31.5.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 173/7

Pranešėjas

Lutz RIBBE

1.1.

EESRK dar kartą ryžtingai pasisako (1) už tai, kad būtų išsaugoma ir plėtojama savarankiška ES finansavimo programa, skirta aplinkai, biologinės įvairovės apsaugai ir didinimui, efektyviam išteklių naudojimui, darniam vystymuisi, komunikacijai, informacijai ir nevyriausybinių aplinkos apsaugos organizacijų rėmimui.

1.2.

Pastaruosius 25 metus programa LIFE buvo labai svarbi Europos aplinkos ir vis labiau – tvarumo politikai. Dabar LIFE programą pagrįstai galima vadinti neatsiejama nuo ES aplinkos politikos, kuri įgyvendinant programą buvo labai sustiprinta.

1.3.

Tai vyko dvejopai. LIFE projektais:

1.4.

Programa LIFE, kurios nuolatinis prisitaikymas prie naujų uždavinių itin vertinamas, taip pat parodė didelį pilietinės visuomenės potencialą ir tvirtą pasirengimą įgyvendinti ir plėtoti ES aplinkos ir tvarumo politiką. ES teisės įgyvendinimas – tai daug daugiau nei vien teisės aktas, kurio vykdymą turi užtikrinti valstybės narės. Aplinkos ir tvarumo politikos sėkmę ir nesėkmes lemia piliečių pritarimas; reikia užtikrinti šios politikos skaidrumą ir ją paaiškinti – šiuo požiūriu programos LIFE poveikis taip pat labai vertingas.

1.5.

Vis dėlto LIFE projektai taip pat dažnai tiesiogiai arba netiesiogiai atskleidžia politinių sprendimų prieštaravimus – taip pat ES lygmeniu. Ir nors kai kuriems sprendimų priėmėjams tai gali būti nemalonu, šis poveikis laikytinas vertingu, nes dėl jo aplinkos apsauga galiausiai gali būti geriau integruojama į kitas politikos sritis.

1.6.

Vienas didžiausių uždavinių, kuriuos ES turės įveikti artimiausiais metais – JT darbotvarkės iki 2030 m. (vadinamųjų darnaus vystymosi tikslų) perkėlimas į Europos politiką. Taigi programai LIFE turės tekti pagalbinis vaidmuo. Reikia ne tik ieškoti veiksmingiausių įgyvendinimo būdų palaikant glaudų dialogą su socialiniais partneriais ir pilietinės visuomenės grupėmis. Kad gamtos ir aplinkos apsaugos integracija į kitas politikos sritis, apie kurią tiek daug kalbama, taptų realybe, daugelis Komisijos tarnybų, o valstybių narių lygmeniu – taip pat daugelis ministerijų, įstaigų ir tarnybų, kurioms tvarumo politika iki šiol buvo labiau šalutinis klausimas, turi pakeisti mąstymą.

1.7.

EESRK rekomenduoja atlikti keletą pakeitimų:

1.8.

Reikėtų toliau plėsti klimatui skirtą programos dalį, visų pirma dėmesį skiriant galimoms prisitaikymo priemonėms, kurių galėtų imtis labiausiai nuo pokyčių kenčiantys piliečiai, ūkininkai, miestai ir savivaldybės bei regionai.

2.1.

1992 m. sukurta programa LIFE yra svarbiausia ES aplinkos rėmimo programa. Ji skirta biologinės įvairovės ir buveinių apsaugai (pirmiausia įgyvendinant tinklą „Natura 2000“), taip pat efektyviam išteklių naudojimui, klimato kaitos švelninimui, komunikacijai ir informacijai. 2014–2020 m. laikotarpiu programai LIFE skirta apie 3,456 mlrd. EUR, o per praėjusį septynerių metų laikotarpį jai skirtos lėšos sudarė apie 2 mlrd. EUR.

2.2.

Programa siekiama šių pagrindinių tikslų:

2.3.

Palyginti su 2007–2013 m. programavimo laikotarpiu, programa LIFE pasižymi keliomis naujovėmis:

2.4.

2014–2020 m. laikotarpiu programą LIFE sudaro:

2.5.

Europos Komisija iki 2017 m. birželio 30 d. atlieka programos LIFE laikotarpio vidurio vertinimą; ji paprašė EESRK ir Regionų komiteto, prieš paskelbiant laikotarpio vidurio vertinimą, pareikšti nuomonę dėl naujosios programos LIFE, atsižvelgiant į 2014 m. įtrauktas naujoves.

3.1.

EESRK mano, kad dar per anksti atlikti kvalifikuotą dabartinio programos etapo laikotarpio vidurio vertinimą, nes pirmieji naujojo programos etapo projektai buvo paskirti tik 2015 m. ir absoliuti dauguma šių projektų dar nebaigti įgyvendinti, todėl dabar jų dar negalima įvertinti. Nepaisant to, atsižvelgdamas į ligšiolinių programos etapų vertinimą, Komitetas norėtų pateikti pirmąsias pastabas, kuriomis remiantis būtų galima rengti 2021–2028 m. programavimo laikotarpio programą LIFE.

3.2.

Pastaruosius 25 metus programa LIFE buvo labai svarbi Europos aplinkos ir vis labiau – tvarumo politikai. Programa LIFE labai prisidėjo prie biologinės įvairovės apsaugos. Dabar LIFE programą pagrįstai galima vadinti neatsiejama nuo ES aplinkos politikos, kuri įgyvendinant programą buvo labai sustiprinta.

3.3.

Tai vyko dvejopai. LIFE projektais:

3.4.

Įgyvendinant programą LIFE ir daugybę ligi šiol remtų projektų paaiškėjo didelis pilietinės visuomenės potencialas ir tvirtas pasirengimas įgyvendinti ir plėtoti ES aplinkos ir tvarumo politiką. ES teisės įgyvendinimas – tai daug daugiau nei vien teisės aktas, kurio vykdymą turi užtikrinti valstybės narės. Aplinkos ir tvarumo politikos sėkmę ir nesėkmes lemia piliečių pritarimas; reikia užtikrinti šios politikos skaidrumą ir ją paaiškinti – šiuo požiūriu programos LIFE poveikis taip pat labai vertingas ir būtinas.

3.5.

Vis dėlto LIFE projektai taip pat dažnai tiesiogiai arba netiesiogiai atskleidžia politinių sprendimų prieštaravimus – taip pat ES lygmeniu. Ir nors kai kuriems sprendimų priėmėjams tai gali būti nemalonu, šis poveikis laikytinas vertingu, nes dėl jo aplinkos apsauga galiausiai gali būti geriau integruojama į kitas politikos sritis.

3.6.

Tačiau kartu pasiekiamos ir programos LIFE ribos: programa LIFE negalima ir neturėtų būti siekiama šalinti trūkumų, atsirandančių nepakankamai įgyvendinant esamą aplinkos teisę ir (arba) nepakankamai atsižvelgiant į aplinkai svarbius klausimus kitose politikos srityse. Toliau tai aprašome pateikdami tris pavyzdžius.

3.6.1.

Įgyvendinant programą LIFE galima padėti viešai paaiškinti, kad ES švaraus oro politika pirmiausia siekiama mažinti teršalų žalą visuomenės sveikatai. Tačiau programa LIFE negalima išspręsti tokių konfliktų, koks, pavyzdžiui, yra kilęs tarp Vokietijos aplinkos ir transporto sričių politikos ir kurio esminis klausimas yra išsiaiškinti, kuri saugotina vertybė laikytina svarbesne – miesto gyventojų sveikatos apsauga nuo smulkių kietųjų dalelių ar automobilio vairuotojų teisė į laisvą judėjimą.

3.6.2.

Pagal programą LIFE įgyvendinant projektą „URBAN Bees“ (3) plačiajai visuomenei puikiai paaiškinta apdulkintojų svarba, jiems gresiantys pavojai ir galimi jų apsaugos veiksmai. Vis dėlto pašalinti pavojų, pavyzdžiui, dėl tam tikros žemės ūkio praktikos arba leidimų naudoti insekticidus, kurie gali būti kenksmingi bitėms, galima, tik jei tuo pakankamai rūpinsis ir kitos ES tarnybos ir bus nuosekliai taikomas galiojantis atsargumo principas.

3.6.3.

Nuo 1999 m. Austrijoje viešosiomis lėšomis, kurios jau iš viso siekia 45 mln. EUR ir kurių dalį sudaro programos LIFE ištekliai, finansuota sėkminga žuvų rūšies – dunojinės lašišos (4) –, kuriai kyla pavojus visame pasaulyje, apsaugos programa. Ši rūšis daugiausia paplitusi Savos baseine. Remiantis neseniai atlikto tyrimo duomenimis, dunojinės lašišos paplitimo teritorijoje suplanuota statyti apie 600 hidroelektrinių. Ekspertų nuomone, dėl šios veiklos dunojinių lašišų sumažės iki 70 % Kelių hidroelektrinių statyba taip pat turėtų būti remiama ES lėšomis.

3.7.

Todėl palankiai vertinama ir tai, kad pagal programą LIFE pastaruoju metu vis daugiau pastangų dedama gerinti teisės aktų įgyvendinimą – ir ne tik susijusių organų, bet kontrolės tarnybų atžvilgiu.

3.8.

EESRK palankiai vertina didelį nuolatinį pastarųjų metų programos LIFE lankstumą ir prisitaikymą prie naujų uždavinių ir įgytos patirties. Tai matyti ir iš naujojo 2014–2020 m. finansavimo laikotarpio:

4.1.

Jokia programa nėra tokia gera, kad jos nebūtų galima gerinti. Vis dėlto EESRK pirmiausia pakartoja (6), kad ryžtingai pritaria tolesniam šios biudžeto atžvilgiu atskiros finansavimo programos įgyvendinimui po dabartinio finansavimo laikotarpio. Tai būtina, nes, nors padaryta pažanga ir kryptingi sprendimai (be kita ko, JT darbotvarkė iki 2030 m., Paryžiaus susitarimai dėl klimato kaitos, ES biologinės įvairovės strategija) teikia daug vilčių, aplinkos problemos dar toli gražu neišspręstos ir dar nėra sėkmingai užtikrintas perėjimas prie efektyvaus išteklių naudojimo, mažo anglies dioksido kiekio ir biologinės įvairovės išsaugojimo ES politikos. Priešingai, Europos Komisija ir Europos aplinkos agentūra įvairiose ataskaitose nurodo, kad tarša iš dalies net didėja (7).

4.2.

REFIT proceso metu išanalizavus gamtos apsaugos direktyvas aiškiai nustatyta, kad sukurta tinkama teisinė sistema, bet finansinių lėšų tikslingam tinklo „Natura 2000“ valdymui akivaizdžiai nepakanka. Šiai esminei biologinės įvairovės apsaugos Europoje užduočiai skubiai reikia tinkamo finansavimo.

4.3.

ES aplinkos politikos veiksmingumui ir patikimumui labai svarbus programos LIFE pastovumas, kuris turėtų būti užtikrinamas horizontaliai įtraukiant 7-ąją aplinkosaugos veiksmų programą, JT tvarumo darbotvarkę ir Paryžiaus susitarimus dėl klimato kaitos į visas kitas Europos politikos sritis ir finansavimo programas. EESRK primena, kad jis taip pat ne kartą pasisakė už labiau į aplinką orientuotą ir teisingesnį Europos semestrą.

4.4.

Kaip bandomieji projektai į programą LIFE įtrauktos dvi naujos finansavimo priemonės ir EESRK pritaria šiai naujovei. Vertinti šį sprendimą dar pernelyg anksti, nes pirmieji su abiem priemonėmis (Gamtos turtų finansavimo priemonė (GTFP) ir Energijos vartojimo efektyvumo privataus finansavimo priemonė (EVEPFP)) susiję projektai patvirtinti visai neseniai ir dar neįgyvendinti.

4.5.

Šis sprendimas – visiškai naujas būdas kurti naujoviškas gamtos apsaugos ir efektyvaus energijos vartojimo projektų finansavimo galimybes privatiems smulkiesiems investuotojams. Tai būtina, nes naudojantis įprastiniu finansavimu daugelio atitinkamų projektų įgyvendinti nepavyko.

4.6.

Kol kas dar sunku numatyti, kaip sėkmingai pavyks galiausiai įgyvendinti šią programos dalį, ar su EIB užmegztas bendradarbiavimas pasirodys esąs tikslingas, ar bus pakankamai paprasta pateikti paraiškas ir ar tiks finansavimo sąlygos, įskaitant rizikos kapitalo naudojimą, todėl EESRK prašo būtent šią naujosios programos LIFE dalį vėliau labai atidžiai įvertinti.

4.7.

Atlikdama vertinimą Komisija taip pat turėtų apsvarstyti, kaip programos LIFE remiamus projektus prireikus būtų galima geriau paversti tikrais pavyzdiniais projektais, t. y. juos – jei įmanoma, neteikiant tolesnės paramos – atkartoti kitose Europos vietovėse, daug dėmesio skiriant praktinės patirties perdavimui ir ekonomiškai pagrįstoms galimybėms. Pavyzdžiui, itin sėkmingų projektų vykdytojams būtų galima pavesti rasti atsakymus į šiuos klausimus projektų tobulinimo etape.

4.8.

EESRK programą LIFE laiko ne nacionalinio intereso projektų finansavimo programa, o ES priemonių ir politikos įgyvendinimo finansavimo priemone. Vis dėlto gali būti, kad pavyzdžiui, LIFE projektai, dėl kurių pateikia paraiškas pilietinės visuomenės organizacijos, labiau atitinka ne nacionalinius, bet Europos interesus. Todėl bendro finansavimo klausimą ateityje reikia spręsti taip, kad atitinkami projektai nežlugtų atsisakius teikti nacionalinį bendrą finansavimą (EESRK panašūs atvejai žinomi). Be to, EESRK ragina Komisiją išnagrinėti, kokiu mastu, visų pirma NVO galima būtų taikyti dar didesnes ES bendro finansavimo normas. Nuosavi įnašai, ypač NVO atveju, dažnai yra sunkiai įveikiama kliūtis. Be to, šios sumos dažnai būna skiriamos iš viešojo sektoriaus ir tokiu būdu bendro finansavimo skyrėjai aiškiai vykdo „atrankos“ politiką.

4.9.

Ypatinga projektų rūšis – vadinamieji integruotieji projektai, sukurti programos LIFE viduje, kurie EESRK nuomone yra ypač svarbūs. Puikus tokių projektų pavyzdys – visą Belgijos teritoriją apimantis projektas „Belgian Nature Integrated Project (BNIP)“, kuriame dalyvauja 28 suinteresuotieji subjektai ir pagal kurį remiama 18 specialiųjų apsaugos projektų, 48 aiškiai apibrėžti veiksmai ir iš viso daugiau kaip 300 valdymo planų (pvz., skirtų „Natura 2000“ teritorijoms). Įgyvendinti projekto į 7 atskiras komandas susibūrė 52 darbuotojai. Jį įgyvendinant, sėkmingai susieti įvairūs galimi naudoti ES finansavimo šaltiniai, taip pat ir nacionaliniai ištekliai.

Būtent tokias turinio ir struktūrines sąsajas ateityje reikėtų dar labiau stiprinti, pavyzdžiui, reikėtų sukurti galimą programos LIFE ir ekologiškesnės BŽŪP sąveiką.

4.10.

Vis dėlto būtų galima ne tik gerinti su turiniu susijusias programos LIFE ir BŽŪP sąsajas, bet ir būtinai įtraukti svarbias administracines ir biudžetines naujoves.

4.11.

Kol kas pagrindinė tinklo „Natura 2000“ finansavimo priemonės yra ES regioninės plėtros fondas ir 2-asis BŽŪP ramstis; taip nustatyta remiantis 2004 m. Komisijos pasiūlymu (8). Tuo metu EESRK šiam pasiūlymui pritarė su sąlyga, kad iš minėto fondo bus atitinkamai skirta pakankamai tikslinių lėšų. Kadangi ji neįvykdyta, tuometinį metodą EESRK laiko nepatenkinamu (9).

4.12.

Iki šiol skiriamomis lėšomis nepadengiamos net mažiausios sumos, kurių reikia gamtos apsaugos reikalavimų laikymuisi kompensuoti ir valdymo planams parengti bei reikalingoms priemonėms įgyvendinti. „Natura 2000“ tradiciškai priklauso ES kompetencijos sričiai, todėl tai turėtų būti aiškiai patvirtinta biudžete.

4.13.

Todėl Komitetas siūlo nuo kito finansavimo laikotarpio visas tinklo „Natura 2000“ įgyvendinimui ir išlaikymui reikiamas lėšas finansuoti iš programos LIFE ir papildomai suplanuoti atitinkamas reikiamas biudžeto lėšas. Be to, jis prašo Komisijos viduje išsiaiškinti, ar programa LIFE nebūtų taip pat tinkama priemonė transeuropiniams žaliosios infrastruktūros tinklams kurti (10). Reikėtų paieškoti ir papildomai skirti atitinkamų lėšų. Būtina užtikrinti visų paramos priemonių nuoseklumą, t. y. negali būti kitiems ES fondams priešingos ar dvigubos paramos.

4.14.

EESRK pabrėžia, kad tinklo „Natura 2000“ finansavimas yra viena iš pagrindinių investicijų į Europos žaliąją infrastruktūrą, kuri atsiperka ne tik geresne gyvenimo ir aplinkos kokybe, bet ir didesnėmis vietos pajamomis.

4.15.

Norint perkelti į Europos politiką DVT, t. y. JT darbotvarkę iki 2030 m., reikės daug ir esminių Europos politikos strategijų pakeitimų (11). Todėl taip pat reikia:

4.16.

EESRK rekomenduoja Komisijai, siekiant geriau atsižvelgti į 4.15 dalyje išvardytus reikalavimus, naujuoju programos LIFE etapu po 2020 m. sukurti naujus veiksmus ir naujas projektų galimybes.

4.17.

Reikėtų apsvarstyti, ar ateityje įprastinius mokslinių tyrimų projektus, kurie praeityje iš dalies būdavo finansuojami programos LIFE lėšomis, nebūtų tinkamiau įgyvendinti pagal tradicines Komisijos mokslinių tyrimų programas. Taip būtų užtikrinamas aiškus atskyrimas nuo programos „Horizontas 2020“.

4.18.

Ateityje reikėtų dar labiau plėsti klimatui skirtą programos LIFE dalį, visų pirma dėmesį skiriant galimoms prisitaikymo priemonėms, kurių galėtų imtis labiausiai nuo pokyčių kenčiantys piliečiai, ūkininkai, miestai ir savivaldybės bei regionai.