Rekomendacija

TARYBOS REKOMENDACIJA

dėl 2016 m. Danijos nacionalinės reformų programos

su Tarybos nuomone dėl 2016 m. Danijos konvergencijos programos

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 121 straipsnio 2 dalį ir 148 straipsnio 4 dalį,

atsižvelgdama į 1997 m. liepos 7 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1466/97 dėl biudžeto būklės priežiūros stiprinimo ir ekonominės politikos priežiūros bei koordinavimo 1 , ypač į jo 9 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdama į Europos Komisijos rekomendaciją 2 ,

atsižvelgdama į Europos Parlamento rezoliucijas 3 ,

atsižvelgdama į Europos Vadovų Tarybos išvadas,

atsižvelgdama į Užimtumo komiteto nuomonę,

atsižvelgdama į Ekonomikos ir finansų komiteto nuomonę,

atsižvelgdama į Socialinės apsaugos komiteto nuomonę,

atsižvelgdama į Ekonominės politikos komiteto nuomonę,

kadangi:

(1)2015 m. lapkričio 26 d. Komisija priėmė metinę augimo apžvalgą 4 , kuria pradedamas 2016 m. Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras. 2016 m. kovo 17–18 d. Europos Vadovų Taryba patvirtino metinėje augimo apžvalgoje nustatytus prioritetus. 2015 m. lapkričio 26 d. Komisija pagal Reglamentą (ES) Nr. 1176/2011 priėmė Įspėjimo mechanizmo ataskaitą 5 , kurioje Danija nenurodyta kaip viena iš valstybių narių, dėl kurių reikės parengti nuodugnią apžvalgą;

(2)2016 m. Danijos ataskaita 6 paskelbta 2016 m. vasario 26 d. Joje įvertinta Danijos pažanga, padaryta įgyvendinant 2015 m. liepos 14 d. Tarybos priimtas šaliai skirtas rekomendacijas ir siekiant nacionalinių tikslų pagal strategiją „Europa 2020“;

(3)2016 m. balandžio 26 d. Danija pateikė 2016 m. nacionalinę reformų programą ir 2016 m. konvergencijos programą. Siekiant atsižvelgti į tarpusavio sąsajas, abi programos vertintos vienu metu;

(4)į atitinkamas konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas atsižvelgta sudarant 2014–2020 m. Europos struktūrinių ir investicijų fondų programas. Kaip numatyta Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 23 straipsnyje, Komisija, jei tai būtina atitinkamų Tarybos rekomendacijų įgyvendinimui paremti, gali paprašyti valstybės narės peržiūrėti savo partnerystės sutartį ir susijusias programas bei pasiūlyti jų pakeitimų. Kaip naudotųsi šia nuostata, Komisija išsamiau nurodė Priemonių, kuriomis Europos struktūrinių ir investicijų fondų veiksmingumas siejamas su patikimu ekonomikos valdymu, taikymo gairėse 7 ;

(5)šiuo metu Danijai taikoma Stabilumo ir augimo pakto prevencinė dalis. 2016 m. konvergencijos programoje Vyriausybė numato, kad nominalusis balansas pagerės ir 2020 m. bus pasiektas subalansuotas biudžetas. Numatyta, kad vidutinio laikotarpio biudžeto tikslas – 0,5 % BVP struktūrinis biudžeto deficitas – bus pasiektas 2016 m. Konvergencijos programoje numatoma, kad valdžios sektoriaus skolos santykis su BVP pasieks 35,1 % 2020 m. Makroekonominis scenarijus, kuriuo grindžiamos šios biudžeto projekcijos, yra tikėtinas. Remiantis Komisijos 2016 m. pavasario prognoze prognozuojama, kad 2016 m. ir 2017 m. Danija užtikrins rekomenduojamą fiskalinį koregavimą. Remdamasi konvergencijos programos vertinimu ir atsižvelgdama į Komisijos 2016 m. pavasario prognozę, Taryba mano, kad Danija turėtų laikytis Stabilumo ir augimo pakto nuostatų;

(6)Danijos tvaraus augimo sąlyga – darbo jėgos pasiūlos užtikrinimas senėjant visuomenei. Keliomis pastarųjų metų esminėmis darbo rinkos reformomis visų pirma siekiama suteikti daugiau paskatų dirbti ir didinti aktyvios darbo rinkos politikos veiksmingumą. Šios reformos galėtų padėti Danijai siekti užimtumo tikslo pagal strategiją „Europa 2020“ ir didinti šalies gerovės modelio tvarumą. Tačiau dar daug trūksta, kad būtų pasiektas pagal strategiją „Europa 2020“ nustatytas nacionalinis socialinės įtraukties tikslas sumažinti žmonių, gyvenančių labai mažo užimtumo namų ūkiuose, skaičių. Vis dar reikia užtikrinti palankių sąlygų neturinčių asmenų įtrauktį į darbo rinką ir gerinti galimybes jiems įsidarbinti. Tai visų pirma pasakytina apie migrantų iš ES nepriklausančių šalių kilmės asmenis, įskaitant tuos, kurie Danijoje gyvena gana ilgai, ir menkai išsilavinusius jaunuolius. 2016 m. trišalėse derybose sutartos integravimo į darbo rinką priemonės galėtų pataisyti padėtį naujai atvykusiems pabėgėliams ir migrantams. Tačiau vis dar reikėtų imtis daugiau priemonių, kad į darbo rinką būtų veiksmingiau įtraukiamos kitos marginalizuotos grupės;

(7)kad būtų išlaikytas santykinai aukštas Danijoje užtikrinamas gerovės lygis, labai svarbu didinti našumo augimą. Tačiau pastaruosius du dešimtmečius našumas auga vangiai. Vienas iš nustatytų veiksnių – nuolatinis konkurencijos trūkumas vidaus paslaugų sektoriuje, visų pirma mažmeninės prekybos ir statybų sektoriuose. Todėl Danijai reikia dėti daugiau pastangų siekiant padidinti našumą statybų sektoriuje: panaikinti kliūtis ir užtikrinti leidimų išdavimo schemų proporcingumą, kai tokios schemos laikomos būtinomis. Šaliai taip pat reikia sumažinti mažmeninės prekybos subjektams taikomus apribojimus, visų pirma įgyvendinant Vyriausybės nustatytas reformas;

(8)nuo tada, kai per ekonomikos krizę privačiųjų investicijų smarkiai sumažėjo, bendras investavimo lygis Danijoje yra žemas. Tai iš dalies rodo, kad po to, kai sprogo būsto kainų burbulas, mažai investuojama į būstą ir kad nepanaudojami įmonių sektoriaus pajėgumai. Jeigu būtų paskatintas investavimas, Danijai būtų lengviau sustiprinti ekonomikos augimą ir padidinti našumą. Nustatyta, kad investavimo kliūčių esama paslaugų sektoriuje ir mokslinių tyrimų srityje. Mažmeninės prekybos ir statybų sektoriuose esama kliūčių patekti į rinką, kurios savo ruožtu veikia konkurenciją ir našumo augimą. Galėtų būti dedama daugiau pastangų universitetinių mokslinių tyrimų rezultatus paversti verslo inovacijomis;

(9)atsižvelgdama į Europos semestrą, Komisija atliko išsamią Danijos ekonominės politikos analizę ir ją paskelbė 2016 m. šalies ataskaitoje. Be to, ji įvertino konvergencijos programą ir nacionalinę reformų programą, taip pat veiksmus, kurių Danija ėmėsi atsižvelgdama į ankstesniais metais jai skirtas rekomendacijas. Komisija įvertino ne tik jų svarbą tvariai fiskalinei ir socialinei bei ekonominei Danijos politikai, bet ir tai, kaip laikomasi ES taisyklių ir gairių, nes ES priemonėmis prisidedant prie būsimų nacionalinių sprendimų būtina stiprinti bendrą Europos Sąjungos ekonomikos valdymą. Jos rekomendacijos atsižvelgiant į Europos semestrą pateiktos toliau išdėstytose 1–2 rekomendacijose;

(10)atsižvelgdama į šį vertinimą, Taryba išnagrinėjo konvergencijos programą, o jos nuomonė 8 visų pirma pateikta toliau išdėstytoje 1 rekomendacijoje,

REKOMENDUOJA Danijai 2016–2017 m. imtis šių veiksmų:

1.2016 m. siekti vidutinio laikotarpio biudžeto tikslo ir užtikrinti metinį 0,25 % BVP fiskalinį koregavimą siekiant vidutinio laikotarpio biudžeto tikslo 2017 m.

2.Didinti našumą ir privačiojo sektoriaus investicijas: didinti konkurenciją vidaus paslaugų sektoriuje, visų pirma sudarant lengvesnes sąlygas patekti į rinką mažmeninės prekybos ir statybų sektoriuose. Skatinti įmonių ir universitetų bendradarbiavimą.

Priimta Briuselyje

Tarybos vardu

Pirmininkas