30.6.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 207/104

1.

palankiai vertina Europos Komisijos prašymą parengti perspektyvinę nuomonę šiuo klausimu ir šia nuomone siekia prisidėti prie 2014–2020 m. programos LIFE laikotarpio vidurio vertinimo, kaip numatyta Reglamento (ES) Nr. 1293/2013 (LIFE reglamento) 27 straipsnio 2 dalyje, 2018–2020 m. antrąją daugiametę programą LIFE priimančio įgyvendinimo akto (LIFE reglamento 24 straipsnio 4 dalis) ir kitos programos LIFE rengimo pagal būsimą 2020–2027 m. daugiametę finansinę programą;

2.

mano, kad aplinkos apsauga ir biologinės įvairovės išsaugojimas ir toliau bus vienas pagrindinių Europos Sąjungos tikslų. Aplinkos programa LIFE stiprina Europos gamtinį kapitalą ir su juo susijusias ekosistemos paslaugas ir padeda – atsižvelgiant į strategijos „Europa 2020“ tikslus ir politinius Regionų komiteto (RK) prioritetus – kurti žaliąsias darbo vietas, vietos verslumą ir socialinę įtrauktį skatinantį pažangųjį bei tvarų augimą. Komitetas mano, kad, atsižvelgiant į kylančius su klimatu susijusius iššūkius Europoje, naujų instrumentų, pavyzdžiui, paprogramės „Klimato politika“, kūrimas yra labai svarbus, nes įgyvendinant ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategiją (1) ji lems vietos ir regionų darbotvarkę, padės įgyvendinti ES 2020–2030 m. laikotarpiui nustatytus energetikos ir klimato politikos tikslus (2) ir prisidės įgyvendinant Paryžiaus susitarimą (3);

3.

atkreipia dėmesį į tai, kad vietos ir regionų valdžios institucijos yra vienos pagrindinių programos LIFE paramos gavėjų, kurios tiesiogiai ja naudojasi įgyvendindamos LIFE projektus ir plėtodamos vietos bei regionų partnerystes. Programos patrauklumą vietos ir regionų valdžios institucijoms lemia tai, kad parama teikiama įvairiems teminiams prioritetams, galima bendradarbiauti su dideliu skaičiumi subjektų ir suteikiama galimybė pasirinkti iš daugelio įvairių finansavimo modelių;

4.

pakartoja, kad ryžtingai pritaria programos LIFE, kaip nepriklausomos, tiesiogiai valdomos ir tik aplinkai skirtos finansavimo programos, turinčios reikšmingą poveikį darbo vietų kūrimui ir ekonomikos augimui, veiklos tęsimui po 2020 m. ir siūlymui iš esmės padidinti jos biudžetą (4). Atsižvelgiant į naujus aplinkos ir klimato iššūkius ir inovacijų poreikį, reikia taikyti specialius metodus sprendžiant su nevienoda aplinkos ir klimato tikslų integracija į valstybių narių praktiką ir su teisės aktų įgyvendinimu susijusius klausimus;

5.

mano, kad LIFE reglamento III priede (5) išvardyti programos LIFE prioritetai yra iki šiol aktualūs, todėl mano, kad nereikia remiantis deleguotuoju teisės aktu ir vadovaujantis LIFE reglamento 9 straipsnio 2 dalimi atlikti su tuo susijusį laikotarpio vidurio vertinimą;

6.

kaip ir anksčiau yra labai susirūpinęs, kad programai LIFE „Gamta ir biologinė įvairovė“ 2014–2020 m. laikotarpiui skirta 1,155 mlrd. EUR, o Europos Komisijos vertinimu, siekiant įgyvendinti Buveinių direktyvos 8 straipsnio reikalavimus užtikrinti tinkamą gamtos apsaugą, visam „Natura 2000“ tinklui reikalingos metinės investicijos sudaro 5,8 mlrd. EUR (6); tikisi, kad vienas svarbiausių vykdomos Paukščių ir Buveinių direktyvų tinkamumo patikros rezultatų bus išvada, jog tinkamam šių direktyvų įgyvendinimui turimų lėšų nepakanka – į tai RK jau atkreipė dėmesį ankstesnėse nuomonėse (7). Todėl prašo Europos Komisijos pagal LIFE Reglamento 9 straipsnio 4 dalį priimti deleguotąjį teisės aktą, kad būtų padidinti asignavimai veiksmams skirtoms dotacijoms pagal programos LIFE paprogramę „Gamta ir biologinė įvairovė“ ir išlaikytas gerokai didesnis biudžetas po 2020 m., kad LIFE kur kas labiau prisidėtų prie „Natura 2000“ finansavimo;

7.

primygtinai rekomenduoja antrosios daugiametės LIFE darbo programos metu ir po 2020 m. išsaugoti ir stiprinti Klimato politikos paprogramę, nes ji sukuria pagrindą vietos ir regionų veiksmams įgyvendinant Europos ir tarptautinę klimato politikos darbotvarkę. Tai būtų galima pasiekti gerokai padidinant kovos su klimato kaita finansavimą ir atsižvelgiant į būsimą ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategijos peržiūrą. (8) Be to, Klimato kaitos paprogramės teminiai prioritetai ir projektų temos turėtų būti apibrėžtos ir susiję su subsidijomis veiksmams. Pirmiausia, kai tai susiję su Klimato kaitos švelninimo prioritetine sritimi, reikėtų atsižvelgti į ES politinius prioritetus ir didžiųjų ekonomikos sektorių, tokių kaip energetika ir transportas, indėlį į šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo tendencijas;

8.

mano, kad programai LIFE tenka svarbus vaidmuo skatinant ekologines inovacijas aplinkosaugos ir klimato kaitos srityje, rengiant naujus sprendimus ir stiprinant gebėjimus naujų priemonių srityje, pavyzdžiui, žaliosios infrastruktūros (9) ir gamta grindžiamų sprendimų (10); ragina Europos Komisiją šią kryptį išlaikyti tiek dabartinėje daugiametėje darbo programoje, tiek ir po 2020 m.;

9.

pabrėžia, kad Europos Komisijos veiksmų plane apibrėžtam žiedinės ekonomikos kūrimui, kuriam pritarė ir RK (11), prireiks viešųjų ir privačių finansavimo šaltinių tobulesnėms technologijoms ir procesams plėtoti, infrastruktūrai kurti ir vertės grandinės dalyvių bendradarbiavimui didinti; mano, kad atliekoms ir efektyviam išteklių naudojimui taikomi teminiai prioritetai iš esmės atitinka šią koncepciją, ir rekomenduoja toliau tęsti su tuo susijusią daugiametę darbo programą, tačiau ragina į naująją programą LIFE įtraukti aiškią nuorodą į žiedinę ekonomiką ir pirmenybę teikti planuojamos paskelbti strategijos dėl plastikų ir statybos atliekų žiedinėje ekonomikoje temoms;

10.

palankiai vertina programos LIFE vaidmenį sprendžiant problemas, susijusias su nevienodu ir netinkamu aplinkos teisės aktų įgyvendinimu ir vykdymo užtikrinimu valstybėse narėse; tai yra vienas svarbiausių RK prioritetų (12). Būsimoje programoje reikia tęsti veiklą šia kryptimi ir ją stiprinti toliau įgyvendinant integruotuosius projektus bei LIFE prioritetinės srities „Aplinkos valdymas bei informavimas“ veiksmus;

11.

taip pat pabrėžia programos LIFE indėlį siekiant ES geresnio reglamentavimo tikslo, tvaraus augimo ir darbo vietų kūrimo, Sąjungos aplinkos ir kovos su klimato kaita politikos įgyvendinimo nustatant ir koreguojant atitinkamus tikslus ir gerinant grįžtamosios informacijos mechanizmus bei remiantis patirtimi, įgyta įgyvendinant kitus remiamus projektus; vis dėlto pabrėžia, kad bendras programos LIFE tikslas – aplinkos ir biologinės įvairovės apsauga – kaip toks turi išlikti, nes kalbama apie Europos ir žmonijos biologinį palikimą, kuriam iškilęs pavojus;

12.

tebėra susirūpinęs dėl menko programos LIFE finansavimo, kuris 2014–2020 m. daugiametei darbo programai sudaro tik 0,3 % visos įsipareigojimų asignavimų sumos, nurodytos Reglamente (ES) Nr. 1311/2013. RK pakartoja savo 2012 m. prašymą ženkliai padidinti programai skirtas lėšas po 2020 m. (13);

13.

konstatuoja, kad LIFE tikslų įgyvendinimui gali trukdyti neoptimalios bendro finansavimo normos (14), nes prašydami lėšų paramos gavėjai turi elgtis selektyviai, visų pirma ne pelno sektoriuje veikiančių partnerių atveju. RK prašo Europos Komisijos būsimoje programoje LIFE padidinti bendro finansavimo normą ir geriau suderinti LIFE bendro finansavimo normas su normomis ir jų diferencijavimu, taikomu kitoms tiek tiesiogiai, tiek ir bendrai administruojamoms ES finansavimo programoms, skirtoms mažiau išsivysčiusiems regionams. Specialios bendro finansavimo normos, taikomos dotacijoms veiksmams gamtos ir biologinės įvairovės srityje, galėtų būti nustatomos taikant koeficientą, nustatytą atsižvelgiant tiek į saugomų vietovių teritorijos dydį, tiek ir į ekonominę konkretaus regiono padėtį (pavyzdžiui, NUTS 3 lygis), tačiau kartu užtikrinti, kad nebus labiau išsivysčiusiems regionams nepalankaus disbalanso.

14.

reiškia abejones dėl 102 % taisyklės, taikomos viešosioms institucijoms, pagal kurią nuosavų įnašų į projekto biudžetą suma turi bent 2 % viršyti planuojamas projekto viešojo sektoriaus darbuotojų užmokesčio išlaidas. Ši taisyklė apsunkina viešųjų institucijų (ypač mokslo ir mokslinių tyrimų institutų bei nevyriausybinių organizacijų) dalyvavimą projektuose arba netgi užkerta jiems kelią dalyvauti, nors jų vaidmuo įgyvendinant LIFE projektų tikslus dažnai yra labai svarbus;

15.

abejoja dėl riboto infrastruktūros finansavimo pagal programą LIFE, ypač stambių infrastruktūros projektų; prašo Europos Komisijos atliekant laikotarpio vidurio peržiūrą atsižvelgti į galimą pavojų, kad LIFE lėšomis finansuojami projektai gali būti vis labiau orientuojami į gebėjimų stiprinimą ir vis mažiau į konkrečių aplinkos ir klimato apsaugos tikslų įgyvendinimą;

16.

ragina, siekiant supaprastinti pridėtinės vertės mokesčio deklaraciją, dažniau taikyti vienodo dydžio normas ir vienkartines sumas, neatsisakant galimybės (15) finansuoti išlaidų, kaip jau nustatyta LIFE reglamento 38 konstatuojamojoje dalyje; dar kartą pabrėžia savo įsitikinimą, kad sprendimas pridėtinės vertės mokesčio nelaikyti tinkamomis finansuoti išlaidomis gali atgrasyti daug potencialių pareiškėjų rengti pasiūlymą. Pridėtinės vertės mokestis ir toliau turėtų būti laikomas tinkamomis finansuoti išlaidomis, kai paramos gavėjai gali įrodyti, kad PVM negali susigrąžinti (16);

17.

pabrėžia, jog ir ateityje būtina numatyti galimybę pagal programą LIFE remti žemės pirkimą (LIFE reglamento 20 straipsnio 3 dalis) kartu išsaugant sąlygą, kad šie plotai ilguoju laikotarpiu bus skirti gamtos apsaugai. Žemės pirkimas dažnai yra būtina sąlyga norint išsaugoti „Natura 2000“ teritorijas ir užtikrinti ilgalaikę gamtos apsaugą;

18.

pabrėžia, kad su projektų rengimu ir teikimu susijusi administracinė našta dažnai atgraso regionus nuo paramos pagal programą LIFE prašymų teikimo. Tai ypač pasakytina apie didelius (pavyzdžiui, integruotuosius) projektus, kurių atveju paraiškų teikėjai, visų pirma mažiau patyrę, turi investuoti daug laiko, energijos ir žmogiškųjų išteklių, norėdami pateikti išsamią ir perspektyvią paraišką. Todėl RK jau ankstesnėje nuomonėje nurodė (17), kad reikia supaprastinti paraiškų teikimo ir administravimo procedūras ir sutrumpinti sprendimo dėl projekto finansavimo laukimo laiką;

19.

ragina Europos Komisiją apsvarstyti galimybę paraiškas dėl tradicinių projektų pagal LIFE programą teikti dviem etapais, kaip iki šiol būdavo integruotųjų projektų atveju. Pirmąjį etapą turėtų sudaryti trumpa bendra siūlomo projekto apžvalga (koncepcijos apmatai) ir, gavus teigiamą įvertinimą, paramos gavėjas turėtų pateikti visą pasiūlymą. Komitetas norėtų paraginti Komisiją ieškoti būdų supaprastinti galutinio projekto finansinių ir techninių elementų patvirtinimo procedūras ir paskirstyti jas per visą projekto trukmę. Taip vykdytojai turėtų daugiau lankstumo ir sumažėtų pavojus, jog projekto techninio turinio sąskaita dėmesys bus sutelktas į finansinius ir administracinius aspektus;

20.

palankiai vertina tai, kad LIFE reglamento 3 straipsnyje ir pirmojoje daugiametėje darbo programoje 2014–2017 m. laikotarpiui ypatingas dėmesys skiriamas programos LIFE pažangos vertinimui ir įtraukiami nauji kokybiniai ir kiekybiniai su aplinka susiję, socialiniai ir ekonominiai rodikliai; tačiau pasisako už papildomą supaprastinimą, nes projekto įgyvendinimo laikotarpiu kai kurių rodiklių patikimai įvertinti neįmanoma. Jie turėtų būti lanksčiau apibrėžti ir pritaikyti prie vietos ir regionų ypatumų. Be to, turėtų būti įmanoma parengti ataskaitas per kuo trumpesnį laiką;

21.

pripažįsta, kad dabartinės daugiametės darbo programos laikotarpiu buvo sustiprintas LIFE papildomumas ir derėjimas su kitais ES fondais, pavyzdžiui, sanglaudos politikos fondais (ESF, ERP, sanglaudos fondu), Europos žemės ūkio fondu kaimo plėtrai (EŽŪFKP) ir Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondu. Kalbėdamas apie tolesnį LIFE įgyvendinimą po 2020 m. (18), primygtinai ragina kurti sinergijas ir plėtoti struktūrinį bendradarbiavimą su kitais ES fondais;

22.

mano, kad LIFE yra nedidelė, tačiau lanksti programa, padedanti įgyvendinti plataus užmojo tikslus aplinkos ir klimato apsaugos srityje, kurių kitos ES programos tiesiogiai neremia arba kurie įgyvendinami tomis programomis kitoje srityje. Įgyvendinant programą finansuojami konkretūs regiono lygio projektai, todėl ji yra kitų projektų varomoji jėga ir padeda sutelkti nacionalines ir privačias lėšas (19). RK ragina Komisiją parengti išsamią koncepciją, skirtą programos LIFE koordinavimui su kitomis tiesiogiai ar netiesiogiai aplinkos ir klimato apsaugos srityje veikiančiomis ES programomis;

23.

yra susirūpinęs dėl nevienodo programos LIFE lėšų panaudojimo valstybėse narėse ir regionuose. Tiek antroje daugiametėje darbo programoje, tiek ir būsimoje programoje LIFE reikia parengti efektyvų veiksmų planą, skirtą gerinti LIFE žinomumą šalyse, kur jos įgyvendinimas ne toks sėkmingas, ir didinti suinteresuotumą dalyvauti programoje LIFE (20). Veiksmų planą būtų galima pradėti įgyvendinti atliekant metinį panaudotų lėšų veiksmingumo patikrinimą kiekvienoje valstybėje narėje;

24.

atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta pirmiau, siūlo apsvarstyti galimybę toliau taikyti nacionalinius asignavimus, kurie šiuo metu laipsniškai mažinami, tradiciniams LIFE projektams. Nutraukus nacionalinius asignavimus gali dar labiau padidėti geografiniai skirtumai panaudojant LIFE lėšas, o tai sumažintų galimybes šalims, kurios turi mažiau patirties, bet vis dar susiduria su aplinkos ir klimato problemomis. RK siūlo pagalvoti apie vienerių, o ne ketverių metų asignavimų sistemą, kad ji taptų lankstesnė turimiems biudžeto ištekliams ir geografiniam naudojamų lėšų paskirstymui; vis dėlto pabrėžia, kad projektai, kuriems skiriamos lėšos, turi tenkinti inovatyvumo ir pakartojamumo kriterijus, kad jie turėtų pridėtinės vertės Europai. Kaip alternatyvą, Komitetas siūlo ir toliau dalį biudžeto skirti kiekvienai atskirai šaliai, o likusią dalį skirstyti valstybėms narėms grynai konkurenciniu pagrindu;

25.

pripažįsta, kad kai kurie nacionaliniai informacijos centrai dėjo daugiau pastangų siekdami pritraukti naujų pareiškėjų. Ragina valstybes nares, kurios panaudoja mažiau lėšų, paskatinti savo nacionalinius informacijos centrus aktyviai propaguoti programą vietos ir regionų valdžios institucijoms;

26.

prašo Europos Komisijos toliau teikti gebėjimams stiprinti skirtą paramą toms valstybėms narėms, kurios turi mažiau patirties ir mažiau naudojasi fondų lėšomis. Turėtų būti siekiama didinti nacionalinių ir regioninių informacijos centrų potencialą ir aktyviau padėti pareiškėjams, kad būtų teikiama daugiau aukštos kokybės paraiškų, ypač tose šalyse, kurios susiduria su didesnėmis aplinkos ir klimato problemomis ir turi mažiau patirties teikiant paraiškas LIFE finansavimui gauti;

27.

atkreipia dėmesį į tai, kad programa LIFE suteikia daug priemonių ir mechanizmų, skirtų pakartotinai taikyti ir perkelti sprendimus, ir tai yra puiki priemonė siekiant vietos ir regionų valdžios institucijoms parodyti investicijų į aplinkos ir klimato sektorius naudą. Suinteresuotųjų subjektų santykių tvarumas priklauso nuo jų patirties, ryšių vietos ir regionų lygmeniu, noro bendradarbiauti ir sąmoningumo ugdymo, kuris yra ilgalaikis procesas. RK ragina toliau investuoti į šio potencialo didinimą (21) finansuojant gebėjimų stiprinimo projektus, taip pat ir po 2020 m.;

28.

mano, kad aplinkos ir gamtos apsauga bei kova su klimato kaita visada turi išlaikyti įvairių tikslų, skirtų žmonių saugumui, gyvybei ir nuosavybei užtikrinti, pusiausvyrą. Reikia imtis veiksmų ir teikti paramą projektams, leidžiančių pasiekti visiems suinteresuotiesiems subjektams priimtiną bendrą sutarimą šioje srityje, o tai gali padėti pasiekti programos LIFE projektai. RK ragina Europos Komisiją vertinant projektų paraiškas aiškiai atsižvelgti į projekto potencialą skatinti naujų taisyklių parengimą, pagal kurias galima suderinti žmonių gyvybių apsaugą nuo kai kurių gyvūnų rūšių jiems keliamos grėsmės ir nykstančių rūšių apsaugą. Jis taip pat siūlo, kad tam, kad projektas būtų įvertintas teigiamai, viena sąlygų būtų parengti atvirų viešų diskusijų planą atitinkamo regiono suinteresuotiesiems subjektams ir išnagrinėti jų pasiūlymus;

29.

pripažįsta programos LIFE svarbą plėtojant inovacijas ES ir ragina apsvarstyti, kaip būtų galima pasinaudoti tinkamu finansiniu modeliu prototipų ir LIFE projektuose sukurtų sprendimų pardavimui didinti. Nustatant skubos tvarką pasibaigus LIFE projektų įgyvendinimo etapui turėtų veiksmingiau vykti programos LIFE projektais sukurtų inovacijų patekimas į rinką, didėti ES konkurencingumas pasaulinėse rinkose ir atsirasti galimybių kurti naujas ekologiškas darbo vietas;

30.

atkreipia dėmesį į tai, kad labai svarbus mokslo įstaigų ir mokslo tiriamųjų institutų bei privačiojo sektoriaus dalyvavimas kuriant ir parduodant ekologines inovacijas. Ragina Europos Komisiją toliau taikyti bendradarbiavimo mechanizmus, kad šiam dalyvavimui būtų sudarytos palankesnės sąlygos. Be kita ko, ragina peržiūrėti sąlygą, leidžiančią LIFE projektais sukurtais prototipais prekiauti tik po jų užbaigimo. Ši nuostata apriboja mokslo srities bendrovių ir mokslo tiriamųjų institutų interesą dalyvauti inovatyviuose projektuose;

31.

mano, kad siekiant padidinti programos LIFE poveikį ES ekonomikai pereinant prie žiedinės, nuo iškastinio kuro nepriklausomos gamybos ir vartojimo sistemos, vienas pagrindinių antrosios daugiametės darbo programos ir būsimos programos LIFE uždavinių yra ekologines inovacijas, taikomąją veiklą ir bandomuosius projektus perkelti į pramonę. Reikia išnagrinėti naujus būdus, kaip skatinti inovatyvių LIFE projektų rezultatų sklaidą ir patekimą į rinką. RK prašo Europos Komisijos įvertinti galimybę būsimoje programoje LIFE skirti sėkmingiems projektams papildomą paramą, pavyzdžiui, remti geriausių ekologinių inovacijų tobulinimą taikant ir kitas finansines priemones;

32.

pripažįsta, kad programos LIFE projektai iš esmės užtikrina ilgalaikį teigiamą poveikį ir rezultatų daugkartinį taikymą bei perkeliamumą (22), tačiau dar daug ką galima tobulinti. Antrojoje daugiametėje darbo programoje ir po 2020 m. nuolatinį dėmesį reikėtų skirti pastangoms užtikrinti projektų rezultatų tvarumą, daugkartinį taikymą ir perkeliamumą, o tai yra esminis dalykas siekiant LIFE tikslų, veiksmingo lėšų naudojimo, ekologinių inovacijų skatinimo ir paramos tvariam ir atsakingam ekonomikos augimui. RK prašo Europos Komisijos projektų paraiškose nustatyti aiškius projektų rezultatų potencialo ilgalaikio tvarumo, daugkartinio taikymo ir perkeliamumo atrankos kriterijus ir jų veiksmingumo projekto įgyvendinimo metu ir jį įgyvendinus rodiklius;

33.

ypatingą dėmesį skiria poreikiui remti projektus, kuriais siekiama nustatyti statistinius duomenis apie saugomiems gyvūnams priskiriamų rūšių populiacijas ir jų buveinių dydį, ir projektus, kuriais siekiama ištirti, kaip gresiančios išnykti natūralios buveinės priskiriamos saugomoms, tokio priskyrimo priežastis ir rizikos veiksnius;

34.

reiškia susirūpinimą dėl to, kad vis labiau mažėja laukinių gyvūnų jų natūraliose buveinėse, todėl ragina rengti ir kompleksiškai įgyvendinti inovatyvias krizių valdymo priemones gyvūnų natūralių buveinių apsaugai užtikrinti;

35.

siūlo Europos Komisijai parengti projektų rezultatų ilgalaikio tvarumo, daugkartinio taikymo ir perkeliamumo planą programai LIFE, kad būtų užtikrintas dar didesnis šios programos veiksmingumas šioje srityje. Būtų galima, be kita ko (23), tobulinti „inovacijų platformą“ – pagrįstą internetine LIFE projektų duomenų baze, kuri padėtų ieškoti daugkartinio taikymo ekologiškų idėjų, veiksmingai ir tikslingai skleisti informaciją apie inovacijas, kurti temines platformas, projektų tinklus ir klasterius prioritetinėse srityse, geriau panaudoti programos LIFE interneto svetainėje esančias informavimo priemones; be to, toliau plėtoti geriausio iš geriausių LIFE projektų atranką ir sklaidą (24);

36.

siekiant toliau didinti LIFE projektų ilgalaikiškumą, RK pageidauja, kad toliau būtų taikomas reikalavimas teikti projektų „pasibaigus LIFE“ planą, parodantį, kaip toliau finansuojami projektai siekiant rezultatų tvarumo, nustatant atsakingą instituciją, užtikrinančią personalo politikos tęstinumą, oficialią valdžios institucijų paramą ir ryšius su vietos suinteresuotaisiais subjektais;

37.

mano, kad LIFE reglamento 17 straipsnyje nustatytos programos LIFE finansavimo rūšys turi galioti toliau ir papildyti didelę finansavimo galimybių įvairovę regionams; tikisi, kad bus atliktas 2014–2017 m. pasiektų rezultatų vertinimas, o ateityje galimas pagerinimas kitoje programoje LIFE;

38.

pripažįsta svarbų integruotųjų projektų skatinamąjį poveikį viešosios valdžios institucijoms šalinant spragas įgyvendinant ES aplinkos politiką. Manydamas, kad vis dar nėra pakankamai patirties šios rūšies finansavimo srityje, siūlo antrojoje daugiametėje darbo programoje palikti tokį patį biudžetą, kuris numatytas LIFE reglamento 17 straipsnio 5 dalyje. RK siūlo integruotųjų projektų rezultatus įvertinti 2020 m. pabaigoje ir mano, kad tai gali būti dar svarbesnės priemonės būsimoje programoje LIFE; tai visų pirma taikytina prioritetinių veiksmų sistemoms įgyvendinant integruotuosius projektus, skirtus „Natura 2000“ valdymo planams parengti;

39.

ragina, kad būsimoje LIFE programoje būtų palikti „techninės pagalbos projektai“ siekiant padėti paramos gavėjams, kurie dar nėra parengę integruotojo projekto, kadangi paraiškų rengimas yra sudėtingas, reikalauja daug laiko ir išteklių (25);

40.

palankiai vertina dvi naujas finansavimo priemones: Energijos vartojimo efektyvumo privataus finansavimo priemonę (angl. PF4EE) ir Gamtos turtų finansavimo priemonę (angl. NCFF), kurios suteikia naują galimybę sutelkti privačių investuotojų finansavimą su energijos vartojimo efektyvumu ir gamtos turtais susijusiems projektams ir padeda visuotinai pereiti prie žaliojo finansavimo. Pripažįsta, kad abi priemonės dar nepasiekė viso savo potencialo, visų pirma dėl projekto naujoviškumo ir tam tikro administracinių procedūrų sudėtingumo pirmaisiais įgyvendinimo mėnesiais. RK prašo Europos Komisijos toliau stebėti programas ir sukurti metodiką, skirtą jų veiksmingumui vertinti. Jis taip pat prašo Europos Komisijos apsvarstyti galimybę pratęsti esamų priemonių taikymą arba įvesti naują finansinę priemonę, kuri būtų tinkamai finansuojama, taip, be kita ko, siekiant pritraukti investuotojų Aplinkos ir išteklių naudojimo efektyvumo prioritetinei sričiai. Komitetas pritaria Europos Parlamento raginimui, kad PF4EE turi užtikrinti, kad projektų rezultatai biologinės įvairovės požiūriu būtų tinkami, teigiami ir moksliškai apčiuopiami;

41.

pripažįsta, kad svarbus vaidmuo tenka Energijos vartojimo efektyvumo privataus finansavimo priemonei, kuri remia nacionalinių prioritetų įgyvendinimą energijos vartojimo efektyvumo srityje teikiant finansavimą, taip pat praktinės patirties ir techninę pagalbą paramos gavėjams. Komitetas pažymi, jog, norint geriau pasinaudoti Energijos vartojimo efektyvumo privataus finansavimo priemone, galbūt ji galėtų būti laikoma papildomu LIFE projektų finansavimu energijos vartojimo efektyvumo srityje. EK turėtų tokio papildomo finansavimo galimybę paminėti pareiškėjams rengiamose kasmetinėse gairėse. Šis modelis turėtų būti taikomas iki antrosios daugiametės darbo programos pabaigos ir, jei priemonės įvertinimas teigiamas, po 2020 m.;

42.

palankiai vertina tai, kad Gamtos turtų finansavimo priemone įveiktas sunkus ir naujo pobūdžio uždavinys finansuoti su ekosistemų paslaugomis susijusius projektus ir ji paskatino privatųjį sektorių investuoti šioje srityje; mano, kad investicijos į ekosistemų paslaugas yra Europos ateitis ir palankiai vertina tai, kad LIFE priėmė šį iššūkį. Komitetas rekomenduoja atlikti Gamtos turtų finansavimo priemonės veiklos jau pasiektų ir numatomų rezultatų analizę ir vertinimą siekiant užtikrinti, kad ji būtų naudojama veiksmingai iki antrosios daugiametės darbo programos pabaigos ir, jei įvertinimas bus teigiamas, – po 2020 m.;

43.

pripažįsta programos LIFE inovatyvų vaidmenį ir laikosi nuomonės, kad veiksmams aplinkos ir klimato kaitos srityje ne visada reikia ieškoti inovatyvių sprendimų, bet jie dažnai priklauso nuo jau pradėtų iniciatyvų tęsimo arba sukurtų inovacijų taikymo kituose projektuose. RK prašo Europos Komisijos apsvarstyti galimybę finansuoti dviejų rūšių projektus, t. y. inovatyvius projektus ir projektus, skirtus dabartiniams aplinkos ir klimato poreikiams. Subsidijų skyrimas turėtų priklausyti ne nuo naujų inovacijų diegimo, o veikiau nuo jau vykdomos veiklos tęsimo pasinaudojant kitų LIFE projektų inovacijomis ir gerąja praktika.