21.10.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 389/67

Pranešėjas:

Gabriel SARRÓ IPARRAGUIRRE

1.1.

Komitetas visiškai pritaria Komisijos požiūriui, kad reikia atnaujinti ir supaprastinti dabartinę techninių priemonių valdymo sistemą, kuri turi būti pagrįsta ilgalaike išteklių valdymo ir išsaugojimo strategija.

1.2.

Įvairios pasiūlytos naujovės ir pakeitimai tiesiogiai padėtų pritaikyti laivyną, kad būtų galima laikytis įpareigojimo iškrauti laimikį ir nuostatos dėl didžiausio galimo tausios žvejybos laimikio. Komitetas gali tik pritarti šioms naujovėms ir pakeitimams, nes tai reformos, kuriomis būtų užtikrintas didesnis veiklos lankstumas ir skatinama geriau atrinkti žvejybos įrankius.

1.3.

Vis dėlto kai kurie pasiūlymai pateikti nevisiškai atsižvelgus į praktines žvejybos sąlygas ir neįvertinus ekonominio bei socialinio poveikio. Komitetas nėra įsitikinęs, kad šie pasiūlymai yra teisingas kompromisas siekiant apsaugoti trumpalaikius ir vidutinės trukmės žuvininkystės sektoriaus interesus ir kartu geriau išsaugoti žuvininkystės išteklius. Šiuo klausimu EESRK ypatingą dėmesį norėtų skirti tokiems aspektams:

1.3.1.

Komitetas ragina Komisiją persvarstyti siūlomus tinklo akių dydžių pakeitimus ir nustatyti, kad būtų naudojami pagrindiniai tinklo akių dydžiai, kurie laivyne naudoti vykdant įvairių rūšių žvejybą, nepagrįstai arba be reikalo jų nepadidinti arba nesumažinti.

1.3.2.

Komitetas pakartoja, kad į pasiūlymą svarbu neįtraukti kai kurių rūšių gyvūnams taikomų mažiausių dydžių pakeitimų, jų tinkamai nepagrindus.

1.3.3.

Komiteto nuomone, turėtų būti įvestos taisyklės, pagal kurias būtų galima diegti inovacijas ir užtikrinti, kad nepageidaujamas laimikis įgytų vertę.

1.3.4.

Komitetas primygtinai ragina lanksčiai taikyti didžiausias žvejybos pajėgumų, išreikštų bendrąja talpa (GT), ribas, kurių valstybės narės privalo laikytis pagal bendrą žuvininkystės politiką (BŽP), kad laivai būtų pritaikyti siekiant laikytis įpareigojimo iškrauti laimikį ir būtų skatinama gerinti darbo laivuose sąlygas.

1.4.

Jis prašo Tarybos, Europos Parlamento ir Komisijos prieš priimant bet kokį sprendimą dėl pateiktų pasiūlymų palaikyti tikrą dialogą su žvejais ir jų atstovais. Kad taisyklės būtų įgyvendintos, joms savaime turi pritarti žvejai, su kuriais reikia bendradarbiauti. Daugiau galimybių taikyti šias taisykles yra tuomet, jeigu žvejai visapusiškai dalyvauja diskusijose.

1.5.

Komitetas reikalauja įsipareigojimo palaikyti dialogą su suinteresuotaisiais subjektais laikytis visą laiką vykdant regionalizavimo procesą.

2.1.

Techninės priemonės yra išsamus taisyklių, kuriomis reglamentuojama, kaip, kur ir kada galima žvejoti, rinkinys. Šiuo metu galioja daug reglamentų, pakeitimų, įgyvendinimo taisyklių ir laikinųjų techninių priemonių, taikomų tiek Bendrijos vandenyse, tiek Bendrijos laivams, žvejojantiems ne ES vandenyse. Praktiškai techninės priemonės nustatytos daugiau kaip trisdešimtyje reglamentų, iš kurių ypač svarbūs reglamentai, taikomi Atlanto vandenyne (1), Viduržemio jūroje (2) ir Baltijos jūroje (3).

2.2.

Peržiūrėti ir atnaujinti šią sudėtingą techninių priemonių teisinę sistemą Komisijos siūlymu anksčiau bandyta du kartus (nesėkmingai).

2.3.

ES žuvininkystės teisės aktus ir politikos priemones būtina pritaikyti prie naujų pokyčių, padarytų vykdant BŽP, t. y. įpareigojimo iškrauti laimikį ir nuostatos, kad palaipsniui ir nuosekliai užtikrinamas didžiausias galimas tausios visų išteklių žvejybos laimikis (ne vėliau kaip 2020 m.). Šie nustatyti tikslai yra didelis iššūkis ES žuvininkystės pramonei.

2.4.

Taip pat pažymėtina, kad dar visai neseniai su žuvininkystės politika susijusius sprendimus priimdavo tik Taryba. Todėl išsamios techninės priemonės būdavo patvirtinamos kaip ES reglamentai, o ne regionų lygmeniu parengtos taisyklės, pritaikytos prie kiekvieno baseino ir žvejybos rūšies ypatumų. Taigi taikant visapusišką požiūrį į mikrovaldymą ir kartu ES institucijoms siekiant visas technines detales bendrai reglamentuoti pakeitimais, buvo sukurta sudėtinga teisinė sistema, dėl kurios lieka nedaug veiksmų laisvės ir kurią pramonės atstovams sunku suprasti ir taikyti.

2.5.

Šiuo metu Komisija yra pateikusi naują pagrindų reglamentą (4), kuriame išdėstytos bendrosios nuostatos ir bendrosios taisyklės, taip pat pirminiai standartai (pagal regionus), kurie bus taikomi kaip numatytosios priemonės, kol bus parengtos ir į ES teisę įtrauktos regionalizavimo priemonės.

3.1.

Pateiktu pasiūlymu Komisija siekia prisidėti prie to, kad regionų lygmeniu būtų lanksčiai įgyvendinti pagrindiniai naujos BŽP tikslai. Visų pirma pabrėžiama, kad būtina mažinti sužvejojamą jūrų gyvūnų jauniklių ir veislinių jūrų žuvų kiekį, skatinti didesnį žvejybos įrankių selektyvumą, vengti gaudyti saugomų rūšių gyvūnus, mažinti į jūrą išmetamą laimikio kiekį ir mažinti poveikį aplinkai.

3.2.

Kad šie tikslai būtų pasiekti, Komisija pateikė dokumentą, kuriuo siekiama supaprastinti dabartinę techninių priemonių valdymo sistemą, pagrįstą ilgalaike išteklių valdymo ir išsaugojimo strategija. Pasiūlyme dėl reglamento Komisija ypatingą dėmesį skiria laimikio išmetimo į jūrą problemai, regionalizavimui, aktyvesniam suinteresuotųjų subjektų dalyvavimui ir didesnei žvejų atsakomybei.

3.3.

Įtrauktos tokios svarbiausios naujovės ir pakeitimai:

4.1.1.

Dabartiniai teisės aktai, kuriais reglamentuojamos techninės priemonės, yra labiausiai pasenę iš šiuo metu taikomų teisės aktų, todėl EESRK mano, kad labai svarbu šį naują supaprastintą reglamentą priimti greitai, siekiant sudaryti sąlygas praktiškai ir tinkamai įveikti sunkumus sektoriuje.

4.1.2.

Komiteto nuomone, technines priemones reikia patvirtinti tiesiogiai ir tinkamai pasikonsultavus su suinteresuotaisiais subjektais. Jos turi būti lankstesnės, atitinkančios konkrečius poreikius ir patvirtintos vykdant greitą ir veiksmingą sprendimų priėmimo procesą, kad būtų galima prisitaikyti prie naujų pokyčių.

4.1.3.

Įvykdžius BŽP reformą buvo sukurta novatoriška žuvininkystės valdymo strategija, pagrįsta perėjimu prie rezultatais ir regionalizavimo įvedimu pagrįsto požiūrio. Komitetas visiškai pritaria šiam naujam požiūriui.

4.2.1.

Komitetas visiškai pritaria Komisijos strategijai, pagal kurią panaikinami arba sumažinami rajonai, kuriuose žvejyba draudžiama arba ribojama, kad būtų apsaugoti jaunikliai (maždaug pusė jų), ir kuriuose dėl sektoriaus subjektų pastangų, išteklių atkūrimo arba aplinkos pokyčių veikla jau nebevykdoma arba kurie nebetinkami veiklai vykdyti.

4.2.2.

Komitetas taip pat pritaria tam, kad būtų ypač stengiamasi patobulinti technines priemones – pagerinti žvejybos rajonų būklę ir sudaryti geresnes sąlygas juos išsaugoti remiantis Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komiteto (ŽMTEK) patarimais ir atsižvelgiant į valstybių narių, žuvininkystės sektoriaus bei suinteresuotųjų subjektų pateiktas pastabas.

4.3.1.

Akivaizdu, kad taikant daugelį pasiūlytų taisyklių reikės iš esmės pakeisti žvejybos metodus ir įrankius, o tai iš tikrųjų turės ekonominį ir socialinį poveikį. Komisija pripažįsta, kad nauji iššūkiai BŽP srityje trumpuoju laikotarpiu padarys didelį poveikį žuvininkystės sektoriui, nors ilguoju laikotarpiu sektorius gaus daug naudos. Vis dėlto Komisija iki šiol visiškai nėra bandžiusi įvertinti socialinių ir ekonominių sąnaudų, kurios trumpuoju laikotarpiu būtų patirtos taikant pasiūlymą. Komitetas laikosi nuomonės, kad nesant šios informacijos negalima nustatyti, ar trumpalaikių ir vidutinės trukmės žuvininkystės sektoriaus interesų apsauga pasiūlymu tinkamai suderinta su siekiu geriau išsaugoti žuvininkystės išteklius.

4.3.2.

Komiteto nuomone, siekiant kompensuoti neigiamą trumpalaikį poveikį tiek laivų savininkams, tiek jūrininkams, kurie yra žvejai (pavyzdžiui, sumažėjusį sugautų tikslinių rūšių gyvūnų kiekį ir naujas išlaidas, patirtas įsigyjant įrangą), žvejybos sektorių reikėtų remti Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo (EJRŽF) lėšomis.

4.3.3.

EESRK mano, kad pasiūlyme nepateiktas joks poveikio saugumui jūroje vertinimas. Dėl naujos žuvininkystės politikos gali kilti pavojus įgulos saugumui (pavyzdžiui, padaugėti darbo valandų apdorojant priegaudą) ir laivo saugumui (pavyzdžiui, dėl gausesnės priegaudos laivas gali tapti nestabilus); šiuos pavojus reikėtų išnagrinėti ir į juos atsižvelgti.

4.4.1.

Naujame pagrindiniame BŽP reglamente (5) aptariamos įvairios techninės ir išsaugojimo priemonės, siekiant įgyvendinti minėtus tikslus. Svarbiausia priemonė tikslui pasiekti yra daugiamečiai planai, kuriuose bus nustatyta tausaus atitinkamų išteklių ir jūrų ekosistemų naudojimo sistema ir kurie visų pirma turės apimti tinkamas technines priemones (10 straipsnio 1 dalies f punktas).

4.4.2.

Komisija mano, kad pasiūlymas yra būtinas siekiant užtikrinti teisinį saugumą, kol nepatvirtinti daugiamečiai valdymo planai, – tai su perėjimu prie regionalizavimo susijęs sprendimas siekiant dabartinę teisinę sistemą pritaikyti prie naujų BŽP reikalavimų, susijusių su techninėmis priemonėmis. EESRK nuomone, šis perėjimas prie regionalizavimo yra būtinas.

4.4.3.

Komitetas pažymi, kad siekdama tinkamai plėtoti ir įgyvendinti regionalizavimo veiklą Europos Komisija pagal bendras valstybių narių rekomendacijas turėtų pateikti daugiamečius planus ir laimikio išmetimo į jūrą mažinimo planus, kad nebūtų grįžta prie mikrovaldymo. Europos Komisija turėtų tik tikrinti ir koordinuoti valstybių narių pasiūlymų suderinamumą siekdama užtikrinti, kad būtų įgyvendinti BŽP tikslai. Taip bus užtikrinta, kad šios priemonės, kuriomis prisitaikoma prie naujų žuvininkystės sektoriaus realijų, būtų greitai patvirtintos taikant metodą „iš apačios į viršų“, ir joms labiau pritars pramonės atstovai.

4.5.1.

Komitetas sutinka, kad kai kurias pagrindines bendras priemones, kurios taikomos visų rūšių žvejybai ir visiems regionams ir kurios apima tik bendrų apibrėžčių, principų ir tikslų nustatymą laikantis naujosios BŽP, būtina išlaikyti, kad nebūtų teisinės spragos.

4.5.2.

Tačiau Komitetas nori pabrėžti, kad įsigaliojus visoms viena po kitos priimtoms teisės aktų nuostatoms, susijusioms su įpareigojimu iškrauti laimikį, dabartinis žuvininkystės valdymas labai pasikeis. Bus taikomas metodas, pagrįstas nebe žuvų iškrovimu, o žvejybos laimikiu. Taigi labai svarbu, kad teisėkūros institucijos nekartotų tų pačių praeities klaidų ir pritartų nustatai, jog sprendimai dėl privalomų ES techninių priemonių priimami regionų lygmeniu, glaudžiai konsultuojantis su subjektais, kurie kasdien turi taikyti taisykles ir jų laikytis.

4.5.3.

Be to, EESRK mano, kad Komisija turėtų skatinti pasitikėjimą, kuris leistų žvejams laisvai pasirinkti tinkamiausius įrankius, kad būtų užtikrintas didesnis selektyvumas ir sumažinta priegauda. Nereikia pamiršti, kad žvejai bus visiškai atsakingi už pagautą, o ne už į sausumą iškrautą laimikį, todėl jiems turi būti leidžiama nuspręsti, kokios selektyvios priemonės yra geriausios.

4.5.4.

Deja, Komisija, leidusi laisvai pasirinkti didžiausią tinklo akių dydį, šio požiūrio laikėsi nevienodai, nes nuostatos dėl mažųjų pelaginių žuvų ir priedugnio žuvų tinklų akių dydžio skiriasi. Pelaginių žuvų tinklų akių dydis labai sumažintas, o priedugnio žuvų tinklų – padidintas. Taikant šias taisykles, mažiausi šiuo metu žvejų naudojamų tinklų akių dydžiai neturi būti didinami tinkamai nepagrindus. Nereikia pamiršti, kad žvejai siekia gauti kuo daugiau ekonominės naudos parduodami sugautus gyvūnus ir stengsis negaudyti netikslinių gyvūnų ir jauniklių, nes jie bus išskaičiuoti iš žvejams skirtų kvotų ir juos bus galima parduoti tik žuvų miltams, žuvų taukams ar panašiems produktams, kurių pirminio pardavimo vertė nedidelė, gaminti.

4.5.5.

Vykdant regionalizavimą aktyviau turi dalyvauti suinteresuotieji subjektai. Priimti teisės aktus glaudžiai bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis, patariamosiomis tarybomis, žvejybos pramonės ir mokslo sektoriaus veiklos vykdytojais, taip pat kitais suinteresuotaisiais subjektais yra labai naudinga, nes, be viso kito, taisyklės būna aiškesnės, paprastesnės ir pritaikytos prie kiekvieno baseino ir žvejybos rūšies ypatumų; žvejai dažniausiai jų laikosi; jas lengviau gali taikyti inspektoriai; didėja pasitikėjimas politika ir jos teisėtumas; labiau laikomasi aplinkosaugos tikslų ir užtikrinamas didesnis žvejybos selektyvumas. Todėl Komitetas rekomenduoja su žvejybos įrankiais susijusias technines priemones rengti ir tvirtinti vietos ir regionų lygmeniu.

4.5.6.

Geras pavyzdys siekiant įrodyti neigiamą poveikį, patiriamą nesilaikant ankstesnio metodo, gali būti Viduržemio jūros laivynas, kuriame dėl įvestų konkrečių privalomų taisyklių (6), kaip antai tinklų gijų storio sumažinimas, patirta didelių sunkumų. Dėl šios techninės priemonės kilo problemų užtikrinant laivų saugumą ir juos manevruojant, daug labiau pradėjo plyšti tinklai, nes jie susilpnėjo ir sumažėjo jų atsparumas, sumažėjo žvejybos laimikio kaina ir padaugėjo be reikalo į jūrą išmetamų žuvų, nes naudojant tokias plonas ir aštrias tinklų gijas žuvys sumaitojamos.

4.6.1.

Komiteto nuomone, žvejybos pramonės atstovų, taip pat sektoriaus darbdavių ir profesinių sąjungų organizacijų visapusiškas dalyvavimas sprendimų priėmimo procese bus didelė paskata siekiant užtikrinti, kad taisyklės būtų kuo geriau įgyvendinamos ir kuo suprantamesnės.

4.6.2.

Pasiūlymo 21 konstatuojamojoje dalyje nustatyta, kad valstybės narės turi taikyti priemones, pagal kurias žvejybos sektoriaus subjektams būtų padedama praktiškai vykdyti įpareigojimą iškrauti laimikį, pavyzdžiui, laikyti nepageidaujamus gyvūnus ir rasti, kur juos parduoti. Tačiau aiškiai nurodyta tik parama investicijoms į iškrovimo vietų statybą ir pritaikymą. Komitetas mano, kad taip pat reikėtų nurodyti investicijas į laivus, skirtas nepageidaujamo laimikio laikymui, apdorojimui ir bendrajai vertei užtikrinti.

4.6.3.

Be to, pritaikyti laivus siekiant laikytis draudimo išmesti į jūrą sunku dėl to, kad vykdant BŽP taikomi talpos apribojimai (GT), nes, neatsižvelgiant į didesnį naudojamų žvejybos įrankių selektyvumą, dėl draudimo išmesti į jūrą padaugės nepageidaujamo laimikio, kurį reikės laikyti ir (arba) apdoroti laivuose. Atsižvelgdamas į tai Komitetas siūlo sistemą padaryti lankstesnę (7). Šiuo tikslu jis rekomenduoja kaskart atnaujinus laivus arba padarius jų pakeitimus, dėl kurių padidėjo laivų talpa (įrengus papildomas laikymo zonas arba nepageidaujamo laimikio perdirbimo įrangą), tokius atnaujinimus ir pakeitimus įtraukti į atskirą registrą arba atskirą bendro žvejybos laivų tonažo registro eilutę.

4.6.4.

Be to, Komitetas mano, kad talpos padidėjimas neturi būti laikomas žvejybos pajėgumo padidėjimu. Todėl laivo atnaujinimo atveju 4.6.3 dalyje apibūdinta procedūra taip pat turėtų būti taikoma tuomet, kai laivo talpa padidėja dėl priemonių, įgyvendintų siekiant padidinti įgulos saugumą ir pagerinti darbo bei gyvenimo sąlygas laive, jeigu padidėjus talpai nepadidėja laivo žvejybos pajėgumas.

4.6.5.

Pastaraisiais metais žvejybos pramonės sektoriuje buvo įdėta daug pastangų siekiant tobulinti aukštosiomis technologijomis pagrįstus žvejybos metodus, kad į jūrą būtų išmetama mažiau laimikio ir būtų mažinamas tokio išmetimo poveikis aplinkai. Iš tikrųjų Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komitetas įvairiomis progomis yra pabrėžęs, kad „didinant selektyvumą per pastaruosius ketverius metus pasiekta daugiau negu per dvidešimt praėjusių metų“. Vis dėlto Komitetas pabrėžia, kad daugiau pastangų ir finansavimo būtina skirti priedugnio žuvų žvejybai, siekiant skatinti technologinę pažangą užtikrinant selektyvumą.

4.6.6.

Komitetas pakartoja, kad šiuo reglamentu svarbu nesinaudoti siekiant be tinkamo pagrindimo pakeisti mažiausius dydžius, kurie iki šiol taikyti kai kurių rūšių gyvūnams. Taip pat yra atvejų, kai, pavyzdžiui, padidintas raudonpelekių pagelų dydis, ir šis mažiausias dydis pradėtas taikyti platesniu mastu – rajonuose, kuriems anksčiau jis nebuvo numatytas (Vakarų vandenyse). 2015 m. pabaigoje patvirtintas padidintas paprastojo vilkešerio dydis, nustatytas kai kuriems rajonams (Šiaurės Vakarų vandenims), platesniu mastu taikomas rajonuose, kurie į šį teisės aktą neįtraukti (Pietvakarių vandenyse).

6.1.1.

ES turėtų skatinti pasitikėjimą, kuris leistų žvejams laisvai pasirinkti tinkamiausius įrankius, kad būtų užtikrintas didesnis selektyvumas ir sumažinta priegauda. Nereikia pamiršti, kad žvejai bus visiškai atsakingi už pagautą, o ne už į sausumą iškrautą laimikį, todėl jiems turi būti leidžiama nuspręsti, kokios selektyvios priemonės yra geriausios.

6.1.2.

Priede Europos Komisija tvirtina, kad traleriuose pradedama naudoti velkamuosius žvejybos įrankius su 120 mm tralo maišais, o tai neabejotinai lems šio laivyno išnykimą, nes naudojant tinklus, kurių akių dydis – 100 mm (biologiškai pažeidžiamame rajone), laimikis sumažėja 35 %, palyginti su laimikiu, sužvejotu naudojant tinklus, kurių akių dydis – 80 mm.

6.1.3.

Komitetas negali sutikti su tuo, kad be jokio pagrindimo būtų įvesti nauji rajonai siekiant taikyti priemones, pagal kurias sumažinamas atsitiktinai sugaunamų banginių šeimos gyvūnų kiekis, taip pat kad būtų įvestos priemonės, kuriomis siekiama išvengti atsitiktinai sugaunamų jūrų paukščių, nes tam reikia geresnės analizės ir mokslinio pagrindimo.

6.2.1.

Komitetas nepritaria tam, kad būtų padidintas visų rūšių priedugnio žuvų laimikiui taikomas mažiausias tralo maišo akių dydis. Pereiti nuo 70 mm prie 100 mm dydžio akių – tai skatinti laivus nutraukti žvejybą vandenyse ir galiausiai lemti šių laivų išnykimą. 70 mm dydžio akis reikėtų išlaikyti dėl veiklos būdo, nedidelio į jūrą išmetamo laimikio kiekio vykdant šios rūšies žvejybą ir tikslinių rūšių įvairovės.

6.2.2.

Atsižvelgdamas į priemones, skirtas atsitiktinai sugaunamų banginių šeimos gyvūnų ir jūrų paukščių kiekiui mažinti ICES VIII ir IXa parajoniuose, Komitetas mano, kad prieš patvirtindama šias priemones Komisija turėtų pateikti būtiną mokslinį pagrindimą, nes priemonės anksčiau jau buvo atmestos atsižvelgiant į tai, kad šiuose vandenyse banginių šeimos gyvūnų ir jūrų paukščių nėra arba yra nedaug.

6.3.1.

Dėl draudimo naudoti tinklinį audeklą, kurio gijos storis didesnis kaip 3 mm, Komitetas mano, kad remiantis mokslinio tyrimo, kurį atliko Ispanijos okeanografijos institutas (Instituto Español de Oceanografía, IEO), rezultatais storis turėtų būti pakeistas ir siekti 5 mm, nes išlaikyti jį nėra pagrindo atsižvelgiant į siekį išsaugoti išteklius, ir dėl jo tik patiriama ekonominių nuostolių, nes dažniau plyšta tinklai.

6.3.2.

Kalbant apie draudimą, viename laive turėti ar naudoti daugiau kaip 250 dugninių gaudyklių ir krabų bei omarų gaudyklių gaudant giliavandenius vėžiagyvius (įskaitant Plesionika spp.), Komitetas mano, kad šios rūšies krevetėms gaudyti turėtų būti įmanoma išlaikyti šiuo metu leidžiamą gaudyklių skaičių, t. y. 1 500 dugninių gaudyklių. Atlikti moksliniai tyrimai rodo, kad dabartinis sužvejojamas kiekis užtikrina bendrą biomasę, kuri yra geresnė nei didžiausią galimą tausios žvejybos laimikį atitinkanti biomasė, ir patvirtina, kad dabartinėmis sąlygomis ši veikla yra tvari ir vykdoma atsakingai.