13.4.2016

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 130/1

EUROPOS CENTRINIO BANKO NUOMONĖ

2016 m. kovo 3 d.

dėl pasiūlymo dėl Reglamento, kuriuo dėl išimčių prekiautojams biržos prekėmis iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 575/2013

(CON/2016/10)

(2016/C 130/01)

Įžanga ir teisinis pagrindas

2016 m. sausio 12 d. the Europos Centrinis Bankas (ECB) gavo Europos Sąjungos Tarybos prašymą pateikti nuomonę dėl pasiūlymo dėl Europos Parlameno ir Tarybos reglamento, kuriuo dėl išimčių prekiautojams biržos prekėmis iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 575/2013 (1) (toliau — pasiūlytas reglamentas). 2016 m. vasario 8 d. dėl to paties pasiūlymo su ECB konsultavosi Europos Parlamentas.

ECB kompetencija teikti nuomonę yra grindžiama Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 127 straipsnio 4 dalimi ir 282 straipsnio 5 dalimi, nes pasiūlytame reglamente yra nuostatų, patenkančių į ECB kompetencijos sritis, visų pirma, susijusių su vienu iš Europos centrinių bankų sistemos uždavinių pagal Sutarties 127 straipsnio 5 dalį prisidėti prie to, kad kompetentingos institucijos galėtų sklandžiai vykdyti savo politiką, susijusią su finansų sistemos stabilumu.

Vadovaudamasi Europos Centrinio Banko darbo reglamento 17 straipsnio 5 dalies pirmuoju sakiniu, Valdančioji taryba priėmė šią nuomonę.

1. Bendrosios pastabos

1.1

Pasiūlyto reglamento tikslas yra užtikrinti, kad 2018 m. sausio 1 d. prekiautojams biržos prekėmis (investicinėms įmonėms, kurių pagrindinė veikla yra išimtinai investicinių paslaugų teikimas arba su Europos Parlameno ir Tarybos direktyvos 2004/39/EB (2) I priedo C skyriaus 5, 6, 7, 9 ir 10 punktuose nurodytomis finansinėmis priemonėmis susijusi veikla ir kurioms 2006 m. gruodžio 31 d. nebuvo taikoma Tarybos direktyva 93/22/EEB (3)) nebūtų taikomi visi Europos Parlameno ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 575/2013 (4) nustatyti reikalavimai dėl didelių pozicijų ir nuosavų lėšų nesant sąmoningo ir pagrįsto sprendimo, kad tokia tvarka juos taikyti būtų tinkama.

1.2

Nors neatrodo, kad Reglamento (ES) Nr. 575/2013 didelių pozicijų ir nuosavų lėšų reikalavimai būtų pritaikyti prekiautojams biržos prekėmis, sprendime, pagal kurį pratęsiamas šių prudencinių reikalavimų išimčių galiojimas, turėtų būti atsižvelgta į bet kokią sisteminę riziką, kurią gali kelti prekiautojai biržos prekėmis. Tokia rizika galėtų kilti dėl įvairių priežasčių, visų pirma:

—	visos sverto sumos;

—	kapitalo struktūrų stabilumo;

—	bankų sistemų sąsajų dėl skolos ir susijusių įsipareigojimų neįvykdymo rodiklių;

—	dalyvavimas šešėlinės bankininkystės veikloje (pvz., gautinų sumų arba atsargų pakeitimas vertybiniais popieriais);

—

išplitimo į kitas įmones poveikio galimybė esant finansinių nesklandumų, kuriuos gali sukelti įsipareigojimų, susijusių su išvestinių finansinių priemonių, ypač spekuliatyvių ne biržos išvestinių finansinių priemonių, kurių tarpusakaita nėra atliekama centralizuotai, pozicijomis, nevykdymas, taip pat nepalankūs su užtikrinimo priemonėmis susiję procesai, lemiantys ateities sandorių pozicijų įvertinimo rinkos verte nuostolius, viršijančius įkaitu laikomų atsargų įvertinimo rinkos verte pelną, kai pagrindinė sandorio šalis turi mokėti kintamąją garantinę įmoką.

1.3

ECB nenustatė jokių konkrečių sisteminės rizikos, kurią keltų prekiautojai biržos prekėmis, apraiškų kurios griežtai įpareigotų esant tokiai padėčiai panaikinti šiuo metu taikomas didelių pozicijų ir nuosavų lėšų išimtis. Europoje veikiantys prekiautojai biržos prekėmis paprastai turi mažesnius svertus ir atsparesnes kapitalo struktūras negu bankai. Paprastai jie pasižymi santykinai žemais turto ir nuosavybės priemonių koeficientais bei neatrodo, kad transformuotų išpirkimo terminus ir likvidumą kaip bankai. Be to, bankų sistemos sąsajos dėl skolos ir susijusių įsipareigojimų neįvykdymo rodiklių atrodo pakankamai ribotos. Tiesioginė bankų pozicija su prekiautojais biržos prekėmis yra santykinai nedidelė, o tai sumažina galimą plintančio neigiamo poveikio riziką. Galiausiai, nepaisant reikšmingo biržos prekių išvestinių finansinių priemonių rinkų augimo paskutinius 15 metų, nėra galutinių įrodymų, kad prekyba biržos prekių išvestinėmis finansinėmis priemonėmis turi neigiamą poveikį didesnės apimties finansų sistemai. Tačiau išsami poveikio analizė yra būtinas žingsnis tam, kad būtų priimtas tinkamiausias sprendimas dėl išimčių panaikinimo arba dėl laikino jų pratęsimo. Visų pirma, turėtų būti nagrinėjama taisyklių suvienodinimo klausimai, susiję su kredito įstaigomis, kurios prekiauja biržos prekėmis.

1.4

Išimtys iš tiesų turėtų būti tik laikino pobūdžio. Tikimasi, kad Europos Komisija pateiks pasiūlymą dėl investicinių įmonių prudencinio reglamentavimo išsamios apžvalgos. Laikino išimčių pratęsimo priežastis ir tikslas turėtų būti reikšmingų reglamentavimo pokyčių išvengimas iki tokios išsamios apžvalgos, kuri turėtų būti kuo skubiau atlikta.

Priimta Frankfurte prie Maino 2016 m. kovo 3 d.

ECB Pirmininkas

Mario DRAGHI

(1) COM(2015) 648 galutinis.

(2) 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlameno ir Tarybos direktyva 2004/39/EB dėl finansinių priemonių rinkų, iš dalies keičianti Tarybos direktyvas 85/611/EEB, 93/6/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/12/EB bei panaikinanti Tarybos direktyvą 93/22/EEB (OL L 145, 2004 4 30, p. 1).

(3) 1993 m. gegužės 10 d. Tarybos direktyva 93/22/EEB dėl investicinių paslaugų vertybinių popierių srityje (OL L 141, 1993 6 11, p. 27).

(4) 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlameno ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 575/2013 dėl prudencinių reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (OL L 176, 2013 6 27, p. 1).