20.7.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 264/110


Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl „Pakeisto pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl trečiųjų šalių prekių ir paslaugų patekimo į Sąjungos viešųjų pirkimų vidaus rinką ir procedūrų, kuriomis remiamos derybos dėl Sąjungos prekių ir paslaugų patekimo į trečiųjų šalių viešųjų pirkimų rinkas“

[COM(2016) 34 final – 2012/0060 (COD)]

(2016/C 264/15)

Pranešėjas

Mário SOARES

Europos Komisija, 2016 m. sausio 29 d., ir Europos Parlamentas, 2016 m. vasario 4 d., vadovaudamiesi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 207 ir 304 straipsniais, nusprendė pasikonsultuoti su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu dėl

Pakeisto pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl trečiųjų šalių prekių ir paslaugų patekimo į Sąjungos viešųjų pirkimų vidaus rinką ir procedūrų, kuriomis remiamos derybos dėl Sąjungos prekių ir paslaugų patekimo į trečiųjų šalių viešųjų pirkimų rinkas

[COM(2016) 34 final – 2012/0060 (COD)]

Išorės santykių skyrius, kuris buvo atsakingas už Komiteto parengiamąjį darbą šiuo klausimu, 2016 m. balandžio 19 d. priėmė savo nuomonę.

516-ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2016 m. balandžio 27–28 d. (2016 m. balandžio 27 d. posėdis), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė šią nuomonę 223 nariams balsavus už, 3 – prieš ir 7 susilaikius.

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1.

Persvarstydama Sutartį dėl viešųjų pirkimų, su trečiosiomis šalimis vesdama derybas dėl prekybos ir įgyvendindama Europos Sąjungos neseniai sudarytus prekybos susitarimus, ES ėmėsi aktyvesnės savo viešųjų pirkimų integracijos ir liberalizacijos. Šios reformos padėjo plačiau atverti Europos viešųjų pirkimų rinkas išsivysčiusių ir besiformuojančios rinkos ekonomikos šalių įmonėms, nors šios šalys neatsakė tuo pačiu ir plačiai neatvėrė savo viešųjų pirkimų rinkų, todėl Europos įmonės trečiosiose šalyse vis dar susiduria su diskriminacine praktika ir apribojimais. Atverti viešųjų pirkimų rinkas būtina dar ir todėl, kad viešieji pirkimai sudaro apie 20 % pasaulio BVP, o dabartinės krizės aplinkybėmis viešosios investicijos į infrastruktūrą ir viešieji darbų ir prekių pirkimai išsivysčiusios ir besiformuojančios rinkos ekonomikos šalyse bus vienas pagrindinių svertų, artimiausiais metais skatinsiančių ekonomikos augimą.

1.2.

Kelete savo nuomonių Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) išreiškė pritarimą Europos Sąjungos užsibrėžtam tikslui labiau atverti visų šalių viešųjų pirkimų rinkas. Be to, Komitetas pabrėžė, kad būtina supaprastinti viešųjų pirkimų taisykles, ypač MVĮ, taip pat atkreipė dėmesį, kad reikia laikytis skaidrumo, nediskriminavimo ir vienodo požiūrio principų. Komitetas keletą kartų prašė stiprinti socialinius ir aplinkos aspektus, taip pat tinkamai sugriežtinti pagrindinių žmogaus teisių ir vartotojų apsaugą vykdant Europos prekybos politiką pagal Sutarties dėl ES veikimo 207 straipsnį, kuriame ES raginama labiau derinti Sąjungos principus ir tikslus.

1.3.

Komitetas supranta Komisijos rūpestį labiau atverti viešųjų pirkimų rinkas Europos įmonėms trečiosiose šalyse ir suvokia, kokią įtaką gali turėti iš dalies pakeistas pasiūlymas dėl Reglamento dėl trečiųjų šalių prekių ir paslaugų patekimo į Sąjungos viešųjų pirkimų vidaus rinką, dėl kurio teikiama ši nuomonė.

1.4.

Komitetas mano, kad pasiūlymas dėl reglamento gali būti pirmas žingsnis plačiau atveriant viešųjų pirkimų rinkas, visų pirma vykstančiose ES ir Jungtinių Amerikos Valstijų derybose pagal Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės susitarimą (TPIP), taip pat derybose dėl prekybos susitarimo su Japonija arba derybose dėl Kinijos prisijungimo prie Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) sutarties dėl viešųjų pirkimų, nes šių šalių viešųjų pirkimų rinkos yra mažiau atvertos nei Europos Sąjungos rinkos, taip pat Sutarties dėl viešųjų pirkimų nepasirašiusių šalių, pavyzdžiui, Rusijos, Brazilijos ar Argentinos atžvilgiu.

1.5.

Vis dėlto Komitetas supranta didelį Tarybos ir Europos Parlamento nesutarimą tiek dėl pasiūlymo dėl reglamento svarbos, tiek dėl jo veiksmingumo.

1.6.

Komitetas pabrėžia, kad ypač svarbu užtikrinti, kad konkurencija su trečiųjų šalių įmonėmis viešųjų pirkimų srityje yra laisva ir neiškraipyta. Vis dėlto EESRK abejoja, ar siūlomu dabartiniu reglamentu būtų galima pasiekti subalansuoto viešųjų pirkimų rinkos atvėrimo trečiosiose šalyse tikslą. Komiteto nuomone, naujajam pasiūlymui dėl reglamento šiek tiek trūksta plačių užmojų, nes jo taikymo sritis apima tik 5 000 000 EUR ir didesnės vertės sutarčių kainų koregavimą, nors tik 7 % visų viešųjų pirkimų vertė viršija 5 000 000 EUR. Komitetas taip pat mano, kad kainos koregavimo priemone nustatomas 20 % antkainis yra nepakankamas ir turi būti įvertinamas kiekvienu atveju atskirai. Komitetas siūlo taikyti kainos koregavimo priemones viešiesiems pirkimams, kurių vertė yra lygi arba didesnė kaip 2 500 000 eurų.

1.7.

Komitetas taip pat svarsto, ar draudimas valstybėms narėms taikyti ribojamąsias priemones, viršijančias reglamente nustatytas priemones, de facto neprilygsta trečiųjų šalių įmonių patekimo į viešųjų pirkimų, kurių vertė nesiekia 5 000 000 EUR ribinės vertės, rinką liberalizavimui mainais nesuteikiant tokių pačių sąlygų ES įmonėms. Todėl Komitetas pabrėžia, kad būtina skubiai subalansuotai ir abipusiai atverti Europos Sąjungos ir trečiųjų šalių viešųjų pirkimų rinkas.

1.8.

Komitetas apgailestauja, kad pasiūlyme dėl reglamento visai neminimas darnaus vystymosi tikslas, nors Komisija šį tikslą laiko svarbiu savo komunikate „Prekyba visiems“, ir ne kartą teigė, kad visose atitinkamose laisvosios prekybos susitarimų srityse (pavyzdžiui, energetikos ir žaliavų arba viešųjų pirkimų) atsižvelgs į darnaus vystymosi aspektus (1).

1.9.

Komitetas apgailestauja, kad naujuoju reglamentu panaikinti Direktyvos 2014/25/ES 85 ir 86 straipsniai, nes mano, kad šių nuostatų užmojai yra šiek tiek platesni ir jos labiau atitinka tikslą atsižvelgti į darnų vystymąsi, kadangi apima socialinį aspektą, susijusį su Europos įmonių sunkumais laimėti viešųjų pirkimų konkursus trečiosiose šalyse, kadangi jose nesilaikoma tarptautinių darbo teisės nuostatų. Be to, Komitetas mano, kad reikėtų geriau apsvarstyti galimą kai kurių minėtų nuostatų aspektų įtraukimą į esamą pasiūlymą dėl reglamento.

1.10.

Taigi, Komitetas mano, kad reglamente reikėtų laikytis platesnio požiūrio į trečiosiose šalyse vykdomų viešųjų pirkimų procedūrų tvaraus vystymosi tikslų skatinimą, pagrindinių teisių laikymąsi ir vartotojų apsaugą. Komitetas mano, kad nesilaikant šių pagrindinių taisyklių gali būti padarytas neigiamas poveikis Europos įmonių konkurencingumui ir kad pasiūlymo 2 straipsnyje apibrėžiant „ribojamąsias <…> priemones ar veiksmus“ turi būti numatyti sprendimai šių pagrindinių taisyklių nesilaikymo atveju. Komitetas taip pat mano, kad Komisijos ataskaita turi būti pateikta ne vėliau kaip 2018 m. gruodžio 31 d. ir po to turi būti teikiama bent kartą kas trejus metus (pasiūlymo 16 str.). Ataskaitose turi būti kalbama ne tik apie ekonominės veiklos vykdytojų galimybes dalyvauti viešųjų pirkimų procedūrose trečiosiose šalyse, bet ir apie socialinių ir aplinkos apsaugos taisyklių laikymąsi trečiosiose šalyse vykdomose viešųjų pirkimų procedūrose, pagrindines žmogaus teises ir vartotojų apsaugą; Komisijos ataskaitose dėl reglamento įgyvendinimo taip pat turės būti į tai atsižvelgta.

1.11.

EESRK prašo dabartiniame pasiūlyme dėl reglamento priminti reikalavimą, kad trečiųjų šalių įmonės, dalyvaujančios ES viešųjų pirkimų procedūrose, privalo laikytis nuostatų, kuriomis skatinamas tvarus vystymasis ir stiprinami socialiniai ir aplinkos aspektai bei pagrindinės žmogaus teisės, vartotojų apsauga, taip pat skatinama socialinė ir profesinė neįgaliųjų integracija ar reintegracija, nustatyta direktyvose 2014/23/ES, 2014/24/ES ir 2014/25/ES dėl viešųjų pirkimų. Tai būtina siekiant laisvos ir neiškraipytos konkurencijos vidaus rinkoje.

1.12.

Komitetas labai palankiai vertina tai, kad reglamentas nebus taikomas mažiausiai išsivysčiusioms ir pažeidžiamiausioms šalims, nurodytoms Bendrosios lengvatų sistemos (BLS) reglamente (2), tačiau primena Komisijai, kad būtina imtis papildomų priemonių siekiant skatinti mažiausiai išsivysčiusių ir pažeidžiamiausių šalių dalyvavimą ES viešuosiuose pirkimuose.

1.13.

Komitetas taip pat pritaria nuostatai reglamento netaikyti Europos MVĮ. Vis dėlto jis nori priminti Komisijai, kad MVĮ reikalinga ypatinga pagalba patekti tiek į Europos Sąjungos tarpvalstybines rinkas, tiek į trečiųjų šalių viešųjų pirkimų rinkas.

2.   Aplinkybės

2.1.

Ir Europos Komisija, ir Europos Parlamentas paprašė EESRK pateikti nuomonę dėl pakeisto pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl trečiųjų šalių prekių ir paslaugų patekimo į Sąjungos viešųjų pirkimų vidaus rinką ir procedūrų, kuriomis remiamos derybos dėl Sąjungos prekių ir paslaugų patekimo į trečiųjų šalių viešųjų pirkimų rinkas.

2.2.

Paprastai išlaidos viešiesiems pirkimams siekia apie 20 % pasaulio BVP. Dabartinės krizės sąlygomis viešosios investicijos į infrastruktūrą ir viešieji darbų ir prekių pirkimai išsivysčiusios ir besiformuojančios rinkos ekonomikos šalyse yra bene vienas pagrindinių svertų, artimiausiais metais skatinsiančių ekonomikos augimą.

2.3.

ES laipsniškai užtikrino savo viešųjų pirkimų integraciją ir atvėrė viešųjų pirkimų rinkas pradėjusi plataus masto Europos viešųjų pirkimų liberalizavimą persvarstydama PPO Sutartį dėl viešųjų pirkimų (SVP), įsigaliojusią 2014 m. balandžio mėn., taip pat vesdama derybas dėl prekybos su trečiosiomis šalimis [visų pirma pagal Europos Sąjungos neseniai sudarytus prekybos susitarimus (pavyzdžiui, ES ir Korėjos, ES ir Centrinės Amerikos, ES ir Kolumbijos/Peru, ES ir Moldovos, ES ir Gruzijos bei ES ir Ukrainos susitarimus)].

2.4.

Tačiau Europos įmonės vis dar susiduria su diskriminacine praktika ir apribojimais trečiosiose šalyse. Šią praktiką lemia keletas aplinkybių:

kai kurios kitos VPS pasirašiusios šalys (ją pasirašė 43 PPO narės) neprisiėmė tokių pat reikšmingų įsipareigojimų kaip ES. Taigi, ES atvėrė 80 % savo viešųjų pirkimų rinkos, o kitos išsivysčiusios šalys – tik 20 %. Sąjunga atveria savo maždaug 352 mlrd. EUR vertės viešųjų pirkimų rinką konkursų dalyviams iš šalių, kurios yra Sutarties dėl viešųjų pirkimų (SVP) šalys, nors pasaulio lygmeniu daugiau kaip 50 % visų viešųjų pirkimų pagal vertę nėra atviri konkurencijai, todėl eksportas iš ES sudaro vos 10 mlrd. EUR, o eksporto nuostoliai vertinami 12 mlrd. EUR,

Kinija vis dar derasi dėl sutarties pasirašymo, nors ją pasirašyti įsipareigojo dar 2001 m., kai tapo PPO nare. Rusija taip pat įsipareigojo pradėti derybas dėl sutarties pasirašymo per ketverius metus nuo įstojimo į PPO 2012 m. Rusijai prisijungti prie SVP gali prireikti dar daugiau laiko nei Kinijai,

kai kurios svarbios šalys, G 20 narės (Brazilija, Indija, Argentina) nenori prisijungti prie SVP ir mažai tikėtina, kad su šiomis šalimis artimiausiu metu būtų pradėtos dvišalės derybos.

2.5.

Taip pat reikėtų pažymėti, kad nemažai Europos Sąjungos prekybos partnerių toliau taiko lengvatas savo gamintojams arba nacionaliniams produktams, arba lengvatas mažosioms ar vidutinėms įmonėms (pavyzdžiui, „Buy American Act“ Jungtinėse Amerikos Valstijose, „Buy Chinese Policy“ Kinijoje, Brazilijoje įstatymu nustatytos lengvatinės normos, nacionalinės regioninio lygmens lengvatos Australijoje), todėl Europos Sąjungos įmonėms de facto užkertamas kelias dalyvauti šiuose viešuosiuose pirkimuose (3).

2.6.

Viešųjų pirkimų, atvertų konkurencijai trečiosiose šalyse, srityje Europos įmonėms dažnai trukdoma veiksmingai dalyvauti viešųjų pirkimų konkursuose dėl tarpvalstybinio pobūdžio kliūčių (pavyzdžiui, skirtingų sertifikavimo ir standartizacijos taisyklių, licencijavimo procedūrų, neskaidrių ar diskriminacinių procedūrų ir kt.), kurios yra dar sudėtingesnės ir techniniu požiūriu kelia daugiau problemų, nes jas nustatyti, išanalizuoti ir panaikinti užtrunka ilgiau, o su jomis susijusios normos ir praktika yra ribojamoji. Tai jau buvo pažymėta ankstesnėje Komiteto nuomonėje.

2.7.

Šiomis sudėtingomis aplinkybėmis, kadangi nėra galimybės daryti įtaką iš esmės atverti viešųjų pirkimų rinką trečiosiose šalyse, Europos Sąjunga jau keletą metų mėgina sukurti priemonę, kuri leistų nustatyti apribojimus, jeigu nebūtų abipusiškumo arba trečiosiose šalyse Europos įmonėms būtų taikomos ribojamosios ir diskriminacinės priemonės.

2.8.

Vis dėlto reikia pažymėti, kad ES turėjo ir turi galimybę apriboti šalių, kurių požiūris į ES įmones ne toks pat kaip ES požiūris į tų šalių įmones, įmonių galimybę dalyvauti Europos Sąjungos viešuosiuose pirkimuose vandens, energijos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose. Vis dėlto ji šia galimybe niekada nepasinaudojo. Iš tiesų Direktyva 2004/17/EB (pataisyta Direktyva 2014/25/ES, kuri įsigalios 2016 m. balandžio 18 d.) buvo numatyta galimybė atmesti pasiūlymus, kuriuose daugiau kaip 50 % nurodytų produktų kilę iš trečiosios šalies, su kuria Sąjunga nėra sudariusi tarptautinių susitarimų (58 straipsnis), ir Komisijos galimybė (59 straipsnis) siūlyti Tarybai nuspręsti tam tikram laikui sustabdyti arba apriboti šalių, kurių požiūris į ES įmones ne toks pat kaip ES požiūris į tų šalių įmones, įmonių galimybę dalyvauti Europos Sąjungos viešuosiuose pirkimuose arba taikyti tai šalims, kuriose kyla problemų dėl tarptautinių darbo normų nesilaikymo. Šios nuostatos pakartotos Direktyvos 2014/25/ES 85 ir 86 straipsniuose.

2.9.

Tačiau Bendrojoje viešųjų pirkimų direktyvoje 2004/18/EB (pataisytoje Direktyva 2014/24/ES) panašių nuostatų nėra; todėl konkursų dalyviams iš užsienio arba pasiūlymams, kuriuose numatytos trečiųjų šalių kilmės prekės ir paslaugos, įvairiose valstybėse narėse buvo ir yra taikoma skirtinga praktika. Kai kuriose valstybėse narėse buvo laikomasi vienodo požiūrio, o kitose valstybėse narėse tai priklausė nuo to, ar buvo tarptautiniai įsipareigojimai, prisiimti PPO viešųjų pirkimų sutartyje arba dvišalėse sutartyse.

2.10.

Norėdama ištaisyti padėtį, kai Bendrojoje viešųjų pirkimų direktyvoje tokių nuostatų nėra, ir kadangi kai kurios trečiosios šalys savo viešųjų pirkimų nenori atverti tarptautinei konkurencijai, tačiau naudojasi galimybe pakankamai nesunkiai patekti į Europos rinką, Komisija 2012 m. pateikė pasiūlymą dėl reglamento, siekdama nustatyti tam tikrą galimybės dalyvauti viešuosiuose pirkimuose abipusiškumą.

2.11.

Pirmajame 2012 m. Komisijos pasiūlyme pirmiausia primenamas bendrasis principas, pagal kurį vykdant viešųjų pirkimų procedūras ES vidaus rinkoje užsienio prekės ir paslaugos, kurioms taikomi ES įsipareigojimai dėl patekimo į rinką, vertinamos taip pat kaip ir ES kilmės prekės ir paslaugos; be to, juo išplėstas šis vertinimas įtraukiant prekes ir paslaugas iš mažiausiai išsivysčiusių šalių.

Kalbant apie prekes ir paslaugas, kurioms netaikomi patekimo į rinką įsipareigojimai, pasiūlymas buvo grindžiamas dviem ramsčiais:

decentralizuotasis ramstis (6 straipsnis), pagal kurį perkančioji organizacija galėjo pranešti Komisijai, kad ketina atmesti kai kuriuos pasiūlymus, kurių prekių ir paslaugų, kuriems netaikomi tarptautiniai įsipareigojimai, vertė sudaro daugiau kaip 50 % visos į pasiūlymą įtrauktų prekių ir paslaugų vertės. Komisija galėjo išreikšti pritarimą, jeigu ES ir šalis, iš kurios yra kilusios prekės ir paslaugos, iš esmės nesilaikytų abipusiškumo. Komisija taip pat patvirtina atmetimą, kai atitinkamoms prekėms ir paslaugoms taikoma tarptautiniame susitarime numatyta ES išlyga dėl patekimo į rinką.

centralizuotasis mechanizmas (8–13 straipsniai), pagal kurį Komisija galėjo pradėti tyrimą. Šį tyrimą Komisija galėjo pradėti savo iniciatyva arba valstybės narės ar suinteresuotojo subjekto prašymu siekdama patikrinti, ar viešųjų pirkimų srityje trečiosiose šalyse yra taikoma ribojamoji praktika. Komisija galėjo susitarti su atitinkama šalimi, kad išspręstų šią problemą ir pagerintų ES įmonių patekimo į šios šalies rinką sąlygas, arba nepavykus to padaryti taikytų laikino pobūdžio ribojamąsias priemones. Iš esmės šios ribojamosios priemonės galėjo būti tam tikrų pasiūlymų, kurių daugiau kaip 50 % sudaro atitinkamos trečiosios šalies kilmės prekės ar paslaugos, atmetimas (Europos rinkos uždarymas) arba privalomosios finansinio koregavimo priemonės taikymas siūlomoms nagrinėjamos trečiosios šalies kilmės prekėms ir paslaugoms. Komisijos tyrimas turėjo būti baigtas per 9 mėnesius. Pagrįstais atvejais šis laikotarpis galėjo būti pratęstas trimis mėnesiais.

2.12.

2014 m. Europos Parlamentas priėmė savo pranešimą (4), kuriame išreiškė tam tikrą nepritarimą decentralizuotai procedūrai. Europos Parlamento teigimu, tik Komisija, o ne vietos valdžios institucijos, gali nuspręsti atmesti pasiūlymą, nes tarptautinė prekyba priklauso ES išimtinės kompetencijos sričiai. Taigi jis pasiūlė sujungti decentralizuotą procedūrą su centralizuota procedūra. Buvo pažymėti ir kiti aspektai, kuriems Europos Parlamentas nepritaria, pavyzdžiui, abipusiškumo nebuvimas, kiek tai susiję su socialinių ir aplinkos taisyklių, taip pat pagrindinių TDO normų laikymusi, neapibrėžtas esminio abipusiškumo nebuvimas, be to, Europos Parlamentas pasiūlė taikyti abipusiškumo nebuvimo prezumpciją, jeigu nesilaikoma tarptautinių nuostatų darbo teisės srityje. Europos Parlamentui taip pat nerimą kėlė tai, kad reglamentu neapsaugotos Europos aplinkos ir socialinės taisyklės.

2.13.

Taigi po pirmojo svarstymo Taryboje sprendimas nebuvo priimtas. Penkiolika valstybių narių nepritarė pasiūlymui ir sudarė būtiną blokuojančią mažumą. Svarbiausios iš jų buvo Vokietija, Didžioji Britanija, Nyderlandai ir Švedija, taip pat kai kurios Rytų Europos šalys. Jos išreiškė nuogąstavimus, kad tokia priemonė pasaulio lygmeniu bus laikoma protekcionistine. Pasiūlymą palaikančios šalys, vadovaujamos Prancūzijos, 2014 m. surengė techninę diskusiją, ir buvo tikimasi, kad, pirmininkaujant Italijai, bus galima pasiekti sutarimą (antrąjį 2014 m. pusmetį). Deja, to neįvyko, ir Komisija sausio mėn. priėmė pakeistą pasiūlymą (5), vildamasi, kad Taryboje pasiūlymas nebebus blokuojamas.

3.   Bendrosios pastabos

3.1.

Komisija pateikia naują pasiūlymą, kuriuo siekiama ištaisyti kai kuriuos neigiamus ankstesnio pasiūlymo padarinius. Naujajame pasiūlyme Komisija panaikina decentralizuotą procedūrą, kuri buvo sukritikuota, nes dėl jos atsiranda didelė administracinė našta ir sudaromos tam tikros palankios sąlygos vidaus rinkos susiskaidymui. Ji taip pat panaikina galimybę visiškai uždaryti Europos rinką, išlaikant galimybę, Komisijai atlikus tyrimą, nustatyti 20 % finansinio koregavimo priemones pasiūlymams, kurių daugiau kaip 50 % sudaro šalių, taikančių ribojamąją ar diskriminacinę praktiką, kilmės prekės ir paslaugos. Ši kainų koregavimo priemonė taikoma tik tiems pirkimams, kurių numatoma vertė yra lygi 5 mln. EUR arba viršija šią sumą ir, Komisijos nuomone, taip sumažinama rizika, kad trečiosios šalys taikys atsakomąsias priemones. Pasiūlyme taip pat numatyta, kad kainų koregavimo priemonė nebus taikoma nei Europos mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ), nei konkursų dalyviams ar produktams iš mažiausiai išsivysčiusių ir pažeidžiamiausių šalių, kaip jos yra apibrėžtos Bendrosios lengvatų sistemos (BLS) reglamente.

3.2.

EESRK įvairiomis progomis yra pareiškęs savo nuomonę, kad palaiko Europos Sąjungos siekiamą tikslą labiau atverti visų šalių viešuosius pirkimus tarptautinei konkurencijai, tačiau Komitetas taip pat pažymėjo būtinybę remtis taisyklių supaprastinimo viešųjų pirkimų srityje, skaidrumo, nediskriminavimo, vienodo požiūrio, socialinės atsakomybės ir atsakomybės už aplinką principais, taip pat pagarba pagrindinėms teisėms (6).

3.3.

Komitetas supranta Komisijos rūpestį siekiant užtikrinti, kad viešųjų pirkimų rinka trečiosiose šalyse būtų labiau atverta Europos įmonėms. Komitetas taip pat pritaria nuomonei, kad pasiūlymas dėl tokio reglamento gali būti pirmas žingsnis ES ir Jungtinių Amerikos Valstijų derybose dėl viešųjų pirkimų pagal Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės susitarimą (TPIP), taip pat derybose dėl prekybos su Japonija ir derybose dėl Kinijos prisijungimo prie Sutarties dėl viešųjų pirkimų, nes šių šalių viešųjų pirkimų rinkos yra mažiau atvertos nei Europos Sąjungos viešųjų pirkimų rinkos, taip pat Sutarties dėl viešųjų pirkimų nepasirašiusių šalių (Rusijos, Brazilijos ar Argentinos) atžvilgiu.

3.4.

Vis dėlto EESRK abejoja, ar pasiūlymu dėl reglamento būtų galima pasiekti viešųjų pirkimų rinkos atvėrimo trečiosiose šalyse tikslą. Komiteto nuomone, naujajam pasiūlymui dėl reglamento trūksta plačių užmojų, nes jo taikymo sritis siaura; jo poveikis viešųjų pirkimų rinkos atvėrimui trečiosiose šalyse yra labai neaiškus ir gali būti labai ribotas.

3.5.

Pačios Komisijos nuomone, tik 7 % visų viešųjų pirkimų vertė viršija 5 000 000 EUR. Vis dėlto pagal savo vertę šie pirkimai sudaro 61 % ES viešųjų pirkimų. Tačiau, kadangi reglamentas bus taikomas tik tiems pirkimams, kuriems netaikomi Europos Sąjungos tarptautiniai įsipareigojimai, reikėtų kelti klausimą, kokiai daliai viešųjų pirkimų jis bus taikomas, visų pirma jeigu Kinija prisijungtų prie SVP ir būtų baigtos derybos su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis ir Japonija. Rizika, kad pasiūlymas bus taikomas tik labai mažam pirkimų skaičiui ir labai mažai šalių, gali gerokai sumažinti reglamento reikšmę. Komitetas siūlo taikyti kainos koregavimo priemones viešiesiems pirkimams, kurių vertė yra lygi arba didesnė kaip 2 500 000 eurų.

3.6.

Be to, Komitetas apgailestauja, kad pasiūlyme dėl reglamento visai nenurodytas darnus vystymasis, kurį Komisija nurodo savo komunikate „Prekyba visiems“, teigdama, kad „visose atitinkamose laisvosios prekybos susitarimų srityse, pavyzdžiui, energetikos ir žaliavų arba viešųjų pirkimų, atsižvelgs į darnaus vystymosi aspektus“ (7). Būtina sustiprinti socialinius ir aplinkos aspektus, taip pat tinkamai sugriežtinti pagrindinių žmogaus teisių ir vartotojų apsaugą vykdant Europos prekybos politiką pagal Sutarties dėl ES veikimo 207 straipsnį, kuriame ES raginama labiau derinti Sąjungos principus ir tikslus.

3.7.

Naujosiomis direktyvomis 2014/23/ES, 2014/24/ES ir 2014/25/ES dėl viešųjų pirkimų ir koncesijų siekiama skatinti tvarų vystymąsi ir stiprinti socialinius ir aplinkos aspektus, taip pat pagrindines žmogaus teises, vartotojų apsaugą, socialinę ir profesinę neįgaliųjų integraciją ar reintegraciją. Tai būtina siekiant laisvos ir neiškraipytos konkurencijos vidaus rinkoje. EESRK mano, kad dabartiniame pasiūlyme dėl reglamento būtų naudinga priminti, kad trečiųjų šalių įmonės, dalyvaujančios ES viešųjų pirkimų procedūrose, privalo laikytis šių nuostatų.

3.8.

Komisija kalba apie „ribojamąsias <…> priemones ar veiksmus“, tačiau visai nenurodo, kad trečiosiose šalyse viešuosius pirkimus sunku laimėti dėl to, kad konkuruojančios įmonės nesilaiko socialinių ir aplinkos taisyklių, nepaiso pagrindinių žmogaus teisių ir vartotojų apsaugos. Komitetas mano, kad nesilaikant šių pagrindinių taisyklių gali būti padarytas neigiamas poveikis Europos įmonių konkurencingumui ir kad pasiūlymo 2 straipsnyje apibrėžiant „ribojamąsias <…> priemones ar veiksmus“ turi būti numatyti sprendimai šių pagrindinių taisyklių nesilaikymo atveju. Komitetas taip pat mano, kad Komisijos ataskaita turi būti pateikta ne vėliau kaip 2018 m. gruodžio 31 d. ir po to turi būti teikiama bent kartą kas trejus metus (pasiūlymo 16 str.). Ataskaitose turi būti kalbama ne tik apie ekonominės veiklos vykdytojų galimybes dalyvauti viešųjų pirkimų procedūrose trečiosiose šalyse, bet ir apie socialinių ir aplinkos apsaugos taisyklių laikymąsi viešųjų pirkimų procedūrų metu trečiosiose šalyse, pagrindines žmogaus teises ir vartotojų apsaugą; Komisijos ataskaitose dėl reglamento įgyvendinimo taip pat turės būti į tai atsižvelgta.

3.9.

Šio naujojo reglamento sėkme galima abejoti atsižvelgiant į susiskaidymą Taryboje, dėl kurio pasiūlymas blokuojamas. Iš tiesų panaikinus decentralizuotąjį ramstį pasiūlymas galėtų būti vėl blokuojamas, visų pirma atsižvelgiant į visus kitus pakeitimus.

4.   Konkrečios pastabos

4.1.

Komitetas pritaria pasiūlymo dėl reglamento 1 straipsnio 5 dalyje padarytam patikslinimui, kad valstybės narės trečiųjų šalių ūkio subjektams, prekėms ir paslaugoms negali taikyti ribojamųjų priemonių, kurios būtų griežtesnės už nustatytąsias šiame reglamente. Taip užtikrinama, kad Europos viešųjų pirkimų taisyklės būtų vienodžiau taikomos užsienio subjektams. Komitetas vis dėlto svarsto, ar šis draudimas de facto neprilygsta trečiųjų šalių įmonių patekimo į viešųjų pirkimų, kurių vertė nesiekia 5 000 000 EUR ribinės vertės, rinką liberalizavimui mainais nesuteikiant tokių pačių sąlygų ES įmonėms. Iš tiesų šiuo metu kai kurios valstybės narės taiko apribojimus, susijusius su viešaisiais pirkimais, kuriems tarptautiniai įpareigojimai netaikomi, o Direktyvos 2014/25/ES dėl viešojo pirkimo sutarčių sudarymo vandens, energetikos ir pašto paslaugų sektoriuose 85 straipsnyje aiškiai numatyta galimybė atmesti pasiūlymus, kurių daugiau kaip 50 % prekių kilusios iš šalių, su kuriomis ES nėra sudariusi tarptautinių susitarimų. Siūlomu reglamentu šis straipsnis bus panaikintas.

4.2.

Komitetas visiškai pritaria tam, kad reglamentas nebūtų taikomas mažiausiai išsivysčiusioms ir pažeidžiamiausioms šalims, kurioms taikomas BLS reglamentas (4 straipsnis), o tam, kad šis netaikymas būtų veiksmingas ir galėtų būti naudingas mažiausiai išsivysčiusioms šalims ir jų įmonėms, jis ragina Komisiją įtraukti paaiškinimus, susijusius su viešaisiais pirkimais Europos Sąjungoje, ir nuorodą į Oficialiojo leidinio (TED) skelbimus Export Helpdesk, skirtame besivystančioms šalims, ir užtikrinti būtiną techninę pagalbą besivystančių šalių įmonėms, norinčioms gauti informaciją apie taisyklių, susijusių su viešaisiais pirkimais Europos Sąjungoje, veikimu.

4.3.

Komitetas taip pat pritaria nuostatai reglamento netaikyti Europos MVĮ (5 straipsnis). Vis dėlto jis nori priminti Komisijai, kad MVĮ reikalinga ypatinga pagalba patekti tiek į Europos Sąjungos tarpvalstybines rinkas, tiek į trečiųjų šalių viešųjų pirkimų rinkas. Šis požiūris atitinka ypatingą Komisijos dėmesį mažosioms ir vidutinėms įmonėms komunikate „Prekyba visiems“. Siekis pagerinti MVĮ galimybes patekti į viešųjų pirkimų rinkas visų pirma turi būti nustatytas Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės susitarimo (TPIP) MVĮ skyriuje ir būsimuose prekybos susitarimuose, kurių sudėtyje bus tokių skyrių. MVĮ taikomų kvotų nustatymui vykdant viešuosius pirkimus pagal Jungtinėse Amerikos Valstijose galiojantį Small Business Act modelį, tačiau pritaria savanoriškai MVĮ dalyvavimo palaikymo politikai, kad jos galėtų dalyvauti kuo daugiau viešųjų pirkimų (8). Be to, Komitetas jau nurodė būtinybę gerinti Komisijos tvarkomą patekimo į rinkas duomenų bazę (Market access Data base), kad, pirma, joje būtų patikima ir prieinama informacija apie kvietimus teikti pasiūlymus, formalumus ir technines pirkimų specifikacijas, kurios faktiškai trukdo dalyvauti pirkimuose trečiosiose šalyse, ir, antra, kad joje būtų pateikiami statistiniai duomenys ir iškraipymo veiksnių poveikio rodikliai (9).

4.4.

Komitetas supranta Komisijos rūpestį dėl to, kad nėra teisės akto, kuriuo ji galėtų užtikrinti veiksmingą Europos įmonių galimybę dalyvauti trečiųjų šalių viešuosiuose pirkimuose, nes Reglamentas (ES) Nr. 654/2014 dėl Sąjungos teisių taikyti tarptautines prekybos taisykles ir užtikrinti jų vykdymą netaikomas nesant tarptautinio susitarimo. Tačiau reglamento 6–8 straipsniuose nustatyta tyrimo procedūra atrodo labai ilga ir neveiksminga. Visų pirma, Komitetas reiškia abejonių dėl Komisijai suteiktos plačios diskrecijos spręsti, tirti tam tikrą atvejį ar ne. Be to, priešingai, nei teigia Komisija, pagal naująjį pasiūlymą tyrimo trukmė nesutrumpinama, ir iš viso tyrimas gali trukti 12 mėnesių. Tai atrodo labai ilgas laikotarpis, atsižvelgiant į tai, kad dažnai ir visų pirma tais atvejais, kai Komisija pradeda tyrimą savo iniciatyva, ji jau turi tam tikrus įrodymus ir dažnai jau būna iškėlusi šį klausimą vesdama dialogą su trečiosiomis šalimis. Komitetas taip pat supranta, kad tyrimas bus stabdomas vykstant galimoms deryboms dėl prekybos. Tačiau, atsižvelgiant į derybų dėl prekybos trukmę ir įgyvendinimą, reikėtų apibrėžti sustabdymo terminą, kuris neturėtų būti ilgesnis nei dveji metai.

4.5.

Komiteto nuomone, atsižvelgiant į tai, kad atlikus tyrimą sutarčių, kurių vertė viršija 5 000 000 EUR, kainos gali būti pakoreguotos tik 20 %, nepakanka numatyti nuostatą su daug išimčių, ir reglamentas tampa neveiksmingas.

4.6.

Komitetas apgailestauja, kad naujuoju reglamentu panaikinti Direktyvos 2014/25/ES 85 ir 86 straipsniai, nes mano, kad šių nuostatų užmojai yra šiek tiek platesni ir jos labiau atitinka tikslą atsižvelgti į darnų vystymąsi, kadangi apima socialinį ir aplinkos aspektus. Be to, Komitetas mano, kad reikėtų geriau apsvarstyti galimą kai kurių minėtų nuostatų aspektų įtraukimą į esamą pasiūlymą dėl reglamento.

Briuselis, 2016 m. balandžio 27 d.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas

Georges DASSIS


(1)  Žr. COM(2015) 497 final.

(2)  Reglamentas Nr. 978/2012.

(3)  Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl trečiųjų šalių valstybinių įmonių ES viešųjų pirkimų rinkose, OL C 218, 2011 7 23, p. 31.

(4)  P7_TA(2014)0027.

(5)  COM(2016) 34 final.

(6)  2008 m. gegužės 28 d. priimta Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl tarptautinių viešųjų pirkimų, pranešėjas M. Malosse, OL C 224, 2008 8 30, p. 32, ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl trečiųjų šalių valstybinių įmonių ES viešųjų pirkimų rinkose (CCMI/082), OL C 218, 2011 7 23, p. 31.

(7)  Žr. COM(2015) 497 final.

(8)  2008 m. gegužės 28 d. priimta Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl tarptautinių viešųjų pirkimų, pranešėjas M. Malosse, OL C 224, 2008 8 30, p. 32.

(9)  Žr 3 išnašą.