7.3.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 80/6

1.

Ši byla susijusi su susitarimais dėl antidepresanto citalopramo gamybos ir pardavimo, kuriuos 2002 m. sudarė patentinių vaistų įmonė Lundbeck ir keturios generinių vaistų įmonės.

2.

Komisija pradėjo tyrimą remdamasi informacija, kurią 2003 m. spalio mėn. gavo iš Danijos konkurencijos institucijos. Dėl konkurencijos farmacijos sektoriuje tyrimo, kuris tęsėsi nuo 2008 m. sausio mėn. iki 2009 m. liepos mėn., šis tyrimas buvo nutrūkęs (2).

3.

2010 m. sausio mėn. Komisija pradėjo procedūrą prieš Lundbeck, o 2012 m. liepos mėn., kai ji išsiuntė prieštaravimo pareiškimą, – prieš keturias darant pažeidimą dalyvavusias generinių vaistų grupes.

4.

2012 m. liepos 24 d. Komisija pateikė Lundbeck, Alpharma, A.L. Industrier, Arrow, Resolution Chemicals, GUK, Merck ir Ranbaxy  (3) prieštaravimo pareiškimą. Jame išreikšta išankstinė nuomonė, kad atsiskaitymo susitarimai, sudaryti tarp patentinių vaistų įmonės ir generinių vaistų įmonių, yra vadinamieji mokėjimo už vilkinimą susitarimai, taigi jais dėl jų dalyko yra varžoma konkurencija ir pažeidžiamas SESV 101 straipsnis bei EEE susitarimo 53 straipsnis.

5.

2012 m. rugpjūčio mėn. visoms šalims buvo suteikta galimybė susipažinti su byla skaitmeniniame vaizdo diske.

6.

2012 m. rugsėjo mėn. Alpharma, o vėliau – ir kitos šalys, pateikė išsamų prašymą atskleisti visas redaguotas į Komisijos bylą įtrauktų vadinamųjų Matrix dokumentų dalis. Siekdamas patenkinti šiuos prašymus, Konkurencijos generalinis direktoratas kreipėsi į Matrix dokumentų teikėją, t. y. Lundbeck, kad ši paprašytų atskleisti šią informaciją. Paskesnis informacijos atskleidimo procesas tęsėsi kelis mėnesius.

7.

Iš pradžių Konkurencijos generalinis direktoratas šalių atsakymams į prieštaravimo pareiškimą pateikti nustatė 10 savaičių terminą, kuris vieną kartą buvo pratęstas maždaug 3 savaitėms. Alpharma pareiškus, kad prieš pateikdama atsakymą į prieštaravimo pareiškimą ji norėtų susipažinti su Matrix dokumentais, ir dėl to paprašius dar pratęsti šį terminą, Konkurencijos generalinis direktoratas šį terminą ribotam laikui pratęsė dar kartą, tačiau nusprendė, kad šis pratęsimas yra galutinis. Jis šalims pranešė, kad tuo atveju, jei galimybė susipažinti su Matrix dokumentais atsirastų tik šiam terminui pasibaigus, joms būtų suteikta galimybė papildyti savo atsakymus. Vėliau Alpharma, Arrow, GUK ir Merck pareikalavo pratęsti terminą iki tol, kol jos susipažins su šiais dar nepateiktas dokumentais.

8.

Konkurencijos generaliniam direktoratui šį prašymą atmetus, keturios šalys klausimą dėl termino jų atsakymams į prieštaravimo pareiškimą pateikti pratęsimo perdavė man. Jos tvirtino, kad tuo atveju, jeigu joms tektų pateikti atsakymus prieš išsamiai susipažįstant su byla, būtų pažeista jų teisė į gynybą, nes Matrix dokumentuose yra jų gynybai ypač svarbios informacijos.

9.

Iš tikrųjų, šalys iš esmės neturėtų teikti atsakymo į prieštaravimo pareiškimą, kol joms bus suteikta galimybė išsamiai susipažinti su byla ir bus išspręsti klausimai, susiję su visais jų prašymais suteikti galimybę susipažinti su papildoma informacija. Kad būtų galima nustatyti, kiek Matrix dokumentai yra svarbūs šalių gynybai ir ar Konkurencijos generalinio direktorato siūlymas atsakymus į prieštaravimo pareiškimą teikti etapais, atsižvelgiant į Matrix dokumentų svarbą šalių gynybai, išimties tvarka galėtų būti priimtinas tyrimo veiksmingumui užtikrinti, sustabdžiau Konkurencijos generalinio direktorato nustatytą terminą (4).

10.

Prašymas suteikti galimybę susipažinti su papildoma informacija buvo susijęs su 29 dokumentais (toliau – vidaus dokumentai), kuriuos sudarė apytikriai 4 000 redaguotų puslapių. Šie dokumentai buvo įtraukti į Jungtinėje Karalystėje vykusi bylinėjimąsi Lagap byloje ir lygiagrečiai vykusį bylinėjimąsi kitose Europos šalyse. Jie buvo susiję su gamybos procesais ir surinkti įmonės, pavadinimu Matrix, patalpose atliekant patikrinimus, susijusius su patentų pažeidimu. Dokumentai buvo redaguoti dėl Jungtinės Karalystės teismo įsakymo, priimto pagal šalių susitarimą, ir kitų nacionalinių patentų teisėjų įsakymų dėl informacijos neatskleidimo.

11.

Mano iniciatyva Konkurencijos generalinis direktoratas kartu su Lundbeck ir Matrix nustatė tvarkaraštį, kuriame nustatyta, kada kitoms šalims bus suteikta galimybė susipažinti su prašomais Matrix dokumentais. Paskiau, prieš pat 2012 m. pabaigą, atsirado galimybė susipažinti su visais Jungtinės Karalystės dokumentais, o iki 2013 m. sausio 31 d. – su dokumentais, susijusiais su lygiagrečiais bylinėjimosi procesais.

12.

2012 m. gruodžio 18 d. nusprendžiau dar pratęsti šalims nustatytą terminą šalių atsakymams į prieštaravimo pareiškimą pateikti. Taigi jų atsakymai turėjo būti pateikti joms jau įgijus galimybę susipažinti su visais Matrix dokumentais, susijusiais su bylinėjimusi Jungtinėje Karalystėje, bet prieš atsirandant galimybei susipažinti su dokumentais, susijusiais su kitais lygiagrečiai vykusiais bylinėjimosi procesais, t. y. 2013 m. sausio 9–14 d.

13.

Tokį sprendimą priėmiau atsižvelgęs ir į šalių teisę būti tinkamai išklausytoms, ir į visuomenės suinteresuotumą veiksmingu bylos nagrinėjimu. Mano nuomone, Matrix dokumentai, susiję su bylinėjimusi Jungtinėje Karalystėje, galėjo būti naudingi šalių gynybai, bet jie nebuvo „ypač svarbūs“, kaip tvirtino kai kurios šalys. O Matrix dokumentuose, susijusiuose su lygiagrečiais bylinėjimosi procesais, buvo nedaug naujos informacijos, palyginti su informacija, jau pateikta su bylinėjimusi Jungtinėje Karalystėje susijusiuose dokumentuose. Todėl padariau išvadą, kad šalių teisė į gynybą būtų apsaugota, jeigu joms prieš pateikiant atsakymą į prieštaravimo pareiškimą būtų suteikta galimybė susipažinti su dokumentais, susijusiais su bylinėjimusi Jungtinėje Karalystėje. Taip pat atsižvelgiau į tai, kad Konkurencijos generalinis direktoratas pasiūlė šalims galimybę papildyti savo atsakymus, jeigu jos norėtų tai padaryti įgijusios galimybę išsamiai susipažinti su Matrix dokumentais. Visos keturios šalys atsakymus pateikė laiku ir nė viena iš jų nepasinaudojo teise papildyti juos atsižvelgiant į Matrix dokumentus, galimybė susipažinti su kuriais atsirado tik terminui pasibaigus.

14.

Dėl Matrix dokumentų nė viena iš šalių vėl į mane nesikreipė, todėl manau, kad šis klausimas išspręstas.

15.

Alpharma, Arrow, GUK, Lundbeck ir Merck savo atsakymuose į prieštaravimo pareiškimą pateikė keletą procedūrinių reikalavimų, tačiau jie buvo pareikšti tik Konkurencijos generalinio direktorato atžvilgiu. Dėl teisių į gynybą Alpharma, GUK ir Merck tvirtino, kad dėl per didelės Komisijos tyrimo trukmės jų teisė į gynybą buvo pažeista (5). Jos įrodinėjo, kad, šiaip ar taip, tyrimas tęsėsi per ilgai ir Komisija turėtų iš to padaryti atitinkamas išvadas. Toliau išnagrinėsiu dvi šio reikalavimo dalis.

16.

ES pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnyje nustatyta, kad Europos Sąjungos institucijos, vykdydamos administracines procedūras, turi laikytis protingo termino. Ar administracinių procedūrų trukmė protinga, turi būti vertinama atsižvelgiant į atskiras kiekvienos bylos aplinkybes. Visų pirma turi būti išnagrinėtos aplinkybės, skirtingi Komisijos atliktos procedūros etapai, šalių elgesys vykstant procedūrai ir jos sudėtingumas (6).

17.

Kaip matyti iš mano turimos informacijos, neatrodytų, kad bylos aplinkybės, jos sudėtingumas ar prieštaravimo pareiškime apibūdinti įvairūs procedūros etapai, arba juo labiau šalių elgesys pateisintų tokią ilgą procedūros trukmę – 8 metų ir 9 mėnesių, skaičiuojant nuo tos dienos, kai Komisija pradėjo tyrimą, iki dienos, kai buvo išsiųstas prieštaravimo pareiškimas.

18.

Tariant, kad būtų nustatyta, jog administracinė procedūra tęsėsi nepagrįstai ilgai, jeigu šalys galėtų įrodyti, kad Komisijos nesugebėjimas administracinę procedūrą įvykdyti per protingą laiko tarpą galėjo konkrečiai padaryti poveikį jų teisei į gynybą ar jai pakenkti, Komisijai būtų tik neleista skirti baudas (7). Įrodinėjimo našta tenka šalims, kurios turi pateikti įtikinamus įrodymus.

19.

Išnagrinėjęs pateiktus įrodymus padariau išvadą, jog teisės požiūriu šalys deramai neįrodė, kad dėl neįprastai ilgos tyrimo trukmės buvo pažeista jų teisė į gynybą. Visų pirma atsakydamas į išsamų Alpharma reikalavimą norėčiau pažymėti, jog už užtikrinimą, kad nei laiko tėkmė, nei įmonės, susijusios su tariamu pažeidimu, pardavimas nesukeltų tariamų sunkumų ar tariamai nesutrukdytų pateikti visus įmanomus esamus kaltę paneigiančius įrodymus, pirmiausia yra atsakinga šalis. Pagal teismo praktiką įmonės turi rūpestingumo pareigą, dėl kurios jos yra įpareigotos užtikrinti tinkamą įrašų savo knygose ar bylose tvarkymą, kad būtų įmanoma atkurti išsamią informaciją apie jų veiklą ir pateikti būtinus įrodymus teisinės ar administracinės procedūros atveju. Tokia pareiga taikoma net ir tuo atveju, jei atitinkama įmonė gerokai prieš tyrimo pradžią buvo parduota (8). Panašus įpareigojimas taikomas ir dėl galimybės susisiekti su buvusiais darbuotojais. Be to, atrodytų, kad Alpharma pagal teismo praktiką reikalaujamu tikslumu (9) nenurodė kaltę paneigiančios informacijos, kuri laikui bėgant tariamai buvo prarasta, pobūdžio ir apimties.

20.

Mano padaryta išvada, kad šalių teisė į gynybą nebuvo pažeista, nereiškia, kad dėl ilgos tyrimo etapo trukmės neatsiranda iš viso jokių pasekmių. Atsižvelgdamas į teisę į gerą administravimą ir remdamasis teismo praktika (10), manau, kad pirmasis administracinės procedūros etapas buvo nepagrįstai ilgas. Nustatant baudą į tai turėtų būti atsižvelgta.

21.

Konkurencijos generalinis direktoratas visoms šalims suteikė galimybę susipažinti su nekonfidencialios kitų šalių atsakymų į prieštaravimo pareiškimą versijos kopijomis. Prieš žodinį bylos nagrinėjimą šalims buvo sudaryta galimybė pateikti pastabas raštu. Alpharma, Lundbeck ir Ranbaxy papildomas pastabas pateikė prieš žodinį bylos nagrinėjimą, o A.L. Industrier tai padarė paskiau.

22.

Visos procedūros šalys, išskyrus Resolution Chemicals, per žodinį bylos nagrinėjimą 2013 m. kovo 14–15 d. pasinaudojo teise būti išklausytos.

23.

2013 m. balandžio 12 d. Komisija Alpharma, Arrow, GUK, Lundbeck ir Ranbaxy išsiuntė faktų pranešimą. Kitas faktų pranešimas 2013 m. gegužės 6 d. buvo išsiųstas buvusiai GUK patronuojančiajai įmonei Merck ir buvusiai Alpharma patronuojančiajai įmonei A.L. Industrier. Visoms šalims buvo suteiktas 10 kalendorinių dienų terminas atsakymui pateikti.

24.

Gavusios faktų pranešimą, Alpharma, Arrow, GUK ir Lundbeck prašymą pratęsti terminą atsakymui į faktų pranešimą pateikti pirma pateikė Konkurencijos generaliniam direktoratui, o kai jų prašymas buvo atmestas, tokį pat prašymą pateikė man.

25.

GUK manęs paprašė jos atsakymui į faktų pranešimą nustatytą terminą sustabdyti tol, kol priimsiu sprendimą dėl jos tvirtinimų, esą Komisija dėl tam tikrų iš faktų pranešime pateiktų įrodymų turėjusi pateikti papildomą prieštaravimo pareiškimą, taip pat naują faktų pranešimą, kuriame būtų paaiškinta, kaip ketinama panaudoti tam tikrus įrodymus (žr. IV skirsnio 4 dalį).

26.

Norėčiau pažymėti, kad nors pagal įgaliojimus galiu peržiūrėti GUK, taip pat kitų šalių pateiktus reikalavimus, man nėra jokio pagrindo priimti sprendimą kuriuo nors iš šių klausimų. Tai taip pat reiškia, kad negaliu sustabdyti šio termino.

27.

Visoms keturioms šalims nustatyti terminai, atsižvelgus į jų individualias aplinkybes, buvo pratęsti nevienodai. Visos šalys atsakymus pateikė per joms nustatytus atitinkamus terminus.

28.

Konkurencijos generalinis direktoratas visoms šalims suteikė galimybę susipažinti su nekonfidencialios kitų šalių atsakymų į faktų pranešimą versijos kopijomis ir visoms joms suteikė galimybę pateikti dėl jų pastabas. Pastabas pateikė tik Lundbeck.

29.

Arrow, GUK ir Lundbeck dėl faktų pranešimo pateikė du procedūrinius reikalavimus. Konkurencijos generaliniam direktoratui šiuos skundus atmetus, šalys perdavė šiuos klausimus man peržiūrėti.

30.

Visų pirma dėl iš viso 10 iš 62 faktų pranešimo punktų trys šalys įrodinėjo, kad naujais įrodymais ir numatoma paskirtimi, kaip nurodyta Komisijos, siekta daugiau nei vien paremti prieštaravimo pareiškime pareikštus prieštaravimus. Jų teigimu, tais punktais Komisija verčiau iš esmės performulavo prieštaravimus, nustačiusi papildomus tikslus ar pakeitusi pažeidimo pobūdį. Taigi šalys klausė, ar tokius įrodymus galima pranešti faktų pranešime ir ar nėra būtina pateikti papildomą prieštaravimo pareiškimą, jei Komisija ketina remtis tais įrodymais.

31.

Papildomo prieštaravimo pareiškimo reikia tais atvejais, kai Komisija pareiškia papildomus prieštaravimus arba pakeičia prieštaravimų pobūdį (11), o tais atvejais, kai ji tik pateikia naujus įrodymus, kurie laikomi naudingais prieštaravimo pareiškime jau pareikštiems prieštaravimams paremti, pakanka faktų pranešimo (12). Toks formatas visiškai dera su teise į gynybą, visų pirma tais atvejais, kai jis taikomas vykstant administracinei procedūrai šalių pareikštiems argumentams paneigti (13).

32.

Išnagrinėjęs 10 faktų pranešimo punktų, dėl kurių, kaip įrodinėjo šalys, buvo būtina pateikti papildomą prieštaravimo pareiškimą, negaliu nuspręsti, kad kuriuo nors iš šių punktų pareiškiami papildomi prieštaravimai arba keičiamas esamų prieštaravimų pobūdis. Šie punktai, kaip ir kiti faktų pranešimo punktai, į faktų pranešimą daugiausia įtraukti atsižvelgus į šalių pastabas dėl prieštaravimo pareiškimo. Pateikti kai kuriuos iš reikalavimų galbūt galėjo paskatinti tai, kad numatoma naujų įrodymų paskirtis buvo nepakankamai nurodyta (žr. toliau). Kad ir kaip būtų, naujiems kaltę patvirtinantiems įrodymams nurodyti, net jei jie iš dalies yra kitokio pobūdžio nei jau pateikti įrodymai, nėra būtina pareikšti papildomą prieštaravimo pareiškimą. Taigi darau išvadą, kad į faktų pranešimą įtraukus šiuos 10 punktų, dėl kurių pateikti skundai, šalių teisė į gynybą nebuvo pažeista.

33.

Antra, dėl iš viso 23 iš 62 faktų pranešimo punktų trys šalys tvirtino, kad, kiek tai susiję su tuo, kaip Komisija ketina panaudoti kai kuriuos iš naujų įrodymų, faktų pranešimas yra neaiškus, nevienareikšmis arba pernelyg neišsamus. Šie punktai iš dalies sutampa su 10 punktų, dėl kurių šalys prašo pateikti papildomą prieštaravimo pareiškimą.

34.

Visų pirma šalys įrodinėjo, kad prieštaravimo pareiškime apibūdinta įrodymų ir prieštaravimų sąsaja nėra aiški. Jos tvirtino, kad dėl tariamos aiškumo stokos bus varžomas jų gebėjimas apsiginti.

35.

Faktų pranešime turi būti nurodytas prieštaravimo pareiškimo punktas, su kuriuo jis susijęs, ir paaiškintas naujų įrodymų ryšys su prieštaravimais, apie kuriuos jau pranešta, kad asmenys, kuriems tas pranešimas skirtas, galėtų veiksmingai pareikšti savo nuomonę dėl naujų įrodymų (14).

36.

Nors sutinku, kad keliais atvejais Komisija galėjo geriau paaiškinti, kaip ketina panaudoti naujus įrodymus, nemanau, kad šalių teisė į gynybą buvo pažeista.

37.

Pirma, dėl kiekvieno, išskyrus vieną atvejį, naujo įrodymo faktų pranešime minimas atitinkamas prieštaravimo pareiškimo punktas ar skirsnis ir nurodoma, kaip Komisija ketina jį panaudoti.

38.

Antra, vienu atveju, kai prieštaravimo pareiškimo punktas faktų pranešime neminimas, taip pat tais atvejais, kuriais, kaip teigta, numatoma naujų įrodymų paskirtis buvo neaiški, kiekvieno naujo įrodymo svarbą konkrečiam prieštaravimui galima pagrįstai nustatyti iš faktų pranešimo ir prieštaravimo pareiškimo turinio (15).

39.

Šalių atsakymai į faktų pranešimą patvirtina šią išvadą. Iš jų matyti, kad šalys dėl kiekvieno iš šių 23 punktų sugebėjo suprasti arba bent pagrįstai nustatyti, kiek nauji įrodymai yra svarbūs jiems pareikštiems prieštaravimams. Šiuo klausimu norėčiau pažymėti, kad tuo atveju, kai viena šalis į tariamai neaiškų punktą neatsako, atsakymą į tą patį punktą yra pateikusi bent viena kita šalis ir ta šalis yra teisingai nustačiusi naujų įrodymų ir su jais susijusio prieštaravimo ryšį.

40.

Vieną atvejį, kai viena šalis atsakyme mini kitokį prieštaravimą nei prieštaravimas, į kurį atsako kita šalis, greičiausiai lėmė kitokios priežastys nei tariamas faktų pranešimo neaiškumas.

41.

Todėl darau išvadą, kad kritikuojami faktų pranešimo punktai nepakenkė šalių gebėjimui veiksmingai pasinaudoti savo teise į gynybą ir kad šis tariamas trūkumas poveikio šios procedūros rezultatui nepadarė.

42.

2013 m. gegužės 22 d., praėjus maždaug mėnesiui nuo savo atsakymo į faktų pranešimą pateikimo, Lundbeck atsiuntė man papildomą pareiškimą, kuriame tvirtino, kad faktų pranešimas pakenkė Lundbeck teisėms į tinkamą procesą ir gynybą. Nors šiame pareiškime pakartota dauguma jau apsvarstytų argumentų, Lundbeck taip pat pateikė du naujus reikalavimus (16).

43.

Pirma, Lundbeck tvirtino, kad Komisija pažeidė savo prievolę bylą nagrinėti nešališkai ir objektyviai. Komisija buvo linkusi nepaisyti įrodymų, patvirtinančių Lundbeck ir generinių vaistų įmonių nuomonę, ir už gryną pinigą priimti įrodymus, kurie, atrodytų, netiesiogiai padėtų jos byloje. Faktų pranešimas vėlgi tariamai aiškiai parodytų, kad Komisija nesugebėjo byloje esančių įrodymų įvertinti tiksliai, objektyviai ir neiškreiptai, kad neatsižvelgė į visus atitinkamus įrodymus, įskaitant Lundbeck pastabas, ir kad neatmetė ginčijamų ar šiaip nepakankamų įrodymų.

44.

Kruopščiai įvertinęs šiuos argumentus iš anksto nesusidarydamas nuomonės dėl Lundbeck iškeltų materialinės teisės klausimų esmės, padariau išvadą, kad šis šios šalies tvirtinimas yra nepagrįstas. Teisė į gerą administravimą – tai ir pareiga kruopščiai bei nešališkai išnagrinėti visas svarbias atskiros bylos aplinkybes (17). Tačiau tai, kad Komisija nepaiso kurios nors šalies pareikštų argumentų, nėra šališkumo ženklas. Nuolat kitoks susijusių įrodymų aiškinimas pats savaime taip pat nerodo šališko elgesio. Be to, faktų pranešime paprasčiausiai pateikiami nauji faktai. Argumentai jame neaptariami ir šalių atsakymuose į prieštaravimo pareiškimą pateikti įrodymai nevertinami. Tai turi būti daroma argumentais išsamiai pagrįstame galutiniame sprendime. Taigi, regis, būtų netinkama Komisijos atlikto bylos nagrinėjimo objektyvumą ir nešališkumą vertinti šiuo pagrindu. Tačiau net ir atsižvelgęs į prieštaravimo pareiškimą ir Komisijos parodymus, duotus bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka, nemanau, kad šis Lundbeck tvirtinimas yra pagrįstas.

45.

Antra, Lundbeck tvirtino, kad buvo pažeistas Europos žmogaus teisių konvencijos 6 straipsnio 3 dalies d punktas, nes faktų pranešime visų pirma remiamasi vienos trečiosios šalies, kuri nėra šio proceso dalyvė, informacija nesudarant Lundbeck galimybės apklausti šios trečiosios šalies ir patikrinti, ar jos parodymai yra teisingi.

46.

Manau, kad nepagrįstas yra ir šis tvirtinimas. Vykdant administracinę procedūrą Komisija nėra įpareigota sudaryti šalims galimybę apklausti trečiąsias šalis dėl jų Komisijai duotų parodymų. Šalių teisės į gynybą paisoma, jeigu Komisijos naudojami parodymai įrašyti byloje, joms sudaroma galimybė su jais susipažinti ir priėmus galutinį sprendimą jos gali jį ginčyti Europos Sąjungos teisme (18). Šiuo atveju taip ir buvo. Galimybė susipažinti su aptariamais parodymais Lundbeck buvo suteikta prieš žodinį bylos nagrinėjimą ir ji galėjo pateikti savo pastabas.

47.

Taip pat reikėtų pažymėti, kad Lundbeck šį klausimą iškėlė labai vėlyvame šios bylos nagrinėjimo etape. Jeigu Lundbeck manė, kad galimybė vykdant administracinę procedūrą išklausyti trečiąją šalį buvo svarbi jos gynybai, ji galėjo Komisijai pasiūlyti pakviesti tą trečiąją šalį į žodinį bylos nagrinėjimą arba surengti trišalį susitikimą, kaip nurodyta pranešime dėl geriausios patirties (19). Kiek man žinoma, Lundbeck tokių pasiūlymų nepateikė.

48.

Šiuo pagrindu darau išvadą, kad Lundbeck teisė į gynybą nebuvo pažeista.

49.

2013 m. birželio 3 d., praėjus penkioms savaitėms nuo tos dienos, kai Alpharma pateikė savo atsakymą į faktų pranešimą, gavau iš šios įmonės raštą, kuriame iškelti trys pagrindiniai klausimai (20).

50.

Pirma, ši šalis tvirtino, jog tikėtina, kad Komisija dėl Alpharma padarytas išvadas savo galutiniame sprendime gerokai pakeis bent trimis atžvilgiais, t. y. dėl galimos konkurencijos, pervestų sumų ir teisinių bei ekonominių aplinkybių. Alpharma paprašė Komisijos suteikti galimybę prieš priimant galutinį sprendimą pateikti pastabas dėl pataisytų išvadų.

51.

Kruopščiai išnagrinėjau sprendimo projektą, atsižvelgdamas į Alpharma reikalavimą ir tris pateiktus pavyzdžius. Negalėjau nustatyti, kad sprendimo projekte būtų pakeisti kokie nors prieštaravimai ar nustatyti nauji įrodymai, dėl kurių šiai šaliai nebuvo suteikta galimybė pateikti pastabas arba po prieštaravimo pareiškimo pateikimo ar vėliau pateikus faktų pranešimą. Taigi, Konkurencijos generaliniam direktoratui atmetus Alpharma prašymą, šios šalies teisė būti išklausytai nėra pažeidžiama.

52.

Antra, Alpharma tvirtina, kad penkių pirminių su Alpharma susijusių išvadų požiūriu, t. y. dėl teisinių ir ekonominių aplinkybių, ryšio tarp mokėjimo ir suvaržymų patekti į rinką, pervestų sumų dydžio, galimos konkurencijos ir atsiskaitymo susitarimo apimties, prieštaravimo pareiškimas nebėra teisingas. Prieštaravimo pareiškimas tariamai pagrįstas su tomis penkiomis išvadomis susijusiomis faktinėmis prielaidomis, kurios, kaip vėliau įrodyta, yra neteisingos. Alpharma teigimu, faktų pranešimu šie trūkumai nebuvo pašalinti. Šiame dokumente greičiau nustatomi nauji faktai, kurie prieštarauja prieštaravimo pareiškime išdėstytiems faktams. Dėl tokios gausybės painių ir prieštaringų faktų ir įtarimų Alpharma tvirtina, kad Komisija nesugebėjo paaiškinti, kurie iš faktų, jos nuomone, yra teisingi, todėl buvo sunku suprasti, kuriais įrodymais Komisija ketina remtis ir kokius įtarimus ji reiškia Alpharma. Alpharma tvirtina, kad tokiomis aplinkybėmis jai neįmanoma tinkamai apsiginti. Šiuo pagrindu Alpharma manęs paprašė Komisijai rekomenduoti pateikti papildomą prieštaravimų pareiškimą arba prieš priimant galutinį sprendimą pateikti paaiškinimą, kuriame būtų aiškiai išdėstyti šiai įmonei reiškiami prieštaravimai ir tuos prieštaravimus patvirtinantys faktai.

53.

Taip pat kruopščiai peržiūrėjau šį procedūrinį klausimą, nenagrinėdamas Alpharma pateiktų teiginių materialinės teisės požiūriu. Tačiau negaliu nuspręsti, kad jos prašymas būtų pagrįstas.

54.

Ši šalis jau gavo atsakymą į klausimą, kuriuos faktus Komisija laiko teisingais. Tą patį klausimą iškėlusi Konkurencijos generaliniams direktoratui, Alpharma gavo atsakymą, jog Komisija mano, kad faktų pranešime pateikti nauji faktai yra teisingi. Šiuo klausimu taip pat reikėtų pažymėti, kad daugumą su Alpharma susijusių naujų faktų pranešime pateiktų faktų ši šalis pati pateikė po prieštaravimo pareiškimo pateikimo, nors Konkurencijos generalinis direktoratas prašymą suteikti šią informaciją buvo išsiuntęs dar 2011 m. kovo mėn.

55.

Be to, šalies gautame faktų pranešime dėl kiekvieno naujo fakto nurodoma, su kuria prieštaravimo pareiškimo dalimi jis susijęs ir kokia jo svarba konkrečiam prieštaravimui. Taigi Alpharma buvo suteikta galimybė pateikti pastabas dėl naujų įrodymų ir jų svarbos prieštaravimams. Priešingai tam, ką, kaip atrodo, teigia Alpharma, Komisija nėra įpareigota faktų pranešime ar papildomame prieštaravimo pareiškime nurodyti, kurie iš faktų, iš pradžių pateiktų prieštaravimo pareiškime, jos nuomone, nebėra teisingi atsižvelgiant į paskiau atskleistus įrodymus. Komisija taip pat nėra įpareigota pateikti teisinį naujų faktų įvertinimą. Kaip jau pažymėta, papildomą prieštaravimo pareiškimą Komisija turi pateikti tik tuo atveju, jei nori pakeisti esamus pareiškimus. Todėl manau, kad Alpharma teisė į gynybą nebuvo pažeista.

56.

Galiausiai pagal savo įgaliojimus bylas nagrinėjantis pareigūnas nėra įgaliotas oficialiai rekomenduoti Komisijai paaiškinti kuriai nors šaliai tam tikrus prieštaravimus ar nurodyti, kaip ji aiškina tam tikrus tokius prieštaravimus patvirtinančius faktus, kaip kad, regis, mano Alpharma.

57.

Trečia, nors tai ir susiję tik su vienu punktu, Alpharma taip pat tvirtino, kad faktų pranešime nėra tinkamai paaiškinta, kaip Komisija ketina panaudoti naujus faktus. Negaliu nuspręsti, kad šalių teisė į gynybą buvo pažeista, ir primenu apie kitų šalių šiame tyrime pateiktų panašių reikalavimų analizę, kurią atlikau IV skirsnio 4 dalyje. Kad ir kaip būtų, Alpharma atsakymas į faktų pranešimą rodo, kad šalis galėjo tą faktų pranešimą suprasti.

58.

Galiausiai Alpharma atkreipė dėmesį į per ilgą administracinės procedūros trukmę. Šiuo klausimu taip pat primenu panašių reikalavimų analizę, kurią atlikau II skirsnio 4 dalyje.

59.

Mano nuomone, sprendimo projektas susijęs tik su tais prieštaravimais, dėl kurių šalims buvo suteikta galimybė pareikšti savo nuomonę.

60.

Apskritai darau išvadą, kad visi šios bylos dalyviai galėjo veiksmingai naudotis savo procedūrinėmis teisėmis.