EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2016 06 06

COM(2016) 244 final

KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI

ES aprūpinimo maistu ir mitybos saugumo politikos įsipareigojimų vykdymas. Antroji dvimetė ataskaita

{SWD(2016) 155 final}

1. ĮŽANGA

Tai antroji ataskaita 1 apie pažangą, padarytą siekiant 2010 m. priimtos ES pagalbos besivystančioms šalims sprendžiant aprūpinimo maistu problemas politikos programos 2 tikslų. Nuo tada, siekiant sustiprinti 2010 m. nustatytus prioritetus, buvo prisiimta papildomų ES vystymosi politikos įsipareigojimų; buvo parengtas ir 2013 m. balandžio mėn. Taryboje apsvarstytas įgyvendinimo planas 3 , kuriame buvo pareikalauta, kad Europos Komisija kartu su valstybėmis narėmis nuo 2014 m. rengtų konsoliduotas visos ES dvimetes pažangos ataskaitas.

Taigi pagal SESV 210 straipsnio 2 dalį 4 Komisija koordinuoja darbą rengiant šią antrąją ataskaitą, į kurią įtraukta šių valstybių narių pateikta informacija: Austrijos, Belgijos, Suomijos, Prancūzijos, Vokietijos, Airijos, Italijos, Nyderlandų, Ispanijos ir Jungtinės Karalystės. Šioje ataskaitoje pateikiama informacija apie tai, kaip ES ir jos valstybės narės siekia 2013 m. sutartų aprūpinimo maistu ir mitybos saugumo politikos prioritetų. Prie šios ataskaitos pridedamas Komisijos tarnybų darbinis dokumentas, kuriame pateikta informacija apie metodiką ir išsamūs atvejų tyrimai.

2. PASAULIO IR EUROPOS POLITIKOS POKYČIAI

Siekiant geresnių visuotinio aprūpinimo maistu sąlygų, daroma didelė pažanga. Pasaulinis bado indeksas rodo, kad nuo 2000 m. bado lygis besivystančiose šalyse sumažėjo 27 proc. Vis dėlto neprievalgį nuolat patiria iš viso 795 mln. žmonių. Klimato kaita, gamtos išteklių pereikvojimas, ligų rizika, maisto kainų kitimas ir infliacija, mitybos įpročių pokyčiai ir ginkluoti konfliktai ir toliau kelia didelę grėsmę aprūpinimo maistu ir mitybos saugumui, o keli vienu metu vykstantys įvykiai lemia krizes ir (arba) jų pavojų nacionaliniu, regionų ar pasauliniu lygmeniu. Be to, gerokai padidėjo socialinė ir ekonominė nelygybė atskirose šalyse ir tai daro poveikį aprūpinimo maistu ir mitybos saugumui.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, 2014–2015 m. buvo pasiekti keli svarbūs tarptautiniai susitarimai ir prisiimti įsipareigojimai. Jais padėta išsaugoti visuotinį pasiryžimą ir politinę valią siekti aprūpinimo maistu ir mitybos saugumo, čia svarbų vaidmenį atliko ES ir jos valstybės narės. Svarbu tai, kad bado panaikinimas tapo antruoju 2030 m. darbotvarkės „Mūsų pasaulio transformavimas“ 5 tikslu. ES aktyviai rėmė Aprūpinimo maistu pasaulyje komiteto darbą, įskaitant atsakingo investavimo į žemės ūkį principų 6 patvirtinimą.

Be to, 2015 m. Didžiojo septyneto (G7) lyderiai įsipareigojo padėti iki 2030 m. iš bado ir neprievalgio išgelbėti 500 mln. žmonių. Didysis dvidešimtukas (G20) 2014 m. patvirtino ilgalaikę aprūpinimo maistu ir mitybos programą, o 2015 m. – veiksmų planą 7 . Šie veiksmai pagrįsti Adis Abebos veiksmų darbotvarke 8 , kurioje buvo įtvirtintas politinis įsipareigojimas padėti finansuoti darnų vystymąsi naudojant naujoviškus šaltinius.

2015 m. gruodžio mėn. Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos šalys pasirašė Paryžiaus susitarimą, kuriame numatyta nauja plataus užmojo visuotinių pastangų klimato kaitos problemai spręsti kryptis. Tai turi didelę įtaką aprūpinimo maistu ir mitybos saugumui. Per Italijoje vykusią parodą „2015 Expo Milano“ buvo surengti keli pasaulio aprūpinimui maistu skirti renginiai.

Paramos teikėjai pripažino privačiojo sektoriaus atsakingo investavimo į žemės ūkį, įskaitant tvarią žuvininkystę ir akvakultūrą, svarbą, taip pat tai, kad žemės ūkio sektorius yra itin svarbus integracinį augimą ir darbo vietų kūrimą kaimo vietovėse skatinantis veiksnys.

ES paramos teikėjai visuotinai pripažįsta svarbų moterų vaidmenį žemės ūkyje ir aprūpinimo maistu bei mitybos saugumo srityje. 2016–2020 m. ES lyčių lygybės veiksmų planu 9 ES ir jos valstybės narės įpareigotos užtikrinti, kad būtų ginamos mergaičių ir moterų ekonominės ir socialinės teisės ir kad jos galėtų vienodomis sąlygomis aktyviai dalyvauti ekonominėje veikloje.

Pragyvenimo iš žemės ūkio šaltiniai ir aprūpinimo maistu bei mitybos saugumas yra svarbūs veiksniai, darantys poveikį politiniam stabilumui, saugumui ir migracijai. 1,9 mlrd. EUR vertės ES skubiosios pagalbos patikos fondas stabilumui didinti ir pagrindinėms neteisėtos migracijos Afrikoje priežastims šalinti 10  padės kurti galimybes įsidarbinti, daugiausia jaunimui ir moterims kaimo vietovėse. Jo lėšomis taip pat bus stiprinamas gebėjimas užtikrinti aprūpinimo maistu ir mitybos saugumą, taigi bus padėta šalinti pagrindines migracijos priežastis.

Komisija yra įsipareigojusi skatinti žinių ekonomiką ir pripažįsta svarbų mokslinių tyrimų ir inovacijų vaidmenį aprūpinimo maistu ir mitybos saugumo srityje. 2014 m., remdamiesi ES ir Afrikos partneryste, ES ir Afrikos valstybių vadovai patvirtino bendrai finansuojamą ES ir Afrikos mokslinių tyrimų ir inovacijų partnerystę 11 , kurioje kaip pagrindinis prioritetas įvardytas aprūpinimo maistu bei mitybos saugumas ir tvarus žemės ūkis.

Todėl ES politikos programa tebėra labai svarbi. Kaip matyti iš šios ataskaitos, ES ir jos valstybės narės ir toliau laikosi tvirto įsipareigojimo teikti paramą, o kai kurios iš jų savo paramą gerokai padidino 12 .

3. DUOMENŲ TEIKIMAS IR PAŽANGA

Šiame skyriuje pateikiama informacija apie išmokas, susijusias su aprūpinimo maistu ir mitybos saugumu, ir apie pažangą, kuri padaryta nuo pirmosios ataskaitos pateikimo 2014 m. siekiant atitikti pagal politikos prioritetus nustatytus veiksmingumo kriterijus.

Išmokos

Palyginti su pirmąja ataskaita, ES ir jos valstybių narių išlaidos aprūpinimo maistu ir mitybos saugumui padidėjo 9 proc. – nuo 3 365 mln. EUR iki 3 659 mln. EUR 13 , o tai atitinka 8 proc. visos oficialios paramos vystymuisi (OPV) 14 .

Šios ES ir jos valstybių narių išmokos atspindi įvairią paramą pagrindiniams pasaulinio, regionų ir nacionalinio lygmens prioritetams siekiant aprūpinimo maistu ir mitybos saugumo. Šalių lygmeniu vykdytos intervencijos sudaro du trečdalius visų investicijų. 2014 m. 25 proc. pagalbos išmokėta pasaulio lygmeniu, 9 proc. – regionų lygmeniu, o 66 proc. – nacionaliniu lygmeniu.

Iš 1 lentelės matyti, kad Afrika tebėra didžiausia ES ir jos valstybių narių OPV aprūpinimo maistu ir mitybos saugumo srityje gavėja – jai teko 45 proc. visos OPV arba 1,663 mln. EUR. Apskritai investicijų geografinė aprėptis išlieka panaši kaip ir 2012 m.

1 lentelė. Pagalbos išmokų geografinis paskirstymas 2012 ir 2014 m. pagal žemyną

Žemynas	2012 (mln. EUR)	2012 (%)	2014 (mln. EUR)	2014 (%)
Užsachario Afrika	1 439	43 %	1 663	45 %
Visas pasaulis	958	28 %	899	25 %
Azija	593	18 %	539	15 %
Lotynų Amerika ir Karibų jūros regionas	231	7 %	225	6 %
Kaimyninės šalys	88	3 %	231	6 %
Kita 15	56	2 %	102	3 %
Iš viso	3 366	100 %	3 659	100 %

Šie rezultatai pasiekti nepaisant to, kad keletas valstybių narių patiria bendrą spaudimą mažinti OPV išmokas. Šios tęsiamos didelės investicijos, taip pat naujos politikos priemonės ir programos, atspindi ES ir jos valstybių narių įsipareigojimą įgyvendinti ES aprūpinimo maistu ir mitybos saugumo politiką.

Pažanga siekiant politikos prioritetų ir veiksmingumo kriterijų

2 lentelė. Pažangos vertinimas pagal veiksmingumo kriterijus

Politikos prioritetai	Programų skaičius		Gauta parama (mln. EUR)		Šalių skaičius
Metai	2012	2014	2012	2014	2012	2014
1. Smulkiųjų ūkininkų atsparumo stiprinimas ir kaimo gyventojų pragyvenimo šaltinių gerinimas	1 560	1 822	2 022 60 %	2 137 58 %	108	103
iš jų mokslinių tyrimų programoms	149	154	379	300
2. Veiksmingo valdymo rėmimas	410	588	395 12 %	535 15 %	84	92
3. Regioninės žemės ūkio ir aprūpinimo maistu ir mitybos saugumo politikos rėmimas	98	188	151 4 %	191 5 %
4. Aprūpinimo maistu ir mitybos saugumo socialinės apsaugos mechanizmų stiprinimas	94	102	209 6 %	133 4 %	40	40
5. Mitybos gerinimas	278	341	467 14 %	504 14 %	63	64
6. Humanitarinės ir vystymosi pagalbos teikėjų veiksmų koordinavimo stiprinimas siekiant padidinti atsparumą	63	148	122 4 %	159 4 %	18	37
Iš viso	2 503	3 343	3 366	3 659

2 lentelėje nurodytos išmokos ir programų, kurioms skirtas finansavimas, skaičius pagal politikos prioritetus. Finansavimas pagal 1 politikos prioritetą, kuriam skirta 60 proc. viso finansavimo, liko toks pat, tačiau gerokai padaugėjo programų. Programų skaičius ir išmokos pagal 6 politikos prioritetą gerokai padidėjo. Apskritai šie rezultatai rodo nuoseklią tolesnę pažangą pagal visus kriterijus.

1 politikos prioritetui ES ir jos valstybės narės skiria daugiausia dėmesio. Jis apima priemones, kuriomis siekiama remti tvarią gamybą intensyvinančius smulkiuosius ūkininkus, gerinti teikiamas paslaugas, remti skurstantiesiems palankius mokslinius tyrimus ir inovacijas, teikti neūkinės veiklos galimybes ir susieti smulkiuosius ūkininkus su rinka plėtojant vertės grandinę. Europa išliko viena pagrindinių mokslinių tyrimų ir inovacijų, įskaitant Konsultacinės tarptautinių žemės ūkio tyrimų grupės (CGIAR) fondą, rėmėjų (169 mln. EUR) ir buvo viena svarbių dvišalės paramos (69 mln. EUR) CGIAR institucijoms teikėjų. Europos žemės ūkio vystomųjų mokslinių tyrimų iniciatyva tebėra veiksminga paramos teikėjų koordinavimo platforma ir ji užtikrina tvirtą Europos poziciją dėl CGIAR reformos.

1 teksto langelis. Integruoti žemės ūkio vystomieji moksliniai tyrimai (IAR4D) Įgyvendinant Užsachario Afrikos uždavinių programą, kuriai vadovauja Žemės ūkio mokslinių tyrimų Afrikoje forumas ir kurią remia ES bei keletas valstybių narių, įrodyta, kad IAR4D yra geras ir veiksmingas būdas vykdyti žemės ūkio mokslinius tyrimus reaguojant į ūkininkų poreikius. IAR4D inovacijų platformoje dalyvaujantys asmenys pasiekė 99 EUR vidutinių pajamų per metus lygį, kuris yra 231 proc. aukštesnis negu pirminis 44 EUR per metus rodiklis.

Pagal 2 politikos prioritetą ES ir jos valstybės narės aktyviai rėmė regionų ir nacionalinio lygmens politikos priemones. Visos Afrikos lygmeniu jos ir toliau tvirtai rėmė vykdomą Išsamiąją Afrikos žemės ūkio vystymosi programą. Be to, ES ir įvairios valstybės narės teikė paramą decentralizacijos procesams, kurie itin svarbūs kaimo vietovių pertvarkai, ir padėjo įgyvendinti Neprivalomas atsakingo žemės, žuvininkystės ir miškų išteklių valdymo gaires.

ES ir jos valstybės narės ir toliau užtikrino politikos suderinamumą vystymosi labui aprūpinimo maistu ir mitybos saugumo srityje. 2015 m. ES politikos suderinamumo vystymosi labui ataskaitoje 16 kruopščiai išnagrinėtos ES ir jos valstybių narių žemės ūkio ir žuvininkystės politikos iniciatyvos siekiant nustatyti jų poveikį besivystančioms šalims ir apibendrinta nuo 2013 m. nuosekliai daryta pažanga.

Vadovaujantis 3 politikos prioritetu, ir toliau remtos regioninės programos, skirtos prekybai, sanitarijos ir fitosanitarijos priemonėms ir regioniniam bendradarbiavimui aprūpinimo maistu ir žuvininkystės valdymo srityse; finansavimas padidėjo nežymiai, o programų skaičius – beveik du kartus.

Įgyvendinant 4 politikos prioritetą, išmokų suma nuo 209 mln. EUR sumažėjo iki 133 mln. EUR. Tačiau 40 šalių tebėra įgyvendinamos 102 socialinės apsaugos programos – 8 daugiau, negu nurodyta paskutinėje ataskaitoje.

Pagal 5 politikos prioritetą ES ir jos valstybės narės vykdo daug projektų, kurie apima 341 programą 64 šalyse. Pažanga, padaryta šioje prioritetinėje srityje, apžvelgiama 5 skyriuje.

Įgyvendinant 6 politikos prioritetą, gerokai daugiau dėmesio skirta Sahelyje ir Somalio pusiasalyje vykdomoms atsparumo didinimo programoms, siekiant palengvinti šalių ir regionų organizacijų atsparumo didinimo darbotvarkių įgyvendinimą. Vakarų Afrikoje ES ir jos valstybės narės, bendradarbiaudamos su Sahelio atsparumo didinimo partnerystės (AGIR) partneriais ir Sahelio klubu, aktyviai prisideda prie pagrindinių maisto krizių priežasčių šalinimo. Be to, Aprūpinimo maistu pasaulyje komitetas savo 42 sesijoje patvirtino „Aprūpinimo maistu ir mitybos saugumo užtikrinimo per užsitęsusias krizes veiksmų programą“ 17 .

Koordinavimas, papildomumas ir suderinamumas

Koordinavimui ir toliau tenka svarbus vaidmuo užtikrinant ES ir jos valstybių narių pagalbos veiksmingumą šalių lygmeniu, nes 45 šalyse paramą teikia penki ar daugiau paramos teikėjų. Projektų, apie kuriuos pranešta, gerokai padaugėjo – nuo 2 503 2012 m. iki 3 343 2014 m. Apskritai parama teikiama 109 šalims. 35 šalys gauna beveik 80 proc. finansavimo.

ES ir jos valstybės narės yra įsipareigojusios laikytis požiūrio į vystymąsi, kuriame pagrindinis vaidmuo tenka šalims, ir savo strategiją bei investicijų planus derina su atitinkamomis šalių partnerių strategijomis ir planais. Valstybės narės ir ES aktyviai dalyvauja sektorių koordinavimo veikloje ir dialoguose. Esama daug pavyzdžių, kaip ES ir jos valstybės narės bendrai finansuoja programas ir vykdo bendrą analizę, stebėseną ir vertinimą. Visos Afrikos lygmeniu ES ir jos valstybės narės dalyvauja Išsamiosios Afrikos žemės ūkio vystymosi programos vystymosi partnerių darbo grupės veikloje ir 2016 m. Vokietija iš Komisijos perims jos pirmininkavimą.

Nuo 2014 m. bendro programavimo mastas padidėjo ir naująją bendrąją strategiją yra parengusios 14 šalių. Kaip vieną ryškiausių bendros aplinkybių analizės ir bendro programavimo pavyzdžių, kai ES ir jos valstybėms narėms kartu pavyksta pasiekti reikšmingų rezultatų, galima paminėti Etiopiją.

2 teksto langelis. ES bendras programavimas Etiopijos mitybos sektoriuje 2013 m. pradžioje ES ir 20 ES valstybių narių, turinčių atstovybes Etiopijoje, bei Norvegija (ES+) patvirtino bendrą ES+ bendradarbiavimo su Etiopija strategiją. Ta strategija siekta užtikrinti nuoseklų ir darnų reagavimą į Etiopijos vystymosi problemas, geriau suderinti paramą Etiopijos vyriausybės vykdomai mitybos politikai, gerinti derinimą, aktyviau taikyti rezultatais pagrįstą požiūrį, siekti didesnio nuspėjamumo ir skaidrumo, kartu vengiant iš dalies sutampančių ar fragmentiškų intervencijų. Neprievalgio problemai spręsti ES subūrė pagrindinę septynių valstybių narių grupę. Ši grupė parengė veiksmų planą, užbaigė su mityba susijusių intervencijų planavimo darbą, užsakė atlikti „Padėties Etiopijos mitybos sektoriuje 2000–2015 m. analizę“ (SITAN) ir ją užbaigė bei parengė ES+ mitybos strategiją. SITAN išvadomis pasinaudojo visi vystymosi partneriai. Tai puikus pavyzdys, kaip buvo suderinta bendra ES+ bendradarbiavimo strategija siekiant paremti Etiopijos mitybos politiką ir planavimą. Įgyvendinant šią strategiją, valstybės narės laikosi vieningos pozicijos, kai imasi veiksmų vykdydamos paramos veiksmingumo įsipareigojimus.

4. REZULTATŲ PATEIKIMAS

Dėl pirmosios dvimetės ataskaitos 18 Taryba pareiškė vieną svarbią pastabą apie „priemonių, kuriomis būtų vertinama pažanga vykdant su aprūpinimo maistu ir mitybos saugumu susijusius įsipareigojimus, parengimo ir suderinimo svarbą“.

Jungtinė Karalystė, Nyderlandai, Prancūzija ir Komisija 19 galėjo pateikti apibendrintus visų savo programų duomenis (4 lentelė). Tačiau taikomos skirtingos metodikos, todėl sunku palyginti nustatytus faktus ir juos apibendrinti.

Taip pat yra daug pavyzdžių, kai buvo pateikiami konkrečių programų ir intervencijų rezultatai. Trys iš jų pateikiami 5 lentelėje.

Iš šių lentelių taip pat matyti, kokio pobūdžio matai gali būti naudojami rezultatų pateikimui pagerinti.

4 lentelė. Bendrų rezultatų pateikimas

Jungtinė Karalystė Aprūpinimas maistu užtikrintas 3 500 000 žmonių, įskaitant 1 800 000 moterų; mitybos programų rezultatai turėjo poveikį 28 500 000 jaunesnių nei 5 metų vaikų, maitinančių krūtimi ir nėščių moterų; 5 800 000 žmonių užtikrintos geresnės teisės į žemę.

Nyderlandai Visame pasaulyje padėta 8 000 000 nuo nepakankamos mitybos kenčiančių žmonių; 4 500 000 smulkiųjų ūkininkų padidino gamybą ir įgijo geresnes galimybes patekti į rinkas; užtikrintos teisės į 1 400 000 hektarų žemės visame pasaulyje, o pusė nuosavybės teisę patvirtinančių pažymėjimų išduota moterims.

Komisija Pagal su mityba susijusias programas pagalba suteikta 4 544 000 moterų ir vaikų; 51 000 žmonių užtikrintos žemės naudojimo teisės; 528 000 žmonių suteiktos konsultavimo paslaugos: žemėtvarkos praktika pagerinta 2 883 000 hektarų žemės ūkio ir ganyklų ekosistemų; mokant socialinius pervedimus, suteikta pagalba 988 000 nepakankamai maisto turinčių žmonių.

Prancūzija Projektai Užsachario Afrikoje davė naudos 800 000 šeimos ūkių.

5 lentelė. Rezultatų pateikimas. Konkretūs intervencijų pavyzdžiai

Austrija 1 400 smulkiųjų ūkininkų Armėnijoje buvo įtraukti į kooperacinę veiklą ir tai paskatino smulkiųjų perdirbimo įmonių steigimą, o kooperatyvų valdybų narių moterų skaičius padidėjo 33 proc..

Airija Malavyje 44 200 namų ūkių buvo parduota daugiau kaip 13 000 000 oranžinio minkštimo saldžiųjų bulvių auginių ir atskiri daugintojai iš auginių pardavimo užsidirbo po vidutiniškai 118 EUR. Namų ūkių realios pajamos padidėjo daugiau kaip du kartus – nuo 199 EUR 2010 m. iki 384 EUR 2014 m. Vykdant intervencijas, taip pat padėta netinkamos mitybos lygį sumažinti nuo vidutiniškai 47 proc. 2010 m. iki 42 % 2014 m.

Ispanija Per Malyje vykdytą mitybos programą 56 000 vaikų gavo vitamino A papildų ir vaistų nuo kirminų, 520 moterų buvo suteikta pagalba poveikio mitybai turinčio žemės ūkio srityje ir 12 kaimų buvo aprūpinti veikiančia vandens tiekimo sistema.

ES ir jos valstybės narės puikiai žino, jog būtina gerinti rezultatų pateikimą, ir stengiasi stiprinti pajėgumus ir sistemas, kad šios generuotų duomenis, rodančius jų pačių programų ir kartu su institucijomis partnerėmis įgyvendinamų programų rezultatus. Tačiau visi paramos teikėjai atkreipė dėmesį į sunkumus, kylančius kaupiant ir apibendrinant duomenis apie įvairių ir sudėtingų intervencijų rezultatus. ES ir jos valstybės narės turi toliau bendradarbiauti, kad užtikrintų patikimą ir tikrovišką duomenų teikimo sistemą.

5. TEMINĖS SRITYS

Kaip paprašė Taryba, šioje ataskaitoje nuodugniau išnagrinėtos dvi temos – mitybos gerinimas ir integracinės žemės ūkio maisto produktų grandinės ir sistemos.

Mitybos gerinimas

Vien užtikrinti didesnę maisto gamybą ir prieinamumą nepakanka: turi būti užtikrintos ir galimybės gauti ir vartoti įperkamą, saugų ir maistingą maistą. Neprievalgis yra pagrindinė daugiau kaip 3,1 mln. vaikų mirties kiekvienais metais priežastis. Pranešama, kad 2015 m. daugiau kaip 159 mln. vaikų turėjo vystymosi sutrikimų.

Dėl 2013 m. mitybos augimui skatinti iniciatyvos, kuri pradėta įgyvendinti Jungtinės Karalystės pirmininkavimo Didžiajam aštuonetui (G8) laikotarpiu, mityba sulaukė didesnio dėmesio ir buvo įsipareigota daugiau investuoti. Kad mityba yra svarbi, patvirtinta ir Romos deklaracijoje dėl mitybos, dėl kurios buvo susitarta 2014 m. vykusioje Antrojoje tarptautinėje mitybos konferencijoje, ir 2014 m. G20 aprūpinimo maistu ir mitybos saugumo programoje. Vėliau bado panaikinimas buvo pripažintas antruoju iš JT darnaus vystymosi tikslų ir buvo užsibrėžtas tikslas iki 2030 m. užkirsti kelią visoms netinkamos mitybos formoms.

Valstybės narės ir ES atlieka itin svarbų vaidmenį remiant pasaulinę mitybos gerinimo darbotvarkę ir ją finansuojant. ES įsipareigojo šalims partnerėms padėti iki 2025 m. 7 mln. sumažinti vystymosi sutrikimų turinčių vaikų skaičių ir 2014–2020 m. skyrė 3,5 mlrd. EUR šiam plataus užmojo tikslui pasiekti. Jungtinės Karalystės vyriausybė įsipareigojo iki 2020 m. pagerinti 50 mln. žmonių, kurie priešingu atveju badautų, mitybą ir, kartu su visomis Mitybos augimui skatinti iniciatyvą pasirašiusiomis šalimis, imtis priemonių siekiant iki 2020 m. 20 mln. vaikų apsaugoti nuo vystymosi sutrikimų.

2014 m. Vokietijos vyriausybė aprūpinimo maistu ir mitybos saugumą pripažino svarbiausiu prioritetu ir pradėjo įgyvendinti specialią iniciatyvą „Vienas pasaulis be bado“. Nyderlandai esamo bado ir netinkamos mitybos panaikinimą pripažino pirmuoju iš trijų šalies aprūpinimo maistu ir mitybos saugumo politikos prioritetų 20 ir sustiprino savo veiklą mitybos srityje. Airija savo kovos su badu darbo grupės 2008 m. ataskaitoje gimdyvių ir vaikų mitybos problemų sprendimą nurodė kaip vieną iš prioritetų ir toliau vykdo 2013 m. prisiimtus įsipareigojimus iki 2020 m. dukart padidinti programos „Irish Aid“ investicijas į mitybą.

ES ir jos valstybės narės siekia, kad neprievalgio problema būtų sprendžiama vadovaujantis įvairių sektorių dalyvavimu pagrįstu požiūriu, kuris, be kita ko, apima pastangas užtikrinti, kad prie mitybos gerinimo vis labiau prisidėtų žemės ūkis.

3 teksto langelis. Žemės ūkio ir mitybos srities švietimo integravimas siekiant gerinti mažų vaikų mitybą Intervencijos aprūpinimo maistu srityje ir dalyvaujamojo pobūdžio mitybos srities švietimas padeda žymiai pagerinti vaikų mitybą ir gali daryti poveikį vystymosi sutrikimams. JT Maisto ir žemės ūkio organizacija, kurią finansiškai parėmė Belgija, ES ir Vokietija, Malavyje ir Kambodžoje įvykdė projektus, kuriuos įgyvendinant buvo pagerintas 49 500 pažeidžiamų šeimų ir 11 100 mažų 6–23 mėnesių amžiaus vaikų aprūpinimas maistu, mityba ir mitybos būklė. Pagal taikytą požiūrį vietos žemės ūkio ir maisto sistemų įvairinimas buvo suderintas su mitybos srities švietimu kūdikių ir mažų vaikų maitinimo klausimais ir buvo parengtos programos gairės.

Valstybės narės daro didelę pažangą remdamos mitybos programas šalyse partnerėse. Ispanija ir Belgija remia mitybos programas Malyje. Nyderlandai, Jungtinė Karalystė, Prancūzija, Vokietija, Airija ir ES aktyviai remia Mitybos gerinimo judėjimą (SUN) ir užtikrina, kad jų investicijos būtų viešai matomos vykdant šį judėjimą ir teikiant pasaulines mitybos ataskaitas.

Remdamasi savo 2012 m. įsipareigojimu spręsti vystymosi sutrikimų problemą ir savo 2013 m. pažadu gerinti mitybą, Komisija parengė tvirtą politikos programą 21 ir Mitybos veiksmų planą 22 . Nuo plano įgyvendinimo pradžios 40 ES delegacijų nurodė mitybą kaip savo tikslą teikiant paramą šalims partnerėms įvairiuose pagrindiniuose sektoriuose, visų pirma žemės ūkio, kaimo plėtros ir sveikatos apsaugos.

ES ir jos valstybės narės pripažįsta, kad dėl nutukimo augimo, be kita ko, ir besivystančiose šalyse, atitinkamoms šalims vis dažniau tenka dviguba našta.

Integracinės žemės ūkio maisto produktų grandinės ir sistemos

ES ir jos valstybės narės pripažįsta, kad menką aprūpinimo maistu ir mitybos saugumą daugiausia lemia skurdas, taigi vienas iš politikos prioritetų yra galimybių gauti maisto gerinimas didinant pajamas. Taigi, kaip pažymėjo, pavyzdžiui, Jungtinė Karalystė, bado problemos sprendimas labai priklausys nuo integracinio ekonomikos augimo, visų pirma žemės ūkio sektoriuje. Tai dera su Afrikos Sąjungos Malabo deklaracija, kurioje žemės ūkio augimas ir pertvarka pripažinti lemiamais veiksniais siekiant aprūpinimo maistu ir mitybos saugumo bei kaimo gerovės.

4 teksto langelis. Tvaraus kakavos verslo ir kakavos bei maisto sąsajos programa Vakarų Afrikoje, kur kakava yra 3 mln. smulkiųjų ūkininkų šeimų pajamų šaltinis, ES ir Vokietija bendrai sukūrė Tvaraus smulkiųjų ūkininkų žemės ūkio verslo kakavos ir maisto sąsajos programą (SSAB). Siekdamos ugdyti ūkininkų verslo įgūdžius, jos įkūrė Ūkininkų verslo mokyklą ir įsteigė verslo paslaugų centrus, kad ūkininkams, įskaitant smulkiuosius, padėtų gauti technines konsultacijas, informaciją apie rinką ir mikrokreditus. Ūkininkų verslo mokyklą baigė 17 000 ūkininkų, iš jų 90 proc. savo kakavos derlių padidino daugiau kaip 33 proc.

Vokietija integracinių žemės ūkio maisto produktų grandinių ir sistemų klausimus visapusiškai sprendžia pagal keturis iš šešių jos specialiosios iniciatyvos „Vienas pasaulis be bado“ prioritetų. Prancūzija intervencijų Užsachario Afrikoje prioritetinėmis sritimis nustatė didelį užimtumą ir tvarias žemės ūkio vertės grandines. Nyderlandai integracinio ir darnaus augimo žemės ūkio sektoriuje skatinimą laiko antruoju savo aprūpinimo maistu ir mitybos saugumo politikos prioritetu. Vienas iš dešimties Airijos nusistatytų pasiekti aukšto lygio rezultatų yra geriau veikiančios klimatui atsparios maisto sistemos ir rinkos, o kelios valstybės narės remia savo ir Afrikos žemės ūkio maisto produktų sektorių partnerystės plėtojimą. 2015 m. ES pradėjo įgyvendinti Žemės ūkio finansavimo iniciatyvą, kuria siekiama pašalinti ūkininkams ir žemės ūkio verslininkams pritaikytų finansavimo mechanizmų trūkumą.

Pagal 1 politikos prioritetą vykdomos 1 822 programos, taigi ES ir jos valstybės narės paramos teikėjos vykdo daug su žemės ūkio maisto produktų vertės grandine susijusio darbo.

5 teksto langelis. Tvarios prekybos iniciatyva (vok. IDH, Initiatief Duurzame Handel) Pagal IDH buriant novatoriškų įmonių, pilietinės visuomenės organizacijų, vyriausybių ir kitų suinteresuotųjų subjektų koalicijas, spartinamas tvarios prekybos augimas. Iki 2013 m. pabaigos pagal IDH buvo pritraukta 56 mln. EUR privačiojo sektoriaus finansavimo. IDH akivaizdžiai daro poveikį. Pavyzdžiui, organizacijos „Rainforest Alliance“ sertifikuoti smulkieji arbatos augintojai Kenijoje, kurie buvo apmokyti vykdant IDH intervencijas, savo derlių padidino vidutiniškai 30 proc..

6. BENDROS IŠVADOS IR REKOMENDACIJOS

Ši ataskaita parodo, kad ES, plėtodama vystomąjį bendradarbiavimą, savo 3,7 mlrd. EUR investicijomis gerokai prisideda prie aprūpinimo maistu ir mitybos saugumo visame pasaulyje didinimo. ES ir jos valstybės narės padėjo daryti poveikį svarbiems pasauliniams susitarimams ir įsipareigojimams ir, įgyvendindamos savo aprūpinimo maistu ir mitybos saugumo programas, dabar turi palankias sąlygas remti tų susitarimų ir įsipareigojimų vykdymą. Iš šios ataskaitos matyti, kad įgyvendintos priemonės iš esmės suderintos su ES politikos sistema. ES ir jos valstybės narės atnaujino politinius įsipareigojimus, susijusius su aprūpinimo maistu ir mitybos saugumu, ir tam tikrais atvejais gerokai padidino skiriamą dėmesį ir finansavimą.

Rekomendacijos dėl tolesnių veiksmų

1.Siekti, jog padedant įgyvendinti darnaus vystymosi tikslus aprūpinimo maistu ir mitybos saugumas išliktų pasaulinės ir nacionalinės politikos darbotvarkės prioritetu. Aprūpinimo maistu ir mitybos saugumas yra ilgojo laikotarpio klausimas, kuriam formuojant politiką turi būti nuolat skiriamas dėmesys ir investicijos. Formuojant politiką ir rengiant programas, būtina remtis maisto sistemomis pagrįstu požiūriu ir atsižvelgti į mitybos, sveikatos, darbo vietų kūrimo, augimo, tvarios gamybos ir socialinės apsaugos sąsajas. Reikia ir toliau daug dėmesio skirti moterų vaidmens keitimui ir pažeidžiamų bendruomenių atsparumo didinimui. Siekdamos užtikrinti ilgalaikes investicijas ir pasiekti ilgalaikius rezultatus, ES ir jos valstybės narės turi aktyviai bendradarbiauti su pilietinės visuomenės organizacijomis, privačiuoju sektoriumi ir kitais partneriais, kad ekonominiams ir vystymosi klausimams ir toliau būtų skiriama daug dėmesio ir būtų skatinama juos spręsti.

2.Stiprinti bendrą įvairių sektorių dalyvavimu pagrįstą požiūrį sprendžiant neprievalgio problemą. Siekdamos didinti su mityba susijusių intervencijų veiksmingumą, ES ir jos valstybės narės, dalyvaudamos politiniame dialoge su vyriausybėmis partnerėmis, kurio tikslas – gerinti mitybos iniciatyvų įgyvendinimą, privalo daugiau dėmesio skirti koordinavimui. Tam, be kita ko, ES ir jos valstybės narės turėtų užtikrinti geresnį darbo pasidalijimą įvairiuose sektoriuose.

3.Suvienyti jėgas siekiant padėti šalims partnerėms kovoti su klimato kaitos padariniais ir kartu išnaudoti geriausias galimybes mažinti ūkininkavimo veikloje ir kaimo vietovėse išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekius. ES ir jos valstybės narės šalims partnerėms padės parengti, finansuoti ir įgyvendinti klimato kaitos poveikiui atsparaus aprūpinimo maistu ir mitybos saugumo ir veiksmų planus, atitinkančius jų nacionaliniu lygmeniu nustatytą įpareigojantį veiksmą, pateiktą 21-ojoje Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos šalių konferencijoje. Deramas dėmesys bus skirtas programoms, kuriomis smulkiesiems šeimos ūkiams suteikiama įvairiopa su aprūpinimo maistu ir mitybos saugumu, prisitaikymu prie klimato kaitos ir jos padarinių sušvelninimu susijusi nauda.

4.Pripažinti kaimo vietovių pertvarką ypač svarbiu procesu darbo vietų kūrimui, pajamų didinimui ir aprūpinimo maistu ir mitybos saugumo užtikrinimui ilguoju laikotarpiu. ES ir jos valstybės narės pripažįsta ekonomikos augimo ir tinkamų darbo vietų kūrimo, ypač jaunimui ir moterims, kaimo vietovėse svarbą. Tai yra glaudžiai susiję su ekonominės nelygybės ir migracijos problemų, kurios yra pagrindiniai maisto stygių ir nestabilumą skatinantys veiksniai, sprendimu. Reikia dėti daugiau pastangų, kad kaimo vietovėse būtų sukurtos sąlygos ekonominėms investicijoms ir plėtrai, pavyzdžiui, vykdyti decentralizaciją, taikyti teritorinį požiūrį, įgyvendinti politikos priemones ir gerinti infrastruktūrą.

5.Stiprinti mechanizmus, skirtus atsakingam privačiojo sektoriaus dalyvavimui didinti, ir mokytis iš integracinių verslo modelių. Stengdamosi padėti siekti reikšmingų permainų smulkiesiems šeimos ūkiams, ES ir jos valstybės narės vis aktyviau dirba su privačiuoju sektoriumi, kaip su partneriu. Siekiant užtikrinti, kad vietos suinteresuotiesiems subjektams būtų įmanoma pritraukti ilgalaikių investicijų, reikia novatoriškų integracinių finansinių paslaugų. Siekiant kurti veiksmingas viešojo ir privačiojo sektorių partnerystes, kurios taikytų valdymo mechanizmus, kuriuose gamintojų ir pilietinės visuomenės organizacijos galėtų pareikšti savo nuomonę, taikyti atsakingo investavimo į žemės ūkį principus ir įgyvendinti Neprivalomas atsakingo žemės, žuvininkystės ir miškų išteklių valdymo gaires, dar reikia atlikti daug darbo. Taip pat reikia aktyviau mokytis ir dalytis žiniomis apie „integracinio verslo“ metodų veiksmingumą, kad būtų užtikrinta, jog smulkieji šeimos ūkiai gautų naudos iš vietos, regiono ir pasaulio vertės grandinių.

6.Užtikrinti tolesnes investicijas į mokslinius tyrimus ir inovacijas ir stiprinti investicijų poveikį. ES ir jos valstybės narės ir toliau daug dėmesio skiria pasaulinių, regionų ir ypač nacionalinių mokslinių tyrimų ir inovacijų veiksmingumui ir investuoja, kad juos gerintų. Tai darant, reikia telkti Europos profesinės patirties ir mokslinių tyrimų išteklius ir stiprinti Europos bei pietinių mokslinių tyrimų institucijų partnerystę, be kita ko, per bendrai finansuojamą ES ir Afrikos mokslinių tyrimų partnerystę. Taip pat reikia toliau dirbti siekiant geriau suprasti būsimas aprūpinimo maistu ir mitybos saugumo tendencijas ir riziką bei tai, kaip į ją būtų galima reaguoti.

7.Gerinti rezultatų pateikimą. Nustačius naujus įsipareigojimus dėl aprūpinimo maistu ir mitybos saugumo, būtina skirti dėmesį veiksmingam jų įgyvendinimui ir vietoje daromam poveikiui. Tam būtina iš esmės patobulinti duomenų rinkimo, stebėsenos ir poveikio vertinimo mechanizmus visais lygmenimis. Tačiau toks informacijos teikimas neabejotinai yra sudėtingas ir sunkus. Komisija sieks derinti savo veiksmus su ES valstybėmis narėmis, kad sukurtų bendrus rodiklius ir parengtų metodikas, kurias taikant teikiamus rezultatus būtų galima lengviau apibendrinti Europos lygmeniu.

8.Gerinti bendrą programavimą. Tolesnis paramos skirstymas maždaug 109 šalyse, taip pat būtinybė nustatyti įvairius sektorius apimantį požiūrį į maisto sistemas, reiškia, kad bendras programavimas yra svarbus prioritetas – ir ES bei jos valstybėms narėms, ir siekiant užtikrinti nuoseklumą atskirose šalyse. Per kitą ataskaitinį laikotarpį patobulintos bendro programavimo iniciatyvos turėtų būti vykdomos bent trijose šalyse.

(1)

COM(2014) 712, Komisijos ataskaita Europos Parlamentui ir Tarybai. ES aprūpinimo maistu ir mitybos saugumo politikos įsipareigojimų vykdymas. Pirmoji dvimetė ataskaita.

(2)

COM(2010) 127 final, Komisijos komunikatas Europos Parlamentui ir Tarybai. ES pagalbos besivystančioms šalims sprendžiant aprūpinimo maistu problemas politikos programa.

(3)

SWD(2013) 104 final, Aprūpinimo maistu ir mitybos saugumo didinimas ES veiksmais. Mūsų įsipareigojimų vykdymas.

(4)

 SESV 210 straipsnio 2 dalyje nurodoma: „Komisija gali imtis bet kokios naudingos iniciatyvos 1 dalyje nurodytam koordinavimui remti.“

(5)

 „Mūsų pasaulio transformavimas“. 2030 m. darnaus vystymosi darbotvarkė, Jungtinės Tautos.

(6)

Patvirtinti FAO ir EBPO atsakingų žemės ūkio tiekimo grandinių gairėse, kurias pradėta taikyti 2016 m. kovo mėn.

(7)

 G20 aprūpinimo maistu ir mitybos vystymosi darbo grupė: G20 aprūpinimo maistu ir mitybos programos įgyvendinimo planas.

(8)

 Trečiosios tarptautinės vystymosi finansavimo konferencijos Adis Abebos veiksmų darbotvarkė (Adis Abebos veiksmų darbotvarkė).

(9)

 SWD(2015) 182, Lyčių lygybė ir moterų įgalėjimas: mergaičių ir moterų gyvenimų keitimas pasitelkiant ES išorės santykius 2016–2020 m. ir Tarybos išvados dėl 2016–2020 m. lyčių lygybės veiksmų plano, 2015 m. spalio 26 d.

(10)

C(2015) 7293 final, Komisijos sprendimas dėl Europos Sąjungos skubiosios pagalbos patikos fondo stabilumui didinti ir pagrindinėms neteisėtos migracijos ir asmenų persikėlimo Afrikoje priežastims šalinti įsteigimo.

(11)

  http://ec.europa.eu/research/iscp/index.cfm?pg=africa

(12)

Pavyzdžiui, Vokietija ir jos specialioji iniciatyva „Vienas pasaulis be bado“.

(13)

Ispanija duomenis pradėjo teikti šiais metais ir jai tenka 20 proc. šio padidėjimo.

(14)

Šioje antrojoje ataskaitoje panaudoti 2014 m. gruodžio mėn. paskelbti EBPO Paramos vystymuisi komiteto duomenys. Naudojami Paramos vystymuisi komiteto kodai apima daugiau sričių negu žemės ūkio ir aprūpinimo maistu kodai. Su aprūpinimo maistu saugumu susijusi neatidėliotina ir humanitarinė pagalba nėra įtraukta į šį vertinimą.

(15)

„Kita“ apima programas Artimuosiuose Rytuose, Ramiojo vandenyno regione arba daugiau negu viename regione ar žemyne.

(16)

SWD(2015) 159, Politikos suderinamumas vystymosi labui. 2015 m. ES ataskaita.

(17)

 http://www.fao.org/fileadmin/templates/cfs/Docs1415/FFA/CFS_FFA_Final_Draft_Ver2_EN.pdf

(18)

 COM(2014) 712, Komisijos ataskaita Europos Parlamentui ir Tarybai. ES aprūpinimo maistu ir mitybos saugumo politikos įsipareigojimų vykdymas. Pirmoji dvimetė ataskaita ir gegužės 26 d. Tarybos išvada.

(19)

 Bendrieji Komisijos rezultatai apskaičiuoti remiantis ES tarptautinio bendradarbiavimo ir vystymosi rezultatų sistema SWD(2015)80 final.

(20)

 Politinis dokumentas: Nyderlandų indėlis į visuotinį aprūpinimą maistu, 2014 m. gruodžio 18 d.

(21)

 SWD(2013) 72, Išorinės pagalbos priemonės motinų ir vaikų mitybai gerinti. ES politikos programa.

(22)

 SWD(2014) 234, Mitybos veiksmų planas.