1.ĮVADAS

Ši ataskaita Europos Parlamentui ir Tarybai teikiama pagal 2014 m. balandžio 16 d. priimto Sprendimo 466/2014/ES (toliau – sprendimas) 19 straipsnį. 19 straipsnyje nustatyta: „Ne vėliau kaip 2016 m. gruodžio 31 d. Komisija, bendradarbiaudama su EIB, Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia laikotarpio vidurio ataskaitą, kurioje įvertina šio sprendimo taikymą pirmaisiais metais, ir kartu prireikus pateikia pasiūlymą jį iš dalies pakeisti. Laikotarpio vidurio ataskaitoje remiamasi nepriklausomu išorės įvertinimu ir EIB informacija.

Ataskaitoje visų pirma pateikiama:

a)paskirstymo politikos taikymo vertinimas;

b)EIB ataskaitų vertinimas ir prireikus rekomendacijos, kaip jas galima patobulinti;

c)RVS, įskaitant veiklos rezultatų rodiklius ir kriterijus, ir jų indėlio įgyvendinant šio sprendimo tikslus vertinimas;

d)išsami informacija apie kriterijus, į kuriuos atsižvelgta rengiant rekomendaciją dėl galimo visos neprivalomos papildomos sumos arba jos dalies panaudojimo.“

Šioje ataskaitoje remiamasi nepriklausomu išorės konsultanto atliktu išorės įvertinimu ir EIB informacija. Ataskaitoje apibūdinamas Komisijos atliktas išorės įvertinimo rezultatų įvertinimas ir apibendrinamos išvados, kuriomis grindžiamas pasiūlymas sprendimą iš dalies pakeisti.

Konsultanto ataskaitą galima rasti adresu

http://ec.europa.eu/dgs/economy_finance/evaluation/completed/index_en.htm.

Kartu su šia ataskaita Komisija teikia:

pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl sprendimo peržiūros, kuriame išdėstyti likusiam įgaliojimo laikotarpiui siūlomi pakeitimai;

Tarnybų darbinį dokumentą (TDD) apie laikotarpio vidurio įvertinimą;

dar vieną Tarnybų darbinį dokumentą – EIB 2015 m. išorės finansavimo operacijų metinę ataskaitą.

2.IŠORĖS SKOLINIMO ĮGALIOJIMO PADĖTIS 2015 M. PABAIGOJE

Vykdant išorės skolinimo įgaliojimą buvo remiamas Sąjungos užsienio politikos darbotvarkės įgyvendinimas – pakankamai lanksčiai ir greitai reaguojama į geopolitines problemas, kaip matyti, pvz., iš Ukrainos (Ukrainos krizė), Egipto ir Maroko (Arabų pavasaris) ir Jordanijos (pabėgėlių krizė) atvejų. Įgaliojimui teko svarbus vaidmuo stabilizuojant politinės krizės paliestų šalių ekonominę ir politinę padėtį 1 .

2015 m. pabaigoje, po 1,5 metų trukusios finansavimo pagal 2014–2020 m. įgaliojimą veiklos (praėjus 21 % vykdymo laiko), bendra pagal įgaliojimą pasirašytų sumų vertė buvo 6,9 mlrd. EUR, t. y. naudojimo koeficientas siekė 26 %. Naudojimo koeficientas rytinėse kaimyninėse šalyse jau viršijo 50 %, Azijoje bei Lotynų Amerikoje ir Pietų Afrikoje siekė atitinkamai 41 % ir 36 %. Narystės siekiančių šalių regione naudojimo lygis iki šiol buvo žemas daugiausia dėl cikliškų veiksnių, kurie jau silpnėja ir nebeatitinka numatytų poreikių. Viduržemio jūros regione naudojimo lygis žemas dėl to, kad 2014 m. bankas pasirašė operacijų už beveik 1 mlrd. EUR sumą, kad būtų visiškai panaudotas ankstesnis įgaliojimas. Dėl šios priežasties 2014 m. liko labai nedaug galimybių pradėti operacijas pagal dabartinį 2014–2020 m. išorės skolinimo įgaliojimą, todėl kai kuriuose regionuose iš esmės sumažėjo išorės įgaliojimo pajėgumas spręsti prioritetines Sąjungos problemas ir galimus naujus uždavinius.

1 lentelė. 2014–2020 m. išorės skolinimo įgaliojimo viršutinės ribos panaudojimas po 1,5 m., 2015 m. gruodžio 31 d. duomenimis

mln. EUR

Veiklos regionas	Viršutinė riba	Grynoji pasirašyta suma	Grynoji pasirašyta suma kaip įgaliojimo viršutinės ribos sumos %
Narystės siekiančios šalys	8 739	1 157	13 %
Viduržemio jūros regionas	9 606	1 656	17 %
Rytinės kaimyninės šalys ir Rusija	4 831	2 571	53 %
Azija ir Lotynų Amerika	3 407	1 386	41 %
Pietų Afrika	416	150	36 %
Iš viso	27 000	6 920	26 %

Be to, 2014 m. kovą Sąjunga prisiėmė įsipareigojimą dėl finansinio paketo Ukrainai remti ir paprašė EIB 2014–2016 m. skirti 3 mlrd. EUR vertės investicijų. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad 2016 m. EIB tikriausiai bus įvykdęs įsipareigojimą padidinti Ukrainai skirtą skolinimo veiklos apimtį 3 mlrd. EUR per trejus metus.

EIB prognozė, kaip 27 mlrd. EUR vertės įgaliojimas bus naudojamas įvairiuose regionuose, pavaizduota 1 lentelėje. Matyti, kad EIB, vykdydamas tokios apimties skolinimo veiklą Ukrainoje, rytinėms kaimyninėms šalims nustatytą viršutinę ribą išnaudoja greičiau, nei buvo numatyta ją nustatant. Rytinėms kaimyninėms šalims nustatyta viršutinė riba bus pasiekta 2017 m. viduryje ir visu likusiu išorės skolinimo įgaliojimo laikotarpiu EIB nebegalės tęsti skolinimo veiklos regione. Pavyzdžiui, siekiant išlaikyti esamą skolinimo veiklos apimtį (iki 2020 m. rytinėms kaimyninėms šalims, visų pirma Ukrainai, paskolinti 1,5 mlrd. EUR), išorės skolinimo įgaliojimas turėtų būti padidintas 5,2 mlrd. EUR. Be to, atsižvelgiant į rytinių kaimyninių šalių rizikos laipsnį, skolinant tam regionui galima tik ribotai naudotis EIB skolinimo nuosava rizika priemonėmis.

2 lentelė. Dabartinis 2014–2020 m. išorės skolinimo įgaliojimas. Vykdymas ir prognozės

mln. EUR

Išorės skolinimo įgaliojimai	2014 m. (nuo liepos)	2015 m.	2016 m.	2017 m.	2018 m.	2019 m.	2020 m.	Iš viso 2014–2020 m.	Išorės skolinimo įgaliojimo viršutinė riba
Narystės siekiančios šalys	200	957	1 400	1 532	1 550	1 550	1 550	8 739	8 739
Kaimynystė ir partnerystė	1 480	2 757	3 000	2 370	1 610	1 610	1 610	14 437	14 437
Viduržemio jūros regionas	390	1 276	1 500	1 610	1 610	1 610	1 610	9 606	9 606
Rytinės kaimyninės šalys	1 090	1 481	1 500	760	0	0	0	4 831	4 831
Azija ir Lotynų Amerika	415	971	752	590	508	171	0	3 407	3 407
Azija (išskyrus Vidurinę Aziją)	45	433	260	140	58	0	0	936	936
Vidurinė Azija	70	70	42	0	0	0	0	182	182
Lotynų Amerika	300	468	450	450	450	171	0	2 289	2 289
Pietų Afrika	0	150	100	70	70	26	0	416	416
Bendra suma	2 095	4 835	5 252	4 562	3 738	3 357	3 160	27 000	27 000

Remdamasi šiuo įvertinimu, Komisija siūlo laikotarpio vidurio peržiūros metu skirti neprivalomą 3 mlrd. EUR sumą ir nustatyti tokią pačią regioninę viršutinę ribą, kaip anksčiau. Be to, laikoma, kad labai svarbu padidinti EIB galimybes lanksčiau perkelti regioninės viršutinės ribos asignavimų sumas (vietoj esamų 10 % nuo regioninės viršutinės ribos pereiti prie 20 %), bet tik tuo atveju, kai perkėlimas susijęs su poreikiu spręsti ypatingos skubos problemas ir krizes, kurių gali kilti įgaliojimo laikotarpiu ir kurios pripažįstamos svarbiu Sąjungos išorės politikos prioritetu, ypač regionuose, susijusiuose su Ukrainos ir migracijos krizėmis, ar bet kuriuos kitus uždavinius, kurių gali kilti likusiu 2014–2020 m. įgaliojimo laikotarpiu 2 . Naujajam su migracija susijusiam privačiojo sektoriaus įgaliojimui skirta 2,3 mlrd. EUR suma ir 1,4 mlrd. EUR suma, skirta viešojo sektoriaus projektams migracijos krizei spręsti, negali būti perskirstomos.

3.ESAMAS POLITIKOS KONTEKSTAS, ĮSKAITANT EIB ATSPARUMO INICIATYVĄ

Pastaruoju metu atsirado ir plėtojosi aiškios Sąjungos užsienio veiksmų strateginės kryptys, į kurias reikia atsižvelgti atliekant EIB išorės skolinimo įgaliojimo laikotarpio vidurio peržiūrą, būtent:

neatidėliotina veikla, susijusi su ES migracijos krizės išorės dimensija, ir potencialus EIB vaidmuo;

platesnės apimties veikla, susijusi su darnaus vystymosi tikslais ir vystymosi finansavimu (Adis Abebos veiksmų darbotvarkė, kurioje patvirtinamas poreikis remti investicijas peržengiant oficialios paramos vystymuisi ribas);

klimato kaitos darbotvarkė, ypač po Paryžiuje įvykusios 21-osios Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijos (COP 21);

veikla ekonominės diplomatijos srityje, siekiant remti ES verslo tarptautinimą.

3.1. ES migracijos krizės išorės dimensija

Remdamasis 2016 m. kovo 18 d. Europos Vadovų Tarybos prašymu EIB neseniai pasiūlė iniciatyvą, kurios tikslas – sutelkti papildomą finansavimą, skirtą tvariam augimui, itin svarbiai infrastruktūrai ir socialinei sanglaudai pietinėse kaimyninėse šalyse ir Vakarų Balkanų šalyse, kurias palietė migracijos krizė, remti. 2016 m. birželio 16 d., atsižvelgdama į 2016 m. kovo 18 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas, EIB direktorių valdyba aptarė dokumentą, kuriuo grindžiamas EIB pasiūlymas Europos Vadovų Tarybai. 2016 m. birželio 28 d. išvadose Europos Vadovų Taryba nustatė, kad „Europos investicijų banko iniciatyva pietinėse kaimyninėse šalyse ir Vakarų Balkanų šalyse, kaip pirmasis veiksmas pagal naują bendradarbiavimo modelį, padės skatinti investicijas valstybėse partnerėse, ir mes jam visapusiškai pritariame “.

Dėl šios krizės pietinėse kaimyninėse šalyse ir Vakarų Balkanų šalyse kilo įvairiopų poreikių, todėl EIB ketina vykdyti veiklą dviejose srityse, kurios svarbios siekiant ekonominio atsparumo ir darnaus vystymosi apsaugos:

•teikiant EIB paramą viešajam sektoriui (įskaitant savivaldybes ir viešojo sektoriaus subjektus), tenkinti išaugusius infrastruktūros ir susijusių paslaugų poreikius aptarnauti staiga padidėjusį gyventojų skaičių;

•siekiant remti ekonominę integraciją ir suteikti pabėgėliams galimybių tapti savarankiškiems, skatinti priimančiųjų ir pabėgėlių bendruomenių užimtumo galimybes. Šiuo tikslu galėtų būti teikiama EIB parama privačiajam sektoriui (MVĮ, įmonėms, mikrofinansų įstaigoms).

EIB pasiūlymą (atsparumo iniciatyvą) sudaro trys sudedamosios dalys:

1 sudedamoji dalis: skatinti veiklą, kurią galima vykdyti pagal esamas sistemas;

2 sudedamoji dalis: plėsti regionuose siūlomų produktų, skirtų daugiausia viešajam sektoriui remti, įvairovę;

3 sudedamoji dalis: plėsti regionuose siūlomų produktų, skirtų daugiausia privačiajam sektoriui remti, įvairovę.

1 sudedamoji dalis (2 mlrd. EUR paskolų) būtų įgyvendinama remiantis esamais įgaliojimais ir priemonėmis, skolinimą padidinant iki tokio lygmens, kad būtų panaudotos visos lėšos iki pagal esamą įgaliojimą nustatytų viršutinių ribų.

Kad būtų galima įgyvendinti 2 sudedamąją dalį (1,4 mlrd. EUR paskolų), EIB numatė 1,4 mlrd. EUR padidinti bendras įgaliojimo viršutines ribas.

3 sudedamoji dalis apima skolinimo apimties padidinimą 2,3 mlrd. EUR ir komercinės rizikos įtraukimą į ES garantijos taikymo sritį. EIB paskoloms privačiajam sektoriui taikoma ES garantija šiuo metu apsiriboja su politine rizika susijusiais įvykiais, kaip apibūdinta sprendime.

Visi veiksmai, vykdomi pagal 2 ir 3 sudedamąsias dalis, turėtų būti nukreipti pabėgėliams ir priimančiosioms bendruomenėms krizės paveiktose zonose remti.

Kiek tai susiję su bendromis įgaliojimo viršutinėmis ribomis, remdamasi laikotarpio vidurio peržiūros išvadomis ir atsižvelgdama į EIB atsparumo iniciatyvą, Komisija siūlo:

• panaudoti neprivalomą 3 mlrd. EUR sumą ir paskirstyti ją padidinant regionines viršutines ribas, kaip pasiūlyta 3 lentelėje. Komisija siūlo, kad 1,4 mlrd. EUR dydžio EIB parama privačiajam sektoriui, skirta pabėgėliams ir priimančiosioms bendruomenėms (atsparumo iniciatyvos 2 sudedamoji dalis), būtų įtraukta į skiriamą 3 mlrd. EUR vertės neprivalomą įgaliojimą;

• nustatyti papildomą EIB privačiojo sektoriaus įgaliojimo didžiausią viršutinę ribą, siekiančią 2,3 mlrd. EUR (EIB atsparumo iniciatyvos 3 sudedamoji dalis), tuo tarpu privačiojo sektoriaus operacijoms, tiesiogiai susijusioms su pabėgėliais ir priimančiosiomis bendruomenėmis, pradėti taikyti bendrąją garantiją ir taip į ES garantijos taikymo sritį įtraukti komercinę riziką;

• padidinti EIB galimybes lanksčiau perkelti regioninėmis viršutinėmis ribomis ribojamas asignavimų sumas (vietoj esamų 10 % nuo regioninės viršutinės ribos leisti perkelti iki 20 %), bet leidžiant skirti tik regionams, kuriems Sąjunga skiria didelį prioritetą, visų pirma Ukrainai ir regionams, kuriuose sprendžiamos su migracijos krize susijusios problemos, ar kitiems būsimiems uždaviniams, kuriuos gali prireikti spręsti likusiu 2014–2020 m. įgaliojimo laikotarpiu. Toks didesnis lankstumas netaikomas naujojo EIB privačiojo sektoriaus įgaliojimo pagal EIB atsparumo iniciatyvą atžvilgiu.

Dėl šių pakeitimų išorės skolinimo įgaliojimas iš viso būtų padidintas 5,3 mlrd. EUR, įskaitant neprivalomą papildomą 3 mlrd. EUR sumą. Neprivalomą sumą Komisija siūlo proporcingai paskirstyti Azijos, Lotynų Amerikos ir Pietų Afrikos regionams. Be to, remdamasi EIB prognozėmis, iš tos sumos pagal atsparumo iniciatyvą numatytą papildomą 1,4 mlrd. EUR sumą Komisija siūlo padalyti narystės siekiančioms šalims (500 mln. EUR, tik Vakarų Balkanų šalims) ir Viduržemio jūros regiono šalims (900 mln. EUR). Likusi neprivaloma suma bus skirta rytinėms kaimyninėms šalims (1 177 mln. EUR) – joms skirta dalis būtų padidinta daugiau kaip du kartus, kad regione, ypač Ukrainoje, galima būtų bent iš dalies tęsti aktyvesnę veiklą. Galiausiai, taip pat remiantis EIB prognozėmis, 2,3 mlrd. EUR suma, skirta su pabėgėliais susijusioms EIB privačiojo sektoriaus operacijoms, padalijama narystės siekiančioms šalims (440 mln. EUR, taip pat tik Vakarų Balkanų šalims) ir Viduržemio jūros regiono šalims (1 860 mln. EUR).

(Žr. siūlomą regioninį ir subregioninį paskirstymą 3 lentelėje).

3 lentelė. Pasiūlymas dėl regioninio paskirstymo

mln. EUR

Išorės skolinimo įgaliojimas (32 300 mln. EUR)	2014 m. sprendimas dėl regioninio paskirstymo	27 mlrd. EUR, paskirstytų %	Neprivaloma papildoma suma 3(+ 3 mlrd.) 4	3 mlrd. EUR, paskirstytų %	30 mlrd. EUR regioninis paskirstymas	3 sudedamoji dalis, 2,3 mlrd. EUR	32,3 mlrd. EUR regioninis paskirstymas
Narystės siekiančios šalys	8 739	32 %	500	17 %	9 239	440	59 679
Kaimynystė ir partnerystė	14 437	53 %	2 077	69 %	16 514	1 860	18 374
Viduržemio jūra	9 606	36 %	900	30 %	10 506	1 860	12 366
Rytinės kaimyninės šalys	4 831	18 %	1 177	39 %	6 008	0	6 008
Azija ir Lotynų Amerika	3 407	13 %	378	13 %	3 785	0	3 785
Azija (išskyrus Vidurinę Aziją)	936	3 %	104	3 %	1 040	0	1 040
Vidurinė Azija	182	1 %	20	1 %	202	0	202
Lotynų Amerika	2 289	8 %	254	8 %	2 543	0	2 543
Pietų Afrika	416	2 %	46	2 %	462	0	462
Bendra suma	27 000	100 %	3 000	100 %	30 000	2 300	32 300

3.2. Darnaus vystymosi tikslai (DVT)

Nuo 2015 m. Sąjunga yra įsipareigojusi prisidėti siekiant DVT. 2016 m. paskelbta apie oficialią Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m. , kurią 2015 m. rugsėjį Jungtinėse Tautose priėmė pasaulio lyderiai, įgyvendinimo pradžią. Pagal naująją darbotvarkę raginama pradėti veiksmus, kuriais būtų siekiama per ateinančius 15 metų įgyvendinti 17 darnaus vystymosi tikslų. Konkrečiau, išorės skolinimo įgaliojimo uždaviniai ir veikla yra iš esmės suderinti su darnaus vystymosi tikslais ir numatoma, kad sprendžiant tuos uždavinius bus tiesiogiai prisidedama prie tam tikrų tikslų, kaip antai švaraus vandens ir sanitarinių sąlygų, nebrangios ir švarios energijos, pramonės, inovacijų ir infrastruktūros, tvarių miestų ir bendruomenių, klimato politikos, deramo darbo ir ekonomikos augimo, įgyvendinimo. Be to, vykdant išorės skolinimo įgaliojimą netiesiogiai prisidedama prie toliau išvardytų darnaus vystymosi tikslų, daugiausia tuo, kad plėtojama sektorių (žemės ūkio, švietimo ir kt.) infrastruktūra, tikintis poveikio šiems tikslams: skurdo mažinimui, pasaulio be bado, geros sveikatos ir gerovės, kokybiško švietimo, lyčių lygybės, nelygybės mažinimo, atsakingo vartojimo ir gamybos, povandeninės gyvosios gamtos, taikos, teisingumo, stiprių institucijų ir tikslų įgyvendinimo partnerystės. Šiomis aplinkybėmis EIB įgaliojimas turėtų didinti banko indėlį siekiant darnaus vystymosi tikslų, dėmesį visų pirma skiriant darniam ekonomikos vystymuisi, kuris yra vienas iš trijų įgaliojimo aukšto lygio uždavinių.

3.3. Paryžiaus susitarimas dėl klimato

Paryžiaus susitarimu dėl klimato vyriausybės susitarė siekti, kad pasaulio klimato atšilimas būtų gerokai mažesnis nei 2°C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio temperatūra, ir tuo tikslu skubiai imtis veiksmų išmetamam ŠESD kiekiui mažinti geriausiais prieinamais būdais. Jie taip pat įsipareigojo remti besivystančių šalių pastangas prisitaikyti prie klimato kaitos.

Vadovaudamasi šiuo susitarimu, Sąjunga jau ėmėsi veiksmų, kad įgyvendintų savo tikslą iki 2030 m. ES šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažinti bent 40 % – pagal įgaliojimą atliekamos EIB finansavimo operacijos yra tų pastangų dalis. Vykdant įgaliojimą svariai prisidedama prie klimato politikos tikslo (vieno iš trijų aukšto lygio tikslų) įgyvendinimo; šiai sričiai skiriamo finansavimo apimtis sudaro 40 % visų EIB finansavimo operacijų, daug dėmesio skiriama klimato kaitos švelninimo operacijoms (92 % EIB operacijų) ir prisitaikymui prie klimato kaitos (8 % EIB operacijų). Įgaliojimas visapusiškai suderintas su Sąjungos ir tarptautinės bendruomenės dedamomis pastangomis įgyvendinti klimato politikos tikslus (sumažinti ŠESD kiekį).

3.4. Ekonominė diplomatija

Šiuo metu vykstančių diskusijų apie Sąjungos strategiją Europos verslo tarptautinimo srityje tikslas – paremti tuos, kurie norėtų užsiimti verslu užsienyje, įtvirtinti bendrus verslo standartus ir kartu pritraukti investicijų į Sąjungą. Per šias diskusijas aptariamas poreikis koordinuoti, derinti ir racionalizuoti Sąjungos pastangas, susijusias su politika, dalyviais ir priemonėmis, kurios jau padeda vykdyti ekonominę diplomatiją. Antra, pagrindinė Sąjungos verslo tarptautinimo kliūtis – nepakankamos galimybės gauti finansavimą. Sąjungos ekonominės diplomatijos veiksmai taip pat turėtų būti sutelkti į finansavimo sąlygų gerinimą, kad būtų pašalintos tokios ES verslo tarptautinimo kliūtys, kaip menkos galimybės gauti finansavimą. Tikimasi, kad EIB šioje srityje atliks svarbų vaidmenį, ypač dėl to, kad EIB įgaliojimas orientuotas į veiklą už Sąjungos ribų ir paramą užsienyje veikiantiems ES ekonominės veiklos vykdytojams, įskaitant MVĮ.

4. LAIKOTARPIO VIDURIO PERŽIŪROS IŠVADOS

Atliekant išorės vertinimą prieita prie išvados, kad:

išorės skolinimo įgaliojimas visapusiškai suderintas su Sąjungos prioritetais; jis buvo pakankamai lankstus, kad pirmaisiais įgaliojimo vykdymo metais būtų galima reaguoti į krizes pasitelkiant pakankamą regioninių ir subregioninių viršutinių ribų maržą, tačiau dėl tokio lankstumo kai kuriuose regionuose (rytinėse kaimyninėse šalyse, Azijoje ir Vidurinėje Azijoje) viršutinės ribos buvo viršytos;

finansinės operacijos buvo vykdomos pagal paskirstymo politikos taisykles, tačiau abejonių kilo dėl aukštą investicinį reitingą turinčių šalių, kurios naudojasi ES garantija;

per ketverius įgyvendinimo metus EIB rezultatų vertinimo sistema deramai pritaikyta prie veiklos tikslų;

taip pat prieita prie išvados, kad EIB dar gali patobulinti Sąjungai teikiamas ataskaitas, būtinas Komisijos metinei ataskaitai Europos Parlamentui ir Tarybai apie EIB finansavimo operacijas, atliktas pagal Sprendimą 466/2014/ES, parengti;

derinimas su kitomis tarptautinėmis finansų įstaigomis ir ES delegacijomis taikant derinimo mechanizmą buvo veiksmingas;

kiek tai susiję su pridėtine EIB finansavimo operacijų, susijusių su išorės skolinimo įgaliojimo operacijomis, verte, EIB buvo pajėgus finansuoti projektus žemą reitingą turinčiose šalyse. EIB finansavimo pridėtinė vertė ypač svarbi kalbant apie palūkanų normą ir terminą (ypač remiant MVĮ), taip pat nefinansinę naudą, pvz., techninę paramą, deramų standartų ir viešųjų pirkimų standartų laikymosi skatinimą;

ataskaitoje pabrėžiama, kad pridėtinė vertė ribojama dėl finansavimo vietos valiuta trūkumo, nes paskolos gavėjui tenka valiutos kurso rizika;

kiek tai susiję su klimato politika, 2015 m. pabaigoje pasiekti rezultatai viršijo tikslą, kad 25 % visų EIB finansavimo operacijų būtų susijusios su šia sritimi – su ja buvo susijusios 40 % visų operacijų;

ataskaitoje padaryta išvada, kad galutiniai paramos gavėjai galėtų būti geriau informuoti apie Sąjungos vaidmenį.

5. PAGRINDINIAI KOMISIJOS PASIŪLYMO ELEMENTAI

Remiantis Komisijos atliktų 4 skyriuje pateiktų laikotarpio vidurio peržiūros išvadų įvertinimu ir atsižvelgiant į politinį kontekstą, be kita ko, į 3 skyriuje apibūdintą EIB atsparumo iniciatyvą, naujus elementus, kuriuos reikėtų įtraukti į naująjį sprendimą, galima būtų apibendrinti taip:

skiriama neprivaloma papildoma 3 mlrd. EUR suma: dėl šio neprivalomo įgaliojimo proporcingai padidės regioninės viršutinės ribos. Į šią sumą įeina 1,4 mlrd. EUR suma, pagal EIB atsparumo iniciatyvą (2 sudedamoji dalis) numatyta operacijoms, kuriose dalyvauja viešieji partneriai;

nustatomas naujas horizontalus aukšto lygio tikslas, susijęs su reagavimu į migracijos krizę;

neprivaloma papildoma 3 mlrd. EUR suma apims 1,4 mlrd. EUR sumą, susijusią su EIB atsparumo iniciatyva (2 sudedamoji dalis), skirta operacijoms, kuriose dalyvauja viešieji partneriai. Ši 1,4 mlrd. EUR suma bus paskirstyta narystei besirengiančių šalių ir Viduržemio jūros šalių regionams;

EIB privačiojo sektoriaus finansavimo operacijų (3 sudedamoji dalis) bendrų viršutinių ribų, taikomų projektams, kurie skirti pabėgėliams ir (arba) priimančiosioms bendruomenėms remti, padidinimas 2,3 mlrd. EUR. Ši suma, atsižvelgiant į EIB prognozę, taip pat bus paskirstyta narystei besirengiančių šalių ir Viduržemio jūros šalių regionams. Atsižvelgiant į šias aplinkybes ir kalbant apie minėtą sumą, į toms operacijoms teikiamos ES garantijos taikymo sritį įtraukiamos visos Europos investicijų bankui mokėtinos, bet jo negautos sumos, t. y. pradedama taikyti bendroji garantija, o ne apsiribojama vien politinės rizikos garantija, kaip pagal dabar galiojantį sprendimą. Bendroji garantija, susijusi su minėtu naujuoju įgaliojimu, bus atlyginama. Pajamos bus pervedamos į Išorės veiksmų garantijų fondą. Todėl didžiausia EIB operacijų, kurioms teikiama ES garantija, viršutinė riba padidinama iki 32,3 mlrd. EUR;

kiek tai susiję su rezultatų vertinimo sistema, EIB turi parengti ir pradėti taikyti projektų, susijusių su strateginiu atsaku į migracijos krizę, rodiklius. Į Komisijos metinę ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai apie EIB finansavimo operacijas įtraukiamas EIB finansavimo operacijų, kurios vykdomos reaguojant į migracijos krizę, poveikio įvertinimas;

reikalavimus atitinkančių šalių sąrašo peržiūra: iš reikalavimus atitinkančių šalių sąrašo pašalintos dideles pajamas gaunančios ir aukštą investicinį reitingą turinčios šalys, kaip antai Brunėjus, Islandija, Izraelis, Singapūras, Čilė ir Pietų Korėja, taip pat ypatingieji administraciniai Kinijos regionai Honkongas ir Makao;

EIB suteikiama daugiau galimybių įgaliojimo įgyvendinimo laikotarpiu lanksčiai didinti tarp regionų ir subregionų perskirstomų lėšų sumas. Lankstumas būtinas siekiant spręsti skubius klausimus ir reaguoti į krizines situacijas, kurių gali kilti viename ar kitame regione galiojimo įgyvendinimo laikotarpiu. Perskirstymo tarp regionų procentinė dalis padidinama nuo 10 % iki 20 %. Privačiojo sektoriaus įgaliojimui skirta 2,3 mlrd. EUR suma ir 1,4 mlrd. EUR suma, skirta viešojo sektoriaus projektams migracijos krizei spręsti, negali būti perskirstomos;

stiprinama įgaliojimo klimato politikos dimensija. Klimato kaitos švelninimui ir prisitaikymui prie klimato kaitos skirtos EIB operacijos turėtų padėti iki 2020 m. nuo 25 % iki 35 % padidinti EIB paskolų dalį su klimatu susijusioms investicijoms besivystančiose šalyse remti. Atsižvelgiant į naujus įgaliojimo prioritetus, per sprendime nurodytą laikotarpį minimali tų operacijų apimtis turėtų toliau siekti 25 % visų EIB finansavimo operacijų; EIB taip pat turėtų stengtis išlaikyti esamą aukštą veiksmingumo lygį. Įtraukiama nuoroda į Paryžiaus susitarimą, priimtą pagal JT bendrąją klimato kaitos konvenciją;

būtina didinti EIB paramą ES MVĮ (ES įmonių tarptautinimas);

pabrėžiama, kad EIB įgaliojimo tiesioginis įnašas labai svarbus siekiant tam tikrų DVT.

6. BENDROS VIRŠUTINĖS RIBOS PADIDINIMO POVEIKIS BIUDŽETUI

Pasiūlyme numatyta padidinti bendrą EIB 2014–2020 m. finansavimo operacijų, kurioms teikiama ES garantija, viršutinę ribą, panaudojant neprivalomą sprendime minėtą 3 mlrd. EUR sumą ir nustatant naują privačiojo sektoriaus skolinimo įgaliojimą, skirtą projektams, kuriais reaguojama į migracijos krizę (2,3 mlrd. EUR). Bendra viršutinė riba pasieks iš viso 32,3 mlrd. EUR ir bus suskirstyta į regionines viršutines ribas ir tarpines viršutines ribas.

Papildomi biudžeto poreikiai skirti atidėjinių Garantijų fondui, susiję su bendru bendros viršutinės įgaliojimo ribos padidėjimu (+5,3 mlrd. EUR), bus finansuojami iš Sąjungos biudžeto eilutės, skirtos Garantijų fondo atidėjiniams pagal daugiametę finansinę programą. Poveikis Garantijų fondo atidėjinių poreikiams skaičiuojamas pagal numatomus garantuotų paskolų išmokėjimo ir susigrąžinimo, kuris vyks esamu ir būsimu daugiametės finansinės programos laikotarpiu, kaip apibūdinta 4 lentelėje, modelius.

4 lentelė. Iš viso 2014–2026 m. likusių sumų, susijusių su EIB, MFP ir EURATOMO paskolomis

mln. EUR

IŠ VISO LIKO (EIB+MFP+EURATOMAS)	Įgyvendinimas		Prognozės
	2014 m. pabaiga	2015 m. pabaiga	2016 m. pabaiga	2017 m. pabaiga	2018 m. pabaiga	2019 m. pabaiga	2020 m. pabaiga	2021 m. pabaiga	2022 m. pabaiga	2023 m. pabaiga	2024 m. pabaiga	2025 m. pabaiga	2026 m. pabaiga
Bendro 27 mlrd. EUR dydžio išorės skolinimo įgaliojimo scenarijus	26 353	28 451	30 695	32 377	34 277	35 074	35 365	35 359	34 752	33 435	31 135	29 249	27 192
Bendro 32,3 mlrd. EUR dydžio išorės skolinimo įgaliojimo scenarijus	26 353	28 451	30 744	32 730	35 198	36 654	37 713	38 278	37 981	36 841	34 568	32 562	30 320

2021 m. ir vėliau likusios sumos sumažėjimas siejamas su tuo, kad nepateikta prognozių dėl būsimo EIB įgaliojimo laikotarpio.

5 lentelėje pavaizduoti papildomi metiniai biudžeto poreikiai, kylantys dėl bendros įgaliojimo viršutinės ribos padidinimo 32,3 mlrd. EUR. Todėl 2018–2020 m. laikotarpiu (pagal dabartinę DFP) papildomi biudžeto poreikiai turėtų neviršyti 115 mln. EUR (žr. 5 lentelę).

5 lentelė. Papildomi atidėjinių poreikiai iki 32,3 mlrd. EUR viršutinės ribos

mln. EUR

	2014–2016 m. biudžetas				2017 m. biudžeto projektas	Prognozės
	2014 m. pabaiga	2015 m. pabaiga		2016 m. pabaiga	2017 m. pabaiga	2018 m. pabaiga	2019 m. pabaiga	2020 m. pabaiga		2021 m. pabaiga	2022 m. pabaiga	2023 m. pabaiga	2024 m. pabaiga	2025 m. pabaiga	2026 m. pabaiga	2027 m. pabaiga	2028 m. pabaiga
Metiniai biudžeto poreikiai – 27 mlrd. EUR	58	144		257	241	229	185	171		103	2	-71	-104	-138	-229	-257	-215
Metiniai biudžeto poreikiai – 32,3 mlrd. EUR	58	144		257	241	234	216	249		209	99	-29	-132	-191	-254	-239	-190
Papildomi atidėjinių poreikiai	-	-		-	-	4	32	78		106	97	42	- 27	- 54	- 25	18	25

Bendri papildomi poreikiai – 296 mln. EUR			Papildomi atidėjinių poreikiai – 114 mln. EUR dabartinės DFP laikotarpiu						Papildomi atidėjinių poreikiai – 182 mln. EUR po 2020 m.

Šiuo metu reikalavimus atitinkančios šalys, priskiriamos prie dideles pajamas gaunančių šalių	Ilgalaikiai kredito reitingai
Dideles pajamas gaunančios šalys 2016 finansiniais metais (12 736 JAV dol. ar daugiau)	S&P	„Fitch“	„Moody’s“
Argentina	B-	B	B3
Brunėjus *	-	-	-
Čilė *	AA-	A+	Aa3
Ypatingasis Administracinis Kinijos Regionas Honkongas *	AAA	AA+	Aa1
Islandija	BBB+	BBB	Baa2
Izraelis *	A+	A	A1
Korėjos Respublika *	AA-	AA-	Aa2
Ypatingasis Administracinis Kinijos Regionas Makao *	-	AA-	Aa3
Singapūras *	AAA	AAA	Aaa
Urugvajus	BBB	BBB-	Baa2
Venesuelos Bolivaro Respublika	CCC	CCC	Caa3