6.6.2015

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 189/11

Paraiškos paskelbimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų 50 straipsnio 2 dalies a punktą

(2015/C 189/04)

Šiuo paskelbimu suteikiama teisė pareikšti prieštaravimą paraiškai pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1151/2012 (1) 51 straipsnį.

BENDRASIS DOKUMENTAS

„LATVIJAS LIELIE PELĒKIE ZIRŅI“

EB Nr. LV-PDO-0005-01194 – 04.02.2014

SKVN ( X ) SGN ( )

1. Pavadinimas

„Latvijas lielie pelēkie zirņi“

2. Valstybė narė arba trečioji šalis

Latvija

3. Žemės ūkio produkto ar maisto produkto aprašymas

3.1. Produkto rūšis

1.6 klasė. Švieži arba perdirbti vaisiai, daržovės ir grūdai

3.2. Produkto, kurio pavadinimas nurodytas 1 punkte, aprašymas

SKVN „Latvijas lielie pelēkie zirņi“ (Latvijos didieji pilkieji žirniai) žymimos sėjamųjų žirnių (Pisum sativum L.) rūšies dėmėtojo varieteto (maculatum) vietinės atmainos „Retrija“ džiovintos sėklos.

Morfologinės šios džiovintos ankštinių šeimos vaisiaus savybės:

Išvaizda: grūdas didelis, labai stambus, rudos spalvos su taškeliais, suteikiančiais pilkšvą atspalvį, ir su juoda saitaviete.

Vidutinis svoris: 1 000 sėklų masė – 360–380 g,

tankis – 780 g/l.

Latvijos didžiųjų pilkųjų žirnių cheminės savybės (proc.):

— drėgnumas– ne didesnis kaip 14 proc.,

— žalių baltymų kiekis– 0–34 proc. (lizino kiekis – iki 11,4 proc.),

— riebalų– 1,5–2 proc.,

— angliavandenių– 50–57 proc.,

— žalios ląstelienos– iki 6,5 proc.,

— pelenų– ne daugiau kaip 2 proc.

Latvijos didieji pilkieji žirniai valgomi nelupti, nes žirnio luobelė (sėklalizdis) neatsiskiria, tad verdami žirniai nesukrinta, nes grūdo luobelė yra tvirtai prilipusi prie žirnio.

Virto produkto organoleptinės savybės:

—	minkšta, miltinga konsistencija,

—	švelnus, savitas skonis, kurį suteikia luobelės.

3.3. Pašarai (taikoma tik gyvūniniams produktams) ir žaliavos (taikoma tik perdirbtiems produktams)

—

3.4. Specialūs gamybos veiksmai, atliktini nustatytoje geografinėje vietovėje

Visi gamybos veiksmai – auginimas, džiovinimas ir rūšiavimas – atliekami tam tikroje vietovėje.

3.5. Specialios produkto registruotu pavadinimu pjaustymo, trynimo, pakavimo ir kt. taisyklės

—

3.6. Specialios produkto registruotu pavadinimu ženklinimo etiketėmis taisyklės

—

4. Glaustas geografinės vietovės apibūdinimas

Geografinė vietovė, kurioje gaminamas saugoma kilmės vietos nuoroda žymimas produktas, apima kone visą Latvijos teritoriją, išskyrus šiuos regionus: iki 5 km pločio Baltijos jūros ir Rygos įlankos pakrantės ruožą Nycos savivaldybėje, Liepojos savivaldybę, Paviluostos savivaldybę, Ventspilio savivaldybės pakrantės zoną, Dundagos savivaldybės pakrantės zoną, Ruojos savivaldybę, Engurės savivaldybę, Jūrmalos ir Rygos savivaldybes, Carnikavos savivaldybę, Adažių savivaldybę, Saulkrastų savivaldybę ir Salacgryvos savivaldybę.

5. Ryšys su geografine vietove

Pagrindiniai veiksniai, lemiantys Latvijos didžiųjų pilkųjų žirnių ypatingą kokybę, yra vietos klimato sąlygos, dirvožemio savybės, taip pat istoriniai ir žmogiškieji veiksniai.

Geografinės vietovės ypatumai

Teritorija, kurioje auginami Latvijos didieji pilkieji žirniai, yra vidutinio klimato juostoje, o tą klimatą veikia šalia esanti jūra ir nuo Atlanto vandenyno atpučiamos oro masės, todėl Latvijai būdingas švelnus ir drėgnas klimatas ir ryški keturių metų laikų kaita. Dangus dažnai būna apsiniaukęs – vidutiniškai 160–180 dienų per metus, o saulė per metus šviečia vidutiniškai 1 790 valandų. Daugiausia saulėtų dienų – vidutiniškai 28–30 – būna nuo gegužės iki rugpjūčio – tuomet saulė šviečia 8–12 val. per dieną. Vidutinis kritulių kiekis – nuo 574 iki 691 mm per metus. Vyraujantis švelnus ir drėgnas klimatas sudaro visas sąlygas Latvijos didiesiems pilkiesiems žirniams optimaliai augti, žydėti ir jų grūdams subręsti, todėl būtent šioje teritorijoje geriausiai atsiskleidžia šio augalo pagrindinės ypatybės ir bruožai.

Apibūdintos geografinės vietovės vidutiniškai ir gerai aeruojamas kalkėtas priemolio tipo granuliometrinės sudėties dirvožemis, kurio optimalus pH yra apie 7, yra būtinas Latvijos didiesiems pilkiesiems žirniams optimaliai augti.

Produkto ypatumai

Džiovinti „Latvijas lielie pelēkie zirņi“ nuo kitų žirnių skiriasi ypač dideliais, stambiais grūdais (1 000 sėklų sveria 360–380 g). Nors žirnių ankštyje būna nedaug, tai kompensuoja geros kulinarinės savybės – palyginti trumpas virimo laikas (apie 10 min trumpesnis nei kitų žirnių). Virti žirniai yra minkštos, miltingos konsistencijos ir švelnaus, savito skonio, kurį suteikia luobelės.

Latvijos didieji pilkieji žirniai valgomi nelupti, nes žirnio luobelė (sėklalizdis) neatsiskiria, tad virdami žirniai nesukrinta, o grūdo luobelė, palyginti su kitų rūšių žirniais, išlieka tvirčiau prilipusi.

Priežastinis geografinės vietovės ir produkto kokybės ar savybių ryšys

„Latvijas lielie pelēkie zirņi“ yra produktas, atsiradęs tik dėl konkrečių gamtos sąlygų poveikio ir dėl vietos augintojų įgūdžių.

Aplinkos veiksniai, užtikrinantys aukštos kokybės produkto savybes (grūdų stambumą ir miltingumą):

—

klimatas – drėgmės ir temperatūros skirtumai įvairiomis augalo augimo stadijomis – yra lemiamas veiksnys, dėl kurio užauga tokie dideli grūdai.

Latvijos didžiųjų pilkųjų žirnių vegetacijos periodas yra ilgas – nuo 80 iki 115 dienų. Vegetacijos pradžioje augalas auga ir vystosi gana lėtai, tačiau žydi ir bręsta gana greitai. Todėl Latvijos klimato sąlygos yra tinkamos kokybiškam stambių, miltingų ir greitai išverdančių grūdų derliui gauti. Labai svarbu, kad žydėjimo ir ypač ankščių formavimosi laikotarpiu (antroje birželio pusėje ir pirmoje liepos pusėje) oras būtų pakankamai drėgnas, nes nuo to labai priklauso grūdų dydis ir luobelės storis. Jei oras šiuo laikotarpiu per drėgnas, grūdų brendimas užsitęsia, o jei per sausas, grūdai užauga maži ir storesne luobele. Dėl to pailgėja virimo laikas ir suprastėja atmainos skoninės savybės, todėl šie žirniai turi būti sėjami anksti – nuo trečios balandžio dekados, bet ne vėliau nei pirmą gegužės dekadą.

—

optimalus dirvožemio pH – 7.

Palyginti su kitų atmainų žirniais, Latvijos didieji pilkieji žirniai yra reiklesni augimo aplinkai. Jiems tinka vidutiniškai ir gerai aeruojamas kalkėtas priemolio tipo granuliometrinės sudėties dirvožemis, o menkai aeruojamo smėlio, priesmėlio ir pelkėtame mineraliniame dirvožemyje derlius gali būti mažesnis. Optimalus dirvožemio pH, tinkantis Latvijos didiesiems pilkiesiems žirniams, yra apie 7, o tai daugiau, nei reikia kitoms, ne tokioms reiklioms žirnių atmainoms.

Istoriniai ir žmogiškieji veiksniai. Nurodytoje geografinėje vietovėje Latvijos didieji pilkieji žirniai auginami ir atrenkami daugelio kartų – taip atsirado atmaina, kuri visiškai prisitaikė prie vietos sąlygų ir tapo pripažinta gastronominio paveldo dalimi.

Latvijos didieji pilkieji žirniai Latvijoje auginami nuo seno. Šio tipo žirniai Latvijoje auginti dar XVIII a. XX a. pradžioje paskelbta straipsnių apie „pilkųjų“ (latv. „peleko“) žirnių auginimo ypatumus. Žirnių selekcija Latvijoje pradėta 1925 metais Stendės valstybiniame grūdinių augalų selekcijos institute, o nuo 1945 m. tai daroma Priekulių valstybiniame pasėlių selekcijos institute – tai rodo, kad jie auginami visoje Latvijos teritorijoje. Latvijos didžiųjų pilkųjų žirnių selekciją paprasti žmonės pradėjo nuo Vidžemės didžiųjų rudųjų žirnių. Šią atrinktą medžiagą tobulinant tikslinga selekcija – pašalinant laukinių veislių žinių kartumą ir išgaunant gerą virtų grūdų skonį ir išvaizdą – Latvijoje, Priekulių valstybiniame pasėlių selekcijos institute, kuris yra Priekuliuose, Priekulių valsčiuje, Priekulių savivaldybėje, išvesta Latvijos didžiųjų pilkųjų žirnių atmaina „Retrija“ – vienintelė, kurios grūdai tokie dideli.

Didelę reikšmę derlingumui ir kokybei turi per daugelį metų ištobulinti šio kultūrinio augalo auginimo ir derliaus nuėmimo metodai. Tai, pavyzdžiui, dirvožemio paruošimas, tinkamo sėklos mišinio santykio parinkimas, taip pat tinkamo laiko derliui nuimti pasirinkimas. Latvijos didieji pilkieji žirniai auginami tik drauge su kitais grūdiniais augalais (avižomis, miežiais ar vasariniais kviečiais), kurie atlieka žirnių atramos funkciją. Mišinys sėjamas tokiu santykiu: Latvijos didžiųjų pilkųjų žirnių ir grūdinių augalų – 1:2 arba 1:1.

Kuliant šiuos žirnius kombainu reikia atsargumo ir išmanymo, nes pribrendę Latvijos didieji pilkieji žirniai labai lengvai skyla per pusę. Nuėmus derlių, žirniai kruopščiai džiovinami džiovyklose.

Latviai valgo žirnius ištisus šimtmečius. Dar iki mūsų eros žirniai su miežiais ir pupomis buvo vienas iš pagrindinių valgių ir išliko svarbūs iki pat bulvių eros XIX a. pradžioje. Šių laikų turistų vadovuose pilkieji žirniai su lašiniais siūlomi kaip ypač latviškas patiekalas, kurio verta paragauti.

Nuoroda į paskelbtą specifikaciją

(Šio reglamento (2) 6 straipsnio 1 dalies antra pastraipa)

http://www.pvd.gov.lv/lat/kreis_izvlne/novertesana_un_registracija/lauksaimniecibas_un_partikas_p/

(1) OL L 343, 2012 12 14, p. 1.

(2) Žr. 1 išnašą.