EUROPOS KOMISIJA
Briuselis, 2016 02 05
COM(2016) 47 final
KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI
dėl Reglamento (EB) Nr. 391/2009 ir Direktyvos 2009/15/EB dėl laivų patikrinimo ir apžiūros organizacijų ir atitinkamos jūrų administracijų veiklos bendrųjų taisyklių ir standartų įgyvendinimo pažangos
1.Įvadas
Kaip trečiojo saugios laivybos dokumentų rinkinio sudedamąsias dalis 2009 m. Europos Parlamentas ir Taryba priėmė Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 391/2009 dėl laivų patikrinimo ir apžiūros organizacijų bendrųjų taisyklių ir standartų (toliau – Reglamentas) 1 ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/15/EB dėl laivų patikrinimo ir apžiūros organizacijų ir atitinkamos jūrų administracijų veiklos bendrųjų taisyklių ir standartų (toliau – Direktyva) 2 . Šios ataskaitos tikslas – atitinkamai pagal Reglamento 17 straipsnį ir Direktyvos 12 straipsnį informuoti Europos Parlamentą ir Tarybą apie šių teisės aktų įgyvendinimo pažangą.
2.Aplinkybės
Reglamentu ir Direktyva panaikinta Tarybos direktyva 94/57/EB 3 , šie teisės aktai sudaro nuoseklų teisės aktų kompleksą, kuriame nustatyta ES laivų patikrinimo ir apžiūros organizacijų (dar vadinamų pripažintomis organizacijomis arba PO) veiklos reglamentavimo sistema.
Direktyva reglamentuojami valstybių narių, kaip vėliavos valstybių, ir pripažintų organizacijų, įgaliotų jų vardu vykdyti funkcijas, susijusias su teisės aktais nustatytu laivų, plaukiojančių su jų vėliavomis, sertifikavimu, santykiai.
Reglamente nustatyti pripažintų organizacijų pripažinimo kriterijai ir įpareigojimai, susiję su teisės aktais nustatyta ir klasifikavimo veikla. Šie reikalavimai yra struktūrinio ir sisteminio pobūdžio, daugiausia pagrįsti tarptautiniais standartais. Jais siekiama užtikrinti, kad ES pripažintos organizacijos, remdamosi griežta kokybės užtikrinimo sistema, visiems jų registruose klasifikuotiems laivams, nepaisant jų vėliavos, griežtai taikytų savo taisykles ir procedūras.
Reglamentu taip pat reglamentuojamas ES pripažinimo suteikimas ir panaikinimas, nustatytas Komisijos atliekamas periodinis PO vertinimas ir baudų už reikalavimų nesilaikymą skyrimo sistema.
Jei valstybė narė pageidauja įgalioti organizaciją jos vardu atlikti patikrinimus ir apžiūras, susijusias su teisės aktais nustatytais atitikties tarptautinėms konvencijoms liudijimais, ji privalo pavesti šias pareigas tik pripažintai organizacijai, t. y. organizacijai, pripažintai pagal Reglamentą 4 .
Pripažinimo procesas valdomas centralizuotai, pripažinimą suteikia Komisija. ES lygmeniu pripažinta organizacija turi teisę sudaryti dvišalius susitarimus su bet kokia valstybe nare, o ši negali atsisakyti to padaryti, tačiau gali riboti pripažintų organizacijų, kurias ji įgalioja naudodamasi savo vėliava, skaičių.
Pagal Direktyvos 6 straipsnį (atitinkamai – pagal Reglamento 12 straipsnį) Komisijai įgyvendinti šiuos teisės aktus padeda Jūrų saugumo ir teršimo iš laivų prevencijos komitetas (COSS) 5 .
3.Pripažintų organizacijų (PO) sąrašas
3.1.Pripažinimo ir anksčiau suteikto pripažinimo išsaugojimo teisinis pagrindas
Pripažinimo procesas ir iki 2009 m. pagal Tarybos direktyvą 94/57/EB suteikto pripažinimo išsaugojimas reglamentuojamas šiomis Reglamento nuostatomis:
4 straipsnis: sprendimas dėl pripažinimo, kurį Komisija priima pagal Reglamente (ES) Nr. 182/2011 6 nustatytą nagrinėjimo procedūrą; susijęs juridinis asmuo, kuris turėtų turėti pripažinimą; ribotas pripažinimas; PO sąrašo paskelbimas;
15 straipsnis: pripažinimo išsaugojimas ir iki Reglamento įsigaliojimo pagal Direktyvą 94/57/EB suteikto riboto pripažinimo peržiūra;
16 straipsnis: juridinio asmens, kuris turėtų turėti pripažinimą, patikrinimas; prireikus priimamas sprendimas iš dalies pakeisti pripažinimą.
3.2.Sąrašo pakeitimai
2007 m. buvo trylika ES pripažintų organizacijų 7 . Nuo to laiko sąrašas keitėsi taip:
2008 m. balandžio 18 d. baigė galioti ribotas organizacijos Registro Internacional Naval, SA (RINAVE) pripažinimas, jis nebuvo atnaujintas 8 ;
2009 m. įsigaliojus Reglamentui, pagal Reglamento 15 straipsnį, pripažinimą (be apribojimų) išsaugojo dešimt organizacijų;
pagal Reglamento 15 straipsnį, buvo išsaugotas ir be apribojimų pratęstas Lenkijos laivų registro (Polish Register of Shipping, PRS) pripažinimas 9 ;
2010 m. rugpjūčio 30 d. baigė galioti ribotas Graikijos laivų registro (Hellenic Register of Shipping, HRS) pripažinimas, jis nebuvo atnaujintas 10 .
Pastaruoju metu PO sąrašas keitėsi taip:
2013 m., susijungus bendrovėms Det Norske Veritas (DNV) ir Germanischer Lloyd (GL), Komisija pagal Reglamento 4 ir 16 straipsnius iš dalies pakeitė DNV pripažinimą ir jį suteikė naujam atitinkamam juridiniam asmeniui DNV GL AS 11 ;
2014 m. Komisija pagal Reglamento 4 straipsnį suteikė pripažinimą Kroatijos laivybos registrui (Croatian Register of Shipping, CRS) 12 ;
2015 m. Komisija pagal Reglamento 16 straipsnį iš dalies pakeitė keturioms organizacijoms suteiktus pripažinimus ir kiekvieną pripažinimą suteikė atitinkamam juridiniam asmeniui, kuris turėtų turėti pripažinimą 13 .
3.3.ES pripažintų organizacijų sąrašas nuo 2015 m. gegužės mėn.
Pagal Reglamento 4 straipsnio 5 dalį Komisija rengia, atnaujina ir skelbia pagal Reglamentą pripažintų organizacijų sąrašą.
Šiuo tikslu Komisija priėmė 2015 m. balandžio 24 d. Komisijos sprendimą (ES) 2015/669 14 , kuriuo panaikinamas Sprendimas 2007/421/EB dėl pripažintų organizacijų, apie kurias valstybės narės pranešė pagal Tarybos direktyvą 94/57/EB, sąrašo paskelbimo, kuriame Mobilumo ir transporto generalinio direktorato generalinis direktorius įgaliotas skelbti pripažintų organizacijų sąrašą ir prireikus jį atnaujinti.
Atnaujintas sąrašas buvo paskelbtas 2015 m. gegužės 19 d. Europos Komisijos pranešime (2015/C 162/06) 15 ; į sąrašą įtraukta vienuolika organizacijų: American Bureau of Shipping (ABS); Bureau Veritas SA – Registre international de classification de navires et d’aeronefs (BV); China Classification Society (CCS); Croatian Register of Shipping (CRS); DNV GL AS; KR (Korean Register); Lloyd’s Register Group LTD (LR); Nippon Kaiji Kyokai General Incorporated Foundation (ClassNK); Polish Register of Shipping (PRS); RINA Services S.p.A.; Russian Maritime Register of Shipping (RS).
4.Valstybių narių, kaip vėliavos valstybių, naudojimasis PO paslaugomis
4.1.Direktyvos 2009/15/EB perkėlimas į nacionalinę teisę
Pagal Direktyvos 13 straipsnį, valstybės narės privalėjo iki 2011 m. birželio 17 d. Direktyvą galutinai perkelti į nacionalinę teisę. Komisija įvertino Direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę užbaigtumą ir nustatė, kad Direktyva iš esmės perkelta tinkamai.
4.2.Valstybių narių ir PO bendradarbiavimo santykiai
Direktyvos 5 straipsnyje nustatyta, kad valstybės narės, kurios priima sprendimą įgalioti pripažintą organizaciją, sudarydamos nustatytos formos oficialią sutartį arba lygiavertį teisinį susitarimą, nustato bendradarbiavimo su susijusiomis PO santykius. Pagal šio straipsnio 4 dalį, kiekviena valstybė narė privalo perduoti Komisijai tikslią informaciją apie bendradarbiavimo su PO santykius.
Visos valstybės narės, kurios naudojasi vienos arba kelių PO paslaugomis, atsižvelgdamos į reikalavimus pateikė informaciją apie jų bendradarbiavimo santykius, o prireikus – ir šios informacijos pakeitimus arba atnaujinimus. Komisija patikrino, ar minėti susitarimai atitinka reikalavimus.
Visos valstybės narės, išskyrus vieną, buvo sudariusios susitarimus su viena arba keliomis PO. Kiekvienos valstybės narės sudarytų susitarimų skaičius įvairuoja nuo vieno iki dešimties, vienoje valstybėje narėje yra vidutiniškai šešios įgaliotos PO.
ES PO sudarytų susitarimų su valstybėmis narėmis skaičius įvairuoja nuo vieno iki dvidešimt penkių, kiekviena PO yra sudariusi vidutiniškai po keturiolika susitarimų.
Pagal Direktyvos 8 straipsnį, jei valstybė narė mano, kad PO nebegali jos vardu vykdyti 3 straipsnyje nurodytų užduočių (patikrinimų, apžiūrų ir (arba) teisės aktais nustatytų liudijimų išdavimo), valstybė narė tokį įgaliojimą gali laikinai sustabdyti ar panaikinti. Tokiu atveju valstybė narė apie tai nedelsdama informuoja Komisiją ir nurodo pagrįstas tokio sprendimo priežastis 16 . Nuo Direktyvos įsigaliojimo Komisija neužregistravo nė vieno tokio pranešimo.
4.3.Valstybių narių vykdoma PO stebėsena
Kiekviena valstybė narė privalo įsitikinti, kad jos vardu veikiančios PO veiksmingai atlieka joms pavestas funkcijas, susijusias su laivais, plaukiojančiais su jos vėliava. Šiuo tikslu kiekviena valstybė narė kas dvejus metus atlieka visų jos vardu veikiančių PO stebėseną ir Komisijai bei kitoms valstybėms narėms pateikia tos stebėsenos rezultatus (Direktyvos 9 straipsnis).
Iš esmės valstybės narės vykdė šį įpareigojimą ir, laikydamos reikalavimų, teikė Komisijai savo stebėsenos ataskaitas 17 . Tačiau Direktyvoje nenustatyta konkrečių stebėsenos ataskaitų struktūros, turinio ir detalumo reikalavimų. Todėl atskirų valstybių narių ataskaitų išsamumas ir kokybė labai skiriasi. Komisija, siekdama susitarti dėl būtiniausios informacijos, kuri turėtų būti pateikta ataskaitose, pradėjo diskusijas su valstybėmis narėmis.
Valstybės narės taip pat privalo vykdyti PO stebėseną kaip uosto valstybės (Direktyvos 10 straipsnis) ir pranešti Komisijai apie „laivus, kurie kelia didelę grėsmę saugumui ir aplinkai arba kai matyti ypač aplaidus pripažintų organizacijų elgesys“. Iki šiol Komisija neužregistravo nė vieno tokio valstybių narių pranešimo.
5.PO priežiūra ir stebėsena ES lygmeniu
5.1.Periodiniai vertinimai
Teisinė sistema
Pagal Reglamento 8 straipsnį „Komisija kartu su valstybe nare, pateikusia atitinkamą prašymą suteikti pripažinimą, <...> ne rečiau kaip kartą per dvejus metus atlieka visų patvirtintų organizacijų patikrinimą.“ „Vertinimo metu galima organizuoti apsilankymus pripažintos organizacijos regioniniuose filialuose bei atsitiktinai pasirinktų laivų – eksploatuojamų ir statomų – patikrinimus, siekiant atlikti pripažintos organizacijos veiklos auditą.“ Šį vertinimą Komisija atlieka siekdama: 1) patikrinti, ar PO vykdo Reglamente nustatytus įpareigojimus ir Reglamento I priede nustatytus būtiniausius kriterijus, 2) išanalizuoti, kokių konkrečių reikalavimų nesilaikoma ir kokie (galimi) tokio nesilaikymo padariniai saugumui ir aplinkos apsaugai.
Apsilankymai ir patikrinimai
Komisija Europos jūrų saugumo agentūrai (EMSA) 18 pavedė jos vardu rengti pirmiau minėtus būtinus techninius apsilankymus ir patikrinimus. Tokia praktika apibendrinta paskutiniu EMSA steigimo reglamento pakeitimu 19 , kuriuo nustatyta, kad „Agentūra Komisijos vardu vykdo patikrinimus, kaip tai numatyta privalomuose Sąjungos teisės aktuose dėl organizacijų, kurias Sąjunga pripažino pagal <...> Reglamentą (EB) Nr. 391/2009“.
Tokio tikrinimo tikslas – pateikti Komisijai faktinių įrodymų ir techninę analizę, kuria remiantis būtų galima atlikti vertinimą. Be to, ši priemonė suteikė EMSA galimybę gauti patikimų su šia sritimi susijusių ekspertinių žinių ir turėti kvalifikuotų tikrintojų grupę 20 .
Siekiant padidinti periodinių vertinimų veiksmingumą ir našumą, buvo parengtas rizika grindžiamas apsilankymų ir patikrinimų planavimo, rengimo ir atlikimo metodas, kurį taikant remiamasi labai įvairia informacija ir duomenimis (pvz., ankstesnių vertinimų išvadomis, valstybių narių ataskaitomis, laivynų ir darbuotojų statistika, naujų laivų statybos tyrimais, duomenimis apie nelaimingus atsitikimus, uosto valstybės kontrolės duomenimis ir t. t.).
Nuo 2009 m. birželio mėn., kai įsigaliojo Reglamentas, iki 2014 m. pabaigos (per penkerius su puse metų) EMSA surengė 111 apsilankymų ir patikrinimų, įskaitant 31 apsilankymą pagrindinėse buveinėse, 66 apsilankymus padaliniuose ir 14 laivų patikrinimų. Apie 40 proc. apsilankymų surengta ES ir EEE valstybėse, 60 proc. – trečiosiose šalyse 21 .
Komisijos vertinimas ir trūkumų šalinimas
Komisija, remdamasi EMSA išvadomis, technine analize ir – kai kuriais atvejais – rekomendacijomis, periodiškai vertina, ar PO laikosi visų Reglamente nustatytų įpareigojimų ir atitinka visus būtiniausius kriterijus.
Atliekant periodinį vertinimą, daugiausia dėmesio skiriama sistemingai organizacijos veiklai, vertinant derinami įvairūs analizės metodai, kuriais siekiama nustatyti galimas pagrindines nustatytų problemų priežastis ir galimų jų padarinių mastą ir sunkumą. Vertinimas skiriamas konkrečiai susijusiai PO, jame išsamiai apibūdinami ir įvertinami svarbūs nustatyto reikalavimų nesilaikymo aspektai ir paraginama imtis struktūrinių taisomųjų ir prevencinių veiksmų, kad šie trūkumai būtų pašalinti ir jų pakartotinai neatsirastų 22 .
PO įgyvendinti taisomieji ir prevenciniai veiksmai buvo labai skirtingi ir įvairavo nuo konkrečių jų sistemų elementų pataisymo iki visiško jų pertvarkymo. Iki šiol PO bendradarbiavimas buvo skaidrus ir veiksmingas, tai rodo jų profesionalumą ir įsipareigojimą užtikrinti saugumą.
Ne rečiau kaip kartą per dvejus metus Jūrų saugumo ir teršimo iš laivų prevencijos komitete su valstybėmis narėmis aptariami apibendrinti apsilankymų, patikrinimų ir vertinimo rezultatai, nacionalinėms administracijoms taip pat pateikiama naudinga informacija, kad šios galėtų pačios vykdyti pripažintų organizacijų, kurias jos įgalioja pagal Direktyvą, stebėseną (žr. 4.3 punktą).
5.2.Komisijai suteiktos reikalavimų vykdymo užtikrinimo ir prievartos priemonės
Trūkumai, susiję su tuo, kad PO nesilaiko Reglamente nustatytų reikalavimų, paprastai šalinami taikant periodinį vertinimą (8 straipsnis), apimantį reikiamų taisomųjų veiksmų, kurių PO imasi atsižvelgdamos į Komisijos vertinimą ir bendrą svarbiausių klausimų aptarimą, įgyvendinimo stebėjimą.
Be to, Komisijai suteiktos specialios reikalavimų vykdymo užtikrinimo ir prievartos priemonės, kad „pripažintai organizacijai neįvykdžius įsipareigojimų, į tai turėtų būti reaguojama greitai, veiksmingai ir tinkamu būdu“ (Reglamento 10 konstatuojamoji dalis), t. y. suteikta galimybė oficialiai pareikalauti, kad PO, laikydamasi nurodytų terminų, imtųsi reikalingų prevencinių ir taisomųjų veiksmų (5 straipsnis), ir galimybė skirti baudas ir (arba) reguliariai mokamas baudas (6 straipsnis).
Jei pirmiau nurodytomis priemonėmis nepavyktų pasiekti jomis siekiamo tikslo arba jei organizacija kitaip keltų nepriimtiną grėsmę saugumui ar aplinkai, Komisija, taikydama nagrinėjimo procedūrą 23 ir atitinkamai organizacijai suteikusi galimybę pateikti savo pastabas, gali panaikinti organizacijos pripažinimą (7 straipsnis).
Kol kas Komisijai neprireikė pasinaudoti 5, 6 arba 7 straipsniu.
Pagal Reglamento 14 straipsnio 2 dalį, siekdama užtikrinti skaidrumą ir teisinį tikrumą, Komisija priėmė Komisijos reglamentą (ES) Nr. 788/2014 24 , kuriuo nustatomos išsamios vienkartinių ir reguliariai mokamų baudų skyrimo ir laivų patikrinimo ir apžiūros organizacijų pripažinimo panaikinimo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 391/2009 6 ir 7 straipsnius taisyklės, kad susijusioms organizacijoms iš anksto būtų žinoma Komisijos taikoma baudų ir reguliariai mokamų baudų apskaičiavimo metodika, įskaitant konkrečius kriterijus, pagal kuriuos vertinamas bylos sunkumas ir grėsmės saugumui ar aplinkos apsaugai dydis.
5.3.Saugumo užtikrinimo ir taršos prevencijos veikla
Pripažinimas suteikiamas (ir išsaugomas) atsižvelgiant į organizacijos vykdomą kokybės ir saugumo užtikrinimo veiklą. Todėl Reglamente (14 straipsnio 1 dalyje) nustatyta, kad Komisija patvirtina kriterijus, pagal kuriuos bus vertinamas PO taisyklių ir procedūrų veiksmingumas ir PO veikla užtikrinant jos klasifikuotų laivų saugumą ir taršos iš šių laivų prevenciją, visų pirma atsižvelgiant į duomenis, sukauptus pagal Paryžiaus susitarimo memorandumą dėl uosto valstybės kontrolės ir (arba) kitą panašią priemonę, ir nustatoma, kada tokia veikla taptų nepriimtina grėsme saugumui arba aplinkai. Panašus reikalavimas buvo nustatytas (panaikintoje) Direktyvoje 94/57/EB, juo remiantis buvo priimtas Komisijos sprendimas 2009/491/EB dėl kriterijų, kurių turėtų būti laikomasi sprendžiant, ar gali būti laikoma, kad vėliavos valstybės vardu veikiančios organizacijos veikla kelia nepriimtiną grėsmę saugai ar aplinkai 25 .
Šis sprendimas pradėtas taikyti tuo pat metu, kai įsigaliojo Reglamentas. Pagal šį sprendimą, skaičiuojant bendrą įvertį, naudojami uosto valstybės kontrolės duomenys 26 (su PO susiję laivų sulaikymo atvejai), sukaupti pagal Paryžiaus ir Tokijo susitarimo memorandumus ir Jungtinių Valstijų pakrančių apsaugos tarnybos nustatyta tvarka.
Komisija įgyvendino šį sprendimą ir valstybėms narėms reguliariai teikė informaciją apie jo įgyvendinimo rezultatus. Nuo 2009 m. registruojami ES pripažintų organizacijų veiklos rodikliai nuolat įvairavo nuo „patenkinamų“ iki „aukštų“.
Komisija pradėjo parengiamuosius Reglamento 14 straipsnio 1 dalies įgyvendinimo darbus, įskaitant Komisijos sprendimo 2009/491/EB peržiūrą.
6.Tarptautinis mastas
6.1.Europos ekonominė erdvė
Kaip ir (panaikinta) Tarybos direktyva 94/57/EB, Reglamentas ir Direktyva yra svarbūs Europos ekonominės erdvės (EEE) susitarimo 27 požiūriu. Tačiau nuo 2009 m. EEE jungtinis komitetas negalėjo Reglamento ir Direktyvos įtraukti į atitinkamą šio susitarimo priedą, nes tam nepritarė kai kurios EEE narėmis esančios ELPA valstybės ir dėl jų procesas užtruko iki šių dienų. Šios valstybės iki šiol taiko Tarybos direktyvą 94/57/EB 28 . Dėl to Europos ekonominėje erdvėje veiklą vykdančioms PO taikomi iš dalies kitokie reikalavimai, o tai prieštarauja EEE susitarimo tikslui.
6.2.TJO Pripažintų organizacijų kodeksas
Direktyvos 8 konstatuojamoje dalyje teigiama: „Daugelis visame pasaulyje veikiančių Tarptautinės jūrų organizacijos (TJO) susitariančiųjų šalių pripažintų organizacijų neužtikrina nei tinkamo taisyklių įgyvendinimo, nei pakankamo patikimumo, kai nacionalinių administracijų vardu vykdo savo funkcijas, nes klasifikacinės bendrovės neturi patikimų ir tinkamų struktūrų ir patirties, kurios jas įgalintų savo įsipareigojimus atlikti labai profesionaliai.“ 29 Atkreipdamos dėmesį, kad pripažintoms organizacijoms taikomų bendrų taisyklių ir standartų poveikis saugumui būtų didesnis, jei jie būtų priimami ir jei jų vykdymas būtų užtikrinamas pasauliniu lygmeniu, teisėkūros institucijos Reglamento 4 konstatuojamoje dalyje nurodė, kad „valstybės narės ir Komisija turėtų skatinti tarptautinio pripažintų organizacijų kodekso vystymą pasitelkiant TJO“.
Valstybės narės ir Komisija, dalyvaudamos atitinkamų TJO komitetų veikloje, aktyviai padėjo rengti kodeksą. 2012 m. pabaigoje TJO patvirtino galutinį TJO Pripažintų organizacijų kodeksą (toliau – PO kodeksas), tačiau Komisija nusprendė, kad kai kurie pakeitimai, jeigu jie būtų priimti, prieštarautų galiojantiems ES teisės aktams arba dėl jų atsirastų didelių prieštaravimų.
Kadangi tai ES kompetencijos klausimas, Taryba nustatė poziciją, kurios valstybės narės turėjo laikytis Tarptautinėje jūrų organizacijoje 30 : valstybės narės turėjo būti įgaliotos pareikšti savo sutikimą laikytis kodekso su sąlyga, kad kodeksas bus laikomas minimaliuoju standartu ir kad nė viena jo nuostata nebus aiškinama kaip varžanti arba ribojanti galimybę vykdyti jų įsipareigojimus pagal ES teisės aktus, susijusius su trimis konkrečiai išvardytais dalykais 31 .
Be to, kaip dėl tokių atvejų numatyta Reglamente ir Direktyvoje, Komisija, siekdama išvengti automatinio tam tikrų PO kodekso nuostatų, kurios yra nesuderinamos su galiojančiais ES teisės aktais arba kurios galėtų turėti neigiamo poveikio ES saugumo standartams, įtraukimo į Sąjungos teisės aktus, taikė vadinamąją atitikties tikrinimo procedūrą (apsaugos priemonę) 32 . Komisija šią procedūrą baigė 2014 m. gruodžio mėn., prieš pat įsigaliojant PO kodeksui 33 .
7.Kitos Reglamente nustatytos priemonės
7.1.10 straipsnio 1 dalis. Techninės ir procedūrinės sąlygos, pagal kurias tarpusavyje pripažįstami medžiagų, detalių ir įrangos klasės liudijimai
Skatinant siekti, kad ES pripažintos klasifikacinės bendrovės galėtų laisvai teikti paslaugas, Reglamente reikalaujama, kad PO bendradarbiautų tarpusavyje, siekdamos suderinti savo taisykles ir procedūras ir atitinkamais atvejais susitarti dėl techninių ir procedūrinių sąlygų, kuriomis jos pripažins viena kitos įrangos, medžiagų ir detalių klasės liudijimus remdamosi lygiaverčiais standartais ir pasirinkdamos griežčiausius ir reikliausius standartus. Ši priemonė iš esmės pagrįsta savireguliacijos ir partnerystės su atitinkamais jūrų pramonės suinteresuotaisiais subjektais principais.
Pagal Reglamento 10 straipsnio 2 dalį, Komisija įvertino, kaip ES PO įgyvendino pirmiau minėtas nuostatas 34 ir 2015 m. liepos mėn. pabaigoje pateikė ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai 35 , pagrįstą nepriklausomu tyrimu 36 . Šioje ataskaitoje, be kitų išvadų, nuspręsta, kad ES PO sukurta ir įgyvendinta schema atitinka Reglamento 10 straipsnio 1 dalį.
7.2.11 straipsnis. Nepriklausomo kokybės vertinimo ir sertifikavimo subjekto (KVSS) įsteigimas
Reglamente nustatyta, kad iki 2011 m. birželio 17 d. PO privalo įsteigti ir prižiūrėti nepriklausomą kokybės vertinimo ir sertifikavimo subjektą, kurio pagrindinė užduotis būtų vertinti ir sertifikuoti PO kokybės valdymo sistemą, atsižvelgiant į PO veiklos ypatumus leisti kokybės valdymo standartų išaiškinimus ir tvirtinti atskiras ir bendras PO vidaus kontrolės sistemų tobulinimo rekomendacijas.
Toks subjektas, kaip ne pelno įmonė uždaroji akcinė bendruomenės interesų bendrovė, buvo įsteigtas Londone (Jungtinė Karalystė) 2010 m. lapkričio mėn. ir pavadintas „KVSS – Europos Sąjungos pripažintų organizacijų kokybės vertinimo ir sertifikavimo subjektu (bendruomenės interesų įmone)“ (angl. QACE - Entity for the Quality Assessment and Certification of Organisations Recognised by the European Union, CIC) 37 .
Pagal 11 straipsnio 6 ir 7 dalis Komisija, padedama EMSA, įvertino KVSS vystymąsi ir veiklą per pastaruosius penkerius metus ir Jūrų saugumo ir teršimo iš laivų prevencijos komitete valstybėms narėms pristatė savo vertinimo rezultatus ir numatytus tolesnius veiksmus.
Komisija iš esmės patenkinta tuo, kaip vystoma KVSS; dabar šis subjektas gali būti laikomas savarankiška organizacija, sertifikuota kaip atitinkanti standartą ISO 9001:2008.
KVSS valdymo struktūra užtikrina aiškų korporacinės ir operatyvinės veiklos atskyrimą, taigi, atrodo, kad KVSS veikla yra nepriklausoma nuo PO.
Kiek tai susiję su PO kokybės valdymo sistemos vertinimu ir sertifikavimu, Komisija mato KVSS pastangas bendradarbiauti pagal Tarptautinės klasifikacinių bendrovių asociacijos valdomą privačią kokybės sistemų sertifikavimo schemą ir ragina dėti didesnes bendras pastangas, kurių reikia siekiant visiškai įgyvendinti Reglamento reikalavimą.
8.Išvados
Atsižvelgdama į ankstesnius skirsnius, Komisija mano, kad valstybėms narėms, Komisijai ir EMSA dedant bendras pastangas ir bendradarbiaujant nuo 2009 m. padaryta didelė Direktyvos 2009/15/EB ir Reglamento (EB) Nr. 391/2009 įgyvendinimo pažanga.
Iš esmės visos Reglamento ir Direktyvos nuostatos buvo įgyvendintos taip, kaip reikalauta, t. y. pradėta vykdyti ir vykdoma įvairi veikla, įgyvendintos ir taikomos įvairios priemonės, schemos ir darbiniai susitarimai.
Atrodo, kad dar per anksti vertinti šių teisės aktų poveikį, pirmenybė turėtų būti teikiama tolesniam esamos sistemos įgyvendinimui.