19.8.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 303/138

Pranešėjas:

Andrzej ADAMCZYK

Bendrapranešėjis:

Gintaras MORKIS

1.1

EESRK teigiamai vertina vyriausiojo įgaliotinio ir Europos Komisijos priimtą bendrą komunikatą „Europos kaimynystės politikos peržiūra“ ir pripažįsta, kad į šią peržiūrą, kuria siekiama Europos kaimynystės politiką (EKP) pertvarkyti taip, kad ji taptų veiksmingesnė, buvo įtraukta daug EESRK pasiūlymų, pateiktų nuomonėje dėl bendro konsultacijų dokumento „Naujos Europos kaimynystės politikos link“ (1).

1.2

Būtinybė atlikti EKP peržiūrą kilo dėl to, kad, viena vertus, nepavyko pritaikyti vienodo „visiems tinkamo sprendimo“ metodo, kita vertus, mažėja ir nyksta rytinių ir pietinių kaimyninių šalių santykinis vienodumas.

1.3

Naujojoje EKP reikėtų pripažinti, kad dramatiškus įvykius tuose regionuose lėmė tiek išorės spaudimas, tiek vidaus nestabilumas, susijęs su skurdu, nelygybe, galimybių trūkumu, korupcija, politiniu bei religiniu radikalėjimu ir smurtiniu ekstremizmu.

1.4

EKP peržiūros siekis – padaryti šią politiką tokią lanksčią, kad ji apimtų tas šalis, kurios nesugeba arba nenori laikytis visų reikalavimų, susijusių su ekonomine integracija ar teisės aktų suderinimu su acquis communautaire. Šiuo požiūriu naujoji EKP yra parengta vadovaujantis įtraukumo principais.

1.5

Siekiant apriboti žalą, kurią lėmė dramatiški įvykiai kaimyninėse šalyse, komunikate nustatomas naujas stabilizavimo prioritetas ir naujas diferenciacijos metodas.

1.6

Stabilizavimo akcentavimas paaiškina, kodėl vidaus ir išorės saugumo klausimui komunikate skiriama tokia svarbi vieta. Vis dėlto, nors ES turimos priemonės yra ribotos, dabartinį reaktyvų požiūrį turėtų pakeisti iniciatyvi dinamiško diplomatinio darbo politika, kuria siekiama konfliktų prevencijos ir taikaus įšaldytų konfliktų sprendimo.

1.7

EESRK norėtų pabrėžti ekonominio vystymosi svarbą, nes jis – pagrindinė išankstinė sąlyga siekiant stabilios ir saugios aplinkos ES kaimyninėse šalyse. ES turėtų labai nuosekliai teikti ekonominę paramą EKP partneriams ir kelti didesnes ilgalaikes sąlygas bei motyvuoti vykdyti ekonomines reformas, didinti konkurencingumą ir modernizuoti verslą reglamentuojančius teisės aktus.

1.8

Taip pat akivaizdu, kad ekonominis vystymasis privalo būti susietas su savo socialiniais ir aplinkos apsaugos aspektais, nes tik šiuos veiksnius plėtojant kartu galima veiksmingai prisidėti prie realios pažangos, stabilumo ir socialinės taikos.

1.9

EESRK supranta, kad naujasis diferenciacijos darbo metodas atspindi politinio realizmo sampratą, didėjančius šalių partnerių tarpusavio skirtumus ir nevienodus jų siekius. Tačiau, net jeigu ir ne visi ekonominiai kriterijai gali būti patenkinti, ES jokiu būdu negali eiti į kompromisą pagrindinių Europos vertybių klausimu, įskaitant socialinį matmenį, visuotinių žmogaus teisių laikymąsi, demokratiją ir teisinę valstybę. Tenka apgailestauti, kad komunikate nenurodoma, kad TDO darbo standartų laikymasis yra tinkamų darbo santykių pagrindas.

1.10

Nepakankamai akcentuojamas organizuotos pilietinės visuomenės ir nepriklausomo socialinio bei pilietinio dialogo vaidmuo. EKP tikslų, įskaitant stabilizavimą, niekada nebus įmanoma pasiekti be aktyvaus nepriklausomų pilietinės visuomenės organizacijų dalyvavimo. Niekada neturime pamiršti, kad Europos integracija visų pirma yra taikos projektas ir pilietinei visuomenei gyvybiškai svarbi jo sėkmė.

1.11

Komunikate nekalbama nei apie dabartinį socialinio ir pilietinio dialogo trūkumą, nei apie teisės jungtis į asociacijas ir laisvai burtis pažeidimus EKP regione.

1.12

Susidaro įspūdis, kad komunikate siūloma labiau gynybinė pozicija apribojant EKP užmojus dėl mažėjančio jos potencialo. Iš tiesų, ES susidūrė su pavojinga, kartais dramatiška įvykių raida tiek rytinėse, tiek pietinėse kaimyninėse šalyse. Tačiau be aiškios vizijos iš aklavietės neišbrisime. EESRK siūlo parengti naują, ryžtingą, dinamišką EKP darbotvarkę, įskaitant galimybę į ES įstoti kai kurioms (visų pirma rytinėms) šalims partnerėms, kurios turi tokių siekių ir gali bei nori įvykdyti reikalavimus.

1.13

EESRK pritaria teiginiui, kad geresnė komunikacija ir ES politikos viešinimas bus vienas svarbiausių naujosios EKP aspektų, siekiant geriau paaiškinti ES politikos pagrindimą ir teigiamą konkrečių ES veiksmų poveikį. Tačiau nemažiau svarbu apriboti žalą, kurią daro neteisinga informacija, dezinformavimas ir propaganda, nes tai prieštarauja realybei, ES vertybėms ir EKP tikslams.

1.14

Reikia pabrėžti, kad tiek Rytuose, tiek Pietuose EKP kenkia išoriniai veiksniai. „Da’esh“ grupuotė teroro išpuoliais ir karo veiksmais siekia destabilizuoti, be kita ko, pietines kaimynines šalis. Rusijos diplomatinė ir karinė veikla tiesiogiai nukreipta prieš EKP, ypač Rytų partnerystę. Be to, jos karinė intervencija Pietuose stiprina Sirijos autoritarinį režimą.

2.1

EESRK palankiai vertina Komisijos Europos kaimynystės politikos peržiūrą, kuria siekiama iš naujo apibrėžti jos tikslus ir bendrą požiūrį po dramatiškų įvykių ES kaimyninėse šalyse.

2.2

ES santykiai su kaimyninėmis šalimis grindžiami ES sutarties 8 straipsnio 1 dalimi, kurioje teigiama, kad Sąjunga plėtoja ypatingus santykius su kaimyninėmis šalimis siekdama sukurti Sąjungos vertybėmis grindžiamą gerovės ir geros kaimynystės erdvę, kuriai būdingi artimi ir taikūs bendradarbiavimo santykiai.

2.3

Iš pradžių Europos kaimynystės politikos tikslai buvo gana plataus užmojo, o bendras tikslas – pasiekti kuo glaudesnę politinę asociaciją ir kuo didesnio laipsnio ekonominę integraciją su ES pietinėmis ir rytinėmis kaimyninėmis šalimis.

2.4

Vienas ekonominės integracijos rezultatų – galimybė turėti geresnę prieigą prie ES bendrosios rinkos, kuri būtų neatskiriama nuo sudėtingų politinių, ekonominių ir institucinių reformų, taip pat įsipareigojimo demokratijos, teisinės valstybės ir žmogaus teisių laikymosi principams.

2.5

Tačiau po 2003–2004 m. laikotarpio, kai buvo parengta EKP, kaimyninės šalys patyrė didžiulių pokyčių ir paaiškėjo, kad pradinis principas „vienas visiems tinkamas sprendimas“ yra visiškai neveiksmingas.

2.6

Nuo 2014 m. rytinėms kaimyninėms šalims didelę žalą daro agresyvi dabartinės Rusijos Prezidento administracijos ir vyriausybės politika, visų pirma karas Ukrainoje ir (iš dalies sėkmingi) manevrai siekiant pritraukti ES rytų kaimynes į Eurazijos ekonominę sąjungą, kurioje dominuoja Rusija.

2.7

Pripažįstant, kad kiekviena valstybė turi teisę plėtoti savo pačios politinę perspektyvą, reikia pažymėti, kad dabartinė Rusijos administracija pageidauja parengti savo kaimynystės politiką, kuri yra nesuderinama su EKP, ir nori būti laikoma pasauline veikėja bei į ES panašios svarbos subjektu.

2.8

Nors konstruktyvus ES bendradarbiavimas su Rusija galėtų būti naudingas abiem pusėms, nepanašu, kad artimiausioje ateityje būtų galima išvengti interesų konflikto rytinėse kaimyninėse šalyse tol, kol Rusija nepakeis savo agresyvios, ardomosios politikos. Naujausi įvykiai Sirijoje įrodo, kad tai gali būti pasakytina ir apie pietines kaimynines šalis.

2.9

Kalbant apie pietines kaimynines šalis, karas Sirijoje, konfliktai Libijoje, „Da’esh“ susikūrimas, prieštaringi politiniai įvykiai kai kuriose regiono šalyse ir kiti ginkluoti konfliktai Artimuosiuose Rytuose rodo, kad didelės viltys dėl taikos ir demokratinių pokyčių, puoselėtos dėl Arabų pavasario, žlunga, bent jau artimiausioje ateityje.

2.10

Visos šios neigiamos tendencijos ir didėjantys skirtumai tarp įvairių šalių daugelyje sričių tiek pietinėse, tiek rytinėse kaimyninėse šalyse rodo, kad būtina persvarstyti prioritetus, imtis naujo požiūrio, naujų darbo metodų ir iniciatyvesnės bei veiksmingesnės ES diplomatijos. Komunikatas yra atsakas į šiuos iššūkius.

3.1

Komisija pritarė EESRK pozicijai, kad persvarstytos EKP prioritetai privalo būti stabilumas, didesnis saugumas, lankstumas bei diferenciacija ir didesnė bendra atsakomybė. Peržiūros metu nustatyta, kad daugelyje kaimynystės regionų šiuo metu aktualiausias uždavinys yra stabilizavimas, todėl rekomenduojama jį nustatyti pagrindiniu naujosios EKP politiniu prioritetu.

3.2

EESRK mano, kad ši rekomendacija yra pagrįsta, nes naujausi įvykiai rodo, kad ES tik iš dalies pavyko paskatinti stabilumą, gerovę ir saugumą kaimyninėse šalyse.

3.3

Taip pat labai aiškiai matyti, kad grėsmė kaimyninių šalių stabilumui gali ne tik sudaryti didelių kliūčių ES skatinamiems perėjimo prie demokratijos ir reformų procesams, bet ir padaryti neigiamą poveikį šalims, kurios vadovaudamosi Europos kaimynystės politika sėkmingai įgyvendina reformas, ir pačiai ES.

3.4

Reikėtų iš esmės sustiprinti konfliktų prevenciją ir konfliktų valdymą, ypač dėl to, kad daugelis įšaldytų konfliktų toliau kelia rimtą grėsmę stabilumui tiek pietinėse, tiek rytinėse kaimyninėse šalyse. Siekdama atlikti teigiamą vaidmenį ieškant taikių sprendimų, Europa turi, viena vertus, išlikti nešališka, kita vertus, pasirūpinti nukentėjusiais, pažeidžiamiausiais ir pavojų patiriančiais asmenimis.

3.5

Taip pat akivaizdu, kad nestabilumo priežastys yra susijusios ne tik su išoriniu spaudimu – bendrame komunikate teisingai nustatyta sąsaja tarp nestabilumo ir skurdo, nelygybės, nepakankamų galimybių ir korupcijos, galinčių lemti vis silpnesnį atsparumą radikalizacijai. Vis dėlto, šiame dokumente trūksta ekonominių ir socialinių aspektų pusiausvyros ir nepakankamai vertinama gerovės ir socialinės apsaugos svarba stabilumui užtikrinti.

4.1

Naujoji EKP buvo parengta siekiant atspindėti skirtingus šalių partnerių siekius, tikslus ir interesus bei padėtį, susidariusią dėl įvairių įvykių raidos konkrečiose ES kaimyninėse šalyse.

4.2

Bendrame komunikate teigiama, kad „ES toliau bendradarbiaus su šalių partnerių valdžios institucijomis, pilietine visuomene ir pačiais piliečiais su žmogaus teisėmis ir demokratija susijusiais klausimais“. Šis teiginys nėra kategoriškas ir atspindi naują politinio realizmo sampratą bei pasirengimą sušvelninti ryžtingas pastangas propaguoti europines vertybes, įtvirtintas Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje.

4.3

Komunikate neminimos TDO konvencijos ir rekomendacijos. Tačiau pagrindinių TDO darbo standartų laikymasis yra būtiniausiais reikalavimas, kurio negalima atsisakyti; diferenciacija negali šio principo susilpninti.

4.4

Komunikate teigiama, kad „atsiras skirtingų santykių modelių, pagal kuriuos abi pusės galės prisiimti didesnę atsakomybę. ES yra pasirengusi aptarti galimybę drauge nustatyti naujus partnerystės prioritetus, kad kiekviena partnerystė būtų aiškiau susieta su drauge nustatytais bendrais interesais“. Tai reiškia, kad keičiasi ne tik kalba, bet ir atsisakoma gana „normatyvinio požiūrio“, nukreipto į europinių vertybių perkėlimą į šalis partneres.

4.5

Šį strategijos keitimą iš dalies galima paaiškinti tuo, kad norima išsklaidyti iliuziją, jog visos tautos pageidauja priimti ES demokratijos standartus ir joms kliudo tik represiniai režimai. Tačiau EESRK laikosi pozicijos, kad visuotinių žmogaus teisių ir demokratinių vertybių klausimu negalimas joks kompromisas.

4.6

Ir tikrai, kai kurios šalys partnerės išreiškė nuomonę, jog EKP yra pernelyg griežta ir joje nepakankamai atsižvelgiama į šalių partnerių ypatumus ir lūkesčius.

4.7

Paskatomis grindžiamas požiūris „parama pagal pažangą“ yra tik iš dalies veiksmingas. Jis netiko tose šalyse, kuriose vietos elitas nepasidavė ES skatinamiems pokyčiams. Be to, principo „parama pagal pažangą“ taikymas kartais sudarydavo įspūdį, jog ES vertybių laikomasi už pinigus. Tačiau vienintelis būdas pasiekti ES vertybių puoselėjimą – užtikrinti, kad žmonės ir bendruomenės tikėtų visuotine šių vertybių svarba ir jas laikytų savo vertybėmis. Nėra veiksminga pirkti vertybes mainais už projektus. Šiuo požiūriu EESRK teigiamai vertina pareiškimą, kad „ES atidžiau išanalizuos veiksmingesnius esminių reformų šalyse partnerėse įgyvendinimo būdus, be kita ko, dalyvaujant pilietinės visuomenės atstovams, ekonomikos ir socialiniams subjektams“.

4.8

Vis dėlto, net ir atsižvelgdami į naują diferencijuotą metodą, negalime leisti, kad principas „parama pagal pažangą“ virstų principu „parama už menką pažangą“ vien tik tam, kad būtų siekiama naujo pagrindinio tikslo – kaimyninėse šalyse užtikrinti stabilumą. EKP srityje reikia toliau plėtoti sąlygų taikymo principą įgyvendinant „specialiai pritaikytą“ politiką.

4.9

Dar neaišku, ar naujasis diferencijuotas metodas praktikoje nereiškia, kad EKP faktiškai bus pamažu panaikinta ir bus laipsniškai pereita prie tik dvišalių santykių metodo.

4.10

Taip pat reikėtų pabrėžti, kad naujoji „bendra atsakomybė“, reiškianti mažiau globos ir daugiau tikros partnerystės, kartu su diferenciacija, neturėtų paskatinti politikos „à la carte“, kai šalys partnerės gali pasirinkti tik tokias partnerystės sąlygas, kurios parankiausios jų vyriausybėms.

4.11

Diferencijavimas taip pat turės įtakos ataskaitų apie šalių partnerių padarytą pažangą teikimo būdui. Bus parengtas naujo tipo vertinimas sutelkiant dėmesį į konkrečius partnerių sutartus tikslus. Tenka apgailestauti, kad dabartinis skaidrus pažangos ataskaitų rengimo būdas, kai visų šalių ataskaitos panašia forma rengiamos vienu metu, bus pakeistas skirtingo pobūdžio įvairių šalių ataskaitomis, kurių forma dar turi būti nustatyta.

5.1

Komunikate nepakankamai atsižvelgiama nei į organizuotos pilietinės visuomenės vaidmenį, nei į socialinį ar pilietinį dialogą. Jame tik vangiai užsimenama, kad reikia siekti glaudesnių ryšių su pilietine visuomene, įskaitant socialinius partnerius, ir „įtraukti atitinkamus plačiosios pilietinės visuomenės narius ir socialinius partnerius“.

5.2

Pilietinio ir socialinio dialogo akivaizdžiai trūksta beveik visose šalyse, tiek pietinėje, tiek rytinėje kaimynystėje, nors yra šalių, pavyzdžiui, Tunisas ar Gruzija, kuriose šioje srityje padaryta didelė pažanga.

5.3

Komunikate nutylima apie EKP regione pažeidžiamą teisę jungtis į asociacijas ir laisvai burti darbdavius, darbuotojus ar NVO, taip pat trūksta vizijos, kaip jiems sudaryti palankias sąlygas dalyvauti formuojant, planuojant, įgyvendinant, stebint ir vertinant valdžios institucijų politiką.

5.4

Komunikate atkreipiamas dėmesys į viešojo administravimo reformą ir EKP partnerių įsipareigojimus, susijusius su lyčių lygybe, bet niekur neužsimenama apie pilietinės visuomenės vaidmenį šioje srityje.

5.5

EESRK yra pasirengęs bendradarbiauti su organizacijomis partnerėmis EKP šalyse, turėdamas aiškų tikslą drauge stebėti, kaip įgyvendinama EKP ir koks yra naujojo diferencijuoto metodo poveikis.

6.1

Nors ES strategija ir konkretūs veiksmai migracijos ir judumo srityje nėra konkrečiai susiję su EKP, bendradarbiavimas su šalimis partnerėmis šiais klausimais yra nepaprastai svarbus.

6.2

Tebesitęsiančios pabėgėlių krizės problemos sprendimas turėtų būti įtrauktas į platesnio masto ES strategiją, tačiau šioje srityje labai svarbus gali būti veiksmingas ir rezultatyvus EKP migracijos ir judumo darbotvarkės įgyvendinimas.

6.3

Komunikate visiškai teisingai teigiama, kad „pagrindinių neteisėtos migracijos ir priverstinio perkėlimo priežasčių šalinimas yra būtina kaimyninių šalių stabilumo sąlyga“. Vis tik šis teiginys ne visiškai dera su diferencijuotu metodu ir gali paskatinti ES labiau toleruoti kai kurių šalių partnerių vyriausybių nuolat pažeidžiamas politines, socialines ir ekonomines teises, net jei tai išlieka pagrindine nestabilumo priežastimi.

6.4

EESRK taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad vizų režimo supaprastinimo iniciatyvos turėtų būti vertinamos kaip vienos svarbiausių priemonių glaudesniems ryšiams su EKP šalimis palaikyti. EESRK tvirtai remia vizų režimo supaprastinimo sistemas ir įspėja, kad panaikinus Šengeno erdvę joms gali iškilti grėsmė.

6.5

EESRK taip pat pritaria komunikate pateiktam teiginiui, kad „ES toliau skatins realistinį ir sąžiningą informavimą apie migraciją ir ryžtingai kovos su įvairių formų rasizmu ir diskriminacija bei jų apraiškomis, skatindama kultūrų dialogą, įvairovę ir tarpusavio supratimą“.

7.1

EESRK palankiai vertina pastangas didinti konkurencingumą, remti EKP šalių partnerių ekonomiką ir gerinti vietos gyventojų perspektyvas kaip pagrindinę išankstinę sąlygą siekiant užtikrinti stabilią ir saugią aplinką ES kaimynystėje. Visose kaimyninėse šalyse kyla ekonominių problemų, tačiau jų pobūdis labai skirtingas tiek dėl priežasčių, tiek dėl masto ir poveikio stabilumui. Todėl diferenciacijos aspektas ateityje plėtojant santykius su kaimyninėmis šalimis, be kita ko, yra reikalingas atsižvelgiant į jų ekonominius ir socialinius skirtumus. Viešojo administravimo, teismų sistemos ir saugumo sektoriaus reformos ir kova su korupcija bei organizuotu nusikalstamumu yra prioritetinės tolesnio bendradarbiavimo sritys. Pažanga visose šiose srityse yra labai svarbi siekiant stabilumo, tačiau sėkmei pasiekti reikia ir saugios bei stabilios aplinkos.

7.2

EESRK palankiai vertina tai, kad numatyta būtinybė visapusiškai ir veiksmingai įgyvendinti jau pasirašytus asociacijos susitarimus (AS) ir (arba) išsamius ir visapusiškus laisvosios prekybos susitarimus (IVLPS), kartu vykdant reformas EKP šalyse. Tačiau, kad IVLPS duotų naudos, šalys partnerės turi įgyvendinti sudėtingą esminio gamybos ir paslaugų modernizavimo procesą. Komunikato nuostata šiuo klausimu yra aiški – teigiama, kad ES remia gebėjimų spręsti IVLPS keliamus uždavinius stiprinimą.

7.3

Nereikėtų atsisakyti tikslo sukurti ES ir EKP šalių laisvos prekybos zoną, siekiant glaudesnio bendradarbiavimo. Galimybė patekti į ES rinką skatina kaimynines šalis vykdyti ekonomines reformas ir modernizuoti gamybą ir verslą. Tačiau net ir IVLPS pasirašiusios šalys, modernizuodamos savo ekonomiką, patiria sunkumų dėl nestabilios politinės ir ekonominės padėties, kuri neskatina investuoti. Patekimas į ES ir kitas tarptautines rinkas yra tiesiogiai susijęs su užimtumo klausimais ir jaunimo galimybėmis integruotis į darbo rinką. Oligarchų ir korupcijos klestėjimas trukdo vykdyti ekonomines reformas. ES turėtų daryti didesnį spaudimą ir naudoti visas įmanomas priemones siekdama pagerinti padėtį, kad būtų galima pritraukti kapitalo investicijų į šalis, turinčias patikimą ekonominę aplinką.

7.4

Taip pat akivaizdu, kad įgyvendinant IVLPS reikės įveikti daug socialinių problemų. Todėl labai svarbu į šį procesą įtraukti visus suinteresuotuosius subjektus, ypač socialinius partnerius. Vietos patarėjų grupės ir pilietinės visuomenės platformos gali atlikti teigiamą vaidmenį šioje srityje ir turėtų būti įtrauktos į visus IVLPS įgyvendinimo aspektus.

7.5

EESRK malonu pastebėti, kad komunikate švietimo ir profesinio mokymo (visų pirma jaunimo) klausimui tikrai skiriamas deramas dėmesys. Tikėtina, kad bus padidinta parama pradinio ir vidurinio ugdymo sistemoms šalyse, kur to labiausiai reikia, ir bus daugiau galimybių masto ir finansavimo požiūriu kaimyninėms šalims dalyvauti programoje „Erasmus+“; bus taikomos ir kitos priemonės, skirtos jaunuolių įgūdžių lavinimui, todėl įsidarbinti bus daug lengviau.

7.6

Transporto jungčių su kaimyninėmis šalimis plėtojimas taip pat gali padėti stiprinti šių šalių ekonomiką. Nuostata, kad ES turėtų plėsti pagrindinius transeuropinius tinklus Rytų partnerystės šalyse, kartu su tarptautinėmis finansų įstaigomis bei kitais partneriais skatinti investicijas ir parengti orientacinius Europos ir Viduržemio jūros regiono transporto tinklo planus, turėtų būti vertinama labai teigiamai. Šie planai taip pat labai svarbūs pilietinės visuomenės organizacijoms ir jos turėtų aktyviai dalyvauti jų įgyvendinimo procese.

7.7

ES yra priklausoma nuo kaimyninių šalių tiekiamos energijos. Todėl bendri energetikos projektai yra abipusiai svarbūs ir reikalingi. Itin aktualūs yra energijos taupymo, energijos naudojimo efektyvumo ir išmetamųjų teršalų mažinimo klausimai ir atsinaujinančiosios energijos srityje įgyvendinami projektai. Bendrame komunikate teisingai pabrėžiamas poreikis stiprinti ES dialogą energetikos klausimais su kaimyninėmis šalimis energijos tiekimo saugumo, energijos rinkos reformų ir tvariosios energetikos ekonomikos skatinimo srityse siekiant sukurti atsparią energetikos sąjungą, kurios pagrindinis uždavinys – plataus užmojo klimato politika.

7.8

EESRK pritaria pareiškimui, kad „daugelyje šalių partnerių svarbus darbo vietų šaltinis – žemės ūkis, todėl ES turėtų toliau remti tvarią ir integracinę politiką ir investicijas, siekiant modernizuoti šį sektorių ir prireikus skatinti kitokią pajamas generuojančią veiklą kaimo vietovėse“. Vis dėlto reikėtų pabrėžti, kad derinimas žemės ūkio ir maisto gamybos srityje, vykdomas įgyvendinant IVLPS, neturi sumažinti žemės ūkio produktų kokybės ar darbo standartų.

8.1

EESRK palankiai vertina tai, kad bendrame komunikate didelis dėmesys skiriamas saugumo aspektui. Labai svarbu stiprinti partnerių atsparumą išorės ir vidaus grėsmėms, taip pat skatinti modernizavimą siekiant ilgalaikio ekonominio ir socialinio stabilumo.

8.2

EESRK pritaria EKP saugumo prioritetams, akcentuojantiems kovos su terorizmu, radikalizacijos ir organizuoto nusikalstamumo prevencijos, korupcijos šalinimo ir kovos su kibernetiniu nusikalstamumu svarbą. Galima pabrėžti, kad šie prioritetai yra pagrindinis uždavinys didinant saugumą ir EKP šalyse, ir pačioje Europos Sąjungoje.

8.3

Tačiau reikėtų pažymėti, kad grėsmę stabilumui EKP šalyse kelia ne tik teroristinės ir nusikalstamos organizacijos, bet ir kai kurios vyriausybės, kurios pažeidžia tarptautinę teisę ir provokuoja konfliktus bei krizes EKP regione.

8.4

EESRK palankiai vertina iniciatyvą, kuria siekiama suteikti naują postūmį bendradarbiavimui sprendžiant, su bendra saugumo ir gynybos politika (BSGP) susijusius klausimus, visų pirma atkreipiant dėmesį į galimybę prireikus dalyvauti BSGP misijose ir operacijose, ES kovinėse grupėse, praktiškai įgyvendinant bendrą atsakomybę ir saugumo interesus. Tačiau BSGP priemonės ir diplomatinė veikla turėtų būti vykdomos ne tik reaguojant į krizę, bet ir siekiant politinių tikslų krizių prevencijos srityje. ES turėtų pabrėžti, kad reikia aktyviau dalyvauti vykdant konfliktų prevenciją ir diplomatinį tarpininkavimą tarp potencialaus konflikto šalių ar nevyriausybinių subjektų.

9.1

EESRK palankiai vertina bendro komunikato poziciją dėl būtinybės išlaikyti esamas pagrindines regioninio bendradarbiavimo formas – stiprinti Rytų partnerystės programą ir regioninį bendradarbiavimą Pietų kaimynystės šalyse. Tačiau reikėtų pabrėžti, kad dabartinėse regioninėse sistemose per pastaruosius kelerius metus atsirado didelių neatitikimų ir skirtumų. Galbūt vertėtų pasiūlyti aiškiau atskirti EKP šalis partneres, t. y. tas, kurios jau pasiekė didesnę integraciją su ES (pasirašiusias asociacijos susitarimus ir išsamios ir visapusiškos laisvosios prekybos susitarimus (AS ir IVLPS)) arba ketina tai daryti, nuo kitų šalių.

9.2

Vis dar neaišku, kaip naujoji EKP skatins toliau glaudžiau bendradarbiauti su tomis šalimis partnerėmis, kurios sėkmingai įgyvendina AS ir IVLPS bei tikisi įstoti į Europos Sąjungą. EESRK pakartoja savo nuomonę, kad kai kurioms Rytų partnerystės šalims turi būti suteikta aiški įstojimo į ES perspektyva. Tai ne tik sutelktų ir motyvuotų jų valdžios institucijas pertvarkyti savo šalis ir suderinti savo teisės aktus su acquis communautaire, bet ir paskatintų organizuotą pilietinę visuomenę prisidėti prie šių pastangų. Tai taip pat padėtų šalių partnerių piliečiams susipažinti su europinėmis vertybėmis ir identitetu.

9.3

EESRK pritaria siūlymui parengti temines sistemas, kurios turėtų skatinti visuotinį judėjimą imtis specialiai pritaikytų iniciatyvų ir projektų, skirtų suinteresuotiesiems subjektams iš pietinių ir rytinių kaimyninių šalių. Tačiau ši pasiūlyta mintis atrodo esanti pernelyg plataus masto ir neturinti aiškaus tikslo. Forumai, kuriuose diskutuojama tokiais klausimais kaip migracija, energetika ir saugumas, yra pirmasis žingsnis siekiant glaudesnio bendradarbiavimo įgyvendinant pirmiau minėtus uždavinius. ES turėtų aiškiau išdėstyti, kokių konkrečių rezultatų ji nori pasiekti pagal tokias temines sistemas.

9.4

Reikėtų atsižvelgti į tai, kad kai kurių kaimyninių šalių kaimynės (visų pirma Rusija) buvo pakviestos dalyvauti EKP, tačiau niekada šia galimybe nepasinaudojo. Todėl teminės platformos turėtų būti išskirtinai naudojamos specialios paskirties tikslams ir nesuteikti galimybių trečiųjų šalių subjektams propaguoti savo tikslus EKP principų sąskaita. Bendradarbiavimo su „kaimyninių šalių kaimynėmis“ forma, kaip nurodyta komunikate, toli gražu nėra tinkamai apibrėžta, todėl bet kuriuo atveju toks bendradarbiavimas turi būti atidžiai stebimas siekiant užtikrinti, kad juo nepiktnaudžiautų jokia trečioji šalis, galinti kenkti šalių partnerių, ES ar pačios EKP interesams. Dalyvavimas ir bendradarbiavimas su kitais subjektais už kaimynystės ribų (arba su kaimyninių šalių kaimynais) turėtų būti grindžiamas geranorišku ir suvereniu EKP partnerių sprendimu įtraukti naujus subjektus į savo bendradarbiavimą su ES.

10.1

EESRK palankiai vertina iniciatyvą, pagal kurią „ES sieks pritraukti papildomą finansavimą dar aktyviau bendradarbiaudama su svarbiausiomis tarptautinėmis finansų įstaigomis ir naudodamasi Kaimynystės investicine priemone“, ir 2017 m. atliktiną ES išorės finansavimo priemonių vidurio laikotarpio peržiūrą. Reikėtų aiškiai pabrėžti, kad atsižvelgiant į ES kaimynystėje didėjančius poreikius ir iššūkius reikia ne tik veiksmingiau paskirstyti suderintą 15 mlrd. EUR sumą pagal Europos kaimynystės priemonę 2014–2020 m. laikotarpiu, bet ir skirti nemažai papildomų išteklių.

10.2

EESRK pritaria pasiūlymui dėl „lankstumo maržos“ taikant Europos kaimynystės priemonę, kad būtų galima skubiai skirti išteklių nenumatytoms reikmėms ir pakoreguoti finansinį reglamentavimą, kad nepanaudotas lėšas būtų leidžiama perkelti į kitus metus.

10.3

Vis dėlto manome, kad EKP srityje pirmiausia reikėtų akcentuoti esamų finansinių priemonių tobulinimą, o ne pabrėžti naujas finansines struktūras arba „patikos fondus“. Glaudesnis valstybių narių ir šalių partnerių bendradarbiavimas turėtų užtikrinti didesnį išlaidų skaidrumą ir atskaitomybę. Tai sudarys galimybę greičiau reaguoti į besikeičiančią politinę ir saugumo padėtį vietoje ir nukreipti lėšas ten, kur reikia. Be to, ES turėtų laikytis aiškaus principo tais atvejais, kai partneriai nesirenka didesnės integracijos, ir nustatyti paskatas puoselėti pagrindines vertybes ir toliau vykdyti svarbias reformas.

10.4

ES ir valstybės narės turėtų išnagrinėti galimybes plėsti bendrą programavimą EKP srityje. Valstybėms narėms ir kitiems suinteresuotiesiems subjektams turi būti prieinamas skaidresnis programavimas ir ataskaitos apie rezultatus. Šioje srityje svarbų vaidmenį gali atlikti pilietinės visuomenės organizacijos.

11.1

EESRK palankiai vertina siekį geriau viešinti įvairių sričių ES politiką ir skatinti veiksmingesnę komunikaciją naujos EKP klausimais. Komunikate labai teisingai nurodoma, kad „geresnė viešoji diplomatija padės geriau pagrįsti ES politiką ir paaiškinti teigiamą konkrečių ES veiksmų poveikį“. Ne mažiau svarbu neignoruoti žalos, kurią daro neteisinga informacija, dezinformavimas ir propaganda, nes tai prieštarauja ES vertybėms ir EKP principams.

11.2

ES turėtų rasti tinkamų priemonių ir šaltinių spręsti komunikacijos problemas EKP šalyse partnerėse ir ES viduje. EIVT įsteigta ES Strateginės komunikacijos Rytų kaimynystės šalyse darbo grupė (angl. East StratCom Task Force) yra tik pirmasis žingsnis didinant ES ir EKP šalių partnerių piliečių informuotumą apie priešišką ir radikalų diskursą viešojoje komunikacijoje. EIVT neturėtų atsisakyti savo įsipareigojimų kur kas labiau stiprinti ES strateginę komunikaciją.

11.3

Strateginės komunikacijos ir viešosios diplomatijos srityje didžiausias prioritetas turėtų būti teikiamas migracijos problemoms tiek EKP regione, tiek Europos Sąjungoje. ES ir jos valstybės narės turėtų pripažinti, kad prasta komunikacija migracijos ir pabėgėlių politikos klausimais gali pakenkti valstybių narių darniems tarpusavio santykiams ir EKP šalių partnerių abipusiam pasitikėjimui ir netgi ES stabilumui.