9.6.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 185/105

1.

palankiai vertina ES institucijų pastangas užtikrinti pakankamą aukšto lygio įgūdžių turinčių darbuotojų pasiūlą stiprinant bendrus ES standartus ir procedūras, taikomas tokių migrantų patekimui į ES darbo rinką; atsižvelgiant į tai, siūlomi sprendimai yra žingsnis teisinga linkme ir bent iš dalies reakcija į kritiką dėl šios direktyvos;

2.

mano, kad nustatyti ir propaguoti veiksmingus būdus teisėtam, dokumentus turinčių trečiųjų šalių piliečių atvykimui turėtų išlikti vienu migracijos politikos ES, valstybių narių ir regionų lygmeniu prioritetų; Šiuo požiūriu patobulinta teisinė, kvalifikuotiems migrantams skirta sistema yra viena svarbiausių visapusiškos ES migracijos politikos, grindžiamos pagarba žmogaus teisėms, tarptautiniams įsipareigojimams ir solidarumui, vystymo dalių;

3.

mano, kad Europos Sąjungos ilgalaikis tikslas išlikti konkurencinga pasaulyje verčia sukurti ir pakeisti visapusišką strategiją žmogiškajam kapitalui, taip pat finansinėms investicijoms iš trečiųjų šalių, pritraukti. Pastarasis elementas yra svarbus kiekvienai ekonominei sistemai, pageidaujančiai pakelti savo inovatyvumo, technologijų ir konkurencingumo lygį. Tačiau jis yra itin svarbus kai kurių valstybių narių demografinėmis aplinkybėmis ir ES darbo rinkų patiriamų problemų kontekste;

4.

pažymi, kad ES jau susiduria su struktūriniu darbuotojų trūkumu tam tikruose sektoriuose, o nepalankios demografinės tendencijos šiuos trūkumus dar labiau padidins. Be to, šiuo metu Europos Sąjunga praranda konkurencinę kovą dėl talentų su tokiais pasaulinio masto žaidėjais kaip JAV, Kanada ir Australija;

5.

atkreipia dėmesį į tai, kad darbuotojų iš trečiųjų šalių įdarbinimo priemonės negali ir neturėtų pakeisti didelio masto, ilgalaikių investicijų į ES gyventojų švietimą ir profesinį mokymą. Atsižvelgiant į tai, kad daugelis šalių, ypač Rytų Europos šalys, susiduria su protų nutekėjimo (įgūdžių emigracijos) reiškiniu ir dėl to šaliai (regionui) kyla pavojus, kad mažės gyventojų skaičius ir emigruos intelektualai, tokios investicijos turėtų dažniau nei iki šiol būti skiriamos toms profesijoms, kurios laikomos strategiškai svarbiomis arba kuriose nustatytas darbuotojų trūkumas, ir kurti specialias priemones, skirtas remti tuos asmenis, kurie nori įgyti šias profesijas;

6.

palankiai vertina platų konsultacijų procesą, kurio metu buvo rengiama ir dabartinė direktyvos redakcija, tačiau yra susirūpinęs, kad pernelyg mažai buvo nuveikta regionų lygmeniu įtraukiant vietos ir regionų valdžios institucijas, kurios geriausiai žino vietos ir regionų darbo rinkų poreikius;

7.

taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad vietos ir regionų valdžios institucijos atlieka labai svarbų vaidmenį teikiant viešąsias paslaugas imigrantams, susijusias su patekimu į darbo rinką, taip pat kitais integracijos aspektais (švietimo, būsto, sveikatos priežiūros ir kt.);

8.

pabrėžia, kad regionų lygmens institucijos atlieka svarbų vaidmenį nustatant darbo rinkos poreikius, taip pat apibrėžiant sąlygas, kurioms esant būtinas apsaugos procedūrų įgyvendinimas (darbo rinkos tyrimas). Be to, šios institucijos galėtų sukurti palankias sąlygas siūlomoms priemonėms įgyvendinti ir kritinei masei sukurti – būtinus norint atkreipti dėmesį į mėlynosios kortelės procedūrą;

9.

pažymi, kad 2009 m. patvirtintos priemonės nepateisino lūkesčių. Viena iš priežasčių buvo ta, kad nacionalinės sistemos galėjo egzistuoti kartu su nustatytosiomis direktyvoje;

10.

atkreipia dėmesį į tai, kad ankstesnė patirtis įgyvendinant mėlynosios kortelės procedūras parodė, kad nors Europos Komisija siekia, kad migracijos politika ir sektorių priemonės būtų europinio lygmens, valstybės narės yra pasiryžusios išlaikyti ir skatinti nacionalinius sprendimo būdus;

11.

pažymi, kad ir 2009 m. nustatytomis taisyklėmis nebuvo patenkinta daugelis poreikių ir migrantų bei darbdavių lūkesčių, veikiau ES tęsiama suskaidyta sistema, kuri apskritai nesuteikia pakankamai teisių aukštos kvalifikacijos darbuotojams ir jų šeimoms ir dėl kurios darbo ieškantys asmenys, darbdaviai ir valstybių narių administracijos patiria daug išlaidų, kurios žinomumas už ES ribų mažas ir kuri apskritai taip ir netapo patrauklesnė;

12.

palankiai vertina pasiūlymus, kuriais siekiama sumažinti pajamų ribas, įgyvendinti vidaus judumą skatinančias priemones, sudaryti palankesnes sąlygas gauti ilgalaikį leidimą gyventi ir atsižvelgti į jau gyvenančius ES migrantus;

13.

atsižvelgdamas į nuolat augančią konkurenciją dėl talentingų žmonių, svarsto, ar nevertėtų į Europos migracijos sistemą įtraukti pasiūla arba taškais grindžiamos sistemos (PBS) arba mišrios sistemos, parengtos pagal šalių, kurios veiksmingiau pritraukia aukšto lygio įgūdžius turinčius darbuotojus (Australija, Kanada), pavyzdį, elementus;

14.

pabrėžia, kad aukšto lygio įgūdžius turintiems asmenims tokie motyvai kaip karjeros galimybės, prieiga prie įrangos, bendravimo kalba ir kvalifikaciją atitinkantis darbas lemia jų sprendimus; Regionų komitetas yra susirūpinęs, kad siūlomomis priemonėmis vis dar menkai atsižvelgiama į šiuos klausimus;

15.

palankiai vertina tai, kad pripažįstama, jog mėlynoji kortelė gali būti išduota ne tik darbuotojams, atvykstantiems į ES, bet ir tiems, kurie jau yra atvykę;

16.

tačiau kartu mano, kad reikia paaiškinti, kodėl ši galimybė turėtų būti suteikta tik pripažintiems pabėgėliams. Siūloma direktyva akivaizdžiai nenumato šios galimybės sezoniniams ir komandiruotiesiems darbuotojams, taip pat asmenims, kurių prašymas suteikti pabėgėlio statusą vis dar nagrinėjamas; Nors Regionų komitetas supranta politines šio sprendimo priežastis, vis tik mano, kad atveriant kelią kvalifikaciją atitinkančiam darbui kitų kategorijų asmenims, gyvenantiems ES, galėtų atsirasti stabilesnės perspektyvos atitinkamiems migrantams ir darbdaviams ir taip būtų galima geriau panaudoti žmogiškąjį kapitalą, nebūtinai didinant imigracijos mastą;

17.

atkreipia dėmesį į tai, kad priemonėmis, skirtomis trečiųjų šalių piliečių įdarbinimui profesijose, kuriose reikalingi aukšto lygio įgūdžiai, turėtų būti siekiama ne tik pritraukti imigrantus, bet ir sudaryti palankias sąlygas jiems pasilikti ES ir veiksmingai juos integruoti;

18.

siūlo aukšto lygio įgūdžius turinčių darbuotojų įdarbinimo klausimą spręsti holistiškai ir nuosekliai, laikantis migracijos proceso logikos: pradedant įdarbinimu, leidimu įvažiuoti į šalį ir įgūdžių nustatymu ir baigiant veiksminga integracija ir galiausia judėjimo laisve ES darbo rinkoje;

19.

atsižvelgdamas į siūlomas priemones, mano, kad būtina sukurti bendrą, visuotinai pripažintą duomenų apie aukšto lygio įgūdžių turinčių darbuotojų paklausą įvairiose profesijose ir darbo rinkose rinkimo metodą. Norint sukurti mechanizmus, kuriais būtų galima veiksmingiau nei dabar užpildyti valstybių narių darbo rinkų spragas, reikėtų toliau vystyti tokias iniciatyvas kaip EURES portalas, Europass ir veiksmai, kurie šiuo metu yra numatyti pagal Naują įgūdžių darbotvarkę, kurie leistų suburti darbdavius, ieškančius darbo ieškančių asmenų ir reikiamus įgūdžius turinčių potencialių darbuotojų; pabrėžia galbūt pagrindinį Europos regionų vaidmenį renkant šiuos duomenis;

20.

nuogąstauja, kad siūlomomis priemonėmis gali būti nepakankamai atsižvelgiama į jaunų absolventų, kurių pajamos gali būti pernelyg mažos, kad atitiktų direktyvoje nustatytus kriterijus;

21.

pabrėžia, kad kvalifikacijų pripažinimo klausimas (ir praktiniai šio proceso aspektai) bus ypač svarbūs asmenų, kurie pirmą kartą tampa galimais šios sistemos paramos gavėjais: pripažintais pabėgėliais ir papildomos apsaugos statusą turinčiais asmenimis, atveju. Galima tikėtis, kad šie asmenys kvalifikacijos įrodymus gaus ypač sunkiai ir sudėtingai;

22.

pabrėžia, kad reikėtų labiau atsižvelgti į etinius aspektus, susijusius su aukšto lygio įgūdžius turinčių darbuotojų iš trečiųjų šalių įdarbinimu, ir kad reikėtų sukurti veiksmingus būdus, kaip užkirsti kelią protų nutekėjimui iš mažiau išsivysčiusių šalių, kuriose žmogiškojo kapitalo lygis ir taip neaukštas;

23.

siūlo išsamiai ir patikimai išanalizuoti aukšto lygio įgūdžius turinčių darbuotojų išvažiavimą iš trečiųjų šalių ir galimą protų nutekėjimo poveikį. Šio tyrimo rezultatai turėtų būti naudojami siekiant parengti bendras –ES ir migrantų kilmės šalių – priemones, skirtas išvengti neigiamo migracijos poveikio ir, jei įmanoma, rasti visiems naudingus sprendimus (migracija, kuri naudinga tiek kilmės ir kelionės tikslo šalims, tiek patiems migrantams);

24.

atkreipia dėmesį į tai, kad bet koks migracijos procesas yra sudėtingas, daugiapakopis reiškinys – tiek kelionės tikslo šalys, tiek ir migrantų kilmės šalis atlieka vieną pagrindinių vaidmenų jame. Be kita ko, atsižvelgiant į pirmiau nurodytus etikos klausimus, ragina sustiprinti ES ir migrantų kilmės šalių ir tranzito šalių, taip pat regionų ir vietos lygmeniu, institucijų dialogą ir glaudžiau bendradarbiauti tarpusavyje. Remdamasis tarptautinės viešosios teisės instrumentais šis bendradarbiavimas turėtų naudotis esamomis struktūromis ir platformomis, pavyzdžiui, ARLEM, CORLEAP, specialiąja darbo grupe dėl Ukrainos, jungtiniais konsultaciniais komitetais ir darbo grupėmis; siekiant paremti apykaitinės migracijos mechanizmus turėtų būti naudojamasi Europos mokymo fondo patirtimi;

25.

mano, kad pasiūlymas atitinka subsidiarumo principą, nes tikslo – konkuruoti tarptautinėje rinkoje dėl aukšto lygio įgūdžių turinčių darbuotojų – negalima tinkamai pasiekti valstybėms narėms veikiant pavieniui, bet galima tai padaryti ES lygmeniu dėl veiksmų masto. Siūlomos priemonės neviršija to, kas būtina siekiant pagerinti ES gebėjimą pritraukti ir išlaikyti aukšto lygio įgūdžių turinčius trečiųjų šalių piliečius, taip pat didinti jų judumą ir galimybes keisti darbo vietą skirtingose valstybėse narėse paliekant valstybėms narėms šiek tiek lankstumo, kad jos pritaikytų sistemą prie savo nacionalinės padėties. Taigi, pasiūlymas atitinka proporcingumo principą;

26.

pabrėžia, kad migracijos socialinės ir ekonominės pasekmės, tokios kaip jos poveikis darbo rinkų veikimui ir socialinei bei kultūros sritims, labiausiai juntamas vietos ir regionų lygmeniu. Panašiai ir Europos bendras konkurencingumas galėtų būti laikomas abstrakčia sąvoka; svarbiausia užtikrinti konkurencingumą ir aukštą inovatyvumo lygį Europos miestuose ir regionuose, remiantis nepelno organizacijų ir trečiojo sektoriaus kasdien atliekamu darbu;

27.

atkreipia dėmesį į tai, kad regioninė perspektyva diskusijose dėl siūlomų priemonių išryškina įvairius paradoksus. Vienas jų yra tai, kad, nors labiausiai išsivystę regionai galbūt ir pritrauks aukšto lygio įgūdžių turinčius imigrantus, jie gali būti labiausiai pageidaujami tuose regionuose, kurie negali jiems pasiūlyti tokių patrauklių darbo ir gyvenimo sąlygų;

28.

palankiai vertina apsaugos priemonių, kurios galėtų būti nustatytos tuo atveju, jei tam tikros šalies padėtis darbo rinkoje pablogėtų, išsaugojimą;

29.

norėtų pabrėžti, kad, atsižvelgiant į vietos ir regionų aplinkybes, vienas itin svarbus klausimas nėra pakankamai išanalizuotas Komisijos pasiūlyme: kaip padidinti integracijos priemonių veiksmingumą ir kaip pasinaudoti esama geriausia šios srities patirtimi;

30.

siūlo vietos ir regioninių partnerių vaidmenį apsvarstyti esant įvairioms aplinkybėms, pavyzdžiui, įsteigiant tarp regionų, šalių ir privačiojo sektoriaus eksperimentines paspartintas sistemas; veiksmingai keičiantis geriausia patirtimi, ypač, kai tai susiję su kvalifikacijų pripažinimu ir struktūrinių neatitikčių sumažinimu bei integracijos veiksmingumo didinimu; ir įgyvendinant sprendimus, užtikrinančius geriausią įmanomą formaliųjų kvalifikacijų ir vietos bei regioninių darbo rinkų poreikių derinimą;

31.

pabrėžia, kad reikia daugiau tiesioginių ryšių su įmonėmis komunikacijos lygmeniu įtraukiant jas į integravimo į darbo rinką iniciatyvų rengimą.