|
|
2014 m. iš viso |
125 |
75 |
60 % |
50 |
40 % |
11 |
22 |
16 |
1 |
|
|
Perimti VAS duomenys |
Esminės |
0 |
0 |
0 % |
0 |
0 % |
0 |
0 |
0 |
0 |
|
Labai svarbios |
281 |
233 |
83 % |
48 |
17 % |
10 |
23 |
5 |
10 |
|
|
Svarbios |
583 |
466 |
80 % |
117 |
20 % |
20 |
40 |
23 |
34 |
|
|
Pageidautina įgyvendinti |
44 |
44 |
100 % |
0 |
0 % |
0 |
0 |
0 |
0 |
|
|
VAS, iš viso |
908 |
743 |
82 % |
165 |
18 % |
30 |
63 |
28 |
44 |
|
|
2015 m. |
Esminės |
1 |
0 |
0 % |
1 |
100 % |
1 |
0 |
0 |
0 |
|
Labai svarbios |
80 |
6 |
8 % |
74 |
92 % |
69 |
5 |
0 |
0 |
|
|
Svarbios |
128 |
9 |
7 % |
119 |
93 % |
109 |
10 |
0 |
0 |
|
|
Pageidautina įgyvendinti |
7 |
0 |
0 % |
7 |
100 % |
7 |
0 |
0 |
0 |
|
|
2015 m. iš viso |
216 |
15 |
7 % |
201 |
93 % |
186 |
15 |
0 |
0 |
|
|
IŠ VISO 2011–2015 m. |
1 725 |
1 270 |
74 % |
455 |
26 % |
235 |
103 |
48 |
69 |
|
|
Iš jų esminės arba labai svarbios |
570 |
407 |
72 % |
163 |
28 % |
90 |
42 |
15 |
16 |
|
Smarkiai išaugęs bendras neįgyvendintų rekomendacijų skaičius daugiausiai aiškinamas tuo faktu, kad, centralizavus vidaus audito funkciją, ankstesnes VAS rekomendacijas perėmė VAT.
Apskritai, audituojamų subjektų nuomone, 1 270 arba 74 % visų priimtų 2011–2015 m. laikotarpiu pateiktų rekomendacijų buvo įgyvendintos, taigi, dar įgyvendinamos iš viso 455 rekomendacijos (arba 26 %). Iš visų šių vis dar įgyvendinamų 455 rekomendacijų viena yra esminė, tačiau jos įgyvendinimas nevėluoja, o 162 rekomendacijos yra labai svarbios.
Iš bendro įgyvendinamo 455 rekomendacijų skaičiaus 220, t. y. 13 % visų priimtų rekomendacijų, yra vėluojama įgyvendinti; iš kurių 31 labai svarbią rekomendaciją yra smarkiai vėluojama įgyvendinti (daugiau kaip 6 mėnesius, palyginti su pradine numatyta data). Prie šio skaičiaus turėtų būti pridėta dar viena labai svarbi smarkiai vėluojama įgyvendinti prieš šį ataskaitinį laikotarpį (2011–2015 m.) parengtoje audito ataskaitoje paskelbta rekomendacija. Apskritai, šios rekomendacijos sudaro tik 1,9 % visų 2011–2015 m. laikotarpiu priimtų rekomendacijų.
Apskritai, VAT laiko, kad padėtis, palyginti su ankstesnėmis ataskaitomis, yra gera; tai rodo, kad Komisijos tarnybos kruopščiai įgyvendina labai svarbias rekomendacijas, taigi, mažina nustatytą riziką. Vis dėlto dėmesys turi būti kreipiamas į rekomendacijas, kurios buvo įvertintos kaip labai svarbios ir kurias įgyvendinti smarkiai vėluojama (t. y. daugiau kaip šešis mėnesius). Audito pažangos komitetui buvo reguliariai pranešama apie esamą padėtį įgyvendinant VAT rekomendacijas (vadovybės atliekami vertinimai ir VAT atliktų pažangos stebėjimo auditų rezultatai). Specialius dėmesys buvo skiriamas toms labai svarioms rekomendacijoms, kurias vėluojama įgyvendinti daugiau kaip šešis mėnesius. Audito pažangos komitetas nusprendė, prireikus, konkrečiais veiksmais priminti tarnyboms apie jų pareigą įgyvendinti VAT rekomendacijas.
Pažangos stebėjimo auditas atliktas dėl iš viso 1 004 2011–2015 m. laikotarpiu paskelbtų rekomendacijų, o parengta peržiūrai, kaip nurodė audituojami subjektai, buvo 1 270 rekomendacijų.
Įgyvendintomis rekomendacijomis auditoriai pripažino 911 (91 %) visų (1 004) tuo laikotarpiu paskelbtų rekomendacijų. Tai reiškia, kad ,VAT nuomone, vidutiniškai 9 % rekomendacijų dar negali būti laikomos tinkamai įgyvendintomis ir, atitinkamai, po pažangos stebėjimo audito jos nebuvo pripažintos įgyvendintomis. Palyginti su ankstesniais metais tokių rekomendacijų skaičius išaugo 5 %. Tai aiškinama tuo, kad 2015 m. antrąjį pusmetį VAT atliko keletą pažangos stebėjimo auditų, kurie taip pat apėmė rekomendacijų, kurias audituojamas subjektas nelaikė esant parengtomis peržiūrai, įgyvendinimo būklės peržiūrą. Dauguma šių rekomendacijų buvo VAS rekomendacijos, kurių būklę VAT, pasinaudodama galimybe, įvertino tuo pat metu, kaip ir kitas per tą patį auditą tikrinamas rekomendacijas, kurias audituojamasis subjektas laikė parengtomis peržiūrai. Be to, VAT, atsižvelgdama į metinių veiklos ataskaitų (MVA) procesą, siekdama pateikti generaliniams direktoratams naujausią informaciją apie padėtį rengiant MVA ataskaitas, įvertino pažangą, padarytą dėl konkrečių, tiesiogiai su patikinimo stiprinimo procesu susijusių rekomendacijų. Tai yra naujas, palyginti su ankstesniais metais, požiūris.
Atlaidžiau įvertinus šiuos veiksmus (t. y. vertinant tik tas rekomendacijas, kurias vadovybė nurodė esant parengtomis peržiūrai), bendras rekomendacijų, kurios po pažangos stebėjimo audito buvo įvertintos „įgyvendinamomis“, skaičius sumažėja iki 4 % ir atitinka ankstesnėse ataskaitose nurodytą procentinį dydį.
4.Audito veiklos santrauka
4.1.Išvados dėl pažangos stebėjimo audito
Reaguodama į tai, kad Komisija pereina prie labiau veiklos rezultatais grindžiamos kultūros ir skiria daugiau dėmesio ekonominei naudai, VAT pagal 2013–2015 m. strateginį audito planą 2015 m. toliau vykdė pažangos stebėjimo auditus 13 ir auditus, apimančius svarbius veiklos rezultatų elementus (visapusiškus auditus).
Atliekant šiuos auditus buvo nagrinėjami įvairūs su veiklos rezultatais susiję aspektai:
–generaliniai direktoratai ir tarnybos susiduria su didėjančiu spaudimu dėl finansinių ir žmogiškųjų išteklių, tačiau tuo pat metu jie turi parodyti, kadvykdo savo tikslus ir sukuria ekonominę naudą. VAT auditais buvo siekiama nustatyti, kaip 1) GD ir tarnybos vykdo jų pačių kontroliuojamų ir jų veiklos rezultatais bei veiksmais įgyvendinamų konkrečių tikslų valdymą, stebėseną, ir teikia susijusias ataskaitas; 2) naudoja savo vidaus išteklius ir 3) vertina savo vidaus procesais ir kontrole sukuriamą naudą.
–2014–2020 m. daugiametėje finansinėje programoje daugiau dėmesio skiriama rezultatų pasiekimui, o naujomis teisinio pagrindo nuostatomis buvo įtrauktos priemonės, kuriomis siekiama sugriežtinti 2014–2020 m. išlaidų programų veiklos rezultatų planus.
VAT daugiausia dėmesio skyrė generalinių direktoratų ir tarnybų valdymo, stebėjimo ir ataskaitų apie ES politikos veiklos rezultatus įvertinimui. Tai taikoma išlaidų programoms ir išlaidų negeneruojančiai veiklai. Apskritai, politikos tikslai yra nustatomi pasinaudojant bendro pobūdžio tikslais, prie kurių įgyvendinimo tam tikru mastu prisideda generaliniai direktoratai ir tarnybos. Tačiau bendrųjų tikslų įgyvendinimui taip pat poveikį daro kiti išorės veiksniai ir trečiosios šalys.
Vadovaudamasi savo metodika ir geriausia patirtimi, VAT veiklos rezultatus vertino netiesiogiai, t. y. vertino, ar vadovybė sukūrė kontrolės sistemas, skirtas įvertinti veiklos rezultatus (jų veiksmingumą ir efektyvumą), ir jei taip, kokiu būdu ji tai padarė. Laikydamasi šio požiūrio, VAT siekia užtikrinti, kad, visų pirma, generaliniai direktoratai ir tarnybos parengtų veiklos rezultatų planus, įskaitant veiklos rezultatų vertinimo priemones (t. y. pagrindinius rodiklius) ir stebėsenos sistemas 14 . Šio rezultato priežastis iš dalies yra ta, kad daugelyje išlaidų programų teisinio pagrindo nuostatų nustatyti platesnio užmojo tikslai, nei Komisija galėtų pasiekti savarankiškai. Tai reiškia, kad siekiant kiek įmanoma labiau atsieti Komisijos konkrečius tikslus ir veiklos rezultatus nuo išlaidų programų tikslų ir veiklos rezultatų, kurių įgyvendinimas taip pat priklauso nuo kitų pagrindinių dalyvių, visų pirma, kai ES programos yra įgyvendinamos pagal pasidalijamąjį ir netiesioginį valdymą (valstybių narių, regionų ir t. t.), pirmiausiai Komisijos lygmeniu turi būti nustatyti tikslai ir SMART (konkretūs, išmatuojami, pasiekiami, realūs, per nustatytą laiką įvykdytini) lyginamieji standartai.
Tolesniuose skirsniuose išdėstomos VAT išvados dėl 2015 m. atlikto audito įvairių veiklos rezultatų aspektų.
4.1.1.Komisijos generalinių direktoratų, tarnybų ir vykdomųjų įstaigų veiklos rezultatai: horizontalieji procesai (žmogiškieji ištekliai, informacinės technologijos, kova su sukčiavimu ir kt.)
4.1.1.1.Strateginis planavimas ir programavimas
Strateginio planavimo ir programavimo srityje Komisija įgyvendina griežtą veiklos rezultatų planą, pagrįstą 1)generalinių direktoratų ir tarnybų bendrųjų ir konkrečių tikslų, kurie yra pagrįsti Komisijos politinėmis gairėmis, ex-ante nustatymu jų valdymo planuose, 2) reguliariu veiklos rezultatų rodiklių vertinimu ir stebėsena, 3) informavimu apie pasiekimus savo metinėse veiklos ataskaitose. Atsvara šioms institucijų lygmens decentralizuotoms pareigoms – generalinio sekretoriato ir Biudžeto generalinio direktorato veikla: jie rengia bendrą sistemą, koordinuoja darbą ir teikia rekomendacijas bei paramą. VAT nustatė, kad būtina dėti daugiau pastangų institucijų ir decentralizuotu lygmeniu siekiant dar labiau pagerinti poauditinės priežiūros rodiklių kokybę: per tą laiką centrinės tarnybos išsamiai patikrino strateginio planavimo ir programavimo ciklą ir, be kita ko, 2015 m. lapkričio mėn. parengė naujus nurodymus dėl planavimo dokumentų. VAT pažangos stebėjimo audito dar neatliko. (žr. TDD 1 dalies 1.2 skirsnį).
Šiomis aplinkybėmis Finansinio stabilumo, finansinių paslaugų ir kapitalo rinkų sąjungos generalinio direktorato (FISMA) vadovybės prašymu VAT taip pat atliko konsultavimo užduotį, po kurios buvo parengtos kelios rekomendacijos ir pasiūlymai dėl generalinio direktorato strateginio ir metinio valdymo plano ir, bendresne prasme, siekiant pereiti prie labiau veiklos rezultatais grindžiamos kultūros. (žr. TDD 1 dalies 7.5 skirsnį).
4.1.1.2.Kova su sukčiavimu
Kovos su sukčiavimu srityje VAT nustatė, kad visi audituoti generaliniai direktoratai ir tarnybos parengė ir veiksmingai įgyvendino, atsižvelgdami į OLAF toje srityje suteiktas rekomendacijas, kovos su sukčiavimu strategiją. Tačiau siekiant veiksmingesnės kovos su sukčiavimu strategijos, būtina atlikti daugiau patobulinimų institucijų ir veiklos lygmenimis. VAT rekomendavo stiprinti institucijų kovos su sukčiavimu sistemą ir gaires ir pereiti nuo atskirų aukšto lygio vertinimų prie koordinuoto užduoties, numatytos strateginio planavimo ir programavimo cikle, vykdymo, o kovos su sukčiavimu veiksmus veiksmingai integruoti į generalinių direktoratų ir tarnybų integruotas vidaus kontrolės sistemas. Be to, VAT nuomone, ad hoc veiksmai yra būtini siekiant išspręsti klausimus dėl Tarptautinio bendradarbiavimo ir vystymosi generalinio direktorato teisės aktais nustatytų auditų statuso ir siekiant sugriežtinti Mokslinių tyrimų vykdomosios įstaigos (REA) COFUND projektų kontrolę. (žr. TDD 1 dalies 1.3 skirsnį).
4.1.1.3.IT saugumas
IT srityje, atsižvelgiant į nuolat besikeičiančią grėsmę, kuri gali paveikti Komisijos saugomos ir tvarkomos informacijos konfidencialumą, vientisumą ir galimybę ja naudotis, veiksmingas IT saugumo užtikrinimas yra didžiausias uždavinys. Pastaraisiais metais VAT atliekant auditą šioje srityje buvo nustatyta keletas sisteminių ir pasikartojančių trūkumų, kurie buvo apibendrinti rekomendacijų rašte, skirtame institucijų tarnyboms, atsakingoms už IT saugumą. Nepaisant to, kad veiklos lygmeniu darbuotojai yra tvirtai įsipareigoję ir techniniu požiūriu kompetentingi, VAT nustatė, kad Komisijai reikia veiksmingiau vykdyti informacijos saugumo priežiūrą. (žr. TDD 1 dalies 9.2 skirsnį).
Atlikus Konkurencijos (COMP) generalinio direktorato informacinių technologijų administravimo vietos lygmens auditą, buvo patvirtintos kelios IT augumo problemos ir nustatytos kitos su IT finansavimu, veiklos ir IT suderinimu, projektų ir kokybės valdymu susijusios problemos. (žr. TDD 1 dalies 9.1 skirsnį).
4.1.1.4.Bendras paramos centras mokslinių tyrimų (verslo procesų, IT priemonių, valdymo) srityje
Generalinių direktoratų ir tarnybų mokslinių tyrimų srityje bendras paramos centras yra atsakingas už bendrus veiklos procesus ir teikia informacijos technologijų, teisines, audito, informacijos ir duomenų tvarkymo paslaugas. Be to, centralizavus techninės priežiūros paslaugas buvo tikimasi, kad veiksmingumas padidės, sumažėjus sąnaudoms ir darbuotojų skaičiui, taip pat racionalizavus procesus ir procedūras. Dar ankstyvame centro veiklos etape VAT atlikus auditą nustatyta, kad gerai pavyko suderinti ir supaprastinti veiklos procesą ir IT priemones, o tai davė naudos ES lėšų gavėjams (ribotas laikas, per kurį skiriama dotacija, sumažinta administracinė našta), nors kai kurie trūkumai išlieka, visų pirma, valdymo struktūroje. (žr. TDD 1 dalies 4.7 skirsnį).
4.1.1.5.Žmogiškieji ištekliai
Žmogiškųjų išteklių srityje VAT nustatė, kad nedarbingumo dėl ligos lygis Komisijoje yra stabilus, tačiau vidutinis lygis yra daug aukštesnis biuruose (Infrastruktūros ir logistikos biure Briuselyje (OIB), Infrastruktūros ir logistikos biure Liukemburge (OIL), Individualių išmokų administravimo ir mokėjimo biure (PMO)). Nedarbingumo dėl ligos lygis turi būti valdomas veiklos ir institucijų lygmeniu (Žmogiškųjų išteklių ir saugumo (HR) generalinio direktorato). Abiem lygmenimis vadovai yra gerai informuoti apie nedarbingumo dėl ligos lygį ir yra visapusiškai įsipareigoję jį valdyti savo atsakomybės srityse. Vis dėlto būtina imtis tolesnių veiksmų abiem lygmenimis siekiant pagerinti nedarbingumo dėl ligos lygio nustatymą, stebėseną ir ataskaitų apie jį teikimą, nedarbingumo dėl ligos lygio etaloninio lygio nustatymą ir medicinos tarnybos atliekamą nedarbingumo dėl ligos atvejų patikrinimą. (žr. TDD 1 dalies 1.1 skirsnį).
Kita 2015 m. nagrinėta žmogiškųjų išteklių sritis – žinių valdymo procesas Konkurencijos generaliniame direktorate: VAT nustatė, kad įdiegtos žinių rinkimo, saugojimo ir dalijimosi sistemos yra iš esmės veiksmingos ir efektyvios ir jomis Konkurencijos generalinio direktorato darbuotojai gali tinkamai pasiremti užtikrindami užtikrindami aukštos kokybės ir nuoseklų bylų nagrinėjimą. (žr. TDD 1 dalies 7.4 skirsnį).
4.1.2.Veiklos rezultatai panaudojant biudžeto asignavimus veiklai
4.1.2.1.Tiesioginis valdymas
Atlikus kelis auditus tiesiogiai valdomų lėšų srityje buvo nustatyta, kad generalinių direktoratų ir tarnybų vadovybė ir kontrolės sistemos yra parengtos įgyvendinti išlaidų programų, už kurias jie yra atsakingi (programos „Horizontas 2020“, vartotojų ir sveikatos programos, programos LIFE, MVĮ skirtos priemonės, Europos infrastruktūros tinklų priemonės), biudžetą. Kai kuriais auditais buvo, visų pirma, siekiama nustatyti, ar dotacijų valdymo proceso struktūra yra tinkama, o kitais – tikrinamas konkrečioms programoms įdiegtų valdymo ir kontrolės sistemų efektyvumas ir veiksmingumas. Apskritai, VAT auditų metu nustatyta, kad audituoti generaliniai direktoratai ir tarnybos (CONNECT ir RTD generaliniai direktoratai, CHAFEA ir ERCEA) yra įdiegę veiksmingus ir efektyviu dotacijų valdymo procesus. Tačiau CHAFEA ir EASME buvo nustatyta didelių šalintinų trūkumų, susijusių su dotacijų valdymo procedūromis. Kai kurios vykdomosios įstaigos, visų pirma Konkurencingumo ir inovacijų vykdomoji įstaiga (EASME) ir Transeuropinio transporto tinklo vykdomoji įstaiga (INEA), susidūrė su dideliais sunkumais siekdamos tinkamai valdyti įvairių joms pavestų įgyvendinti išlaidų programų įgyvendinimą. Ypač didelį susirūpinimą kelia trūkumai, pastebėti įvairių EASME ir INEA valdomų programų kontrolės strategijos ir patikinimo stiprinimo procesai. (žr. TDD 1 dalies 2.5 skirsnį (CHAFEA), 4.1 skirsnį (CONNECT GD), 4.8 skirsnį (RTD GD), 4.10 skirsnį (EASME), 4.11 skirsnį (ERCEA), 4.12 skirsnį (INEA)).
4.1.2.2.Netiesioginis valdymas
(a)Išorės veiksmų grupė (ES patikos fondai)
Išorės veiksmų generalinių direktoratų grupėje (DEVCO GD ir NEAR GD) buvo atliktas ES patikos fondų struktūros ir įgyvendinimo auditas. Padaryta išvada, kad, nors pirmiesiems patikos fondams pavyko pritraukti nedidelį skaičių donorų ir pagerinti fondų veiklos matomumą, reikia labiau stengtis visapusiškai pasinaudoti šiuo finansavimo mechanizmu siekiant pašalinti sudėtingas veiklos ir finansines problemas, su kuriomis susiduriama įgyvendinant projektus krizių apimtoje ir pažeidžiamoje aplinkoje. Visų pirma, turėtų būti sugriežtinti valdymo procesai ir patikos fondų veiklos rezultatų valdymas. (žr. TDD 1 dalies 5.1 skirsnį).
(b)Įvairių valdymo metodų derinimas: Programa „Erasmus“ + (Švietimo ir kultūros generalinis direktoratas (EAC) ir Švietimo, garso ir vaizdo bei kultūros vykdomoji įstaiga (EACEA)) ir Europos kaimynystės priemonė (ENI) / Pasirengimo narystei pagalbos priemonė (PNPP) (Kaimynystės politikos ir plėtros derybų (NEAR) generalinis direktoratas)
Kai kurios finansavimo programos yra įgyvendinamos derinant įvairius valdymo metodus. Tai pasakytina apie programą „Erasmus +“, kurią valdo EAC GD ir EACEA, ir NEAR GD valdomą Europos kaimynystės priemonę ir Pasirengimo narystei pagalbos priemonę.
EAC GD ir EACEA, įgyvendindami programą „Erasmus +“, įdiegė veiksmingas vidaus kontrolės sistemas, kurios gali suteikti pagrįstą patikinimą įgaliotiesiems leidimus suteikiantiems pareigūnams. (žr. TDD 1 dalies 6.2 skirsnį (EAC GD) ir 6.3 skirsnį (EACEA)).
Tačiau NEAR generaliniame direktorate VAT rado didelių Pasirengimo narystei pagalbos priemonei taikomos kontrolės strategijos trūkumų, visų pirma, gaunant patikinimą dėl pagalbą gaunančių šalių gebėjimų vykdyti biudžetą. (žr. TDD 1 dalies 5.3 skirsnį).
Kalbant apie naują pasirengimo narystei pagalbos priemonę pagal 2014–2020 m. programą, NEAR GD nėra tinkamai pasiruošęs įgyvendinti šalių gavėjų veiklos rezultatų vertinimo sistemą. (žr. TDD 1 dalies 5.2 skirsnį).
(c)Netiesioginis valdymas: įdiegtos priežiūros priemonės (DEVCO GD, ENER GD, GROW GD, MOVE GD).
Netiesiogiai valdomų lėšų srityje atlikta keletą auditų, kuriuose daugiausiai dėmesio buvo skiriama generalinių direktoratų (DEVCO, ENER, GROW, MOVE) ir tarnybų priežiūros tvarkai, taikomai konkrečių programų (Afrikos taikos priemonės, Europos infrastruktūros tinklų priemonės, branduolinių reaktorių eksploatavimo nutraukimo pagalbos programos ir programos „Galileo“) valdymui. Šioje srityje buvo nustatyta, kad generalinių direktoratų kontrolės ir priežiūros strategijos turi didelių trūkumų, dėl kurių gali iškilti pavojus politikos tikslų įgyvendinimui, todėl buvo pateiktos esminės ir labai svarbios rekomendacijos imtis skubių veiksmų. (žr. TDD 1 dalies 5.4 skirsnį (DEVCO GD), 4.4 skirsnį (ENER GD), 7.1 skirsnį (GROWTH GD), 4.6 skirsnį (MOVE GD)).
4.1.2.3.Pasidalijamasis valdymas
(a)Trūkumų analizė: pasirengimas valdyti naujus teisinius reikalavimus ir išlaidų programų orientavimas į rezultatus, valdymo ir kontrolės sistemų struktūra.
2014 m. VAT daugelyje auditų daugiausiai dėmesio skyrė tam, kaip generaliniai direktoratai ir tarnybos reagavo į 2014–2020 m. programavimo laikotarpio finansavimo programų naujus teisinius reikalavimus. Šių trūkumų analizės (MARE ir HOME generaliniuose direktoratuose) apžvalga buvo baigta 2015 m.; buvo nustatyta keletas Komisijai dėl bendro teisėkūros proceso kylančių pavojų, kurie turi būti sumažinti rengiant ir įgyvendinant generalinių direktoratų ir tarnybų valdymo ir kontrolės sistemas. (žr. TDD 1 dalies 2.4 skirsnį MARE GD) ir 6.1 skirsnį (HOME GD)).
(b)Pasidalijamasis valdymas: valstybių narių valdymo ir kontrolės sistemų priežiūra, orientavimasis į rezultatus ir veiklos rezultatų planas, ex ante sąlygos.
Pasidalijamojo valdymo srityje dideli valstybių narių valdymo ir kontrolės sistemų, kurios buvo įdiegtos dėl tam tikrų politikos sričių (Žemės ūkio ir kaimo plėtros direktorate – dėl žalinimo) priežiūros trūkumai, galintys trukdyti siekti politikos tikslų. (žr. 1 priedo 1 dalies 2.1 skirsnį).
Be to, siekiant rezultatų ir politinių tikslų, keliose politikos srityse (REGIO ir EMPL generaliniuose direktoratuose) turi būti pagerintas su veiklos rezultatais susijusių elementų vertinimas, orientavimasis į rezultatus ir veiklos rezultatų planas ir vertinimas, ex-ante sąlygų stebėsena ir ataskaitų apie jas teikimas. (Žr. TDD 1 dalies 3.1 skirsnį).
4.1.3.Veiklos rezultatai išlaidų nereikalaujančiose politikos srityse
Atlikus auditą Prekybos generalinio direktorato išlaidų nereikalaujančiose politikos srityse, buvo padaryta išvada, kad šis generalinis direkotratas užtikrino veiksmingą ir efektyvų prekybos apsaugos priemonių, skirtų apsaugoti Europos Sąjungą nuo prekybos iškraipymų, valdymą. (žr. TDD 1 dalies 7.3 skirsnį).
Atliekant kitą auditą daugiausiai dėmesio buvo skiriama Eurostato teikiamai paramai rengiant rodiklius, naudojamus stebėti pažangą siekiant ES strateginių tikslų. VAT pastebėjo, kad Eurostato veiklos procesai, taikomi rengiant Europos statistinius duomenis ir pagrindinius rodiklius, apskritai yra tinkami, tačiau iš kitų šaltinių gauti statistiniai duomenys nėra tokie pat nepriklausomi, tvirti ir patikimi, kaip Europos statistiniai duomenys. Visų pirma, VAT nerado jokių įrodymų, kad iš kitų šaltinių gautiems statistiniams duomenims, kuriais naudojasi generaliniai direktoratai, norėdami įrodyti pažangą siekiant strategijos „Europa 2020“ tikslų, buvo taikoma kokybės užtikrinimo peržiūra, lygiavertė Eurostato Europos statistiniams duomenims taikomam procesui (žr. TDD 1 dalies 8.1 skirsnį).
4.2.VAT ribotos išvados dėl vidaus kontrolės būklės kiekviename generaliniame direktorate
Centralizavus vidaus audito funkciją, 2016 m. vasario mėn. VAT pirmą kartą paskelbė išvadą dėl kiekvieno generalinio direktorato ir kiekvienos tarnybos vidaus kontrolės 15 būklės. Šiomis išvadomis, kurios pakeitė ankstesnę VAS nuomonę dėl kontrolės būklės, siekta prisidėti prie atitinkamų generalinių direktoratų ir tarnybų 2015 m. metinių ataskaitų. Išvadose dėl vidaus kontrolės būklės pasiremta paskutinių trejų metų audito veikla. Jos apima visas VAT ir VAS pateiktas (tais atvejais, kai VAT jas perėmė) neįgyvendintas rekomendacijas. Be to, išvadose ypatingas dėmesys kreipiamas į visas neįgyvendintas esmines rekomendacijas arba į keleto labai svarbių rekomendacijų bendrą poveikį, nes dėl tokių rekomendacijų atitinkamo generalinio direktorato ir (arba) tarnybos metinėje veiklos ataskaitoje gali prireikti pateikti išlygą. VAT išvada dėl vidaus kontrolės būklės apima tik audituotas valdymo ir kontrolės sistemas, o VAT arba VAS per paskutinius trejus metus neaudituotos sistemos nėra įtrauktos.
4.3.Bendra nuomonė apie Komisijos finansų valdymą
Kaip nurodyta užduočių chartijoje, VAT taip pat rengia metinę bendrą nuomonę 16 apie finansų valdymą Komisijoje. Ji yra grindžiama Komisijos finansų valdymo audito veikla, vykdyta VAT ir buvusiosios Vidaus audito struktūros (VAS) per pastaruosius trejus metus (2013–2015 m.). Joje taip pat atsižvelgiama į informaciją iš kitų šaltinių, visų pirma, iš Europos Audito Rūmų (EAR) ataskaitų. Bendra nuomonė pateikiama kartu su šia ataskaita ir apima tuos pačius finansinius metus.
Kaip ir anksčiau paskelbtos nuomonės, 2015 m. bendroji nuomonė dėl išlygų, kurias įgaliotieji leidimus suteikiantys pareigūnai pateikė savo patikinimo pareiškimuose, yra sąlyginė. Priimdama šią nuomonę, VAT atsižvelgė į bendrą sumų, kurios laikomos susijusios su rizika, kaip nurodyta metinėse veiklos ataskaitose atsižvelgiant į taisomąją gebą, apie kurią galima spręsti iš finansinių pataisų ir susigrąžintų sumų praeityje, poveikį. Turint omenyje finansinių pataisų ir susigrąžintų sumų mastą praeityje ir darant prielaidą, kad 2015 m. išmokos bus panašaus masto, ES biudžetas, kaip visuma, yra apsaugotas tinkamai (nebūtinai atskiros politikos sritys) ir tam tikrą laiką (kartais keleriais metais vėliau).
Vidaus auditorius daugiau išlygų dėl nuomonės nepateikė, tik pabrėžė tris dalykus, kurie yra susiję su:
–2014–2020 m. mokslinių tyrimų srities programų kontrolės strategijomis;
–politiką ir programas įgyvendinančių trečiųjų šalių priežiūros strategijomis, ir
–JRC branduolinių reaktorių eksploatavimo nutraukimo ir atliekų tvarkymo programa.
5.Konsultacijos su Komisijos finansinių pažeidimų komisija
2015 m. Finansinių pažeidimų komisija, vadovaudamasi Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento 73 straipsnio 6 dalimi, nenustatė jokių sisteminių problemų.
6.Išvados
Įgyvendinant veiksmų planus, sudarytus atsižvelgiant į šiais ir ankstesniais metais VAT atliktą auditą, prisidedama prie nuolatinio Komisijos vidaus kontrolės sistemos tobulinimo.
VAT atliks veiksmų planų įgyvendinimo pažangos stebėjimo auditą, kurį peržiūrės Audito pažangos komitetas ir pateiks atitinkamą informaciją Kolegijai.
VAT ir toliau daugiausia dėmesio skirs finansų, atitikties ir veiklos auditui.
7.Santrumpų sąrašas
|
Santrumpa |
Aprašymas |
|
MVA |
Metinė veiklos ataskaita |
|
ĮLSP |
Įgaliotasis leidimus suteikiantis pareigūnas |
|
APK |
Audito pažangos komitetas |
|
BŽŪP |
Bendra žemės ūkio politika |
|
SF |
Sanglaudos fondas |
|
CONT |
Biudžeto kontrolė |
|
BPC |
Bendras paramos centras |
|
GD |
Generalinis direktoratas |
|
EAR |
Europos Audito Rūmai |
|
ESI fondai |
Europos struktūriniai ir investicijų fondai |
|
BP 7 |
Mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros septintoji bendroji programa |
|
FR |
Finansinis reglamentas |
|
ŽI valdymas |
Žmogiškųjų išteklių valdymas |
|
VAT |
Vidaus audito tarnyba |
|
ITVK |
IT valdymo komitetai |
|
JTI |
Jungtinės technologijų iniciatyvos |
|
BĮ |
Bendrosios įmonės |
|
PVRR |
Pagrindinis veiklos rezultatų vertinimo rodiklis |
|
VN |
Valstybė narė |
|
LKL |
Likutinis klaidų lygis |
|
GS |
Generalinis sekretoriatas |
|
TDD |
Komisijos tarnybų darbinis dokumentas |
|
SESV |
Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo |