Pakeitimo paraiškos paskelbimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų 50 straipsnio 2 dalies a punktą

Šiuo paskelbimu suteikiama teisė pareikšti prieštaravimą paraiškai pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 (1) 51 straipsnį.

PARAIŠKA DĖL PRODUKTO SU SAUGOMA KILMĖS VIETOS NUORODA ARBA SAUGOMA GEOGRAFINE NUORODA SPECIFIKACIJOS REIKŠMINGO PAKEITIMO PATVIRTINIMO

Paraiška dėl pakeitimo patvirtinimo pagal Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 53 straipsnio 2 dalies pirmą pastraipą

Profsąjunga „Syndicat interprofessionnel de l’olive de Nice“ yra sudaryta iš „Huile d’olive de Nice“ gamintojų ir perdirbėjų ir turi teisėtą interesą teikti pakeitimo paraišką.

Be kita ko, patikslinta, kad tai yra „prinokusių vaisių“ tipo aliejus, o jo pagrindinis aromatas yra migdolų aromatas. Remiantis Prancūzijos alyvuogių auginimo tarpšakinės asociacijos (AFIDOL) techninio alyvuogių centro, išanalizavusio daugiau nei 10 metų tyrimų rezultatus, darbais ir jau daug metų atliekamų degustacijų rezultatais paaiškėjo, kad būdingiausias „Huile d’olive de Nice“ aromatas yra migdolų (šviežių arba džiovintų); taip pat būdingi antriniai žalių artišokų, dygliakrūmių, šieno, konditerijos aromatai ir citrusinių vaisių prieskoniai. Šie aromatai papildo džiovintų vaisių ir sunokusių obuolių aromatus, kurie buvo nurodyti specifikacijoje, pateiktoje kartu su SKVN registravimo paraiška.

Be to, siekiant tiksliau aprašyti produktą, siūloma nustatyti didžiausius leistinus aštrumo (2) ir kartumo (1,5) lygius pagal Tarptautinės alyvuogių aliejaus tarybos (TAAT) skalę. Šios ribos nustatytos remiantis Techninio alyvuogių centro atliktų darbų išvadomis.

Stengiantis užtikrinti optimalią kokybę, didžiausias laisvųjų riebalų rūgščių kiekis buvo sumažintas iki 1 g/100 g vietoje buvusių 1,5 g/100 g.

Siekiant išsaugoti vartotojui svarbią kokybę, pirmojo pardavimo etapu peroksidų skaičius ribojamas iki 16 peroksido deguonies miliekvivalentų 1 kg alyvuogių aliejaus.

Išbraukta nuoroda į „pirmojo spaudimo aliejų“, nes ši savybė susijusi tik su analitinėmis aliejaus „Huile d’olive de Nice“, galinčio būti „pirmojo spaudimo“ kategorijos arba „pirmojo spaudimo ekstra“ kategorijos, savybėmis.

Buvo ištaisytos specifikacijoje nurodytų komunų, priklausančių kilmės vietos nuorodos geografinei vietovei, pavadinimų klaidos, tačiau šie pataisymai neturi įtakos gamybos geografinės vietovės riboms – jos išlieka nepakitusios.

Be to, patikslinti nuorodos geografinėje vietovėje turintys vykti etapai: „Nustatytoje geografinėje vietovėje turi būti atliekamos visos operacijos, pradedant alyvuogių auginimu ir baigiant alyvuogių aliejaus pagaminimu.“

Taip pat patikslintos sklypų identifikavimo taisyklės, kad jos derėtų su naujomis nacionalinėmis procedūromis.

Atsižvelgiant į pasikeitusius nacionalinius įstatymus ir kitus teisės aktus, konsoliduota dalis „Duomenys, įrodantys, kad produktas kilęs iš geografinės vietovės“; dabar joje yra visų pirma su deklaravimu ir su produkto atsekamumo registrais bei gamybos sąlygų priežiūra susijusios prievolės.

Be to, ši dalis papildyta keliomis nuostatomis, susijusiomis su registrais ir deklaracijomis, skirtais produktų atsekamumui užtikrinti ir atitikties specifikacijos reikalavimams kontroliuoti.

Šis pakeitimas susijęs su apdulkinimui skirtų veislių alyvuogių ar senųjų vietinių veislių alyvuogių didžiausio kiekio, kurį leidžiama naudoti gaminant aliejų, panaikinimu; toks kiekis buvo 5 % (toks pat kiekis, kaip ir tokių veislių medžių, leidžiamų auginti soduose, kiekis). Iš tiesų, vaismedžių sodų derlius paprastai nuimamas vienu kartu; apdulkinančiųjų veislių medžių ir senųjų vietinių veislių medžių alyvuogės paprastai sumaišomos su visomis į aliejaus spaudyklą vežamomis alyvuogėmis, skirtomis nuoroda žymimam aliejui gaminti, ir jų kiekis nėra reikšmingas. Siekiant atsižvelgti į šį mažą apdulkinti skirtų veislių medžių alyvuogių kiekį, sakinys „Aliejus spaudžiamas tik iš veislės Cailletier alyvuogių.“ pakeičiamas sakiniu „Aliejus spaudžiamas iš veislės Cailletier alyvuogių.“

Pateikiama „senųjų vietinių veislių“ apibrėžtis. Tai „iki 1956 m. šalnų užveistos veislės, kurioms priklauso daug gamybos vietovėje auginamų medžių“.

Pakeitimo tikslas – atsižvelgti į alyvmedžių sodinimo terasose ypatumus, palyginti su sodinimo žemumose ypatumais, nes šios ant itin stačių šlaitų pasodintų alyvmedžių plantacijos sudaro didžiąją kilmės vietos nuorodos vietovės plantacijų dalį ir netgi yra vienas šios vietovės ypatumų. Sodinimas terasose netrukdo augti medžių šaknims ir neužstoja saulės šviesos, nes šlaitai statūs. Todėl siūloma, apskaičiuojant minimalų reikalaujamą atstumą tarp medžių, atsižvelgti į terasos aukštį ir tokiu atveju netaikyti reikalavimo, kad kiekvienam medžiui būtų paliktas bent 24 m2 plotas.

Patikslinamos nuostatos dėl minimalaus atstumo tarp medžių, pasodintų iki 2001 m. balandžio 27 d. (pirmojo dekreto dėl šių alyvuogių pripažinimo kaip SKVN paskelbimo datos): nustatoma, kad jis turi būti 4 metrai.

Atsižvelgiant į vietinius papročius, soduose leidžiama vietomis sodinti vaismedžius (nes manoma, kad tai neturi įtakos galutinei produkto kokybei), jei jų skaičius neviršija 5 % sklypo medžių skaičiaus.

Siūloma nustatyti drėkinimo terminą ir taip pakeisti pradinę nuostatą, pagal kurią drėkinti leidžiama „iki spalvos pasikeitimo“, nes ši nuostata yra netiksli, be to, spalvos pasikeitimo data gali šiek tiek įvairuoti priklausomai nuo geografinės vietovės sektorių (pajūris ar sausuma), galinčių apsunkinti kontrolę.

Padidinamas didžiausias leidžiamas nuimti derlius: nuo 6 iki 10 t/ha. Šiuo metu derlių ima duoti jaunų alyvmedžių plantacijos: šių giraičių derlius siekia beveik 8–10 t/ha. Taip pat nemažai ilgaamžių alyvmedžių sodų: juose augančių medžių vainikai dideli, alyvuogių sunoksta daug. Derlių padeda didinti ir gamintojų profesionalizacija bei sklypų atnaujinimas.

Be to, siekiant išvengti skirtingo interpretavimo, patikslintas derliaus apskaičiavimo būdas. Nurodoma, kad derlius apskaičiuojamas pagal nuimtų alyvuogių kiekį (o ne pagal visą medžio alyvuogių kiekį, į kurį įeina ir ant žemės nukritusios, bet nerenkamos alyvuogės, kurioms nesuteikiama saugomos kilmės vietos nuoroda).

Siekiant užtikrinti tinkamą naudojamų alyvuogių kokybę, patikslinamas alyvmedžių amžius, nuo kurio pradedamas imti derlius (jie turi būti ne jaunesni kaip penkerių metų).

Anksčiau derliaus pradžios data būdavo nustatoma prefekto dekretu, remiantis kompetentingų institucijų tarnybų pasiūlymu.

Atsižvelgiant į administracinių procedūrų paprastinimą nacionaliniu lygmeniu, siūloma, kad ši data būtų nustatoma INAO direktoriaus sprendimu, remiantis pagrįstu pareiškėjų grupės pasiūlymu.

Žodžiai „numušimas mechaninėmis pagalbinėmis priemonėmis“ pakeičiami žodžiais „numušimas mechaniniais būdais“. Toks formuluotės pakeitimas neturi įtakos įvairiems patvirtintiems SKVN „Huile d’olive de Nice“ derliaus nuėmimo metodams.

Pirminėje specifikacijos redakcijoje nurodyta, kad alyvuogės į spaudyklą turi būti pateiktos „sveikos“. Pirminis tekstas iš dalies pakeistas siekiant patikslinti, kokios sanitarinės kokybės tikimasi, ir patikrinti ne pristatomas, o aliejaus spaudimui panaudojamas alyvuoges. Todėl nuostata yra tokia:

„Naudojamos alyvuogės yra sveikos. Tačiau kiekvienoje panaudojamų alyvuogių partijoje gali būti ne daugiau kaip 3 % sukirmijusių, paukščių pažeistų ar sušalusių alyvuogių. Supelijusios ar fermentuotos alyvuogės nenaudojamos, kad nebūtų pakenkta kilmės nuorodai.“

Laikantis bendrųjų taisyklių dėl „šaltojo spaudimo“, maksimali spaudžiamos alyvuogių masės temperatūra ekstrahavimo proceso metu sumažinama nuo 30 °C iki 27 °C.

Siekiant teksto aiškumo, gamintojai pageidavo išsamiai išvardyti įvairius alyvuogių aliejaus gamyboje leidžiamus procesus ir apdirbimą. Buvo įterpti punktai apie lapų pašalinimą, alyvuogių smulkinimą, maišymą, ekstrahavimą centrifuguojant ar spaudžiant.

„Kad būtų išsaugotos produkto savybės, „Huile d’olive de Nice“ yra laikomas produkto saugojimo atžvilgiu tinkamoje patalpoje, maisto produktams skirtoje taroje, apsaugotoje nuo šviesos, sąlyčio su oru ir šilumos.“

Su nuoroda susiję užrašai etiketėje buvo suderinti su Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 nuostatomis.

Be to, nustatyta, kad produktų su kilmės vietos nuoroda „Huile d’olive de Nice“ etiketėse privalo būti Europos Sąjungos SKVN simbolis ir įrašas „saugoma kilmės vietos nuoroda“ arba „SKVN“.

Atsižvelgiant į pasikeitusius nacionalinius įstatymus ir kitus teisės aktus, dalis „Nacionaliniai reikalavimai“ sudaryta kaip lentelė, kurioje nurodyti pagrindiniai kontroliuotini dalykai, jų standartinės vertės ir vertinimo metodas.

„Huile d’olive de Nice“

„Huile d’olive de Nice“ yra „prinokusių vaisių“ tipo alyvuogių aliejus. Pagrindinis aliejaus aromatas – migdolų. Taip pat gali būti antriniai žalių artišokų, dygliakrūmių, šieno, konditerijos aromatai, būdingi citrusinių vaisių prieskoniai.

Pagal Tarptautinės alyvuogių aliejaus tarybos skalę aštrumas yra mažesnis už 2 arba lygus, o kartumas mažesnis už 1,5 arba lygus.

Laisvųjų rūgščių kiekis, išreikštas oleino rūgšties kiekiu, yra 1 gramas ar mažiau 100 gramų aliejaus. Pirmojo pardavimo etapu peroksidų skaičius ribojamas iki 16 peroksido deguonies miliekvivalentų 1 kg alyvuogių aliejaus.

3.3. Pašarai (taikoma tik gyvūniniams produktams) ir žaliavos (taikoma tik perdirbtiems produktams)

Alyvuogių aliejus gaminamas iš alyvuogių, išaugintų giraitėse, kuriose veislės Cailletier medžių yra ne mažiau kaip 95 %, o apdulkinimui skirtų veislių ir senųjų vietinių veislių medžių (prieš 1956 m. šalną sodintų veislių medžiai; tokių medžių gamybos vietovėje yra daug) – ne daugiau kaip 5 %.

3.4. Specialūs gamybos veiksmai, atliktini nustatytoje geografinėje vietovėje

Nustatytoje geografinėje vietovėje turi būti atliekamos visos operacijos, pradedant alyvuogių auginimu ir baigiant aliejaus paruošimu.

3.5. Specialios produkto, kurio pavadinimas nurodytas, pjaustymo, trynimo, pakavimo ir kt. taisyklės

3.6. Specialios produkto registruotu pavadinimu ženklinimo etiketėmis taisyklės

Be būtinųjų įrašų, numatytų su ženklinimu ir maisto produktų pristatymu susijusiuose įstatymuose, ženklinant „Huile d’olive de Nice“ saugomos kilmės vietos nuorodos aliejų turi būti nurodoma:

Alyvuogių aliejaus, kurį galima žymėti kilmės vietos nuoroda „Huile d’olive de Nice“, geografinė vietovė yra šiose Pajūrio Alpių departamento komunose:

Ši geografinė vietovė priklauso teritorijai, kuriai būdingos alyvmedžių giraičių sodinimo tradicijos, čia yra perdirbimo įmonių, o gamta (paviršius, dirvožemis ir klimatas) pasižymi savitumu.

Nicos alyvmedžių giraitės auga regiono, kuriame kalnai remiasi į jūrą ir susilieja su ja, viduryje. Didžiausias vandentakis – Varo upė su intakų Vezubijaus, Tinė ir Esterono slėniais. Alyvmedžių auginimo tradicija įsitvirtino žemupyje, kur šių slėnių šlaitai ne tokie statūs kaip aukštupyje. Alyvmedžių giraitės sodinamos aukštai ant kalvų, šalia pakrantės nusidriekusiose plynaukštėse ir ant šlaitų, kur neretai įrengiamos terasos. Dirvožemis, itin palankus alyvmedžiams auginti, yra koliuvinis ir gausus nuo šalčio suskilusių klintinių uolienų arba klinčių su mergeliu nuolaužų, kurių tekstūra – dumblinga ir molinga.

Alyvmedžių auginimo vietovę veikia Viduržemio jūros tipo klimatas, kartais sumišęs su kalnų klimatu. Oras švelnus (žiemą – nuo 4 iki 11 °C), kritulių daug (800–1 100 mm), saulės šviesos netrūksta (2 760 val. per metus). Didelių šalnų pajūryje nebūna, o sausumoje, žemesniame nei 750 m aukštyje, būna retai. Dėl tokio klimato, kuriam būdingi nestiprūs vėjai, veislė Cailletier, kurios medžiai aukšti, su ilgomis žemyn svyrančiomis šakomis, bėgant amžiams įsitvirtino kaip pagrindinė Nicos alyvmedžių veislė.

Alyvmedžiai visada buvo viena dažniausiai Nicos grafystės (1526–1847 m. Savojos dinastijos valdų administracinio vieneto) ir Žydrojo Kranto gyventojų augintų kultūrų. Paprastai derlius nuimamas nuo lapkričio iki balandžio: intensyviau dirbama sausį–kovą, kai renkamos spalvą keičiančios alyvuogės (ne mažiau kaip 50 % raudonai violetinių alyvuogių).

„Huile d’olive de Nice“ gaminamas iš vietos veislės Cailletier alyvuogių (ne mažiau kaip 95 % šios veislės alyvmedžių giraitėje). „Huile d’olive de Nice“ yra „prinokusių vaisių“ tipo alyvuogių aliejus, vertinamas dėl savo „švelnaus skonio“ (jis neaštrus ir nekartus).

Migdolų aromatas yra specifinis ir vyraujantis. „Huile d’olive Nice“ taip pat daugiau ar mažiau būdingi tam tikri antriniai žalių artišokų, konditerijos aromatai ir citrusinių vaisių prieskoniai.

5.3. Priežastinis geografinės vietovės ir produkto, kuriam suteikta SKVN, kokybės ar savybių arba geografinės vietovės ir kurios nors produkto, kuriam suteikta SGN, savybės, gero vardo ar kitos ypatybės ryšys

Nicos alyvmedžių giraičių peizažą ir alyvuogių „Huile d’olive de Nice“ ypatybes lėmė geografinės vietovės savybės.

Pajūrio Alpėse dėl geografinės padėties (paskutiniai Alpių grandinės kalnai remiasi į jūrą) žemės ūkio paskirties plotų nedaug. Ariamosios žemės mažai, alyvmedžiai sodinami terasose. Nicos alyvmedžių giraičių peizažui būdingi statūs šlaitai, ant kurių statomos bemūrės akmenų sienos, sulaikančios žemę ir apsaugančios ją nuo erozijos. Kai kuriuose skurdžios žemės sklypuose alyvmedžių auginimas – vienintelė alternatyva, kad žemė nebūtų apleista.

Geografinei vietovei būdingas Viduržemio jūros klimatas – silpnas vėjas ir retos šalnos, daug saulės šviesos ir gausūs pavasario bei rudens lietūs – palankus alyvmedžiams auginti (iki 700 m aukščio). „Huile d’olive de Nice“ gamybos vietovėje yra ir pakrantė, ir vidutinio aukščio kalnai.

Prie šių sąlygų puikiai prisitaikiusi veislė Cailletier, kurios alyvmedžiai sudaro 95 % visų geografinės vietovės alyvmedžių. Šioje specifinėje vietovėje šios tipinės veislės didelių medžių su žemyn svyrančiomis šakomis derlius tradiciškai nuimamas per vieną kartą. Derliaus nuimamas gana vėlai, palyginti su kitomis alyvmedžių auginimo vietovėmis, ypač vidutinio aukščio kalnuose, kur derliaus nuėmimas tęsiasi iki žiemos pabaigos – tai įmanoma dėl švelnaus klimato, vaisiams pakeitus spalvą.

Dėl šios vietos veislės ir vėlyvo derliaus nuėmimo „Huile d’olive de Nice“ aliejus yra švelnus ir turi ypatingą migdolų aromatą, taip pat jam būdingi žalių artišokų, konditerijos aromatai ir citrusinių vaisių prieskoniai, dėl kurių jis įgijo gerą vardą.

https://info.agriculture.gouv.fr/gedei/site/bo-agri/document_administratif-0e3dc185-56cd-4d6b-be3e-d82ae3a731ce/telechargement