21.10.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 389/43

Pranešėjas:

Daniel MAREELS

Bendrapranešėjis:

Giuseppe GUERINI

1.1.

EESRK palankiai vertina PVM veiksmų planą, kuriuo siekiama pereiti prie galutinės PVM sistemos ES, ir remia jo tikslus ir trumpojo ir vidutinės trukmės laikotarpio požiūrį, pagrįstą keturiais elementais. Dabar pats laikas padaryti kokybinį šuolį, kad būtų remiama bendroji rinka ir prisidedama prie darbo vietų kūrimo, augimo, investicijų ir konkurencingumo.

1.2.

Komiteto nuomone, svarbu siekti įgyvendinti visas veiksmų plano dalis kaip nedalomą visumą. Tai ypač taikoma perėjimui prie galutinės PVM sistemos; turėtų būti siekiama, kad faktinis sistemos įgyvendinimas, kuris numatytas tik antrame veiksmų plano etape ir priklauso nuo atskiro valstybių narių vertinimo, būtų įvykdytas bet kokiu atveju ir per pagrįstą laikotarpį. Jeigu tai nebus padaryta, užsibrėžti tikslai gali būti nepasiekti.

1.3.

Kalbant apie veiksmų plane numatytą pirmąjį etapą, kuris šiuo metu taikomas tik tam tikrų prekių tiekimui, Komitetas ragina visus suinteresuotuosius subjektus išsiaiškinti, kaip į naują sistemą greičiau įtraukti paslaugas, nes tai taip pat sumažintų su šiuo (pereinamuoju) laikotarpiu susijusias problemas. Taip pat vertėtų išanalizuoti būdus, kuriais būtų užtikrinta, kad finansinėms paslaugoms iš esmės būtų taikomas PVM.

1.4.

Komiteto nuomone, dabartinės sistemos pertvarka turėtų paskatinti priimti aiškią, nuoseklią, patikimą, visapusišką, proporcingą ir perspektyvią galutinę PVM sistemą. Šiomis aplinkybėmis Komitetas pritaria tam, kad pasiūlyme būtų taikomas paskirties šalies principas kaip galutinės PVM sistemos pagrindas, nes taip visiems tiekėjams bus sukurtos vienodos sąlygos toje pačioje nacionalinėje rinkoje ir bus mažiau iškraipoma rinka.

1.5.

Komiteto nuomone, daugiau dėmesio taip pat reikėtų skirti sistemos palankumui verslui, susijusiam su įmonėmis, ypač MVĮ. Nepaisant veiksmų plane siūlomų inovacijų ir supaprastinimo, didelį susirūpinimą vis dar kelia sudėtingas būsimo reglamentavimo pobūdis ir galima didelė jo administracinė našta.

1.6.

Nepaisant būtinybės, kad aiškumas ir teisinis tikrumas būtų pagrindiniai galutinės PVM sistemos rengimo elementai, Komitetas ragina atidžiau išnagrinėti galimybę papildomai ir labiau supaprastinti ir sumažinti administracinę naštą, kad būtų galima apsvarstyti proporcingą požiūrį, kuris būtų naudingas MVĮ, nekenkiant galutinės PVM sistemos visapusiškumui ir kitiems pagrindiniams ypatumams. Geriausia, jei jos šiame procese dalyvautų nuo pat pradžių.

1.7.

Taip pat reikėtų apsvarstyti galimybę teikti išsamią naudingą informaciją šiuolaikine forma, pavyzdžiui, per interneto portalą, kuriuo galėtų naudotis įmonės. Tai ypač turi padėti mažosioms įmonėms vienodomis sąlygomis konkuruoti su kitomis įmonėmis ir su viešojo sektoriaus tiekėjais. Apskritai svarbu, kad tarpvalstybinės veiklos vykdymas ES taptų paprastesnis ir patrauklesnis visoms įmonėms, ypač MVĮ.

1.8.

EESRK palankiai vertina tai, kad daug dėmesio skiriama PVM nepriemokai mažinti ir šio mokesčio apsaugai nuo sukčiavimo didinti, turint omenyje tai, kad jo mastas labai didelis ir siekia 170 mlrd. EUR per metus. Svarbu, kad šiam tikslui būtų teikiama pirmenybė ir nedelsiant būtų pasiekta rezultatų, taip pat gerinant mokesčių ir muitinės administracijų bendradarbiavimą tiek ES, tiek su trečiosiomis šalimis, siekiant veiksmingesnio mokesčių administratorių darbo, didinant „Eurofisc“ vaidmenį, stiprinant savanorišką prievolių vykdymą ir gerinant mokesčių surinkimą.

1.8.1.

Komiteto nuomone, valstybės narės turi stiprinti savo mokesčių administratorių gebėjimus visose srityse, susijusiose su žmogiškaisiais, finansiniais ir techniniais ištekliais. Taip jos turėtų užtikrinti, kad naujoji sistema veiktų tinkamai ir veiksmingai ir kartu būtų galima sumažinti sukčiavimą.

1.8.2.

Nedarant poveikio veiksmų plane numatytiems veiksmams šiuo atžvilgiu, Komitetas svarsto, ar šioje srityje naudoti kitas, papildomas priemones, remiantis įvairių neseniai prisiimtų tarptautinių automatinio keitimosi informacija apie tiesioginį apmokestinimą įsipareigojimų pavyzdžiu.

1.8.3.

EESRK taip pat mano, kad didelį dėmesį reikėtų sutelkti į būdingas galutinės PVM sistemos savybes ir ypatumus jos apsaugos nuo sukčiavimo atžvilgiu. Naujomis taisyklėmis, tinkama priežiūra ir didesne kontrole naudojant reikiamas įgyvendinimo priemones, įskaitant teismines priemones, turėtų būti nuosekliai sukurta efektyviau taikoma išsamesnė PVM sistema. Šiomis aplinkybėmis taip pat reikėtų skirti dėmesį dabartinei išlygai, kuri taikoma ne ES tiekėjų siunčiamoms smulkioms siuntoms, tačiau Komitetas pataria laikytis lankstesnio požiūrio šiuo klausimu.

1.9.

Komiteto nuomone, praktiniai kovos su sukčiavimu veiksmai turi būti tiksliniai ir proporcingi. Bona fide įmonės turėtų būti saugomos ir joms neturėtų būti taikomos jokios naujos perteklinės priemonės.

1.10.

Komitetas palankiai vertina dėmesį naujiems e. prekybos pokyčiams ir įmonių rūšims. Svarbu visiems susijusiems subjektams suteikti aiškumo šiuo atžvilgiu, kartu užtikrinant vienodą požiūrį į visus tiekėjus, nepriklausomai nuo to, ar jie laikosi šių pokyčių, ar tebesinaudoja tradiciškesniais kanalais ir būdais, ir į visus jų tarpvalstybinius ar netarpvalstybinius sandorius.

1.11.

Komitetas dar nepriėmė sprendimo dėl valstybėms narėms suteikiamo didesnio lankstumo ir veiksmų plane šiuo atžvilgiu numatytų lengvatinių tarifų ir dviejų variantų, nes reikia gauti daugiau informacijos apie pasiūlytus variantus, jų veikimo pobūdį ir joms taikomas taisykles. Todėl Komitetas norėtų nustatyti įvairius būsimos sistemos kriterijus. Joje turi būti derinamas lankstumas ir teisinis tikrumas, ji turi būti skaidri ir, kad būtų paprasčiau, turi būti ribojamas lengvatinių tarifų ir išimčių skaičius. Dabartinėmis aplinkybėmis ir remiantis šiuo metu turima informacija, Komitetas teiktų pirmenybę 1 variantui, nes jis labiausiai suderintas su pirmiau minėtais kriterijais.

2.1.

PVM veiksmų plane nubrėžiamos gairės, kaip sukurti bendrą ES PVM erdvę. Šioje erdvėje turėtų būti remiama bendroji rinka, padedama skatinti darbo vietų kūrimą, augimą, investicijas ir konkurencingumą ir atitikti XXI a. reikalavimus. Nauja sistema turėtų būti paprastesnė, atsparesnė sukčiavimui ir palankesnė verslui.

2.2.

Dabartinė PVM sistema yra labai suskaidyta ir sudėtinga, bent jau tarpvalstybiniame kontekste. Jos nespėta pritaikyti prie naujos pasaulinės, skaitmeninės ir judriojo ryšio ekonomikos iššūkių. Yra didelių numatomų ir faktiškų PVM įplaukų neatitikimų („PVM nepriemoka“), o sistema nėra apsaugota nuo sukčiavimo.

2.3.

Remiantis siūlomu požiūriu, būtų modernizuota ir persvarstyta (iš naujo sukurta) PVM sistema. Kiti požiūriai nelaikomi tinkamais variantais. Bet kokiems kitiems sistemos pokyčiams reikia vieningo visų valstybių narių pritarimo.

2.4.

Veiksmų planą sudaro keturios sudedamosios dalys ir ne mažiau kaip 27 priemonės (2). Daugelis jų parengtos laikantis Geresnio reglamentavimo gairių (REFIT).

2.4.1.

Pagrindiniai principai, kuriais remiantis būsima bendra PVM erdvė neabejotinai atsiejama nuo pagrindinio veiksmų plano, yra svarbiausia jo dalis. Jų tikslas – 2017 m. pateikti pasiūlymą dėl galutinių taisyklių.

2.4.1.1.

Galutinė PVM sistema bus pagrįsta prekių ir paslaugų apmokestinimo paskirties šalyje principu (3), nes paaiškėjo, kad kilmės šalies principo taikyti neįmanoma. Tai taikoma visoms operacijoms, įskaitant tarpvalstybinius sandorius. Mokesčių surinkimo metodas laipsniškai pavirs sukčiavimui atsparesne sistema. Šie pasiūlymai būtų įgyvendinti dviem etapais.

2.4.2.

Be to, yra daugybė naujausių ir vykdomų iniciatyvų. Šios iniciatyvos yra tokios:

2.4.3.

Didžiausias rinkinys susijęs su skubiomis priemonėmis PVM nepriemokos ir sukčiavimo PVM problemoms spręsti. Šioje srityje atkreipiamas dėmesys į:

2.4.4.

Galutinis tikslas – ilgainiui pereiti prie modernizuotos tarifų politikos. Siekiama valstybėms narėms suteikti daugiau laisvės ir lankstumo tarifų, ypač lengvatinių tarifų, srityje. 2017 m. bus imtasi iniciatyvų.

3.1.1.

EESRK palankiai vertina veiksmų planą, kuriuo siekiama sukurti bendrą ES PVM erdvę. Tai plataus užmojo, skubus ir reikalingas planas, atitinkantis pastangas kurti modernesnę ir konkurencingesnę bendrąją rinką.

3.1.2.

EESRK palankiai vertina 4 elementais pagrįstą požiūrį (4) su diferencijuotu požiūriu trumpuoju ir vidutinės trukmės laikotarpiu. Siekiama įveikti dabartinės pereinamojo laikotarpio sistemos trūkumus ir spragas ir padaryti kokybinį šuolį, atitinkantį bendrosios rinkos poreikius.

3.1.3.

Komitetas pritaria siūlomam požiūriui, pagal kurį galutinė PVM sistema bus grindžiama paskirties šalies principu. Jis taip pat pažymi, kad nauja sistema turi būti aiški, nuosekli, patikima ir visapusiška bei proporcinga ir perspektyvi. Tokiomis aplinkybėmis EESRK primygtinai ragina Europos Komisiją imtis atsargumo priemonių ir apsvarstyti galimybę sukurti bendrąją visų tarpvalstybinių įmonių tarpusavio sandorių atvirkštinio apmokestinimo sistemą (5). Nors kai kuriose valstybėse narėse jau naudojama atvirkštinio apmokestinimo sistema sukčiavimui PVM mažinti konkrečiuose ekonomikos sektoriuose, šio principo taikymas didesniu mastu galėtų sukelti pavojų, kad sukčiavimas PVM bus perkeltas į mažmeninės prekybos etapą.

3.1.4.

Reikia deramai prižiūrėti perėjimą prie galutinės sistemos. Šioje srityje būtina gerinti nacionalinių mokesčių administratorių veiklos rezultatus ir jų tarpvalstybinį bendradarbiavimą ir spręsti sistemos nepakankamos apsaugos nuo sukčiavimo problemą. Kad būtų pagerintas PVM surinkimas ir kovojama su sukčiavimu, svarbu visoje ES skatinti vystymąsi ir keitimąsi geriausia patirtimi. Pavyzdžiui, būtų galima apsvarstyti galimybę nustatyti PVM apskaitos tarp valstybių narių terminus. Reikėtų dėti visas pastangas, kad būtų kuo labiau sumažinta PVM nepriemoka. Tai turėtų būti naudinga valdžios institucijoms (teisingos PVM įplaukos!) ir turėtų būti labiau suvienodintos sąlygos visiems tiekėjams.

3.1.5.

Kartu labai svarbu, kad sistema taptų palankesnė įmonėms, o daugiausia dėmesio būtų skiriama aiškumui ir teisiniam tikrumui. Taip pat svarbu mažinti administracinę naštą, ypač MVĮ, tačiau nepakenkti galutinės PVM sistemos visapusiškumui ir kitiems svarbiems ypatumams (6). Šiuo atžvilgiu reikėtų imtis veiksmų, kuriais būtų kuriamos standartinės PVM grąžinimo formos, laiku grąžinami mokesčiai ir kuriama prieinama PVM tarifų sistema.

3.1.6.

Taikant paskirties šalies principą valstybėms narėms suteikiama laisvė nustatyti savo tarifus, tačiau tai neturi skatinti susiskaidymo ir pernelyg didelio sudėtingumo. Atsižvelgiant į MVĮ interesus, reikia taikyti proporcingą požiūrį. Taip pat reikėtų atsižvelgti į naujausius tarpvalstybinės prekybos ir skaitmeninės bei judriojo ryšio ekonomikos pokyčius ir į esamas bei naujas įmonių rūšis.

3.1.7.

EESRK pastangomis sukurti modernizuotą tarifų politiką, kuria valstybėms narėms būtų suteiktas didesnis lankstumas lengvatinių tarifų srityje (7), iš esmės turėtų būti siekiama tikslo taikyti „paskirties šalies“ principą, atsižvelgiant į tai, kad tokiomis aplinkybėmis paprastai turėtų kilti mažiau prekybos iškraipymų. Išlygų skaičius turėtų būti ribotas ir siekiant padidinti ekonomikos efektyvumą viešai ir privačiai tiekiamoms prekėms ir teikiamoms paslaugoms PVM tikslais turėtų būti taikomos vienodos taisyklės (8). Kuo platesnė PVM taikymo bazė, tuo mažesnio tarifo reikia, kad būtų gautos tokios pat mokestinės pajamos. Kartu taip suteikiama galimybė išvengti ekonomikos iškraipymų.

3.1.8.

EESRK svarbu, kad visas šis veiksmų planas, kaip nedaloma visuma, su visais savo elementais būtų visapusiškai įgyvendintas. Nepakankamas tikrumas, kuris šiuo metu gali vyrauti šiuo atžvilgiu, neatitinka tikslo kurti bendrosios rinkos PVM sistemą ir dėl jo gali būti nepasiekti užsibrėžti tikslai. EESRK mano, kad į veiksmų planą reikėtų įtraukti visas reikiamas apsaugos priemones, kuriomis būtų siekiama šio tikslo. Tai ypač pasakytina apie perėjimą prie galutinės PVM sistemos dviem etapais, kurių antrasis (9) priklauso nuo atskiro valstybių narių vertinimo ir sprendimo. Turėtų būti siekiama, kad faktinis galutinės PVM sistemos įgyvendinimas antruoju etapu būtų įvykdytas bet kokiu atveju ir per pagrįstą laikotarpį.

3.1.9.

Komitetas, siekdamas visapusiškai įgyvendinti veiksmų planą, ragina valstybes nares bendradarbiauti, kad būtų paskatintas ir paspartintas keitimasis informacija ir kuriamas pasitikėjimas pastangomis įgyvendinti šį planą ir padidinti PVM įplaukas. Komiteto nuomone, dėl to valstybėms narėms reikės stiprinti savo mokesčių administratorių, kuriems reikės pakankamų žmogiškųjų, finansinių ir techninių (įskaitant IRT) išteklių, gebėjimus. Komitetas ragina Komisiją teikti paramą šiuo klausimu.

3.1.10.

Komitetas tikisi, kad Komisija laiku pateiks išsamų ir visapusišką siūlomų priemonių ir viso veiksmų plano poveikio vertinimą. Į jį reikia įtraukti poveikio MVĮ, kurioms sudėtingumas ir administracinė našta kelia didelių sunkumų, vertinimą.

3.2.1.

EESRK palaiko paskirties šalies principą, pagal kurį visiems tiekėjams toje pačioje nacionalinėje rinkoje sukuriamos vienodos sąlygos, nepriklausomai nuo jų įsisteigimo vietos.

3.2.2.

Pagal šį veiksmų planą pirmuoju perėjimo prie galutinės PVM sistemos etapu paskirties šalies principas bus taikomas tik prekėms. Komitetas, siekdamas paprastumo ir norėdamas išvengti papildomų sunkumų, primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares išsiaiškinti, kaip į naują sistemą greičiau įtraukti paslaugas, ir sužinoti būdus, kaip finansinėms paslaugoms taikyti PVM didesniu mastu.

3.2.3.

Kyla pavojus, kad dėl naujos sistemos įgyvendinimo galėtų padidėti įmonėms tenkanti administracinė našta, todėl Komitetas pabrėžia, kad reikia paprastesnių PVM taisyklių, ypač MVĮ, kuriomis nebūtų kenkiama sistemos visapusiškumui. Kartu daug dėmesio reikia skirti taisyklių aiškumui ir teisiniam tikrumui.

3.2.4.

Veiklos plėtimas tarp valstybių ES viduje įmonėms turi būti lengvai prieinama ir patraukli galimybė. Tarpvalstybinių sandorių srityje paskirties šalies principas reiškia, kad tiekėjai taiko savo klientų valstybėse narėse nustatytą PVM tarifą, ir tai gali sukelti sunkumų ir užkrauti papildomą naštą. Iš tiesų, tai gali reikšti, kad jiems gali tekti susidurti su visų 27 valstybių narių sistemomis. Norint užtikrinti, kad susidariusi našta tebebūtų valdoma, reikėtų įdiegti viešos informacijos sistemas, pavyzdžiui, interneto portalą, kuriame, be kita, būtų nurodyti visose valstybėse narėse taikomi tarifai. Taip pat svarbu, kad įmonėms reikėtų užsiregistruoti tik toje šalyje, kurioje jos įsisteigusios. Todėl EESRK palankiai vertina Komisijos pasiūlymą, kad pasiūlymas registruotis PVM tikslais turėtų būti taikomas tik įsisteigimo šalyje, ir apskaičiuota, kad dėl to atitinkamos įmonės sutaupytų 1 mlrd. EUR.

3.3.1.

EESRK palankiai vertina tai, kad daug dėmesio skiriama PVM nepriemokai sumažinti ir PVM sistemos apsaugai nuo sukčiavimo, ypač dėl to, kad valdžios institucijų nuostoliai sudaro 170 mlrd. EUR per metus, kurie atitinka 15,2 % visų PVM įplaukų. Vien dėl tarpvalstybinio sukčiavimo kasmet netenkama 50 mlrd. EUR pajamų.

3.3.2.

Svarbu šiam tikslui teikti pirmenybę ir nedelsiant pasiekti rezultatų. Nedarant poveikio veiksmų plane numatytiems veiksmams šiuo atžvilgiu, EESRK svarsto, ar reikėtų naudoti kitas, papildomas priemones, remiantis pastarųjų tarptautinių tiesioginio apmokestinimo įsipareigojimų pavyzdžiu, įskaitant įsipareigojimus, susijusius su keitimusi informacija ir Komisijos planais (10) kovoti su mokesčių vengimu.

3.3.3.

EESRK taip pat mano, kad didelį dėmesį reikėtų sutelkti į būdingas galutinės PVM sistemos savybes ir ypatumus jos apsaugos nuo sukčiavimo atžvilgiu. Tai, kad galima gerokai sumažinti sukčiavimą (11) taikant paskirstytus mokėjimus tarpvalstybinėms operacijoms, nereiškia, kad galime užmigti ant laurų.

3.3.4.

Naujomis taisyklėmis, tinkama priežiūra ir didesne kontrole naudojant reikiamas įgyvendinimo priemones, įskaitant teismines priemones, turėtų būti nuosekliai kuriama efektyviau taikoma išsamesnė PVM sistema.

3.3.5.

EESRK svarbu, kad būtų imtasi tikslinių PVM nepriemokos mažinimo ir kovos su sukčiavimu priemonių. PVM nepriemokos mažinimo priemonės turi būti suderinamos su proporcingumo principu ir jomis turi būti gerinamas vidaus rinkos veikimas. Bona fide įmonės turėtų būti saugomos ir joms neturėtų būti taikoma jokių naujų perteklinių priemonių.

3.3.6.

Dėl dabartinės sistemos trūkumų ir spragų, pavyzdžiui, išlygos taikymo ne ES tiekėjų importuojamoms smulkioms siuntoms, sukuriamos nevienodos sąlygos, iškraipoma rinka ir susidaro didelių valdžios institucijų pajamų nuostolių (apskaičiuota, kad jie per metus sudaro 3 mlrd. EUR). Jeigu tokia schema modernioje ES PVM sistemoje bus laikoma iš esmės netinkama, Komitetas, atsižvelgdamas į sąnaudas, ragina priimti lankstesnį požiūrį, pagal kurį sandoriams, iš tiesų neturintiems jokio rinką iškraipančio poveikio, gali būti taikoma išlyga, kaip, pavyzdžiui, smulkių ir atsitiktinių nedidelės vertės siuntų, skirtų tik privačioms reikmėms, atveju.

3.3.7.

Taip pat galima pasimokyti iš praeities. Šiuo atžvilgiu ateityje būtų galima apsvarstyti PVM sistemos, t. y. ne tik jos taisyklių ir veikimo pobūdžio, bet ir platesnio vertinimo, ar ji atitinka ekonomikos ir valdžios institucijų reikalavimus, bei kaip ji prisideda prie Europos projekto, tinkamumą. Toks vertinimas galėtų būti atliekamas reguliariai.

3.4.1.

EESRK palankiai vertina tai, kad veiksmų plane sutelktas dėmesys į verslo modelius ir technologinę pažangą vis akivaizdžiau besiformuojančioje skaitmeninėje aplinkoje. Žvelgiant plačiau, būtina atsižvelgti į visus didelius ir perspektyvius pokyčius. Dėl to galutinė PVM sistema taip pat taptų perspektyvi.

3.4.2.

EESRK nuomone, svarbu nurodyti, kad šiomis aplinkybėmis PVM taisyklės turėtų būti nustatytos taip, kad visiems suinteresuotiesiems subjektams būtų užtikrintas aiškumas ir tikrumas.

3.4.3.

Taip pat turi būti užtikrintas vienodas požiūris į visus tokias pačias prekes tiekiančius ar paslaugas teikiančius tarpvalstybinius ir netarpvalstybinius tiekėjus, nepaisant to, ar jie laikosi naujausių pokyčių (skaitmeninio požiūrio), ar tebesinaudoja tradiciškesniais kanalais ir būdais (fiziniais). EESRK ragina priimti tokias supaprastinimo priemones, kaip bendra ES PVM riba, kad e. prekybos pradedančiosioms įmonėms būtų supaprastintos sąlygos, ir ragina tai taikyti visoms MVĮ.

3.5.1.

Komitetas palankiai vertina ir pabrėžia tai, kad veiksmų plane atsižvelgiama į MVĮ. Svarbu ir būtina, kad veiksmų plane būtų nustatyta nemažai konkrečių priemonių su sąžiningomis ir tinkamomis MVĮ skirtomis taisyklėmis. Šis klausimas jau akcentuotas kitoje šios nuomonės dalyje.

3.5.2.

Palankiai vertinamas ketinimas pateikti joms naudingų plataus masto supaprastinimo priemonių rinkinį. Vis dėlto, kaip nurodyta veiksmų plane, šiuos ketinimus dar reikia išaiškinti ir išplėtoti. EESRK nuomone, svarbu, kad MVĮ šiame procese dalyvautų nuo pat pradžių.

3.5.3.

Pageidautina, kad dabartinė galimybė žemės ūkio įmonėms kompensuoti už tam tikrus pirkinius sumokėtą PVM būtų paversta visų valstybių narių prievole. Kartu žemės ūkio gamintojų asociacijų ar panašių asociacijų vykdomas žemės ūkio produktų pertvarkymas turėtų prilygti žemės ūkio produktų gamybai.

3.6.1.

Atsižvelgdamas į didesnį lengvatinių tarifų lankstumą, Komitetas pabrėžia savo susirūpinimą, kad tai gali paskatinti didesnį PVM tarifo susiskaidymą tarp valstybių narių, o tai pakenktų sistemos aiškumui ir taikymui, ypač MVĮ.

3.6.2.

Komitetas dar nepriėmė sprendimo dėl veiksmų plane numatytų dviejų variantų, nes reikia gauti daugiau informacijos apie pasiūlytus variantus, jų veikimo pobūdį ir joms taikomas taisykles. Todėl Komitetas norėtų nurodyti keletą būsimos sistemos ypatumų. Joje turi būti derinamas lankstumas ir teisinis tikrumas, ji turi būti skaidri ir, kad būtų paprasčiau, turi būti ribojamas lengvatinių tarifų ir išlygų skaičius. Dabartinėmis aplinkybėmis ir remiantis šiuo metu turima informacija, Komitetas teiktų pirmenybę 1 variantui (12), nes jis labiausiai suderintas su pirmiau minėtais kriterijais.

3.6.3.

Komitetas ragina būsimoje galutinėje PVM sistemoje atsižvelgti į socialinio verslo įmonių vaidmenį ir strateginę svarbą (13). Šiuo atžvilgiu reikėtų apsvarstyti galimybę peržiūrėti Direktyvos 2006/112/EB III priedo 15 punktą arba įtraukti naują nuostatą dėl lengvatinio tarifo taikymo palankių sąlygų neturintiems asmenims institucijų teikiamoms socialinėms, sveikatos ir švietimo paslaugoms, kurios skirtos socialinės gerovės reikmėms. Ypač reikėtų apsvarstyti galimybę naujojoje PVM sistemoje netaikyti PVM produktams ir paslaugoms, skirtiems neįgaliems arba palankių sąlygų neturintiems asmenims, arba taikyti mažesnį jo tarifą.

3.6.4.

Taip pat svarbu išsaugoti savanoriškoms organizacijoms taikomas PVM išlygas, kurios jau suteiktos įvairiose valstybėse narėse, dėl specifinio šių organizacijų pobūdžio ir tarpvalstybinio aspekto nebuvimo.

3.6.5.

Pagal persvarstytą direktyvą dėl PVM būtų galima apsvarstyti galimybę valstybėms narėms individualiai taikyti PVM tarifus, viršijančius standartinį tarifą, prabangos prekėms ir prireikus apsvarstyti, kokios taisyklės turėtų būti priimtos šiuo atveju.

3.6.6.

Tarybos direktyvoje 2006/112/EB tam tikroms Europos saloms ir atokiems regionams yra nustatyti lengvatiniai PVM tarifai ir išimtys siekiant kompensuoti jų nuolatines gamtines, ekonomines ir demografines kliūtis. Atsižvelgdamas į šių priemonių svarbą salų įmonėms ir vietos ekonomikai, Komitetas ragina jas taikyti ir toliau.