EUROPOS KOMISIJA
Briuselis, 2016 03 04
COM(2016) 105 final
KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI
Aštuntoji Tarybos direktyvos 91/271/EEB dėl miesto nuotėkų valymo įgyvendinimo būklės ir įgyvendinimo programų (kaip reikalaujama tos direktyvos 17 straipsniu) ataskaita
{SWD(2016) 45 final}
Aštuntoji Tarybos direktyvos 91/271/EEB dėl miesto nuotėkų valymo įgyvendinimo būklės ir įgyvendinimo programų (kaip reikalaujama tos direktyvos 17 straipsniu) ataskaita
1. Politikos aplinkybės
2. Bendras atitikties vertinimas
2.1. Nuotekų surinkimo sistemos ir individualios arba kitokios atitinkamos sistemos (3 straipsnis)
2.2. Antrinis arba biologinis valymas (4 straipsnis)
2.3. Griežtesnis arba tretinis valymas ir jautrios zonos (5 straipsnis)
2.4. Didmiesčiai ir (arba) dideli teršėjai
2.5. Atitikties reikalavimams tendencijos
2.6. Informacija apie atitiktį reikalavimams regioniniu lygiu
2.7. Dar nepašalinti sunkumai
3. Veiksmai, kuriais skatinama atitiktis reikalavimams
3.1. Finansavimo programos
3.2. Įgyvendinimo programos (17 straipsnis)
3.3. Duomenų valdymo ir sklaidos gerinimas
3.4. Teisinis direktyvos įgyvendinimo užtikrinimas
4. Darbo vietų kūrimas ir ekonomikos augimo skatinimas investuojant į vandens paslaugų infrastruktūrą
5. Inovacijos – būdas remti efektyvų išteklių naudojimą ir ekonomikos augimą
6. Išvados
1. Politikos aplinkybės
Nesurinktos ir nevalytos 500 mln. ES gyventojų nuotekos yra pagrindinis taršos šaltinis, darantis poveikį gėlo 1 ir jūros vandens kokybei 2 ir keliantis pavojų žmonių sveikatai ir biologinei įvairovei.
Miesto nuotekų valymo direktyvoje 3 (toliau – MNVD) nustatyti minimalūs miesto nuotekų surinkimo ir valymo reikalavimai; ši direktyva yra viena iš pagrindinių ES vandens srities acquis politikos priemonių. Nuo pat priėmimo datos (1991 m.) įgyvendinama MNVD padėjo, visų pirma, gerokai sumažinti pagrindinių teršalų, konkrečiai, organinių medžiagų ir maistinių medžiagų, kurios yra pagrindinės vandens eutrofikacijos sukėlėjos, nuotekas 4 . Tačiau direktyva dar nėra visapusiškai įgyvendinta. Kai kuriose valstybėse narėse, kurios į ES įstojo 2004 m. ar vėliau, yra didelių atitikties direktyvai trūkumų.
Su nuotekų infrastruktūros sukūrimu susiję finansiniai ir planavimo aspektai apsunkina Direktyvos įgyvendinimą. Siekdama padėti įveikti šiuos sunkumus, ES skyrė daug lėšų iš ES sanglaudos politikos fondų (17,8 mlrd. EUR 2007–2013 m. programavimo laikotarpiu, ir ši suma nėra galutinė). Investicijos į infrastruktūrą tiesiogiai ir netiesiogiai skatina ekonomikos augimą ir užimtumą, taip pat padeda siekti vieno iš pagrindinių dabartinės Komisijos prioritetų – skatinti darbo vietų kūrimą, ekonomikos augimą ir investicijas 5 .
Šioje ataskaitoje pirmą kartą sujungiami valstybių narių pateikti duomenys apie miesto nuotekų surinkimą ir valymą 6 ir apie įgyvendinimo programas 7 . Tai leidžia susidaryti aiškų vaizdą apie atitikties direktyvai trūkumus ir valstybių narių planuojamus veiksmus šiems trūkumams pašalinti, taip pat apie numatytus investicinius poreikius ir jų patenkinimo terminus.
Yra būtinos nuolatinės pastangos siekiant pagerinti ir tęsti MNVD direktyvos laikymąsi. Tai, be kita ko, nurodyta 7-ojoje aplinkosaugos veiksmų programoje 8 , kurioje teigiama, kad siekiant saugoti, tausoti ir pagerinti ES gamtinį kapitalą iki 2020 m., laikantis VPD reikalavimų, turi būti reikšmingai sumažintas neigiamas poveikis tarpiniam, pakrančių ir gėlam vandeniui.
Kaip matyti iš Europos piliečių iniciatyvos „Right 2Water“, aukštos kokybės sanitarijos paslaugų užtikrinimas taip pat yra svarbus klausimas ES piliečiams. Komisija tam pritarė 9 ir įsipareigojo imtis veiksmų nurodytoms problemoms pašalinti. Tokie veiksmai apima aktyvesnį įgyvendinimą, veiksmus vandens duomenų valdymo skaidrumui pagerinti, ir labiau struktūrizuotą suinteresuotųjų šalių dialogą 10 .
2. Bendras atitikties vertinimas
Atitikties vertinimas atliekamas remiantis duomenų vertinimo metodika, kurią galima rasti EEE „Reportnet“ 11 .
Visos 28 ES valstybės narės pateikė duomenų rinkinius šiai ataskaitai. Didžioji dalis duomenų yra susijusi su 2012 m., o išimtiniais ir pagrįstais atvejais (CY, HU ir LT atveju) – su 2011 m.
Buvo vertinami tik 25 valstybių narių duomenys. IT ir PL pateikti duomenys buvo netinkamos kokybės. HR atveju atitikties reikalavimas netaikomas iki 2012 m.
8-oji įgyvendinimo ataskaita apima daugiau nei 19 000 miestelių ir miestų („aglomeracijų“), kuriuose gyvena daugiau nei 2 000 gyventojų, kurių sukeliama tarša atitinka 495 mln. vadinamųjų gyventojų ekvivalentų (g. e.) 12 . Palyginus su ankstesne ataskaita, pastebėta, kad g. e. sumažėjo maždaug 100 mln., daugiausia dėl aglomeracijų dydžio perskaičiavimo remiantis naujais duomenimis, gautais iš gyventojų, turistų ir pramonės subjektų surašymo CZ, ES, HU ir RO, ir atsižvelgus į neįtrauktus IT ir PL gyventojų duomenis.
Beveik 15 000 miestų ir miestelių (86 % ES taršos apkrovos) yra penkiolikoje valstybių narių, įstojusių į ES iki 2004 m. Likusi dalis taršos – trylikoje valstybių narių, kurios prie ES prisijungė 2004, 2007 arba 2013 m. 13 Daugeliui aglomeracijų keliose tose valstybėse narėse (BG, CY, LV, HU, RO, SI ir SK) įsipareigojimai pagal direktyvą taikomi po 2011–2012 m., todėl jos šioje ataskaitoje nebuvo vertinamos.
Nustatyta, kad ES-15 atitikties reikalavimams lygis, apskritai, buvo aukštas. Atskiros valstybės narės lygiu dažnai atitikties reikalavimams lygis siekia 95–100 %. Rezultatai yra žymiai prastesni ES-13, ypač – jautriose zonose. Tačiau, kaip pastebėta, nuo paskutinės ataskaitos (SWD (2013) 298 final) pateikimo buvo padaryta didelė pažanga.
Apskritai, ES-28 rezultatai tebėra labai geri, nes ES-13 taršos apkrovos metinis įnašas yra palyginti žemas (14 %).
|
Naujo metodo įvedimas: reikalingos pastangos siekiant atitikties Siekiant pateikti išsamesnį vaizdą apie nuotekų rinkimo ir valymo valstybėse narėse padėtį, šioje ataskaitoje pirmą kartą vertinami trūkumai, susiję su faktiškai tinkamai surinktomis, sujungtomis į tinklą ir išvalytomis nuotekomis . Šiuo metodu papildomas oficialus atitikties vertinimas, kuris yra naudojamas siekiant įvertinti, kaip yra laikomasi iš MNVD kylančių teisinių įsipareigojimų. Metodika ir rezultatai pateikiami priede 14 ir juos būtų galima apibendrinti taip 15 : Nors dar daug ką reikia nuveikti, siekiant užtikrinti visapusišką atitiktį MNVD, jau padaryta didelė pažanga, ir didžioji dalis Europos miestų nuotekų yra faktiškai tinkamai išvaloma prieš jas išleidžiant atgal į aplinką. Siekiant visapusiškos atitikties, reikia imtis veiksmų esamiems trūkumams pašalinti: • 11 mln. g. e. (2%) turi būti sujungta į sistemą ir valoma, arba ši problema turi būti sprendžiama pasinaudojant individualiomis arba kitokiomis atitinkamomis sistemomis; • 48 mln. g. e. (9%) jau sujungtų į sistemą miestų nuotekų turi būti padaryta tinkamomis antriniam valymui; ir • 39 mln. g. e. (12%) jau sujungtų į sistemą miestų nuotekų turi būti padaryta tinkamomis griežtesniam valymui. |
2.1. Nuotekų surinkimo sistemos ir individualios arba kitokios atitinkamos sistemos (3 straipsnis)
Dauguma valstybių narių surenka didelę dalį savo nuotekų, o vidutinis atitikties reikalavimams lygis yra 98 % (palyginti su 94 % ankstesnėje ataskaitoje). 20 valstybių narių atitikties reikalavimams lygis yra 100 %. Visose valstybėse narėse (išskyrus BG) ankstesni rezultatai buvo išlaikyti arba net pagerinti. Tik dviejose valstybėse narėse (BG ir SI) atitikties reikalavimams lygis buvo žemiau 60 %. Vis dar yra šalių, kuriose surenkama tik dalis nuotekų ir kuriose gana dažnai (daugiau kaip 20 % atvejų) naudojamos atskiros individualios ar kitokios atitinkamos sistemos 16 . Taip yra EL, HU, LV, LT ir SK.
2.2. Antrinis arba biologinis valymas (4 straipsnis)
92 % ES nuotekų buvo taikomas antrinis valymas pagal MNVD nuostatas (palyginti su ankstesne ataskaita, šis procentinis dydis išaugo 10 procentinių punktų). 16 valstybių narių pasiekė 90–100 % atitikties reikalavimams lygį, dar 5 valstybių narių (CY, CZ, ES, FR ir PT) atitikties reikalavimams lygis siekė 50–90 %, o dar trijose (BG, MT, SI) šis lygis buvo žemesnis. Nors atitikties lygiai ES-13 valstybėse narėse vis dar yra žemesni (vidutinis atitikties lygis – 68 %), padėtis, palyginti su ankstesnės ataskaitos duomenimis (tinkamas antrinis valymas buvo taikomas tik 39 % nuotekų), reikšmingai pagerėjo.
2.3. Griežtesnis arba tretinis valymas ir jautrios zonos (5 straipsnis)
Beveik 75 % ES teritorijos dabar yra priskiriama jautriai zonai. 15 valstybių narių suteikė tokios zonos statusą visai savo teritorijai, o 13 valstybių narių nurodė tik tam tikrus vandens telkinius esant „jautriais“. HU ir SI įsipareigojo dalyje savo teritorijos, kuri yra Dunojaus baseine, ateityje taikyti griežtesnį valymą, o tokie įsipareigojimai dėl valymo pagal atitinkamas Stojimo sutartis joms nebuvo taikomi. Informacijos apie jautrias zonas galima rasti EEE duomenų peržiūros programoje 17 .
Bendras 88 % atitikties lygis yra 11 procentinių punktų didesnis nei ankstesnėje ataskaitoje nurodyti duomenys, o tai rodo, kad padėtis reikšmingai pagerėjo. Tačiau dėl vėluojamo griežtesnio valymo ES-13 valstybėse narėse, tų valstybių narių vidutinis atitikties lygis yra 32 %. Apskritai, 9 valstybėse narėse atitikties lygis yra žemesnis nei 50 %, dar 4 valstybėse narėse – 50–90 %, o džiuginantį rezultatą – 90–100 % pasiekė 12 šalių. Sunkumai siekiant visapusiškos atitikties yra tokie: dideli investiciniai poreikiai, reikalingo finansavimo sutelkimas, ilgos ir sudėtingos naujos infrastruktūros kūrimo ir esamos infrastruktūros atnaujinimo procedūros.
1 pav. 3 straipsnio (surinkimas), 4 straipsnio (antrinis valymas) ir 5 straipsnio (griežtesnis valymas) nuostatų atitikties rezultatai ES-28, ES-15 ir ES-13. Į vidutines vertes yra atsižvelgta ir jos yra įvertintos pagal atskirų valstybių narių sukeliamą taršos apkrovą.
2 pav. MNVD 3 straipsnio (surinkimas), 4 straipsnio (antrinis valymas) ir 5 straipsnio (griežtesnis valymas) nuostatų atitikties rezultatai atskirose šalyse. Valstybės narės suskirstytos pirmiausiai nurodant tas, kurių atitikties 5 straipsniui lygis yra žemiausias, o tada – didėjančios atitikties tvarka. LV atitikties 5 straipsnio nuostatoms lygis buvo 0 %, nes LV pranešė, kad nė viename iš valymo įrenginių nebuvo taikomi griežtesni valymo reikalavimai, net jei N ir P rezultatai atitinka MNVD reikalavimus. Žemesnis atitikties lygis 4 straipsnio nuostatoms nei 5 straipsnio nuostatoms yra leistinas, nes 5 straipsnis taikomas tik jautrioms zonoms. RO atitikties lygis buvo apskaičiuotas remiantis visos apkrovos, atitinkančios atitinkamai 3, 4 ir 5 straipsnio reikalavimus, procentiniu dydžiu, atsižvelgiant į Stojimo sutarties reikalavimus, o ne remiantis apkrovos, siejamos su aglomeracijos, kuri visapusiškai vykdo atitikties reikalavimus, procentiniu dydžiu (duomenys apie aglomeracijų, kuriose laikomasi Stojimo sutartyje nustatytų atitikties reikalavimų, sąrašą nebuvo pateikti).
2.4. Didmiesčiai ir (arba) dideli teršėjai
Šioje ataskaitoje apžvelgiami 463 didmiesčiai (> 150 000 gyventojų). Tai daugiau kaip 100-u didmiesčių mažiau nei ankstesnėje ataskaitoje – daugiausiai todėl, kad nebuvo įtraukti Italijos ir Lenkijos duomenys. Didmiesčių taršos apkrova sudaro 46 % visos sukuriamos apkrovos. Maždaug 89 % tos apkrovos taikomi griežtesni nei MNVD nustatyti valymo reikalavimai. Palyginti su ankstesne ataskaita, nesurinktos arba surinktos ir nevalytos taršos apkrovos procentinė dalis sumažėjo nuo 5 % iki 2,2 %. Tačiau atskirų didmiesčių atitikties reikalavimams lygis yra labai skirtingas. Pavyzdžiui, galima laikyti, kad 2011–2012 m. atitikties reikalavimų visapusiškai laikėsi tik 14 iš 28 ES valstybių narių 18 sostinių, o tai, vis dėlto, yra 3 sostinėmis daugiau nei ankstesnės ataskaitos laikotarpiu.
2.5. Atitikties reikalavimams tendencijos
Daugelio metų atitikties reikalavimams tendencija yra teigiama, išskyrus laikotarpiu nuo 2005–2006 m. iki 2007–2008 m. pastebimą sumažėjimą dėl to, kad kai kurios blogesnių rezultatų pasiekusios šalys nepateikė duomenų 2005–2006 m. Ilgalaikes tendencijas reikėtų vertinti atsargiai, kadangi patekti duomenys ne visada apėmė tas pačias valstybes nares ir (arba) aglomeracijas dėl įvairių priežasčių, konkrečiai: nepakankamai gerai veikiančių IT sistemų pirmaisiais duomenų teikimo metais, laipsniškai besibaigiančių ES-13 taikomų tarpinių terminų arba kai kurių valstybių narių pateiktų netikslių ataskaitų.
Šioje ataskaitoje pateikiama naujų duomenų apie CY, EE, LV, HU, SI, SK ir RO, nes baigėsi nauji naujiems atitikties įsipareigojimams taikomi terminai. Kita vertus, apskaičiuojant ES rezultatus, į IT, PL, HR duomenis nebuvo galima atsižvelgti.
3 pav. Atitikties reikalavimams lygio pokyčiai nuo 1998 ataskaitinių metų (remiantis turimais neišsamiais duomenų rinkiniais).
2.6. Informacija apie atitiktį reikalavimams regioniniu lygiu
Į šią ataskaitą Komisija pirmą kartą įtraukė regioninio lygmens rezultatus ir juos įvertino. Tai leidžia pateikti tikslesnę ir įvairiapusiškesnę reikalavimų įgyvendinimo valstybėse narėse apžvalgą, kai bendri statistiniai duomenys ne visada yra naudingi.
Valstybėse narėse, kurių nacionalinis atitikties reikalavimams lygis yra aukštas, tokia tendencija paprastai išlieka visuose jų regionuose. Tačiau žemesnis nacionalinis atitikties reikalavimams lygis dažnai yra prastų rezultatų kai kuriuose tokių valstybių narių (pvz., BG, SI, PT, ES, IE) regionuose pasekmė.
Regionai klasifikuojami į kaimo, miesto arba subalansuotus, atsižvelgiant į jų gyventojų pasiskirstymą į, atitinkamai, daugiausiai mažas aglomeracijas, daugiausiai dideles aglomeracijas arba tolygiai į vienas ir kitas.
Regionų, kuriuose yra aukštas atitikties 3, 4 ir 5 (jei taikoma) straipsnių nuostatoms lygis, rodo, kad vadinamieji miesto regionai pasiekė geresnių rezultatų, po jų sektų subalansuoti regionai ir, galiausiai, žemiausią atitikties lygį turintys kaimo regionai. Tai galima paaiškinti tuo, kad mažoms aglomeracijoms buvo nustatyti vėlesni atitikties reikalavimams terminai.
4 pav. Regionų (miesto, kaimo ar subalansuotų), kurių atitikties 3, 4 ir 5 straipsnių nuostatoms lygis siekia 90–100 %, pasiskirstymas procentais.
2.7. Dar nepašalinti sunkumai
Nepaisant pagerėjusio MNVD laikymosi, dar liko nepašalintų sunkumų:
– reikia pasiekti, kad visos valstybės narės laiku pateiktų kokybiškus ir išsamius duomenų rinkinius, nes tada atitikties reikalavimams rezultatai taptų patikimesni. Struktūrizuotų informacijos ir įgyvendinimo sistemų (toliau – SIIS) kūrimas galėtų būti tinkamas būdas pasiekti, kad pagal MNVD reikalaujama informacija būtų teikiama veiksmingiau ir paprasčiau.
– Kai kurios ES-13 valstybės narės dar nesugeba laikytis savo dabartinių įsipareigojimų dėl atitikties reikalavimams, ypač nuotekų valymo, ir, visų pirma, griežtesnių valymo reikalavimų atveju. ES-13 valstybės narės, kurioms netrukus baigsis taikomi terminai, turi užtikrinti, kad tinkamų veiksmų dėl atitikties bus imtasi dar nepasibaigus pereinamiesiems laikotarpiams. Būtina tinkamai planuoti infrastruktūros prioritetus ir užtikrinti reikalingas investicijas.
–Žemas atitikties reikalavimams lygis tam tikrose ES-15 valstybėse narėse ir regionuose, kur atitikties terminai baigėsi prieš keletą metų, verčia manyti, kad tose vietovėse siekti geresnės atitikties reikalavimams būtų prioritetas.
–Atitikties reikalavimams lygis didmiesčiuose išaugo, tačiau daugelyje jų nuotekos išleidžiamos į jautrias zonas ir vis dar netaikomi griežtesni valymo reikalavimai. Tai kelia itin didelį susirūpinimą, nes tokie didmiesčiai daro neigiamą poveikį vandens aplinkai.
3. Veiksmai, kuriais skatinama atitiktis reikalavimams
Siekiant padėti valstybėms narėms pasiekti MNVD tikslų, vykdoma keletą veiksmų: organizuojami dvišaliai dialogai, kuriamos įgyvendinimo programos, per Europos struktūrinius ir investicijų fondus užtikrinamos investicijos į infrastruktūrą, geriau valdomi ir skleidžiami duomenys apie reikalavimų įgyvendinimą. Jeigu sistemingai nesilaikoma MNVD nuostatų, Komisija pradeda oficialius veiksmus dėl ES teisės pažeidimo.
3.1. Finansavimo programos
Siekiant sukurti nuotekų surinkimo ir valymo infrastruktūrą, reikalingos didelės investicijos, ir tam ES siūlo pasinaudoti finansavimo iš Europos struktūrinių ir investicijų fondų galimybėmis. Pastaraisiais programavimo laikotarpiais šie fondai labai padėjo valstybėms narėms investuoti į MNVD nuostatų laikymąsi. 2007–2013 m. programavimo laikotarpiu iš Sanglaudos politikos fondų tokiai infrastruktūrai 22 valstybėse narėse jau buvo skirta apie 17,8 mlrd. EUR. Jau pasiektas galutinis derybų dėl 2014–2020 m. veiklos programų etapas. Dėl šio laikotarpio turi būti įgyvendintos tam tikros ex-ante sąlygos, kurios investicijų į vandens paslaugas atveju apima vandens kainodaros politiką. Taikant šį mechanizmą, suteikiamos tinkamos paskatos įvairiems vandens naudotojams veiksmingai naudotis vandens ištekliais ir atitinkamai prisidėti prie vandens paslaugų sąnaudų padengimo VPD parengtuose upių baseinų valdymo planuose nustatytu lygiu. Juo taip pat užtikrinama, kad investicijos yra strateginės sistemos dalis, ir kad suteikiamu finansavimu prisidedama prie ES aplinkos acquis įgyvendinimo.
3.2. Įgyvendinimo programos (17 straipsnis)
2014 m. valstybės narės pateikė informaciją apie savo programų įgyvendinimą pagal MNVD 17 straipsnį 19 . Šio straipsnio vėlesnis taikymas, kaip veiksmas, siekiant pagerinti atitikties reikalavimams lygį, buvo atnaujintas „ES vandens išteklių išsaugojimo metmenyse“ 20 . Susiejus informaciją apie atitikties lygį su informacija apie planuojamas ir tebevykdomas įgyvendinimo programas, galima įvertinti, ar ketinamų priemonių pakaks pasiekti atitikčiai per pagrįstą terminą ir esant tinkamiems prioritetams. Įgyvendinimo programose taip pat yra vertingos informacijos apie finansinį planavimą ir reikalingus išteklius.
Valstybės narės 21 pranešė apie 2014–2027 m. laikotarpiu planuojamus įgyvendinti 8 600 projektų 22 , susijusių su nuotekų surinkimo ir valymo infrastruktūra, taip pat susijusių su individualiomis arba kitokiomis atitinkamomis sistemomis; dauguma projektų, apie kuriuos buvo pranešta, bus įgyvendinta iki 2018 m. Dauguma (70 %) įgyvendinamų projektų siekiama sumažinti arba panaikinti jau taikomų reikalavimų nesilaikymo lygį, tuo tarpu mažesne (30 %) įgyvendinamų projektų dalimi siekiama užtikrinti atitiktį reikalavimams iki galiojančių terminų pabaigos. 37 % projektų yra susiję su investicijomis į surinkimo sistemas, o 63 % – su valymo įrenginiais.
Dauguma projektų yra numatyta įgyvendinti ES-13 valstybėse narėse. Kiti projektai skirti valstybėms narėms, kurios labiau atsilieka nuo tikslų įgyvendinimo (pvz., IT ir ES), valstybėms narėms, kurioms netrukus įsigalios terminai dėl neseniai nustatytų jautrių zonų (pvz., FR), arba infrastruktūrai, kuri, nors ir atitiko reikalavimus, turi būti atnaujinta. Planuojama valymo infrastruktūra apima 7 % (43 mln. g. e.) visos susidariusios taršos apkrovos ES.
5 pav. Planuojamas darbų miesto nuotekų surinkimo sistemose ir valymo įrenginiuose skaičius.
Apskaičiuota, kad visos numatytos investicijos, kurių reikia naujiems projektams įgyvendinti siekiant visapusiškos atitikties su MNVD, yra 22 mlrd. EUR 23 , kurie yra tolygiai paskirstomi nuotekų surinkimo ir valymo infrastruktūrai. Planuojama, kad ES bendro finansavimo dalis sudarys 25 % visų investicinių poreikių.
Investicijų planai 24 yra išsamesni ir taip pat apima sumas, kurių, remiantis skaičiavimams, reikia esamoms sistemoms išplėsti ir atnaujinti. Iš šių duomenų matyti, kad metinis investicijų lygis, palyginti su dabartine padėtimi 25 , toliau didės 14 % per metus ir pasieks vidutiniškai beveik 25 mlrd. EUR per metus: 2015–2018 m. laikotarpiu į nuotekų infrastruktūrą bus investuota apie 100 mlrd. EUR.
6 pav. Esamų ir numatomų investicijų į miesto nuotekų surinkimo sistemas ir valymo įrenginius palyginimas.
Investicijų sumos sudaro 50 EUR vienam gyventojui artimiausiais metais.
7 pav. Investicijos į miesto nuotekų surinkimo sistemas ir valymo įrenginius vienam gyventojui
Tačiau tendencijos atskirose valstybėse narėse yra skirtingos: kai kuriose šalyse investicijos padidės arba išliks stabilios, o kitose – sumažės, kaip parodyta toliau esančiame paveiksle.
8 pav. Esamų ir numatomų metinių investicijų į miesto nuotekų surinkimo sistemas ir valymo įrenginius palyginimas.
3.3. Duomenų valdymo ir sklaidos gerinimas
Nuo 2012 m. Europos Komisija, siekdama padėti valstybėms narėms patobulinti ataskaitų teikimo procesus ir duomenų sklaidą visuomenei, pagal MNVD įgyvendina bandomąją programą – kuria struktūrizuotą įgyvendinimo ir informavimo sistemą (SIIS). Ši sąvoka pirmą kartą buvo paminėta Komunikate dėl ES aplinkos priemonių teikiamos naudos užtikrinimo 26 . Geriau valdant duomenis bus galima geriau įgyvendinti MNVD ir sumažinti administracinę naštą, taip pat veiksmingai įgyvendinti reikalavimus pagal INSPIRE direktyvą 2007/2/EB 27 ir Direktyvą 2003/4/EB dėl visuomenės galimybės susipažinti su informacija apie aplinką 28 . Iki šiol keturios valstybės narės (CY, LT, SI ir IE) dalyvavo nacionalinės SIIS, taip pat patobulintų IT sistemų ir interneto svetainių, kuriose pateikiami 29 duomenys apie nuotekas, kūrime 30 . Kitame etape prisijungs dar trys valstybės narės (HR, PL ir RO). Komisija taip pat glaudžiai bendradarbiauja su EEE, siekdama pagerinti informacijos ES lygmeniu organizavimą ir sklaidą 31 . Bandomosios SIIS programos rezultatas bus panaudotas siekiant sukurti kitų valstybių narių ir ES suinteresuotų partnerių veiklos SIIS.
3.4. Teisinis direktyvos įgyvendinimo užtikrinimas
Komisija užtikrina, kad valstybės narės laikytųsi MNVD. Šiuo tikslu ji daugiausia palaiko nuolatinį dialogą ir vykdo atitikties skatinimo veiklą, taip pat, prireikus, palaiko dvišalį dialogą su valstybėmis narėmis pažeidėjomis arba pradeda pažeidimo nagrinėjimo procedūras prieš jas. Tai paprastai daroma „horizontaliose“ bylose, apimančiose kelias aglomeracijas, kurioms taikomi tie patys įpareigojimai 32 dėl atitikties, senesnes valstybes nares, nuo tada, kai pasibaigė atitinkami MNVD nustatyti terminai, ir naujesnes valstybes nares – laipsniškai, kai pasibaigia joms taikomi terminai dėl atitikties.
Dėl pirmos grupės pažeidėjų ES Teisingumo Teismas nuo 2013 m. pabaigos priėmė septynis sprendimus, iš kurių trys buvo pagrįsti Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 260 straipsniu, o tai reiškia, kad Teisingumo Teismas nurodė trims valstybėms narėms (BE 33 , LU 34 ir EL 35 ) sumokėti vienkartinę išmoką ir baudą dėl to, kad jos nesilaikė ankstesnių 2004, 2006 ir 2007 m. sprendimų. Tai pirmosios bylos, kuriose Teisingumo Teismas skyrė baudas dėl MNVD nesilaikymo. Dabar Teisingumo Teisme nagrinėjamos dar 5 bylos.
Nuo 2012 m. Komisija taip pat pradėjo kelias horizontalias bylas, apimančias kelis šimtus aglomeracijų vienoje valstybėje narėje.
Galiausiai, naujesnėms valstybėms narėms jų atitinkamose stojimo sutartyse buvo nustatyti konkretūs tarpiniai terminai, kurie jau greitai baigsis. Komisija tikrina, kaip valstybės narės laikosi šių tarpinių terminų, daugiausiai sistemingai rengdama ataskaitas.
Pagal 7-ąją (2009–2010 m.) ataskaitą Komisija pradėjo dvišalius dialogus su 10 valstybių narių. Įtariami valstybių narių pažeidimai yra skirtingi, nes ne visi tarpiniai terminai yra vienodi.
4. Darbo vietų kūrimas ir ekonomikos augimo skatinimas investuojant į vandens paslaugų infrastruktūrą
Siekiant sukurti nuotekų surinkimo kokybiškų paslaugų infrastruktūrą reikia daug investicijų ir veiksmų, kuriais reikšmingai prisidedama prie darbo vietų kūrimo ir ekonomikos augimo vandens pramonės sektoriuje.
Vien tik pramonės sektoriuje 36 taip sukuriama maždaug 15 mln. EUR per metus pridėtinės vertės.
9 pav. ES-28 nuotekų pramonės pridėtinės vertės pokyčiai 2008–2012 m. laikotarpiu.
Žvelgiant plačiau, reikia pažymėti, kad prekių ir paslaugų sektoriuje 37 nuotekų tvarkymo sektoriuje dirba daugiau kaip 600 000 darbuotojų; šios veiklos metinė gamybinė vertė yra daugiau nei 100 mlrd. EUR, o sukuriama metinė pridėtinė vertė yra apie 42 mlrd. EUR (investicijos, techninė priežiūra, veikla, technologijų ir žinių eksportas).
10 pav. Užimtumo pagal visos darbo dienos ekvivalentą ir gamybos vertę nuotekų tvarkymo sektoriuje ES-28 pokyčiai 2003–2012 m. laikotarpiu.
Kaip nurodyta pirmiau, nuotekų sektorius ir toliau plėsis.
Todėl MNVD įgyvendinimu padedama siekti ne tik aplinkos apsaugos tikslų, bet ir reikšmingai prisidedama prie darbo vietų kūrimo, ekonomikos augimo ir investicijų 38 . Pagal Komisijos Investicijų planą 39 keli atrinkti projektai yra susiję su investicijomis į nuotekų ir geriamojo vandens infrastruktūrą.
5. Inovacijos – būdas remti efektyvų išteklių naudojimą ir ekonomikos augimą
Siekiant užtikrinti aukštos kokybės vandens paslaugas piliečiams ekonomiškai efektyviausiu būdu, labai svarbu investuoti į novatoriškų sprendimų dėl efektyvesnio išteklių naudojimo vystymą ir diegimą dideliu mastu: pavyzdžiui, dėl energijos atgavimo būdų, maistinių medžiagų surinkimo ir perdirbimo į paklausius produktus, ir dėl pakartotinio vandens naudojimo. Be to, inovacijos yra svarbus veiksnys siekiant didesnio konkurencingumo, daugiau darbo vietų, ir ekonomikos augimo.
Vandens srities Europos inovacijų partneryste 40 (VSEIP) siekiama palengvinti novatoriškų sprendimų vystymą ir sukurti rinkos galimybes ES ir už jos ribų. Nustatytos 8 prioritetinės sritys, konkrečiai, vandens pakartotinis panaudojimas ir perdirbimas, vandens ir nuotekų valymas, įskaitant išteklių regeneravimą, vandens ir energijos priklausomybę, potvynių ir sausros rizikos valdymą, ekosistemų funkcijas, vandens valdymą, sprendimų palaikymo sistemas ir stebėseną, pažangiąsias technologijas ir inovacijų finansavimą. VSEIP pagrindas – 29 iš įvairių suinteresuotųjų subjektų sudarytos veiklos grupės. Jų partneriai kuria, bando, plėtoja ir skleidžia inovacijas, skatina jų diegimą rinkoje ir visuomenėje, siekiant spręsti pagrindinius su vandeniu susijusius uždavinius. Keli projektai jau buvo pradėti įgyvendinti. Jie yra VSEIP vandens programos įgyvendinimo pagrindinė sudedamoji dalis. Novatoriški sprendimai taip pat yra labai svarbūs mažinant neigiamą poveikį aplinkai labai tankiai apgyvendintose vietovėse ir pertvarkant jas į „pažangiuosius miestus“.
Vandens srities mokslinių tyrimų ir inovacijų svarba taip pat buvo pripažinta programoje „Horizontas 2020“, kuri yra ES mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo 2014–2020 m. laikotarpiu programa. „Horizontas 2020“ 2014–2015 m. darbo programoje vanduo laikomas prioritetine sritimi, siekiant įdiegti į rinką novatoriškus su vandeniu susijusius sprendimus, ir remti valstybių narių vykdomą Europos inovacijų partnerystę (EIP) ir bendro programavimo iniciatyvą vandens srityje. Inter alia daug dėmesio buvo skirta demonstravimo ir patekimo į rinką projektams, siekiant panaikinti atotrūkį tarp novatoriškų vandens srities sprendimų ir jų patekimo į rinką. Be to, pasinaudojant „Horizontas 2020“ 2016–2017 m. darbo programa, vandens tema įtraukiama į visą „Horizontas 2020“ struktūrą, siekiant tęsti 2014–2015 m. laikotarpiu pradėtas pastangas. Vandens inovacijų Europoje ir kitur skatinimo veiksmai yra, visų pirma, aptariami žiedinės ekonomikos, tvarių miestų, klimato paslaugų, teritorijų atsparumo ir kitose srityse. Visų pirma, „Horizontas 2020“ socialiniame uždavinyje „Kova su klimato kaita, aplinka, išteklių naudojimo efektyvumas ir žaliavos“ skatinama taikyti sisteminio požiūrio koncepciją vykdant didelės apimties demonstravimo ir (arba) bandomuosius projektus, kuriuose yra pakankamai pažangiausių technologinių naujovių, ir siekiant įgyvendinti ir išbandyti naujus technologinius ir ne technologinius sprendimus. Įgyvendinant šiuos projektus taip pat turėtų būti įmanoma pritraukti kuo didesnį novatorių ir inovacijų naudotojų (pvz., pramonės, finansuotojų, mokslininkų, tyrėjų, privačiųjų arba viešųjų subjektų, regionų, miestų, piliečių ir jų organizacijų ir t. t.) susidomėjimą ir taip padėti pritraukti papildomų viešojo ir privačiojo sektorių investicijų į vandens sektorių ir stiprinti sąveiką su kitomis susijusiomis ES finansavimo priemonėmis, konkrečiai, Europos struktūriniais ir investicijų fondais (ESIF), visų pirma, naudojant Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) lėšas.
Gana svarbūs nuotekų sektoriui yra pakartotinio vandens naudojimo novatoriški sprendimai ir galimas svarbus tokio naudojimo indėlis į išteklių naudojimo efektyvumą. Atsižvelgdama į vandens išteklių išsaugojimo metmenis 41 , Komisija šiuo metu svarsto galimybę sukurti ES lygmens priemonę, kuria būtų skatinamas pakartotinis vandens naudojimas, kaip reikalaujama pagal Direktyvos dėl miesto nuotekų valymo 12 straipsnyje.
6. Išvados
MNVD įgyvendinimo rezultatas – žymiai sumažėjęs išmetamų organinių ir maistingųjų medžiagų teršalų kiekis ES, todėl ši direktyva labai padeda užtikrinti gerą jūrų ir gėlų vandenų aplinkos būklę.
Nors įgyvendinant direktyvą susiduriama su sunkumais (pavyzdžiui, reikalingos didelės investicijos ir ilgalaikis planavimas), ES-15 šalims pavyko pasiekti aukštą atitikties reikalavimams lygį. ES-13 šalyse tebėra didelių atitikties reikalavimams trūkumų, visų pirma, susijusių su vandens valymu. Kad per pagrįstą laikotarpį būtų pasiekta visiška atitiktis reikalavimams, būtina imtis aktyvesnių veiksmų ir skirti daugiau investicijų, .
Iš įgyvendinimo programų matyti, kad atitikties trūkumams pašalinti valstybės narės ketina daug investuoti į nuotekų infrastruktūros kūrimą. Valstybės narės ir toliau turi rinkti informaciją, kuri būtina norint laiku nustatyti būsimų investicijų poreikį ir veiklos sąnaudas, taip pat pagerinti arba išlaikyti esamų sistemų veiksmingumą.
Siekiant pagerinti duomenų apie MNVD įgyvendinimą kokybę ir užtikrinti, kad jie būtų pateikiami laiku, reikia imtis papildomų veiksmų. Šiuo tikslu Komisija kartu su EEE ir valstybėmis narėmis peržiūri ir kuria procedūras ir priemones.
Vandens pramonės sektorius reikšmingai prisideda prie ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo. Investicijos, kuriomis siekiama užtikrinti visišką atitiktį ES teisės aktams, turi didelį darbo vietų kūrimo ir ekonomikos augimo potencialą.
Kad vandens pramonėje ištekliai būtų naudojami veiksmingiau, taip pat siekiant prisidėti prie darbo vietų kūrimo ir ekonomikos augimo, labai svarbu investuoti į novatoriškas technologijas.
„Gyventojų ekvivalentai“ arba g. e. – MNVD vartojama sąvoka, apimanti kaimo ir (arba) miesto gyventojų ir kitų šaltinių, konkrečiai, gyventojų ne rezidentų ir žemės ūkio produktų pramonės, sukeltą taršą.
Atskiros individualios sistemos arba kitokios atitinkamos sistemos, kurios užtikrina tokį pat aplinkos apsaugos lygį, kaip ir surinkimo sistemos.
Eurostatas (NACE 2 red. B-E) http://ec.europa.eu/eurostat/data/database
Eurostatas http://ec.europa.eu/eurostat/web/environment/environmental-goods-and-services-sector/database