17.12.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 421/6

1.

PRIMENA, kad pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 168 straipsnį žmonių sveikatos aukšto lygio apsauga užtikrinama nustatant ir įgyvendinant visas Sąjungos politikos ir veiklos kryptis; kad Sąjunga, savo veikla papildydama nacionalinę politiką, siekia gerinti visuomenės sveikatą, užkirsti kelią negalavimams ir ligoms bei pašalinti pavojaus fizinei ir psichinei sveikatai šaltinius. Tokia veikla apima kovą su labiausiai sveikatą pakertančiomis ligomis skatinant jų priežasčių, plitimo ir profilaktikos tyrimus, taip pat skleidžiant informaciją ir plėtojant švietimą sveikatos klausimais, bei stebėseną, išankstinį įspėjimą dėl didelių tarpvalstybinio pobūdžio grėsmių sveikatai ir kovą su jomis. Valstybės narės, palaikydamos ryšius su Komisija, tarpusavyje koordinuoja politikos kryptis ir programas šiose srityse;

2.

su susirūpinimu ATKREIPIA DĖMESĮ į tai, kad Ebolos virusinės ligos epidemija Vakarų Afrikoje tapo didžiausia šios ligos epidemija istorijoje – nuo 2014 m. kovo mėn. užfiksuota 28 000 patvirtintų, galimų ir įtariamų ligos atvejų, įregistruota daugiau nei 11 000 mirties atvejų (1), įskaitant apie 500 sveikatos priežiūros darbuotojų mirties atvejų, ir kad nuo ligos protrūkio 2013 m. gruodžio mėn. epidemija tapo visuomenės sveikatos, humanitarine ir socialine ir ekonomine krize, kuri sukėlė precedento neturinčias pasekmes šeimoms ir bendruomenėms nuo jos nukentėjusiose šalyse;

3.

PRIMENA Tarptautines sveikatos priežiūros taisykles (2005 m.) (2), kurias 2005 m. gegužės 23 d. priėmė 58-oji Pasaulio sveikatos asamblėja ir kuriomis sustiprinamas Tarptautinių sveikatos priežiūros taisyklių susitariančiųjų šalių veiksmų koordinavimas parengties tarptautinio masto pavojaus visuomenės sveikatai situacijoms ir reagavimo į jas srityje;

4.

ATKREIPIA DĖMESĮ į valstybių narių, Europos Komisijos, Sveikatos saugumo komiteto (SSK), Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) ir Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) veiksmus reaguojant į Ebolos virusinės ligos protrūkį;

5.

PALANKIAI VERTINA didžiules nukentėjusių šalių pastangas reaguojant į Ebolos virusinės ligos protrūkį ir puikų darbą, kurį atliko pilietinė visuomenė ir nevyriausybinės organizacijos;

6.

PRIMENA, kad sveikatos saugumas buvo vienas pagrindinių antrosios ES sveikatos programos (2008–2013 m.) (3) tikslų, ir PAŽYMI, kad svarbiausias tikslas „apsaugoti Sąjungos piliečius nuo didelių tarpvalstybinių grėsmių sveikatai“ yra įtvirtintas trečiojoje ES sveikatos programoje (2014–2020 m.) (4);

7.

PRIMENA, kad Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 1082/2013/ES (5) nustatomos didelių tarpvalstybinio pobūdžio grėsmių sveikatai epidemiologinės priežiūros, stebėsenos, išankstinio įspėjimo apie jas ir jų valdymo taisyklės, įskaitant su ta veikla susijusios parengties ir reagavimo veiksmų planavimo taisykles, siekiant koordinuoti ir papildyti nacionalinę politiką, ir PRIPAŽĮSTA, kad šiuo sprendimu buvo sudarytos galimybės Sąjungai spręsti Ebolos virusinės ligos protrūkio aspektus, susijusius su visuomenės sveikata, tuo pačiu metu taip pat sustiprinant savo parengties ir reagavimo pajėgumų sąveikumą, ir kad juo suteiktas tvirtas pagrindas reaguoti į būsimas visuomenės sveikatos krizes, panašias į Ebolos virusinės ligos protrūkį;

8.

PALANKIAI VERTINA tai, kad Ebolos virusine liga sergančių pacientų medicininis evakavimas į Europą buvo vykdomas bendradarbiaujant PSO, Komisijos tarnyboms, valstybėms narėms ir SSK;

9.

PABRĖŽIA su parengtimi susijusių mokslinių tyrimų koordinavimo Europos bei pasauliniu lygiu ir atitinkamų tinklų dedamų pastangų svarbą;

10.

PABRĖŽIA svarbų SSK vaidmenį, kuris nustatytas Sprendimu Nr. 1082/2013/ES, remiant keitimąsi informacija tarp valstybių narių ir Komisijos, taip pat palengvinant parengties ir reagavimo į protrūkį veiksmų planavimo ir komunikacijos rizikos bei krizės atveju koordinavimą;

11.

PALANKIAI VERTINA tai, kad ES ir jos valstybės narės investavo 2 mlrd. EUR į veiksmus, siekiant išspręsti Ebolos krizę (6), ir siekdamos užtikrinti geresnę parengtį galimiems būsimiems protrūkiams;

12.

PRIMENA, kad pagal bendrąją mokslinių tyrimų ir inovacijų programą „Horizontas 2020“ (2014–2020 m.) (7) ES paskyrė 140 mln. EUR užkrečiamųjų ligų, tokių kaip Ebola, tyrimams;

13.

PRIMENA 2009 m. balandžio 30 d. Tarybos išvadas dėl A/H1N1 gripo infekcijos (8), taip pat 2009 m. spalio 12 d. Tarybos išvadas dėl „2009 m. gripo (H1N1) pandemijos. Strateginis požiūris“ (9) ir 2010 m. rugsėjo 13 d. Tarybos išvadas „Gripo A(H1N1) pandemijos metu įgyta patirtis. Sveikatos saugumas Europos Sąjungoje“ (10), kuriose valstybių narių prašoma tęsti ir plėsti bendradarbiavimą parengties, stebėsenos, išankstinio įspėjimo, ir koordinuoto reagavimo srityse visais klausimais, susijusiais su pavojaus visuomenės sveikatai situacijomis;

14.

REMIA šiuo metu atliekamą darbą siekiant reformuoti PSO parengties ir reagavimo pajėgumus, kaip buvo rekomenduota Rezoliucijoje EBSS3.R1 „Ebola. Įveikti dabartinį protrūkį, sustiprinti parengtį pasaulyje ir užtikrinti PSO pajėgumą pasirengti būsimiems didelio masto protrūkiams ir ekstremaliosioms situacijoms, turinčioms pasekmių visuomenės sveikatai, ir į juos reaguoti“, kuri buvo priimta 2015 m. sausio 25 d. (11), ir vykdant tolesnę veiklą, susijusią su Ebolos tarpinio vertinimo komisijos galutine ataskaita, kuri buvo paskelbta 2015 m. liepos 7 d. (12);

15.

PALANKIAI VERTINA 2014 m. rugsėjo 18 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl ES reakcijos į Ebolos viruso protrūkį (13), taip pat jo paties iniciatyva parengtą 2015 m. spalio 27 d. pranešimą „Ebolos viruso sukelta krizė: ilgalaikės pamokos ir būdai sustiprinti sveikatos apsaugos sistemas besivystančiose šalyse, siekiant užkirsti kelią ateities krizėms“ (14);

16.

PRIMENA aukšto lygio koordinacinį susitikimą dėl Ebolos, kurį 2014 m. spalio 16 d. Briuselyje kartu surengė Komisija ir Europos Sąjungos Tarybai pirmininkavusi Italija ir kuriame ES ir EEE valstybių sveikatos ministrai dar kartą patvirtino dėsiantys pastangas, kad būtų sustiprinta parengtis ir reagavimo veikla siekiant kovoti su Ebolos virusine liga;

17.

PRIMENA 2015 m. kovo 3 d. Briuselyje įvykusią aukšto lygio konferenciją „Ebolos virusas. Nuo ekstremaliosios situacijos paskelbimo iki atsigavimo“ (15), kurią surengė Europos Sąjunga ir kurioje buvo siekiama išlaikyti tarptautinių pastangų sutelktumą ir planuoti kitus veiksmus tiek siekiant kovoti su dabartiniu protrūkiu, tiek apskritai su pačia Ebolos virusine liga;

18.

ATKREIPIA DĖMESĮ į diskusijas apie Ebolos epidemijos metu įgytą patirtį, kurios nuo ligos protrūkio pradžios vyksta įvairiuose tarptautiniuose forumuose, visų pirma į 2015 m. spalio 8–9 d. priimtą G 7 sveikatos apsaugos ministrų įsipareigojimą „Ebolos protrūkio metu įgyta patirtis“ (16), kuriame pabrėžiamas geresnio visuomenės sveikatos krizių valdymo pasaulio lygiu poreikis ir raginama aktyviau bendradarbiauti siekiant kurti ir išlaikyti pagrindinius Tarptautinės sveikatos priežiūros taisyklių įgyvendinimo pajėgumus;

19.

PALANKIAI VERTINA 2015 m. spalio 12–14 d. Liuksemburge vykusią Komisijos ir Europos Sąjungos Tarybai pirmininkaujančio Liuksemburgo kartu surengtą konferenciją „Patirtis visuomenės sveikatos srityje, įgyta reaguojant į Ebolos virusinės ligos protrūkį Vakarų Afrikoje“ (17), kurioje pabrėžtas geresnio įvairių sektorių bendradarbiavimo poreikis, taip pat poreikis padidinti sveikatos saugumą Europos Sąjungoje, kad būtų sustiprinti ir išlaikyti valstybių narių reagavimo ir parengties pajėgumai būsimų protrūkių atveju;

20.

PRIPAŽĮSTA, kad parengtis ir reagavimo planavimas bei jo įgyvendinimas tebėra visų pirma nacionalinės kompetencijos klausimas, dėl kurio sprendžia valstybės narės, tačiau būtina dirbti kartu siekiant atitinkamais atvejais koordinuoti nacionalines priemones ES lygiu, užtikrinant suderinamumą su visuomenės sveikatos krizių valdymu tarptautiniu lygiu, visų pirma PSO lygiu, ir vadovaujantis Sprendimu Nr. 1082/2013/ES dėl didelių tarpvalstybinio pobūdžio grėsmių sveikatai;

21.

IŠLAIKYTI atitinkamus pajėgumus ekstremaliųjų situacijų metu ir laikotarpiu tarp jų, kad būtų sustiprinta nacionalinė parengties ir reagavimo veikla, tarptautinis koordinavimas ir patirties, įgytos praėjusių incidentų metu, pritaikymas;

22.

prireikus NUSTATYTI, ĮVERTINTI ir TOLIAU PLĖTOTI, visapusiškai atsižvelgiant į valstybių narių kompetencijas, diskusijas toliau nurodytais klausimais ES lygiu, visų pirma SSK lygiu remiantis atitinkamomis Sprendimo 1082/2013/ES nuostatomis, kartu atsižvelgiant į tarptautiniu lygiu atliekamą atitinkamą darbą:

23.

NUSTATYTI galimybes gerinti reagavimo į būsimus incidentus, apimančius įvairias politikos sritis, koordinavimo mechanizmus.