EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2016 01 19

COM(2016) 5 final

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

Atsakymas į aukšto lygio ekspertų grupės ataskaitą dėl Septintosios bendrosios programos ex post vertinimo

{SWD(2016) 1 final}
{SWD(2016) 2 final}

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

Atsakymas į aukšto lygio ekspertų grupės ataskaitą dėl Septintosios bendrosios programos ex post vertinimo

1. Įvadas

Pagal Europos bendrijos mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos septintosios bendrosios programos (2007–2013 m.) (toliau 7BP) sprendimą 1 nepriklausomi ekspertai iki 2015 m. pabaigos turi atlikti programos pagrindimo, įgyvendinimo ir laimėjimų išorės vertinimą. Tuo tikslu 2014 m. gruodžio mėn. įsteigta išorės aukšto lygio ekspertų grupė (toliau – ALEG). 2015 m. lapkričio 19 d. ji pateikė savo ataskaitą Komisijai 2 . Šiame komunikate perteikiamos ALEG išvados bei rekomendacijos ir Komisijos atsakymas. Kartu su juo priimtas tarnybų darbinis dokumentas, kuriame Komisijos tarnybos, laikydamosi geresnio reglamentavimo principų, įvertino 7BP efektyvumo, veiksmingumo, aktualumo, darnumo ir ES papildomos vertės aspektais.

7BP buvo viena didžiausių tarptautinių konkurencingų mokslinių tyrimų ir plėtros programų pasaulyje: balsavimu skirtas jos biudžetas siekė 55 mlrd. EUR. Daugiausia dėmesio 7BP buvo skirta mokslui, ypač bendradarbiaujamųjų mokslinių tyrimų ir kompetencijos skatinimui. Paskutiniaisiais 7BP vykdymo metais labiau skatintos inovacijos ir mažųjų bei vidutinių įmonių (MVĮ) dalyvavimas. Siekdama palengvinti dotacijų suteikimo ir valdymo procesus, Komisija taip pat įdiegė įvairių administracinės naštos mažinimo priemonių.

2. Pagrindinės išvados apie 7BP laimėjimus

7BP skatino stiprinti kompetenciją – įtraukė geriausius ES ir ES nepriklausančių šalių mokslininkus į daugiau nei 25 000 aukšto lygio tarpdisciplinių bendradarbiavimo projektų, kuriais pasiekta pasaulinės klasės mokslinių tyrimų rezultatų. Kadangi iki šiol 50 proc. tų projektų tebevykdomi, 7BP ex post vertinimo dokumente negalima pateikti išsamios 7BP rezultatų ir poveikio panoramos. Iki šiol pagal 7BP projektus paskelbta 170 000 publikacijų. Publikacijų aukštą reitingą turinčiuose leidiniuose dalis viršija ES ir JAV vidurkį. Ligšiolinis 7BP projektų rezultatas – 1 700 patentų ir 7 400 komercinio panaudojimo atvejų 3 . 7BP per Europos mokslinių tyrimų tarybą (EMTT) skatino vykdyti novatoriškus mokslinius tyrimus. Aukščiausią mokslinę kompetenciją rodo publikacijų, kuriose pripažįstamas EMTT finansavimas, skaičius aukščiausią reitingą turinčiuose mokslo žurnaluose ir Nobelio premiją ar Fieldso medalį pelniusių EMTT dotacijų gavėjų skaičius.

7BP buvo atvira pasauliui: į ją įsitraukė dalyviai iš 170 šalių. Programoje dalyvavo įvairesni dalyviai iš ES; programa padėjo kurti Europos mokslinių tyrimų erdvę. Įgyvendinant 7BP, sukurti ilgalaikiai tarpvalstybiniai, tarpdiscipliniai, daugiašakiai tinklai; kiekviename pagal 7BP finansuojamame projekte bendradarbiavo vidutiniškai 11 organizacijų iš 6 skirtingų šalių ir 9 skirtingų regionų. 7BP skatino derinti nacionalines mokslinių tyrimų ir inovacijų sistemas ir politikos kryptis. Daugumoje valstybių narių 7BP padėjo didinti mokslinę kompetenciją (sprendžiant visuomenės uždavinius) ir suvokti mokslinių tyrimų finansavimo mechanizmų ir atrankos procesų standartus.

Septintąja bendrąja programa sustiprintas mokslininkų mokymas, padidintas ilgalaikis judumas ir pagerinta doktorantūros lygmens mokymo kokybė. Programa padėjo gerinti mokslininkų darbo sąlygas ES. Pagal 7BP programą „Marie Skłodowskos-Curie veiksmai“ paremta 50 000 mokslininkų, įskaitant 10 000 doktorantų, iš 140 šalių. Programa buvo skatinamas mokslininkų judumas Europoje. Ji taip pat padėjo užtikrinti tvarų mokslininkų užimtumą Europoje ir kad paramą gavusiose mokslinių tyrimų darbo grupėse dalyvautų santykinai daugiau mokslininkų iš kitų nei ES šalių ir mokslininkių.

7BP biudžetas sudarė maždaug 7 proc. visų viešųjų išlaidų moksliniams tyrimams ir inovacijoms ES. Tačiau jos ekonominis poveikis, pavyzdžiui, BVP ir užimtumui yra labai didelis tiek tiesiogiai, tiek tuo, kad programa pritraukė privačiųjų ir valstybių narių lėšų. Apskaičiuota, kad dėl netiesioginio 7BP ekonominio poveikio artimiausius 25 metus BVP kasmet ūgtelės maždaug 20 mlrd. EUR ir bus sukurta daugiau nei 130 000 mokslininkų darbo vietų per metus ir 160 000 papildomų darbo vietų 4 . Esama ir teigiamo mikroekonominio poveikio įrodymų: dalyvaujančios įmonės teigia plėtojančios novatoriškus produktus, procesus ir paslaugas, nurodo, kad išaugo apyvarta, našumas ir konkurencingumas. Ekonometrinės analizės 5 rezultatai rodo, kad 7BP dalyvaujančių MVĮ rezultatai 38 proc. geresni už kontrolinės grupės užimtumo augimo ir veiklos įplaukų rezultatus. Tačiau, kaip nurodyta ALEG, dar ankstoka teikti galutinį 7BP projektų poveikio rinkai vertinimą.

Į 7BP strategiškai įsitraukė pramonė ir MVĮ 6 . Didelės bendrovės ir MVĮ buvo aktyviai įtraukiamos įgyvendinant viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę, įskaitant jungtines technologijų iniciatyvas ir viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės susitarimus, ir taikant MVĮ skirtas priemones 7 . Tai padėjo didinti inovacijomis pagrįstą Europos konkurencingumą.

7BP padėjo spręsti Europos visuomenės uždavinius tokiose srityse kaip sveikatos priežiūra, energetika, transportas ir saugumas ir ieškoti tokių pasaulinių uždavinių kaip darnus vystymasis sprendimų. Kalbant apie lyčių lygybės aspektą, užuot, kaip anksčiau, skatinus pavienes mokslininkes, siekta sudaryti sąlygas institucijų struktūriniams pokyčiams.

Bendras 7BP moterų vertintojų nuošimtis šiek tiek viršijo planinį 40 proc. rodiklį. Be to, moterys sudarė 38 proc. ataskaitose nurodyto 7BP darbuotojų skaičiaus.

3. ALEG rekomendacijos ir Komisijos atsakymai

Šiame skirsnyje pateikiami Komisijos atsakymai į ALEG rekomendacijas, pagrįstas jos atlikto 7BP vertinimo rezultatais 8 . 

 

A rekomendacija: daugiausia dėmesio skirti esminiams uždaviniams ir galimybėms, kylančioms pasauliniame kontekste

Komisija sutinka su bendra ALEG rekomendacijos intencija.

Programa „Horizontas 2020“ orientuota į didžiųjų visuomenės uždavinių sprendimą. Tai vykdyti padeda į uždavinius orientuotas požiūris, skatinantis iš karto diegti naujai įgytas žinias. Siekiant užtikrinti nedelsiamą mokslinių tyrimų rezultatų diegimą, programoje „Horizontas 2020“ laikomasi visaapimančio požiūrio į mokslinius tyrimus ir inovacijas: remiama visa inovacijų grandinė nuo mažai tirtų sričių mokslinių tyrimų iki rinkai artimos veiklos, pavyzdžiui, vykdant bandomąją ir parodomąją veiklą. Be to, programa „Horizontas 2020“ principu „iš apačios į viršų“ pagrįstais veiksmais padeda didinti investicijas į mažai tirtų sričių mokslinius tyrimus. Programa sudaryta taip, kad pakaktų lankstumo reaguoti į naujus ir netikėtus uždavinius.

Programa „Horizontas 2020“ sudaro palankias sąlygas nuolatiniam struktūriniam dialogui su privačiuoju sektoriumi naudojant susiformavusias platformas, įskaitant Europos technologijų platformas, apskrituosius stalus su pramonės atstovais (skaitmeninės pramonės strategijos atveju) ir oficialias patariamąsias grupes visose programos srityse. Privatusis sektorius strategiškai įtrauktas į programos „Horizontas 2020“ pagrindinių pramonės sektorių mokslinių tyrimų visapusiškų darbotvarkių formavimo darbą ir įgyvendinimą, o per jungtines technologijų iniciatyvas (JTI) ir viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės susitarimus – į tam reikalingų žinių bei finansinių išteklių telkimą. Pagal programą „Horizontas 2020“ JTI įgyvendinamos palankiomis sąlygomis, todėl įmonės išvengia biurokratizmo ir JTI tampa tinkamesnės paskirčiai. JTI atvirumas, skaidrumas ir efektyvumas bus įvertintas atliekant tarpinį vertinimą, kuris bus baigtas iki 2017 m. birželio mėn.

Programa „Horizontas 2020“ gerokai padidinamos novatoriškų MVĮ galimybės: joms numatyta 20 proc. visų lėšų, skirtų visuomenės uždaviniams spręsti, „Pirmavimo kuriant didelio poveikio ir pramonės technologijas“ tikslui (lėšos, numatytos MVĮ), MVĮ priemonei, „Spartaus inovacijų diegimo“ priemonei ir viešojo sektoriaus įstaigų partnerystei „Eurostars“. Pasiūlą viršijanti paklausa rodo, kad, MVĮ nuomone, Europos lygmens paslaugos ir tinklaveika sukuria savitą papildomą vertę.

2016–2017 m. programos „Horizontas 2020“ darbo programoje siekiama užtikrinti, kad, pasinaudojant Europos strateginių investicijų fondo teikiamomis sverto galimybėmis, novatoriškos įmonės galėtų gauti didesnį finansavimą. Norėdama, kad gauti finansavimą inovacijų reikmėms būtų paprasčiau, Komisija svarstys galimybę sukurti Europos inovacijų tarybą.

Kaip ir siūloma a rekomendacijoje, programa „Horizontas 2020“ aiškiai orientuota į didžiųjų visuomenės problemų sprendimą ir įgyvendinant programą siekiama palaikyti nuolatinį struktūrinį dialogą su privačiuoju sektoriumi, jį strategiškai įtraukti ir maksimaliai padidinti novatoriškų MVĮ aktyvumą. Be to, Komisija: užtikrins naują strateginę programos „Horizontas 2020“ orientaciją, kad programa kuo labiau prisidėtų prie atvirų inovacijų, atviro mokslo ir atvirumo pasauliui. padidins teminiams visuomenės uždavinių sričių prioritetams skirtų mokslinių tyrimų ir inovacijų sinergiją su kuriamomis skaitmeninėmis ir bazinėmis didelio poveikio technologijomis ir infrastruktūromis; svarstys, ar reikia ir įmanoma sukurti Europos inovacijų tarybą, kuri padėtų skatinti inovacijas ir racionalizuoti esamas priemones; iki 2017 m. birželio mėn. įvertins, kiek JTI yra, be kita ko, atviros, skaidrios ir efektyvios; palengvins svarbių bendro Europos intereso projektų, kurie galėtų skatinti masinį mokslinių tyrimų rezultatų transformavimą į brandžias technologijas, rengimą 9 .

B rekomendacija: derinti mokslinių tyrimų ir inovacijų priemones ir darbotvarkes Europoje

Komisija sutinka, kad reikia geriau derinti nacionalines mokslinių tyrimų ir inovacijų priemones ir darbotvarkes Europoje.

Bendrosios programos gali labai padėti derinti nacionalines mokslinių tyrimų strategijas ir programas. Be to, reikėtų suderinti įvairias ES priemones, kad būtų sprendžiami visuomenės uždaviniai, su kuriais susiduria Europa, ir užtikrinamas tęstinis investavimas į tuos sektorius, kuriuose Europa yra pasaulinio masto lyderė.

Kalbant apie nacionalinių mokslinių tyrimų strategijų ir programų derinimą, programa „Horizontas 2020“ toliau stiprintos priemonės, kurios jau buvo plėtotos pagal 7BP, pavyzdžiui, Europos mokslinių tyrimų erdvės tinklų (ERA-NET) bendro finansavimo priemonė ir 185 straipsnio iniciatyvos, kad būtų toliau jungiami valstybių narių ištekliai, formuojamos bendros strateginių mokslinių tyrimų darbotvarkės, išvengiama dubliavimosi, įgyvendinami bendri kvietimai teikti pasiūlymus ir t. t. Be to, Komisija inicijavo pagal programą „Horizontas 2020“ vykdomos politikos rėmimo priemonę, kad padėtų valstybėms narėms įgyvendinti veiksmingas reformas, atitinkančias Europos mokslinių tyrimų erdvės prioritetus.

Siekdama derėjimo su ES struktūrinių fondų programomis, Komisija toliau dirbs nacionalinių ir regioninių pažangiosios specializacijos strategijų, kurios sudaro sąlygas jungti išteklius ir pasiekti kritinę masę bendrų prioritetų labui, klausimu. Į „iš apačios į viršų“ principu vykdomą verslumo galimybių paieškos procesą, per kurį artimiausiais metais bus rengiamos ir rutuliojamos pažangiosios specializacijos strategijos, bus įsukti visi pagrindiniai mokslinių tyrimų ir inovacijų dalyviai. Reikia aiškios informacijos, kaip veikia įvairios ES finansavimo programos. Todėl Komisija parengė politikos formuotojų ir įgyvendinančiųjų įstaigų vadovą, kuris padės siekti sinergijos ir derinti skirtingus fondus 10 , ir sukūrė naują dalyvių portalą, kuriame dalyviams pateikiamos išsamios gairės, kaip pateikti projekto paraišką ir kaip projektą valdyti pagal programą „Horizontas 2020“. Be to, keletas JTI su Europos regioninės plėtros fondą administruojančiomis institucijomis pasirašė susitarimo memorandumus, pagal kuriuos kuriama struktūrinio bendradarbiavimo sistema.

Neseniai Komisija inicijavo pažangumo ženklo schemą: ji sudarys sąlygas valstybėms narėms ir jų regionams pripažinti pagal programą „Horizontas 2020“ pateiktų perspektyvių projektų pasiūlymų kokybės ženklą ir gerinti jų galimybes gauti finansavimą iš įvairių išteklių, tokių kaip Europos struktūriniai ir investicijų fondai ir kitos nacionalinės, regioninės ar privačios investavimo programos 11 . 

Programa „Horizontas 2020“ toliau bus remiamas platus požiūris į inovacijas, įskaitant socialines inovacijas.

Komisija sutinka su ALEG, kad ir kitos politikos kryptys ir taisyklės turėtų būti palankios inovacijoms. Todėl speciali mokslinių tyrimų ir inovacijų priemonė, numatyta Komisijos geresnio reglamentavimo dokumentų rinkinio poveikio vertinimo gairėse, sudarys Komisijai sąlygas užtikrinti, kad jos naujų teisės aktų pasiūlymai būtų palankūs inovacijoms. Be to, Komisija svarsto, ar ES lygmeniu sudaryti vadinamuosius inovacijų sandorius, kad būtų sprendžiamos reglamentavimo neaiškumo problemos, kurios stabdo partnerystės su suinteresuotosiomis šalimis inovacijas 12 .

Kaip ir siūloma b rekomendacijoje, Komisija įgyvendindama programą „Horizontas 2020“siekia užtikrinti nacionalinių mokslinių tyrimų strategijų ir programų derinimą ir palengvinti programos „Horizontas 2020“ projektų ir atitinkamų pažangiosios specializacijos strategijų sinergiją. Be to, Komisija: naudos politikos rėmimo priemonę ir sanglaudos politikos pajėgumų didinimo priemones, kad padėtų valstybėms narėms įgyvendinti efektyvias mokslinių tyrimų ir inovacijų sistemų reformas; toliau stiprins programos „Horizontas 2020“, struktūrinių fondų ir LIFE sinergiją ir šiuo klausimu teiks ataskaitas atlikdama programos „Horizontas 2020“ tarpinį vertinimą; skatins galimas sinergijas su Europos strateginių investicijų fondu (ESIF); užtikrins, kad Komisijos pasiūlymai būtų palankūs inovacijoms, taikydama geresnio reglamentavimo gaires, ypač poveikio vertinimo gairėse nurodytą mokslinių tyrimų ir inovacijų priemonę; tikrins ES reglamentavimo priemones, kad rastų tokius reglamentavimo neaiškumus, kurie stabdo inovacijas ir taip trukdo pasinaudoti galimybėmis išnaudoti Europos ekonomikos galimybes; gerins pamatines sąlygas palankesnei inovacijoms aplinkai ES; svarstys galimybę sudaryti vadinamuosius inovacijų sandorius, kurie taptų nauja priemone šalinti reglamentavimo neaiškumą ir remti inovacijų kūrimą ir diegimą, kad stiprėtų investuotojų pasitikėjimas.

C rekomendacija: efektyviau integruoti pagrindinius bendrųjų programų komponentus

Komisija sutinka su ALEG, kad bendrųjų programų suskaidymas ir jų elementų izoliavimas kenkia jų veiksmingumui ir nuoseklumui. Tikimasi, kad programos „Horizontas 2020“ struktūra, kuri orientuota į tris prioritetus, padės pagerinti programos veiksmingumą ir efektyvumą. Horizontalieji aspektai yra integruoti į visus tris prioritetus ir taip išvengta izoliavimo ir susiskaidymo. Pavyzdžiui, „Mėlynasis augimas“ ir „Daiktų internetas“ yra horizontaliosios iniciatyvos, kurioms reikalingas „Visuomenės uždavinių“ ir „Pirmavimo kuriant didelio poveikio ir pramonės technologijas“ (angl. LEIT) koordinavimas. Programa „Horizontas 2020“ skatinamos sąsajos tarp konkrečių programų ir finansinių priemonių ir sudaromos sąlygos perkelti biudžeto dalis iš vienos paprogramės į kitą.

Siekiant geriau tenkinti klientų poreikius ir veiksmingumą, programos „Horizontas 2020“ dotacijų valdymas deleguotas keturioms vykdomosioms agentūroms. Darbo pasidalijimas tarp Komisijos ir vykdomųjų agentūrų aiškiai apibrėžtas ir sukonkretintas įgaliojimo aktuose. Vykdomųjų agentūrų valdymo struktūros sudarytos taip, kad Komisija galėtų jas tinkamai prižiūrėti ir kad būtų užtikrintas jų skaidrumas. Ypač stengiamasi užtikrinti grįžtamojo ryšio grandinės, kuria vykdomosios agentūros perduoda projektų rezultatus Komisijai politikos reikmėms, efektyvumą ir veiksmingumą.

Komisija yra pasiryžusi nuosekliai taikyti bendrą programos „Horizontas 2020“ dalyvavimo ir sklaidos taisyklių rinkinį visiems programą įgyvendinantiems subjektams. Siekiant padėti koordinuoti ir įgyvendinti programą, Komisijoje įsteigtas bendras paramos centras. Jis teikia teisinės paramos, ex post audito, IT sistemų ir operacijų, veiklos procesų, informavimo apie programas ir jų duomenų teikimo paslaugas visiems programą „Horizontas 2020“ įgyvendinantiems generaliniams direktoratams, vykdomosioms agentūroms ir bendrosioms įmonėms. Efektyviai koordinuoti visus programą „Horizontas 2020“ įgyvendinančius subjektus yra nuolatinis svarbus uždavinys Komisijos darbotvarkėje ir Komisija stengiasi, kad šis darbas būtų kasdien atliekamas tinkamai.

7BP įgyvendinta keletas priemonių siekiant supaprastinti pasiūlymų bei dotacijų administravimą ir sumažinti administracinę naštą. Apskaičiuota 13 , kad, pakeitus 7BP išlaidų apskaičiavimo tvarką, programoje, palyginti su 6BP, sutaupyta 551 mln. EUR. Tačiau 2014 m. metinėje ataskaitoje Audito Rūmai priėjo prie išvados, kad nuolat aukštas klaidų lygis atspindi 7BP struktūrai ir įgyvendinimui būdingą riziką. Tai padarė didelės įtakos rengiant programą „Horizontas 2020“: labai supaprastintos finansavimo taisyklės, procesai ir IT sistemos.

Kaip ir siūloma c rekomendacijoje, Komisija užtikrina skirtingų programos „Horizontas 2020“ prioritetų derėjimą, be kita ko, per horizontaliuosius aspektus, ir sukūrė efektyvius koordinavimo su vykdomosiomis agentūromis ir bendro taisyklių rinkinio nuoseklaus taikymo mechanizmus. Be to, Komisija: toliau rengs ir įgyvendins paprastinimo priemones; 2016 m. pirmąjį ketvirtį, kaip reikalaujama teisės aktuose, įvertins vykdomųjų agentūrų REA ir ERCEA veiklą.

D rekomendacija: skatinti piliečius domėtis mokslu.

Komisija sutinka su ALEG, kad plačiosios visuomenės susidomėjimas programa ir apskritai aktyvesnis piliečių dalyvavimas mokslo procesuose yra svarbus aspektas. Įgyvendinant programą „Horizontas 2020“, piliečių ir kitų atitinkamų suinteresuotųjų šalių susidomėjimas žadinamas formuojant atsakingas mokslinių tyrimų ir inovacijų darbotvarkes ir labiau remiant viešinimo veiklą.

Komisija įgyvendino keletą priemonių, kuriomis prisidėjo prie komunikacijos apie moksliniams tyrimams ir inovacijoms skiriamos ES paramos poveikį ir aktualumą. Pagal programą „Horizontas 2020“ 14 ES mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo gavėjai privalo iniciatyviai kreiptis į nespecialistų auditorijas, kad parodytų joms savo darbo poveikį visuomenei. Pavyzdžiui, Europos tyrėjų nakties renginiais 15 siekiama padidinti piliečių susidomėjimą moksliniais tyrimais ir inovacijomis.

Be to, Komisija labiau stengsis informuoti visuomenę apie mokslinių tyrimų rezultatus ir poveikį, be kita ko, aktyviau ir matomiau veikdama socialinėje žiniasklaidoje. Siekiant parodyti mokslo poveikį piliečių gyvinime internete yra skelbiamas ir nuolat atnaujinamas bendrosios programos sėkmės istorijų rinkinys 16 .

Be to, Komisija aktyviau užtikrino atvirą prieigą prie recenzuotų 7BP mokslinių publikacijų 17 . Įgyvendindama programą „Horizontas 2020“, Komisija nustatė, kad atvira prieiga prie mokslinių publikacijų yra privaloma, ir taip sudarė sąlygas be jokių kliūčių susipažinti su inovacijomis ir proveržiais, kurie pasiekti gavus ES finansavimą. Be to, Komisija atlieka bandomuosius programos „Horizontas 2020“ mokslinių tyrimų duomenų paviešinimo veiksmus, kai atvira prieiga nustatoma kaip standartinė sąlyga (tačiau suteikiant galimybę jos atsisakyti) ir reikalaujama duomenų valdymo planų.

Skaidrumas ir piliečių įtraukimas į ES politikos formavimą yra vieni iš pagrindinių Komisijos geresnio reglamentavimo darbotvarkės principų. Rengiant programą „Horizontas 2020“, plačiai konsultuotasi su suinteresuotosiomis šalimis. Komisija ir ateityje įtrauks suinteresuotąsias šalis į bendrųjų programų vertinimą ir rengimą.

Kaip ir siūloma d rekomendacijoje, Komisija skatino piliečius domėtis mokslu, įtraukdama juos į programos „Horizontas 2020“ rengimo procesą per specialią ir horizontaliojo pobūdžio programos „Horizontas 2020“ veiklą, kurios tikslas – labiau įtraukti piliečius, ir geriau informuodama apie galimą mokslo poveikį jų gyvenimui. Be to, Komisija: toliau didins atvirą prieigą prie mokslinių publikacijų ir duomenų; laikydamasi geresnio reglamentavimo darbotvarkės, įtrauks piliečius į mokslinių tyrimų ir inovacijų darbotvarkių rengimo procesus, orientuojamus į naudotojų poreikius, ypač kai bus rengiamos naujos bendrosios programos ir konkrečios darbo programos.

E rekomendacija: vykdyti strateginį programos stebėjimą ir vertinimą

Geresnio reglamentavimo dokumentų rinkinyje įtvirtintas sistemiškas ir nuoseklus modelis, taikytinas visiems Komisijos tarnybų atliekamiems vertinimams. Rinkinys užtikrins patikimą Komisijos vertinimų kokybės kontrolę ir vertinimų rezultatų panaudojimą formuojant politiką ateityje. Vertinimui taikomos geresnio reglamentavimo gairės užtikrina užsakytų vertinimų kokybės kontrolę. Tai atlikti padeda tvarkomieji komitetai ir standartizuotos kokybės vertinimo formos. Siekdama sudaryti skaidrius ir tikslius duomenų rinkinius, padėsiančius formuoti politiką remiantis įrodymais, Komisija toliau stengsis gerinti duomenų kokybę ir skirtingų procesų, įskaitant stebėjimą ir vertinimą, derėjimą.

Programoje „Horizontas 2020“ apibrėžti konkretūs pagrindiniai veiklos rodikliai, horizontaliųjų aspektų, įskaitant lyties ir tarptautinio bendradarbiavimo aspektus, rodikliai ir specialūs planiniai rodikliai, įskaitant tvarumo, klimato kaitos ir MVĮ rodiklius, kurie leidžia sistemingiau ir reguliariau palyginti programos „Horizontas 2020“ laimėjimus su padėtimi iki programos vykdymo pradžios.

Tačiau prireikia ne vienų metų, kol įgyvendinant projektą ar projektų kompleksą įgytos naujos žinios pritaikomos naujiems produktams, procesams ir paslaugoms ir kol jos padaro ekonominį ir socialinį poveikį ir poveikį aplinkai. Iki šiol tebevykdoma daugiau nei 50 proc. 7BP projektų. Todėl Komisija toliau teiks ataskaitas apie 7BP rezultatus metinėse programos „Horizontas 2020“ stebėjimo ataskaitose. Be to, laikydamasi programos „Horizontas 2020“ reglamento 32 straipsnio, Komisija programos „Horizontas 2020“ tarpinio vertinimo dokumente pateiks ilgalaikio ankstesnių bendrųjų programų poveikio ataskaitą.

Atliekant stebėjimą ir vertinimą, pagrindinius duomenis, naudodami standartinius projekto ataskaitos šablonus ar dalyvaudami apklausose, teikia bendrosios programos paramos gavėjai. Tokius duomenis taip pat generuoja Komisijos tarnybose ir agentūrose dirbantys projektų ir moksliniai bendradarbiai. Komisija svarsto, kaip panaudoti naujas technologijas esamų duomenų gavybai, sąsajoms kurti ir atskiriems mokslininkams, įmonių apyvartai bei užimtumui stebėti. Be to, Komisija svarsto, kaip naują vertinimo metodiką galėtų naudoti platesnio pobūdžio socialinio ir ekonominio bendrųjų programų poveikio ataskaitų rengėjai. Nauja informacinių technologijų metodika turėtų padėti atlikti stebėjimą ir vertinimą ir užtikrinti mokslinių tyrimų rezultatų grįžtamąjį poveikį politikai ir išorei (išorės naudotojams). Siekiant sumažinti dalyvių ataskaitų teikimo naštą, automatizuoti procesus, pagerinti duomenų kokybę ir analizės patikimumą, reikėtų pradėti turimos informacijos duomenis sieti su išorės (komercinėmis ir atviros prieigos) duomenų bazėmis. Be to, siekiant įvertinti ilgalaikį socialinį ir ekonominį poveikį, gavėjai, pabaigę projektus, turėtų toliau teikti rezultatų ir poveikio ataskaitas.

Galiausiai, norėdama padėti tinkamiau atlikti nacionalinio lygmens vertinimą, Komisija inicijavo dialogą su valstybėmis narėmis, kad skatintų ES bendrųjų programų poveikio vertinimą nacionaliniu lygmeniu.

Kaip ir siūloma e rekomendacijoje, Komisija sukūrė programai „Horizontas 2020“ skirtą stebėjimo ir vertinimo sistemą, pagrįstą pagrindiniais veiklos rodikliais. Be to, Komisija: tobulindama stebėjimo ir vertinimo sistemas užtikrins duomenų kokybę ir derėjimą pagal geresnio reglamentavimo reikalavimus; svarstys galimybes taikyti naujas teksto ir duomenų gavybos priemones, vertinimo metodikas ir ataskaitų teikimo pasibaigus projekto ciklui prievoles, kad būtų parengti geresni duomenų rinkiniai, padėsiantys stebėti ir vertinti ilgalaikį socialinį ir ekonominį ES bendrųjų programų poveikį; užtikrins duomenų sąsajas su išorinėmis duomenų bazėmis, kad duomenų rinkiniai būtų išsamūs ir pagerėtų jų kokybė; padės valstybėms narėms atlikti nacionalinį ES bendrųjų programų poveikio vertinimą; pagerins programos „Horizontas 2020“ indėlį į žinių bazę, naudojamą formuojant politiką vietos, nacionaliniu ir Europos lygmeniu, be kita ko, susijusį su MVĮ konkurencingumu.

3. Perspektyva

7BP tapo Jeano Claude'o Junckerio vadovaujamos Komisijos prioritetų įgyvendinimo pamatu, nes padėjo kurti bendrą žinių ir technologijų bazę ir novatoriškus sprendimus srityse, kuriose sprendžiami visos Europos uždaviniai, pavyzdžiui, aplinkos, transporto, energetikos, bendrosios skaitmeninės rinkos, sveikatos priežiūros, maisto saugos ir saugumo srityse. 7BP buvo pasaulinė programa, pritraukusi dalyvių iš 170 šalių. Jos lėšomis buvo finansuoti projektai visose srityse, kurioms taikomi darnaus vystymosi tikslai. 7BP skatino augimą ir darbo vietų kūrimą, ypač finansų ir ekonominės krizės metu, padėjo vykdyti mokslinius tyrimus ir kurti inovacijas nacionaliniu lygmeniu.

Komisija palankiai vertina ALEG rekomendacijas. Todėl Komisija pasiryžusi toliau stengtis, kad dabartinėje ir paskesnėse bendrosiose programose dėmesys būtų sutelktas į svarbiausius uždavinius ir galimybes, atsivėrusias Europos moksliniams tyrimams ir inovacijoms; kad ES būtų derinamos mokslinių tyrimų ir inovacijų priemonės ir darbotvarkės; kad gerėtų bendrųjų programų vidaus derėjimas ir sinergija; kad laikantis atvirumo ir skaidrumo principų būtų įtraukiami piliečiai ir suinteresuotosios šalys; kad programų rezultatai ir poveikis būtų stebimi ir vertinami tam, kad vėliau būtų galima tuo vertinimu pagrįsti politiką.

Už ALEG rekomendacijų įgyvendinimą Komisija atsiskaitys programos „Horizontas 2020“ tarpinėje ataskaitoje, pateiktinoje iki 2017 m. pabaigos.

(1)

     2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1982/2006/EB dėl Europos bendrijos mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos septintosios bendrosios programos (2007–2013 m.).

(2)

     Žr. http://ec.europa.eu/research/evaluations/index_en.cfm.

(3)

     2015 m. gruodžio 1 d. CORDA duomenys.

(4)

     ALEG ataskaita, p. 59–60.

(5)

     Panteia, 2014 m. gegužės mėn.

(6)

     ALEG ataskaita, p. 6.

(7)

     Žr. pridedamo tarnybų darbinio dokumento 15 priedą.

(8)

Daugiau informacijos, taip pat ir apie 7BP trūkumus, galima rasti pridedamame tarnybų darbiniame dokumente. Daugiau apie ALEG rekomendacijas – http://ec.europa.eu/research/evaluations/index_en.cfm?pg=home . Prie šio komunikato pridedamos rekomendacijos, susijusios su Septintąja bendrąja branduolinių tyrimų ir mokymo veiklos programa (Euratomo programomis), ir Komisijos atsakymas.

(9)

Žr. komunikatą 2014/C 188/02.

(10)

  http://ec.europa.eu/regional_policy/sources/docgener/guides/synergy/synergies_en.pdf .

(11)

http://europa.eu/rapid/press-release_IP-15-5801_lt.htm.

(12)

Komisijos tarnybų darbinis dokumentas „Geresnis į inovacijas orientuotų investicijų reglamentavimas ES lygmeniu“, SWD(2015) 298 final.

(13)

Pasikeitusios išlaidų skaičiavimo tvarkos poveikio biudžetui, palyginti su Šeštąja bendrąja programa, ir dalyvių patiriamai administracinei naštai tyrimas, 2015 m.

(14)

     Žr. pagal programą „Horizontas 2020“ finansuojamų projektų dotacijos susitarimo 38 straipsnį.

(15)

http://ec.europa.eu/research/mariecurieactions/about-msca/actions/researcher-night/index_en.htm.

(16)

  http://ec.europa.eu/programmes/horizon2020/en/newsroom/551 . 

(17)

Iki šiol atvirai prieinami 54 proc. 7BP mokslinių publikacijų.

EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2016 01 19

COM(2016) 5 final

PRIEDAS

Konkrečios rekomendacijos dėl netiesioginių veiksmų, vykdytų pagal Euratomo septintąją bendrąją programą (7BP), ir Komisijos atsakymai

prie

KOMISIJOS KOMUNIKATO EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS SOCIALINIŲ IR EKONOMIKOS REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

Atsakymas į aukšto lygio ekspertų grupės ataskaitą dėl Septintosios bendrosios programos ex post vertinimo

{SWD(2016) 1 final}
{SWD(2016) 2 final}

Konkrečios rekomendacijos dėl netiesioginių veiksmų, vykdytų pagal Euratomo septintąją bendrąją programą (7BP), ir Komisijos atsakymai 1

Su pagrindimu susijusios rekomendacijos. Turėtų būti nustatyta branduolių dalijimosi ir branduolių sintezės mokslinių tyrimų sinergija ir užtikrintas trumpalaikių uždavinių ir ilgalaikių branduolinių mokslinių tyrimų tikslų nuoseklumas. Komisija turėtų kreipti mokslinius tyrimus į perspektyviausias pažangiąsias branduolines technologijas.

Komisija sutinka, kad, kuo labiau artėjama prie galutinio tikslo – elektros gamybos, tuo didėja branduolių dalijimosi ir branduolių sintezės mokslinių tyrimų sinergija. Didelės sinergijos esama saugos, medžiagų, šilumos atidavimo, nuotolinio manipuliavimo ir modeliavimo programinės įrangos srityse; reikia tolesnės pažangos šiais klausimais ITER ir branduolių dalijimosi ir branduolių sintezės technologijų būsimų pavyzdžių srityse.

Komisija pabrėžia, kad dvimetės Euratomo darbo programos yra orientuotos į uždavinių, kuriuos Taryba nustatė Euratomo mokslinių tyrimų ir mokymo programoje (2014–2018 m.), įgyvendinimą, t. y. į branduolinės saugos, saugumo ir radiacinės saugos gerinimą ir, žvelgiant į tolimą perspektyvą, galbūt indėlį į energetikos sistemos priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimą.

Komisija pabrėžia, kad, laikantis Tarybos reglamento (ES) Nr. 1314/2013 dėl Europos atominės energijos bendrijos mokslinių tyrimų ir mokymo programos (2014–2018 m.), branduolių dalijimosi moksliniai tyrimai turėtų padėti saugiai eksploatuoti esamas ir būsimas reaktorių sistemas ir kuro ciklo įrenginius. Tai padės užtikrinti, kad valstybės narės toliau taikytų griežčiausius saugos, saugumo, atliekų tvarkymo ir branduolinio ginklo neplatinimo standartus. Ji taip pat padės ES išlaikyti technologinį pranašumą branduolinės energetikos srityje (be kita ko, panaudojant ITER), kad būtų užtikrinta energetinė ir technologinė nepriklausomybė.

Rekomendacijos dėl įgyvendinimo. JET veikla laikoma vienu svarbiausių Euratomo indėlių į ITER. Euratomas turėtų toliau remti branduolių dalijimosi technologijų platformas, plėtoti branduolinius ir nebranduolinius mokslinius tyrimus vykdančių subjektų bendradarbiavimą ir reguliariai atnaujinti mokslinių tyrimų planus. Reikėtų pasiekti pusiausvyrą tarp moksliniais tyrimais suinteresuotų naujokų ir tradicinių subjektų ir būtina mažinti projektų paraiškų biurokratizmą.

Komisija pripažįsta, kad JET įrenginys labai prisideda prie ITER sėkmės, taigi ir prie galutinio tikslo – elektros energijos gamybos vykdant branduolių sintezę. JET veiklos ir eksploatavimo finansavimas sudaro didelę Euratomo mokslinių tyrimų ir mokymo programos (2014–2018 m.) dalį. Galimą 2019–2020 m. JET finansavimą reikia svarstyti Tarybos sprendimo dėl būsimo Euratomo mokslinių tyrimų programos finansavimo tais dvejais metais kontekste.

Komisija pripažįsta, kad branduolių dalijimosi technologijų platformos yra nepamainomos įgyvendinant ilgalaikius mokslinių tyrimų uždavinius ir plėtojant Europos bendro programavimo iniciatyvas.

Komisija ir toliau pasiryžusi užtikrinti, kad skiriant Euratomo programos paramą būtų ypač atsižvelgiama į mokslinę kompetenciją. Tačiau Komisija taip pat pastebi, kad teikdamos projektų pasiūlymus branduolių dalijimosi programai valstybės narės nevienodai aktyvios.

Bendrosiomis mokslinių tyrimų programomis taip pat reikėtų remti techninių žinių perdavimą ir sklaidą. Tokiomis pastangomis stiprinama ES kompetencija su branduolių dalijimusi susijusiose taikymo srityse, ypač branduolinės saugos ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymo srityse, kartu ieškant naujų įžvalgų, pavyzdžiui, iš socialinių ir humanitarinių mokslų. Be to, mokslinių tyrimų poreikiai naujose valstybėse narėse taip pat tenkinami specifiniais moksliniais tyrimais, susijusiais su, pavyzdžiui, VVER reaktorių kuro įvairinimo sauga.

Paprastinimo priemonėmis, įdiegtomis įgyvendinant Euratomo 7BP, sumažinta administravimo našta pareiškėjams ir palengvinta prieiga prie informacijos, palyginti su 6BP.

Rekomendacijos dėl pasiekimų. Euratomo branduolių sintezės programa turėtų įgyvendinti branduolių sintezės veiksmų planą ir būti labiau orientuota į medžiagų mokslinius tyrimus bendradarbiaujant su nebranduolinių disciplinų atstovais. Euratomo mokslinių tyrimų reikmėms reikia užtikrinti gebėjimų palaikymą ir ugdymą. Euratomo branduolių dalijimosi moksliniuose tyrimuose reikėtų labiau akcentuoti pažangius kuro ciklus ir išskyrimą bei virsmą siekiant sumažinti geologinio radioaktyviųjų atliekų laidojimo įrenginiams tenkantį krūvį. Euratomo radiacinės saugos moksliniai tyrimai turėtų būti susieti su programos „Horizontas 2020“ medicinos srities moksliniais tyrimais ir aprėpti medicinoje taikomų naujų branduolinių technologijų naudos ir rizikos problematiką. Atsižvelgiant į esamus ir būsimus prioritetus reikėtų apsvarstyti branduolių dalijimosi infrastruktūros peržiūros poreikį.

Branduolių sintezės veiksmų planas yra vienas svarbiausių Europos branduolių sintezės plėtros strategijos, kurią įgyvendinus būtų galima tikėtis maždaug amžiaus viduryje komerciniu pagrindu gaminti elektros energiją neišmetant anglies dioksido, elementų. 2014 m. Komisija pasirašė penkerių metų dotacijos susitarimą su Branduolių sintezės energijos plėtros Europos konsorciumu („EUROfusion“), kuris dabar įgyvendina bendrą programą pagal tą veiksmų planą. Svarbi vieta branduolių sintezės veiksmų plane skirta medžiagų moksliniams tyrimams. Jie yra neatsiejama bendros programos dalis.

Euratomo programoje taip pat pripažįstama švietimo ir mokymo svarba. Siekiant pasirengti ITER rezultatų panaudojimui ir demonstracinės branduolių sintezės jėgainės (DEMO) projektavimui ir statybai, branduolių sintezės veiksmų plane ir bendroje programoje jau teikiamas prioritetas naujos kartos branduolių sintezės mokslininkų ir inžinierių mokymui. Panašiai ir branduolių dalijimosi programoje švietimas ir mokymas tradiciškai buvo specialių veiksmų, vykdomų skelbiant kvietimus teikti pasiūlymus, dalykas ir esminis didesnių bendradarbiaujamųjų projektų elementas.

Pažangiais kuro ciklais ir išskyrimu bei virsmu mažinamas radioaktyviųjų atliekų amžius, todėl šie procesai gerina branduolinę saugą ir taip jų moksliniai tyrimai padeda siekti bendrojo Euratomo programos tikslo.

Ankstesni Euratomo branduolių dalijimosi programos veiksmai buvo susiję su sparčia medicinos technologijų, kurioms naudojama jonizuojančioji spinduliuotė, plėtra bei diegimu ir jos keliamais specifiniais pacientų ir medicinos darbuotojų radiacinės saugos uždaviniais.

Branduolių dalijimosi mokslinių tyrimų infrastruktūra, pvz., mokslinių tyrimų reaktoriai ir radioaktyviųjų medžiagų analizės laboratorijos, yra svarbi, kai reikia užtikrinti saugų branduolinių sistemų veikimą, nuolatinį medicininių radioizotopų tiekimą ir mokslinės kompetencijos bei kompetencijos branduoliniais klausimais išsaugojimą. Pagal 2014–2018 m. Euratomo programą Komisija pradėjo keletą veiksmų, kuriais sprendžiami aktualiausi su branduolių dalijimosi infrastruktūrų objektais susiję klausimai, tokie kaip kuro tiekimo mokslinių tyrimų reaktoriams saugumas, medicininių radioizotopų, tokių kaip molibdenas-99, tiekimo saugumas ir neutroninio švitinimo pajėgumas, kurio reikia medžiagų bandymo ir kitose taikymo srityse.

 

(1)

Išsamus 32 rekomendacijų sąrašas pateiktas Euratomo aukšto lygio grupės ataskaitoje.