2.2.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 34/151

Pranešėja:

Baiba MILTOVIČA

1.1.

Strategija, skirta tiesioginį kasdienį poveikį visiems ES piliečiams turinčiam šildymui ir vėsinimui, jau seniai reikalinga ir labai sveikintina. Taikant geriausiąją praktiką, taip pat sukūrus ir turimomis lėšomis remiant nuoseklią politikos sistemą, Europoje galima daug ką pagerinti.

1.2.

Ši išsami ES strategija yra labai plataus užmojo. Teigiama, kad su klimatu ir energija susijusių ES tikslų įgyvendinimas labai priklausys nuo to, ar ši strategija bus veiksmingai ir nuosekliai taikoma valstybių narių lygmeniu. Nurodoma, kad atsinaujinančiosios energijos vaidmens šildymo ir vėsinimo srityje stiprinimas galėtų būti didžiausias pavienis vidutinės trukmės ir ilgojo laikotarpio tikslų įgyvendinimo veiksnys ir kad šis vaidmuo turėtų būti pripažįstamas įgyvendinant tęstinę energetikos sąjungos programą.

1.3.

Todėl EESRK rekomenduoja į metinę energetikos sąjungos padėties ataskaitą įtraukti specialų skyrių, kuriame būtų nurodoma šios strategijos įgyvendinimo pažanga.

1.4.

Komitetas palankiai vertina Komisijos atliktą darbą nustatant ir renkant su šildymu ir vėsinimu susijusius duomenis. Tokie duomenys yra labai svarbūs. Eurostatas pirmenybę turėtų teikti išsamesnių duomenų, pirmiausia – apie šildymui naudojamą energiją, rinkimui.

1.5.

Vartotojo vaidmuo užtikrinant bendrą strategijos veiksmingumą yra itin svarbus ir Komitetas ragina toliau plėtoti pasiūlymą dėl visapusiško Europos dialogo energetikos klausimais siekiant gerinti informuotumą ir parengti aiškias paskatas vartotojams, skatinančias elgsenos pokyčius. Tokios paskatos turėtų būti ne tik finansinės – jos taip pat turėtų pabrėžti daugelį strategijoje numatytų priemonių teigiamą socialinį poveikį ir būti orientuotos į pažeidžiamas ir energijos nepriteklių patiriančias visuomenės grupes.

1.6.

Komitetas rekomenduoja skubiai atlikti lyginamąją viešojo ir privačiojo sektorių schemų, skirtų efektyvaus, mažaanglio šildymo ir vėsinimo programoms remti, analizę.

1.7.

Siekiant užtikrinti strategijos įgyvendinimą, reikalingas naujas, siūlomą strategiją atitinkantis požiūris į miestų planavimo politiką regionų ir savivaldybių lygmeniu visose valstybėse narėse. Komitetas atkreipia dėmesį į Merų pakto vaidmenį šioje srityje.

1.8.

Aukšto lygio ES energetikos ir klimato tikslai turi tapti aiškiais valstybių narių indėliais, įgyvendinamais nacionaliniuose planuose, pavyzdžiui, nustatant sektoriaus apibrėžtus 5 metų tikslus ir parengiant konkrečiai šildymui ir vėsinimui skirtus rodiklius.

2.1.

Šildymo ir vėsinimo strategijoje pateiktas pirmasis specialus viso šio sektoriaus įvertinimas ES lygmeniu. Šildymas ir vėsinimas sudaro apie 50 % viso ES energijos suvartojimo ir išliks svarbiausias ilgalaikis energijos poreikių veiksnys; didžiausias atskiras sektorius – pastatų šildymas. Pastatų šildymo technologijų patvarumas lems tai, ar Europos Sąjungai pavyks pasiekti savo vidutinės trukmės ir ilgalaikius su klimatu ir energija susijusius tikslus. Pastatų erdvės ir namų ūkiams skirto vandens šildymas šiuo metu yra vienas iš sektorių, kuriuose energijos suvartojama daugiausia ir jame sudėtingiausia mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro. Šiuo metu šildymui daugiausia naudojama tiesiai į pastatus tiekiama iškastinio kuro energija, todėl kyla su vietos sauga ir išmetalais susijusių problemų.

2.2.

Poveikį patiria visos pilietinės visuomenės dalys. Didžiausių perdirbimo pramonės sektorių, kuriuose paprastai labai daug šildoma, energijos poreikiai turi tiesioginę įtaką šių sektorių konkurencingumui; vėsinimas labai svarbus didelėje maisto perdirbimo, platinimo, mažmeninės prekybos ir sandėliavimo grandinės dalyje, o būstų šildymo ir vėsinimo išlaidos ir efektyvumas rūpi visiems.

2.3.

Valstybėse narėse vis daugiau namų ūkių didelę pajamų dalį išleidžia energijai, todėl didėja energijos nepriteklius. Jį pirmiausia patiria vyresnio amžiaus, pažeidžiamų ir mažas pajamas gaunančių gyventojų grupės, todėl EESRK pasiūlė įsteigti energijos nepritekliaus observatoriją, kuri analizuotų ir spręstų šią problemą (1). Socialinių, finansinių ir techninių priemonių derinys turi veikti išvien siekiant veiksmingų rezultatų. Daugiau dėmesio skiriant tikslių šildymo duomenų rinkimui bus lengviau šalinti energijos nepriteklių.

2.4.

Šilumos ir vėsumos negalima lengvai arba ekonomiškai transportuoti. Todėl formuojasi labai lokalizuotos ir susiskaidžiusios rinkos. Vėsinimas sudaro tik 5 % energijos poreikių, o šildymas – 95 %; šildymo poreikiai gerokai viršija vėsinimo poreikius, nors vėsinimas yra gyvybiškai svarbus šiltesnėse valstybėse narėse. Kapitalo investicijos į šildymo ir vėsinimo sistemas dažniausiai yra vidutinės trukmės arba ilgalaikės, o technologijos ir inovacijos šiame sektoriuje plėtojamos sparčiai.

2.5.

Ankstesnėse nuomonėse (2) EESRK ragino energetikos sektoriuje taikyti integruotą ir nuoseklią politiką, taip pat suteikti didesnį vaidmenį pilietinei visuomenei ir plėtoti dialogą su ja šiais klausimais. Dabar šiems aspektams oficialiai teikiama pirmenybė energetikos sąjungos dokumentų rinkinyje, o nustačius, kad šildymas ir vėsinimas yra gyvybiškai svarbus sektorius, galima pateikti kryžmines nuorodas ir užtikrinti nuoseklumą daugelyje rengiamų su klimatu ir energija susijusių teisės aktų rinkinių.

3.1.

Komunikate vertinamos sektoriaus galimybės prisidėti prie strateginių su klimatu ir energija susijusių ES tikslų; komunikatas grindžiamas pridėtu tarnybų darbiniu dokumentu, sudarančiu analitinį ir mokslinį pagrindą. Siekiama teikti pirmenybę šilumai kaip energijos vartojimo efektyvumo politikos sričiai, skatinamos diskusijos turint pakankamai informacijos ir sutarimas šiuo klausimu, taip pat susijusiais energijos poreikių ir priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo klausimais.

3.2.

Šioje strateginėje programoje nustatytos keturios itin svarbios veiksmų sritys: šiluminis pastatų efektyvumas; efektyvi ir tvari šildymo technologija; neišnaudoto pramonės potencialo integravimas didinant pramonės efektyvumą; geresnė sąveika su elektros energijos sistema, kur šilumos siurbliai ir kitos atsinaujinančiosios energijos sistemos atlieka svarbų vaidmenį. Nurodyta daugelis galimų veiksmų, bet išsamūs sprendimai bus pateikti teisės aktų peržiūros dokumentų rinkinyje, į kurį įtraukta energetikos sąjunga.

3.3.

Svarbiausia vizija – mažinti pastatų priklausomybę nuo iškastinio kuro juos renovuojant, sukurti efektyvesnes šildymo ir vėsinimo sistemas, išplėsti centralizuotą šilumos tiekimą ir pereiti nuo iškastinio kuro prie mažaanglių energijos šaltinių. Gyvenamųjų pastatų Europoje daugiausia; 60–70 % ES namų pastatyti 1980 m. arba anksčiau; būstai sudaro didžiausią konkretaus suvartojimo dalį (kWh vienam m2 per metus). Lėtai atnaujinant pastatus, didėja sunki finansinė vartotojams tenkanti našta. ES namų ūkiai būsto reikmėms suvartojamai energijai išleidžia vidutiniškai 6,4 % (COM(2014) 520 final) savo disponuojamųjų pajamų, iš jų apie du trečdalius – šildymui ir trečdalį – kitoms reikmėms. Vis daugiau namų ūkių susiduria su problemomis, kai reikia apmokėti energijos išlaidas. Norint išsaugoti gerą namų ūkių vartotojų gyvenimo kokybę, labai svarbu, kad šildymą ir vėsinimą būtų galima įpirkti.

3.4.

Kadangi ne visi pramonės sektoriai gali rinktis mažaanglę energiją, pirmiausia todėl, kad daug energijos teikiančio iškastinio kuro reikia daugeliui perdirbimo pramonės sektorių, bus labai svarbu naudoti daug didesnę dalį atliekinės šilumos, kurią kai kurie pramonės ir elektros energijos gamybos įrenginiai gamina kaip šalutinį produktą. Darbiniame dokumente pripažįstamas pramonės atliekinės šilumos naudojimas centralizuoto šilumos tiekimo sistemose ir kintantis naujų technologijų ir alternatyviojo kuro, kurie gali būti labai svarbūs siekiant tikslų, vaidmuo.

3.5.

Strategijoje nustatyti keli svarbūs uždaviniai. Su iškastiniu kuru siejama daugiau kaip 80 % suvartojamos energijos, todėl šis sektorius labai svarbus siekiant mažo anglies dioksido kiekio tikslų ir pereinant prie efektyvesnės ir saugesnės energijos sistemos. Du trečdaliai ES pastatų (dauguma iš jų bus vis dar naudojami 2050 m.) buvo pastatyti prieš nustatant energijos vartojimo efektyvumo reikalavimus. Paskatos „tobulinti“ gali būti fragmentiškos dėl nuosavybės arba nuomos susitarimų ir silpnėti dėl tinkamų finansinių programų stokos. Šildymo sektoriuje trūksta rinkos dėsniais grindžiamos konkurencijos, statybininkai ir įrengėjai nėra pakankamai mokomi, jiems trūksta praktinių žinių, o buitiniai vartotojai nėra pakankamai informuoti apie galimą naudą. Pastatų renovacijos lygis yra žemas (0,4–1,2 % per metus); be to, ES susiduria su vis didėjančia energijos nepritekliaus problema.

3.6.

Beveik 50 % pastatų katilų efektyvumas mažesnis nei 60 %, palyginti su dabartiniais technologijų lygiais (dabar teisiškai reikalaujamais keičiant katilus), viršijančiais 90 % Be to, dėl būsto šildymo (iškastiniu kuru ir biomase) kai kuriose Europos dalyse labai didėja oro tarša. Vis dėlto daugelis katilų gerai veikia net pasibaigus techninei jų gyvavimo trukmei. Išlaidos tebėra svarbus veiksnys keičiant katilus ir, nors keitimas visada labai gerai atsiperka, sunku rasti pradinį kapitalą, ypač pereinant prie atsinaujinančiųjų šilumos išteklių, pvz., saulės, geoterminės energijos arba šilumos siurblių. Per šį šimtmetį pramonės sektoriuje efektyviai vartojant energiją labai daug sutaupyta, bet pirmiausia mažosios ir vidutinės įmonės patiria su tobulinimo prioritetų nustatymu ir tobulinimo finansavimu susijusių sunkumų.

3.7.

Atkreipiamas dėmesys į tai, kad galima labai išplėsti centralizuotą šilumos tiekimą – šiuo metu jis sudaro 9 % ES šildymo – ir, naudojant jam atliekinę šilumą, galima lengviau pereiti prie atsinaujinančiųjų arba mišrių šilumos išteklių nei pavieniuose namų ūkiuose. Taip pat nepakankamai išplėtotas šilumos ir elektros energijos gamybos derinimas, o derinant išmaniųjų – gyvenamųjų, tarnybinių arba pramoninių – pastatų galimybes su pažangiaisiais tinklais taip pat galima tikėtis padidinti efektyvumą ir sudaryti galimybę namų ūkiams aktyviau dalyvauti kaip gaminantiems vartotojams. Strategijoje netiesiogiai siūloma plėtoti vartotojų vykdomą gamybą pavienių namų ūkių lygmeniu, taikant naująsias šildymo technologijas ir didinant informuotumą.

3.8.

Siūlomos priemonės ir sprendimai. Nuoseklus plėtojamos energetikos sąjungos programos ES priemonių įtraukimas, peržiūra ir įgyvendinimas bus sudedamosios strategijos dalys. Pirmiausia būtų galima nurodyti Energijos vartojimo efektyvumo direktyvą (EVED), Pastatų energinio naudingumo direktyvą (PEND), ES ekologinio projektavimo ir energijos vartojimo efektyvumo ženklinimo programą, Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvą ir apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (ATLPS). Ši strategija turėtų padėti veiksmingiau derinti šias priemones.

3.9.

Aprašyti įvairūs veiksmai, kurių Komisija imsis atsižvelgdama į nurodytus uždavinius ir remdama jau taikomas teisėkūros priemones. Prie jų priskiriamas skatinimas naudoti atsinaujinančiąją energiją, piliečių dalyvavimo skatinimas, aktyvesnis bendradarbiavimas su vartotojų asociacijomis, tvirtesnis įsipareigojimas diegti inovacijas, pvz., įgyvendinant Strateginį energetikos technologijų (SET) planą ir skatinant taikyti naujus priemonių finansavimo metodus. Strategija turi būti nukreipta į vartotojus ir ja turi būti pabrėžiamas perėjimas prie sistemų, kuriose būtų neišskiriama CO2 ir kurios būtų grindžiamos atsinaujinančiąja energija ir atliekine šiluma.

4.1.

Šildymui ir vėsinimui tenka labai svarbus vaidmuo pramonės, maisto perdirbimo ir sandėliavimo srityse ir tretiniame – paslaugų – sektoriuje. Jie taip pat turi įtakos kiekvienam ES piliečiui, nes visi nori turėti patogias gyvenimo ir darbo sąlygas. Šilumos ir vėsinimo išlaidos ir prieinamumas lemia ne tik energijos nepritekliaus lygį visuomenėje, bet ir ištisų verslo sektorių konkurencingumą. Todėl EESRK palankiai vertina šią pirmą strateginę šildymo ir vėsinimo apžvalgą Europos Sąjungoje.

4.2.

Dokumente išdėstyta vizija, pagal kurią, įgyvendinant strategines priemones, bus lengviau mažinti išlaidas, didinti energetinį saugumą, mažinti priklausomybę nuo importo ir pasiekti su klimatu susijusius tikslus. Komitetas visiškai pritaria šiai vizijai, bet atkreipia dėmesį į strategijoje nurodytų problemų mastą ir sudėtingumą, o kai kurios iš jų gali būti nepakankamai įvertintos, pavyzdžiui, dideli reikalavimai, kurie bus nustatyti valstybėms narėms, būtini gyventojų elgsenos pokyčiai, finansinės paramos sistemų efektyvumas, neigiamas požiūris į energijos kainų neapibrėžtumą ir pačių efektyviausių techninių sprendimų nustatymas ir įgyvendinimas.

4.3.

Daugelyje valstybių narių vartotojams šildymas tiekiamas centralizuotomis sistemomis; šios sistemos gali būti labai naudingos išlaidų, efektyvumo ir atliekinės šilumos naudojimo požiūriais. Komitetas ragina ES institucijas pripažinti aiškų ir teigiamą strategijoje akcentuojamą dėmesį šiam sektoriui ir remti savivaldybių centralizuoto šilumos tiekimo sistemų plėtojimą ir tobulinimą teikiant finansines priemones ir sudarant sąlygas atnaujinimui ir techniniam tobulinimui. Šiluminių elektrinių modernizavimas gali būti labai naudingas energijos naudojimui ir išmetamų teršalų kiekio požiūriu, o rengiamos naujo rinkos modelio taisyklės turėtų numatyti geriausių prieinamų gamybos būdų taikymą. Visų pirma turėtų būti pasiekta galima sinergija tarp energijos gamybos iš atliekų (atsižvelgiant į didelį jos potencialą) ir centralizuoto šilumos tiekimo.

4.4.

Strategijoje galėtų būti skiriama daugiau dėmesio vartotojų vaidmeniui, pirmiausia – švietimo ir mokymo svarbai jų elgsenos pokyčiams. Itin didelis iššūkis yra informacija apie šildymo panaudojimą ir sąnaudas daugiabučiuose. Išmaniųjų pastatų gyventojai ir išmaniojo šildymo naudotojai turi turėti efektyvių skaitmeninio raštingumo įgūdžių. Strategijoje nepakankamai pabrėžiamas vartotojo vaidmuo užtikrinant bendrąjį strategijos veiksmingumą. Tendenciją, kai užuot pasirinkus efektyvumą ir sutaupius, dažnai pasirenkamas patogumas, ir vartotojai nenorą keisti savo gyvenimo būdo siekiant kuo didesnės naujų technologijų naudos reikia pripažinti atliekant tolesnius išsamius mokslinius tyrimus, kuriais siekiama išsiaiškinti, kaip būtų galima paskatinti elgsenos pokyčius.

4.5.

Strategijoje aiškiai nurodyta, kad, skatinant būtinas viešąsias ir privačiąsias investicijas, bus labai svarbūs tiksliniai finansavimo paketai. EESRK pažymi, kad tik labai nedidelė procentinė energetikos sektoriui skirto, Europos investicijų banko patvirtinto, per Europos strateginių investicijų fondą teikiamo finansavimo dalis tiesiogiai skiriama atitinkamiems šildymo ir vėsinimo projektams. Darbiniame dokumente nepateikiama jokių atitinkamų schemų pavyzdžių ar analizės valstybėse narėse, iš kurių tik keletui pavyko sėkmingai paskatinti investicijas.

4.6.

Atsižvelgdamas į didžiulę šildymo ir vėsinimo svarbą siekiant su klimatu ir energija susijusių ES tikslų, EESRK siūlo į metinę energetikos sąjungos padėties ataskaitą įtraukti specialų skyrių, kuriame, remiantis strategijos trečiame skyriuje nurodytais uždaviniais, būtų nurodoma pažanga ir tolesni veiksmai. Tai būtų labai naudinga dėl dviejų priežasčių:

5.1.

Pridėtame darbiniame dokumente, remiantis įvairių šaltinių duomenimis, aprašoma, kaip Europos Sąjungoje energija naudojama šildymui ir vėsinimui. Pateikiamos prognozės ir pagrįstos išvados, bet aprašoma padėtis daugiausia atitinka 2012–2013 m. sektoriaus padėtį. Praverstų išsamesni duomenys apie pastarųjų dešimties metų tendencijas. Eurostatas pirmenybę turėtų teikti išsamesnių duomenų, pirmiausia – apie šildymui naudojamą energiją, rinkimui (3).

5.2.

Taip pat pažymėtina, kad tuo atveju, jeigu iki 2020 m. numatomas 90 % šildymui naudojamos atsinaujinančiųjų išteklių energijos padidėjimas yra siejamas su biomase, tai per biomasės degimo procesą išmetamo dalelių ir dujų kiekio mažinimas tebebus sudėtingas klausimas. Išvados dėl atnaujintos ES tvarios bioenergetikos politikos 2020–2030 m. laikotarpiu bus ypač svarbios (jos turėtų būti įtrauktos į ES atsinaujinančiųjų energijos išteklių dokumentų rinkinį, kurį numatyta parengti iki 2016 m. pabaigos) ir jose turėtų būti atsižvelgiama į neigiamą tam tikros biomasės poveikį sveikatai ir kitus klausimus.

5.3.

Energijos sistemos, teisinės struktūros, statybos technologijos ir verslo modeliai valstybėse narėse labai skiriasi. Reikėtų palikti galimybę pritaikyti būsimus su šilumos ir vėsumos tiekimu susijusius teisės aktų rinkinius prie nacionalinių ypatybių.

5.4.

Pripažįstant šią įvairovę valstybėse narėse svarbu, kad, nustačius reikiamus tikslus, būtų išlaikomas technologijų neutralumas dėl to, kaip geriausiai siekti šių tikslų nacionaliniu ir vietos lygmenimis. Vertingų idėjų galima pasisemti iš gausios miestų ir vietos valdžios institucijų patirties, įgytos rengiant tvarios energijos planus, kaip nurodyta Merų pakte.

5.5.

Strategijoje siūloma, kad mažmeniniai bankai teiktų specialias paskolas, kuriomis būtų galima naudotis renovuojant privačiai nuomojamus pastatus, tačiau Europos hipotekos paskolų teikėjai (Europos hipotekos federacija ir Europos padengtų obligacijų taryba) yra parengę planus, pagal kuriuos būstų savininkai galėtų įgyti teisę į mažesnes grąžinimo normas, jei įsipareigotų atnaujinti būstą siekdami padidinti jo energijos vartojimo efektyvumą, ir būtų sumažinamos jų mokėtinos paskolų palūkanų normos. EESRK ragina Europos reguliavimo institucijas skubiai ir teigiamai įvertinti šią iniciatyvą.

5.6.

Komitetas įvairiose nuomonėse atkreipė dėmesį į energetinių paslaugų bendrovių (toliau – EPB) augimą (4) ir jų vaidmenį, kurį jos gali atlikti skatinant vartotojų energijos pasirinkimą ir jos vartojimo efektyvumą. EESRK tam pritaria, bet primygtinai ragina Komisiją, saugant vartotojų interesus, skatinti valstybes nares užtikrinti tinkamą EPB arba panašių privačių subjektų priežiūrą ir stebėseną. Labai svarbus aspektas – vartotojų pasitikėjimas šiomis paslaugomis ir kitomis energetikos konsultacinėmis programomis (5).

5.7.

EESRK labai palankiai vertina Europos Komisijos iniciatyvą dėl Piliečių energetikos forumo Londone ir ragina aktyviau įtraukti piliečius, kartu glaudžiau bendradarbiaujant su vartotojų asociacijomis. Dėl sudėtingų teisėkūros, reguliavimo, technologinių, visuomeninių ir elgsenos pokyčių, kuriais grindžiamos energetikos permainos, reikės visuomenės supratimo ir atsakomybės už visų galimybių išnaudojimą. Priežastys, dėl kurių daugiau dėmesio reikėtų skirti piliečių dalyvavimui, nurodytos šiuos lūkesčius atitinkančiame EESRK pasiūlyme dėl Europos dialogo energetikos klausimais.

5.8.

Šia strategija raginama svarbiausią prioritetą teikti radikaliam ir koordinuotam požiūriui į šildymą ir vėsinimą. Toks požiūris turi būti įtrauktas į esamų teisės aktų peržiūras ir rinkinius. Todėl, peržiūrint Direktyvą 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo (EVE direktyva), Direktyvą 2010/31/ES dėl pastatų energinio naudingumo (PEND), naująją atsinaujinančiųjų energijos išteklių direktyvą (REDII) 2020–2030 m. ir atnaujintą ES bioenergijos tvarumo politiką, turi būti konkrečiai nurodyta, kad šildymui ir vėsinimui yra skiriamas vienas pagrindinių vaidmenų ir turi būti patvirtintos šioje strategijoje pasiūlytos koordinavimo priemonės.

5.9.

Todėl Komitetas su nerimu atkreipia dėmesį į prarastą galimybę nustatyti energijos vartojimo efektyvumo prioritetus neseniai paskelbtame pasiūlytame Pastangų pasidalijimo reglamente (COM(2016) 482 final). Rytų Europos valstybės narės galėtų aktyviau imtis pastatų renovacijos sprendžiant taršos, energetinės priklausomybės ir energijos nepritekliaus problemas, o šis reglamentas galėtų padėti nukreipti lėšas teisinga linkme, kad šios problemos būtų išspręstos.