Pakeitimo paraiškos paskelbimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų 50 straipsnio 2 dalies b punktą

(2015/C 224/08)

Šiuo paskelbimu suteikiama teisė pareikšti prieštaravimą paraiškai pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 (1) 51 straipsnį.

GARANTUOTO TRADICINIO GAMINIO SPECIFIKACIJOS REIKŠMINGO PAKEITIMO PARAIŠKA

Pakeitimo patvirtinimo paraiška pagal Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 53 straipsnio 2 dalies pirmą pastraipą.

„BELOKRANJSKA POGAČA“

ES Nr. SI-TSG-0107–01317–26.02.2015

1.   Pareiškėjų grupė ir teisėtas interesas

Pakeitimo paraišką pateikusi grupė yra ta pati grupė, kuri pateikė paraišką įregistruoti pavadinimą „Belokranjska pogača“.

2.   Valstybė narė arba trečioji šalis

Slovėnija

3.   Keičiama (-os) produkto specifikacijos dalis (-ys)

4.   Pakeitimo (-ų) pobūdis

5.   Pakeitimas (-ai)

1.   Žemės ūkio produkto arba maisto produkto aprašymas

Turi būti pataisyta miltus apibūdinanti formuluotė. Vietoj „500 tipo kvietiniai aukščiausios rūšies miltai“ turėtų būti „balti kvietiniai miltai“, nes paaiškėjo, kad tešlos savybės išlieka tokios pačios, nesvarbu, kokie miltai būtų naudojami (smulkūs, rupūs ar jų mišinys). Į miltus apibūdinančios formuluotės pakeitimą taip pat atsižvelgiama likusiame specifikacijos tekste.

„Belokranjska pogača“ įpjovų apibūdinime nuoroda į tai, kad „Belokranjska pogača“ paviršiuje įspaudžiamos „susikertančių linijų grotelės“ turi būti panaikinta. Vietoj to turėtų būti nurodyta, kad paviršius įpjaunamas „tiesiomis linijomis“. Šis įpjovimo būdas praktiškai taikomas daugelį metų, tačiau specifikacijoje jis buvo nurodytas neteisingai. Tiesių linijų pjūviais duona „Belokranjska pogača“ padalijama į ketvirtainius (o ne į rombus, kaip kad susikertančių linijų atveju), kuriais ją lengvai galima sulaužyti.

Atitinkamai ištaisoma ir likusi specifikacijos teksto dalis, susijusi su įpjovimu „susikertančiomis linijomis“.

2.   Produkto gamybos metodo apibūdinimas

Papildomai nurodomas atskirų sudedamųjų dalių svoris. Gali būti naudojamos šviežios arba sausos mielės. Nurodant drungno vandens kiekį pridėtas žodis „apytiksliai“; nurodant kiaušinius išbrauktas žodis „visas“ ir teigiama, kad kiaušinis turi būti išplaktas, nes jis skirtas „pogačai“ aptepti.

Po antrašte „Tešlos kildymo medžiaga“ esanti formuluotė supaprastinama, nes atskirų sudedamųjų dalių kiekiai yra nurodyti prie sudedamųjų dalių.

Išbraukiama punkto „Tešlos maišymas“ formuluotė „paliekama uždengta dubenyje“, nes turi padvigubėti tešlos kiekis, o ne talpa, kurioje tešla yra kildinama. Į tą punktą taip pat įtraukta mechaninio maišymo galimybė, nes duona „Belokranjska pogača“ gali būti kepama ir kepyklose.

Punktas „Tešlos formavimas“ papildomas formuluote „arba tinkamai padengto paviršiaus“, nes tešla gali būti kildinama arba kepama ir ant kitų paviršių.

Į punktą „Aptepimas, pabarstymas ir paviršiaus įpjovimas“ įtraukti papildomi paaiškinimai, nes iškeptą duoną „Belokranjska pogača“ galima tinkamai sulaužyti į ketvirtainius tik tada, jei tų paaiškinimų yra laikomasi.

Ištaisytas teiginys dėl kmynų: kmynai į išplaktą kiaušinį negali būti beriami, nes tada jais tešlos paviršius pasidengia nevienodai. Kmynai turi būti barstomi ant kiaušiniu ištepto tešlos paviršiaus. Tada tešla vėl tepama kiaušiniu ir apibarstoma rupia druska.

Punkte „Kepimas“ turi būti atskirai nurodoma gamintojų naudojamų įvairių tipų orkaičių kepimo temperatūra ir laikas. Svarbu, kad galutinis produktas būtų tinkamai iškepęs, kaip nurodyta toliau tame punkte. Esamas tekstas dėl kepimo yra ištaisomas taip: „duona „Belokranjska pogača“ kepama tol, kol visiškai iškeps. Rekomenduojama ją kepti 20–25 min. 200–220 °C temperatūroje. Nepaisant tos rekomendacijos, kepimo temperatūra ir laikas gali būti kitokie, priklausomai nuo orkaitės tipo“.

3.   Žemės ūkio produkto arba maisto produkto specifinės savybės

Kaip paaiškinta 1 punkte (Žemės ūkio produkto arba maisto produkto apibūdinimas), šiame punkte žodžiai „susikertančios linijos“ taip pat pakeičiami žodžiais „tiesios linijos“.

4.   Institucijos arba įstaigos, tikrinančios, kaip laikomasi produkto specifikacijos reikalavimų

Slovėnijoje šiuo metu yra trys produktų atitiktį tikrinančios sertifikavimo įstaigos. Tai yra „Bureau Veritas d.o.o.“, Mariboro žemės ir miškų ūkio tikrinimo ir sertifikavimo institutas ir Mariboro universiteto Tikrinimo ir sertifikavimo institutas.

GARANTUOTO TRADICINIO GAMINIO SPECIFIKACIJA

„BELOKRANJSKA POGAČA“

ES Nr. SI-TSG-0107–01317–26.02.2015

„Slovėnija“

1.   Įregistruojamas pavadinimas

2.   Produkto rūšis

2.24. Duona, pyragaičiai, pyragai, konditerijos gaminiai,sausainiai ir kiti kepiniai

3.   Registravimo pagrindas

3.1.   Produktas

Duona „Belokranjska pogača“ turi senas tradicijas ir jos receptas yra perduodamas iš kartos į kartą. Jos savitumas glūdi ne tik jos recepte, bet ir paruošimo bei pateikimo būde. „Belokranjska pogača“ paviršius įpjaunamas tiesiomis linijomis. Iškepta duona gali būti laužoma per tas įpjautas linijas.

3.2.   Pavadinimas

Pavadinimas „Belokranjska pogača“ neperteikia specifinės produkto savybės, tačiau yra tradiciškai naudojamas šiam produktui apibūdinti, kaip nurodyta įvairiuose šaltiniuose

4.   Aprašymas

4.1.   Produkto, kurio pavadinimas nurodytas 1 punkte, aprašymas, įskaitant pagrindines fizines, chemines, mikrobiologines ar organoleptines savybes, kuriomis grindžiamas to produkto specifinis pobūdis (šio reglamento 7 straipsnio 2 dalis)

„Belokranjska pogača“ yra plokščia apvali duona, turinti savo receptą. Jai paruošti naudojami kvietiniai miltai, drungnas vanduo, druska ir tešlos kildymo medžiaga. „Belokranjska pogača“ yra apvali, jos skersmuo – maždaug 30 cm. Jos storis yra 3–4 cm viduryje, 1–2 cm kraštuose. Duonos paviršiuje maždaug 4 cm atstumu viena nuo kitos įpjautos tiesios linijos. Duona yra aptepta plaktu kiaušiniu, apibarstyta kmynais ir rupia druska. Duonos pluta yra lygi, be iškilimų, juntamas jai būdingas stiprus kvapas ir jaučiamas kmynų ir druskos skonis.

Duona yra skaniausia šilta. Patartina laužyti per įpjautas linijas, o ne pjaustyti.

4.2.   Produkto, kurio pavadinimas nurodytas 1 punkte, gamybos metodo, kurio privalo laikytis gamintojai, įskaitant, jei tinka, naudojamų žaliavų ar sudedamųjų dalių rūšį bei savybes, ir paruošimo metodo aprašymas (šio reglamento 7 straipsnio 2 dalis)

Sudedamosios dalys:

„Belokranjska pogača“ tešlos paruošimas

Tešlos kildymo medžiaga

Išplakti mieles su 3 šaukštais baltų kvietinių miltų, 50 ml drungno vandens ir cukrumi. Maišyti, kol gaunama tąsi masė, ir palikti, kol jos kiekis bus daugiau nei dvigubai didesnis.

Tešlos maišymas

Iš kvietinių baltų miltų, drungno vandens ir tešlos kildymo medžiagos yra paruošiamas mišinys. Jis minkomas 8–10 min. arba kol gaunama vienalytė, ne per kieta masė. Tešla turi nelipti prie rankų. Ji paliekama kilti, kol jos kiekis padvigubės. Tešla taip pat gali būti maišoma mechaniškai.

„Belokranjska pogača“ tešlos formavimas

Iškilusi tešla išverčiama į riebalais pateptą kepimo skardą ar ant kito tinkamai padengto paviršiaus, ir rankomis formuojamas 30 cm skersmens, 1–2 cm storio, kraštuose plonėjančios formos kepalas. Tešla negali liestis prie kepimo skardos kraštų ir kraštuose turi būti plonesnė nei per vidurį.

Aptepimas, pabarstymas ir paviršiaus įpjovimas

Tešla yra įpjaunama nuo vienos kepalo pusės iki kitos tiesiomis 4 cm atstumu viena nuo kitos esančiomis linijomis iki kepimo skardos dugno. Turi būti septyni pjūviai: vienas viduryje ir po tris iš abiejų jo pusių. Po to tešla aptepama plaktu kiaušiniu ir apibarstoma kmynais, o tada dar kartą aptepama kiaušiniu. Paruoštos tešlos paviršius apibarstomas žiupsneliu rupios druskos.

Kepimas

Duona „Belokranjska pogača“ kepama tol, kol visiškai iškeps. Rekomenduojama kepti 20–25 min. 200–220 °C temperatūroje. Nepaisant tos rekomendacijos, kepimo temperatūra ir laikas gali būti kitokie, priklausomai nuo orkaitės tipo.

Duona „Belokranjska pogača“ kepama tol, kol švelniai parus. Pluta turi būti vienodos spalvos ir traškumo, be iškilimų. Minkštimas turi būti vienodai korėtas, be vandens sankaupų, druskos ar miltų gumulų, o palietus – nelipti. Storis viduryje turi būti 3–4 cm, o kraštuose – 1–2 cm. Kmynai ir druska turi būti pasiskirstę tolygiai. Turi būti jaučiamas tradicinis kmynų ir druskos kvapas bei „Belokranjska pogača“ skonis.

4.3.   Pagrindinių produkto tradicinį pobūdį lemiančių elementų aprašymas (šio reglamento 7 straipsnio 2 dalis)

Duonos „Belokranjska pogača“ receptas buvo perduodamas iš kartos į kartą, todėl ši duona yra tradicinis Belos Krainos regiono produktas. Labiausiai tikėtina, kad į ši regioną ją atgabeno Uskokų kariai, kurie apsigyveno Gorjančių kalnų šlaitų aukštumose iš Belos Krainos pusės.

Yra raštiškų ir žodinių šios plokščios duonos kilmės įrodymų, tačiau rašytiniai šaltiniai yra gana neišsamūs.

Dolenskos (pietvakarių Slovėnijos regiono) liaudies papročių užrašinėtojas, žinomas slovėnų rašytojas ir keliautojas Janezas Trdina mėgo keliauti po šį regioną, pažino ir aprašė saulėtoje Gorjančių kalnų pusėje gyvenančius žmones. „Belokranjska pogača“ minima jo knygoje „Bajke in povesti o Gorjancih“ („Gorjančių legendos ir padavimai“) 1882 m.

Kaip aprašė kalbininkas bei Metlikos liaudies papročių užrašinėtojas Ivanas Navratilis, vienoje liaudies dainoje, kurią vaikai dainuoja eidami nuo namo prie namo, kviesdami žalumos globėją Šv. Jurgį, yra tokia eilutė: „duokite jam „pogačą“, kad jį kojos kaip pavasarį neštų“. Ivanas Navratilis savo knygoje „Kresovanje v Metliki“ („Metlikos tradicija kurti laužą“) pasakoja apie plokščią baltą duoną, kurią vietos gyventojai vadina „pogača“.

Autorius L. Simeonovičius taip pat mini „pogačą“ 1967 m. Jugoslavijos virtuvės enciklopedijoje „Enciklopedija jugoslovanske kuhinje“.

Etnologas M. Balkovečius, dirbęs Belos Krainos muziejuje Metlikoje, mini „Belokranjska pogača“ 1994 m. knygoje „Etnološka topografija slovenskega etničnega ozemlja – 20. stoletje“ („XX a. etninės slovėnų teritorijos etnologinė topografija“).

Ksenja Vitkovič Khalil 1999 m. knygoje „Nerajska prehrana“ („Nerajski Lugi virtuvė“) duoną „Belokranjska pogača“ apibūdina vartodama terminą „prostača“. „Belokranjska pogača“ taip pat minima „Leksikon Cankarjeve založbe“ (1973 m.) ir Minkos Vasičevos knygoje „Dobra kuharica“ („Gera virėja“) (1902 m.).

Senas tradicijas Belos Krainos krašte turinčios „pogačos“ receptas buvo perduodamas iš kartos į kartą, kadangi ji yra išties tradicinis šio regiono produktas. Kepdamos duoną krosnyse šeimininkės visada kepdavo ir „pogačą“ vaikams, kad jie galėtų ją valgyti dar šiltą, nes įprasta duona prieš vartojant turėjo būti atvėsinama.

NET ir dabar šeimininkės labai dažnai kepa „pogačą“ ir vaišina ja į namus pakviestus svečius. Ja taip pat vaišinami kaimo sodybose atostogaujantys svečiai. „Pogačą“ galima rasti vyno pardavimo vietose. Vyresni žmonės mano, kad ji sugeria vyną ir neleidžia alkoholiui apsvaigtini žmonių.

(1)  OL L 343, 2012 12 14, p. 1.