21.3.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 88/69

1.

pritaria Komisijos nuomonei, kad aviacijos sektorius yra labai svarbus ekonomikos augimui, užimtumui, prekybai ir judumui ES ir už jos ribų. Aviacija yra svarbi ekonomikos šaka, kurioje sukuriama daug darbo vietų;

2.

pabrėžia aviacijos reikšmę visuomenei ir jos svarbų vaidmenį užtikrinant teritorinę sanglaudą, nes visų pirma periferiniuose ir retai apgyvendintuose regionuose, įskaitant salų ir atokiausius regionus, ji užtikrina prieigą prie didesnių bendrų rinkų ir kultūrinių mainų galimybę. Regionų komiteto požiūriu, konkurencingas ir ilgalaikėje perspektyvoje tvarus Europos aviacijos sektorius taip pat labai svarbus vystymuisi vietos ir regionų lygmeniu;

3.

sutinka su Komisija, kad atsižvelgiant į paskutiniųjų metų struktūrinius pokyčius tarptautinėje aviacijos rinkoje būtina nuosekli aviacijos strategija, ir pritaria strategijos tikslui prisidėti prie ES piliečių judumo, gerinti ES aviacijos konkurencingumą ir siekti jos ekologinio, ekonominio ir socialinio tvarumo visoje vertės grandinėje;

4.

pabrėžia, kad vietos ir regionų valdžios institucijos atlieka lemiamą vaidmenį oro uostų ir aviacijos plėtros srityje, nes jos yra atsakingos už gyventojų gyvenimo kokybę, aplinkos sąlygas ir teritorijų bei fizinės aplinkos planavimą. Kad ateityje aviacijos plėtra Europoje būtų tvari ir būtų veiksmingai naudojami ir didinami oro uostų pajėgumai, teritorijų planavimo srityje būtinas atviras, skaidrus ir patikimas bendradarbiavimas su vietos ir regionų valdžios institucijomis ir aviacijos sektoriaus bei oro uostų atstovais. Tai yra būtina sąlyga siekiant reikiamo pritarimo, kad Europos aviacija sustiprintų savo konkurencingumą ir išlaikytų lyderės poziciją;

5.

todėl atsižvelgdamas į tai labai apgailestauja, kad tvirtinant, jog būtinos bendros pastangos ir bendradarbiavimas, neminimas vietos ir regionų lygmuo ir jo institucijos. Be to, trūksta teritorinės, erdvinės perspektyvos ir neatsižvelgiama į poveikį vietos ir regionų aplinkai, nors tai yra būtina siekiant ilgalaikės aviacijos plėtros. Aviacijos sektoriaus atstovai tai suvokia, tačiau strategijoje tai neparodoma;

6.

mano, kad Europos aviacijos rinka per pastaruosius 20 metų regionams ir jų gyventojams suteikė daug pranašumų, ir remia siūlomas priemones dėl aviacijos rinkos plėtros rėmimo, tarp jų ES lygmens derybas dėl visapusiškų oro transporto susitarimų su daugeliu šalių ir regionų, taip pat derybas dėl konkurencijos taisyklių, nes šios priemonės gali prisidėti prie tolesnio aviacijos liberalizavimo ir užtikrinti vienodas sąlygas sąžiningai konkurencijai aviacijos sektoriuje. Sudaryti išsamūs oro transporto susitarimai turi atitikti pagrindines TDO konvencijas;

7.

pažymėdamas, kad liberalizavimas daro poveikį padėčiai ES aviacijos sektoriuje, taip pat primena apie didžiausius naujus šio sektoriaus iššūkius – būtinybę skatinti subalansuotą teritorinį vystymąsi, užtikrinti, kad esamos ir naujai sukurtos darbo vietos atitiktų Europos standartus ir taikyti valstybės pagalbos taisykles;

8.

pajėgumų ore klausimu pažymi, kad išklausius rinkos dalyvių susidarė įspūdis, jog oro erdvėje iš esmės netrūksta pajėgumų, o vidutinis vėlavimas yra labai nedidelis. Dar yra daug galimybių pagerinti efektyvumą ir aplinkosauginį tvarumą, taip pat sumažinti išlaidas įgyvendinus Bendrą Europos dangų (angl. Single European Sky) ir Bendro Europos dangaus oro eismo vadybos mokslinių tyrimų programos (SESAR) projekto rezultatus, pavyzdžiui, pasitelkus bendrus standartus, kurie gali padėti atverti oro eismo vadybos sistemų rinką. Veiksminga, integruota oro eismo vadybos sistema yra naudinga ir svarbi regionams, ypač periferiniams, nedidelius oro uostus turintiems regionams. Nuotolinis skrydžių valdymas puikiai parodo, kaip naujos technologijos gali padėti veiksmingiau valdyti nedidelius regioninius oro uostus;

9.

remia pasiūlymą ES lygmeniu parengti strateginį oro uostų pajėgumų planą tuo atveju, kai trūksta pajėgumų kai kuriuose dideliuose oro uostuose, o daugelyje kitų oro uostų pajėgumai neišnaudojami. Kadangi apskritai esama perteklinių pajėgumų, reikia užtikrinti geresnį jau sukurtos infrastruktūros panaudojimą, o tai turėtų akivaizdaus poveikio aplinkai; pabrėžia, kad toks nacionalinio ir regionų lygmens planavimas turi remtis teritoriniu matmeniu. Itin svarbus klausimas – kaip būtų galima geriausiai panaudoti esamus oro uostų pajėgumus? Strategijoje pabrėžiami susisiekimo skirtumai, kurie egzistuoja tarp įvairių regionų ir kuriuos ne visada galima paaiškinti nevienodomis vietos sąlygomis ar paklausos ir su pasiūla susijusių sąlygų skirtumais. Dėl šių skirtumų kai kuriuose regionuose atsiranda didelių konkurencinių trūkumų, blogiau ir netolygiau naudojamas bendras potencialas ir mažėja teritorinė sanglauda. Reikėtų siekti deramų jungčių su visais Europos regionais, kartu vengiant didinti nepelningų oro uostų skaičių ir užkertant kelią konkurencijos iškraipymui tais atvejais, kai egzistuoja veikiančiai rinkai reikalingos sąlygos;

10.

palankiai vertina tai, kad Komisija ir toliau bendradarbiaus su Oro uostų stebėjimo centru stebint susisiekimo ES viduje ir už jos ribų plėtrą, nustatant trūkumus ir imantis tinkamų priemonių. Nuosekli ir nuolatinė regionų susisiekimo analizė, vykdoma atsižvelgiant į esamą paklausą ir suteikianti informacijos apie regionus, kurių susisiekimas yra nepakankamas, ir esamus oro uostų pajėgumus, būtų labai vertinga planuojant oro uostų pajėgumų naudojimą ir didinimą. Pasiekiamumo zonų prieinamumui gerinti ir jų išplėtimui skirtos planavimo priemonės gali turėti teigiamo poveikio pajėgumus neišnaudojančių oro uostų patrauklumui. Atliekant tokį planavimą turi būti atsižvelgiama tiek į keleivių, tiek ir prekių vežimą, remiamasi daugiarūšiškumo koncepcija ir atsižvelgiama į ekonominį, socialinį ir aplinkosauginį poveikį;

11.

pažymi, kad Komisija strategijoje ragina Tarybą ir Europos Parlamentą skubiai priimti persvarstytą Laiko tarpsnių reglamentą, kurį ji yra pateikusi 2011 m. Regionų komitetas mano, kad regionų susisiekimui reikėtų suteikti akivaizdesnį prioritetą, nei buvo daroma teikiant pasiūlymą dėl persvarstymo, taip pat reikėtų pakeisti pasiūlymą dėl Laiko tarpsnių reglamento persvarstymo, kad regionų susisiekimui būtų galima suteikti didesnį prioritetą;

12.

pažymi, kad krovinių gabenimas oro transportu sudaro didelę aviacijos sektoriaus dalį, tačiau aviacijos strategijoje jam visiškai neskiriama dėmesio. Krovinių gabenimas oro transportu yra esminė krovinių vežimo ir logistikos sudėtinė dalis, daro poveikį regionų vystymosi sąlygoms, visų pirma atokiausių regionų, ir yra svarbus regioninio planavimo aspektas. Rengiant planus svarbu į krovinių gabenimą oro transportu atsižvelgti iš daugiarūšės logistikos perspektyvos. Regionų komiteto nuomone, išsamioje ES aviacijos strategijoje reikia atsižvelgti į krovinių gabenimą oro transportu, turint galvoje oro uostų pajėgumus, daugiarūšį transportą ir logistikos tinklą, taip pat ypatingą dėmesį skiriant skrydžių keliamo triukšmo taršai vėlai vakare, naktį ir anksti ryte;

13.

atkreipia dėmesį į tai, kad regiono vystymosi potencialas didele dalimi priklauso nuo tarptautinio susisiekimo su juo kokybės. Žvelgiant iš regionų perspektyvos, prioritetinė aviacijos sektoriaus užduotis – užtikrinti gerą susisiekimą. Todėl regionai pagrįstai suinteresuoti tuo, kad išplečiant skrydžius būtų gerinamas ir stiprinamas susisiekimas. Šiuo požiūriu būtų galima numatyti paskatas pradėti vykdyti naujus tiesioginius skrydžius ir imtis skrydžių maršrutų rinkodaros priemonių. Atokiausių oro uostų atveju šis susisiekimas oro transportu yra būtinas dėl jų geografinės padėties ir kitų transporto priemonių alternatyvų nebuvimo. Šiuo požiūriu būtų galima numatyti paskatas pradėti vykdyti naujus tiesioginius skrydžius ir imtis skrydžių maršrutų rinkodaros priemonių. Kad būtų išvengta konkurencijos iškraipymo ir nesumažėtų patikimumas, būtina užtikrinti skaidrumą;

14.

kartu pabrėžia, kad regionų susisiekimas visų pirma užtikrinamas pasitelkus integruotas daugiarūšio transporto sistemas. Lėktuvas yra svarbi transporto priemonė keliaujant ilgais maršrutais ir žemyninio bei tarpžemyninio susisiekimo srityje. Tačiau kelionei „nuo durų iki durų“ ir siekiant pagerinti bendrą kelionės kokybę labai svarbu, pasitelkus bendrą transporto sistemą, užtikrinti gerą oro transporto sąveiką su kitomis transporto rūšimis. Šiuo požiūriu taip pat reikėtų pažymėti, kad oro uostuose ar netoli oro uostų dirbantiems asmenims turi būti teikiamos viešojo transporto paslaugos, pritaikytos prie jų kasdienių kelionių (dažniausiai ne įprastomis darbo valandomis);

15.

pabrėžia skaidrumo ir dialogo tarp oro uostų ir oro vežėjų svarbą nustatant oro uostų mokesčius. Be to, Regionų komitetas pasisako už tai, kad ES aviacijos strategijoje būtų įtvirtintas raginimas koordinuotai rinkti oro uostų mokesčius aplinkosaugos tikslais atsižvelgiant į triukšmą ir oro kokybę. Išsamus ir koordinuotas aplinkosaugos mokesčių taikymas galėtų būti viena iš daugelio paskatų, kurios kartu su ekonomikos politikos valdymo priemonėmis, skirtomis sumažinti reaktyvinių degalų vartojimą ir poveikį aplinkai, gali paskatinti greičiau atnaujinti orlaivių parką, o tai yra pageidautina atsižvelgiant į su aplinka ir klimatu susijusias priežastis. Be to, Regionų komitetas pritartų tam, kad strategijoje būtų bendrai apsvarstytas klausimas dėl paskatų skubiau atnaujinti orlaivių parką, siekiant sumažinti aviacijos poveikį klimatui ir aplinkai;

16.

apgailestauja, kad Komisija strategijoje nepabrėžia regioninių oro uostų vaidmens ir svarbos aviacijos plėtrai. Vadovaujantis 2014 m. Valstybės pagalbos oro uostams ir oro transporto bendrovėms gairėse (OL C 99, 2014 4 4, p. 3) nustatyto suderinto metodo, kurį Komisija ketina taikyti, būtina atsižvelgti į regioninės plėtros ir visų regionų pasiekiamumo užtikrinimo būtinybę, visų pirma atokiose, periferinėse ir retai apgyvendintose srityse, nes jaučiamas pavojus, kad rinka šių poreikių nepatenkins. Regionų komitetas pabrėžia, kad žvelgiant iš regionų perspektyvos viešųjų paslaugų įsipareigojimas yra labai svarbus. Tačiau taip pat reikia atsižvelgti į tai, kad regioniniams oro uostams turi būti sudaryta galimybė gauti paramą siekiant tvariai ilguoju laikotarpiu užtikrinti pelno ir nuostolių pusiausvyrą. Atokioms, periferinėms ir retai apgyvendintoms vietovėms bei regionams, kurie dėl kitų priežasčių šiuo metu yra sunkiai pasiekiami, jungtys su nacionaliniais ekonominiais ir administraciniais centrais ir oro transporto centrais, iš kurių galima toliau keliauti, ilgalaikėje perspektyvoje yra gyvybiškai svarbios. Siekiant sukurti tinkamas sąlygas šiems regionams vystytis, daugeliu atvejų reikalingas viešasis pirkimas, investicinė ir veiklos pagalba oro uostams, taip pat kilimo ir tūpimo tarpsnių piko metu užtikrinimas oro transporto centruose, iš kurių galima vykti jungiamaisiais europiniais ir tarpžemyniniais maršrutais. Tai – būtina teritorinės sanglaudos ES prielaida, todėl Regionų komitetas mano, kad šį klausimą būtina įtraukti į aviacijos strategiją. Regionų komitetas patvirtina savo ankstesnę poziciją, kad daugiausia dėmesio Komisija turėtų skirti didiesiems oro uostams ir kad pagalbos priemonės mažiems oro uostams, kurių vidutinis metinis keleivių srautas neviršija 300 000 keleivių, neturėtų būti priskirtos valstybės pagalbos skyrimo sričiai, nes jie negali daryti apčiuopiamo poveikio valstybių narių tarpusavio prekybai ir yra struktūriškai nepajėgūs padengti veiklos ir kapitalo sąnaudų (1), taip pat todėl, kad viešoji parama padeda kurti saugią bei ekonomiškai perspektyvią oro transporto infrastruktūrą sunkiai pasiekiamuose regionuose (2). Tuo pat metu, žinoma, reikėtų gerokai padidinti išimties taikymo ribą oro uostams, teikiantiems visuotinės ekonominės svarbos paslaugas (šiuo metu metinis keleivių srautas siekia 200 000 keleivių), skirtai valstybės pagalbai, be to, reikėtų grąžinti dar prieš priimant vadinamąjį Almunia dokumentų rinkinį dėl visuotinės ekonominės svarbos paslaugų galiojusią ribą, t. y. milijonas keleivių per metus. Tokios ribos nustatymas turi būti susietas su sąlyga, kad atitinkamo pasiekiamumo negalima užtikrinti kitais būdais;

17.

mano, kad pernelyg sudėtinga kartu taikyti valstybės pagalbos taisykles, ypač 2014 m. Valstybės pagalbos oro uostams ir oro transporto bendrovėms gaires, ir ES visuotinės ekonominės svarbos paslaugoms taikomas taisykles. Tai sukelia netikrumą dėl vietos ir regionų valdžios institucijų finansinės paramos regioniniams oro uostams. Manoma, kad tokius klausimus Komisija sprendžia labai lėtai, todėl turėtų būti nustatyta aiškesnė ir greitesnė leidimų suteikimo procedūra. Apskritai, netikrumas ir vėlavimas nagrinėjant paraiškas apsunkina tinkamo nedidelių, periferinių ir atokių regionų susisiekimo palaikymą, o tai gali turėti neigiamą poveikį šių regionų ekonomikos plėtrai;

18.

kalbant apie Bendrojo bendrosios išimties reglamento (3) peržiūrą, kurios tikslas – uostų ir oro uostų skiriamai valstybės pagalbai taikyti reikalavimo pranešti išimtį, Regionų komitetas visiškai pritaria Europos Komisijos metodui, taikomam investicinei pagalbai regioniniams oro uostams, pagal kurį „netikslinga nustatyti valstybės pagalbos sumą atitinkančią pranešimo ribą, nes pagalbos poveikis konkurencijai pirmiausia priklauso nuo oro uosto dydžio, o ne nuo investicijų apimties“. Regionų komitetas taip pat tikisi, kad Europos Komisija užtikrins „pagalbai regioniniams oro uostams taikomų apibrėžčių“ suderinimą su jau egzistuojančiais ES teisės aktais;

19.

palankiai vertina tai, kad strategijoje pabrėžiama mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų svarba, kad Europa galėtų apginti savo lyderės vaidmenį oro transporto ir aviacijos pramonės srityje. Regionų komitetas pabrėžia regionų vaidmenį, ypač atsižvelgiant į jų atsakomybę už regioninės plėtros veiklą, vykdomą kartu su viešuoju ir privačiuoju sektoriais ir aukštosiomis mokyklomis mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų srityje. Moksliniai tyrimai ir technologinė plėtra siekiant sumažinti oro transporto poveikį aplinkai yra ypač svarbūs vietos ir regionų valdžios institucijoms. Viena iš svarbių mokslinių tyrimų sričių būtų oro transporto priemonėms skirtas nebrangus neiškastinis kuras;

20.

Yra įsitikinęs, kad vietos ir regionų lygmeniu esama didelio potencialo naudoti bepiločius orlaivius, ypač retai apgyvendintuose Europos regionuose, ir remia tikslą, kad Europa taptų bepiločių orlaivių technologijos kūrimo ir naudojimo pradininke. Kaip didelį vystymosi potencialą turinčią pritaikymo sritį galima nurodyti žemės ūkį, kur bepiločių orlaivių naudojimas gali prisidėti prie ilgalaikio veiksmingumo didinimo. Tikimasi, kad paslaugų, kurias galima teikti naudojant bepiločius orlaivius, spektras gerokai išsiplės ir išaugs jų skaičius, o tai būtų labai naudinga įmonėms ir piliečiams. Augantis bepiločių orlaivių skaičius kartu reiškia, kad reikia išanalizuoti ir išspręsti problemas, susijusias su saugumu oro erdvėje ir ant žemės, privatumo apsauga, atsakomybe, radijo dažnių naudojimo reguliavimu ir visuomenės pritarimu. Regionų komitetas šioje srityje yra numatęs įvertinti bepiločių orlaivių poveikį vietos ir regionų lygmeniu. Komitetas pasisako už bepiločių orlaivių skrydžiams taikomas teisės normas, grindžiamas rizikos suvokimu ir suderinimu ir nepažeidžiančias subsidiarumo principo, ir pabrėžia Europos aviacijos saugos agentūros (EASA), turinčios kompetencijos esminiais reguliavimo klausimais, ir susijusių dalyvių nacionaliniu, regionų ir vietos lygmeniu valstybėse narėse dialogo būtinybę. Bepiločių orlaivių technologija aviacijai suteikia kitokią vietos ir regioninę sklaidą nei anksčiau ir į šį erdvinį matmenį turi būti atsižvelgiama įstatymuose ir reguliavimo nuostatose. Be to, į bendrąjį suderintą reglamentą dėl bepiločių orlaivių reikėtų įtraukti sertifikavimo ir tipo patvirtinimo taisykles, apimančias bepiločių orlaivių eksploatvimo ir techninės priežiūros mokymus ir kvalifikacijas, tokiu būdu užtikrinant šių specialistų judėjimo laisvę ir laisvę steigti įmones bet kurioje Europos Sąjungos vietoje;

21.

stebisi, kodėl strategijoje tik paviršutiniškai nagrinėjamas klimato klausimas, kuris ateityje bus vienas iš pačių didžiausių bendrų iššūkių. Todėl Regionų komitetas atkreipia dėmesį į tai, kad būtina spręsti suskaidyto Europos dangaus ir pasaulinių klimato kaitos mažinimo priemonių kaip pagrindinių veiksnių, trukdančių mažinti išmetamo anglies dioksido kiekį, problemą. Per Tarptautinės civilinės aviacijos organizaciją (ICAO) kuriamas pasaulinis poveikio klimatui švelninimo mechanizmas yra teigiamas ir svarbus aspektas, tačiau jis negali kliudyti Europoje, laikantis strategijoje įvardyto tikslo išsaugoti aukštus aplinkos apsaugos standartus ir laikui bėgant juos gerinti, siekti aukštesnių tikslų nei ICAO nustatytas pagrindas. Ypatingą dėmesį reikėtų skirti tam, kad būtų mažinamos SESV 349 straipsnyje nurodytiems regionams kylančios susisiekimo ir konkurencingumo problemos;

22.

apgailestauja, kad aviacijos pramonė (kartu su laivyba) nebuvo įtraukta į pernai sudarytą Paryžiaus klimato susitarimą. Primindamas, kad skrydžiams ES jau taikoma Sąjungos apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema (ATLPS), Regionų komitetas primygtinai ragina tokį mechanizmą taikyti ir už ES ribų siekiant apriboti išmetamą anglies dioksido kiekį. Dėl šios priežasties Komitetas primygtinai ragina Tarptautinę civilinės aviacijos organizaciją (ICAO) per ateinančią 39-ąją asamblėją pasistūmėti į priekį šiuo klausimu;

23.

pabrėžia, kad atsakomybę už klimato apsaugą turi prisiimti visi dalyviai; svarbu į tai žvelgti iš holistinės perspektyvos ir neapsiriboti aviacijos daromu poveikiu klimatui. Didelė sausumos transporto ir oro uostų veiklos dalis, t. y. iki 50 % išmetamo bendro anglies dioksido kiekio, tenka vietos ir regionų lygmeniui. Vietos ir regionų viešųjų institucijų, privačių bendrovių ir oro uostų bendradarbiavimas ieškant klimatui nekenkiančių daugiarūšio transporto sprendimų yra iniciatyvų, kuriomis galima svariai prisidėti prie poveikio klimatui mažinimo, pavyzdys. Daugelis oro uostų įgyvendina plataus užmojo programas, padedančias gerokai sumažinti Europos oro uostų išmetamą anglies dioksido kiekį. Regionų komitetas mano, kad aviacijos strategijoje reikėtų skirti dėmesį vietos ir regionų lygmens atsakomybei ir potencialui aktyviai mažinti oro transporto išmetamą anglies dioksido kiekį;

24.

mano, kad orlaivių keliamas triukšmas yra didelė problema, kurią reikia spręsti, kad būtų galima ES toliau plėtoti aviacijos sektorių. Regionų komitetui kelia nuostabą tai, kad šioms su aviacija susijusioms problemoms skiriama tiek mažai dėmesio. Orlaivių keliamas triukšmas sukelia rimtų sveikatos problemų ir mažina gyvenimo kokybę. Kadangi vietos ir regionų valdžios institucijos yra atsakingos už gyventojų sveikatą, saugumą, gerovę ir teritorijų planavimą, joms tenka labai svarbus vaidmuo mažinant orlaivių keliamą triukšmą netoli oro uostų esančiose vietovėse ir sprendžiant su tuo susijusius interesų konfliktus;

25.

be to, primygtinai ragina nuodugniau išnagrinėti kitas aviacijos poveikio aplinkai rūšis, visų pirma išmetamo azoto suboksido ir kietųjų dalelių klausimus. Strategijoje daroma nuoroda į laukiamus mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros projektų, pavyzdžiui, „Švarus dangus“ ir SESAR rezultatus, ir nurodoma, kad aplinkos ataskaita padės ES, valstybėms narėms ir aviacijos sektoriui geriau suprasti oro transporto sektoriaus aplinkosauginį veiksmingumą ir įvertinti įvairių priemonių efektyvumą. Regionų komitetas palankiai vertina šį sistemingą, nuoseklų ir reguliarų aplinkosauginio veiksmingumo vertinimą. Vietos ir regionų valdžios institucijoms labai svarbu turėti prieigą prie duomenų žemesniu geografiniu lygmeniu;

26.

mano, kad lemiamas vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmuo rengiant aviacijos strategiją turi būti aiškiai pripažintas, ir ragina kurti gerą oro uostų administracijos ir vietos bei regionų valdžios institucijų bendradarbiavimą. Geriausios praktikos pavyzdžius reikėtų pabrėžti, siekiant skatinti ir remti tokio bendradarbiavimo vystymą;

27.

poveikio aplinkai klausimu pasisako už du pagrindinius metodus, kurie vienas kitą turi papildyti: pirma, išmetalų susidarymą reikia riboti jų susidarymo vietoje – tam didelės įtakos turi tarptautinės normos ir priemonės. Antra, svarbu, kad veikiančiu teritorijų planavimu ir kitomis priemonėmis vietos ir regionų lygmeniu vietos ir regionų valdžios institucijos, oro uostai ir aviacijos sektorius siektų bendro tikslo – sumažinti vietos išmetalus ir jų pasekmes. Šiuo požiūriu strategijoje visiškai neatsižvelgta į planavimo vietos ir regionų lygmeniu svarbą ir pagrindinį vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmenį, o tai yra didelis trūkumas.