Paraiškos paskelbimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų 50 straipsnio 2 dalies a punktą

(2015/C 145/11)

Šiuo paskelbimu suteikiama teisė pareikšti prieštaravimą paraiškai pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 (1) 51 straipsnį.

BENDRASIS DOKUMENTAS

„LIČKI KRUMPIR“

ES Nr. HR-PGI-0005-01242-10.07.2014

SKVN ( ) SGN ( X )

1.   Pavadinimas

2.   Valstybė narė arba trečioji šalis

Kroatijos Respublika

3.   Žemės ūkio produkto arba maisto produkto aprašymas

3.1.   Produkto rūšis

1.6 klasė. Švieži ar perdirbti vaisiai, daržovės ir grūdai

3.2.   Produkto, kurio pavadinimas nurodytas 1 punkte, aprašymas

„Lički krumpir“ (Likos bulvės) yra žmonėms vartoti skirti šakniagumbiai. Mažiausias šakniagumbio skersmuo – 35 mm. Jis yra pailgo ovalo formos.

„Lički krumpir“ auginti naudojamos „Desiree“, „Bintje“ arba „Victoria“ veislių sėklinės bulvės arba panašias savybes turinčių veislių bulvės, kurių mažiausias sausosios medžiagos kiekis yra 19 %.

„Lički krumpir“ šakniagumbio organoleptinės savybės

Šakniagumbio išvaizda: lupena gali būti lygi arba šiurkšti, o žievės spalva gali būti nuo geltonos iki rudos ar rausvos.

Šakniagumbio minkštimo spalva gali būti nuo ryškiai baltos iki geltonos.

Šakniagumbio minkštimo tekstūra yra švelni ir smulkiai grūdėta.

Šakniagumbio skonis: miltingas, t. y. trapus arba sausas dėl didelės sausosios medžiagos procentinės dalies (didelio krakmolo kiekio) jame, nes jis dažnai perverda. Valgant šakniagumbį burnoje juntamas sotumas.

3.3.   Pašarai (taikoma tik gyvūniniams produktams) ir žaliavos (taikoma tik perdirbtiems produktams)

—

3.4.   Specialūs gamybos veiksmai, atliktini nustatytoje geografinėje vietovėje

Nustatytoje geografinėje vietovėje atliktini „Lički krumpir“ auginimo etapai, nurodyti 4 punkte, yra šie: bulvių šakniagumbių sodinimas, apkaupimas ir iškasimas.

3.5.   Specialios produkto registruotu pavadinimu pjaustymo, trynimo, pakavimo ir kt. taisyklės

Prieš pakuojant bulvės „Lički krumpir“ išrūšiuojamos pagal dydį arba tūrį (mažiausios – 35 mm), o ant jų esantys žemės likučiai nuvalomi šepetėliu. Kad išlaikytų tradicinę išvaizdą, šakniagumbiai nėra plaunami vandeniu.

Bulvės „Lički krumpir“ pakuojamos tik džiuto, lino, tinklinėse pakuotėse, popieriniuose maišuose arba iš tų medžiagų pagamintose pakuotėse. „Lički krumpir“ taip pat tiekiamos rinkai nepakuotos, nes taip jos seniau tradiciškai būdavo parduodamos.

3.6.   Specialios produkto registruotu pavadinimu ženklinimo etiketėmis taisyklės

—

4.   Glaustas geografinės vietovės apibūdinimas

Bulvės „Lički krumpir“ auginamos Likos geografinėje vietovėje. Tai žemyninis pietvakarių Kroatijos regionas, apsuptas aukštų kalnų grandinių (Velebito kalnų grandinė pietuose ir vakaruose, Plješevicos kalnas rytuose ir Kapelos kalnų grandinė šiaurėje).

Šiam gamtovaizdžiui būdingos karstinės lygumos, pavyzdžiui, Lipovo polė, Korenicos lyguma, Baltoji lyguma, Krbavos lyguma, Lapacos lyguma, Dabaro lyguma, Krasno Polė, Vrhovinės lyguma, Turanės lyguma, Homoliaco lyguma, Podlapačos lyguma, Krbavos lyguma, Kosinio lyguma, Mazino lyguma, Gubavčevo Polė, Bruvno ir Rudo lygumos, Didžioji ir Mažoji Popino lygumos, Brezovaco lyguma, Srbo-Suvajos lyguma, Košnicos lyguma ir Policė, Brinės lyguma, Stainicos lyguma, Vodotečo lyguma ir Križpolė, Gostovo lyguma, Ličo-Jasenicos lyguma ir Potpolė, Saborsko lyguma, Likos lyguma ir Gacko lyguma. Didžiausios yra Likos ir Gacko lygumos.

Likos vietovė, kurioje yra pirmiau nurodytos karstinės lygumos, apima du administracinius regionus: didesnę dalį sudaro Likos-Senio apskritis ir kiek mažesnę – Zadaro apskritis. Vietovę sudaro visos Likos-Senio apskrities savivaldybės ir miestai, išskyrus Novalijos miestą ir Gračaco savivaldybę Zadaro apskrityje. Vietovė, kurioje auginami „Lički krumpir“ šakniagumbiai, apima visas daugiau kaip 400 m virš jūros lygio esančias vietas: Gospičiaus, Otočaco ir Senio miestus, taip pat Brinės, Vrhovinės, Plitvicos ežero, Perušico, Udbinos, Lovinaco, Gračaco, Doni Lapaco ir Karlobago savivaldybes.

5.   Ryšys su geografine vietove

„Lički krumpir“ produkto apsauga yra pagrįsta jo kokybe, kuri priklauso nuo auginimo vietovės ypatumų, ir geru vardu.

4 punkte nurodytoje geografinėje vietovėje bulvių „Lički krumpir“ kokybę lemia klimatas: tokiomis klimato sąlygomis augančios bulvės yra savitos ir skiriasi nuo kituose regionuose auginamų bulvių. Likos geografinei vietovei būdingas kalnų klimatas, lemiantis santykinai trumpą vegetacijos periodą. Šiose plynaukštėse ir lygumose vidutinė temperatūra sausio mėn. svyruoja apie -2 °C, o per pirmuosius penkis metų mėnesius žemiausia temperatūra nukrenta žemiau 0 °C. Vidutinė liepos mėn. temperatūra plynaukštėse yra 18 °C, o kylant aukščiau ji didėja.

Žemesnė vidutinė dienos temperatūra žiemą ir vasarą yra palanki bulvėms „Lički krumpir“ auginti, nes ji yra tinkama intensyviai fotosintezei, kuriai vykstant skatinama cukrus sintezė. Likos regione auginamų bulvių šakniagumbiuose sukauptas cukrus nėra taip intensyviai naudojamas vykstant kvėpavimo procesui, o yra perkeliamas į šakniagumbį, kuriame jis kaupiasi kaip polisacharido krakmolas ir sudaro didžiąją dalį šakniagumbio sausosios masės. Visai kitokios sąlygos būdingos žemiau esantiems regionams: juose vyrauja aukšta dienos ir nakties temperatūra, todėl augalai kvėpuoja greičiau ir išnaudoja susintetintą cukrų, šakniagumbiuose sukaupdami mažesnį jo kiekį.

Karstinei topografijai svarbios karstinės lygumos susiformavo dėl žemės tektoninių plokščių judėjimo ir pasiskirstymo, dėl kurio Pleistoceno periodu susidarė medžiagų sąnašos. Šiuo atžvilgiu karstinės lygumos priklauso kaupiamiesiems tektoninio tipo sausumos reljefo dariniams. Toks reljefas padeda sukurti bulvėms „Lički krumpir“ augti itin palankios struktūros smėlio ir priesmėlio dirvožemį, kuriame vyrauja organinės medžiagos. Jis taip pat daro poveikį mikroklimatui, kuris yra pagrindinis produkto kokybę lemiantis veiksnys.

Likos gyventojai pasinaudojo palankių gamtos sąlygų teikiamu pranašumu, todėl „Lički krumpir“ auginimas šioje vietovėje jau seniai tapo tradicija. Bulvės iš kitų Austrijos-Vengrijos imperijos vietų 1760 m. buvo atgabentos į karinį pasienio regioną, kuriam priklausė ir Lika (Vinko Mandekić, Krumpir (Bulvė), Zagrebas 1923 m., p. 7). Dėl Likos geografinės vietovės ypatumo (jai būdingo kalnų klimato ir dirvožemio) maistiniai javai derėjo negausiai, taigi XVIII a., Austrijos-Vengrijos imperijos laikais, šioje vietovėje buvo stengiamasi išplėtoti bulvių auginimą. Likos regione („Lički krumpir“ auginimo vietovėje) bulvių auginimas išplito dėl palankių agrarinių, klimato ir dirvožemio sąlygų. Šios sąlygos turėjo neigiamą poveikį maistinių javų auginimui, todėl bulvės, o ne duona, dažnai tapdavo pagrindiniu maistu.

Dėl „Lički krumpir“ svarbos Likos gyventojų mityboje veislių, kurios Likos ūkiuose pradėtos auginti kaip „Lički krumpir“, bulvės taip pat pasižymėjo didesniu sausosios medžiagos kiekiu (ne mažiau kaip 19 %). Dėl savito regiono klimato bulvėse „Lički krumpir“ susidaro dar didesnis sausosios medžiagos kiekis, todėl joms būdingas miltingas skonis ir jos suteikia sotumo jausmą.

Moksliniais tyrimais patvirtinta, kad šių veislių bulvėms, auginamoms taikant tuos pačius metodus, Likoje (Brinė) būdingas didesnis sausosios medžiagos kiekis (vidutiniškai 23,5–24,3 %) nei Medžimurjės apskrityje (Belicoje, Slovinska Kovačicoje) – šioje apskrityje auginamose bulvėse sausoji medžiaga sudaro vidutiniškai 21,1–21,4 %. Tyrimų rezultatai parodė, kad Brinėje (Likoje) auginamos veislės bulvės turi daug daugiau sausosios medžiagos – tai lemia „Lički krumpir“ auginimo vietovės klimato veiksniai, suteikiantys bulvėms išskirtines savybes, palyginti su tos pačios veislės bulvėmis, auginamomis Belicoje (Medžimurjės apskrityje, kuri yra pagrindinis Kroatijos bulvių auginimo regionas). Sausosios medžiagos kiekis „Lički krumpir“ bulvėse suteikia joms miltingą skonį ir sotumo jausmą (M. Poljak ir kt. atliktas mokslinis tyrimas, Grafikon 4 ir 5, 2001 m.).

„Lički krumpir“ populiarumo ir gero vardo įrodymų galima rasti ir laikraščių straipsniuose (Ličke novine (Likos apskrities oficialusis leidinys), valstybės archyvai, Gospičius, 1953 ir 1955 m.). Šiuose straipsniuose aprašomas tradicinis geografinėje vietovėje (Likos regione) vyraujančių palankių klimato sąlygų nulemtas „Lički krumpir“ auginimo būdas, išskirtinė bulvių „Lički krumpir“ kokybė, dėl kurios jos verdamos nesuyra, ir didelis krakmolo kiekis jose.

Bulvės „Lički krumpir“ įgijo itin gerą vardą – tai liudija vartotojų apklausa, kuria nustatyta, kad 93 % dalyvių buvo girdėję pavadinimą „Lički krumpir“, o 74 % jų buvo pasirengę už „Lički krumpir“ mokėti brangiau. Apklausos rezultatai taip pat atskleidė, kad vartotojai žino, jog Likos regionas, pagrindinė „Lički krumpir“ auginimo vietovė, daro įtaką išskirtinei „Lički krumpir“ kokybei (ištrauka iš Miroslavo Božičo apklausos „Marketing Strategy and Quality Labels in Traditional Food Industry“, 2009–2010 m.).

Ryšį su Likos geografine vietove lemia ne tik gamtos veiksniai, pavyzdžiui, klimato sąlygos, kurioms įtaką daro aukštis virš jūros lygio ir dėl kurių šioje geografinėje vietovėje auginamose bulvėse „Lički krumpir“ susikaupia didelis sausosios medžiagos kiekis, o bulvės turi daugiau išskirtinių savybių nei kituose regionuose auginamos bulvės, bet ir geras bulvių vardas. Tai liudija kulinarinis veikalas Vodič Hrvatske gastro ikone (Kroatijos kulinarijos šedevrų vadovas), kuriame bulvės „Lički krumpir“ paminėtos kaip vienas iš Likos regiono kulinarinių šedevrų. Šio vadovo autorius siekė perteikti Kroatijos kulinarijos įvairovę sudarydamas kulinarinių šedevrų sąrašą, iš kurio aiškiai matome, kad bulvių „Lički krumpir“ geras vardas išgarsino regioną, iš kurio jos yra kilusios (Vodič Hrvatske gastro ikone, 2007 m.).

Toks geras bulvių „Lički krumpir“ vardas, kurį norima užregistruoti, kad jis būtų išsaugotas, prigijo šio amžiaus pradžioje, kai Likos regione pradėta organizuoti kulinarinius kultūrinius renginius. Vienas iš tokių renginių yra kasmet organizuojama „Lički Krumpir diena“, kurią lankytojai gali įsigyti šį produktą (Kulinarinis renginys „Lički Krumpir diena“, 2014 m.). „Lički Krumpir“ taip pat yra Likos regiono kultūros paveldo dalis: šios bulvės yra apdainuojamos daugelyje liaudies dainų (Nikola Matijević, Lički Grudobran (Likos parapetas), Zagrebas, 1940 m., p. 62).

Nuoroda į paskelbtą specifikaciją

(Šio reglamento 6 straipsnio 1 dalies antra pastraipa)

http://www.mps.hr/UserDocsImages/HRANA/LICKI%20KRUMPIR/Izmijenjena%20Specifikacija%20proizvoda.pdf

(1)  OL L 343, 2012 12 14, p. 1.