|
21.10.2016 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 389/80 |
Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatomos CE ženklu pažymėtų tręšiamųjų produktų tiekimo rinkai taisyklės ir iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 1069/209 ir (EB) Nr. 1107/2009
(COM(2016) 157 final — 2016/0084 (COD))
(2016/C 389/11)
|
Pranešėjas: |
Cillian LOHAN |
Taryba, 2016 m. balandžio 8 d., ir Europos Parlamentas, 2016 m. balandžio 11 d., vadovaudamiesi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 114 ir 304 straipsniais, nusprendė pasikonsultuoti su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu dėl
Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatomos CE ženklu pažymėtų tręšiamųjų produktų tiekimo rinkai taisyklės ir iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 1069/2009 ir (EB) Nr. 1107/2009
(COM(2016) 157 final – 2016/0084 (COD)).
Žemės ūkio, kaimo plėtros ir aplinkos skyrius, kuris buvo atsakingas už Komiteto parengiamąjį darbą šiuo klausimu, 2016 m. birželio 30 d. priėmė savo nuomonę.
518-ojoje plenarinėje sesijoje (2016 m. liepos 14 d. posėdis) Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė šią nuomonę 184 nariams vieningai balsavus už.
1. Išvados ir rekomendacijos
|
1.1. |
EESRK palankiai vertina Komisijos pasiūlymą, kuriuo siekiama pagerinti vidaus rinkos veikimą trąšų sektoriuje atsižvelgiant į žiedinės ekonomikos veiksmų planą. EESRK mano, kad, jei šis metodas bus plačiai taikomas kituose sektoriuose, jis gali prisidėti prie bendro aplinkos tvarumo, įskaitant ekonominę plėtrą, darbo vietų kūrimą ir aplinkos apsaugą. |
|
1.2. |
Komitetas pritaria pasiūlymui išplėsti dabartinio reglamento taikymo sritį sukuriant suderintas vienodas sąlygas organinės kilmės ir iš atliekų gaunamoms trąšoms ir pašalinant kliūtis inovacijoms. Tačiau EESRK rekomenduoja išlaikyti ir taikyti visus pagrindinius aplinkos apsaugos principus, įskaitant atsargumo principą. |
|
1.3. |
EESRK pritaria tam, kad būtų sukurta veiksminga kontrolės, ženklinimo ir atsekamumo sistema, kuri užtikrintų produktų kokybę ir saugą ir apimtų visas susijusias šalis. Komitetas siūlo taikyti augalų apsaugos produktams jau taikomą ženklinimo sistemą siekiant suteikti aiškios informacijos apie trąšų naudojimą ir saugojimą. Be to, EESRK rekomenduoja sukurti oficialų analizės metodą, kuris leistų patikrinti bet kurios ženklinimo sistemos įgaliojimus ir užtikrinti reikiamą bet kurio taikomo ženklinimo pagrįstumą ir vientisumą. |
|
1.4. |
Komitetas pažymi, kad dirvožemio derlingumas ir apsauga yra pagrindinis Komisijos pasiūlymo aspektas, tačiau atkreipia dėmesį, kad be Dirvožemio apsaugos sistemos direktyvos šį tikslą pasiekti bus sunku. Be to, jis pabrėžia būtinybę atsižvelgti į valstybių narių dirvožemio skirtumus, dėl kurių reikėtų patvirtinti tikslinius standartus. |
|
1.5. |
Komitetas pritaria pasiūlymui nustatyti ribines vertes siekiant sumažinti kadmio ir kitų sunkiųjų metalų kiekį trąšose. EESRK supranta, kad šis sprendimas padidins trąšų, kurių sudėtyje yra iškastinių uolienų fosfato, gamybos sąnaudas, ir pabrėžia, kad tai yra puiki galimybė biologinėms organinėms trąšoms užimti didelę rinkos dalį. Tai savo ruožtu atvers daugiau galimybių ir padės paskatinti inovacijas, ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą. |
|
1.6. |
EESRK pripažįsta, kad gamintojai gali pasirinkti, ar laikytis Europos, ar nacionalinių ženklinimo teisės aktų, tačiau, atsižvelgdamas į galimą skirtingų nacionalinių taisyklių ir standartų poveikį rinkos iškraipymui ir susiskaidymui, norėtų pabrėžti, kad svarbu laikytis požiūrio, kuris padėtų išvengti nesąžiningos konkurencijos ir aukščiausių atsekamumo, kokybės ir saugos standartų nesilaikymo. |
|
1.7. |
Komitetas pažymi, kad kai kurios sąvokos ir standartai, susiję su trąšomis iš antrinių žaliavų, yra neaiškūs. Konkrečiai, siūlant direktyvas ir reglamentus dėl žiedinės ekonomikos principų bus labai svarbu apibrėžti sąvoką „antrinės žaliavos“. Siekiant geriau įgyvendinti naująjį reglamentą, EESRK rekomenduoja jį visapusiškiau susieti ir suderinti su galiojančia Atliekų direktyva. |
|
1.8. |
Komitetas mano, kad perėjimas prie žiedinės ekonomikos yra itin svarbus iššūkis Europai ir būsimoms kartoms. Kad būtų toliau einama šiuo keliu, jis rekomenduoja numatyti paskatas įmonėms, suinteresuotoms keisti savo gamybą, ir imtis iniciatyvų, kuriomis siekiama remti pokyčius informavimo, informuotumo didinimo, švietimo ir profesinio mokymo srityse. |
|
1.9. |
Pagal valstybių narių nuotekų valymo, infrastruktūros ir valdymo strategijas turėtų būti pripažinta nuotekų ir dumblo, kaip organinių trąšų pramonės žaliavų šaltinių, vertė. |
|
1.10. |
Regioninio masto surinkimas ir gamyba, paremta skirstomaisiais tinklais visose valstybėse narėse, turėtų būti neatsiejama organinių trąšų rinkos struktūros dalis. |
2. Įžanga
|
2.1. |
Komisijos pasiūlymas buvo parengtas siekiant pateikti konkrečius problemų, kurios išaiškėjo atliekant dabartinio trąšų reglamento (1) ex post vertinimą (2), sprendimus įgyvendinant platesnį žiedinės ekonomikos veiksmų planą (3). |
|
2.2. |
Pasiūlymu visų pirma siekiama išspręsti dvi akivaizdžias problemas, kurios turi įtakos vidaus rinkai trąšų sektoriuje:
|
|
2.3. |
Svarbiausios Komisijos pasiūlymo nuostatos:
|
|
2.4. |
Komisijos nuomone, šis pasiūlymas būtų naudingas, visų pirma todėl, kad:
|
3. Bendrosios pastabos
|
3.1. |
EESRK palankiai vertina šį Komisijos pasiūlymą dėl to, kad juo spendžiami kai kurie esminiai trąšų rinkos klausimai ir prisidedama prie perėjimo prie žiedinės ekonomikos. |
|
3.2. |
Komitetas pakartoja, kad remia visas iniciatyvas, kuriomis siekiama užpildyti spragas įgyvendinant žiedinės ekonomikos veiksmų planą (12). EESRK mano, kad suderintų vienodų sąlygų organinės kilmės trąšoms sudarymas yra svarbus aplinkosaugos tikslas, taip pat skatinantis ekonominę plėtrą ir darbo vietų kūrimą. |
|
3.3. |
EESRK pritaria, kad reikia pašalinti kliūtis, trukdančias laisvam antrinių žaliavų (įskaitant antrines organines žaliavas) judėjimui ir inovacijoms, kartu išlaikant ir taikant visus svarbiausius aplinkos apsaugos principus, įskaitant atsargumo principą. |
|
3.4. |
Komitetas pritaria pasiūlymui sukurti veiksmingą kontrolės, ženklinimo ir atsekamumo sistemą siekiant užtikrinti šių produktų saugą ir kokybę. Visų pirma:
|
|
3.5. |
EESRK pripažįsta, kad gamintojai gali nuspręsti laikytis Europos ar nacionalinių ženklinimą reguliuojančių įstatymų, tačiau primena, kad skirtingos nacionalinės taisyklės ir standartai yra viena pagrindinių dabartinės rinkos iškraipymo ir susiskaidymo priežasčių. Todėl rekomenduoja laikytis tikslinio požiūrio siekiant išvengti naujų nesąžiningos konkurencijos ir aukščiausių atsekamumo, kokybės ir saugos standartų nesilaikymo grėsmių. |
|
3.6. |
Komitetas pažymi, kad dirvožemio derlingumas ir apsauga yra pagrindinis Komisijos pasiūlymo aspektas, tačiau atkreipia dėmesį, kad be Dirvožemio apsaugos sistemos direktyvos, kurioje būtų nustatyti bendri tvaraus dirvožemio naudojimo ir apsaugos standartai (14), šį tikslą pasiekti bus sunku. Be to, jis pabrėžia būtinybę atsižvelgti į esamus valstybių narių dirvožemio skirtumus, dėl kurių reikėtų patvirtinti tikslinius standartus. |
|
3.7. |
Komitetas pritaria ribinių verčių nustatymui siekiant laipsniškai sumažinti kadmio ir kitų sunkiųjų metalų kiekį trąšose. Tačiau taip pat supranta, kad staiga ir radikaliai sumažinus kadmio kiekį trąšose padidės gamybos sąnaudos, todėl išaugs ūkininkų ir vartotojų išlaidos. Vykstant permainų procesams, neišvengiamiems pereinant prie žiedinės ekonomikos modelio, šis sąnaudų, o kartu ir kainų poslinkis galėtų tapti ekonomine priemone siekiant permainų vartotojų ar ūkininkų lygmeniu. Būtina apsaugoti ūkininkus nuo drastiško kainų didėjimo ir suteikti jiems galimybę pasinaudoti prieinamomis trąšomis savo poreikiams patenkinti. |
|
3.8. |
EESRK pabrėžia, kad MVĮ konkurencingumui įtakos gali turėti papildomų reikalavimų laikymosi sąnaudos (15). Dėl šio reglamento strateginės vertės Komitetas rekomenduoja numatyti paskatas, kuriomis MVĮ būtų raginamos pereiti prie tvaresnės gamybos (16). Už mokslinius tyrimus ir žemės ūkį atsakingiems ES generaliniams direktoratams teks svarbus vaidmuo šiame procese. |
|
3.9. |
EESRK mano, kad perėjimui prie tvaresnių trąšų ir prie žiedinės ekonomikos reikia tvirtų visų susijusių šalių (gamintojų, ūkininkų, darbuotojų ir vartotojų) įsipareigojimų. Techninės žinios ir geriausia praktika vystosi, tačiau informacija apie jas ne visada gerai perduodama. Kaip ir kitose srityse, informavimas, informuotumo didinimo kampanijos, profesinis mokymas ir mokymasis visą gyvenimą yra nepaprastai svarbūs (17). Žiedinės ekonomikos forumas, kurį nuomonėje NAT/676 dėl Žiedinės ekonomikos dokumentų rinkinio siūlo surengti EESRK, galėtų suvaidinti svarbų vaidmenį siekiant rezultatų šioje srityje. |
4. Konkrečios pastabos
|
4.1. |
EESRK sutinka, kad augalų biostimuliatoriai turėtų būti įtraukti į CE ženklu pažymėtų tręšiamųjų produktų sąrašą, o ne į augalų apsaugos produktų sąrašą, iš dalies keičiant Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 46 straipsnį. Vis dėlto Komitetas ragina Komisiją atidžiai stebėti šį procesą siekiant užtikrinti, kad tuo nebūtų pasinaudojama norint apeiti įstatymus dėl augalų apsaugos produktų, galinčių kelti pavojų sveikatai ir aplinkai. |
|
4.2. |
Komitetas mano, kad trąšos iš antrinių žaliavų ateityje gali būti svarbus integruotos žiedinės ekonomikos elementas (18). Siekiant padidinti suderinamumą su Atliekų pagrindų direktyva (19), EESRK siūlo:
|
|
4.3. |
Nebelaikymo atliekomis statusas (20), kaip tai apibrėžta Komisijos pasiūlyme, taikomas trąšoms, o ne jų dalims. EESRK mano, kad ši sąvoka turėtų būti taikoma trašų sudėtinėms dalims, nes bet kokia naudojimo operacija turi būti vykdoma remiantis pradiniais komponentais, o ne trąšomis kaip galutiniais produktais. |
|
4.4. |
Komitetas yra įsitikinęs, kad skatinimo (angl. nudge) koncepcija galėtų būti naudinga priemonė siekiant bendrojo tikslo – užtikrinti veiksmingesnę vidaus rinką atsižvelgiant į perėjimą prie žiedinės ekonomikos, įtraukiant ir sutelkiant gamintojus, ūkininkus bei vartotojus ir skatinant tvaresnius vartojimo įpročius ir elgseną. |
|
4.5. |
Komunalinės atliekos šiame besiformuojančios pramonės sektoriuje turi antrinių žaliavų potencialą. Turėtų būti skatinama rengti nuotekų infrastruktūros analizę valstybių narių lygmeniu siekiant nustatyti tikslų sąnaudų ir naudos santykį investuojant į infrastruktūros plėtrą, kad pirmenybė būtų teikiama aukštos kokybės, tinkamai atskirtų, mitybinių medžiagų turinčių nuotekų tiekimui. Šlapimas gali būti patikimas fosforo ir azoto šaltinis, neturintis didelės sunkiųjų metalų koncentracijos, kurios yra pamatinėse uolienose, turinčiose ypač daug fosfatų. |
|
4.6. |
Regioninio masto surinkimas ir gamyba, paremta skirstomaisiais tinklais visose valstybėse narėse, turėtų būti neatsiejama organinių trąšų rinkos struktūros dalis. Šį modelį būtų galima papildyti įvairiomis surinkimo vietos lygmeniu ir, kai įmanoma, gamybos vietose, galimybėmis. |
|
4.7. |
Komitetas atkreipia dėmesį į tai, kad aukštus kadmio mažinimo tikslus būtų galima lengviau pasiekti didelę pirmenybę teikiant trąšoms, kurių sudėtyje esantis fosfatas išgaunamas ne iš kadmiu užterštų iškasamų uolienų, o iš kitų šaltinių. |
|
4.8. |
Reikėtų padidinti išimčių dėl REACH (cheminių medžiagų registracija, įvertinimas, autorizacija ir apribojimai) teisinės sistemos skaičių įtraukiant kompostą, kad būtų skatinamos naujos rinkos galimybės ir inovacijos tokiose srityse kaip struvitas ir susiję produktai. |
|
4.9. |
EESRK skatina Komisiją į priedus įtraukti papildomų sudedamųjų medžiagų kategorijų, kad būtų atsižvelgta į technologijų pažangą, leidžiančią iš atgautųjų antrinių žaliavų, kaip antai bioanglies ir pelenų, gaminti saugias ir veiksmingas trąšas. |
|
4.10. |
EESRK ragina Komisiją numatyti paskatas gyvulių mėšlo perdirbimui pagal žiedinės ekonomikos principus paremti. Kartu yra svarbu nesukurti sistemų, remiančių perteklinę mėšlo gamybą. Kitose nuomonėse dėl BŽŪP reformos (21) ir būtinybės pertvarkyti ES žemės ūkio sistemas pabrėžiama, kad vykdant bendrą žemės ūkio ir maisto produktų sistemų reformą ir pereinant prie tvaraus modelio reikia mažinti mėšlo gamybą didelės koncentracijos regionuose. |
2016 m. liepos 14 d., Briuselis
Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas
Georges DASSIS
(1) EK 2003/2003.
(2) Strategijos ir vertinimo paslaugų centras (CSES), Reglamento (EB) Nr. 2003/2003 dėl trąšų vertinimas. Galutinė ataskaita, 2010 m.
(3) COM(2015) 614/2.
(4) Komisija apskaičiavo, kad neorganinės trąšos sudaro 80 %, organinės-mineralinės trąšos – 6,5 %, o auginimo terpės ir dirvožemio gerinimo bei kalkinimo medžiagos – apie 10,5 % rinkos vertės. Manoma, kad augalų biostimuliatoriai ir agronominiai priedai, nors sudaro tik 3 % rinkos vertės, turi didelį rinkos plėtros potencialą.
(5) Dabartiniu reglamentu užtikrinamas laisvas judėjimas tik I priede nurodytoms trąšoms. Kad būtų leidžiama ženklinti žymeniu „EB trąšos“, iš esmės reikia iš dalies pakeisti I priedą, tačiau tai yra taip sudėtinga, kad 50 % šiuo metu rinkoje esančių trąšų nepatenka į šio reglamento taikymo sritį; dauguma jų gaminama iš organinių medžiagų arba iš perdirbtų maisto grandinės biologinių atliekų.
(6) Komisija pabrėžia, kad trąšų naudojimas kelia trejopą problemą: 1) maisto medžiagos prarandamos aplinkoje ir tai lemia dideles išlaidas sveikatai ir žalos mažinimui, 2) fosforas yra viena svarbiausių žaliavų, gaunamų ne iš ES šalių – 90 % fosforo trąšų importuojama iš trečiųjų šalių, 3) kadmis yra labai svarbi fosforo trąšų sudėtinė dalis, kurios poveikis aplinkai itin pavojingas.
(7) 2003 m. trąšų reglamentu sukurtos dvi skirtingos kategorijos: „EB trąšos“ ir „ne EB trąšos“ (taip pat vadinamos „nacionalinėmis trąšomis“). Pastarosios gali būti tiekiamos nacionalinėms rinkoms, nes atitinka nacionalinius reikalavimus, taip pat gali cirkuliuoti ES rinkoje pagal Abipusio pripažinimo reglamentą (EB) Nr. 764/2008.
(8) COM(2016) 157 final. Įžanga, 14–15 punktai.
(9) COM(2016) 157 final. Įžanga, 23–27 punktai.
(10) Jei gamintojai nori prekiauti savo produktais kitose ES šalyse, bet nenori jų žymėti CE ženklu, jie gali tai daryti, tačiau tai priklausys nuo abipusio valstybių narių pripažinimo.
(11) Kadmio ribinės vertės trąšose bus sumažintos nuo 60 mg/kg iki 40 mg/kg po trejų metų ir iki 20 mg/kg po 12 metų.
(12) EESRK nuomonė dėl žiedinės ekonomikos dokumentų rinkinio (OL C 264, 2016 7 20, p. 98).
(13) Reglamentas (ES) Nr. 547/2011.
(14) EESRK nuomonė „Dirvožemio apsaugos teminė strategija“ (OL C 168, 2007 7 20, p. 29).
(15) Europos Komisija, „Konkurencingumo patikrinimas. Trąšos“, 2013 m. Šis tyrimas rodo, kad kai kurioms įmonėms, pavyzdžiui, kompostą gaminančioms MVĮ, naujos reikalavimų laikymosi sąnaudos galėtų siekti 10 % gamybos sąnaudų ir daryti tiesioginį poveikį MVĮ konkurencingumui.
(16) EESRK nuomonė „Fosforo tvarus naudojimas“, 3.4.4 punktas (OL C 177, 2014 6 11, p. 78).
EESRK nuomonė „Ekologinė gamyba ir ekologiškų produktų ženklinimas“, 1.1 punktas (OL C 12, 2015 1 15, p. 75).
(17) Žr. 12 išnašą.
(18) EESRK nuomonė „Žiedinė ekonomika. Darbo vietų kūrimas ir žaliasis MVĮ veiksmų planas“, 2.8 punktas (OL C 230, 2015 7 14, p. 99).
(19) 2008/98/EB, 2 straipsnio 1 dalies f punktas.
(20) COM(2016) 157 final, 18 straipsnis.
(21) OL C 354, 2010 12 28, p. 35.