Pakeitimo paraiškos paskelbimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų 50 straipsnio 2 dalies a punktą

(2015/C 75/05)

Šiuo paskelbimu suteikiama teisė pareikšti prieštaravimą paraiškai pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 51 straipsnį (1).

PAKEITIMO PARAIŠKA

TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 510/2006

dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos  (2)

PAKEITIMO PARAIŠKA PAGAL 9 STRAIPSNĮ

„HUILE D’OLIVE DE NYONS“

EB Nr. FR-PDO-0217-01199-20.2.2014

SGN ( ) SKVN ( X )

1.   Keičiamos produkto specifikacijos dalys

—

—

—

—

—

—

—

—

—

2.   Pakeitimo (-ų) pobūdis

—

—

—

—

3.   Pakeitimas (-ai)

3.1.   Dalis „Produkto aprašymas“

Tam, kad produktas būtų geriau aprašytas, buvo papildyti organoleptiniai deskriptoriai atsižvelgus į nuo šios nuorodos pripažinimo atliktus patikrinimus.

Didžiausias laisvųjų riebalų rūgščių kiekis buvo sumažintas iki 0,8 g/100 g; tai gerai atspindi Njono produkto perdirbimo būdus: nuėmus derlių, alyvuogės greitai sutrinamos.

Siekiant išsaugoti vartotojui svarbią kokybę, pirmojo pardavimo etapu peroksidų skaičius ribojamas iki 16 peroksido deguonies miliekvivalentų 1 kg alyvuogių aliejaus.

Aštrumas ir kartumas labai silpni arba jų išvis nėra. Pagal Tarptautinio alyvuogių aliejaus komiteto skalę (0–10) jų vertės yra 0–2. Dėl to, kad derlius nuimamas alyvuogėms sunokus, „Huile d’olive de Nyons“ yra švelnaus skonio; siūlomi lygiai atitinka aliejaus savybes.

Pirminėje specifikacijoje aliejaus spalva buvo įvardyta kaip „aukso geltonumo“. Kadangi spalva laikui bėgant kinta (pradžioje yra žalių atspalvių), papildytas jos apibūdinimas: „Aliejaus spalva – nuo geltonos su žaliais atspalviais iki aukso geltonumo.“

3.2.   Dalis „Kilmės įrodymas“

Atsižvelgiant į pasikeitusius nacionalinius įstatymus ir kitus teisės aktus, konsoliduota dalis „Duomenys, įrodantys, kad produktas kilęs iš geografinės vietovės“; dabar į ją įtrauktos visų pirma su produkto deklaravimu ir su atsekamumo registrais bei gamybos sąlygų priežiūra susijusios prievolės.

Kontrolės įstaiga visų pirma turi patvirtinti, kad ūkinės veiklos vykdytojai sugeba laikytis kilmės vietos nuorodos, kurią nori naudoti, specifikacijos reikalavimų.

Be to, ši dalis papildyta keliomis nuostatomis, susijusiomis su registrais ir deklaracijomis, skirtais produktų atsekamumui užtikrinti ir atitikties specifikacijos reikalavimams kontroliuoti.

3.3.   Dalis „Gamybos būdas“

Alyvuogių auginimas

Kad būtų lengviau atlikti produkcijos tikrinimą, numatyta su alyvmedžių amžiumi, nuo kurio galima pradėti skinti nuorodai tinkamas alyvuoges, susijusi nuostata: alyvmedžiai tinkamais laikomi nuo 5 metų; jų giraitės tikrinamos ir į jų derlių atsižvelgiama skaičiuojant didžiausią leidžiamą derlių.

Kalbant apie 5 % didžiausią apdulkinti skirtų veislių, kurių augalus galima sodinti giraitėse, procentinę dalį, labai mažose giraitėse (mažiau kaip 20 medžių) – šiuo atveju toks procentas yra sunkiai pritaikomas – gali augti vienas apdulkinti skirtų veislių medis. Patikslinta, kad šių veislių naudojimas gaminant aliejų leidžiamas su sąlyga, kad jų dalis neviršys 5 % alyvuogių masės.

Kad būtų įtvirtintos geros Njono giraičių priežiūros taisyklės, numatytos nuostatos, susijusios su giraičių dydžiu ir priežiūra: šios nuostatos leidžia išvengti neprižiūrimų giraičių (privalu kasmet jas tvarkyti, kontroliuoti vešėjimą ir genėti augalus ne rečiau kaip kartą per dvejus metus) ir sumažinti su sanitarija susijusius pavojus (nugenėtų šakų šalinimas).

Siekiant gerinti kokybę ir laikytis tradicinių ūkininkavimo metodų bei remiantis pirminiu 1994 m. sausio 10 d. Dekretu dėl saugomos kilmės vietos nuorodos pripažinimo, numatytos augalų sodinimo tankumą (ne mažiau kaip 24 m2 vienam medžiui, mažiausias atstumas tarp medžių 4 metrai) reglamentuojančios ir tarpinių daugiamečių kultūrų auginimą uždraudžiančios nuostatos.

Drėkinimas

Dėl alyvmedžių drėkinimo galima gauti vienodesnį derlių, nepablogėja alyvuogių aliejaus kokybė. Kad vaisiai galėtų sunokti tinkamomis sąlygomis, vėlyvo drėkinimo reikėtų vengti. Numatoma alyvmedžius drėkinti taikant skirtingas drėkinimo pabaigos datas, priklausomai nuo drėkinimo būdo (purškimas – iki rugpjūčio 31 d., lašelinis būdas ir mikrosrovės – iki rugsėjo 30 d.).

Derlius

Pirminiame 1994 m. sausio 10 d. Dekrete dėl saugomos kilmės vietos nuorodos pripažinimo numatyta, kad derlius negali viršyti 6 tonų iš hektaro, ir galimybė itin derlingais metais padidinti šią ribą iki 8 tonų iš hektaro. Tačiau vėliau alyvuogių augintojai pastebėjo, kad derlius vis gausėja. Taip yra dėl to, kad saugomai kilmės vietos nuorodai populiarėjant giraitės prižiūrimos reguliariau ir pagerėjo giraičių techninė priežiūra. Daugelis giraičių buvo sutvarkytos. Nuo 1985 m. nebuvo didelių šalčių, todėl medžiai tapo stambesni ir davė didesnį derlių. Todėl didžiausias vidutinis derlius ūkyje padidintas iki 10 tonų alyvuogių iš hektaro; toks kiekis labiau atitinka vietos žemės ūkio potencialą. Apskaičiuojant šį derlių, skaičiuojamos visos alyvuogės nepriklausomai nuo jų paskirties.

Skynimas

Derliaus nuėmimo data: pirminiame 1994 m. sausio 10 d. Dekrete dėl saugomos kilmės vietos nuorodos pripažinimo reikalaujama, kad kasmet būtų nustatoma derliaus nuėmimo pradžios data. Patikslinama, kad šią datą kompetentingos institucijos nustato po to, kai gamintojų grupė atlieka sunokimo bandymą, kad prieš nuimant derlių būtų užtikrintas pakankamas bendras alyvuogių sunokimo lygis.

Sunokimo lygis

Patikslinant pirminėje specifikacijoje nurodytą sąvoką „derlius nuimamas esant tinkamai brandai“, nurodyta, koks turi būti alyvuogių sunokimo lygis derliaus nuėmimo metu – ne mažiau kaip 65 % alyvuogių turi būti nežalios.

Atsižvelgus į technikos pažangą, buvo patikslinti alyvuogių skynimo metodai: be derliaus nuėmimo rankomis, leidžiama naudoti šakų ar medžių purtymo technologijas. Lapus atskiriančias priemones naudoti draudžiama. Rinkti natūraliai ant žemės nukritusias alyvuoges draudžiama; dėl jų alyvuogių aliejaus kokybė būna prasta. Taip pat nustatyti būdai, kurie taikomi tuomet, jei naudojami tinkleliai alyvuogių kokybei apsaugoti.

Saugojimo būdas

Kad būtų išsaugotos alyvuogėms būdingos savybės, gamintojų grupė pageidavo patikslinti, kad nuskintos alyvuogės gabenamos dėžėse, kurių talpa neviršija 20 kg.

Aliejaus spaudimas

Pirminiame 1994 m. sausio 10 d. Dekrete dėl saugomos kilmės vietos nuorodos pripažinimo buvo numatyti terminai tarp derliaus nuėmimo ir tiekimo bei tarp derliaus nuėmimo ir perdirbimo. Kad aliejus atitiktų kilmės vietos nuorodos specifikaciją, šie terminai buvo sutrumpinti atitinkamai iki: ne daugiau kaip 3 dienos nuo derliaus nuėmimo iki tiekimo, ne daugiau kaip 4 dienos nuo tiekimo ir perdirbimo ir ne daugiau kaip 6 dienos nuo derliaus nuėmimo iki perdirbimo.

Patikslinti su perdirbamų alyvuogių kokybe susiję reikalavimai: šalčio ar kenkėjų pažeistų alyvuogių neturi būti daugiau nei 10 % – taip paaiškinamas prieš tai minėtas terminas „sveikos alyvuogės“.

Nustatyta prievolė prieš spaudžiant aliejų pašalinti lapus, kad alyvuogių aliejus neturėtų pašalinio skonio.

Siekiant išsaugoti pradines produkto savybes, spaudžiamos alyvuogių masės temperatūra visuose etapuose sumažinta nuo 30 °C (nustatyta pirminiame dekrete dėl saugomos kilmės vietos nuorodos pripažinimo) iki 27 °C. Tai taip pat taikoma plovimo vandeniui, jei plaunama.

Paliekant galioti ankstesnes nuostatas, susijusias su gavybos metodais (kai naudojami tik mechaniniai metodai; nenaudojami priedai, išskyrus vandenį), patikslintas leistinų naudoti metodų sąrašas (alyvuogių smulkinimas, masės maišymas, išspaudų ir skysčio atskyrimas, alyvuogių aliejaus ir skystų išspaudų atskyrimas, jei taikoma – filtravimas). Sąraše nurodomi visi geografinėje vietovėje šiuo metu naudojami metodai. Sąrašas sudarytas tam, kad nebūtų imta naudoti naujų perdirbimo metodų, kol nėra nustatyta jų įtaka produkto savybėms.

Aliejaus laikymas

Kad aliejaus kokybei nepakenktų oksidacija, papildyta, kad „alyvuogių aliejus „Huile d’olive de Nyons“ laikomas ir išpilstomas taip, kad būtų apribotas aliejaus sąlytis su oru“.

3.4.   Dalis „Ženklinimas etiketėmis“

Su nuoroda susiję užrašai etiketėje buvo suderinti su Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 nuostatomis: naudojamas Europos Sąjungos SKVN simbolis. Be to, užrašas „appellation d’origine protégée“ taip pat yra įtrauktas į privalomų kilmės vietos nuoroda žymimų produktų užrašų etiketėje sąrašą.

3.5.   Nacionaliniai reikalavimai

Atsižvelgiant į nacionalinių įstatymų ir kitų teisės aktų raidą, dalis „Nacionaliniai reikalavimai“ sudaryta kaip lentelė, kurioje nurodyti pagrindiniai kontroliuotini dalykai, jų standartinės vertės ir vertinimo metodas.

3.6.   Kita: atnaujinta dalis „Kontrolės įstaigos duomenys“ ir patikslintos sklypų identifikavimo taisyklės

Atnaujinti kompetentingos kontrolės įstaigos duomenys, ypač tam, kad būtų atsižvelgta į patikrinimų taisyklių pakeitimus.

Dalyje „Geografinė vietovė“ patikslintos sklypų identifikavimo taisyklės, kad jos derėtų su naujomis nacionalinėmis procedūromis.

BENDRASIS DOKUMENTAS

TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 510/2006

dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos  (3)

„HUILE D’OLIVE DE NYONS“

EB Nr. FR-PDO-0217-01199-20.2.2014

SGN ( ) SKVN ( X )

1.   Pavadinimas

2.   Valstybė narė arba trečioji šalis

Prancūzija

3.   Žemės ūkio produkto arba maisto produkto aprašymas

3.1.   Produkto rūšis

1.5 klasė. Aliejus ir riebalai (sviestas, margarinas, aliejus ir kt.)

3.2.   Produkto, kurio pavadinimas nurodytas 1 punkte, aprašymas

„Huile d’olive de Nyons“ yra alyvuogių aliejus, pasižymintis žalių obuolių kvapu ir džiovintų vaisių aromatu, sviesto skoniu, kartais – šviežių lazdyno riešutų ir (arba) šviežiai nušienautos žolės aromatais. Tai tirštas aliejus, degustuotojų apibūdinamas kaip „riebus“, priešingai nei vadinamasis „skystas“ aliejas. Jo spalva – nuo geltonos su žaliais atspalviais iki aukso geltonumo.

Aliejus karstelėjęs ir nelabai aštrus; abu šie kriterijai Tarptautinės alyvuogių aliejaus tarybos (TAAT) skalėje vertinami 2 balais arba mažiau iš 10 galimų.

Laisvųjų rūgščių kiekis, išreikštas oleino rūgšties kiekiu, yra 0,8 gramų ar mažiau 100 gramų. Pirmojo pardavimo etapu peroksidų skaičius ribojamas iki 16 peroksido deguonies miliekvivalentų 1 kg alyvuogių aliejaus.

3.3.   Žaliavos (taikoma tik perdirbtiems produktams)

Ne mažiau kaip 95 % naudojamų alyvuogių turi priklausyti veislei Tanche; likusios alyvuogės gali būti skintos nuo apdulkinti skirtų veislių medžių.

3.4.   Pašarai (taikoma tik gyvūniniams produktams)

—

3.5.   Specialūs gamybos veiksmai, atliktini nustatytoje geografinėje vietovėje

Nustatytoje geografinėje vietovėje turi būti atliekamos visos operacijos, pradedant alyvuogių auginimu ir baigiant alyvuogių perdirbimu į aliejų.

3.6.   Specialios pjaustymo, trynimo, pakavimo ir kt. taisyklės

—

3.7.   Specialios ženklinimo etiketėmis taisyklės

Be būtinųjų įrašų, numatytų su alyvuogių aliejaus ženklinimu susijusiuose įstatymuose, ženklinant alyvuogių aliejų „Huile d’olive de Nyons“ etiketėse turi būti nurodoma:

Įrašai pateikiami aiškiais, įskaitomais ir neištrinamais rašmenimis, kurie yra pakankamai dideli, kad gerai išsiskirtų fone, kuriame jie atspausdinti, ir aiškiai skirtųsi nuo kitos rašytinės ar vaizdinės informacijos.

4.   Glaustas geografinės vietovės apibūdinimas

Geografinė gamybos vietovė yra

Vietovę sudaro 53 Dromo ir Vokliūzo departamentų komunos:

5.   Ryšys su geografine vietove

5.1.   Geografinės vietovės ypatumai

Gamtiniai veiksniai

Njono ir Baroni alyvmedžių giraitės, iš kurių alyvmedžių vaisių spaudžiamas „Huile d’olive de Nyons“, Prancūzijoje yra labiausiai į šiaurę nutolusios giraitės, nes yra 44 šiaurės lygiagretės platumose. Už šios ribos rudens ir žiemos temperatūra alyvuogėms tinkamai sunokti nebetinka.

Dėl tokių ekstremalių Viduržemio jūros regiono kultūrai auginti geografinių sąlygų alyvmedžių giraitėms iškyla šalnų pavojus. Vis dėlto vietovė yra natūralioje įduboje ir todėl apsaugota nuo aršių vėjų (mistralio) bei šalčio. Beje, Njonas dėl saulėtų dienų (2 500 valandų saulės per metus), oro kokybės (sausas ir sveikas) ir švelnių temperatūrų yra vadinamas „mažąja Nica“.

„Provanso milžinas“ (Ventū kalnas), stūksantis tarp jūros ir auginimo vietovės, sulaiko iš pietų ateinančias liūtis, o vietovė vadinama sausomis priealpėmis. Be to, į 1 000–1 300 m aukštį kylančių kalvų grandinė sudaro užtvarą vyraujančiam mistraliui ir jį susilpnina.

Klimatas yra Viduržemio jūros tipo, jam būdingi nedideli krituliai – 1961–1990 m. vidutiniškai iškrisdavo 773 mm per metus; daugiausia, trečdalis šio kiekio, iškrenta rudenį per audras. Vasaros karštos ir sausos, o temperatūra žiemą – gana žema, vyrauja šiaurės vėjai. Žemiausia vidutinė oro temperatūra yra 6,4 °C; šaltis žiemą paprastai laipsniškai didėja.

Palankūs alyvmedžių sodinimo saugomos kilmės nuorodos geografinėje vietovėje veiksniai yra daugiausia saulės gaunantys kalnų šlaitai su atviromis kraštovaizdžio erdvėmis, kuriose nebūna pavėsio, ir gera oro apykaita, dėl kurios pašalinama užsistovėjusi drėgmė; taip pat akmeningas, filtruojantis ir pakankamai gilus dirvožemis, kuriame gali būti vandens atsargų.

Žmogiškieji veiksniai

Alyvuogės Njono apylinkėse auginamos nuo seno: finikiečiai, o vėliau graikai mokė Ego pakrančių gyventojus, kaip auginti ne tik vynmedžius, bet ir alyvmedžius.

Per šimtmečius susikaupė labai daug duomenų, rodančių, kad buvo prekiaujama aliejumi ir alyvuogėmis; ši produkcija yra neatsiejama regiono kraštovaizdžio ir ekonomikos dalis.

Problemos, su kuriomis auginant alyvuoges susidurta XX a. (ypač 1956 m. šalnos) paskatino gamintojus susivienyti ir išsaugoti savo paveldą, visų pirma padedant 1964 m. įsteigtam „alyvuogių augintojų ordinui“, taip pat organizuojant tradicines šventes (Olivades, Alicoque, šventę Olive piquée ir pan.)

Jų atkaklumas ir pastangos lėmė, kad 1968 m. balandžio 24 d. Valanso teismas pripažino kilmės vietos nuorodą, o 1994 m. sausio 10 d. dekretu buvo pripažinta saugoma kilmės vietos nuoroda.

Vietos gamintojai suderino žinias su gamtinėmis sąlygomis. Visų pirma, jie parinko ypač gerai prie vietovės prisitaikiusią vietos veislę Tanche.

Tanche veislės alyvmedžiai skirti ir valgomosioms alyvuogėms auginti, ir alyvuogių aliejui spausti. Tradiciškai po derliaus nuėmimo alyvuogės rūšiuojamos pagal dydį; visos mažos alyvuogės patenka į aliejaus spaudyklą.

Alyvuogių derlius nuimamas esant tinkamai brandai; ilgai nelaukiant, alyvuogės susmulkinamos. Taikant spaudimo ar ekstrahavimo metodus, išlaikomas produkto vientisumas (masės temperatūra neviršija 27 °C, nededama jokių priedų, išskyrus vandenį).

5.2.   Produkto ypatumai

„Huile d’olive de Nyons“ spaudžiamas iš Tanche veislės alyvuogių, kurios skinamos ypač sunokusios.

Organoleptiniu požiūriu „Huile d’olive de Nyons“ yra karstelėjęs ir nelabai aštrus (abu šie kriterijai vertinami 2 balais arba mažiau), ypač tirštas; pasižymi žalių obuolių kvapu ir džiovintų vaisių aromatu, sviesto skoniu, kartais – šviežių riešutų ir (arba) šviežiai nušienautos žolės aromatais.

Analitiniu lygmeniu „Huile d’olive de Nyons“ rūgštumas turi būti nedidelis.

Be to, reikėtų pažymėti, kad Tanche veislei būdingas didelis oleino rūgšties kiekis (daugiau kaip 80 %) ir už 3 daug didesnis Delta 5 – avenasterolių ir kampesterolių – santykis.

5.3.   Priežastinis geografinės vietovės ir produkto, kuriam suteikta SKVN, kokybės ar savybių arba geografinės vietovės ir kurios nors produkto, kuriam suteikta SGN, savybės, gero vardo ar kitos ypatybės ryšys

Nuo seno Njono ir Baroni augintojai turėjo pritaikyti alyvuogių auginimą prie klimato sąlygų ir pasirinkti gana atsparią šalnoms veislę bei atrinkti atspariausius šio kultivaro augalus. Buvo pasirinkta veislė Tanche; ji laikoma būdinga tik Njono ir Baroni slėniams.

Veislės Tanche poreikiams aplinkos sąlygos tinka puikiai. Neskaičiuojant kelių apdulkinančių medžių, tai vienintelė šiame regione auginama veislė. Kad būtų apribotas netolygus augimas, šiai veislei reikia žiemos šalčio; ji jautri vėjui.

Veislės senumo ir prisitaikymo vietovėje įrodymai – išlikę stiprūs senieji medžiai (kai kuriems iš jų yra maždaug 1 000 metų). Beje, ši veislė dėl jai būdingų poreikių už geografinės vietovės ribų neišplito.

Dėl ypatingų geografinės vietovės klimato sąlygų (sauso oro, saulės šviesos, nedidelio vėjo ir laipsniško temperatūros mažėjimo) šios reiklios veislės alyvuogės gerai sunoksta ir gali būti skinamos prinokusios.

Būtent dėl galimybės šiai alyvuogių veislei ne tik augti, bet ir tinkamai sunokinti vaisius šiame išskirtiniame regione „Huile d’olive de Nyons“ aliejus yra išskirtinis ir originalus.

Augintojų žinios, pasireiškiančios prinokusių alyvuogių skynimu ir greitu perdirbimu, prisidėjo prie švelnaus spaudžiamo aliejaus skonio (nedaug kartumo ir aštrumo), žalių obuolių kvapo, džiovintų vaisių aromato, sviesto skonio ir nedidelio rūgšingumo.

Šis pirmasis Prancūzijoje kaip saugoma kilmės vietos nuoroda pripažintas alyvuogių aliejus yra naudojamas kulinarijoje, jį galima rasti ant prabangiausių puotų stalo. Jis minimas Prancūzijos kulinarinio paveldo sąraše, kurį 1995 m. sudarė Conseil National des Arts Culinaires (Nacionalinė kulinarijos taryba) ir kuris skirtas Ronos Alpių regionui.

Nuoroda į paskelbtą specifikaciją

[Reglamento (EB) Nr. 510/2006 (4) 5 straipsnio 7 dalis]

https://www.inao.gouv.fr/fichier/CDCHuileOliveNyons2014.pdf

(1)  OL L 343, 2012 12 14, p. 1.

(2)  OL L 93, 2006 3 31, p. 12. Pakeistas Reglamentu (ES) Nr. 1151/2012.

(3)  Pakeistas Reglamentu (ES) Nr. 1151/2012.

(4)  Žr. 3 išnašą.