EUROPOS KOMISIJA
Briuselis, 2016 09 01
COM(2016) 550 final
KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI
Galutinio ISA programos vertinimo rezultatai
{SWD(2016) 279 final}
EUROPOS KOMISIJA
Briuselis, 2016 09 01
COM(2016) 550 final
KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI
Galutinio ISA programos vertinimo rezultatai
{SWD(2016) 279 final}
Turinys
1. Įžanga
2. Sąveikumas, padedantis modernizuoti viešąjį sektorių
3. Pagrindiniai faktai
4. Metodika
5. Vertinimo temos ir klausimai
6. Nustatyti faktai
Programos tikslų pasiekimas
6.1 Aktualumas
6.2 Veiksmingumas
6.3 Efektyvumas
6.4 Naudingumas
6.5 Tvarumas
6.6 Nuoseklumas
6.7 Koordinavimas
7. Galutinio vertinimo išvados
8. Rekomendacijos
8.1 Bendravimas su viešojo administravimo institucijomis ir jų informavimas apie sąveikumą
8.2 Kompleksinio požiūrio ir horizontalaus sąveikumo vertinimo skatinimas
8.3 Bendradarbiavimas su kitomis ES politikos sritimis ir iniciatyvomis
9. Tolesni veiksmai
1. Įžanga
Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu (ISA sprendimu) 1 nuo 2010 m. sausio 1 d. pradėta įgyvendinti šešerių metų Europos viešojo administravimo institucijų sąveikumo sprendimų programa (ISA programa), kuria buvo pratęsta suderinto paneuropinių e. valdžios 2 paslaugų teikimo valstybės valdymo institucijoms, verslo subjektams ir piliečiams (IDABC) programa. ISA programa buvo įgyvendinama nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d.
Kaip nurodyta ISA sprendimo 1 straipsnyje, ISA programa siekiama skatinti Europos viešojo administravimo institucijų bendradarbiavimą remiant veiksmingą šių institucijų, įskaitant įstaigas, kurios jų vardu vykdo viešąsias funkcijas, tarpvalstybinį ir tarpsektorinį elektroninį bendravimą, kad jos, teikdamos elektronines viešąsias paslaugas, padėtų įgyvendinti ES politiką ir vykdyti atitinkamą veiklą 3 .
Šioje ataskaitoje pateikiami pagrindiniai galutinio programos vertinimo 4 , kuris buvo atliktas pagal ISA sprendimo 13 straipsnio 3 dalį, rezultatai. Pagal tą nuostatą apie galutinį vertinimą Europos Parlamentui ir Tarybai reikėjo pranešti iki 2015 m. gruodžio 31 d. Galutinį vertinimą Komisija atliko nuo 2014 m. gruodžio mėn. iki 2016 m. vasario mėn., kai iniciatyvinė grupė patvirtino Komisijos ataskaitos projektą. Tačiau neseniai pasikeitus Komisijos vertinimo procedūroms, pavėluota ataskaitą pateikti iki teisės akte, kuris yra teisinis pagrindas, nustatyto termino.
Atlikti galutinį vertinimą Komisijai padėjo nepriklausomos konsultacinės įmonės ekspertų grupė (galutinio vertinimo grupė). Galutinį vertinimą stebėjo atitinkamų Komisijos tarnybų atstovai Komisijos iniciatyvinėje grupėje 5 .
2. Sąveikumas, padedantis modernizuoti viešąjį sektorių
Viešojo administravimo institucijų modernizavimas yra vienas iš pagrindinių sėkmingo strategijos „Europa 2020“ įgyvendinimo prioritetų 6 . Komisijos paskelbtų 2011–2015 m. augimo apžvalgų 7 duomenimis, Europos viešojo administravimo institucijų kokybė tiesiogiai veikia ūkio aplinką, todėl yra lemiamos reikšmės skatinant darbo našumą, konkurencingumą ir augimą.
2013 m. augimo apžvalgoje 8 rašoma, kad tarpvalstybinė elektroninių paslaugų sąveika ir Europos viešojo administravimo institucijų skaitmeninimas, Komisijos manymu, yra svarbūs augimo ir didesnio efektyvumo veiksniai. Administravimo institucijų sąveikumas yra pagrindinis veiksnys, padedantis užtikrinti, kad skaitmeninės paslaugos būtų teikiamos veiksmingiau ir efektyviau.
Programoje „Europos skaitmeninė darbotvarkė“ 9 pabrėžiama, kad sąveika yra naudinga siekiant kuo didesnio socialinio ir ūkinio informacinių ir ryšių technologijų (IRT) potencialo, todėl darbotvarkė bus įgyvendinta sėkmingai tik užtikrinus sąveiką. Pagal sąveikumui ir standartams skirtą ramstį valstybės narės raginamos imtis konkrečių su sąveikumu susijusių veiksmų 10 , kaip antai įgyvendinti Granados ir Malmės ministrų deklaracijose įtvirtintus įsipareigojimus, įskaitant Europos sąveikumo sistemos (EIF) 11 priėmimą nacionalinėje teisėje.
2013 m. spalio 24–25 d. priimtose išvadose 12 Europos Vadovų Taryba pabrėžė, kad turėtų būti tęsiamas viešojo administravimo institucijų modernizavimas ir greitai diegiamos tokios paslaugos, kaip e. valdžia, e. sveikata, e. sąskaitų išrašymas ir e. viešasis pirkimas, kurių veiksmingumas priklauso nuo sąveikumo. Tada piliečiams ir įmonėms visoje Europoje bus teikiama daugiau ir geresnių skaitmeninių paslaugų, taupomos viešojo sektoriaus paslaugų lėšos, didinamas jų efektyvumas, skaidrumas ir kokybė.
Tačiau valstybių narių pastangos dažnai dedamos nacionaliniu lygmeniu nesilaikant bendro europinio požiūrio, keliant pavojų Europos lygmens sąveikumui ir tarpvalstybinių skaitmeninių viešųjų paslaugų buvimui. Taigi kyla didelė rizika, jog atsiras naujų elektroninių kliūčių, dėl kurių piliečiai ir įmonės naudosis viešosiomis paslaugomis tik savo šalyje, o sklandus vidaus rinkos veikimas bus sutrikdytas.
3. Pagrindiniai faktai
ISA programa sukurta atsižvelgiant į jos pirmtakių (IDA ir IDABC programų) pažangą. Kaip aiškiai nurodyta ISA sprendime3, pagrindinis ISA programos tikslas – skatinti Europos viešojo administravimo institucijų bendradarbiavimą siekiant užtikrinti elektroninių viešųjų paslaugų teikimą ir padėti įgyvendinti ES politiką ir veiklą. Tarpinis tikslas – palengvinti veiksmingą ir efektyvų šių administravimo institucijų tarpvalstybinį ir tarpsektorinį elektroninį bendravimą.
Siekiant įgyvendinti šiuos tikslus, padėti vykdyti ISA sprendimo 1 ir 3 straipsniuose nurodytą veiklą ir sukurti „bendruosius sąveikumą skatinančius sprendimus“ 13 , įgyvendinant programą buvo atliekami tyrimai, vykdomi projektai ir taikomos papildomos priemonės, kuriomis, imantis konkrečių veiksmų, siekta padėti:
teikti ir gerinti esamas bendrąsias paslaugas ir kurti naujas paslaugas;
gerinti naujas pakartotinai naudotinas bendrąsias priemones, taip pat kurti naujas priemones;
kurti ir tobulinti bendrąsias sistemas remiant tarpvalstybinį ir tarpsektorinį sąveikumą; ir
vertinti ES teisės aktų poveikį IRT aspektu (ISA sprendimo 3 straipsnis).
Kaip apibrėžta ISA sprendimo 2 straipsnyje, „bendrosios paslaugos“ – bendro pobūdžio veiklos taikomosios programos ir infrastruktūra, atitinkančios bendruosius naudotojų reikalavimus įvairiose politikos srityse. Bendrosios priemonės yra referencinės platformos, bendros ir bendradarbiavimo platformos ir panašios sudedamosios dalys, atitinkančios bendruosius naudotojų reikalavimus įvairiose politikos srityse. Bendrosios sistemos yra strategijos, specifikacijos, metodikos, gairės ir panašūs metodai ir dokumentai.
ISA programa įgyvendinama priimant įgyvendinimo aktus (ISA sprendimo 9 straipsnis) pagal tęstinę darbo programą, kuri yra peržiūrima bent kartą per metus ir apima finansavimo veiksmus, susijusius su vienu ar keliais sąveikumo lygmenimis (techniniu, semantiniu, organizaciniu ir teisiniu) 14 . Metinės darbo programos rengiamos remiantis metiniais kvietimais Komisijos tarnyboms ir valstybėms narėms teikti pasiūlymus, kuriuos prieš jiems įsigaliojant tvirtina ISA komitetas ir Komisija. Konkretūs finansuotini veiksmai išvardyti tęstinėje darbo programoje.
4. Metodika
Galutinis ISA programos vertinimas pagrįstas kiekybiniais ir kokybiniais duomenimis, surinktais įvairiomis priemonėmis (dokumentų tyrimai, apklausos internetu, pokalbiai, raštiški prašymai pateikti papildomos informacijos ir atvejų tyrimai), dalyvaujant įvairiems valstybių narių ir ES tarnybų atstovams ir kai kuriems suinteresuotiesiems subjektams, atstovaujantiems pilietinei visuomenei ir privačiosioms organizacijoms, su kuriomis buvo susijusi programa.
5. Vertinimo temos ir klausimai
Galutinis vertinimas buvo atliktas remiantis tais pačiais kriterijais, kuriais buvo pagrįstas tarpinis vertinimas 15 , naudojamas kaip lyginamasis rezultatų standartas. Galutinio vertinimo rezultatai, išvados ir rekomendacijos pagrįstos įvairiais duomenimis, kuriais patikimai įrodomas programos intervencijos logikos tinkamumas ir tikslų įgyvendinimas. Tas vertinimas buvo atliktas remiantis šiais pagrindiniais septyniais kriterijais:
– aktualumas – kiek programos tikslas (-ai) svarbus (-ūs) tenkinant kintančius poreikius ir įgyvendinant prioritetus nacionaliniu ir ES lygmenimis?
– veiksmingumas – kiek veiksmingai įvairios sąnaudos virsta rezultatais ir kokį poveikį tai turi, kalbant apie geriausią įmanomą išteklių panaudojimą? Kurie programos aspektai buvo (ne)veiksmingiausi, ypač kalbant apie panaudojamus išteklius?
– efektyvumas – kiek programos rezultatais ir poveikiu pasiekti jos tikslai? Ar yra aspektų, kurie buvo efektyvesni arba mažiau efektyvūs už kitus; jeigu taip, kokios patirties tai galėtų suteikti?
– naudingumas – kaip programos tikruosius ir numatytus rezultatus galima palyginti su verslo poreikiais, kuriuos jie buvo skirti patenkinti? Kokių priemonių būtų galima imtis siekiant padidinti veiksmų naudingumą pagal kitą programą?
– tvarumas – kiek užtikrinamas sukurtų sprendimų finansinis, techninis ir veiklos tvarumas, palaikant ir taikant juos per visą programos laikotarpį?
– nuoseklumas – kiek ISA veiksmai buvo visaapimančio požiūrio dalis (kalbant apie jų suderinamumą vieno su kitu ir su kita ES politika ir iniciatyvomis)? Kokiu lygiu pavyko užtikrinti programos veiksmų ir kitos ES veiklos sinergiją?
– koordinavimas – kiek, siekiant užtikrinti suinteresuotųjų subjektų dalyvavimą ISA programoje, pavyko koordinuoti veiklą, kurioje dalyvavo valstybės narės, taip pat tos, kurios buvo ISA komiteto narės? Kiek veikla buvo suderinta ar derėjo su kitų suinteresuotųjų subjektų, su kuriais pagal ISA sistemą Komisija turėjo sąveikauti, poreikiais?
6. Nustatyti faktai
Programos tikslų pasiekimas
Atliekant galutinį vertinimą nustatyta, kad ISA programos tikslai veiksmingai pasiekti ir sukurti praktiniai sprendimai, kaip „skatinti Europos viešojo administravimo institucijų bendradarbiavimą remiant veiksmingą šių institucijų <...> tarpvalstybinį ir tarpsektorinį elektroninį bendravimą teikiant elektronines viešąsias paslaugas ir taip įgyvendinant Bendrijos politiką ir veiklą“.3 Tai ypač pasakytina apie bendrąsias sistemas, pakartotinai naudotinas bendrąsias priemones ir bendrąsias paslaugas, taip pat apie naujų ES teisės aktų vertinimą poveikio IRT atžvilgiu. Apskritai pasiekti ir numatyti ISA programos rezultatai ir poveikis iš esmės atitinka verslo poreikius, kuriems tenkinti jie skirti, nors kai kurie veiksmai naudingesni už kitus.
Vertinant nustatytos kelios pagrindinės sritys, kuriose būsimą ISA² programą reikia įgyvendinti kitaip, kad ji labiau atitiktų dabartinius sąveikumo poreikius ir kad jos naudingumas būtų didesnis. Taip pat patvirtinama, jog kuriant bendrąsias sistemas ISA programa padėjo užtikrinti dalijimąsi ir pakartotinį naudojimą. Galiausiai ISA programoje buvo galimybė peržiūrėti Geresnio reglamentavimo gaires 16 siekiant užtikrinti, kad poveikio IRT vertinimas būtų aiškiai įtrauktas į Europos Komisijos poveikio vertinimo procesą.
Svarbiausi nustatyti faktai apibendrinti toliau:
6.1 Aktualumas
ISA programos tikslas („skatinti Europos viešojo administravimo institucijų bendradarbiavimą remiant veiksmingą šių institucijų <...> tarpvalstybinį ir tarpsektorinį elektroninį bendravimą“) vis dar svarbus tenkinant besikeičiančius poreikius ir nacionaliniu, ir ES lygmeniu. Tai matyti iš galutinio ISA programos rezultatų poveikio vertinimo ir iš valstybių narių politinių darbotvarkių, kuriose akivaizdus veiksmingo ir efektyvaus skaitmeninių viešųjų paslaugų teikimo poreikis12. Be to, įgyvendinant ISA programą sukurta, įgyvendinta ir stebima EIF (Europos sąveikumo sistema). Iš EIF rekomendacijų ir gairių matyti, kaip sąveikumas turėtų būti įgyvendinamas valstybių narių viešojo administravimo institucijose, o jų tikslas:
a)įtvirtinti tarpvalstybinį ir skirtingų sektorių sąveikumą ir taip skatinti teikti Europos viešąsias paslaugas ir palaikyti jų teikimą;
b)nustatyti Europos viešojo administravimo institucijų veiklos, vykdomos teikiant paslaugas įmonėms ir piliečiams, gaires; ir
c)Europos lygmeniu papildyti ir susieti įvairias nacionalines sąveikumo sistemas.
EIF užtikrina bendrą sąveikumo suvokimą Sąjungoje, įtvirtintą bendrosios skaitmeninės rinkos strategijoje, kurioje numatyta konkrečių su viešojo administravimo institucijų sąveikumu susijusių veiksmų (15 veiksmas „Prioritetinio IRT standartų plano rengimas ir Europos sąveikumo sistemos išplėtimas įtraukiant viešąsias paslaugas“).
Vykdoma EIF peržiūra grindžiama darbu, kurį per pastaruosius kelerius metus atliko Nacionalinių sąveikumo sistemų stebėjimo centras (NIFO) 17 , vykdantis tokių sistemų stebėjimą ir remiantis jų įgyvendinimą valstybėse narėse.
ISA programa padeda įgyvendinti kitus bendrosios skaitmeninės rinkos veiksmus, kuriems sąveikumas yra pagrindinis veiksnys 18 . Programos tikslai puikiai dera su Europos skaitmenine darbotvarke ir 2010–2015 m. Europos e. vyriausybės veiksmų planu, kuriuose sąveikumas minimas kaip sėkmės sąlyga. Be to, programa puikiai dera su Europos infrastruktūros tinklų priemone (EITP), kurios tikslas – užtikrinti Europos skaitmeninių paslaugų ryšį ir sąveikumą, nes kai kurios jos dalys 19 (pvz., e. pristatymas, vertimas raštu, e. sąskaitų išrašymas) grindžiamos ISA rezultatais 20 . EITP gali užtikrinti praktinę paramą pagal ISA programą sukurtiems ir subrandintiems sprendimams.
ISA programa aktyviai padėjo įgyvendinti ES politiką įvairiose srityse, kaip antai vidaus rinka 21 , Europos bendrijos erdvinės informacijos infrastruktūra (INSPIRE) 22 , bendra keitimosi informacija aplinka (CISE) 23 , visos Europos atvirųjų duomenų portalas 24 ir konkurencijos teisė 25 , kurioms tokia pagalba per konkrečius veiksmus ir bendrus sprendimus buvo naudinga 26 . Šiose politikos srityse nustatyti tikslai ir uždaviniai, kurių siekiant ir kuriuos sprendžiant būtinas sąveikumas.
Europos viešojo administravimo institucijų poreikiai, kaip antai viešųjų paslaugų teikimo modernizavimas, valstybių narių administravimo institucijų ir Komisijos tarnybų koordinavimo gerinimas, organizacinis viešojo administravimo institucijų derinimas ir daugiau galimybių pakartotinai naudoti sprendimus, nustatyti atliekant ISA2 programos ex ante 27 ir tarpinius ISA programos vertinimus 28 , vis dar išlieka. Norint skatinti tarpvalstybinį ir tarpsektorinį paslaugų teikimą vienodai ir veiksmingai panaudojant išteklius, reikia kuo daugiau pakartotinai naudoti jau sukurtus sąveikumo sprendimus ir užtikrinti glaudesnį valstybių narių administravimo institucijų bei jų ir Komisijos bendradarbiavimą. Kai taikomi bendri požiūriai, pastangos nesidubliuoja 29 .
6.2 Veiksmingumas
Apskritai, gali būti laikoma, kad ISA programa yra veiksminga. Pirma, remiantis stebėjimo ir vertinimo duomenimis 30 nustatyta, jog 2010–2015 m. programa buvo įgyvendinama laiku, o vidutinis vėlavimas neviršijo 5 proc. 31 Antra, visas įvykdytas 2010–2014 m. darbo programų biudžetas buvo 128,2 mln. eurų, t. y. vidutiniškai maždaug 2 proc. mažiau nei visas laikotarpiui skirtas biudžetas 32 . Remiantis šiais faktais, programą galima laikyti veiksminga biudžeto atžvilgiu30.
Be to, 90 proc. apklaustų valstybių narių atstovų ir atitinkamų Komisijos tarnybų pareigūnų patvirtino, jog programa buvo įvykdyta laiku ir pirma numatyta apimtimi 33 . Kaip nurodyta galutiniame ISA programos vertinime, daugumos šių suinteresuotųjų subjektų nuomone, jie visiškai arba šiek tiek dalyvavo kasmet peržiūrint programą 34 .
Pasiūlymų dėl naujų veiksmų priėmimo ir lėšų išmokėjimo tvarką galima laikyti veiksminga 35 . Žmogiškųjų išteklių paskirstymo veiksmingumą patvirtina tai, kad faktiškai būdavo skiriama mažiau išteklių nei numatyta pirminiame teisės akto dėl ISA programos pasiūlyme.
6.3 Efektyvumas
Įgyvendinant ISA programą sukurta praktinių sprendimų, t. y. bendrųjų sistemų, pakartotinai naudotinų bendrųjų priemonių ir bendrųjų paslaugų, kurios padeda įgyvendinti tikslą skatinti efektyvų Europos viešojo administravimo institucijų bendradarbiavimą. Apskritai dauguma pokalbių ir apklausos internetu dalyvių atsakė, kad visi ISA sprendimai skatina šių administravimo institucijų sąveikumą 36 .
Tokių bendrųjų sistemų kaip EIF sukūrimas parengiant konkrečias rekomendacijas taip pat padėjo paskatinti dalijimąsi sprendimais ir jų pakartotinį naudojimą 37 . Įgyvendinant ISA programą pradėta kurti dalijimosi ir pakartotinio naudojimo sistema šiuo metu baigiama vykdant ISA2 programą.
Programa pradėjo veikti dviem aukščiausiais – organizaciniu ir teisiniu – sąveikumo lygmenimis, o tai sritys, kuriose gali būti padarytas didelis poveikis valstybių narių viešojo administravimo modernizavimui ir kuriose reikia užtikrinti tolesnę plėtrą ir konsolidavimą.
Naujų ES teisės aktų poveikio IRT, kaip antai poveikio, susijusio su naujų IRT sprendimų įgyvendinimu ar jau sukurtų sprendimų pritaikymu, vertinimas buvo įtrauktas į Komisijos poveikio vertinimo procesą pagal Geresnio reglamentavimo gaires.16 ISA programoje padaryta pažanga skatinant tokius vertinimus ir padedant juos atliekantiems GD ir tarnyboms.
Įgyvendinant programą buvo dedamos pastangos semantinio sąveikumo srityje, taip pat siekiant užtikrinti glaudesnius ryšius su standartizacijos organizacijomis, o tai buvo naudinga didinant tarpsektorinį sąveikumą.
Nors ISA programa ir jos rezultatų naudotojai pakartotinai naudoja sukurtas bendrąsias sistemas, bendrąsias paslaugas ir pakartotinai naudotinas bendrąsias priemones, jų pakartotinis naudojimas programoje turėtų būti skatinamas toliau, kaip pažymėjo apklausti valstybių narių atstovai ir Komisijos pareigūnai 38 .
6.4 Naudingumas
Pasiektais ir numatytais ISA programos rezultatais ir poveikiu iš esmės tenkinami nustatyti verslo poreikiai 39 . Sukurti 23 sprendimai, nemokamai prieinami interneto svetainėje 40 arba teikiami kaip bendros paslaugos. Tokių sprendimų būna įvairių: nuo sistemų, padedančių įgyvendinti ES politiką, kaip antai Vidaus rinkos informacinė sistema (VRIS), iki bendrųjų specifikacijų, kaip antai visos Europos atvirųjų duomenų portale naudojama duomenų katalogo taikomoji sistema (Data Catalogue Application Profile, DCAT-AP). Iš 23 sprendimų 15 sprendimų naudoja kelios arba visos valstybės narės, 14 naudoja kelios Komisijos tarnybos, o penkis naudoja kelios kitos ES institucijos. Tokia sėkmė dar ypatingesnė atsižvelgiant į tai, kad valstybės narės neprivalo sprendimų naudoti pakartotinai.
Naujų ES teisės aktų poveikio IRT vertinimo metodas, įtrauktas į Komisijos geresnio reglamentavimo priemonių rinkinį, dažnai pakartotinai naudojamas atliekant poveikio vertinimą16.
Kitų veiksmų naudingumas akivaizdus dėl plataus jų naudojimo, kaip matyti iš statistikos duomenų, surinktų atliekant stebėjimą ir vertinimą 41 .
Valstybių narių atstovai ir Komisijos pareigūnai paminėjo šiuos keturis svarbiausius valstybėms narėms naudingus ISA programos pranašumus 42 :
1)ISA sprendimų panaudojimas 43 ;
2)pačios programos buvimas užtikrinant geresnį informavimą, koks svarbus sąveikumas ir kaip svarbu palikti jį politinėje darbotvarkėje 44 ;
3)NIFO nuorodų teikimas, pvz., EIF; ir
4)teikiamos paslaugos, pvz., sTESTA tinklas ir CIRCABC platforma.
Galutiniame vertinime pabrėžiamas žemas pokalbiuose ir apklausoje dalyvavusių pagrindinių suinteresuotųjų subjektų, valstybių narių atstovų ir Komisijos pareigūnų informuotumo apie programą lygis 45 . Tai patvirtina ir faktas, kad pokalbių ir apklausos dalyvių pasiūlytos papildomos priemonės jau visos įgyvendintos arba kuriamos ar plėtojamos 46 .
Programos indėlis į kitą ES politiką ir iniciatyvas ir į viešojo sektoriaus modernizavimą Europoje padarė ją dar naudingesnę30. Galiausiai, reikėtų sistemingai vertinti faktinį kiekvieno ISA sprendimo naudojimą (įskaitant naudotojų skaičių) ir skelbti informaciją apie sprendimų pranašumus.
6.5 Tvarumas
Atliekant galutinį vertinimą nustatyta, kad pagal programą sukurti, palaikomi ir įgyvendinami sprendimai yra tvarūs finansiniu, techniniu ir veiklos atžvilgiais.
Tam tikro pagal ISA programą sukurto sprendimo techninis ir veiklos tvarumas vertinamas netiesiogiai, atliekant stebėjimą ir vertinimą, atsižvelgiant į to sprendimo veikimą ir naudojimą.
Finansiniu atžvilgiu tvarumas užtikrinamas pirmiausia paskesne ISA² programa arba kitomis ES iniciatyvomis ir programomis, pvz., EITP. Tam tikrais atvejais, siekiant užtikrinti ilgalaikį finansinį tvarumą, galima numatyti įvairias finansavimo galimybes, kaip antai išlaidų pasidalijimo ir mokėjimo už naudojimą galimybes.
Apskritai tvarumui užtikrinti taip pat labai svarbus organizacinis tvarumas. Sprendimų ir paslaugų tęstinumui užtikrinti reikėtų sistemingai planuoti jų ilgalaikį valdymą 47 . Svarbu pažymėti, jog informaciją apie sprendimų, finansuojamų pagal programą, valdymą visada prašoma pateikti vykstant metiniam paraiškų teikimo procesui.
6.6 Nuoseklumas
Atliekant galutinį vertinimą nustatyta, jog ISA programos veiksmais prisidedama prie kompleksinio požiūrio. Laikantis kompleksinio požiūrio, kurį ISA komitetas pristatė 2013 m. sausio mėn. 48 , pripažįstama, jog tikrajam viešojo administravimo institucijų sąveikumui užtikrinti reikia dirbti įvairiomis (strateginių tikslų, sistemos ir struktūros gairių, specifikacijų rengimo ir sprendimų įgyvendinimo, veikimo ir platinimo) kryptimis. Be to, svarbiais sąveikumo veiksniais laikomi sąveikumo padėties Europoje stebėjimas bei kartografavimas ir informuotumo didinimas. Laikantis kompleksinio požiūrio galima nustatyti spragas ir vykdyti atitinkamus veiksmus ar projektus joms panaikinti.
Šis kompleksinis požiūris nėra akivaizdus ISA suinteresuotiesiems subjektams 49 , kuriems geriau žinomi atskiri veiksmai nei pati programa. Žemą informuotumo apie programos sinergiją lygį taip pat patvirtino pokalbių ir apklausos dalyviai, nors atlikus galutinį vertinimą paaiškėjo, kad po tarpinio vertinimo padėtis pagerėjo.
Pokalbiuose ir apklausose internetu suinteresuotieji subjektai gerokai dažniau nei kitus minėjo tik vieną ISA veiksmą (EUSurvey) 50 , kuris neatitiko programos tikslų36.
Atitikimas programos tikslams buvo didinamas per visą programos laikotarpį sukuriant gana daug jos veiksmų ryšių su kitomis ES politikos sritimis ir iniciatyvomis, kurioms įgyvendinti labai svarbu užtikrinti sąveikumą. Įgyvendinant programą paaiškėjo, kad įvairių politikos sričių sąveikumui reikia horizontaliųjų priemonių, todėl imtasi reikiamų veiksmų. Šios horizontaliosios dimensijos stinga konkrečiose srityse įdiegtiems sprendimams. Užmegzti ISA programos sinerginiai ryšiai su tokiomis sritimis kaip vidaus rinka, konkurencijos teisė, INSPIRE, CISE, visos Europos atvirųjų duomenų portalas ir pastaruoju metu EITP, kuri iš dalies grindžiama programos rezultatais.
Išsamus požiūris į sąveikumą duoda realios naudos, kurios antraip būtų neįmanoma gauti taikant tik tam tikram sektoriui būdingą požiūrį ir sprendimus. Glaudesnis derinimas su įvairių sektorių sąveikumo sprendimais ES lygmeniu ir galimas paskesnis bendradarbiavimas būtų naudingi tokioms sritims kaip viešieji pirkimai, informacija viešajame sektoriuje, IRT standartizavimas, teisingumas bei vidaus reikalai ir apmokestinimas.
Paskutiniais ISA programos etapais užmegzti sinerginiai ryšiai su Komisijos tarnybomis, atsakingomis už Europos struktūrinius ir investicinius fondus (ESI fondus). Pagal 11 teminį tikslą, t. y. padidinti institucinius gebėjimus ir viešojo administravimo institucijų veiksmingumą, Europos struktūriniais ir investicijų fondais galima remti nacionalines, regionines ir vietos administravimo institucijas siekiant pagerinti sąveikumą kaip būdą modernizuoti viešojo administravimo institucijas 51 . Glaudžiau bendradarbiaujant pagal ISA2 programą būtų galima gauti visapusiškai naudingų programos įgyvendinimo ir Europos struktūrinių ir investicijų fondų naudojimo valstybėse narėse rezultatų. Be to, GD DIGIT aktyviai dalyvauja neseniai įsteigtos tarnybų viešojo administravimo kokybės ir inovacijų grupės 52 veikloje ir taip užtikrina programos ryšius su Europos struktūriniais ir investicijų fondais.
Pastangos, kurios buvo dedamos pagal programą ir kurias dėjo GD DIGIT, padėjo sukurti glaudesnį ryšį su Komisijos IT valdymu.
6.7 Koordinavimas
Įgyvendinant programą su valstybėmis narėmis ir su Komisijos tarnybomis susiformavo geras oficialių veiksmų koordinavimas, kaip numatyta ISA sprendime (12 ir 14 straipsniai). Du trečdaliai valstybių narių atstovų ir daugiau nei pusė Komisijos pareigūnų visiškai arba iš dalies pritarė teiginiui, kad ISA ir suinteresuotųjų subjektų bendravimas veiksmingai užtikrina nuoseklų keitimąsi informacija, nuomonėmis ir geriausios patirties pavyzdžiais 53 .
Be to, įgyvendinant programą buvo užtikrinamas geras veiklos koordinavimas su suinteresuotaisiais subjektais, kurie nėra viešojo administravimo institucijos, kad prireikus jie galėtų dalyvauti. Tai, kai reikia ir tinkama, standartizacijos organizacijos, mokslininkai, privačiojo sektoriaus organizacijos ir ne ES valstybės, kaip antai Jungtinės Amerikos Valstijos, Japonija ir Australija.
Galutiniame vertinime pripažintos į koordinavimą ES lygmeniu įdėtos bendros pastangos, kurios davė aiškiai teigiamų rezultatų 54 . Tarnybų viešojo administravimo kokybės ir inovacijų grupė bus itin naudinga gerinant visų ES lygmeniu įgyvendinamų Europos viešojo administravimo institucijų modernizavimo iniciatyvų koordinavimą.
Atlikus vertinimą padaryta išvada, jog valstybių narių atstovai ISA komitete, koordinavimo grupėje ir darbo grupėje galėtų geriau koordinuoti savo veiksmus sąveikumo srityje su kitais savo šalies kolegomis, kad ir paskesnė programa būtų sėkminga 55 .
Įgyvendinant programą, NIFO ir valstybių narių e. valdžios duomenų suvestinių informacija konsoliduojama Joinup platformoje 56 , todėl galima gerai apžvelgti sąveikumo pokyčius nacionaliniu lygmeniu.
Dauguma valstybių narių atstovų ir Komisijos pareigūnų visiškai ar iš dalies pritarė teiginiui, kad ISA naudojamos elektroninės platformos, kuriose suinteresuotieji subjektai nuosekliai bendrauja tarpusavyje ir su Komisija (pvz., Joinup, ISA interneto svetainė ir valdymo platforma), yra tinkamos. Tačiau suinteresuotieji subjektai nepakankamai informuoti apie nacionaliniu lygmeniu pasiektus rezultatus (pvz., pakartotinį programos rezultatų naudojimą) ir ES lygmeniu pasiektus rezultatus bei apie ISA rezultatų panaudojimą Komisijos tarnybose 57 .
7. Galutinio vertinimo išvados
Galutinis vertinimas iš esmės teigiamas, daroma išvada, jog ISA programa dera su Sąjungos politikos prioritetais ir valstybių narių poreikiais 58 . Atliekant vertinimą nustatyta, kad programa buvo įgyvendinama veiksmingai ir nuosekliai, o jos rezultatais pakartotinai naudojasi ir Komisijos tarnybos, ir valstybės narės. Įgyvendinant ISA programą veiksmingai pasiekti jos tikslai ir sukurti praktiniai sprendimai, skatinantys veiksmingą Europos viešojo administravimo institucijų bendradarbiavimą, įskaitant naujų ES teisės aktų poveikio IRT vertinimą. Apskritai pasiektais ir numatytais ISA programos rezultatais ir poveikiu iš esmės atitinka verslo poreikius, kuriems tenkinti jie skirti, o veiksmai tinkamai koordinuojami su suinteresuotaisiais subjektais siekiant užtikrinti jų dalyvavimą.
Padaryta išvada, jog reikia sutelkti dėmesį į pakartotinio pagal ISA programą sukurtų sprendimų naudojimo gerinimą ir naujų kintančių poreikių tenkinimą. Be to, reikia remtis iniciatyvų koordinavimu ES lygmeniu, pirmiausia tarp GD, dalyvaujančių tarnybų viešojo administravimo kokybės ir inovacijų grupės veikloje, ir tarp valstybių narių ir Komisijos siekiant užtikrinti didesnį derėjimą su kitomis ES ir nacionalinėmis iniciatyvomis ir koordinavimą su suinteresuotaisiais subjektais.
Iš bendrojo strateginio požiūrio, kuris programoje taikomas nuo 2013 m., matyti, jog ISA programa įgyvendinta laikantis nuoseklaus kompleksinio požiūrio. Užmegzti sinerginiai ryšiai tarp programos veiksmų ir su kitomis veiklos sritimis ES lygmeniu, bet dar galima ieškoti ir kitų sinerginių ryšių.
8. Rekomendacijos
Svarbu pažymėti, jog ISA sprendime daugiausia dėmesio skiriama programos veiklai, kuria siekiama užtikrinti viešojo administravimo institucijų sąveikumą. Tikėtina, kad tai turėjo poveikio naudingumo, informuotumo ir pakartotinio naudojimo lygiams, nes į programos taikymo sritį nepateko viešojo administravimo institucijų ryšiai su verslo įmonėmis ir piliečiais. Vis dėlto tam tikrais atvejais programos taikymo sritis buvo pragmatiškai išplečiama, kad kuriant sąveika grindžiamus sprendimus dalyvautų verslo įmonės ir piliečiai ir kad būtų laikomasi labiau kompleksiško požiūrio, nei antraip būtų įmanoma.
Būtinybė kuriant sąveika grindžiamus sprendimus atsižvelgti, viena vertus, į viešojo administravimo institucijų ryšius ir, kita vertus, į piliečius ir įmones bei jų konkrečius poreikius, tampa vis akivaizdesnė, nes būtent piliečiai yra visų viešojo administravimo paslaugų galutiniai naudotojai 59 . ISA sprendime nenumatyta veiksmų, kurių reikėtų imtis galutinių naudotojų poreikiams patenkinti, bet iš patirties įgyvendinant programą ir iš konsultacijų su už veiksmus atsakingais subjektais ir valstybėmis narėmis paaiškėjo, kad jie būtini. Apie šį apribojimą kalbama rekomendacijoje išplėsti naujosios ISA² programos taikymo sritį, kad į ją patektų įmonės ir piliečiai.
Vertinant nustatyta, jog ISA² programoje reikėtų taikyti labiau sistemingą „į verslą orientuotą“ požiūrį, kuris taip pat padėtų dar labiau pabrėžti, koks svarbus sąveikumo vaidmuo sukuriant ekonominę ir visuomeninę naudą 60 . Be to, kad užtikrintų visišką ISA² programos veiksmingumą, Komisija turėtų stengtis laikytis darbuotojų skyrimo tikslų 61 , ypač atsižvelgiant į tai, kad faktiškai žmogiškųjų išteklių būdavo skiriama mažiau nei pirma numatyta programoje.
Kalbant apie tarpinio vertinimo rekomendacijas, programoje pavyko gana gerai jas įgyvendinti, nes buvo pagerintas bendravimas su suinteresuotaisiais subjektais ir jų dalyvavimas svarbiausiuose renginiuose, taip pat padaryta nuosekli pažanga sprendžiant kitus klausimus. Tačiau atliekant vertinimą buvo padaryta išvada, jog pagal naująją ISA² programą reikia nuolat dėti pastangas toliau išvardytose srityse:
bendravimas su viešojo administravimo institucijomis ir jų informavimas apie sąveikumą;
kompleksinio požiūrio ir horizontalaus įvairias sritis apimančio požiūrio į sąveikumą skatinimas; ir
bendradarbiavimas su kitomis ES politikos sritimis ir iniciatyvomis.
Be to, galutinio vertinimo grupės nuomone, dvi iš 11 galutinio IDABC programos vertinimo rekomendacijų vis dar taikytinos ir ISA programai: 62
reikėtų parengti bendrą „reklaminį“ dokumentą sutelkiant dėmesį į politikos derinimą ir sinergiją tarp Sąjungos programų ir iniciatyvų. (IDABC 5 rekomendacija); ir
išorės suinteresuotiesiems subjektams reikėtų aiškiau teikti ir geriau aiškinti informaciją apie projektų finansinį ir veiklos tvarumą. (IDABC 8 rekomendacija).
Pagrindinės rekomendacijos išdėstytos toliau.
8.1 Bendravimas su viešojo administravimo institucijomis ir jų informavimas apie sąveikumą
2010–2015 m. maždaug du trečdaliai pagal ISA programą organizuotų renginių, kuriuose dalyvavo valstybių narių atstovai, ir 63 proc. (25 iš 40) renginių, kuriuos organizavo valstybės narės ir kuriuose dalyvavo ISA programos atstovai, įvyko po 2013 m., t. y. po tarpinio vertinimo. Programa buvo aktyviau pristatoma konferencijose ir kituose renginiuose; iš daugiau kaip 60 renginių, susijusių su programa, trys ketvirtadaliai vyko po tarpinio vertinimo 63 .
Įgyvendinant ISA² programą reikėtų atnaujinti ir įgyvendinti komunikacijos strategiją sutelkiant dėmesį į tikslinį dalyvavimą, be kita ko, į konkretiems sektoriams atstovaujančius suinteresuotuosius subjektus. Taip būtų panaikinta seniai atsiradusi spraga tarp faktinių programos veiklos rezultatų ir su jais susijusių suinteresuotųjų subjektų lūkesčių 64 .
8.2 Kompleksinio požiūrio ir horizontalaus sąveikumo vertinimo skatinimas
Nuo 2013 m. taikomas kompleksinis požiūris turėtų būti taikomas ir ISA² programoje, nes teisinis ir organizacinis sąveikumas tik prasideda. Europos pavyzdinė sąveikumo sistema (European Interoperability Reference Architecture, EIRA) 65 ir Europos sąveikumo kartografija (European Interoperability Cartography, EICart) 66 , kuriose registruojamos sukurtos paslaugos ir priemonės, bus labai naudingos remiant tokį kompleksinį požiūrį, nes padės nustatyti ir pakartotinai naudoti esamus sprendimus ir atskleisti atvejus, kai nėra sąveikumą skatinančių veiksnių 67 . EIRA ir EICart vaidina itin svarbų vaidmenį skleidžiant rezultatus ir geriau nustatant poreikius. Šios sistemos leidžia užtikrinti aukštesnį informuotumo lygį ir geresnį koordinavimą ir užmegzti glaudesnius ryšius.
Įtraukus naujų ES teisės aktų poveikio IRT vertinimą į poveikio vertinimo procesą, ISA² programa turėtų ir toliau vaidinti jai skirtą vaidmenį pasitelkiant sukauptą patirtį, siekiant skatinti tokius vertinimus ir padėti juos atliekantiems GD ir tarnyboms 68 .
Galiausiai, ISA² programoje turėtų būti sukurtas labiau sistemingas požiūris remiant ir stebint bendrųjų paslaugų ir bendrųjų priemonių naudojimą bei bendrųjų sistemų taikymą ir įgyvendinimą 69 .
8.3 Bendradarbiavimas su kitomis ES politikos sritimis ir iniciatyvomis
Toliau dedamos pastangos siekiant suderinti ISA / ISA² programą su kitomis svarbiomis ES politikos kryptimis, pvz., šios programos rezultatais grindžiama EITP. Be to, nuo 2016 m. reikėtų atsižvelgti į peržiūrėtą EIF, kai bus įgyvendinti kitoms ES politikos sritims paremti skirti sprendimai.
ISA² programoje turėtų būti išnaudotas akivaizdžiai pagerėjęs su sąveikumu ir e. valdžia susijusių veiksmų koordinavimas Komisijoje, kuris buvo pasiektas pagal ISA programą po tarpinio vertinimo 70 . Paminėtinas ir vykstantis bendradarbiavimas su GD CNECT EITP srityje ir naujasis 2016–2020 m. e. valdžios veiksmų planas. Be to, yra planų bendradarbiauti su GD EMPL ir GD REGIO siekiant nustatyti esamus ar naujus ISA / ISA2 veiksmus, kurie gali būti naudingi įgyvendinant Europos struktūrinių ir investicijų fondų 2 teminį tikslą, („IRT prieinamumo, naudojimo didinimas ir kokybės gerinimas“) ir 11 teminį tikslą („valdžios institucijų ir suinteresuotųjų subjektų institucinių gebėjimų stiprinimas ir veiksmingas viešasis administravimas“). Tai bus vykdoma kartu vertinant nacionalines veiksmų programas ir nustatant sąlygas. Galiausiai, ISA programoje akivaizdus didelis potencialas užtikrinti glaudesnį bendradarbiavimą, be kita ko, su GD HOME, GD JUST, GD MARE, GD FISMA, GD GROW ir Jungtiniu tyrimų centru.
Galutiniame vertinime minima, kad naujoji tarnybų viešojo administravimo kokybės ir inovacijų grupė yra svarbiausias veiksnys siekiant nuosekliai bendradarbiauti ir derinti ES politikos sritis ir iniciatyvas, skirtas viešajam sektoriui modernizuoti 71 .
9. Tolesni veiksmai
Įgyvendindama paskesnę ISA² programą, Komisija skirs daugiausia dėmesio pirmiau išdėstytoms išvadoms ir rekomendacijoms, nagrinės jas, kad patikrintų ir išspręstų kylančias problemas, kai tinkama, glaudžiai bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis ir kitais suinteresuotaisiais subjektais, įskaitant verslo įmones ir piliečius.
ISA sprendimo 1 straipsnio 2 dalis.
Galutinis ISA programos vertinimas paskelbtas adresu http://ec.europa.eu/isa/library/official-documents/index_en.htm.
Ją sudarė Informatikos GD (DIGIT), Vidaus rinkos, pramonės, verslumo ir MVĮ GD (GROW), Mokesčių ir muitų sąjungos GD (TAXUD), Jungtinio tyrimų centro (JTC) ir Generaliniam sekretoriatui atstovaujantys pareigūnai.
„2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“, Komisijos komunikatas (KOM(2010) 2020 galutinis, 2010 3 3, p. 12).
Komisijos ataskaita „2013 m. metinė augimo apžvalga“, COM(2012) 750 final, 2012 11 28, p. 13.
Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui (KOM(2010) 245 galutinis/2), p. 5.
http://daeimplementation.eu/dae_actions.php?action_n=26&id_country=1
Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Europos viešųjų paslaugų sąveikumo užtikrinimas“ (KOM(2010) 744 galutinis, 1 priedas).
http://data.consilium.europa.eu/doc/document/ST-169-2013-INIT/en/pdf
ISA sprendimo 1 straipsnio 1 dalis.
Žr. „Europos viešųjų paslaugų sąveikumo sistema“ (KOM(2010) 744 galutinis, 2 priedas), p. 21.
2012 m. tarpinis ISA programos vertinimas:
http://ec.europa.eu/isa/documents/interim_evaluation_of_the_isa_programme.pdf
Komisijos tarnybų darbinis dokumentas „Geresnio reglamentavimo gairės“ (SWD(2015) 111 final); „Poveikio vertinimo gairės“ (COM(2015) 215 final) (SWD(2015) 110 final), p. 18.
Pagal IDABC programą įsteigtas NIFO remia EIF įgyvendinimą valstybių narių lygmeniu perkeliant EIF į nacionalines sąveikumo sistemas. http://ec.europa.eu/isa/actions/04-accompanying-measures/4-2-3action_en.htm
Pavyzdžiui, šios priemonės pagalba susiejant įmonių registrus, įgyvendinant principą „tik vieną kartą“ (bendrosios skaitmeninės rinkos 16 veiksmas) bazinių registrų srityje ir „bendrojo skaitmeninio portalo“ tikslą, kartu dirbant ties semantikos klausimais ir paslaugų katalogu.
https://joinup.ec.europa.eu/community/cef/og_page/catalogue-building-blocks
Galutinis ISA programos vertinimas, 10 lentelė „ISA programos derinimas su EITP“, p. 54.
„Bendros pastangos skatinti naująjį augimą“, „Bendrosios rinkos aktas. Dvylika svertų augimui skatinti ir pasitikėjimui stiprinti“, Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui (KOM(2011) 206 galutinis), p. 10.
2007 m. kovo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2007/2/EB, sukuriančios Europos bendrijos erdvinės informacijos infrastruktūrą (INSPIRE), 7 straipsnis.
Komisijos komunikatas Tarybai ir Europos Parlamentui „Veiksmų plano, kuriuo siekiama sukurti ES jūrų priežiūrai skirtą bendrą dalijimosi informacija aplinką, projektas“ (KOM(2010) 584 galutinis), p. 3.
„Atvirieji duomenys. Inovacijų, augimo ir skaidrios valdysenos variklis“, Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui (KOM(2011) 882 galutinis), p. 11.
2012 m. Komisijos konkurencijos politikos ataskaita (COM(2013) 257 final), p. 12.
Galutinis ISA programos vertinimas, 21 lentelė „Komisijos tarnybų ISA sprendimų priėmimo lygmuo“, p. 131.
Pagalbinis ISA2 sprendimo dokumentas (COM(2014) 367 final).
2012 m. tarpinis ISA programos vertinimas, p. 172.
http://ec.europa.eu/isa/documents/interim_evaluation_of_the_isa_programme.pdf
Galutinis ISA programos vertinimas, „ISA tikslų tinkamumas ES viešojo administravimo institucijų poreikiams patenkinti“, p. 45.
Galutinis ISA programos vertinimas, „ISA programos veiksmingumas“, vėlavimo proc., p. 82.
Galutinis ISA programos vertinimas, „Biudžeto paskirstymas ir įvykdymas“, p. 67.
Galutinis ISA programos vertinimas, „4 išvada“, p. 86.
Galutinis ISA programos vertinimas, „ISA darbo programos peržiūros procesas“, p. 59.
Galutinis ISA programos vertinimas, „Finansinių išteklių paskirstymas“, p. 66.
Galutinis ISA programos vertinimas, „6 išvada“, p. 111.
Galutinis ISA programos vertinimas, „Bendrųjų sistemų kūrimas ir tobulinimas“, p. 94.
Galutinis ISA programos vertinimas, „7 ir 8 išvados“, p. 112 ir 140.
Galutinis ISA programos vertinimas, 18 lentelė „Naudingumo vertinimas veiksmų lygmeniu“, p. 116.
Galutinis ISA programos vertinimas, „Veiksmingo Europos viešojo administravimo institucijų sąveikumo skatinimas“, p. 88 ir 89.
Galutinis ISA programos vertinimas, „Numatomi pagrindiniai ISA rezultatai“, p. 88.
Galutinis ISA programos vertinimas, „Bendrasis programos pranašumų vertinimas“, p. 113 ir 114.
Galutinis ISA programos vertinimas, „Respondentų pritarimo lygis dėl informavimo apie ISA programą“, p. 171.
Galutinis ISA programos vertinimas, „9 išvada“, p. 141.
Galutinis ISA programos vertinimas, „Nuoseklumas“, p. 17.
Galutinis ISA programos vertinimas, „10 išvada“, p. 148.
2013 m. sausio 23 d. ISA komiteto posėdis – tarpinio ISA programos vertinimo rezultatų pristatymas.
Galutinis ISA programos vertinimas, „11 išvada“, p. 165.
EUSurvey – atviro kodo nemokama internetu veikianti taikomoji programa, kuria naudojantis respondentams lengviau atsakyti į klausimus, o apklausos valdytojams – nagrinėti rezultatus.
Galutinis ISA programos vertinimas, „Vidaus koordinavimas Europos Komisijoje“, p. 167.
Tarnybų viešojo administravimo kokybės ir inovacijų grupė (Ares (2015) 4431139, 2015 m. spalio 20 d.).
Galutinis ISA programos vertinimas, „ISA ir suinteresuotųjų subjektų bendravimo veiksmingumo lygis“, p. 172.
Galutinis ISA programos vertinimas, „Vidaus koordinavimas Europos Komisijoje“, p. 167.
Galutinis ISA programos vertinimas, „13 išvada“, p. 187.
Galutinis ISA programos vertinimas, „Pakartotinis kitų ES iniciatyvų rezultatų naudojimas ISA programoje“, p. 163.
Galutinis ISA programos vertinimas, „1, 2 ir 3 išvados“, p. 56, 57 ir 58.
Galutinis ISA programos vertinimas, „Kuriant ISA sprendimus valstybių narių pasiektų rezultatų vertinimas“, p. 184.
Galutinis ISA programos vertinimas, „5 rekomendacija“, p. 200.
Galutinis ISA programos vertinimas, „6 rekomendacija“, p. 201.
Galutinis ISA programos vertinimas, „Ankstesnių vertinimų rekomendacijos“, p. 190.
Galutinis ISA programos vertinimas, „14 išvada ir per ISA programą padidėjęs informuotumo apie ISA sprendimus lygis“, p. 188.
Galutinis ISA programos vertinimas, „4 rekomendacija“, p. 199, ir „Numanomi ISA programos veiklos rezultatai“, p. 83.
EIRA yra pavyzdinė sistema sąveikumu grindžiamoms viešosioms paslaugoms teikti tarpvalstybiniu ir tarpsektoriniu lygmenimis.
EICart priemonė – priemonė, kurią galima naudoti įmonės sistemos sprendimų sudedamosioms dalims (Solution Building Blocks, SBB) aprašyti ir kataloguoti pagal EIRA.
Galutinis ISA programos vertinimas, 8 iš 9 rekomendacijų, p. 202.
Galutinis ISA programos vertinimas, 3 iš 9 rekomendacijų, p. 198.
Galutinis ISA programos vertinimas, 9 iš 9 rekomendacijų, p. 202.
Galutinis ISA programos vertinimas, 7 iš 9 rekomendacijų, p. 201.